a89df631-c19b-48dc-9d1d-a046d830b6e2 · Å iaulių apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) Teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini) Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.20;.3.3.2.3.;3.3.2.4.;3.3.2.5. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. sausio 18 d. Å iauliai Å iaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos skyriaus atskirÄ jį skundÄ dėl (duomenys neskelbtini)nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal pareiÅ¡kėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos skyriaus praÅ¡ymÄ dėl teismo leidimo paimti vaikÄ G.

S. iÅ¡ jos tėvų R. M. ir Ž. S. iÅ¡davimo. Teismas n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėjas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos skyrius kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡duoti teismo leidimÄ paimti nepilnametį vaikÄ G. S., gim. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ jos tėvų R. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir Ž. S., gim. (duomenys neskelbtini).

2. Nurodė, jog skyrius gavo R. J. ir E. J. praneÅ¡imÄ , kuriame nurodė, jog pas juos nuo (duomenys neskelbtini) mėn. gyvena G. S., nes vaiko tėvas gyvena užsienyje nuo 2022 m. liepos mėn., o jos motinos Å¡eimoje G. negali gyventi dėl galimai motinos sutuoktinio pavartoto smurto. Skyriaus atstovai bendravo su G., kuri nurodė, jog gyvena pas dėdę ir tetÄ , o prieÅ¡ tai gyveno pas senelius, tėtis gyvena (duomenys neskelbtini) su sutuoktine, su kuria G. neranda bendros kalbos, tėtis apie tai žino, sutuoktinės nepateisina, bet su tėčiu G. nenorėtų gyventi.

Ji nori, kad mama ja domėtųsi, bet teigia, kad mama pasirinko ne jÄ , o savo Å¡eimÄ , apie patėvį nurodė, kad ,,buvau iÅ¡ jo gavusi“, taip pat teigė, kad pas dėdę ir tetÄ jai gyventi gera. Nurodo, jog R. M. Å¡eimai nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo taikoma atvejo vadyba. G. S. buvo paimta iÅ¡ nesaugios aplinkos, nes prieÅ¡ jÄ galimai smurtavo patėvis. Ji buvo apgyvendinta pas senelę, vėliau perduota R. ir E. J.. Teismo sprendimu G. gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu.

Tėvai neįgyvendina savo kaip atstovų pagal įstatymÄ pareigų vaiko atžvilgiu, todėl praÅ¡o leisti paimti nepilnametį vaikÄ iÅ¡ tėvų, nes tėvas iÅ¡vykęs į užsienį, o motina nesutinka pasirÅ«pinti dukra.

3. Suinteresuotas asmuo R. M. su prašymu nesutiko, nurodydama, jog dukra G. turi gyventi su savo tėvu Ž. S., nes su ja dukra gyventi negali dėl jos sutuoktiniui taikomų kardomųjų priemonių, o šeimoje auga dar du vaikai, kurių teisės augti su abiem tėvais privalo būti užtikrintos ir nepažeistos, nurodo, jog ji rūpinasi dukra G. ir nenori, kad dukra gyventų pas globėjus.

4. Suinteresuotas asmuo Ž. S., nesutikdamas su praÅ¡ymu, nurodė, jog jis rÅ«pinasi savo dukra G., tik sužinojęs, kad teisme yra praÅ¡ymas paimti vaikÄ iÅ¡ tėvų, grįžo iÅ¡ (duomenys neskelbtini) ir artimiausiu laiku neketina vykti. Nurodo, jog dukra turi ir gali gyventi su juo (duomenys neskelbtini), kur gyvena ir jo Å¡eima, pasirÅ«pino, kad dukrai bÅ«tų užtikrintas ugdymosi procesas, G. gražiai sutaria su savo mažuoju broliuku, jai nėra svetima tėvo gyvenamoji aplinka. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 5. (duomenys neskelbtini) nutartimi pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ tenkino iÅ¡ dalies, leido paimti nepilnametį vaikÄ G. S., gim. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ jos motinos R. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini). LikusiÄ praÅ¡ymo dalį dėl leidimo paimti nepilnametį vaikÄ G. S. iÅ¡ jos tėvo Ž. S. atmetė.

6. Teismas pripažino, kad dėl susiklosčiusių aplinkybių buvo kilusi grėsmė nepilnametės G. S. saugumui, sveikatai, nes nepilnametė nuo (duomenys neskelbtini) mėn. negyveno nei su motina, nei su tėvu. Su motina dukra negalėjo gyventi dėl galimai panaudoto patėvio smurto prieÅ¡ jÄ , o tėvas Ž. S. negyveno Lietuvoje ir negalėjo tinkamai pasirÅ«pinti savo dukra, kuriai nepavyko sutarti su dabartine tėvo sutuoktine.

7. Teismas sprendė, kad Å¡iuo metu situacija yra iÅ¡ dalies pasikeitusi: motina nurodo, kad su ja dukra gyventi negali dėl kardomųjų priemonių pritaikymo jos sutuoktiniui, bet teigia, kad dukra gali pasirÅ«pinti jos tėvÄ Å½. S., t. y. situacija motinos atžvilgiu nėra pasikeitusi. Suinteresuotas asmuo Ž. S. nurodo, jog dėl dukters grįžo iÅ¡ (duomenys neskelbtini), kur artimiausiu laiku neketina vykti, teigia, kad turi tinkamas sÄ lygas dukrai gyventi jo namuose (duomenys neskelbtini), pasirÅ«pino jos ugdymu Å¡iame mieste ir nėra aplinkybių, dėl kurių dukrÄ bÅ«tų galima paimti iÅ¡ tėvų.

8. Ä®vertinęs nurodytas naujas aplinkybes, kad vaiko tėvas Ž. S., su kuriuo yra nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, grįžo iÅ¡ užsienio tam, kad pasirÅ«pintų savo dukra, teismas, susipažinęs su nepilnametės iÅ¡dėstyta raÅ¡tu pozicija, sprendė, jog nors ir buvo susiklosčiusi situacija, kai vaikas buvo likęs be tėvų globos ir rÅ«pesčio, dėl ko buvo laikinai apgyvendintas saugioje jam aplinkoje, bet Å¡iuo metu situacija yra iÅ¡ dalies pasikeitusi ir vaiko tėvas nori ir gali pasirÅ«pinti savo dukra, tai nepažeistų vaiko interesų, tėvas, tikėtina, tinkamai pasirÅ«pintų savo dukra, todėl praÅ¡ymÄ paimti nepilnametį vaikÄ iÅ¡ jos tėvo teismas atmetė, bet leido vaikÄ paimti iÅ¡ jos motinos, kuri ir Å¡iuo metu negali tinkamai pasirÅ«pinti savo dukra ir jos atžvilgiu situacija nepakitusi.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai 9. Atskiruoju skundu pareiÅ¡kėjas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos skyrius praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl praÅ¡ymo atmetimo dėl G. S. paėmimo iÅ¡ tėvo Ž. S. ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – iÅ¡duoti teismo leidimÄ paimti vaikÄ G. S., gim. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ vaiko tėvo Ž.

S., gim. (duomenys neskelbtini). Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 9.1. Teismas, priimdamas skundžiamÄ , nutartį netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, dėl to padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog situacija yra iÅ¡ dalies pasikeitusi, nes vaiko tėvas nori ir gali pasirÅ«pinti savo dukra, bei tai nepažeistų vaiko interesų, nes tėvas, tikėtina, tinkamai pasirÅ«pintų savo dukra. Suinteresuoti asmenys neginčija faktinės aplinkybės, jog G. S. nuo (duomenys neskelbtini) mėnesio gyvena R.

J. ir E. J. Å¡eimoje. Z. S., kaip pats nurodo atsiliepime, epizodiÅ¡kai dirba užsienyje, tačiau G. S. augo ir auga ne tėvo, bet giminaičių Å¡eimoje, kurie užtikrina vaikui saugiÄ aplinkÄ , ugdymÄ si, sveikatos priežiÅ«rÄ , Å¡iltus emocinius santykius kiekvienÄ dienÄ . 9.2. Teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, neatsižvelgė į vaiko iÅ¡sakytÄ nuomonę apie jos situacijÄ Å¡eimoje. G. S. paklausus, kur, jos nuomone, jai bÅ«tų geriausia gyventi, ji atsakė: „Pas dėdę ir tetÄ .

AÅ¡ ten jaučiuosi saugiai, jaučiuosi mylima.“ 9.3. Nors vaiko tėvas Ž. S. nurodo, jog jo darbas užsienyje epizodinis, ne nuolatinis, tačiau nenurodo, dėl kokių priežasčių nesiekė naudotis socialinėmis paslaugomis, nesikreipė pas psichologus, nesiėmė priemonių užmegzti artimÄ ryšį su dukra E. S., nors pripažįsta, jog emocinis ryÅ¡ys su dukra nėra labai glaudus, pripažįsta, jog reikalingas nuolatinis bendravimas. Ž. S. teigimu, vaiko noras ir nuomonė nėra tapatÅ«s.

10. Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ suinteresuotas asmuo Ž. S. praÅ¡o palikti nepakeistÄ pirmosios instancijos teismo nutartį ir atskirÄ jį skundÄ atmesti. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 10.1. IÅ¡vada, jog vaiko tėvas rÅ«pintis vaiku neketino, nėra patvirtinta jokiais objektyviais duomenimis, t. y. tik deklaratyvus apelianto teiginys. Jau vien aplinkybė, jog tėvas iÅ¡ (duomenys neskelbtini) grįžo, kad dukra galėtų augti jo Å¡eimoje, paneigia Å¡iÄ tarnybos iÅ¡vadÄ . Nėra duomenų, jog tėvas bÅ«tų atsisakęs dukrÄ auginti savo Å¡eimoje. 10.2.

Nepagrįstai nurodoma, jog ne tėvai, o R. J. tiesiogiai bendradarbiauja su mokykla, dalyvauja tėvų susirinkimuose. Ž. S. turi prisijungimo duomenis prie dukters elektroninio dienyno ir jam dukters mokymosi pasiekimai yra žinomi, nuotoliniu bÅ«du vienÄ kartÄ dalyvavo tėvų susirinkime. Todėl vaiko tėvo domėjimasis vaiko ugdymo procesu, vaiko tėvo nuomone, pakankamas, atsakingas vaiko atžvilgiu. 10.3. Byloje nėra jokių duomenų, jog vaikui gali kilti pavojus sveikatai ar gyvybei, gyvenant tėvo Å¡eimoje, jog nebÅ«tų užtikrinamas vaiko saugumas.

Nėra duomenų apie netinkamÄ tėvo elgesį vaikui lankantis tėvo Å¡eimoje, jog vaikui nėra sudarytos sÄ lygos joje gyventi. RyÅ¡io sustiprinimÄ užtikrintų vaiko ir tėvo gyvenimas kartu, esant poreikiui pasinaudojimas specialistų pagalba, jų konsultacijomis. 10.4. Tik po skundžiamos teismo nutarties priėmimo pareiÅ¡kėjo iniciatyva vaikas buvo apklaustas apie vaiko galimybę gyventi tėvo Å¡eimoje. Vaiko tėvo nuomone, Å¡ioje apklausoje vaikas daugiau kalba, samprotauja suaugusiojo žodžiais, nei savo.

Vaikas labiau iÅ¡sakė savo norÄ , bet ne nuomonę. Nėra byloje duomenų, jog vaiko branda yra pakankama suprasti sudėtingas gyvenimiÅ¡kas esamas situacijas, numatyti jų pasekmes ateityje, numatyti gyvenimo biologinėje (iÅ¡ dalies) ir svetimoje Å¡eimoje pasekmes ateityje. Tokie duomenys gautini tik atlikus psichologinę ekspertizę.

11. Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ suinteresuotas asmuo R. M. praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti, palikti nepakeistÄ pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 11.1. Pritaria pirmosios instancijos teismo nurodytiems motyvams ir argumentams, jog vaiko tėvas Ž. S., su kuriuo yra nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, grįžo iÅ¡ užsienio tam, kad pasirÅ«pintų savo dukra, teismas, susipažinęs su nepilnametės iÅ¡dėstyta raÅ¡tu pozicija, sprendžia, jog nors ir buvo susiklosčiusi situacija, kai vaikas buvo likęs be tėvų globos ir rÅ«pesčio, dėl ko buvo laikinai apgyvendintas saugioje jam aplinkoje, bet Å¡iuo metu situacija yra iÅ¡ dalies pasikeitusi ir vaiko tėvas nori ir gali pasirÅ«pinti savo dukra, tai nepažeistų vaiko interesų, tėvas, tikėtina, tinkamai pasirÅ«pintų savo dukra. 11.2.

Tėvai periodiÅ¡kai jai skambina, siekia palaikyti emocinį ryšį, duomenų, kad Ž. S. netinkamai įgyvendintų savo kaip tėvo valdžiÄ ir dėl to bÅ«tų bÅ«tina paimti mergaitę iÅ¡ biologinio tėvo, byloje nėra. Svarbu vaikui augti biologinėje Å¡eimoje, todėl manytina, kuomet G. S. tėvas deda visas pastangas ir rodo norÄ auginti mergaitę, užtikrinti jos poreikių tenkinimÄ , sudaryti sÄ lygas tinkamai augti ir vystytis, toks jos G. S. gyvenimas su biologiniu tėvu nepažeistų vaiko interesų. 11.3.

Atskirasis skundas yra paremtas vaiko nuomonės išklausymo akte išsakytais teiginiais. Tačiau svarbu pažymėti, kad šiuo atveju turi būti vertinama bylai svarbių aplinkybių visuma. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ , absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

13. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria nutarta atmesti pareiÅ¡kėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos praÅ¡ymÄ dėl teismo leidimo paimti vaikÄ iÅ¡ jo tėvo iÅ¡davimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Nutarties dalis dėl teismo leidimo paimti vaikÄ iÅ¡ jo motinos iÅ¡davimo nėra kvestionuojama, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl Å¡ios nutarties dalies teisėtumo ir pagrįstumo nepasisako. Dėl naujų įrodymų prie bylos pridėjimo 14.

Apeliantas kartu su atskiruoju skundu teikia (duomenys neskelbtini) vaiko nuomonės iÅ¡klausymo aktÄ ir (duomenys neskelbtini) R. J. ir E. J. praneÅ¡imÄ , kuriame nurodomos aplinkybės dėl tėvo teikiamo iÅ¡laikymo ir bendravimo su dukra. Å ių įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimas spręstinas vadovaujantis CPK 314 straipsniu, pagal kurį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau.

Atsižvelgus į tai, kad byloje sprendžiamas klausimas dėl leidimo paimti nepilnametį vaikÄ iÅ¡ jo įstatyminio atstovo iÅ¡davimo, į Å¡eimos teisėje galiojančius nepilnamečio vaiko interesų užtikrinimo principus, tinkamam atskirojo skundo iÅ¡nagrinėjimui Å¡ie įrodymai priimtini ir vertintini kartu su byloje jau esančiais įrodymais.

15. Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva apelianto paprašė pateikti Ž. S. Å¡eimos aplinkos sÄ lygų tyrimo aktÄ . Ž. S. pateikė darbo sutartį dėl darbo (duomenys neskelbtini), elektroninio laiÅ¡ko kopijÄ , pažymÄ apie Å¡eimos sudėtį, nekilnojamojo turto iÅ¡raÅ¡Ä , santuokos sudarymo įraÅ¡Ä , medicininį iÅ¡raÅ¡Ä , banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡us apie gaunamÄ darbo užmokestį ir mokamÄ iÅ¡laikymÄ vaikui. Å ie įrodymai taip pat vertintini kartu su byloje jau esančiais įrodymais.

Dėl teismo leidimo paimti vaikÄ iÅ¡ jo tėvo iÅ¡davimo 16. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalyje vaikystė įtvirtinta kaip ypač saugoma ir puoselėjama konstitucinė vertybė atsižvelgiant į tai, kad vaikystė yra ypatingas žmogaus gyvenimo laikotarpis, kuriuo vyksta jo asmenybės formavimasis, susijęs su fizine, protine ir socialine branda, taip pat į tai, kad vaikai yra socialiai jautri ir ypač pažeidžiama visuomenės dalis dėl savo besiformuojančios asmenybės ypatumų inter alia (be kita ko), nepakankamos fizinės ir socialinės brandos.

IÅ¡ Konstitucijos, inter alia, jos 38 straipsnio 2 dalies, 39 straipsnio 3 dalies, pagal kuriÄ valstybė privalo įstatymu garantuoti pakankamÄ ir efektyviÄ nepilnamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugÄ , Konstitucijos preambulėje įtvirtinto atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės siekio kyla konstitucinis vaiko interesų pirmumo imperatyvas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2019 m. lapkričio 8 d. nutarimas Nr. KT44-N13/2019).

17. Vadovaujantis Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 9 straipsniu, valstybės dalyvės užtikrina, kad vaikas nebÅ«tų iÅ¡skirtas su savo tėvais prieÅ¡ jų norÄ , iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai kompetentingi organai, vadovaudamiesi teismo sprendimu ir taikytinais įstatymais, atitinkama tvarka nustato, kad toks atskyrimas yra bÅ«tinas vaiko interesams. Tai nustatyti gali prireikti tam tikru konkrečiu atveju, pavyzdžiui, kai tėvai žiauriai elgiasi su vaiku arba juo nesirÅ«pina, arba kai tėvai gyvena atskirai ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas (1 dalis). Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad valstybės valdžios institucijos, spręsdamos dėl bÅ«tinumo patikėti vaikÄ ne jo biologiniams tėvams ypač skubiomis aplinkybėmis, egzistuojant grėsmei vaiko sveikatai ir gerovei, naudojasi plačiomis vertinimo laisvės ribomis (Kutzner v. Germany, no. 46544/99, 26 February 2002).

18. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.2541 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, kai yra CK 3.254 straipsnyje nustatyti pagrindai, Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nustatyta tvarka gali paimti vaikÄ iÅ¡ jo atstovų pagal įstatymÄ ir ne vėliau kaip per 3 darbo dienas 3.2541 straipsnyje nustatyta tvarka kreipiasi į teismÄ dėl leidimo paimti vaikÄ iÅ¡ jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymÄ iÅ¡davimo. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – VTAPÄ®) 42 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai vaiko paėmimui iÅ¡ jam nesaugios aplinkos (VTAPÄ® 36 straipsnio 5 dalis, 42 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad praÅ¡ymas iÅ¡duoti leidimÄ paimti vaikÄ iÅ¡ jo atstovų pagal įstatymÄ nagrinėjamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XXXIX skyriuje nustatyta tvarka. CPK 582 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, leidimo iÅ¡davimo klausimÄ teismas turi spręsti, atsižvelgdamas iÅ¡imtinai į vaiko interesus.

19. Pagal VTAPÄ®, vaiko paėmimas iÅ¡ tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymÄ yra kraÅ¡tutinė priemonė, taikoma tada, kai nėra galimybės vaikui iÅ¡likti jo tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymÄ globoje, nes tai bÅ«tų nesuderinama su jo geriausiais interesais. BÅ«tent todėl vaikas gali bÅ«ti paimamas iÅ¡ Å¡eimos tik tuomet, kai nustatomas realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojus, galintis sukelti reikÅ¡mingÄ Å¾alÄ vaiko sveikatai, kuris yra susijęs su vaiko funkcionavimo ir socialinės aplinkos rizikos veiksniais ir rizikos veiksniais, susijusiais su vaiko tėvais ar kitais jo atstovais pagal įstatymÄ ir jų santykiais su vaiku (VTAPÄ® 361 straipsnio 3 dalis).

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikęs vaiko situacijos vertinimÄ ir nustatęs vaiko apsaugos poreikį, nedelsdamas imasi veiksmų, įtvirtintų VTAPÄ® 363 straipsnio 1 dalyje. Vaiko paėmimo iÅ¡ jo tėvų ir kitų vaiko atstovų pagal įstatymÄ tvarka įtvirtinta VTAPÄ® 365 straipsnyje. Pagal Å¡io straipsnio 1 dalį, nustačius vaiko apsaugos poreikį, atsakinga institucija gali paimti vaikÄ iÅ¡ jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymÄ CK 3.254 straipsnyje nurodytais pagrindais ir jeigu:

1) nepavyksta užtikrinti vaikui saugios aplinkos vadovaujantis VTAPÄ® 364 straipsnyje nurodytomis priemonėmis, ir toliau iÅ¡lieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikÅ¡mingÄ Å¾alÄ vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei; arba 2) VTAPÄ® 364 straipsnyje nurodytų priemonių taikymo metu vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymÄ nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau Å¡eimoje iÅ¡lieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikÅ¡mingÄ Å¾alÄ vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei.

20. Vaiko paėmimas iÅ¡ tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymÄ yra trauminė patirtis vaikui, todėl abiem atvejais valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba turi bÅ«ti pakankamai tikra dėl savo priimamo sprendimo pagrįstumo. Vaiko paėmimas nėra priemonė, skirta tėvams pagÄ sdinti, tai yra sprendimas, nukreiptas į ateitį, į stabilios, saugios ir harmoningos aplinkos vaikui kÅ«rimÄ . Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, vertindamas valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos sprendimo paimti vaikÄ pagrįstumÄ , teismas turi atsižvelgti ne tik į aplinkybes, buvusias vaiko paėmimo metu, bet ir į visÄ vaiko ir jo Å¡eimos situacijÄ bei galimybes jai keistis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2020).

21. Sprendžiant vaikų paėmimo iÅ¡ tėvų klausimÄ , ypač atsižvelgtina į geriausius vaiko interesus, kurie gali bÅ«ti virÅ¡esni už tėvų, tėvams negali bÅ«ti suteikta teisė į priemonių, kurios padarytų žalÄ vaiko sveikatai ir raidai, taikymÄ (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1988 m. kovo 24 d. sprendimas byloje (duomenys neskelbtini), 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas byloje (duomenys neskelbtini)). Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iÅ¡ tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviÅ¡koms pareigoms laikytinas kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014). Å ios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausiu vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu.

22. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) sprendimu nustatyta G. S. gyvenamoji vieta su tėvu Ž. S.. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) (duomenys neskelbtini) gavo R. J. ir E. J. praneÅ¡imÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, jog G. S. nuo (duomenys neskelbtini) mėnesio gyvena jų Å¡eimoje, vaiko tėvas Ž. S. nuo (duomenys neskelbtini) mėn. gyvena ne Lietuvoje, vaiko motinos Å¡eimoje G.

S. negali gyventi dėl galimai patirto smurto iÅ¡ motinos sutuoktinio, abu tėvai dukra nesidomi, nesirÅ«pina, iÅ¡laikyti nepadeda. Vadovaujantis Vaiko situacijos vertinimo tvarkos apraÅ¡u, patvirtintu Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. Al-803 „ Dėl vaiko situacijos vertinimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ (toliau – ApraÅ¡as), Skyrius (duomenys neskelbtini) atliko vaiko G. S. situacijos vertinimÄ , kurio metu buvo nustatytas vaiko apsaugos poreikis.

Nustatyti rizikos veiksniai: ApraÅ¡o 26.11. papunktis - vaiko atstovai pagal įstatymÄ atsisako naudoti tėvų valdžiÄ vaiko atžvilgiu; 26.8. papunktis - vaikas iÅ¡reiÅ¡kia pageidavimÄ bÅ«ti paimtas iÅ¡ vaiko atstovų pagal įstatymÄ . Nustačius vaiko apsaugos poreikį, G. S. (duomenys neskelbtini) pagal vaiko laikino apgyvendinimo aktÄ perduota R. J. ir E. J..

23. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡ dalies tenkino pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ : iÅ¡davė teismo leidimÄ paimti G. S. iÅ¡ motinos R. M., bet praÅ¡ymo dalį dėl teismo leidimÄ iÅ¡davimo paimti G. S. iÅ¡ tėvo Ž. S. atmetė. Teismas vertino tai, kad vaiko tėvas Ž. S., su kuriuo yra nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, grįžo iÅ¡ užsienio tam, kad pasirÅ«pintų savo dukra, susipažinęs su nepilnametės iÅ¡dėstyta raÅ¡tu pozicija, sprendė, jog nors ir buvo susiklosčiusi situacija, kai vaikas buvo likęs be tėvų globos ir rÅ«pesčio, dėl ko buvo laikinai apgyvendintas saugioje jam aplinkoje, bet Å¡iuo metu situacija yra iÅ¡ dalies pasikeitusi ir vaiko tėvas nori ir gali pasirÅ«pinti savo dukra, tai nepažeistų vaiko interesų, tėvas, tikėtina, tinkamai pasirÅ«pintų savo dukra.

24. Apeliantas atskirÄ jį skundÄ grindžia esminiu argumentu, kad teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, dėl to padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog situacija yra iÅ¡ dalies pasikeitusi nes vaiko tėvas nori ir gali pasirÅ«pinti savo dukra. Tokiai apelianto dėstomai pozicijai apeliacinės instancijos teismas linkęs pritarti.

25. Byloje nustatyta, jog G. S. nuo (duomenys neskelbtini) mėnesio gyvena R. J. ir E. J. šeimoje. Ž. S., kaip pats nurodo atsiliepime, epizodiškai dirba (duomenys neskelbtini), tačiau G. S. augo ir auga ne tėvo, bet giminaičių šeimoje.

26. Visų pirma, teismas vertina paties Ž. S. pateiktus duomenis: darbo sutartį dėl darbo (duomenys neskelbtini), kuri iki Å¡iol nėra nutraukta. Ž. S. tvirtina, kad Å¡iuo metu nuo (duomenys neskelbtini) turi nedarbingumo pažymėjimÄ , (duomenys neskelbtini) jam bus atlikta operacija ir ketina ieÅ¡kotis darbo Lietuvoje. Nors Ž. S. nurodo, jog jis iÅ¡ (duomenys neskelbtini) grįžo, jog dukra galėtų augti jo Å¡eimoje, byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų tokius tėvo teiginius. Byloje nėra duomenų, kad tėvas yra įsidarbinęs Lietuvoje ir daugiau neketina laikinai vykti dirbti į (duomenys neskelbtini).

Vien tai, kad tėvas grįžo iÅ¡ užsienio ir tvirtina, jog nori pats auginti dukrÄ , neleidžia daryti vienareikÅ¡miÅ¡kos iÅ¡vados, kad jį ir dukrÄ sieja artimas ryÅ¡ys. Byloje nepateikta jokių duomenų, kad tėvo buvimo Lietuvoje laikotarpiu jis bÅ«tų dėjęs pastangas susitikti ir bendrauti su dukra. PrieÅ¡ingai, vaikas kategoriÅ¡kai atsisako gyventi tėvo Å¡eimoje, patiria neigiamus iÅ¡gyvenimus dėl savo situacijos, nurodo, kad yra nesutarimai su tėvo sutuoktine, todėl akivaizdu, kad Ž.

S. nededa pakankamai pastangų užmegzti Å¡iltÄ , artimÄ ryšį su dukra, tinkamai neįgyvendina tėvo valdžios savo vaiko atžvilgiu.

27. Antra, dukters tėvas Ž. S. nurodo, kad jis turi prisijungimo duomenis prie dukters elektroninio dienyno ir jam dukters mokymosi pasiekimai yra žinomi, nuotoliniu bÅ«du vienÄ kartÄ dalyvavo tėvų susirinkime, todėl vaiko tėvo domėjimasis vaiko ugdymo procesu, vaiko tėvo nuomone, yra pakankamas ir atsakingas vaiko atžvilgiu. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) raÅ¡te nurodoma, jog su mokykla bendradarbiauja R. J., dalyvauja tėvų susirinkimuose ir individualiuose pokalbiuose. (duomenys neskelbtini) m. tėvas Ž.

S. du kartus yra skambinęs domėjęsis dukters ugdymosi procesu. Ugdymo įstaigos vertinimu, G. S. pozityviai atsiliepia apie R. J., stebimos ramesnės emocijos, geresnė mergaitės jausena. Ä®vertinus tai, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad toks tėvo Ž. S. domėjimasis vaiko ugdymo procesu ir pasiekimais nėra pakankamais vaiko atžvilgiu. Papildomai teismas pastebi, kad, nedavus leidimo vaiko paimti iÅ¡ tėvo, G. turėtų keisti savo gyvenamÄ jÄ vietÄ ir ugdymo įstaigÄ , taigi, persikelti iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) ir gyventi jai visiÅ¡kai svetimoje aplinkoje.

28. Trečia, (duomenys neskelbtini) R. J. ir E. J. pateiktame pranešime nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) teismo sprendimu buvo nustatyta G. S. gyvenamoji vieta su tėvu Ž. S.. Kadangi G. kategoriškai atsisakė gyventi su tėvo šeima (duomenys neskelbtini), tėvo sutikimu liko gyventi (duomenys neskelbtini), su vaiko tėvu geranoriškai susitarė, kad nuo (duomenys neskelbtini) mėn. jis G. išlaikymui mokės kiekvienų mėnesį po 400 Eur, kuriuos sudaro: 73,50 Eur valstybės mokami vaiko pinigai, 130 Eur R.

M. mokamas iÅ¡laikymas ir 196,50 Eur paties tėvo skiriama pinigų dalis G. iÅ¡laikymui. Pirmas pavedimus buvo atliktas (duomenys neskelbtini). Už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) tėvas turėjo pervesti 4800 Eur, tačiau iki (duomenys neskelbtini) pervedė 3500 Eur. Be to, nuo (duomenys neskelbtini) pinigų nebemokėjo iki tol, kol (duomenys neskelbtini) buvo kreiptasi į (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos skyrių dėl G. globos. (duomenys neskelbtini) Å¡eimos aplinkos sÄ lygų tyrimo akte Ž.

S. nurodo, kad visÄ laikotarpį, kol dukra gyveno pas tetÄ , jis mokėjo jai po 400 Eur. Pinigus perduodavo asmeniÅ¡kai. Nuo (duomenys neskelbtini) mėnesio tuos 400 Eurų jau pravesdavo į sÄ skaitÄ . Paties Ž. S. pateiktas banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad už (duomenys neskelbtini) laikotarpį pervestas 480,33 Eur iÅ¡laikymas dukrai, o už (duomenys neskelbtini) laikotarpį kasmėnesinės 151,00 Eur iÅ¡mokos vaikui. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad G. tėvas tik iÅ¡ dalies vykdo savo pareigÄ pilnai iÅ¡laikyti savo nepilnametį vaikÄ .

29. Ketvirta, vaiko situacijos vertinime pateikiami duomenys, jog Ž. S. (duomenys neskelbtini) buvo pradėta atvejo vadyba, bet paslaugos nebuvo paskirtos, atvejo vadyba buvo taikoma nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Vaiko tėvas jam siekiamos teikti socialinės pagalbos ir paslaugų nepriėmė ir tik teismui pateiktame atsiliepime nurodo, jog nėra duomenų, kad jis nebendravo su (duomenys neskelbtini) paskirta atvejo vadybininke ir socialine darbuotoja. Nors Ž. S. nurodo, jog jo darbas užsienyje epizodinis, nenurodo, dėl kokių priežasčių nesiekė naudotis socialinėmis paslaugomis, nesikreipė pas psichologus, nesiėmė priemonių užmegzti artimÄ ryšį su dukra E. S., nors pripažįsta, jog emocinis ryÅ¡ys su dukra nėra labai glaudus, pripažįsta, jog reikalingas nuolatinis bendravimas.

30. Apeliantas nurodo, kad teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, neatsižvelgė į vaiko iÅ¡sakytÄ nuomonę apie jos situacijÄ Å¡eimoje. Å iuo atveju iÅ¡ dalies teisus apeliantas, nes pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl leidimo iÅ¡davimo paimti vaikÄ , tik susipažino su nepilnametės iÅ¡dėstyta raÅ¡tu pozicija, tačiau nesiėmė veiksmų vaiko nuomonės iÅ¡klausymui.

31. Pažymėtina, kad vaiko nuomonės iÅ¡klausymo forma, vieta, kurioje vaikas jÄ iÅ¡reiÅ¡kė, nėra esminė, jeigu visuma įrodymų leidžia teigti, kad vaiko nuomonė buvo iÅ¡reikÅ¡ta laisva valia, vaikui sudarant tinkamas sÄ lygas pagal savo amžių ir brandÄ jÄ pareikÅ¡ti. Priimant sprendimÄ , turi bÅ«ti atsižvelgta į vaiko nuomonę, jei tai neprieÅ¡tarauja paties vaiko interesams. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vaiko iÅ¡reikÅ¡tas noras gyventi su giminaičiais, o ne tėvu, paremtas natÅ«raliu tokio amžiaus vaikams saugumo ir stabilumo poreikiu. Tokio amžiaus vaikams reikalinga nuolatinė priežiÅ«ra, emocinis stabilumas ir saugumas, stabili psichologinė bÅ«sena.

32. Teismui priėmus skundžiamÄ nutartį, byloje teikiamas (duomenys neskelbtini) G. nuomonės iÅ¡klausymo aktas, kuriame nurodoma, kad tetos Å¡eima jai yra labai artima, tėčio nelabai kaip ir pažįsta, su juo gyveno, kai jai buvo dveji metai, daugiau kartu negyveno ir bendravo minimaliai, su tėčiu nebendravo artimai, bendravo telefonu, bÅ«davo, kad girtas paskambina. Mergaitė nurodė, kad su tėčiu neranda ryÅ¡io, bendros kalbos, neturi ryÅ¡io ir su savo pamote. Jei tėvas iÅ¡važiuotų keliems mėnesiams į (duomenys neskelbtini), jai reiktų bÅ«ti su pamote. ji su pamote neranda bendros kalbos.

Jai pačiai atrodo, kad tėvas jai labiau svetimas žmogus, nei dėdė su teta. Mano, jog pabėgtų iÅ¡ ten, neiÅ¡tvertų. Paskutinį kartÄ su tėčiu kalbėjo telefonu praeitÄ trečiadienį, bet Å¡iaip jis bÅ«na dingsta 2-3 savaitėm, neraÅ¡o. Vaikas pakartotinai iÅ¡sakė nerimÄ dėl tėčio darbo užsienyje: jis man jau buvo pažadėjęs likti Lietuvoje, bet iÅ¡važiavo į (duomenys neskelbtini). Ji nebetiki juo, jo pažadais. Ji nuo mažens buvo pripratusi, kad jis netesi savo pažadų.

Prižadėdavo kažkÄ nupirkti ir nenupirkdavo. Dėdė su teta gražiai su ja elgiasi, patiria Å¡eimyniÅ¡kÄ meilę. Vaikas taip pat pasakojo apie laisvalaikio praleidimÄ su tetos Å¡eima: jie važiuoja į kitÄ miestÄ . Jeigu yra laisvesnis savaitgalis, nuvažiuoja pas vyresnę pusseserę į (duomenys neskelbtini). Susitinka ten visi. Taip pat dažnai leidžia laikÄ su seneliais, kalbasi, filmus žiÅ«ri. Buvo vasarÄ kelionėje užsienyje. Paklausta, kur, jos nuomone, jai bÅ«tų geriausia gyventi, G. atsakė - pas dėdę ir tetÄ .

Ji ten jaučiasi saugiai, jaučiasi mylima. Šiuo aspektu teismas pažymi, kad vaikas jau yra sulaukęs pakankamai brandaus amžiaus, kai jo nuomonė sprendžiamu klausimu negali būti laikoma nesvarbia ir negali būti vertinama kaip prieštaraujanti geriausiems vaiko interesams. 33. (duomenys neskelbtini) R. J. ir E. J. pranešime nurodoma, kad tėvas su dukra nebendravo apie 2 mėnesius, per paskutines dvi savaites mergaitė su tėvu kalbėjosi kelis kartus telefonu, po pokalbio ji būdavo sunerimusi ir susinervinusi.

Paskutinį kartÄ su tėvu kalbėjo (duomenys neskelbtini) d. apie (duomenys neskelbtini) val., po pokalbio G. prasidėjo isterija, ji verkė ir klykė, kad daugiau su juo nebebendraus. R. J. ir E. J. teigimu, paskutiniu laiku G. jaučia nerimÄ dėl savo ateities, bijo, kad tėvas jÄ privers gyventi su juo, G. kategoriÅ¡kai atsisako gyventi su tėvu, nes ji niekada artimo ryÅ¡io su juo neturėjo, o jis ir nebandė jo kurti. G. tėvu visiÅ¡kai nepasitiki, pažadų tėvas vaikui nevykdė, jam buvo žinoma apie vaiko patiriamÄ smurtÄ motinos Å¡eimoje, tačiau veiksmų jis nesiėmė.

R. ir E. J. yra sunerimę dėl mergaitės psichologinės bÅ«klės, nurodo, jog mergaitė pastaruoju metu yra labai sudirgusi, tapo jautresnė, jai blogiau sekasi mokykloje, prasčiau miega. 34. (duomenys neskelbtini) Ž. S. Å¡eimos aplinkos sÄ lygų tyrimo akte nurodoma, kad, dukrai gyvenant su mama, tėvas su mergaite bendraudavo tiek, kiek mama leisdavo, t. y. 1-2 kartus per savaitę susiskambindavo telefonu bei susitikdavo per dukros gimtadienį ir tarp Kalėdų bei Naujųjų metų. Bendravimas su dukra tapo labai ribotas, kai mamos gyvenime atsirado kita Å¡eima.

Kai (duomenys neskelbtini) mėn. prieÅ¡ dukrÄ buvo panaudotas fizinis smurtas, mergaitė buvo apgyvendinta pas senelius. Bendru jo ir tetos sutarimu dėl mergaitės psichologinės ir emocinės bÅ«senos G. liko pas juos gyventi, kol baigs 7 klases. Jis su mergaitės teta geranoriÅ¡kai susitarė, kad per tÄ laikotarpį teta paruoÅ¡ jÄ persikėlimui gyventi pas tėvÄ . Jis dukrÄ parsiveždavo savaitgaliais, bet mergaitė pabÅ«davo kelias valandas ir norėdavo grįžti į (duomenys neskelbtini). Vėliau ji jau likdavo pas jį nakvoti.

Ji jau domėdavosi, kaip jai čia reikės gyventi, kokiÄ mokyklÄ lankys, kur bus jos muzikos mokykla. PraÅ¡ydavo viskÄ parodyti. (duomenys neskelbtini) mėnesį jis iÅ¡važiavo dirbti į (duomenys neskelbtini). Su dukra tada bendraudavo telefonu 1-2 kartus per savaitę. Kai jis grįždavo į LietuvÄ , mergaitė pas jį svečiuodavosi, kai pati norėdavo. Paskutinį kartÄ G. pas jį svečiavosi liepos mėnesį. Tada ji iÅ¡miegojo vienÄ naktį ir kitÄ dienÄ paprašė parvežti jÄ namo į (duomenys neskelbtini).

PrieÅ¡ parvežant, jie nuvažiavo į parduotuve, jis supirko priemonių mokyklai. Tėvas mano, kad mergaitė yra nuteikinėjama prieÅ¡ jį, nes dukra kalba tomis pačiomis frazėmis, kaip kalba jos teta su juo. Kai dabar jis skambina dukrai, ji neatsiliepia ir perskambina tik tada, kai kas nors yra namuose iÅ¡ suaugusiųjų. Kai G. lankydavosi pas jį, domėdavosi bÅ«sima mokykla, savo gyvenimu tėvo namuose, pati siÅ«lydavo jos atvykimo proga kÄ nors nupirkti broliui bei gėlių jo žmonai, nebÅ«davo jokių užuominų, kad ji nenorėtų čia gyventi, o kai grįždavo į (duomenys neskelbtini), jos nuomonė pasikeisdavo.

35. Ä®vertinant, kad tėvų valdžia turi bÅ«ti įgyvendinama nuolat, teismas turi vertinti nuosekliai pasikartojančius tėvų veiksmus. Tėvystė (motinystė) visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015). Tėvų elgesys turi pasikeisti ne epizodiÅ¡kai, bet teigiami pokyčiai turi bÅ«ti stabilÅ«s ir apimti visas sritis: rÅ«pinimÄ si vaikų sveikata, auklėjimÄ , bendravimÄ su pedagogais, alkoholio vartojimo problemų sprendimÄ , Å¡varios ir tvarkingos namų aplinkos sukÅ«rimÄ ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020).

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kai tėvai dėl vienokių ar kitokių priežasčių patiria sunkumų, valstybė visų pirma siÅ«lo tėvams pagalbÄ , nepaimdama iÅ¡ Å¡eimos vaiko. Tačiau jei pagalba nepriimama ar ji neduoda teigiamų rezultatų, vaikas negali laukti neapibrėžtÄ laikÄ , vaiko poreikiai gyventi saugų, sveikÄ gyvenimÄ , bÅ«ti ugdomam, jausti suaugusiojo rÅ«pestį ir meilę turi bÅ«ti tenkinami kas dienÄ , todėl, esant įstatyme nustatytiems pagrindams, vaikas paimamas iÅ¡ Å¡eimos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020).

Apeliacinės instancijos teismas vertina ir tai, kad dukra G. su tėvu gyveno tik bÅ«dama dvejų metų, iki (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) teismo sprendimu buvo nustatyta G. S. gyvenamoji vieta su tėvu Ž. S., ji gyveno motinos Å¡eimoje. (duomenys neskelbtini) mėn. G. gyveno savo tetos ir dėdės Å¡eimoje. Å ios aplinkybės leidžia daryti vienareikÅ¡miÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , kad G. su savo tėvu kartu nėra gyvenusi ir tarp jų nėra ryÅ¡kaus ir tvirto socialinio ir emocinio ryÅ¡io.

36. Įvertinus nutarties 22-35 punktus, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad dėl susiklosčiusios situacijos iškilo pavojus nepilnamečio vaiko saugumui, taip pat protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, nes vaiko tėvas negeba tinkamai pasirūpinti savo dukterimi, neužtikrina saugios ir tinkamos vaikui augti aplinkos, yra abejingas dukters problemoms. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, dukrai nėra galimybių likti tėvo globoje, kadangi tėvas yra nusišalinęs nuo nepilnametės dukters priežiūros.

Tokiu savo elgesiu vaiko tėvas dukrai formuoja netinkamas gyvenimo vertybes ir daro negrįžtamÄ Å¾alÄ jos raidai bei brandai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėtos iÅ¡vados patvirtina faktÄ , jog Å¡iuo metu suinteresuotas asmuo – vaiko tėvas – neužtikrina geriausių vaiko interesų, o jo dedamos pastangos nėra pakankamos dukrai gyventi biologinėje Å¡eimoje. Taigi, darytina iÅ¡vada, kad turi bÅ«ti realÅ«s, o ne deklaratyvÅ«s tėvo pokyčiai dukters atžvilgiu. Pagal byloje esančius duomenis, darytina iÅ¡vada, jog Å¡iuo metu nėra artimo socialinio ir emocinio ryÅ¡io tarp Ž.

S. ir G. S., vaikui Å¡iuo metu prieÅ¡taraujant jo gyvenimui kartu su tėvu, vaiko grÄ Å¾inimas prieÅ¡ jos valiÄ suinteresuotam asmeniui neatitiktų geriausių vaiko interesų, galimai sukeltų grėsmę vaiko socialiniam, emociniam ir psichologiniam vystymuisi. Todėl, įvertinęs nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra CK 3.254 straipsnyje nustatyti pagrindai paimti nepilnametę G. S. iÅ¡ jo tėvo Ž. S..

37. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, reglamentuojančias vaiko paėmimÄ iÅ¡ jo atstovo (tėvo) pagal įstatymÄ , todėl (duomenys neskelbtini) nutarties dalis, kuria netenkintas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas dėl vaiko G. S. paėmimo iÅ¡ vaiko tėvo Ž. S., naikintina ir Å¡ioje dalyje priimtina nauja nutartis – leisti paimti nepilnametį vaikÄ G. S., gim. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ vaiko tėvo Ž.

S., gim. (duomenys neskelbtini). (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktais, n u t a r i a : (duomenys neskelbtini) nutartį dalyje, kurioje netenkintas pareiÅ¡kėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos skyriaus praÅ¡ymas dėl vaiko G. S. paėmimo iÅ¡ vaiko tėvo Ž. S., panaikinti ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ nutartį – leisti paimti nepilnametį vaikÄ G.

S., gim. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ vaiko tėvo Ž. S., gim. (duomenys neskelbtini). LikusiÄ nutarties dalį palikti nepakeistÄ . Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja Lina Muchtarovienė