2013-04-16 Nr. DBT-31-2-05-3-14622-2012-0 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Teismingumo byla T-48 Teisminio proceso Nr. 2-05-3-14622-2012-0

Procesinių sprendimų kategorija: 94.5 (S)

NUTARTIS

2013 m. balandžio 16 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Anatolijaus Baranovo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Česlovo Jokūbausko ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Kauno miesto apylinkės teismo prašymą išspręsti klausimą dėl rūšinio teismingumo byloje pagal ieškovo R. Z. ieškinį atsakovams Kauno miesto savivaldybei, Kauno apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,

n u s t a t ė :

ieškovas R. Z. 2012 m. spalio 31 d. kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą su ieškiniu, jį taisė, tikslino ir prašo priteisti iš atsakovų solidariai turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. R. Z. pagal 1996 m. birželio 25 d. nuomos sutartį gyvena bute (duomenys neskelbtini). Į namą, esantį (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. lapkričio 20 d. įsakymais Nr. A-4231, A-432 ir A-433 buvo atkurtos piliečių V.

M., A. M. ir S. M. nuosavybės teisės, grąžinant patalpas natūra ir nustatant savininkams prievolę jas išnuomoti Kauno miesto savivaldybei, kol valstybė įvykdys šio buto nuomininkams suteiktą garantiją. Iš viso name yra 15 butų, tačiau visi butai, išskyrus R. Z. nuomojamą butą, yra tušti. 2009 m. lapkričio 3 d. ieškovas ir jo artimieji norėjo patekti į savo nuomojamą butą, tačiau laiptinės duris rado užplombuotas, kreipėsi pagalbos į Žaliakalnio policijos nuovadą. Paaiškėjo, jog duris užplombavo Kauno miesto savivaldybės administracijos komisija.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo departamento Nuosavybės teisių atkūrimo skyriaus teigimu, savivaldybė 2008 m. gruodžio 30 d. įvykdė savo įsipareigojimus pagal valstybės garantiją piliečiui R. Z. ir jo šeimos nariams pervesdama jiems skirtą kompensacijos sumą į notaro depozitinę sąskaitą. Pagal Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo 9 straipsnio 12 dalį valstybės garantijos galiojimo laikas pasibaigia, kai ji įvykdoma.

Pasibaigus valstybės garantijai, garantijų turėtojai per 4 mėnesius arba per 6 mėnesius, arba per 2 metus (priklausomai nuo garantijos rūšies) privalo patuštinti turėtas gyvenamąsias ir kitas patalpas. Nuomininkai, neįvykdę šios sąlygos, iškeldinami iš turėtų gyvenamųjų patalpų vadovaujantis Civilinio kodekso 6.613 straipsniu. Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo departamento Nuosavybės teisių atkūrimo skyrius teigia, kad durys gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), buvo užplombuotos (paženklintos) ne dėl R.

Z. ir jo šeimos narių, bet dėl pašalinių asocialių asmenų patekimo į šiuo metu negyvenamą namą.

Policijos pareigūnai 2009 m. lapkričio 3 d. nuvyko į įvykio vietą, tačiau tik apžiūrėjo, ar nepažeistos plombos. Žaliakalnio policijos nuovada 2009 m. spalio 30 d. buvo gavusi Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo departamento Nuosavybės teisių atkūrimo skyriaus raštą su prašymu 2009 m. lapkričio 4 d. užtikrinti viešąją tvarką 9 val., adresu (duomenys neskelbtini). Žaliakalnio policijos nuovados viršininkas S. V. telefonu susisiekė su Kauno miesto savivaldybės darbuotojais ir faksu gavo dokumentus, kad nors R. Z. realiai yra deklaravęs šiame bute, tačiau realiai jame negyvena, o tik dedasi gyvenantis. R. Z. buvo pasiūlyta spręsti konfliktinę situaciją su savivaldybės darbuotojais tuoj pat nuvykus į Kauno miesto savivaldybę arba 2009 m. lapkričio 4 d. 9 val. ryto atvykus komisijai prie namo, adresu (duomenys neskelbtini). Taigi į butą ieškovas pateko tik 2009 m. lapkričio 4 d. rytą. Naktį praleido nakvynės namuose.

