a89cad8f-fd8a-4ce8-baa8-e81a978fb4fd · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-26-1187/2023 Teisminio proceso Nr.2-68-3-29729-2020-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.2; 2.6.10.5.2.16; 3.3.1.18.3; 3.3.1.20. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. sausio 3 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡Â teisėjų Astos Jakutytės–Sungailienės, RÅ«tos Latvelės, Ievos Navickaitės–Sakalauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės Lietuvos kariuomenės apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo V.

B. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos kariuomenei dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys R. B., L. B., akcinė draudimo bendrovė „Compensa Vienna Insurance Group“, uždaroji akcinė bendrovė ,,Diversas“, N. J., uždaroji akcinė bendrovė ,,Auto moto NG“. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas V. B. kreipėsi į teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė:

1) priteisti iš atsakovės Lietuvos kariuomenės 43 600 Eur neturtinei žalai atlyginti; 2) 1 714,78 Eur turtinei žalai atlyginti;

3) atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad 2019 m. spalio 26 d. apie 16 val. 17 min. kelyje Mažeikiai–Skuodas 13 km 280 m, Mažeikių r., Mažeikių krašto apsaugos savanorių pajėgų prisikėlimo apygardos 6-tosios rinktinės 603 kuopos kulkosvaidininkas R. B., vairuodamas automobilį Nissan Primastar, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 157 punktų reikalavimus, t. y. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių kitų asmenų ir jų turto saugumui, sankryžoje sukdamas į kairę pusę, nedavė kelio lygiareikšmiu keliu, priešinga kryptimi važiuojančiam motociklui BMW R 1200GS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamam ieškovo V. B., eismo įvykio metu buvo sutrikdyta ieškovo sveikata, jis pristatytas į Klaipėdos Universitetinės ligoninės priėmimo skyrių, diagnozuota politrauma.

3. Nustatyta, jog ieškovui buvo padaryti šie sužalojimai: blauzdikaulio kūno lūžis kartu su šeivikaulio lūžiu, dešinio blauzdikaulio atviras II segmentinis lūžis su dislokacija, kairio raktikaulio kūno lūžis su dislokacija, dešinio stipinkaulio distalinio galo lūžis su dorsaline dislokacija, dešiniųjų II, III, IV, V šonkaulių lūžiai, trauminis pneumotoraksas, galvos plaukuotosios dalies žaizda, krešėjimo sutrikimai, abipusė plaučių kontuzija, poodinė emfizema, pneumomediastinumas, dešinio plaučio infiltracija, dešinėje pleuros ertmėje skysčiai ir oro sumažėjimas, ūminis kvėpavimo nepakankamumas. 4. 2019 m. spalio 28 d.

R. B. pareikÅ¡tas įtarimas remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalimi, ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-45862-19. Ikiteisminiame tyrime pateiktoje specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 226/2020(04) ieÅ¡kovo sužalojimai visumoje kvalifikuojami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. 5. 2019 m. lapkričio 19 d. draudimo bendrovė „Seesam Insurance“ AS Lietuvos filialas ieÅ¡kovui iÅ¡mokėjo 10 709 Eur draudimo iÅ¡mokÄ už transporto priemonės BMW R 1200 GS valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pilnÄ sunaikinimÄ . 2020 m. sausio 29 d. draudimo bendrovė „Seesam Insurance“ AS Lietuvos filialas ieÅ¡kovui iÅ¡mokėjo 311 Eur draudimo iÅ¡mokÄ už sugadintus daiktus (motociklininko Å¡almÄ , batus, aprangÄ ). 2020 m. liepos 17 d. draudimo bendrovė „Compensa Vienna Insurance Group“ ieÅ¡kovui iÅ¡mokėjo 11 118,27 Eur draudimo iÅ¡mokÄ turtinei ir neturtinei žalai atlyginti.

6. IeÅ¡kovo nuomone iÅ¡mokėtas žalos dydis per mažas, tam pagrįsti ieÅ¡kovas nurodė, jog iÅ¡ pateikiamų dokumentų matyti, jog autoavarijos pasekmes jaučia iki Å¡iol, jam iki pat Å¡ių dienų vis dar taikomas gydymas ir siekiama paÅ¡alinti autoavarijos pasekmes. IeÅ¡kovas patyrė ne tik fizinį skausmÄ tiek pačio incidento metu, tiek gydymo proceso metu, tačiau ir psichologinius iÅ¡gyvenimus. Kadangi koja nėra iki galo sugijusi, ieÅ¡kovas jaučia stiprius skausmus. Iki pat ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo teismui dienos jam reikalinga priežiÅ«ra ir pagalba dėl jaučiamų potrauminių skausmų, apkurtimo, yra priverstas dėvėti ortopedinę avalynę.

Nors ieÅ¡kovas po įvykio ir grįžo į darbÄ , tačiau kiekviena diena darbe sukelia stiprų fizinį skausmÄ , vakare tenka ilgÄ laikÄ mankÅ¡tinti bei masažuoti kojÄ , kad nuslopintų skausmÄ bei patinimÄ . Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne vien tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobÅ«dis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiÅ¡kiniai, asmens turėtų galimybių praradimas.

Atsižvelgiant į tai, ieškovo nuomone, tinkamas neturtinės žalos atlyginimo dydis – 40 000 Eur.

7. Ieškinyje ieškovas taip pat nurodė, jog patirtos gydymo ir reabilitacijos išlaidos sudarė 955,54 Eur (iš jų draudimo bendrovė nekompensavo 644,90 Eur); išlaidos patirtos dėl ieškovo sutuoktinės būtinumo būti šalia ieškovo stacionaraus gydymo ligoninėje metu, t. y. viešbučio, esančio šalia Klaipėdos klinikinės ligoninės, apgyvendinimo išlaidos sudarė 1 069,88 Eur (draudimo bendrovė šių išlaidų nekompensavo). Atsižvelgiant į tai, ieškovo nuomone, jam priteistina 1 714,78 Eur dydžio turtinė žala.

8. Atsakovė Lietuvos kariuomenė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog draudimo įmonė visais atvejais turi padengti ieÅ¡kovo praÅ¡omÄ neturtinės žalos dydį ir byloje nesant duomenų, jog draudimo įmonė to padariusi nebÅ«tų, o atsakovo atsakomybei nei pagal įstatymÄ , nei pagal sutartį nesant subsidiariai, Lietuvos kariuomenė Å¡ioje byloje apskritai nėra tinkamas atsakovas. Nors ieÅ¡kovas ir pateikia savo medicininių dokumentų iÅ¡raÅ¡us ir apibÅ«dina savo sveikatos situacinius duomenis, tačiau pats faktas dėl ieÅ¡kovo sveikatos bÅ«klės nėra pakankamas nustatyti, kokiÄ neturtinę žalÄ ieÅ¡kovas patiria dėl tokios savo sveikatos bÅ«klės, t. y., kokius konkrečius negatyvius reiÅ¡kinius sukelia iÅ¡vardyti sveikatos bÅ«klės duomenys, be to, sveikatos bÅ«klės duomenys neleidžia daryti pagrįstos iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovas savo sveikatos bÅ«klę turėtų atkÅ«rinėti arba, kad jo sveikatos bÅ«klė blogėtų.

Atsižvelgiant į tai, jog draudimo įmonė jau iÅ¡mokėjo ieÅ¡kovui 10 000 Eur, Å¡i iÅ¡mokėta suma padengia ieÅ¡kovo patirtÄ neturtinę žalÄ .

9. Trečiasis asmuo UAB ,,Diversas“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriuo su ieÅ¡kiniu nesutiko bei prašė ieÅ¡kovo V. B. ieÅ¡kinį dalyje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstÄ , kitoje dalyje – spręsti teismo nuožiÅ«ra. Nurodė, jog ieÅ¡kovo argumentai, kad neurosensorinis prikurtimas atsirado dėl eismo įvykyje patirtos galvos traumos, kvestionuojami dėl Å¡ių priežasčių: neurosensorinis prikurtimas gali atsirasti dėl įvairių priežasčių ne tik dėl galvos traumos, tai gali bÅ«ti įvairių infekcijų ir/ar kitų ligų pasekmė.

Baltijos Amerikos klinikos gydytojai diagnozavo ligÄ , tačiau nenustatė ieÅ¡kovo neurosensorinio prikurtimo priežasties. Taigi iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovo klausa sutriko dėl patirto sužalojimo eismo įvykio metu, paremta tik paties ieÅ¡kovo subjektyvia nuomone, kuri nėra pagrįsta kvalifikuoto specialisto iÅ¡vada. IÅ¡ byloje pateiktų įrodymų matyti, kad ieÅ¡kovas vaikÅ¡to, neprarado darbingumo, grįžo į darbÄ , nuo 2020 m. rugsėjo 21 d. jam nebuvo tęsiamas ir/ar naujai iÅ¡duodamas nedarbingumas.

Jokių kitų argumentų dėl pablogėjusios sveikatos įtakos jo gyvenimo kokybei ieškovas nenurodo. Dėl to ieškovo reikalautas neturtinės žalos dydis yra akivaizdžiai neadekvatus.

10. Trečiasis asmuo R. B. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pradinį ieÅ¡kinį, kuriuo prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad neginčija, kad jis, karinių mokymų, vykusių Lietuvos kariuomenėje, metu vairuodamas transporto priemonę – automobilį Nissan Primastar, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padarė ieÅ¡kinyje nurodytÄ Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ , sukėlusį ieÅ¡kovui sunkų svei­katos sutrikdymÄ , be to, ikiteisminiame tyrime dėl Å¡io įvykio savo kaltę vi­siÅ¡kai pripažino, dėl ko remiantis BK 40 straipsniu jis buvo atleistas nuo baudžiamosios at­sakomybės pagal jo sutuoktinės N. N.–B. laidavimÄ . Pažymėjo, kad atsakovo Lietuvos kariuomenės, kurios mokymuose eismo įvykio me­tu dalyvavo trečiasis asmuo, atsakomybė nei pagal įstatymÄ , nei pagal sutartį nėra subsidiari. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 11. Pirmosios instancijos teismas 2022 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies:

1) priteisė ieškovo naudai iš atsakovo Lietuvos kariuomenės 20 000 neturtinės žalos atlyginimo;

2) priteisė ieÅ¡kovo naudai 1 933,39 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmetė. Sprendimas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais: 11.1. Byloje nustatyta, kad 2020 m. birželio 22 d. TelÅ¡ių apylinkės teismo nutartimi patvirtintas prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimÄ Nr. 01-1-45862-19, atleidžiant įtariamÄ jį R. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 3 dalį pagal laidavimÄ be užstato. IÅ¡ ikiteisminiame tyrime pateiktos specialisto iÅ¡vados Nr. G 226/2020(04), matyti, jog V.

B. nustatyti sužalojimai: muštinė žaizda kaktoje; dešinio stipinkaulio lūžis; dešinio blauzdikaulio atviras segmentinis lūžis su dislokacija; kairio raktikaulio lūžis su dislokacija; krūtininio I slankstelio lūžis; dešiniųjų II, III, IV, V šonkaulių lūžiai; abipusis plaučių sumušimas. V. B. nustatyti sužalojimai padaryti vienos auto traumos metu skirtingose jos fazėse kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir/ar paviršiais. V. B. nustatyti sužalojimai visumoje, dėl atviro blauzdikaulio kūno lūžio, kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. 11.2.

IÅ¡tyręs byloje esančius įrodymus, visų pirma ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-45862-19 medžiagÄ , pagal civilinio proceso normų nustatytas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovui dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo sunkiai sutrikdyta sveikata dėl trečiojo asmens R. B. neteisėtų veiksmų, pripažino, jog egzistavo priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos. Ä®vertinęs byloje esančius įrodymus, teismas sprendė, kad trečiojo asmens kaltės, sunkiai sutrikdant ieÅ¡kovo sveikatÄ , prezumpcija įstatymo leistinomis priemonėmis Å¡ioje civilinėje byloje nebuvo paneigta. 11.3.

Nurodė, jog atsakovė Lietuvos kariuomenė ir trečiasis asmuo R. B. 2019 m. spalio 25 d. sudarė transporto priemonių naudojimo visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartį Nr. 81, kuria trečiajam asmeniui buvo perduota valdyti transporto priemonė Nissan Primastar valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei kuriÄ R. B. valdant buvo sukeltas eismo įvykis. Byloje nustatyta ir ginčo dėl to byloje nėra, jog trečiasis asmuo R. B. minėto eismo įvykio metu buvo įgijęs kario statusÄ . 2019 m. spalio 25–27 d. dalyvavo Lietuvos kariuomenės KraÅ¡to apsaugos savanorių pajėgų Prisikėlimo apygardos 6-osios rinktinės lauko taktikos pratybose „Saulės kirtis 2019“; vairavo transporto priemonę Nissan Primastar, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuri pagal 2019 m. spalio 10 d.

Transporto priemonių nuomos be vairuotojo paslaugų sutartį Nr. PPS-2019.12 ir 2019 m. spalio 25 d. Transporto priemonės perdavimo–priėmimo aktÄ iÅ¡ UAB ,,Auto moto NG“ 2019 m. spalio 25–27 d. buvo perduota Lietuvos kariuomenės KraÅ¡to apsaugos savanorių pajėgų Prisikėlimo apygardos 6-osios rinktinei. Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes bei į Karių materialinės atsakomybės įstatymÄ , pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovės argumentus, jog Lietuvos kariuomenė yra netinkamas atsakovas byloje. 11.4.

Pažymėjo, kad teisingam neturtinės žalos kompensacijos dydžiui nustatyti bÅ«tina įvertinti jos nustatymo kriterijus tuo aspektu, koks yra kompensacijÄ didinančių ir mažinančių kriterijų santykis. Sprendė, kad byloje atsižvelgtina į ieÅ¡kovui padarytų kÅ«no sužalojimų mastÄ ir pobÅ«dį, jų padarymo aplinkybes (eismo įvykis), gydymo trukmę ir pobÅ«dį, su tuo sietinus nukentėjusiojo neigiamus iÅ¡gyvenimus, netektÄ darbingumÄ , kilusias psichologines pasekmes, į tai, jog patirti sužalojimai pagal savo pobÅ«dį, įvertinus ankstesnę ieÅ¡kovo profesinę patirtį (vairuotojas–ekspeditorius) bei pomėgius (su draugais važinėtis motociklais) jam sukelia skaudesnes pasekmes nei žmonėms, kurių tiesioginė veikla nebuvo susijusi su specifiniu fiziniu krÅ«viu.

Taip pat, atsižvelgė ir į tai, kad ieÅ¡kovas patvirtino vis dar jaučiantis skausmus, diskomfortÄ užsiimant fizine veikla, todėl iki Å¡iol yra priverstas adaptuoti savo gyvenimÄ prie dabartinių jo kÅ«no pajėgumų ir galimybių, kas neigiamai įtakoja jo socialinius ryÅ¡ius, galimybes įsidarbinti. 11.5. Atsižvelgdamas į neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikÅ¡mingų kriterijų vertinimo principus teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovui V. B. eismo įvykio metu buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, tačiau sunkių padarinių nėra sukelta, todėl įvertinant visumÄ aplinkybių, laikytina, kad tinkamas patirtos neturtinės žalos dydis sudaro 25 000 Eur.

Draudimo bendrovė ieÅ¡kovui jau yra iÅ¡mokėjusi 5 000 Eur dydžio iÅ¡mokÄ neturtinei žalai atlyginti, todėl teismas, remdamasis Å¡alių paaiÅ¡kinimais, bylos medžiaga, vadovaudamasis teismų praktika ir neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais, sprendė ieÅ¡kovui priteisti 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ iÅ¡ atsakovės, be kita ko, atsižvelgiant ir į pasikeitusiÄ ekonominę situacijÄ Å¡alyje. 11.6. Nustatė, kad 2021 m. liepos 20 d. TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«muose buvo gautas ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ieÅ¡kinys, kuriuo draudimo bendrovė prašė teismo priteisti iÅ¡ V.

B. 5 000 Eur dydžio be teisėto pagrindo gautÄ draudimo iÅ¡mokÄ bei patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. V. B., įvertinęs pareikÅ¡to ieÅ¡kinio pagrįstumÄ , 2021 m. rugsėjo 1 d. sudarė taikos sutartį su draudimo bendrove, kuria Å¡alys susitarė, jog „ginčo Å¡alys susitaria, kad atsakovas sumokės (grÄ Å¾ins) ieÅ¡kovei 3 600 Eur dydžio gautos draudimo iÅ¡mokos dalį. <...> suma ieÅ¡kovei grÄ Å¾inama per 10 (deÅ¡imt) darbo dienų po to, kai įsiteisės galutinis procesinis dokumentas (sprendimas, taikos sutartis ar pan.) kitoje civilinėje byloje <...> proceso Nr. 2-68-3-29729-2020-2, kuri iÅ¡kelta pagal V.

B. ieškinį atsakovams ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ir Lietuvos kariuomenei bei nagrinėjama Vilniaus miesto apylinkės teisme. <...> Ieškovė atsisako likusio ieškinio reikalavimo sumos, kuris vertine išraiška yra lygus 1 400 Eur. Šiame taikos sutarties punkte nurodytos reikalavimo dalies ieškovė atsisako įvertindama tai, kad atsakovas pilnai atsisakys savo reikalavimo ieškovės atžvilgiu pagal ieškinį kitoje civilinėje byloje Nr. e2-2198-1014/2021, proceso Nr. 2-68-3-29729-2020-2, kuri iškelta pagal V.

B. ieÅ¡kinį atsakovams ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ir Lietuvos kariuomenei bei nagrinėjama Vilniaus miesto apylinkės teisme. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieÅ¡kovui draudimo bendrovės per klaidÄ iÅ¡mokėti 1 400 Eur bus įskaityti į turtinės žalos atlyginimÄ , o ieÅ¡kovas atsisako savo reikalavimų atlyginti turtinę ir neturtinę žalÄ draudiko atžvilgiu pagal ieÅ¡kinį nagrinėjamoje civilinėje byloje. 11.7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 10 d. nutartimi Å¡ioje civilinėje byloje nutarė priimti ieÅ¡kovo V.

B. ieÅ¡kinio dalies, pareikÅ¡tos atsakovui ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ dėl 40 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo iÅ¡ atsakovo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ bei 1 714,78 Eur turtinės žalos atlyginimo iÅ¡ atsakovo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, atsisakymÄ ir civilinę bylÄ Å¡ioje dalyje nutraukė. 11.8. Akcentavo, kad ieÅ¡kovui atsisakius reikalavimo dėl 1 714,78 Eur turtinės žalos atlyginimo iÅ¡ atsakovo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, ieÅ¡kinys dalyje dėl reikalavimo priteisti Å¡iÄ turtinę žalÄ iÅ¡ atsakovės Lietuvos kariuomenės negali bÅ«ti tenkinamas.

Teismas papildomai pažymėjo ir tai, kad bylos duomenimis ieÅ¡kovas gavo 10 709,00 Eur draudimo iÅ¡mokÄ už transporto priemonės pilnÄ sunaikinimÄ turtinei žalai atlyginti, 311,00 Eur draudimo iÅ¡mokÄ už sugadintus daiktus, 11 118,27 Eur draudimo iÅ¡mokÄ turtinei (1 118,27 Eur) ir neturtinei (10 000 Eur) žalai atlyginti. I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 12. Apeliantė (atsakovė) Lietuvos kariuomenė apeliaciniu skundu praÅ¡o pirmosios instancijos teismo 2022 m. rugpjūčio 26 d. sprendimÄ panaikinti sumažinant priteistos neturtinės žalos dydį iki 8 760 Eur.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 12.1. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsižvelgiant į tai, jog ieÅ¡kovui 5 000 Eur sumÄ sumokėjo draudimo bendrovė, likusiÄ sumÄ â€“ 20 000 Eur, turi atlyginti Lietuvos kariuomenė. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, jog iÅ¡skirtinių sunkių aplinkybių ir pasekmių byloje nustatyta nėra, tačiau rezoliucinėje sprendimo dalyje priteisė ieÅ¡kovui beveik maksimaliÄ kompensacijÄ už patirtÄ neturtinę žalÄ . 12.2.

Skunde pažymima, jog Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1K-367 „Dėl eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijų patvirtinimo (toliau – Rekomendacijos) 4.3 papunktis ir 5 punktas nustato maksimalų neturtinės žalos dydį esant sunkiam sveikatos sutrikdymui. Maksimalus dėl eismo įvykio padarytos neturtinės žalos dydis yra 12 MMA, šis dydis nustatomas atsižvelgiant į netekto darbingumo ir specialiųjų poreikių dydį.

Atsižvelgiant į tai, jog Lietuvos Respublikoje MMA bylos nagrinėjimo metu yra 730 Eur, ieÅ¡kovui maksimali atlygintinos neturtinės žalos suma gali bÅ«ti 8 760 Eur. 12.3. Profesinio darbingumo netekimÄ nustato Valstybinė medicininės socialinės ekspertizės komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2000 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 226/49 „Dėl ilgalaikio ir pastovaus darbingumo netekimo (invalidumo) nustatymo tvarkos patvirtinimo“ (Nr. 36-1011).

Atsižvelgiant į tai, kad byloje minėtų įrodymų nėra pateikta, pirmosios instancijos teismas sprendime šiuo aspektu nepasisakė, argumentai dėl netektos pensijos dalies ir netekto darbingumo negali būti objektyviai įvertinti neturtinės žalos atžvilgiu. 12.4. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog išvada, kad ieškovo klausa sutriko dėl eismo įvykio, yra pagrįsta vien tik paties ieškovo subjektyvia nuomone, kuri nėra pagrįsta kvalifikuoto specialisto išvada. Eismo įvykis įvyko 2019 m. spalio 26 d., o dėl klausos sutrikimų ieškovas kreipėsi tik 2020 m. gegužės 20 d., t. y. praėjus daugiau kaip pusei metų nuo įvykio.

IeÅ¡kovo nurodomos apkurtimo aplinkybės nepatvirtintos jokiais ankstesniais medicininiais dokumentais, nėra jokių objektyvių duomenų patvirtinančių, kad ieÅ¡kovas skundėsi klausos sutrikimu ir/ar jam buvo nustatyti klausos sutrikimai, ausų pažeidimai, uždegimai. IÅ¡ byloje pateiktų įrodymų matyti, kad ieÅ¡kovas vaikÅ¡to, neprarado darbingumo, grįžo į darbÄ , nuo 2020 m. rugsėjo 21 d. jam nebuvo tęsiamas ar naujai iÅ¡duodamas nedarbingumas, o pateikiami argumentai dėl neurosensorinio prikurtimo ar sausgyslės plyÅ¡imo nepagrįsti priežastiniu ryÅ¡iu su eismo įvykiu.

Atsižvelgiant į tai, priteistos neturtinės žalos dydis turėtų bÅ«ti mažintinas. 12.5. Apeliantė (atsakovė) pažymi, jog Å¡iuo atveju, atlyginus darbuotojo veiksmais padarytÄ Å¾alÄ , darbdavys įgyja regreso teisę. Teismai, priteisdami neturtinės žalos atlyginimÄ atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus. Teismas gali sumažinti neturtinės žalos dydį atsižvelgdamas į žalÄ padariusio asmens sunkiÄ turtinę padėtį, iÅ¡skyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia.

Å iuo atveju trečiasis asmuo R. B., į kurį regreso teisę, atlyginusi neturtinę žalÄ , įgytų apeliantė (atsakovė), nepadarė tyčinio nusikaltimo ir kaltę pripažino. Trečiojo asmens turtinė padėtis vertinta nebuvo nei baudžiamojoje byloje, kurios pagrindu yra pateiktas ieÅ¡kinys nagrinėjamoje byloje, nei skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime. Priteistas neturtinės žalos dydis gali bÅ«ti nepakeliama finansinė naÅ¡ta eismo įvykį sukėlusiam asmeniui.

13. IeÅ¡kovas atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliantės (atsakovės) apeliacinį skundÄ atmesti, palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 26 d. sprendimÄ nepakeistÄ bei priteisti ieÅ¡kovui patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 13.1. Rekomendacijos taikytinos tais atvejais, kai privalomojo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudikui ar transporto priemonių draudikų biurui kyla pareiga mokėti draudimo iÅ¡mokÄ .

Be to, Rekomendacijų 3 punkte yra nustatyta, kad neturtinės žalos dydis nustatomas pagal jose nurodytus orientacinius dydžius. Aptartos nuostatos, vertinant jas kartu su paties teisės akto pavadinimu (rekomendacijos), leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog Å¡iame teisės akte yra nurodomas pageidaujamas, tačiau tuo pačiu laisvai pasirenkamas (neprivalomas) elgesio modelis, kurį lemia konkrečios situacijos faktinės aplinkybės. Be to, kaip minėta, Rekomendacijų 1 punkto turinys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog Å¡io teisės akto nuostatos visų pirma yra skirtos konkretiems subjektams, vykdantiems specifines funkcijas, t. y. draudikams ar Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui. 13.2.

Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymas sveikatos sutrikdymo bylose yra specifinis tuo, kad teismas, atsižvelgdamas į bendruosius CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, turi atsižvelgti ir į specifinius kriterijus: pakenkimo sveikatai laipsnį ir pobÅ«dį; sveikatos sutrikdymo trukmę; netekto darbingumo laipsnį; ligos progresavimo tikimybę; prognozes; atsiradusius sveikatos sutrikdymo turtinius ir neturtinius padarinius; galinčius ateityje atsirasti įvairius nukentėjusiojo asmens gyvenimo pokyčius (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt. srityse); kitas aplinkybes, turinčias įtakos fizinių ir dvasinių iÅ¡gyvenimų mastui, stiprumui bei reikÅ¡mingas nustatant jų piniginį – kompensacinį ekvivalentÄ . 13.3.

Dėl patirtų sužalojimų ieškovui teko patirti sunkiai pakeliamus skausmus, ligoninėje gulėjo 42 paras (tame tarpe reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje 22 paras). Ieškovui buvo reikalingas kraujo perpylimas, taikyta dirbtinė invazinė plaučių ventiliacija, dešinės pleuros drenavimas, atliktos 2 operacijos ir atlikta osteosintezė IM vinimi, gydytas stipriais opioidiniais nuskausminamaisiais vaistais. Ieškovui taikytas stacionarinis reabilitacinis gydymas VĮ „Palangos reabilitacijos ligoninėje“ kovo mėnesį 20 parų.

Klinikinis ištyrimas: vaikščiojo alkūninių ramentų pagalba, dešinės rankos judesiai riboti, dešinės blauzdos ir čiurnos patinimas (+2,2 cm), apsunkintas judėjimas ir apsitarnavimas. Ieškovui taip pat taikytas ambulatorinis reabilitacinis gydymas VĮ „Mažeikių ligoninėje“ ir VšĮ „Šiaulių darbo rinkos mokymo centre“. Autoavarijos pasekmes ieškovas jaučia iki šiol, ieškovui nustatyta raumenyno hipotrofija, dešinė čiurna deformuota į valgus padėtį.

KojÄ vis dar skauda, ieÅ¡kovo judėjimas yra apribotas, jis negali pritÅ«pti, ilgai stovėti. IeÅ¡kovas negali dirbti fizinio darbo, kurio metu reikėtų kelti, neÅ¡ioti daiktus. IeÅ¡kovas po patirtos autoavarijos, kurios metu patyrė stipriÄ galvos traumÄ , nebegirdi kaire ausimi. IeÅ¡kovui diagnozuotas neurosensorinis prikurtimas kaire ausimi, iki eismo įvykio ieÅ¡kovas jokių problemų dėl klausos neturėjo, tai patvirtina prie bylos pridedami medicininiai iÅ¡raÅ¡ai dėl sveikatos tikrinimo darbui. 13.4.

Atsiliepime pažymėta ir tai, jog dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo ieÅ¡kovas nebegali dirbti darbo, kurį dirbo visÄ savo gyvenimÄ (vairuotojas – ekspeditorius). Jam iÅ¡ esmės buvo apribota judėjimo laisvė, bendravimo galimybės, susilpnėjo socialiniai ryÅ¡iai, nes nebegali mėgautis ankstesniu pomėgiu važinėti su draugais motociklu. Dėl Å¡ių priežasčių, ypatingai pasikeitė ieÅ¡kovo gyvenimo kokybė, kuriai atkurti reikia papildomų lėšų. Dėl patirtų sveikatos sužalojimų ieÅ¡kovas ne tik patyrė skausmus, dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, sukrėtimÄ , sumažėjo jo bendravimo, taip pat darbo galimybės, patirti sužalojimai ieÅ¡kovui sukelia skaudesnes pasekmes nei žmonėms, kurių tiesioginė veikla nebuvo susijusi su specifiniu fiziniu krÅ«viu, t. y. jis neteko galimybės užsiimti savo profesija bei hobiu – važinėti motociklais. 13.5.

Pagal formuojamÄ naujausiÄ kasacinio teismo praktikÄ , neturtinės žalos atlyginimo dydžiai asmenims, tiesiogiai nukentėjusiems dėl nusikalstamos veikos, nurodytos BK 281 straipsnio 3 dalyje, nustatyti nuo 5 000 Eur iki 57 424 Eur. IeÅ¡kovui priteista 20 000 Eur neturtinė žala atitinka formuojamÄ praktikÄ . 13.6. Argumentas, kad pirmosios instancijos teismo sprendime nebuvo vertinta eismo įvykio kaltininko R. B. materialinė padėtis, atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi kasacinio teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, jog tuo atveju, kai vienaip ar kitaip pažeidžiama viena iÅ¡ svarbiausių žmogaus vertybių – sveikata – žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis negali bÅ«ti lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį; sužalojus sveikatÄ , esminis kriterijus turi bÅ«ti sveikatos sužalojimo pasekmės (sužalojimo mastas) ir dėl to patirti dvasiniai bei fiziniai iÅ¡gyvenimai.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja: I. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 14. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių proceso teisės normų.

15. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

16. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl atsakovės apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį faktinių ir teisinių argumentų.

17. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas iÅ¡ dalies patenkino ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Faktinės bylos aplinkybės 18. IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, jog 2019 m. spalio 26 d. apie 16 val. 17 min. kelyje Mažeikiai – Skuodas, 13 km 280 m, Mažeikių r., Mažeikių kraÅ¡to apsaugos savanorių pajėgų prisikėlimo apygardos 6-tosios rinktinės 603 kuopos kulkosvaidininkas R.

B., vairuodamas automobilį Nissan Primastar, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 9 ir 157 punktų reikalavimus, tai yra nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių kitų asmenų ir jų turto saugumui, nedavė kelio lygiareikšmiu keliu, priešinga kryptimi važiuojančiam motociklui BMW R 1200GS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamam V. B., dėl to eismo įvykio metu buvo sutrikdyta motociklo vairuotojo sveikata, jis pristatytas į Klaipėdos universitetinės ligoninės priėmimo skyrių, diagnozuota politrauma.

19. Ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-45862-19 metu, 2019 m. spalio 28 d. R. B. pareikštas įtarimas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį. Iš ikiteisminio tyrimo metu gautos specialisto išvados Nr. G 226/2020(04) nustatyta, jog V. B. nustatyti sužalojimai: muštinė žaizda kaktoje; dešinio stipinkaulio lūžis; dešinio blauzdikaulio atviras segmentinis lūžis su dislokacija; kairio raktikaulio lūžis su dislokacija; krūtininio I slankstelio lūžis; dešiniųjų II, III, IV, V šonkaulių lūžiai; abipusis plaučių sumušimas.

V. B. nustatyti sužalojimai padaryti vienos auto traumos metu skirtingose jos fazėse kontaktuojant su kietais bukais daiktai ir/ar pavirÅ¡iais. V. B. nustatyti sužalojimai visumoje, dėl atviro blauzdikaulio kÅ«no lūžio, kvalifikuoti sunkiu sveikatos sutrikdymu. 2020 m. birželio 22 d. TelÅ¡ių apylinkės teismas nutartimi patenkino Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros TelÅ¡ių apylinkės prokuratÅ«ros (Mažeikiai) prokuroro Ž. G. nutarimÄ nutraukti ikiteisminį tyrimÄ Nr. 01-1-45862-19, atleidžiant įtariamÄ jį R.

B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 3 dalį, pagal laidavimÄ be užstato, laiduotoju paskiriant N. N.–B., nustatant laidavimo terminÄ vieneriems metams. 20. 2019 m. lapkričio 19 d. draudimo bendrovė „Seesam Insurance“ AS Lietuvos filialas (nuo 2020 m. liepos 1 d. „Compensa Vienna Insurance Group“ ir „Seesam Insurance“ veikia kaip viena kompanija „Compensa Vienna Insurance Group“) ieÅ¡kovui iÅ¡mokėjo 10 709 Eur draudimo iÅ¡mokÄ už transporto priemonės BMW R 1200 GS valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pilnÄ sunaikinimÄ . 2020 m. sausio 29 d. draudimo bendrovė „Seesam Insurance“ AS Lietuvos filialas ieÅ¡kovui iÅ¡mokėjo 311 Eur draudimo iÅ¡mokÄ už sugadintus daiktus (motociklininko Å¡almÄ , batus, aprangÄ ). 2020 m. liepos 17 d. draudimo bendrovė „Compensa Vienna Insurance Group“ ieÅ¡kovui iÅ¡mokėjo 11 118,27 Eur draudimo iÅ¡mokÄ turtinei (1 118,27 Eur) ir neturtinei (10 000 Eur) žalai atlyginti.

21. IeÅ¡kovas, nesutikdamas su atlygintu patirtos turtinės ir neturtinės žalos dydžiu, pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu be kita ko prašė priteisti 40 000 Eur neturtinę žalÄ . Remiantis draudimo sutarties sudarymo metu, t. y. 2018 m. spalio 5 d., galiojusio Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDÄ®) 11 straipsnio 1 dalies 4 punktu, sutarčiai galiojo draudimo sumų limitai, kurie įstatymu buvo nustatyti iki 2018 m. lapkričio 1 d., t. y. 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 Eur dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui.

Taigi, remiantis galiojusiu teisiniu reglamentavimu, draudimo bendrovė „Compensa Vienna Insurance Group“ negalėjo atlyginti neturtinės žalos didesne negu 5 000 Eur suma. 22. 2021 m. liepos 20 d. TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«muose buvo gautas draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieÅ¡kinys, kuriuo draudimo bendrovė prašė teismo priteisti iÅ¡ V. B. 5 000 Eur dydžio be teisėto pagrindo gautÄ draudimo iÅ¡mokÄ bei patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. 2021 m. rugsėjo 1 d. tarp draudimo bendrovės ir ieÅ¡kovo buvo sudaryta taikos sutartis, kuria Å¡alys susitarė, jog V.

B. sumokės (grÄ Å¾ins) draudimo bendrovei 3 600 Eur dydžio gautos draudimo iÅ¡mokos dalį. Suma draudimo bendrovei grÄ Å¾inama per 10 (deÅ¡imt) darbo dienų po to, kai įsiteisės galutinis procesinis dokumentas (sprendimas, taikos sutartis ar pan.) kitoje civilinėje byloje Nr. e2-2198-1014/2021, proceso Nr. 2-68-3-29729-2020-2, kuri iÅ¡kelta pagal V. B. ieÅ¡kinį atsakovams draudimo bendrovei „Compensa Vienna Insurance Group“ ir Lietuvos kariuomenei bei nagrinėjama Vilniaus miesto apylinkės teisme, Å¡alys taip pat susitarė, kad ieÅ¡kovui draudimo bendrovės per klaidÄ iÅ¡mokėti 1 400 Eur bus įskaityti į turtinės žalos atlyginimÄ pagal ieÅ¡kinį civilinėje byloje Nr. e2-2198-1014/2021, o ieÅ¡kovas pilnai atsisako visų reikalavimų draudimo bendrovės atžvilgiu.

Tarp draudimo bendrovės ir V. B. sudaryta taikos sutartis patvirtinta 2021 m. rugsėjo 6 d. teismo nutartimi.

23. Atsižvelgiant į tai, jog ieÅ¡kovas, Å¡ioje civilinėje byloje priėmus galutinį sprendimÄ ir jam įsiteisėjus, turės grÄ Å¾inti draudimo bendrovei „Compensa Vienna Insurance Group“ 3 600 Eur dėl iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos neturtinei žalai atlyginti, virÅ¡ijant tuo metu galiojusio TPVCAPDÄ® redakcijoje nustatytÄ ribÄ , ieÅ¡kovas 2021 m. rugsėjo 9 d. praÅ¡ymu Å¡ia suma, t. y. 3 600 Eur padidino reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo Å¡ioje civilinėje byloje, ir patikslintu reikalavimu bendroje sumoje prašė priteisti iÅ¡ atsakovės – Lietuvos kariuomenės 43 600 Eur neturtinei žalai atlyginti.

24. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovo patirtÄ neturtinę žalÄ Ä¯vertino 25 000 Eur ir atsižvelgęs į tai, jog draudimo bendrovė ieÅ¡kovui jau buvo iÅ¡mokėjusi 5 000 Eur neturtinės žalos, priteisė iÅ¡ atsakovės Lietuvos kariuomenės ieÅ¡kovo naudai 20 000 Eur neturtinės žalos. Dėl ieÅ¡kovui atlygintinos neturtinės žalos dydžio 25. Apeliantė (atsakovė) apeliaciniame skunde kvestionuoja pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo dalį, kuria nustatytas neturtinės žalos dydis – 20 000 Eur, nurodo, jog ieÅ¡kovui teismo priteista neturtinės žalos atlyginimo suma mažintina atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes, kadangi neatitinka teisės aktų nuostatų ir aktualios teismų praktikos.

26. Teisė į neturtinės žalos atlyginimÄ bendriausia prasme yra reglamentuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CK 6.250 straipsnyje. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal to paties straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

27. Kasacinėje praktikoje pažymėta, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju žala yra padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės iÅ¡raiÅ¡kos, todėl neturtinės žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi. Neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti, todėl teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus reiÅ¡kia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį sielvartÄ , fizinį skausmÄ , kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005).

28. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, jog piniginės kompensacijos dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo pagal įstatyme įtvirtintus ir teismo reikÅ¡mingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2013).

29. Taigi, kaip minėta, CK nuostatos neįtvirtina atlygintinos neturtinės žalos minimalaus ar maksimalaus dydžio. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik yra įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sÄ raÅ¡Ä , todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskrecijÄ spręsti dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo taip pat pažymėta, kad įstatyme nustatytas nebaigtinis neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikÅ¡mingų kriterijų sÄ raÅ¡as laikytinas pagrindiniu (universaliu) sÄ raÅ¡u tokių kriterijų, kurie turėtų bÅ«ti teismo iÅ¡tirti ir įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju. Tačiau kadangi neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sÄ raÅ¡as nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tai teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtÄ neturtinę žalÄ dydžio, aiÅ¡kindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikÅ¡mingus nustatant tokio pobÅ«džio žalos dydį, atsižvelgdamas įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo Å¡iuo konkrečiu atveju reikÅ¡mingais pripažintus kriterijus, į kurių visumÄ Ä¯eina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali bÅ«ti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2009; 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010; 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-344-701/2021 42 punktas).

30. Atliekant tokį vertinimÄ teismo pagrindinė užduotis yra parinkti teisingÄ , kuo labiau suÅ¡velninančiÄ negatyvius padarinius piniginę kompensacijÄ už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus bei praradimus ir taip sudaryti materialias prielaidas kiek įmanoma atkurti tai, ko, kaip jau minėta, neturtinės vertybės pažeidimo atveju sugrÄ Å¾inti, adekvačiai įvertinti ir atlyginti pinigais iÅ¡ esmės nėra galimybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-611/2020 33 punktas ir jame nurodoma kasacinio teismo praktika).

31. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kovas reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ baudžiamajame įstatyme numatytos uždraustos veikos padarymo (BK 281 straipsnyje įtvirtinto kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo), trečiajam asmeniui R. B. sukėlus eismo įvykį, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta ieÅ¡kovo sveikata. CK 6.283 straipsnio, reglamentuojančio žalos atlyginimÄ sveikatos sužalojimo atveju, 1 dalis numato, kad jeigu fizinis asmuo suluoÅ¡intas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalÄ atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus Å¡io patirtus nuostolius ir neturtinę žalÄ .

32. Teisėjų kolegija pažymi, kad vienas iš reikšmingų neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo ir teisingo atlyginimo veiksnių yra teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo padaryta prašoma atlyginti neturtinė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2009; 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014).

33. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog asmens sveikata, kaip ir gyvybė, yra absoliuti, prigimtinė vertybė, kurios pažeidimas gali sukelti stiprius dvasinius išgyvenimus, ypač sunkius bei skausmingus padarinius, todėl žalos sveikatai padarymo atvejais teismų praktikoje paprastai priteisiamos didesnės piniginės kompensacijos nei pažeidus kitokias neturtines vertybes. Asmens sveikata yra viena svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-248/2019 103 punktas ir jame nurodoma kasacinio teismo praktika).

34. Kasacinis teismas savo praktikoje yra ne kartÄ nurodęs, kad bylose dėl sveikatos sutrikdymo neturtinės žalos kompensacijos dydžio nustatymo specifika yra ta, jog teismas turi atsižvelgti ne tik į bendruosius CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, bet ir į sveikatos sutrikdymo situacijoje reikÅ¡mingas aplinkybes, pvz., sveikatos sužalojimo laipsnį, patirtos traumos pobÅ«dį, atsiradusias dėl sveikatos sutrikdymo turtines ir neturtines pasekmes (lėšas, bÅ«tinas sveikatai pagerinti, fizinius ir dvasinius iÅ¡gyvenimus ir pan.), pasikeitimus įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo sferose (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt.), bei kitas aplinkybes, kurios daro tiesioginę įtakÄ asmens fizinių ir dvasinių iÅ¡gyvenimų stiprumui ir kartu lemia piniginio kompensacinio ekvivalento nustatymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2010; 2016 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-402-421/2016, 25 punktas).

35. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi minėta kasacinio teismo praktika, konstatuoja, kad neturtinės žalos dydžio nustatymÄ sveikatos sutrikdymo atveju lemia tiek bendrieji CK 6.250 straipsnio 2 dalyje iÅ¡vardyti kriterijai, tiek specifiniai kriterijai, nustatyti konkrečioje byloje. Specifiniai kriterijai gali bÅ«ti pakenkimo sveikatai laipsnis ir pobÅ«dis, sveikatos sutrikdymo trukmė, netekto darbingumo laipsnis, ligos progresavimo tikimybė, atsiradę sveikatos sutrikdymo turtiniai ir neturtiniai padariniai, nukentėjusio asmens gyvenimo pokyčiai profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kitose srityse. Teisingam neturtinės žalos kompensacijos dydžiui nustatyti bÅ«tina įvertinti jo nustatymo kriterijus tuo aspektu, koks yra kompensacijÄ didinančių ir mažinančių kriterijų santykis.

36. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta ir nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, jog eismo įvykio metu ieškovas patyrė daugybę sužalojimų, kurių visuma kvalifikuota kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, taigi akivaizdu, kad ieškovas patyrė stiprias fizines ir psichines kančias bei išgyvenimus.

37. Ikiteisminiame tyrime pateikta specialisto išvada Nr. G226/2020(04) (ieškinio priedas Nr.

2) patvirtina, jog ieškovui eismo įvykio metu buvo padaryti šie sužalojimai: blauzdikaulio kūno lūžis kartu su šeivikaulio lūžiu, dešinio blauzdikaulio atviras II segmentinis lūžis su dislokacija, kairio raktikaulio kūno lūžis su dislokacija, dešinio stipinkaulio distalinio galo lūžis su dorsaline dislokacija, dešiniųjų II, III, IV, V šonkaulių lūžiai, trauminis pneumotoraksas, galvos plaukuotosios dalies žaizda, krešėjimo sutrikimai, abipusė plaučių kontuzija, poodinė emfizema, pneumomediastinumas, dešinio plaučio infiltracija, dešinėje pleuros ertmėje skysčiai ir oro sumažėjimas, ūminis kvėpavimo nepakankamumas.

Dėl sužalojimų ieškovui teko patirti sunkiai pakeliamus skausmus, ligoninėje gulėjo 42 paras (tame tarpe reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje 22 paras). Ieškovui buvo reikalingas kraujo perpylimas, taikyta dirbtinė invazinė plaučių ventiliacija, dešinės pleuros drenavimas, atliktos 2 operacijos ir atlikta osteosintezė IM vinimi, gydytas stipriais opioidiniais nuskausminamaisiais vaistais. Iš VšĮ Palangos reabilitacijos ligoninės, kurioje ieškovui taikytas stacionarinis reabilitacinis gydymas, epikrizės nustatyta, jog ieškovas hospitalizuotas 2020 m. kovo 2 d., išrašytas 2020 m. kovo 21 d. vaikščiojo alkūninių ramentų pagalba, dešinės rankos judesiai riboti, nustatytas dešinės blauzdos ir čiurnos patinimas (ieškinio priedas Nr. 15). 2020 m. gegužės 29 d.

UAB „Mažeikių MCT“ Diagnostinio tyrimo apraÅ¡yme nurodyta, jog ieÅ¡kovui 2020 m. gegužės 27 d. atliktas deÅ¡inio peties sÄ nario magnetinio rezonanso tyrimas, nustatytas sausgyslės dalinis plyÅ¡imas, sÄ narių pakitimai (ieÅ¡kinio priedas Nr. 7). 2020 m. rugpjūčio 20 d. VÅ¡Ä® Mažeikių ligoninės iÅ¡raÅ¡e matyti, jog suteikus konsultacijÄ , ieÅ¡kovui nustatyta raumenyno hipotrofija, pacientas vaikÅ¡to su vienu ramentu, deÅ¡inė čiurna deformuota į valgus padėtį, paskirta ortopedinė avalynė dėl potrauminės deformacijos (ieÅ¡kinio priedas Nr. 11).

Iš 2020 m. rugsėjo 5 d. VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės išrašo iš medicininių dokumentų (ieškinio priedas Nr.

6) matyti, jog suteikus konsultacijÄ ieÅ¡kovui nustatyta, jog po 2-3 mėn., reikės spręsti dėl deÅ¡inės kojos blauzdikaulio operacinio gydymo, kadangi po avarijos atliktos operacijos gydymas ieÅ¡kovui nepadeda, koja negyja, čiurna deformuota, ieÅ¡kovas vis dar vaikÅ¡to su ramentu.

38. Å iame kontekste teisėjų kolegija kritiÅ¡kai vertina atsakovės apeliacinio skundo argumentus, jog iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovo klausa sutriko dėl patirto sužalojimo eismo įvykio metu paremta tik paties ieÅ¡kovo subjektyvia nuomone. Nors, kaip apeliaciniame skunde nurodo atsakovė, ieÅ¡kovas dėl klausos sutrikimo į Baltijos Amerikos klinikÄ kreipėsi 2020 m. gegužės 20 d., t. y. praėjus daugiau kaip pusei metų po eismo įvykio (ieÅ¡kinio priedas Nr. 9), į bylÄ pateiktame UAB „Medikvita“ gydytojo otorinolaringologo konsultacijos iÅ¡raÅ¡e nurodyta, kad dar 2019 m. gruodžio 20 d. ieÅ¡kovas skundėsi kairiÄ ja ausimi (ieÅ¡kinio priedas Nr. 13;

III t., b. l. 161). Papildomai į bylÄ pateiktame 2022 m. sausio 13 d. medicininių dokumentų iÅ¡raÅ¡e nurodyta, kad ieÅ¡kovas prieÅ¡ kelis metus po avarijos apkurto kaire ausimi, diagnozuotas neurosensorinis vidutinio laipsnio prikurtimas, klausos atstatymo perspektyvos blogos, rekomenduojamas klausos aparato reguliavimas (III t., b. l. 166). Atitinkamai, remiantis bylos medžiaga, nustatyta, kad iki eismo įvykio ieÅ¡kovas problemų dėl klausos neturėjo, tai patvirtina prie bylos pridedami medicininiai iÅ¡raÅ¡ai dėl sveikatos tikrinimo darbui.

39. Taigi, bylos medžiaga patvirtina, kad dėl patirtų sužalojimų ieÅ¡kovas neiÅ¡vengiamai turėjo nepatogumų, privalėdamas ilgÄ laikÄ gydytis medicinos įstaigose, vykti į reabilitacijÄ , buvo sutrikdytas jo ligÅ¡iolinis gyvenimas. Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad pagrindiniai ieÅ¡kovo argumentai, kuriais jis grindžia praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ , yra tie, jog dėl patirto sunkaus sveikatos sutrikdymo, ieÅ¡kovas neteko galimybės dirbti tÄ darbÄ , kurį dirbo visÄ savo gyvenimÄ (vairuotojas–ekspeditorius), jam iÅ¡ esmės buvo apribota judėjimo laisvė, bendravimo galimybės, susilpnėjo socialiniai ryÅ¡iai, nes nebegalėjo mėgautis ankstesniu pomėgiu važinėti su draugais motociklu.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad kaip didinantis neturtinės žalos atlyginimÄ kriterijus yra ne tik pažeistos vertybės pobÅ«dis (sveikata), bet ir pakenkimo sveikatai laipsnis ir mastas (sunkus sveikatos sutrikdymas, palikęs neigiamų liekamųjų padarinių), ankstesnės ieÅ¡kovo profesinės patirties (vairuotojas–ekspeditorius) bei pomėgių (su draugais važinėti motociklais) vertinimas. Teisėjų kolegija su minėtomis pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis sutinka tik iÅ¡ dalies.

40. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieÅ¡kovas teikė į bylÄ papildomus įrodymus, taigi byloje yra pakankamai duomenų apie ieÅ¡kovo sveikatos bÅ«klę, kurių pagrindu galima daryti pagrįstas iÅ¡vadas ne tik dėl iÅ¡ karto po eismo įvykio jo sveikatai kilusių neigiamų padarinių, bet ir dėl ilgalaikių sveikatos sutrikdymo pasekmių (dėl eismo įvykio metu patirto sunkaus sveikatos sutrikdymo atsiradusių liekamųjų reiÅ¡kinių). Vertinant eismo įvykio metu patirtų sužalojimų pasekmes, iÅ¡ kartu su ieÅ¡kovo 2021 m. gegužės 31 d. praÅ¡ymu teiktų dokumentų (VÅ¡Ä® Regioninės Mažeikių ligoninės epikrizių) nustatyta, kad ieÅ¡kovui 2021 m. balandžio 23 d. diagnozuotas deÅ¡inio blauzdikaulio potrauminis lėtinis osteomielitas, paÅ«mėjimas, taikytas operacinis gydymas. 2021 m. gegužės 24 d. ieÅ¡kovui atlikta implantų paÅ¡alinimo operacija.

41. IÅ¡liekamieji padariniai konstatuoti ir Neįgalumo ir nedarbingumo nustatymo tarnybos, 2021 m. liepos 8 d. Plungės teritorinio skyriaus iÅ¡vadoje Nr. DPS-1044 ieÅ¡kovui nustačius 55 procentų darbingumo lygį (II t., b. l. 38), bei Darbingumo lygio pažyma DL-1 Nr. 1979, kurioje nustatyta, jog V. B. nustatytas 55 procentų darbingumo lygis, netektas darbingumas – 45 procentai (II t., b. l. 39). Remiantis tuo, ieÅ¡kovui iki 2022 m. liepos 4 d. iÅ¡duotas neįgaliojo pažymėjimas (II t., b. l. 40–41). Kartu pažymėtina, kad nors ieÅ¡kovas 2020 m. rugsėjo 21 d. darbinę veiklÄ atnaujino, iÅ¡ byloje esančios informacijos apie asmeniui iÅ¡duotus elektroninius nedarbingumo pažymėjimus nustatyta, kad ieÅ¡kovas buvo nedarbingas dėl ligos nuo 2021 m. balandžio 16 d. iki 2021 m. gegužės 24 d. 2021 m. liepos 27 d. darbo sutartis buvo nutraukta (II t., b. l. 42–44). Nuo 2021 m. rugpjūčio 5 d. iki 2022 m. liepos 1 d. ieÅ¡kovui buvo mokama nedarbo socialinio draudimo iÅ¡moka (III t., b. l. 152).

42. Teisėjų kolegija, vertindama pirmosios instancijos teismo priteistÄ neturtinės žalos dydį, sutinka su atsakove, kad nagrinėjamu atveju nustatyta 20 000 Eur žalos atlyginimo suma pernelyg nukrypsta nuo teismų praktikos panaÅ¡iose bylose. Teisėjų kolegijos vertinimu nagrinėjamoje byloje pakenkimo sveikatai laipsnis ir mastas (patirtų sveikatos sužalojimų ir liekamųjų reiÅ¡kinių), remiantis pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, vertintini kaip neturtinės žalos atlyginimÄ mažinantys kriterijai.

43. Å iame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas, nustatydamas neturtinės žalos kriterijus sveikatos sutrikdymo bylose, ne kartÄ yra pažymėjęs, kad, sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimus, atsižvelgtina ir į teismų praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose. Teisingumo principo taikymas apima ir lyginamÄ jį aspektÄ , kai atsižvelgiama į panaÅ¡iose savo faktinėmis aplinkybėmis kitose bylose priteistÄ Å¾alos atlyginimÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-677-969/2015).

44. Vertinant apeliacinio skundo argumentus, kad nukentėjusiajam (ieÅ¡kovui) už jo sveikatos sutrikdymÄ priteistas neturtinės žalos dydis virÅ¡ija teismų praktikoje nustatytas neturtinės žalos ribas, nagrinėjamu atveju bÅ«tina vadovautis tiek civilinėse, tiek ir baudžiamosiose bylose formuojama teismų praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo sveikatos sutrikdymo atveju eismo įvykio bylose. Nors kitų teismų sprendimuose nustatytas neturtinės žalos dydis ir nelaikytinas esminiu ir eliminuojančiu kitus reikÅ¡mingus kriterijus (Å¡ie kriterijai turi bÅ«ti vertinami visumoje), tačiau teismas, nesant reikÅ¡mingų priežasčių, neturi diskrecijos per daug nukrypti nuo įprastai panaÅ¡iose bylose priteisiamo neturtinės žalos dydžio.

45. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje eismo įvykiu sukeltos neturtinės žalos atlyginimo dydžiai svyruoja nuo 144 Eur iki 83 989 Eur. Šie kasacinio teismo priteisti neturtinės žalos dydžiai apima atvejus nuo lengvo sveikatos sutrikdymo iki sunkaus sužalojimo, taip pat atvejus, kai žala atsirado iš dalies ir dėl nukentėjusio asmens kaltės ar dalis jos buvo atlyginta draudimo bendrovių. Nurodyti atvejai apima bylas nuo 2003 metų, todėl, juos analizuojant, taip pat būtina atsižvelgti į bendrus ekonominius ir pragyvenimo lygio pokyčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-344-701/2021 46 punktas).

46. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 19 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-276-458/2019 (33 punktas) nurodyta, kad eismo įvykių bylose, kuriose nukentėjusiesiems padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, priteisiama nuo 5 792 Eur iki 34 504 Eur neturtinei žalai atlyginti (baudžiamosios bylos Nr. 2K-351/2009; Nr. 2K-50/2010; Nr. 2K-211/2011; Nr. 2K-370/2012; Nr. 2K-95/2013; Nr. 2K-52-942/2016; Nr. 2K-25-489/2017; kt.).

47. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl nagrinėjamu atveju atlygintinos neturtinės žalos dydžio, nurodė, kad pagal formuojamÄ naujausiÄ kasacinio teismo praktikÄ neturtinės žalos atlyginimo dydžiai (kartu su draudimo iÅ¡moka) asmenims, tiesiogiai nukentėjusiems dėl nusikalstamos veikos, nurodytos BK 281 straipsnio 3 dalyje, nustatyti nuo 5 000 Eur iki 57 424 Eur (baudžiamosios bylos Nr. 2K-52-942/2016, 2K-61-696/2016, 2K-154-699/2016, 2K-25-489/2017, 2K-94-696/2017, 2K-155-511/2017, 2K-110-699/2017, 2K-359-697/2017, 2K-331-976/2018, 2K-362-697/2018, 2K-102-303/2019, 2K-276-458/2019).

48. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieÅ¡kovui padarytos neturtinės žalos dydį, rėmėsi kasacinio teismo baudžiamosiose ir civilinėse bylose nustatytais eismo įvykiais sukeltos neturtinės žalos atlyginimo dydžiais sunkaus sveikatos sutrikdymo atveju, ieÅ¡kovui priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis bendrÄ ja prasme patenka į kasacinio teismo praktikoje nustatytas neturtinės žalos atlyginimo dydžių ribas. Visgi, analizuojant teismų praktikÄ eismo įvykių bylose, kurių pasekmė – sunkus sveikatos sutrikdymas, priteisiamus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad didesnės sumos neturtinei žalai atlyginti priteisiamos nustačius itin reikÅ¡mingus ir sunkius sveikatos sutrikdymo padarinius su iÅ¡liekamaisiais reiÅ¡kiniais.

49. Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-252-697/2020 nustatyta 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma (įskaitant draudimo bendrovės sumokėtÄ 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ ) konstatavus sunkius sveikatai sukeltus padarinius, t. y. tai, kad nukentėjusioji neteko galimybės dirbti, rÅ«pintis savimi ir kitais, ilgÄ laikÄ negalėjo vaikščioti, jai buvo atlikta kojos operacija, po Å¡ios operacijos kentėjo didelį fizinį skausmÄ .

Taip pat nustačius ilgalaikius liekamojo pobÅ«džio reiÅ¡kinius (iki Å¡iol jaučia skausmus, pati sunkiai eina tik su ramentais ir dėl kojos jai toliau tęsiamas gydymas, yra nedarbinga ir nežinia, ar dar galės kada dirbti, dėl sunkaus judėjimo su ramentais negali niekur iÅ¡eiti iÅ¡ namų, bijo gatvių, automobilių). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 19 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-276-458/2019 nustatyta 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma (įskaitant iÅ¡ draudimo bendrovės priteistÄ 5 000 Eur sumÄ ) konstatavus sunkų sveikatos sutrikdymÄ su ilgalaikėmis neigiamomis pasekmėmis (atlikta sudėtinga akies, veido kaulų operacija, implantuotos titano plokÅ¡telės suformuojant akiduobę, titano sraigtu fiksuotas virÅ¡utinis žandikaulis ir skruostikaulis, taip pat konstatuotas pablogėjęs matymas kaire akimi, dvejinimasis žiÅ«rint visomis kryptimis, sukeltas žvairumas ir didelė rizika apakti kaire akimi).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-362-697/2018 nukentėjusiajam mažamečiui neturtinei žalai atlyginti priteista 20 000 Eur (įskaitant iÅ¡ draudimo bendrovės priteistÄ 5 000 Eur sumÄ ). Å ioje byloje konstatuotas sunkus sveikatos sutrikdymas, t. y. dėl eismo įvykio nukentėjęs mažametis buvo operuojamas, ilgÄ laikÄ buvo iÅ¡tiktas komos, vėliau reabilitavosi specializuotose įstaigose, patirta smegenų trauma paliko sunkių liekamųjų reiÅ¡kinių, likęs kairės pusės paralyžius, iki Å¡iol reikalinga nuolatinė reabilitacija, tai turės įtakos jo sveikatai ir ateityje.

50. Vilniaus apygardos teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-310-898/2020 nustatyta 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma (įskaitant iÅ¡ draudimo bendrovės priteistÄ 5 000 Eur sumÄ ) sunkiai sutrikdžius sveikatÄ ir įvertinus tai, kad nukentėjusiajai ilgÄ laikÄ buvo taikomas stacionarus ir reabilitacinis gydymas, sveikatos sutrikdymo pasekmės tiek fizinei, tiek psichinei nukentėjusiosios sveikatai yra ilgalaikės, nukentėjusioji prarado didelę dalį darbingumo, Å¡iuo metu yra tik 30 procentų darbinga, negali dirbti, negali tinkamai rÅ«pintis savo mažamečiais vaikais, dėl ko vienas iÅ¡ vaikų su ja nebegyvena, jai pačiai reikalinga nuolatinė priežiÅ«ra, dėl nukentėjusiosios asmenybės pokyčių, susijusių su eismo įvykio metu patirtais sužalojimais, ženkliai sumažėjo jos socialiniai ryÅ¡iai, nutrÅ«ko santykiai su vyru, draugais, dėl sutrikusios atminties (po įvykio net neprisiminė, kad turi dukrÄ , neprisiminė paskutinių savo ketverių gyvenimo metų) nukentėjusioji negali užbaigti iki eismo įvykio pradėtų studijų ir gauti aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo.

51. Tuo tarpu, bylose, kuriose tokių sunkių padarinių kaip aukščiau minėtose bylose nebuvo sukelta, atitinkamai priteista mažesnio dydžio neturtinė žala. Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41-303/2020, nukentėjusiajai dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo, atsižvelgiant į nukentėjusiosios patirtÄ didelį fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, sukrėtimÄ , netikrumÄ dėl ateities, įprasto gyvenimo kokybės suprastėjimÄ (nors nukentėjusioji buvo pensinio amžiaus, tačiau dirbo, buvo socialiai aktyvi ir pan.), taip pat į jos pačios veiksmus, kaip didelį neatsargumÄ , nustatė 13 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ (įskaitant iÅ¡mokėtÄ 5 000 Eur draudimo iÅ¡mokÄ ).

52. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-363-643/2022, nukentėjusiajam, kuris jaučia nuolatinį nuovargį ir dažnus galvos skausmus, galvos svaigimÄ , negali normaliai dirbti protinio darbo, nes po valandos-dviejų prasideda nepakeliamas galvos skausmas, taip pat negali dirbti ir fizinio darbo, nes labai greitai pavargsta, bei kuriam dėl patirto eismo įvykio nustatytas II grupės neįgalumas, priteistas 12 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas. Kauno apygardos teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-42-485/2021 nustatyta 18 000 Eur (į Å¡iÄ sumÄ Ä¯skaičius draudimo bendrovės nukentėjusiajam iÅ¡mokėtus jau 8 660 Eur) neturtinės žalos atlyginimo suma dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo, t. y. nukentėjusiajam, kuris yra jauno amžiaus, buvo atliekamos sudėtingos medicininės procedÅ«ros, buvo taikyta dirbtinė koma, atliekama intervencinė procedÅ«ra, siekiant paÅ¡alinti susidariusiÄ hematomÄ , eismo įvykio metu buvo pažeista gyvybiÅ¡kai svarbi kÅ«no sritis – galva, po įvykio nukentėjusysis negalėjo aktyviai dalyvauti socialiniame gyvenime, laikinai buvo praradęs darbingumÄ , galimybę sėdėti, vaikščioti, valgyti, naudotis tualetu, užsiimti fizine veikla, po operacijos buvo priklausomas nuo medicinos personalo ir jį slaugančios motinos, iki Å¡iol pasikartoja galvos skausmas, vartoja vaistus.

Kauno apygardos teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-399-530/2020 nukentėjusiajai dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo nustatyta 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma (įskaitant iÅ¡mokėtÄ 5 000 Eur draudimo iÅ¡mokÄ ), nukentėjusiajai buvo taikomas ilgas ir sudėtingas gydymas, ji nepajėgė pasirÅ«pinti savimi, todėl jai buvo reikalinga visiÅ¡ka slauga, dėl patirtų sužalojimų tam tikram laikui buvo apribota judėjimo laisvė ir galimybė gyventi pilnavertį gyvenimÄ , nukentėjusiajai nustatytas 45 procentų darbingumas, ji priversta naudoti nuskausminamuosius ir raminamuosius vaistus, nepakelia didesnio fizinio krÅ«vio (Å¡ioje byloje buvo įvertintas ir pačios nukentėjusiosios didelis neatsargumas).

53. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad, remiantis teismų panašiose bylose formuojama praktika, esant panašiems nusikalstamos veikos padariniams nukentėjusiesiems priteisiamas nuo 5 000 iki 12 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas (neįskaitant draudimo išmokėtos draudimo išmokos). Nagrinėjamu atveju, nustatydamas ieškovui priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog 20 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas žymiai viršija sumas, nurodytas teismų praktikoje, suformuotoje kitose panašaus pobūdžio bei faktinių aplinkybių bylose, o objektyviai pagrįstų argumentų, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis šioje byloje turėtų būti priteistas, nukrypstant nuo panašaus pobūdžio bylose suformuotos teismų praktikos (t. y. žymiai viršijant vidurkį), ieškovas nepateikė.

54. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad teismai neturėtų suabsoliutinti kasacinio teismo praktikoje nustatytų sveikatos sužalojimo priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžių, nes kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus ir kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2014).

55. Ä®vertinusi minėtÄ teismų praktikÄ , byloje susiklosčiusias faktines aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovui nustatyti liekamieji eismo įvykio padariniai, kuriuos ieÅ¡kovas jaučia iki Å¡iol (deformuota deÅ¡inė koja, deÅ¡inės kojos skausmai, Å¡lubavimas, apriboti deÅ¡inės kojos čiurnos judesiai, sutrikusi kairės ausies klausa, abiejų kojų kelių bei deÅ¡inės čiurnos, peties, nugaros skausmai, sumažėjusi deÅ¡inės rankos judesių amplitudė bei raumenų jėga ir kt.), dėl patirtų sveikatos sužalojimų ieÅ¡kovas patyrė skausmus, dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, sukrėtimÄ , sumažėjo jo socialinio bendravimo, taip pat darbo galimybės. Visgi teisėjų kolegija įvertinusi pasekmes tiek įvykusio fakto, tiek ir ateities požiÅ«riu, pažymi, kad ieÅ¡kovas iÅ¡liko iÅ¡ dalies darbingas (nustatytas 55 proc. darbingumas), darbingumas yra pakankamas, kad jis galėtų bent iÅ¡ dalies grįžti į darbo rinkÄ , ieÅ¡kovas yra atsakingas už save, nėra visiÅ¡kai priklausomas nuo kitų asmenų, jam nėra reikalinga kito asmens priežiÅ«ra, nuolatinė globa, taip pat byloje nėra duomenų, kad ieÅ¡kovo gyvenimo kokybė ir sveikata nuolat blogėtų ir tai turėtų reikÅ¡mingos įtakos ieÅ¡kovo gyvenimo kokybei ateityje.

Išanalizavusi šioje konkrečioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, reikšmingas sprendžiant dėl ieškovui priteistinos neturtinės žalos dydžio, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl ieškovui priteistinos neturtinės žalos dydžio keistina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

56. Teisėjų kolegija pirmiau iÅ¡dėstytų argumentų kontekste daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas nustatė nepagrįstai per didelį neturtinės žalos dydį, kuris, atsižvelgiant į sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus, mažintinas iki 12 000 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieÅ¡kovui priteistinas 12 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas (iÅ¡ viso 17 000 Eur, įskaičius 5 000 Eur, kuriuos neturtinei žalai atlyginti iÅ¡mokėjo draudimo bendrovė). Å i suma, teisėjų kolegijos vertinimu, atitinka konstitucinį teisingo žalos atlyginimo principÄ (Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis), CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus ir tokios kategorijos bylose teismo taikomus neturtinės žalos nustatymo kriterijus, sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus.

57. Kartu teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad remiantis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1K-367 „Dėl Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijų patvirtinimo“ 4.3 punktu, maksimalus neturtinės žalos dydis gali bÅ«ti 12 MMA, t. y. 8 760 Eur, todėl tai maksimali suma, kuriÄ pirmosios instancijos teismas galėjo priteisti ieÅ¡kovui neturtinei žalai atlyginti.

58. Å iame kontekste pažymėtina, kad Rekomendacijos savo esme nėra privalomojo pobÅ«džio teisės aktas, nustatantis neturtinės žalos dydį, Rekomendacijose pateikti dydžiai yra tik orientaciniai. Kiekvienu konkrečiu atveju neturtinės žalos dydį įvertina teismas, atsižvelgdamas į neturtinės žalos nustatymo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Be to, kaip nurodoma atsiliepime į apeliacinį skundÄ , Rekomendacijų 1 punkto turinys leidžia spręsti, jog Å¡io teisės akto nuostatos, visų pirma, yra skirtos konkretiems subjektams, vykdantiems specifines funkcijas, t. y. draudikams ar Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui.

59. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į žalÄ padariusio asmens sunkiÄ turtinę padėtį, turint omenyje tai, kad apeliantė taikys CK 6.280 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ regreso teisę į žalÄ padariusį asmenį. Pažymėtina, kad žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis yra vienas iÅ¡ kriterijų, sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), tačiau jis nėra lemiamas.

Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo atveju negali bÅ«ti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2013). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų patirtų pirmosios instancijos teisme 60. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

Apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , atitinkamai perskirstytinos Å¡alių patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

61. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje nurodoma, kad nors CPK normose nenustatyta bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo iÅ¡imčių, tačiau, atsižvelgiant į neturtinės žalos atlyginimo specifikÄ , kad neturtinės žalos dydį galutinai nustato teismas, skirstant bylinėjimosi iÅ¡laidas tokio pobÅ«džio bylose, turi bÅ«ti vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Kasacinio teismo vertinimu, bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymui pritaikius proporcingumo principÄ gali bÅ«ti paneigta teisės į teisminę gynybÄ esmė.

Pasisakydamas dėl proporcingumo siekiamam teisėtam tikslui EŽTT yra konstatavęs, kad taisyklės „pralaimėjęs moka“ taikymas, griežtai laikantis proporcingo bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo pagal patenkintus (atmestus) reikalavimus, bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo gali lemti neproporcingÄ asmens teisės į teisminę gynybÄ suvaržymÄ (EŽTT 2013 m. liepos 18 d. sprendimas byloje Klauz prieÅ¡ KroatijÄ , peticijos Nr. 28963/10, 97 punktas). Å ioje byloje EŽTT, nagrinėdamas pralaimėjusios Å¡alies pareigÄ padengti kitos Å¡alies bylinėjimosi iÅ¡laidas (taisyklė „pralaimėjęs moka“), konstatavo teisės į teisminę gynybÄ pažeidimÄ , nes kai buvo tenkinta dalis ieÅ¡kinio priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ ir pareiÅ¡kėjas buvo įpareigotas padengti kitos Å¡alies atstovavimo iÅ¡laidas, jis prarado beveik visÄ jam priteistÄ kompensacijÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-225-943/2021).

Minimoje byloje kasacinės instancijos teismas konstatavo, kad ieškovo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis negalėjo turėti esminės įtakos atsakovės teisinės gynybos nuo pareikštų reikalavimų apimčiai, todėl net ir įvertinus, kad ieškovo pareikštas materialusis teisinis reikalavimas atsakovei dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies laikytina, kad ieškovo reikalavimas materialine teisine prasme buvo patenkintas pilna apimtimi.

62. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nors iÅ¡ ieÅ¡kovo reikalautos 43 600 Eur neturtinės žalos sumos priteista tik 20 000 Eur, laikytina, jog Å¡is ieÅ¡kovo materialinis reikalavimas buvo patenkintas pilnai. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad Å¡ia nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo pakeistas, 20 000 Eur žalos atlyginimo sumÄ sumažinant iki 12 000 Eur, taip pat laiko, jog Å¡is ieÅ¡kovo materialinis reikalavimas iÅ¡ esmės yra patenkintas, todėl pirmosios instancijos teismo priteistų ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo 1 933,39 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų perskirstyti nėra pagrindo.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo 63. Pagal CPK 98 straipsnio 1, 2 dalis Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl Å¡ių iÅ¡laidų atlyginimo priteisimo Å¡alis teismui raÅ¡tu pateikia praÅ¡ymÄ su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu;

Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Å ios iÅ¡laidos negali bÅ«ti priteisiamos, jeigu praÅ¡ymas dėl jų priteisimo ir iÅ¡laidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos.

64. IeÅ¡kovas 2023 m. sausio 2 d. Vilniaus apygardos teismui pateikė praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo, nurodydamas, kad patyrė 1 996,50 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų, kurias sudaro 399,30 Eur už pasirengimÄ ir žodinį bylos nagrinėjimÄ (2022 m. rugpjūčio 3 d. 10.30 val.), t. y. iÅ¡laidos patirtos pirmosios instancijos teisme, 798,60 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ rengimas ir 798,60 Eur už bylos medžiagos, teismo sprendimo, apeliacinio skundo analizę ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ rengimas.

Nagrinėjamu atveju apeliacinis skundas iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėtas 2022 m. lapkričio 29 d. vykusio teismo posėdžio metu (Å¡ios dienos teismo nutartimi atidėtas tik procesinio sprendimo priėmimas ir paskelbimas). Taigi, ieÅ¡kovas praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo ir iÅ¡laidų dydį patvirtinančius įrodymus pateikė apeliacinės instancijos teismui po bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos, todėl ieÅ¡kovui nepriteistinas bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurios patirtos apeliacinės instancijos teisme (1 597,20 Eur suma), atlyginimas.

IeÅ¡kovui taip pat nepriteistinos ir 399,30 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos, patirtos už pasirengimÄ ir žodinį bylos nagrinėjimÄ (2022 m. rugpjūčio 3 d. 10.30 val.), kadangi jos patirtos pirmosios instancijos teisme ir turėjo bÅ«ti pateiktos iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos pirmosios instancijos teisme. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 320 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a: atsakovės (apeliantės) Lietuvos Kariuomenės apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo rezoliucinę dalį iÅ¡dėstant taip: „Priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos Kariuomenės, juridinio asmens kodas 188732677, ieÅ¡kovo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 12 000,00 Eur (dvylika tÅ«kstančių eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 1 933,39 Eur (vienÄ tÅ«kstantį devynis Å¡imtus trisdeÅ¡imt tris eurus ir 39 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidoms atlyginti. Kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmesti.“ Å i nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Asta Jakutytė–Sungailienė Rūta Latvelė Ieva Navickaitė–Sakalauskienė