2019-10-22 Nr. AB-20009-3-61-3-01224-2018-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2571-662/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01224-2018-3

Procesinio sprendimo kategorija 22.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos G. B. skundą atsakovui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja G. B. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2018 m. kovo 8 d. sprendimą Nr. 5-S-2317 „Dėl siuntimo į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinę medicinos ekspertizės komisiją išdavimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą per tris darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išduoti pareiškėjai siuntimą į Centrinę medicinos ekspertizės komisiją (toliau – ir CMEK).

2. Pareiškėja nurodė, kad ji 2017 m. spalio 23 d. tarnybos metu buvo sužalota. Dėl sužalojimo gydosi, yra nedarbinga. Dėl šio įvykio Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariate (toliau – ir Klaipėdos AVPK) atliktas nelaimingo atsitikimo tyrimas ir patvirtinta 2017 m. lapkričio 21 d. nelaimingo atsitikimo tyrimo išvada Nr. 30-IS3-34 (toliau – ir 2017 m. lapkričio 21 d. išvada). Taip pat dėl šio įvykio Klaipėdos AVPK atliktas tarnybinis patikrinimas ir surašyta 2017 m. gruodžio 6 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 30-IS3-40 (toliau – ir 2017 m. gruodžio 6 d. išvada). Klaipėdos AVPK 2017 m. gruodžio 6 d. išvadoje nustatyta, kad pareiškėjos sveikata sutrikdyta tarnybos metu, sveikatos sutrikdymas nėra susijęs su padidėjusiu pavojumi, pareigūno statusu vykdant tarnybines pareigas ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai ir nuspręsta kompensacijos jai nemokėti. Pareiškėja, nesutikdama su 2017 m. gruodžio 6 d. išvada, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 50 straipsnio 10 dalimi, Departamentui 2018 m. kovo 5 d. pateikė prašymą išduoti siuntimą į CMEK sveikatos sutrikdymo masto sunkumui nustatyti (toliau – ir 2018 m. kovo 5 d. prašymas). Departamentas Sprendimu šio prašymo netenkino. Sprendimas yra nepagrįstas, nes pagal Statuto 50 straipsnio 10 dalį pareigūno sveikatos sutrikdymo mastą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka nustato CMEK. Kartu pareiškėja atkreipė dėmesį į tai, kad išsamių medicinos tyrimų metu jai buvo nustatyta žymiai sunkesnė trauma, nei buvo konstatuota remiantis pirminės apžiūros duomenimis.

3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė pareiškėjos skundą atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad Klaipėdos AVPK, kuriame atlieka tarnybą pareiškėja ir kur 2017 m. spalio 23 d. ji buvo sužalota, buvo atliktas nelaimingo atsitikimo tyrimas ir patvirtinta 2017 m. lapkričio 21 d. išvada, kurioje konstatuota, kad pareiškėja susižalojo tarnybos metu. Taip pat Klaipėdos AVPK buvo atliktas tarnybinis patikrinimas ir patvirtinta 2017 m. gruodžio 6 d. išvada, kurioje konstatuota, kad pareiškėjos sveikata buvo sutrikdyta tarnybos metu, o sveikatos sutrikdymas nėra susijęs su padidėjusiu pavojumi, padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai. Dėl to, kad pareiškėjos 2018 m. kovo 5 d. prašymo išduoti siuntimą į CMEK pateikimo metu policijos įstaigose buvo atliekamas personalo administravimo funkcijos centralizavimas, Sprendimą, t. y. atsakymą į pareiškėjos 2018 m. kovo 5 d. prašymą, parengė ir pateikė Departamento Personalo administravimo valdyba. Sprendimas nelaikytinas individualiu administraciniu aktu, nes juo pareiškėja buvo tik informuota apie tai, kad nėra pagrindo išduoti jai siuntimą į CMEK. Nagrinėjamu atveju sprendimas, pareiškėjai sukeliantis teisines pasekmes, įformintas 2017 m. gruodžio 6 d. išvadoje.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. liepos 19 d. sprendimu pareiškėjos G. B. skundą atmetė.

6. Teismas, nustatęs bylai reikšmingas faktines aplinkybes, nurodė, kad nagrinėjamos administracinės bylos ir administracinės bylos Nr. eI-2961-386/2018, kurią išnagrinėjus priimtas Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. birželio 8 d. sprendimas, medžiaga patvirtina, jog, teikdama skundus teismams, pareiškėja siekia, kad jai būtų išmokėta Statuto 50 straipsnio 3 dalyje numatyta kompensacija, atsižvelgus į CMEK išvadoje nustatytą jos sveikatos sutrikdymo mąstą.

7. Teismas, akcentuodamas Statuto 50 straipsnio 3, 6, 9 ir 10 dalyse, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimo Nr. 1130 (aktuali redakcija išdėstyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. vasario 25 d. nutarimu Nr. 199) „Dėl Pataisos pareigūno, vidaus tarnybos sistemos pareigūno ar kursanto sveikatos sutrikdymo sunkumo masto nustatymo taisyklių ir pataisos pareigūnų, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų at kursantų sunkių, apysunkių ir lengvų sužeidimų, traumų bei kitų sveikatos sutrikdymų sąrašo patvirtinimo“ (toliau – ir Sveikatos sutrikdymo sunkumo masto nustatymo taisyklės) 4 ir 5 punktuose, Vidaus reikalų ministro 2004 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 1V-138 patvirtintų Nustatymo, ar pareigūno sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu arba jo tarnyba taisyklių (toliau – ir Nustatymo, ar pareigūno sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu arba jo tarnyba taisyklės) 6, 7, 10, 11 ir 14 punktuose įtvirtintą teisinį reglamentavimą, konstatavo, kad: 1) tai, ar pareigūno sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ar pareigūno statusu įstaigos vadovo pavedimu nustato paskirtas valstybės tarnautojas arba komisija, surašydami tarnybinio patikrinimo išvadą, kurią tvirtina įstaigos vadovas ir kurioje, be kita ko, nustatoma, ar teisės aktų nustatyta tvarka pareigūnui išmokėtina kompensacija; 2) tarnybinio patikrinimo išvadoje nustačius, kad teisės aktų nustatyta tvarka pareigūnui išmokėtina kompensacija, vidaus reikalų statutinė įstaiga, vadovaudamasi Sveikatos sutrikdymo sunkumo masto nustatymo taisyklių 4 punktu, pareigūną siunčia į CMEK, kur nustatomas pareigūno sveikatos sutrikdymo sunkumo mastas.

8. Teismas nustatė, kad Klaipėdos AVPK Vidaus tyrimo poskyrio tyrėjas, Nustatymo, ar pareigūno sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu arba jo tarnyba taisyklių nustatyta tvarka atlikęs tarnybinį patikrinimą, 2017 m. gruodžio 6 d. išvadoje, kurią tą pačią dieną patvirtino Klaipėdos AVPK viršininkas, iš esmės konstatavo, kad nėra pagrindo pareiškėjai išmokėti kompensacijos dėl to, kad jos tarnybos metu patirta trauma nėra susijusi su jos kaip pareigūnės specialiosios funkcijos vykdymu ir nelaikytina sveikatos sutrikdymu Statuto 50 straipsnio 3 dalies taikymo prasme. Atlikus tarnybinį patikrinimą 2017 m. gruodžio 6 d. išvadoje expressis verbis (aiškiais žodžiais; tiesiogiai) konstatuota ir tai, kad „pagrindo G. B. siųsti į CMEK, kuri remdamasi Taisyklėmis, kurios nustato pareigūno sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnį <...> nėra“. Taigi, motyvuotą sprendimą nesiųsti pareiškėjos į CMEK jos sveikatos sutrikdymo sunkumo mastui nustatyti nagrinėjamu atveju priėmė Klaipėdos AVPK viršininkas, patvirtindamas 2017 m. gruodžio 6 d. išvadą. Būtent 2017 m. gruodžio 6 d. išvada, kurią, kaip nustatyta, pareiškėja yra apskundusi teismui ir kurios teisėtumo klausimas šiuo metu sprendžiamas administracinėje byloje Nr. eI-2961-386/2018, laikytinas teisines pasekmes pareiškėjai sukeliančiu individualiu administraciniu aktu.

9. Esant tokiai teisinei ir faktinei situacijai, atsižvelgdamas į pareiškėjos ginamų teisių ar teisėtų interesų kontekstą, teismas vertino, kad Sprendimas, kuriuo Departamentas atsisakė tenkinti pareiškėjos 2018 m. kovo 5 d. prašymą išduoti siuntimą į CMEK 2017 m. spalio 23 d. tarnybos metu, vykstant mokymams patirto sveikatos sutrikdymo masto sunkumui nustatyti, realių teisinių pasekmių jai nesukėlė. Sprendimu pareiškėjos teisės nebuvo pažeistos. Pareiškėjos reikalavimo panaikinti Sprendimą patenkinimas nagrinėjamoje byloje neturėtų įtakos kokioms nors jos teisėms ar įstatymų saugomiems interesams.

III. 10. Pareiškėja G. B. padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.

11. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, kad ji 2017 m. spalio 23 d. tarnybos metu buvo sužalota, dėl ko sutriko jos sveikata, nėra.

12. Pareiškėja, akcentuodama Statuto 50 straipsnio 10 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, pažymi, kad siekia nustatyti jos patirtos traumos sunkumo laipsnį, tačiau tai gali padaryti tik gavusi siuntimą į CMEK, nes priešingai nei fiziniai asmenys, kurie nedirba statutinėje valstybės tarnyboje, pareiškėja negali savarankiškai kreiptis į teismo medicinos ekspertą ir atlikti 2017 m. spalio 23 d. 3 patirtos sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnio nustatymo ekspertizę. Todėl 2018 m. kovo 5 d. prašymu kreipėsi į atsakovą, prašydama išduoti siuntimą į CMEK sveikatos sutrikdymo masto sunkumui nustatyti. Prašymo pateikimo tikslas – sužinoti sveikatos būklei padarytos traumos sunkumo laipsnį, kadangi išsamių medicinos tyrimų metu pareiškėjai buvo nustatyta žymiai sunkesnė trauma, nei buvo konstatuota pagal pirminės apžiūros duomenis.

13. Pareiškėja nesutinka su teismo vertinimu, kad Sprendimas neturi įtakos jos teisėms ir įstatymo saugomiems interesams. Pareiškėjos vertinimu, skundžiamas teismo sprendimas apriboja ir pažeidžia jos teisę gauti ir žinoti informaciją apie jos sveikatai padarytos traumos sunkumo laipsnį.

14. Pareiškėja teigia, kad siuntimas į CMEK jai turėjo būti išduotas vadovaujantis Sveikatos sutrikdymo sunkumo masto nustatymo taisyklių 1 ir 4 punktais. Regionų apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI-2961-386/2018 yra sprendžiamas piniginių kompensacijų mokėjimo klausimas. Ginčo nurodytoje byloje dėl to, kad pareiškėjos trauma buvo patirta tarnybos metu, taip pat nėra. Nagrinėjamu atveju pareiškėja ginčija atsakovo priimtą atskirą savarankišką sprendimą neišduoti siuntimo į CMEK, kuris nėra rekomendacinio pobūdžio ar informacinis dokumentas. Sprendimas yra individualus teisės aktas, sukeliantis pareiškėjai teisines pasekmes.

15. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

16. Atsakovas, palaikydamas pirmosios instancijos teismui atsiliepime į skundą išdėstytą poziciją, akcentuoja, kad Klaipėdos AVPK tarnybinį patikrinimą atliko vadovaudamasis Statuto 50 straipsnio 1 ir 6 dalimis. Bet kuriuo atveju, kai pareigūno sveikata sutrikdoma, Statutas įpareigoja nustatyti du esminius juridinius faktus, kurie sudaro prielaidas kompensacijai, numatytai Statuto 50 straipsnio 1 dalyje, mokėti: 1) ar pareigūno sveikatos sutrikdymas susijęs su pareigūno tarnyba ir, jei nustatoma, kad sveikata sutrikdyta tarnybos metu; 2) ar pareigūno tarnybinių pareigų atlikimas susijęs su padidėjusiu pavojumi ar didesne rizika pareigūno sveikatai ar gyvybei.

17. Atsakovo teigimu, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, aiškinant Statuto 50 straipsnio įgyvendinimą ir Nustatymo, ar pareigūno sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu arba jo tarnyba taisyklių taikymą, pareigūnas, kurio sveikata sutrikdyta, sveikatos sutrikdymo mastui ir laipsniui nustatyti į CMEK siunčiamas pripažinus, ne tik faktą, kad pareigūno sužalojimas įvyko tarnybos metu ar yra su ja susijęs, bet kartu konstatavus, kad tarnyba ar tarnybinės funkcijos vykdytos esant padidėjusiam pavojui ar rizikai. Minėti faktai konstatuojami surašant ir patvirtinant tarnybinio patikrinimo išvadą. Išvados pagrindu pareigūnui išduodamas siuntimas į CMEK sveikatos sutrikdymo mastui nustatyti, kuris nustatomas vadovaujantis Sveikatos sutrikdymo sunkumo masto nustatymo taisyklėmis. Šios taisyklės ir Nustatymo, ar pareigūno sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu arba jo tarnyba taisyklės Statuto 50 straipsnyje nustatytos kompensacijos skyrimo procedūros kontekste privalo būti taikomos kartu ir neatskiriamai. Skundo reikalavimas pats savaime sudarytų prielaidas pažeisti šiuose poįstatyminiuose teisės aktuose nustatytą individualaus administracinio akto priėmimo eigą ir nesudarytų teisinių galimybių tinkamai ir laiku užbaigti sprendimo dėl kompensacijos skyrimo priėmimo procedūrą.

18. Atsakovas akcentuoja, kad Klaipėdos AVPK 2017 m. gruodžio 6 d. išvada sukėlė pareiškėjai teisines pasekmes, nes joje konstatuota, jog pareiškėjos sveikata sutrikdyta tarnybos metu, o tarnyba nėra susijusi su padidėjusiu pavojumi, pareigūno statusu vykdant tarnybines pareigas ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ir sveikatai bei pripažinta, kad pagrindo pareiškėją siųsti į CMEK nėra. Atsakovo Sprendimas priimtas 2017 m. gruodžio 6 d. išvados pagrindu, pateikiant informaciją apie Klaipėdos AVPK priimtus sprendimus ir savaime nesukelia pareiškėjai teisinių pasekmių, yra informacinio pobūdžio, todėl nelaikytinas administraciniu aktu Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 2 straipsnio 9 punkto prasme.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2018 m. kovo 8 d. sprendimo Nr. 5-S-2317 „Dėl siuntimo į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinę medicinos ekspertizės komisiją išdavimo“ teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

20. Pažymėtina, kad pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis numato, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Šio straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. ABTĮ 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, galima daryti išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo.

21. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių, negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2003/2012, 2011 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1238/2011 ir kt.). Taigi ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ir pareigas, sukelia teisines pasekmes, <...>.

22. Atsakovas ginčijamu 2018 m. kovo 8 d. sprendimu Nr. 5-S-2317 informavo pareiškėją, jog pagrindo ją siųsti ekspertizei į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinę medicinos ekspertizės komisiją nėra. Tokią išvadą Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Personalo administravimo valdybos direktoriaus funkcijas atliekantis 1-ojo skyriaus vedėjas padarė išnagrinėjęs G. B. 2018 m. kovo 5 d. prašymą Nr. 30-AP-1339 bei Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vidaus tyrimų poskyrio 2017 m. gruodžio 6 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 30-IS3-40 „Dėl G. B. traumos“.

23. Bylos duomenimis, siekiant nustatyti, ar įvykis tarnyboje, dėl kurio buvo sutrikdyta G. B. sveikata, nėra susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, buvo pradėrtas tarnybinis patikrinimas. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. gruodžio 6 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 30-IS3-40 konstatuota, kad nagrinėjamu atveju surinktų duomenų visuma leidžia teigti, kad G. B. traumą patyrė tarnybos metu, tačiau patirta trauma nėra susijusi su pareigūno specialiosios funkcijos vykdymu, tai reiškia, jog G. B. sveikata šiuo konkrečiu atveju sutriko kuomet ji nevykdė Policijos įstatymo 5 straipsnyje nurodytų uždavinių. Tokiu būdu patirtos traumos ar kiti sveikatos sutrikdymai Statuto taikymo požiūriu laikytini nelaimingu atsitikimu tarnyboje (Statuto 2 straipsnio 4 dalis), o ne sveikatos sutrikdymu Statuto 50 straipsnio 3 dalies taikymo prasme. Todėl pagrindo G. B. siųsti į CMEK, kuri remdamasi Taisyklėmis, kurios nustato pareigūno sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnį, bei vadovaujantis Statuto 50 straipsnio 3 dalimi išmokėti kompensacijos nėra.

24. Ginčo byloje dėl to, kad pareiškėja prašo atsakovą išduoti siuntimą į CMEK nustatyti sveikatos sutrikdymo sunkumo mastą dėl 2017 m. spalio 23 d. tarnybos metu patirtos traumos, nėra.

25. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovo 2018 m. kovo 8 d. raštas Nr. 5-S-2317, kuriuo G. B. informuota, jog pagrindo ją siųsti ekspertizei į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinę medicinos ekspertizės komisiją nėra, pareiškėjai jokių materialinių teisnių pasekmių nesukelia, t. y. jokios įtakos pareiškėjos teisių ir pareigų turiniui neturi. Jame netiesiogiai paaiškinta, jog siuntimo ekspertizei į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinę medicinos ekspertizės komisiją klausimas išspręstas anksčiau minėtoje tarnybinio patikrinimo išvadoje. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, būtent 2017 m. gruodžio 6 d. išvada, kurią, kaip nustatyta, pareiškėja yra apskundusi teismui ir kurios teisėtumo klausimas šiuo metu sprendžiamas administracinėje byloje Nr. eI-2961-386/2018 (teisminio proceso Nr. 3-63-3-00163-2018-6), laikytinas teisines pasekmes pareiškėjai sukeliančiu individualiu administraciniu aktu.

26. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. spalio 6 d. nutartyje yra konstatavęs, kad materialinių teisinių prielaidų ginti asmens pažeistą teisę ar įstatymo saugomą interesą nebuvimas yra pagrindas skundą (prašymą) atmesti. Pirmosios instancijos teismui nustačius, kad atsakovas pareiškėjo subjektinių teisių nepažeidė, jo skundas turi būti atmestas (žr., pvz., 2008 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556–1283/2008, 2008 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442–1669/2008 ir kt.).

27. Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė faktines bylos aplinkybes, iš esmės tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, taikytinas nagrinėjamam ginčui šioje byloje spręsti, todėl teisėtai ir pagrįstai netenkino pareiškėjos skundo. Taip pat nėra jokio juridinio pagrindo tenkinti G. B. apeliacinį skundą ir naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjos G. B. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė