a89f7885-ff4c-4a45-b7e2-b9dedbbf6f9c · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2A-1207-1043/2023

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-04266-2023-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

2.5.3; 2.5.5; 3.1.7.4; 3.3.1.19.2.; 3.3.1.20

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. lapkričio 23 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Anita Sereikienė,

teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjų O. G. ir J. V. B. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-9604-1041/2023 pagal pareiÅ¡kėjų O. G. ir J. V. B. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Turto bankui ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, atstovaujama Kauno miesto skyriaus dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. PareiÅ¡kėjai O. G. ir J. V. B. (toliau – pareiÅ¡kėjai) pareiÅ¡kimu teismo prašė: 1) nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad 4,5000 ha ploto žemės, buvusios (duomenys neskelbtini), savininkas iki visuotinės privataus turto nacionalizacijos (1940 m. liepos 22 d.) buvo J. B.; 2) atnaujinti pareiÅ¡kėjams Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo (toliau – įstatymas) 10 straipsnio 4 dalyje nustatytÄ terminÄ nuosavybės teises patvirtinančiam dokumentui – teismo sprendimui dėl nuosavybės teisių fakto nustatymo – pateikti; 3) iÅ¡ suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos (toliau – suinteresuotas asmuo, NŽT) pareiÅ¡kėjų naudai priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. PareiÅ¡kėjai nurodė, kad iki nacionalizacijos J. B. K. apskrities (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdė 4,5000 ha žemės sklypÄ . Po Lietuvos Respublikos nepriklausomybės pradėjus įgyvendinti žemės reformÄ buvo pripažinta, kad atitinkama dalis J. B. iki nacionalizacijos valdytos žemės turi bÅ«ti grÄ Å¾inta paveldėtojams, įskaitant V. E. G. ir pareiÅ¡kėjai J. V. B.. Didžioji dalis grÄ Å¾intinos žemės buvo grÄ Å¾inta. Dėl likusios dalies NŽT nurodė, kad nepakanka duomenų apie tai, kad iki 1940 m. grÄ Å¾intinÄ Å¾emę valdė J.

B.. (duomenys neskelbtini) V. E. G. mirus, jo turtÄ paveldėjo sÅ«nus pareiÅ¡kėjas. Pradėjus iki nacionalizacijos J. B. turėtos ir vėliau nusavintos žemės atkÅ«rimo teisėtiems savininkams procesÄ , (duomenys neskelbtini) notarine sutartimi E. G. perleido savo teisę į iÅ¡likusio nekilnojamojo turto nuosavybės teisės atstatymÄ lygiomis dalimis savo vaikams – sÅ«nui E. G. ir pareiÅ¡kėjai dukrai J. V. B.. NŽT 2011 m. gruodžio 18 d. raÅ¡te nurodė, kad pareiÅ¡kėjams iÅ¡ viso kiekvienam liko neatkurtos teisės į 0,1737 ha (lentelėje nurodoma 6,77 procentai) žemės plotÄ , tai pat patvirtinto, kad pareiÅ¡kėjas nepasinaudojo teise pakeisti savo valios dėl žemės grÄ Å¾inimo bÅ«do (natÅ«ra) ir suinteresuotas asmuo pakartotinai kreipsis į Kauno miesto savivaldybės administracijÄ dėl likusios grÄ Å¾intinos žemės sklypo suformavimo, t. y.

žemės grÄ Å¾inimo procesas buvo praktiÅ¡kai pabaigtas. NŽT 2017 m. birželio 23 d. raÅ¡tu Nr. 8SD-3359-(14.8.94) informavo, kad iki tol vykusį iki nacionalizacijos J. B. turėtos ir vėliau nusavintos žemės atkÅ«rimo teisėtiems savininkams procesÄ nutraukė, nes J. B. mirė (duomenys neskelbtini). ir iki 1940 m. liepos 22 d. (visuotinės žemės nacionalizacijos) nėra aiÅ¡ku, kas buvo nusavintos žemės savininkas. Po J. B. mirties (duomenys neskelbtini) už turėtÄ ir po pusmečio nusavintÄ Å¾emę mokesčiai buvo mokami, o žemė nebuvo parduota, padovanota ar kitaip perleista.

Todėl yra pagrindas nustatyti juridinį faktÄ . PareiÅ¡kėjui apie bÅ«tinybę nustatyti juridinį faktÄ tapo žinoma tik po V. E. G. mirties 2022 m. pabaigoje, kai perėmė palikimÄ ir atrado dalį dokumentų. PareiÅ¡kėja, bÅ«dama vyresnio amžiaus, visus žemės grÄ Å¾inimo klausimus buvo palikusi tvarkyti V. E. G..

3. Suinteresuotas asmuo NŽT su pareiÅ¡kimu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime nurodė, kad 2014 m. vasario 10 d. buvo gautas E. V. G. skundas (praÅ¡ymas) ir Kauno miesto skyrius 2014 m. kovo 4 d. raÅ¡tu piliečiui dar kartÄ iÅ¡aiÅ¡kino, kad nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai Kauno miesto skyriui galės bÅ«ti pateikti tik teismui atnaujinus praleistÄ nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų pateikimo terminÄ . Atsižvelgiant į tai, kad nebuvo duomenų, jog E. V.

G. ir pareiÅ¡kėja ar kitas J. B. (P.) įpėdinis bÅ«tų kreipęsis į teismÄ dėl juridinio fakto nustatymo, kokie asmenys ir kokiomis dalimis nacionalizacijos metu buvo žemės, kuriÄ iki (duomenys neskelbtini) valdė J. B., savininkais, Kauno miesto skyrius 2014 m. lapkričio 11 d. raÅ¡tu Nr. 8SD-(14.8.7.)-6872 „Dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo“ kreipėsi į Kauno apygardos prokuratÅ«rÄ , praÅ¡ydamas kreiptis į teismÄ su praÅ¡ymu pripažinti netekusiais galios priimtus Kauno miesto valdybos potvarkius ir Kauno apskrities virÅ¡ininko įsakymus bei sprendimus, kuriais K.

B., pareiÅ¡kėjai, E. V. G., S. B., J. B. (J.), K. G. ir P. B. atkurtos nuosavybės teisės į 1,2670 ha žemės į J. B. iki 1940 m. turėtÄ Å¾emę. Kauno apygardos prokuratÅ«ra 2014 m. lapkričio 26 d. nutarimu Nr. 3T-2500 atsisakė taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones nesant teisinio pagrindo. Kauno miesto skyriaus vedėjas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, kad pagal (duomenys neskelbtini) mirties liudijimÄ Nr. J. B. mirė (duomenys neskelbtini), t. y. iki 1940 m. visuotinio žemės nacionalizavimo, ir į Kauno apygardos prokuratÅ«ros 2014 m. lapkričio 26 d. nutarimÄ , 2017 m. birželio 14 d.

įsakymu Nr. 8VÄ®-747-(14.8.2.) nusprendė J. B., P. įpėdiniams, įskaitant ir E. V. G. bei pareiÅ¡kėjai, neatkurti nuosavybės teisių į buvusio savininko J. B. nuosavybės teisėmis (duomenys neskelbtini)., valdytÄ Å¾emės plotÄ . Apie minėto įsakymo priėmimÄ ir jo apskundimo tvarkÄ E. V. G. ir pareiÅ¡kėja informuoti raÅ¡tu. Ä®sakymas teisės aktų nustatyta tvarka nenuginčytas ir yra galiojantis. Kauno miesto skyriaus vedėjo 2013 m. rugsėjo 13 d. įsakymu Nr. 8VÄ®-(14.8.2.)-719 sudarytos komisijos 2013 m. lapkričio 27 d. posėdžio metu buvo nustatyta, kad nepakanka dokumentų, įrodančių kokie asmenys ir kokiomis dalimis nacionalizacijos metu buvo žemės, kuriÄ iki (duomenys neskelbtini)valdė J.

B., savininkais, todėl E. V. G. ir pareiÅ¡kėjai 2013 m. gruodžio 6 d. raÅ¡tais Nr. 8SD-(14.8.94)-5919 ir Nr. 8SD-(14.8.94)-5918 buvo iÅ¡aiÅ¡kinta teisė kreiptis į teismÄ dėl turto valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo. PareiÅ¡kėjai į teismÄ dėl juridinio fakto nustatymo kreipėsi tik 2023 m. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-2383-1062/2020 48 punkte konstatuota, kad „J. B. mirė (duomenys neskelbtini), todėl nei teisiÅ¡kai, nei faktiÅ¡kai negalėjo bÅ«ti žemės savininku nacionalizacijos (1940 m. liepos 22 d.) metu“.

J. B. mirė bÅ«damas santuokoje su M. B. (P.), jie turėjo 7 vaikus: nepilnametę dukrÄ K. G. (buvo 10 m.) ir pilnamečius vaikus: K. B., P. B., E. G., J. B., P. B. ir J. B.. Mirties metu paveldėjimo bei kitus civilinius teisinius santykius iki turto nacionalizacijos 1940 m. reguliavo Rusijos imperijos Civilinių įstatymų sÄ vadas (toliau – sÄ vadas); atsižvelgus į teisinį reglamentavimÄ , į tai, jog palikimas atsirasdavo palikimo turėtojui mirus, savaime, labiau tikėtina, kad J. B. priklausiusi žemė po jo mirties iki pat 1940 m. nacionalizacijos buvo valdoma jo vaikų ir žmonos.

AtkÅ«rimo byloje esančiais dokumentais buvo pagrįsta ir įrodyta, kad J. B. iki savo mirties ((duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise valdė 3,8320 ha žemės, o ne 4,5000 ha, aplinkybė, kad nepakanka dokumentų, įrodančių kokie asmenys ir kokiomis dalimis nacionalizacijos metu buvo žemės, kuriÄ iki (duomenys neskelbtini)valdė J. B. savininkais, nustatyta 2013 m. lapkričio 27 d. PareiÅ¡kėja pati laisva valia pasirinko elgesio modelį – nesidomėti atkÅ«rimo procedÅ«ros eiga, nors ir gaudavo suinteresuoto asmens siųstus raÅ¡tus.

PareiÅ¡kėjo tėvas E. V. G. mirė (duomenys neskelbtini) palikimÄ po tėvo mirties pareiÅ¡kėjas priėmė 2020 m. gruodžio 7 d. PareiÅ¡kėjai nenurodė nei vienos svarbios priežasties, dėl kurios turėtų bÅ«ti atnaujinamas terminas nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti.

4. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VÄ®) Turto bankas pateiktame atsiliepime praÅ¡o pareiÅ¡kimÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Kauno apylinkės teismas 2023 m. gegužės 25 d. sprendimu pareiÅ¡kimÄ atmetė.

6. Teismas nurodė, jog NŽT Kauno miesto skyriaus 2013 m. gruodžio 6 d. raÅ¡tais E. V. G. ir pareiÅ¡kėjai buvo iÅ¡aiÅ¡kinta teisė kreiptis į teismÄ dėl turto valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo. Teismas sutiko su pareiÅ¡kėjų argumentais, kad atkÅ«rus nuosavybės teises į dalį žemės sklypo ir pretendentams teikus duomenis apie preliminariai laisvus žemės sklypus KiÅ¡kių g. ir vykstant planų derinimo procesui (CBP-6225 priedai), jie turėjo pagrįstÄ ir teisėtÄ lÅ«kestį manyti, kad nuosavybės teisės į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ bus atkurtos pretendentų naudai. Tačiau 2013 m. gruodžio 6 d. raÅ¡tais pretendentus informavus, kad nepakanka dokumentų, įrodančių, kokie asmenys ir kokiomis dalimis nacionalizacijos metu buvo žemės, kuriÄ iki (duomenys neskelbtini) valdė J. B., savininkais, o pareiÅ¡kėjams Å¡ių duomenų nepateikus, 2017 m. birželio 14 d. įsakymu nuspręsta neatkurti nuosavybės teisių.

7. Teismas nurodė, jog pareiÅ¡kėjai į teismÄ dėl juridinio fakto nustatymo kreipėsi tik 2023 m., t. y. praėjus beveik 10 m. Teismas įvertinęs, kad J. B. mirė (duomenys neskelbtini), t. y. iki 1940 m. liepos 22 d. žemės nacionalizacijos, laikė, kad jis nei teisiÅ¡kai, nei faktiÅ¡kai negalėjo bÅ«ti žemės savininku 1940 m. nacionalizacijos metu. Kad nuosavybės teisių subjektu nacionalizavimo metu negali bÅ«ti miręs asmuo yra konstatuota ir teismų praktikoje. Ä® bylÄ pateiktos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-2383-1062/2020 48 punkte konstatuota, jog „J. B. mirė (duomenys neskelbtini), todėl nei teisiÅ¡kai, nei faktiÅ¡kai negalėjo bÅ«ti žemės savininku nacionalizacijos (1940 m. liepos 22 d.) metu“.

8. Teismas nurodė, jog atsižvelgiant į nagrinėjamam laikotarpiui (nuo (duomenys neskelbtini)iki 1940 m. liepos 22 d.) aktualų teisinį reglamentavimÄ , į tai, jog palikimas atsirasdavo palikimo turėtojui mirus, savaime, labiau tikėtina, jog J. B. priklausiusi žemė, buvusi (duomenys neskelbtini), po jo mirties iki pat 1940 m. nacionalizacijos buvo valdoma jo vaikų ir žmonos. Å iÄ teismo prielaidÄ patvirtina ir aplinkybė, kad dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo kreipėsi visi septyni palikėjo vaikai. Byloje nėra duomenų, kada mirė palikėjo sutuoktinė. PareiÅ¡kėjų pateikti dokumentai neįrodo J. B. nuosavybės teise priklausiusios žemės valdymo laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki 1940 m. nacionalizacijos, todėl teismas sprendė, kad nėra teisinio pagrindo nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad žemę, buvusiÄ (duomenys neskelbtini) visuotinės nacionalizacijos metu (1940 m. liepos 22 d.) valdė J. B., P., miręs (duomenys neskelbtini).

9. Dėl termino atnaujinimo teismas nurodė, kad nepakanka dokumentų, įrodančių kokie asmenys ir kokiomis dalimis nacionalizacijos metu buvo žemės, kuriÄ iki (duomenys neskelbtini)valdė J. B., savininkais. Tiek E. V. G. (pareiÅ¡kėjo tėvas), tiek pareiÅ¡kėja apie bÅ«tinybę pateikti papildomus dokumentus ar kreiptis į teismÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo buvo informuoti 2013 m. gruodžio 6 d. raÅ¡tais, kurie adresatams įteikti 2013 m. gruodžio 6 d. Teismas sprendė, kad pareiÅ¡kėja nenurodė nei vienos objektyvios priežasties, sutrukdžiusios nuo 2013 m. gruodžio 6 d. laiku kreiptis į teismÄ dėl juridinio fakto nustatymo. Vien ta aplinkybė, kad pareiÅ¡kėja buvo vyresnio amžiaus ir nesuprato atkÅ«rimo procedÅ«rų, nereiÅ¡kia, jog ji savo teisės į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ ir dalyvavimÄ minėtoje procedÅ«roje, įskaitant ir teisės kreiptis į teismÄ dėl juridinio fakto nustatymo, negalėjo įgyvendinti per kitus asmenis. Nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti, jog pareiÅ¡kėja praÅ¡omÄ atnaujinti terminÄ praleido dėl svarbių priežasčių. Teismas taip pat nurodė, kad pareiÅ¡kėjas teisę domėtis atkÅ«rimo procedÅ«ra ir kreiptis į teismÄ Ä¯gijo ne 2022 m. pabaigoje, kaip teigiama pareiÅ¡kime, o 2020 m. pabaigoje, kai mirė jo tėvas, todėl sprendė, kad pareiÅ¡kėjas nenurodė nei vienos objektyvios priežasties, sutrukdžiusios pareiÅ¡kėjo tėvui nuo 2013 m. gruodžio 6 d., o pareiÅ¡kėjui – nuo 2020 m. gruodžio 7 d. (kai priėmė palikimÄ po tėvo mirties) laiku kreiptis į teismÄ dėl juridinio fakto nustatymo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10. Apeliaciniu skundu pareiÅ¡kėjai O. G. ir J. V. B. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 25 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo ir termino atnaujinimo tenkinti pilna apimtimi ir: nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad 3,832 ha žemės ploto, buvusios (duomenys neskelbtini), savininkas iki visuotinės privataus turto nacionalizacijos (1940 m. liepos 22 d.) buvo J. B. žmona M. B.; atnaujinti pareiÅ¡kėjams Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytÄ terminÄ nuosavybės teises patvirtinančiam dokumentui – teismo sprendimui dėl nuosavybės teisių fakto nustatymo – pateikti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:

10.1. Teismas, žinodamas tiek AtkÅ«rimo įstatyme reikalaujamÄ nustatyti asmenį, žemės sklypo tikslų plotÄ , vis tik formaliai sprendime darė iÅ¡vadÄ , jog aplinkybė, kad J. B. jau nuo (duomenys neskelbtini) nebevaldė ginčo žemės sklypo ir atmetė pareiÅ¡kimÄ . PareiÅ¡kėjai pateikė papildomus raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, nurodant, jog nėra duomenų, jog mirus J. B., vėliau nacionalizuotas jo turtas (iki mirties turėtos žemės), laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini). iki 1940 m. liepos 22 d. kokiomis nors teisėmis buvo perleistas tretiesiems asmenims. PrieÅ¡ingai, J. B. turtÄ valdė J. B. įpėdiniai, t. y. žmona M. B. (kuri atitinkamu sprendimu buvo pripažinta paveldėtoja) ir vaikai (kurie vėliau teikė praÅ¡ymus atkurti teises į nusavintÄ Å¾emę ir NŽT Kauno skyriaus pripažinti teisėtais pareiÅ¡kėjais). Teismas nesivadovavo kasacinio teismo suformuota praktika, nes matydamas tam tikrÄ pareiÅ¡kimo netikslumÄ ir nebegalėdamas naudotis ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo institutu, nesiaiÅ¡kino netikslumų parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis), dėl ko buvo pažeistos procesinės pareiÅ¡kėjų teisės, neužtikrinta teisė į teisingÄ bylos nagrinėjimÄ bei byla buvo iÅ¡nagrinėta netinkamai.

10.2. PareiÅ¡kėja, nesuprasdama žemės atkÅ«rimo proceso niuansų, veikė per tuo metu aktyvų savo brolį E. V. G., o vėliau, bendrÄ ja prasme jai iÅ¡aiÅ¡kinus dėl kreipimosi į teismÄ â€“ per įgaliotÄ jÄ atstovę. Be to, įgaliotos institucijos elgesys taip pat nebuvo tinkamas, ir tai aiÅ¡kiai patvirtina teismų praktika. Dėl ko toks pareiÅ¡kėjos veikimas negali bÅ«ti pripažintas iÅ¡imtinai pareiÅ¡kėjos neveikimu, o praleistas terminas pateikti aktualiems dokumentams (kurie yra net paties NŽT Kauno skyriaus žinioje ir apie kuriuos abu pareiÅ¡kėjai sužinojo tik NŽT Kauno skyriui pateiks atsiliepimÄ ), kad pradėtas nusavintos žemės atkÅ«rimo procesas bÅ«tų užbaigtas, atnaujintas.

10.3. PareiÅ¡kėjas kreiptis į teismÄ Ä¯gijo ne iÅ¡ kart po tėvo V. E. G. mirties, tačiau 2022 m. pabaigoje, kada perėmė palikimÄ bei atrado dalį dokumentų. Tai, kad notarui buvo paduotas pareiÅ¡kimas dėl palikimo priėmimo, reiÅ¡kia tik formalų veiksmÄ . Tik paduodant pareiÅ¡kimÄ notarui, pareiÅ¡kėjas negavo aktualios informacijos ir dokumentų pareiÅ¡kimui teisme pateikti, atitinkamai negalėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti detalių, priimti sprendimo dėl kreipimosi į teismÄ . Teismas neįvertino, kad pareiÅ¡kėjui reikėjo susirasti dokumentus, kurių jis rado tik dalį, įvertinti jų turinį, kiek įmanoma detaliai suprasti procesus, iÅ¡siaiÅ¡kinti situacijÄ , konsultuotis, nuspręsti dėl kreipimosi į teismÄ su pareiÅ¡kimu. Todėl akivaizdu, kad terminas praleistas dėl objektyvių ir suprantamų priežasčių bei palyginti nežymiai, nes kitu atveju, nėra suprantama to paties teismo praktika analogiÅ¡koje situacijoje ir dvigubi standartai pareiÅ¡kėjo atžvilgiu.

10.4. Teismas visiÅ¡kai nepasisakė dėl pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymo priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, nepaisant to, kad praÅ¡yme dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, reaguodami į NŽT Kauno skyriaus atsiliepime pateiktus argumentus, pareiÅ¡kėjai teismui nurodė prieÅ¡ingus suinteresuotojo asmens pozicijai argumentus. Teismas, visiÅ¡kai nieko nepasisakydamas dėl bylos Å¡alių ginčytino klausimo, sÄ lygojo, jog teismo sprendimas dalyje yra visiÅ¡kai neiÅ¡samus ir nepagrįstas, dėl ko liko neatsakytas bylos Å¡alims rÅ«pimas ir ginčytinas klausimas.

10.5. Sprendime nurodyta, kad pareiÅ¡kėjai neginčijo 2017 m. birželio 14 d. įsakymo Nr. 8VÄ®-747-(14.8.2.) „Dėl nuosavybės teisės į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ neatkÅ«rimo“, kuriuo nuspręsta J. B., P. įpėdiniams neatkurti nuosavybės teisiu, savaime nesudarė pagrindo Å¡ioje byloje teismui nenustatinėti juridinių faktų. Teismas nevertino pareiÅ¡kėjų raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų, o bÅ«tent su pareiÅ¡kimu pareiÅ¡kėjai pateikė teismu suformuotÄ praktikÄ analogiÅ¡kose bylose. Teismui nustačius atitinkamÄ juridinį faktÄ , prieÅ¡ingÄ NŽT Kauno skyriaus pozicijai, įsakymas iÅ¡ esmės netenka prasmės. Ä®sakymo galiojimas siejamas su tam tikru aplinkybių (juridinio fakto nustatymu), o NŽT Kauno skyrius įsakymÄ gali pasinaikinti pats.

10.6. Nacionalizuota žemė turėjo bÅ«ti dalijama tarp 7 įpėdinių, kurie yra suinteresuoti bylos baigtimi ir, kurie nebuvo įtraukti į bylÄ .

11. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ suinteresuotas asmuo NŽT praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ . Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai:

11.1. (duomenys neskelbtini) mirties liudijimas patvirtina, jog J. B., P. mirė (duomenys neskelbtini), t. y. iki 1940 m. liepos 22 d. žemės nacionalizacijos, todėl jis nei teisiškai, nei faktiškai negalėjo būti žemės savininku 1940 m. nacionalizacijos metu. Kad nuosavybės teisių subjektu nacionalizavimo metu negali būti miręs asmuo yra konstatuota ir teismų praktikoje. Tai, kad J. B. mirė (duomenys neskelbtini)., todėl nei teisiškai, nei faktiškai negalėjo būti žemės savininku nacionalizacijos (1940 m. liepos 22 d.) metu, konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-2383-1062/2020 48 punkte. Nutartis yra neskundžiama ir įsiteisėjusi.

11.2. PareiÅ¡kėjai, siekdami pagrįsti žemės naudojimo faktÄ , pateikė teismui archyvinius dokumentus: pieno priėmimo kvitus (1946-1947 m.), lydyto sviesto, Å«kiÅ¡ko sviesto, laÅ¡inių, avienos ir kiaulienos, lydytų taukų kvitus (1948 m.), pažymėjimÄ apie tai, kad M. B. leidžiama įsigyti kiaulę (1949 m.) ir pan. NŽT nuomone, minėti dokumentai patvirtina, jog M. B. Å«kininkavo, tačiau neįrodo J. B., P., nuosavybės teise priklausiusios žemės valdymo laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini)iki 1940 m. nacionalizacijos. Be to, pateikti dokumentai liudija aplinkybes, nesusijusias su praÅ¡omu pagrįsti laikotarpiu.

11.3. Dėl J. B., P., nuosavybės teisėmis valdytos žemės ploto nurodė, jog pareiÅ¡kėjai neteisingai interpretuoja byloje esančius duomenis. AtkÅ«rimo byloje esančiais dokumentais buvo pagrįsta ir įrodyta, jog J. B., P., iki savo mirties nuosavybės teise valdė 3,8320 ha žemės (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu pareiÅ¡kėjai prašė nustatyti juridinį faktÄ , jog J. B., P., iki 1940 m. nacionalizacijos valdė 4,5000 ha žemės, tačiau nepateikė raÅ¡ytinių įrodymų, kurie pagrįstų tokį plotÄ ar paneigtų Kauno apygardos archyvo pažymėjimuose nurodytas aplinkybes apie žemės sklypo dalių perleidimus tretiesiems asmenims.

11.4. Dėl termino atnaujinimo nurodė, jog pareiÅ¡kėja nenurodė nei vienos objektyvios priežasties, sutrukdžiusios nuo 2013 m. gruodžio 6 d. savalaikiai kreiptis į teismÄ dėl juridinio fakto nustatymo. Vien ta aplinkybė, jog pareiÅ¡kėja buvo vyresnio amžiaus ir nesuprato atkÅ«rimo procedÅ«rų, nereiÅ¡kia, jog ji savo teisės į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ ir dalyvavimÄ minėtoje procedÅ«roje, tame tarpe ir teisės kreiptis į teismÄ dėl juridinio fakto nustatymo, negalėjo įgyvendinti per kitus asmenis. Vadovaujantis susiformavusia teismų praktika (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A- 63-546-09), minėta situacija nesudaro pagrindo pripažinti, jog praÅ¡omas atnaujinti terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

11.5. Testamentų registro duomenimis, palikimÄ po E. V. G. mirties pareiÅ¡kėjas priėmė 2020 m. gruodžio 7 d., paduodamas pareiÅ¡kimÄ palikimo atsiradimo vietos notarui. Tad prieÅ¡ingai nei teigia pareiÅ¡kėjas, jis teisę domėtis atkÅ«rimo procedÅ«ra ir kreiptis į teismÄ Ä¯gijo ne 2022 m. pabaigoje, o 2020 m. pabaigoje.

11.6. BylÄ nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka buvo nuspręsta 2023 m. balandžio 25 d. nutartimi, o pats bylos nagrinėjimas raÅ¡ytinio proceso tvarka vyko 2023 m. gegužės 18 d. 8.25 val. Suinteresuoti asmenys atsiliepimus į pareiÅ¡kimÄ buvo įpareigoti pateikti iki 2023 m. gegužės 11 d. įskaitytinai. Nepaisant to, jog pareiÅ¡kėjams iÅ¡ anksto buvo žinoma, jog byla bus nagrinėjama raÅ¡ytinio proceso tvarka, jie nereiÅ¡kė praÅ¡ymo dėl žodinio bylos nagrinėjimo. Tad pareiÅ¡kėjų teiginys, jog buvo pažeistos jų procesinės teisės, neorganizuojant žodinio bylos nagrinėjimo, atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi pareiÅ¡kėjai nesiekė žodinio bylos nagrinėjimo.

11.7. Pažymėtina, jog pareiÅ¡kėjai apeliaciniu skundu kelia naujÄ reikalavimÄ - nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad 3,832 ha žemės ha ploto žemės, buvusios (duomenys neskelbtini), savininkas iki visuotinės privataus turto nacionalizacijos (1940 m. liepos 22 d.) buvo J. B. žmona M. B.. Tokio reikalavimo, kuris nebuvo reiÅ¡kiamas pirmos instancijos teisme, suformulavimas prieÅ¡tarauja apeliacijos paskirčiai ir pažeidžia imperatyvias CPK nuostatas. PareiÅ¡kėjų naujai suformuotas reikalavimas negali bÅ«ti nagrinėjamas apeliacine tvarka. O jeigu teismas manytų, kad naujai pareikÅ¡tas reikalavimas nagrinėtinas apeliacine tvarka, civilinė byla turėtų bÅ«ti nutraukiama CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu.

11.8. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčijamas koks nors NŽT sprendimas, veiksmai (neveikimas), taip pat nepraÅ¡oma įpareigoti NŽT atlikti tam tikrus veiksmus. Tad nėra pagrindo teigti, jog NŽT turi materialinį teisinį suinteresuotumÄ bylos baigtimi ar kad jos interesai yra prieÅ¡ingi.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai

ir išvados

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalis).

16. Spręsdamas bylÄ apeliacinės instancijos teismas pirmiausiai pasisako dėl apeliaciniame skunde pareikÅ¡to reikalavimo nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad 3,832 ha žemės ploto, buvusios (duomenys neskelbtini), savininkas iki visuotinės privataus turto nacionalizacijos (1940 m. liepos 22 d.) buvo J. B. žmona M. B..

17. CPK 312 straipsnis numato, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjai pirmosios instancijos teismo prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad 4,5000 ha ploto žemės, buvusios (duomenys neskelbtini), savininkas iki visuotinės privataus turto nacionalizacijos (1940 m. liepos 22 d.) buvo J. B.. Reikalavimas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad 3,832 ha žemės ploto, buvusios (duomenys neskelbtini), savininkas iki visuotinės privataus turto nacionalizacijos (1940 m. liepos 22 d.) buvo J. B. žmona M. B., bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo pareikÅ¡tas, todėl apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja apeliaciniame skunde pareikÅ¡to naujo reikalavimo.

18. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Prie CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų priskiriami esminių proceso teisės normų pažeidimai, kurie rodo, kad tinkamo proceso pirmosios instancijos teisme praktiÅ¡kai nebuvo. Nustačius Å¡iuos pažeidimus nėra reikÅ¡minga, ar bÅ«tent dėl Å¡ių pažeidimų byla galėjo bÅ«ti iÅ¡spręsta neteisingai, nes laikoma, kad jie lemia pirmosios instancijos teismo proceso neteisėtumÄ ir absoliutų priimto teismo procesinio sprendimo negaliojimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-308-823/2020, 27 punktas).

19. CPK 266 straipsnis draudžia teismui nagrinėjant bylÄ spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ , atvejai, kai teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų pripažįstami absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu.

20. Vertinant, ar teismas pasisakė dėl neįtraukto į bylÄ asmens teisių ir pareigų, reikÅ¡minga yra tai, kokiu teisiniu santykiu jis yra susijęs su ginčo dalyku byloje. Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo (toliau – AtkÅ«rimo įstatymas) 2 straipsnio 1 dalį nuosavybės teisės į Å¡io įstatymo 3 straipsnyje nurodytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ atkuriamos turto savininkui, asmenims, kuriems miręs turto savininkas testamentu paliko savo turtÄ , nepaisant to, kad testamente nėra duomenų apie žemės ar kito nekilnojamojo turto palikimo faktÄ , o Å¡iems mirus, – jų sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams) ar Å¡ių asmenų sutuoktiniui bei vaikams; turto savininko, kuris mirė ir nepaliko testamento ar okupacijos metais (1939–1990 metais) emigravo į užsienį ir ten, netekdamas Lietuvos Respublikos pilietybės, priėmė kitos Å¡alies pilietybę, sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams), jei Å¡ie asmenys yra Lietuvos Respublikos piliečiai, – į jiems tenkančiÄ iÅ¡likusio nekilnojamojo turto dalį; turto savininko vaiko (įvaikio), kuris yra miręs, sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams) – į mirusiajam tenkančiÄ iÅ¡likusio nekilnojamojo turto dalį; ir asmenims, kuriems iki 2001 m. gruodžio 31 d. yra perleistos teisės atkurti nuosavybės teises (AtkÅ«rimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalis).

Taigi įstatymų leidėjas nustatė subjektų, galinčių bÅ«ti pretendentais į iÅ¡likusiojo nekilnojamojo turto nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ , ratÄ . IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad pretendentai į J. B. žemės nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ buvo M. M., S. B., K. G., J. B., J. V. B. (pareiÅ¡kėja), E. V. G. (jo įpėdinis pareiÅ¡kėjas O. G.), P. B., J. B., K. B. (el. b. t 1, b. l. 103-106). Nuosavybės teisės pretendentams nebuvo atkurtos konstatavus, kad nepakanka duomenų kokie asmenys ir kokiomis dalimis nacionalizacijos metu buvo žemės, kuriÄ iki (duomenys neskelbtini). valdė J.

B., savininkais. Nagrinėjamoje byloje buvo pareikÅ¡tas reikalavimas nustatyti, kad 4,5000 ha ploto žemės, buvusios (duomenys neskelbtini), savininkas iki visuotinės privataus turto nacionalizacijos (1940 m. liepos 22 d.) buvo J. B.. PareiÅ¡kime nurodoma, kad archyviniai dokumentai patvirtina, kad iki nacionalizacijos J. B. nuosavybės teise valdė 4,5 ha žemės sklypÄ . Taigi byloje pareikÅ¡to reikalavimo iÅ¡sprendimas (atsakymas į klausimÄ ar J. B. valdė ir kokio dydžio žemės sklypÄ ) turės tiesioginės įtakos visų pretendentų, siekiančių atkurti nuosavybės teisę, materialinėm teisėm ir pareigom.

Tačiau pastarieji į bylos nagrinėjimÄ pirmosios instancijos teisme suinteresuotais asmenimis nebuvo įtraukti. Pagal CPK 443 straipsnio 3 dalies nuostatas suinteresuotas asmuo byloje yra kiekvienas asmuo, su kurio teisėmis ir pareigomis yra susijusi nagrinėjama byla. Taigi, pripažintina, kad nagrinėjant bylÄ buvo sprendžiama dėl Å¡ioje nutarties dalyje nurodytų neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų, tokiu bÅ«du nepaisant CPK 266 straipsnyje nustatyto draudimo, o tai yra pagrindas teismo sprendimui panaikinti ir bylÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad klausimas, kokie asmenys turi dalyvauti suinteresuotų asmenų procesiniu statusu, iÅ¡spręstas pagal tai, koks byloje buvo pareikÅ¡tas ir teismo iÅ¡nagrinėtas reikalavimas. Kartu iÅ¡aiÅ¡kindamas, kad bÅ«tent pareiÅ¡kėjai, teikdami pareiÅ¡kimÄ , turi procesinę pareigÄ pareiÅ¡kime nurodyti visus suinteresuotus asmenis (CPK 443 straipsnio 2 dalis, 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Nagrinėjant bylÄ iÅ¡ naujo bÅ«tina ne tik į bylos nagrinėjimÄ Ä¯traukti visus suinteresuotus asmenis, bet reikalinga iÅ¡spręsti ir VÄ® Turto banko paÅ¡alinimo iÅ¡ bylos klausimÄ .

Nepaisant to, kad pareiÅ¡kėjai šį asmenį įtraukė suinteresuoju asmeniu vykdydami pirmosios instancijos teismo nutartį dėl trÅ«kumų Å¡alinimo, tačiau bylos iÅ¡sprendimas neturės jokios įtakos VÄ® Turto banko teisėms ir pareigoms ir nėra susijęs su VÄ® Turto bankui priskirtų funkcijų vykdymu. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas pareiÅ¡kėjams terminÄ pareiÅ¡kimo trÅ«kumams paÅ¡alinti, netinkamai nustatė asmenis, kurie turi bÅ«ti įtraukiami į bylÄ suinteresuotais asmenimis.

21. Nustačius absoliutų skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindÄ , kiti apeliacinio skundo argumentai, susiję su skundžiamo sprendimo galimu neteisėtumu ir (ar) nepagrįstumu, nevertintini.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

22. BylÄ grÄ Å¾inant nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismas nesprendžia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimo, nes visos bylinėjimosi iÅ¡laidos, turės bÅ«ti paskirstytos bylÄ iÅ¡nagrinėjus iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teisme, atsižvelgiant į galutinį materialųjį teisinį ginčo iÅ¡sprendimo rezultatÄ (CPK 93 straipsnis).

23. CPK 87 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad panaikinus teismo sprendimÄ dėl absoliučių jo negaliojimo pagrindų, yra grÄ Å¾inamas už apeliacinį skundÄ sumokėtas žyminis mokestis. PareiÅ¡kėjas O. G. už apeliacinį skundÄ sumokėjo 54 Eur žyminį mokestį. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ dėl įstatyme nustatyto absoliutaus jo negaliojimo pagrindo, grÄ Å¾inamas pareiÅ¡kėjo sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grÄ Å¾ina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327Â straipsnio 1 dalies 1Â punktu, 329 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 25 d. sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

GrÄ Å¾inti O. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 54 Eur (penkiasdeÅ¡imt keturis eurus) už apeliacinį skundÄ sumokėtÄ Å¾yminį mokestį. Nutarties dalį dėl žyminio mokesčio grÄ Å¾inimo pavesti vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja

Anita Sereikienė