Ieškovas teigia, kad dėl tokių Kauno miesto savivaldybės ir Žaliakalnio policijos nuovados pareigūnų veiksmų patyrė turtinę žalą – 500 Lt – ir neturtinę žalą – 6000 Lt ir prašo šią žalą atlyginti remdamasis CK 6.250 straipsniu.

Kauno apylinkės teismas 2013 m. kovo 8 d. nutartimi kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją dėl bylos priskirtinumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui. Kauno apylinkės teismas nurodo, kad žala byloje siejama su savivaldybės darbuotojų neteisėtais veiksmais, kuriais jie, kaip nurodoma savivaldybės raštuose, vykdė jiems priskirtas funkcijas ir užplombavo gyvenamojo namo laukines duris, bei policijos neveikimu, kuris pasireiškė, kaip skubios pagalbos nesuteikimas asmeniui nepatenkant į butą. Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad ginčai dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis) nagrinėja administraciniai teismai.

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Byloje keliami skirtingos teisinės prigimties reikalavimai.

Ieškovas nagrinėjamoje byloje kelia reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo iš Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato. Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, numato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis. Nors reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo savo esme yra civilinio teisinio pobūdžio, tačiau toks ginčas yra teismingas apygardos administraciniam teismui (ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 18 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Taip pat byloje ieškovas reikalauja atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl Kauno miesto savivaldybės veiksmų. Tarp ieškovo ir Kauno miesto savivaldybės yra susiklostę nuomos teisiniai santykiai. Nepaisant to, kad atsakovu yra viešojo administravimo subjektas, ginčas, kylantis iš nuomos teisinių santykių, yra civilinio teisinio pobūdžio (gyvenamosios patalpos nuoma). Nagrinėjant ginčą, teismas tarp šalių susiklosčiusius santykius turės vertinti pagal civilinės teisės normas, kur šalių tarpusavio santykiai yra grindžiami lygiateisiškumu, o pats teisinių santykių reguliavimas yra dispozityvus, bet ne imperatyvus. Pati aplinkybė, kad atsakovas yra viešojo administravimo subjektas, savaime teisinių santykių nedaro administraciniais (žr. pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 28 d. nutartis byloje B. M. v. Plungės rajono savivaldybės administracija).

Nors tarp ieškovo ir Kauno miesto savivaldybės yra susiklostę teisiniai santykiai, susiję su valstybės garantijų vykdymu, tačiau nagrinėjamoje byloje nėra keliami reikalavimai, susiję su minėtais santykiais, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako.

Pagal šiuo metu įtvirtintą teisinį reguliavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Tais atvejais, kai byloje keliami skirtingos teisinės prigimties reikalavimai, kurie yra lygiaverčiai, neatsiranda dominuojančios teisinio santykio situacijos, tokiu atveju Specialioji teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas pareikštus reikalavimus išskirti į atskiras bendrosios kompetencijos ir administraciniame teisme nagrinėtinas bylas (CPK 36 straipsnio 6 dalis).

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu,

n u t a r i a :

Ieškovo reikalavimai Kauno apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo yra teismingi administraciniam teismui.

Ieškovo reikalavimai Kauno miesto savivaldybei dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui.

Bylą pagal ieškovo R. Z. ieškinį atsakovams Kauno miesto savivaldybei, Kauno apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo grąžinti Kauno miesto apylinkės teismui dėl jam teismingų reikalavimų nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka, taip pat spręsti administracinio teisinio pobūdžio reikalavimų išskyrimo ir perdavimo nagrinėti administraciniam teismui klausimą.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita Rudėnaitė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Anatolijus Baranovas

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Česlovas Jokūbauskas

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys