a89b60df-d628-428b-b5d2-c8261b5a574f · Panevėžio apygardos teismas

?Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-707-227/2018 Irena Vapsvienė Teisminio proceso Nr. 2-16-3-00416-2017-3 Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.3.2.4.3; 2.3.2.8; 3.3.1.14; 3.3.1.20 PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. lapkričio 7 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Margaritos Dzelzienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Danguolės Smetonienės, Birutės Valiulienės, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės J.

B. apeliacinį skundÄ dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rÅ«mų 2018 m. birželio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-46-664/2018 pagal ieÅ¡kovės J. B. ieÅ¡kininį pareiÅ¡kimÄ atsakovams D. B. ir G. B. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo, bendrojoje jungtinėje nuosavybėje esančio turto padalijimo, turto pripažinimo bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir kompensacijos priteisimo, priverstinės hipotekos nustatymo, dalyvaujant iÅ¡vadÄ teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, juridinio asmens kodas 188752021(anksčiau- Ignalinos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius).

Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I.Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė J. B., pateiktu ieÅ¡kiniu (paskutinis patikslintas ieÅ¡kinys pateiktas 2018 m. kovo 14 d.) teismo prašė nutraukti jos ir atsakovo santuokÄ , sudarytÄ 2008 m. liepos 12 d. dėl atsakovo kaltės, po iÅ¡tuokos palikti santuokines pavardes, nustatyti nepilnamečių sÅ«nų gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove, nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais sÅ«numis tam tikrÄ tvarkÄ , priteisti iÅ¡ atsakovo 600 Eur iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ sÅ«nui S. už 4 mėnesius, 600 Eur iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ sÅ«nui L. už 4 mėnesius, priteisti iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymÄ nepilnamečiams sÅ«nums periodinėmis iÅ¡mokomis po 150 Eur kas mėnesį nuo ieÅ¡kinio padavimo iki jų pilnametystės, pripažinti gyvenamojo namo (teisiÅ¡kai-Å«kinio pastato), esančio žemės sklype (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisėmis priklausančio atsakovei G.

B., 824/1000 dalis bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir priteisti 824/1000 dalis pastato atsakovui asmeninės nuosavybės teise, o iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priteisti 5220 Eur dydžio piniginę kompensacijÄ , priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise santuokoje įgytÄ kilnojamÄ jį turtÄ už 3012 Eur, priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 700 Eur dydžio piniginę kompensacijÄ už jam atitekusį kilnojamÄ jį turtÄ , bylinėjimosi iÅ¡laidas. Prašė patenkinus ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl gyvenamojo namo (teisiÅ¡kai Å«kinio pastato) 824/1000 dalių pripažinimo bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir priteisus iÅ¡ atsakovo piniginę kompensacijÄ ieÅ¡kovei, nustatyti ginčo pastato 824/1000 dalims priverstinę hipotekÄ , įkeičiant šį turtÄ ieÅ¡kovei.

2. IeÅ¡kinyje nurodė, kad santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės, nes jis girtauja, tuomet prieÅ¡ ieÅ¡kovę naudoja psichologinį ir fizinį smurtÄ , veja ieÅ¡kovę su vaikais iÅ¡ namų, dėl ko ne kartÄ teko glaustis pas ieÅ¡kovės motinÄ . Taip bÅ«davo žeminamas ieÅ¡kovės orumas, demonstruojama nepagarba ir nelojalumas Å¡eimai, žalojama nepilnamečių vaikų psichika. 2017 m. pradžioje atsakovas vėl iÅ¡vijo ieÅ¡kovę su vaikais iÅ¡ jų namų, nuo tada jie gyvena pas savo ieÅ¡kovės motinÄ , pas atsakovÄ grįžti neketina, mano, kad Å¡eima yra faktiÅ¡kai iÅ¡irusi.

Nuo 2017 m. pradžios atsakovas Å¡eima nesirÅ«pina, neremia ieÅ¡kovės nei moraliai, nei materialiai, neteikia savo nepilnamečiams vaikams iÅ¡laikymo. Atsakovas net gyvenant skyrium, nesiliauja žeminti ieÅ¡kovės, siųsdamas SMS žinutes mobiliojo ryÅ¡io telefonu, bendraudamas su vaikais dar jiems neigiamÄ psichologinį poveikį, nuteikinėja prieÅ¡ jų motinÄ . Nurodė, kad vaikų iÅ¡laikymui kas mėnesį reikia bent po 275 Eur kiekvienam vaikui, atsakovas turėtų prisidėti didesne suma prie vaikų iÅ¡laikymo, iÅ¡ jo priteistinas iÅ¡laikymo įsiskolinimas.

Sutuoktiniai susitarė dėl kilnojamojo turto padalijimo, atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos, vaikų gyvenamosios vietos.

3. Nurodė, jog su atsakovu susituokė 2008 metais, jokio savo nuosavo turto ar gyvenamojo būsto neturėjo, gyveno atsakovo motinai priklausančiame name, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovo motinai sutikus, ant pastarajai priklausančio žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), vietoje buvusio ūkinio pastato - lauko virtuvėlės 2010 m. buvo pradėtas statyti gyvenamasis namas. Statybos buvo vykdomos ūkio būdu iš bendrų šeimos lėšų, savo darbu prisidėjo ir abu sutuoktiniai. Kai namas buvo baigtas, sutuoktiniai bendromis šeimos lėšomis ir savo jėgomis įrengė vidų, įsigijo baldus ir kitus namų ūkio reikmenis.

VisÄ gyvenamojo namo statybos laikÄ atsakovas vadino tai „mÅ«sų namu“, o ieÅ¡kovei nekilo abejonių dėl Å¡io pastato priklausomybės jos Å¡eimai. Po statybos pabaigos ieÅ¡kovės Å¡eima jame apsigyveno, ten ieÅ¡kovė nuolat gyveno iki 2017 m. vasario mėn. pradžios. Tik kilus nesutarimams ieÅ¡kovė sužinojo, jog pastatas registruotas ieÅ¡kovo motinos vardu. IÅ¡ 2017 m. birželio 7 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų banko iÅ¡raÅ¡o matyti, kad 1965 m. statyto pastato statybinis tÅ«ris, užstatytas plotas yra padidėję, atsirado pusrÅ«sis, priestatas, mansarda ir terasa, įrengtas vietinis centrinis Å¡ildymas, komunalinis vandentiekis, komunalinis nuotekų Å¡alinimas bei elektros energijos tiekimas.

IÅ¡ nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos matyti, kad ginčo pastato statybinė vertė yra 21800 Eur, statybos metai 2010-2012. Rinkos vertės ekspertinio tyrimo aktu konstatuota, jog ekspertinio tyrimo atlikimo dienai iki 2010 m. atliktos rekonstrukcijos seno Å«kio pastato vertė yra 2230 Eur, o po 2010-2012 m. santuokos metu atliktos pastato rekonstrukcijos, statinio vertė yra 12 670 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad sutuoktiniai santuokoje savo lėšomis sukÅ«rė absoliučiai didesniÄ jÄ dalį ginčo pastato, proporcingai sukurtai naujai vertei-t.y. 10 440 Eur, todėl atsakovei Å¡iuo metu faktiÅ¡kai priklauso tik 176/1000 dalys, proporcingai buvusio pastato vertei ir jos turtiniam indėliui į šį pastatÄ , t.y. atsakovė yra tik formali savininkė ieÅ¡kovės Å¡eimos pastatyto gyvenamojo namo, o didžioji dalis statinio priklauso sutuoktiniams jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis.

Å is oficialus raÅ¡tinis įrodymas, taip pat sutuoktinių VSDFV pateiktos pažymos apie visÄ santuokos laikotarpį gautas pajamas patvirtina ieÅ¡kovės teiginius, kad pastatas buvo statomas santuokoje bei pagrindžia reikalavimÄ priteisti jai kompensacijÄ pinigais. IeÅ¡kovė negali pateikti teismui su statybomis susijusių dokumentų (nurodančių patirtas iÅ¡laidas, susijusias su namo statyba), nes jie liko pas atsakovus. Dalį dokumentų atsakovė G. B. pateikė teismui kaip neva jos turėtas iÅ¡laidas, nors realiai jas patyrė sutuoktiniai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rÅ«mai 2018 m. birželio 19 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, nutraukė J. B. ir D. B. santuokÄ dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nutraukus santuokÄ paliko santuokines pavardes, nustatė vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove, atsakovo bendravimo su vaikais tvarkÄ , priteisė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei viso 1020 Eur vaikų iÅ¡laikymo įsiskolinimo, iÅ¡laikymÄ nepilnamečiams sÅ«nums periodinėmis iÅ¡mokomis kiekvienam po 140 Eur kas mėnesį, iÅ¡laikymo sumÄ indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ , nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2017-06-01) iki jų pilnametystės, paskiriant ieÅ¡kovę lėšų, skitų vaikų iÅ¡laikymui, tvarkytoja, padalino santuokos metu įgytÄ atitinkamÄ kilnojamÄ jį turtÄ jį priteisiant atsakovui, o ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteisiant 700 Eur piniginę kompensacijÄ už jam atitekusį kilnojamÄ jį turtÄ .

Likusioje dalyje teismas ieškinį atmetė. Taip pat teismas išsprendė laikinų apsaugos priemonių panaikinimo klausimus, iš atsakovo priteisė ieškovei 333,92 Eur bylinėjimosi išlaidų, valstybei – 339,33 Eur žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš ieškovės priteisė atsakovei G. B. 1 426,72 Eur bylinėjimosi išlaidų, valstybei – 335 Eur žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

5. Teismas nustatė, kad J. B. ir D. B. 2008 m. liepos 12 d. sudarytos santuokos metu gimė du sūnūs: S. B., gimęs (duomenys neskelbtini) ir L. B., gimęs (duomenys neskelbtini), šeimos deklaruota gyvenamoji vieta adresu (duomenys neskelbtini) (I t., b.l. 17). 2017 m. balandžio 24 d. sutikime nurodyta, jog L. N. sutinka, jog jai nuosavybės teise priklausančiame name gyventų jos dukra J. B. su sūnumis S. ir L. B. (I t., b.l. 23).

6. Vertindamas Å¡alių nurodytas aplinkybes dėl santuokos iÅ¡irimo priežasčių teismas sprendė, jog nei viena Å¡alis neįrodė, jog santuoka iÅ¡iro bÅ«tent dėl kito sutuoktinio kaltės. Nors ieÅ¡kovė teigė, kad atsakovas pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, galimai buvo nelojalus Å¡eimai (besaikiai vartojo alkoholį, naudojo psichologinį ar fizinį smurtÄ ieÅ¡kovės atžvilgiu, jÄ Å¾emino), tačiau nepateikė jokių įrodymų minėtoms aplinkybėms pagrįsti. Atsakovas įrodymų, pagrindžiančių, kad ieÅ¡kovė jo atžvilgiu naudojo psichologinį smurtÄ , žemindavo jį nepilnamečių vaikų akivaizdoje vadindamas įvairiais necenzÅ«riniais žodžiais, taip pat nepateikė.

Sprendė, jog santuokos iÅ¡irimÄ sÄ lygojo abiejų sutuoktinių veiksmai, t.y. abu sutuoktiniai maksimaliai nesistengė iÅ¡saugoti Å¡eimos, spręsti iÅ¡kilusių problemų tarpusavio sutarimu, ieÅ¡koti pagalbos dėl kilusių sunkumų, nebuvo moralinio palaikymo ir rÅ«pinimosi vienas kitu. Darė iÅ¡vadÄ , kad abi Å¡alys, gyvendamos santuokoje, pažeidė sutuoktinių pareigas, numatytas Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.27 straipsnyje, todėl Å¡alių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nustatė, kad nepilnamečiai S. B. ir L.

B. gyvena su motina, atsakovas sutinka, kad vaikų gyvenamoji vieta bÅ«tų nustatyta su motina, taip pat sutuoktiniai sutarė dėl abiem Å¡alims priimtinos atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, tokia bendravimo tvarka geriausiai atitinka vaikų interesus. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovės nurodyta 275 Eur suma kiekvienam vaikui per mėnesį Å¡iuo metu yra pakankama vaikų poreikiams patenkinti, Å¡i suma yra reali, bÅ«tina ir nevirÅ¡ija vaikų poreikių. Ä®vertino, kad tėvų turtinė padėtis yra panaÅ¡i, atsakovo gaunamas darbo užmokestis yra neženkliai didesnis nei ieÅ¡kovės, todėl jis prie vaikų iÅ¡laikymo turėtų prisidėti didesne dalimi, priteisė vaikams iÅ¡laikymÄ po 140 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis.

Kadangi atsakovas nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2017 m., gegužės 31 d. iÅ¡laikymo neteikė, iÅ¡skyrus 100 Eur sumÄ bendravimo su vaikais metu, teismas priteisė iÅ¡ jo po 510 Eur iÅ¡laikymo įsiskolinimo kiekvienam. Tarp Å¡alių nesant ginčo teismas iÅ¡sprendė klinojamojo turto padalijimo klausimÄ .

7. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovė reikalavimÄ dėl nekilnojamojo turto pripažinimo bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, jo padalijimo grindė savo paaiÅ¡kinimais, teismo posėdyje liudytojais apklaustų asmenų parodymais, Nekilnojamojo turto registro duomenų banko iÅ¡raÅ¡ais, ekspertinio tyrimo aktu Nr. RE18-003 ir VSDFV pateiktomis pažymomis apie sutuoktinių visÄ santuokos laikotarpį gautas pajamas. Ä®vertino, kad atsakovai prašė teismo šį ieÅ¡kininį reikalavimÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsakovė nurodė, kad pagal jai iÅ¡duotÄ leidimÄ ir turimÄ projektÄ ji už savo lėšas rekonstavo Å«kinį pastatÄ , jį paÅ¡iltino, leido laikinai apsigyventi sÅ«naus D. B. Å¡eimai, Å¡iame pastate turi bÅ«ti ir bus įrengtos dirbtuvės, kuriose savo verslÄ galės vykdyti atsakovės Å¡eimos nariai. Atsakovė paaiÅ¡kino, kad visas statybines medžiagas pirko už savo lėšas, tuo tarpu sÅ«nus D. B. prisidėjo darbu, pagelbėdamas motinai, leidus Å¡eimai pagyventi jie patys susiklijavo tapetus, pasikabino užuolaidas, įsigijo baldus ir jame gyveno iki ieÅ¡kovė su vaikais iÅ¡sikraustė pas motinÄ .

Atsakovas papildomai paaiÅ¡kino, kad Å¡eima gyvenamojo namo nestatė, kadangi tam neturėjo lėšų, jis savo fizinėmis jėgomis padėjo motinai renovuoti pastatÄ , o pastaroji leido jam su Å¡eima Å¡iame pastate gyventi. Atsakovas pažymėjo, kad pastatas renovuotas, pirktos statybinės medžiagos motinos lėšomis.

8. Nustatė, kad 0,0968 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovei. Statiniai: pastatas-gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas-ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas-ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas-ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiti inžinieriniai statiniai-kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys adresu (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise (pagal 1987 m. rugsėjo 9 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1928) taip pat priklauso G.

B. (I t., b.l. 25,63). 2010 m. gegužės 6 d. Ignalinos rajono savivaldybės administracija iÅ¡davė G. B. statybos leidimÄ Nr. LNS-93-100506-00021 (galiojantį iki 2020-05-06) Å«kinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) rekonstrukcijai (statinio rekonstravimas), statinio paskirtis-dirbtuvės, bendras plotas-93,44 m3., statybinis tÅ«ris-361 m3, statinio aukÅ¡tis-7,5 m, aukÅ¡tų skaičius (neskaičiuojant pusrÅ«sio, mansardos) 1 (I t., b.l. 64-66). G. B. užsakė objekto topografinę nuotraukÄ UAB „AukÅ¡taitijos matininkų biuras“ (I t., b.l. 66 b), užsakė atlikti tiek žemės sklypo, tiek Å«kinių pastatų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, kadastrinių duomenų bylos atnaujinimo darbus. 2017 m. rugsėjo 29 d. buvo pateikta deklaracija apie atlikto statinio Å«kinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) rekonstravimo ir naujo pastato -garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pastatymo darbų užbaigimÄ (II t., b.l. 26).

Parengta nauja Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byla (II t., b.l. 27-39). 2017-09-13 įregistruoti nauji žemės sklypo kadastriniai duomenys, taip pat 2018 m. rugpjūčio 22 d. įregistruoti nauji kadastriniai duomenys ir pastatų: pastato-Å«kinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pastato garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (II t., b.l. 7-10). G. B., buvo apdraudusi šį nekilnojamÄ jį turtÄ : gyvenamÄ jį namÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Å«kinį pastatÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir garaÅ¾Ä (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)): laikotarpiui nuo 2014-10-11 iki 2015-10-10 bÅ«sto draudimo liudijimu TAI Nr.258204018 (I t., b.l. 76b-77), laikotarpiui nuo 2016-10-12 iki 2017-10-12 gyventojų turto draudimo liudijimu Nr. 300-0220542, (I t., b.l. 75 b-76). 2017 m. rugsėjo 8 d. antstolės N. V. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 0073/17/06 konstatuota, jog apžiÅ«rėjus G.

B. nuosavybės teise priklausančioje sodyboje adresu (duomenys neskelbtini), esantį medinį dviejų aukÅ¡tų pastatÄ , teigiama, jog Å¡iuo metu Å¡iame pastate nėra sÄ lygų gyventi, kadangi nėra bÅ«tiniausių gyvenimui reikalingų daiktų: baldų, užuolaidų, Å¡viestuvų ir kt.) (I t., b.l. 127-149). Pateiktos ieÅ¡kovės Å¡eimos nuotraukos, kai kuriuose iÅ¡ jų matyti laikas: 2010-02-19 ir 2010-02-28, 2012-12-31 (I t., b.l. 150-156). 2018 m. vasario 15 d. atlikto Å«kinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), rinkos vertės ekspertinio tyrimo akte Nr. RE18-003, konstatuota, jog Å«kinio pastato rinkos vertė, nustatyta iÅ¡laidų (kaÅ¡tų) vertinimo metodu:

a) be 2010-2012 metais atliktos rekonstrukcijos yra 2230 Eur;

b) atlikus pagerinimus (rekonstrukcija) laikotarpiu 2010-2012 m. – 12670 Eur. (II t., b.l. 126-149B).

9. Teismas pažymėjo, kad Å«kinis pastatas priklauso G. B. ir nuosavybės teise nepriklauso nė vienam iÅ¡ sutuoktinių. Gyvendami santuokoje sutuoktiniai negali užvaldyti svetimo turto, nors ir atliko jame pagerinimus, dėl kurių gali kreiptis į teismÄ atskiru pagrindu. Pripažino, kad faktas, jog ieÅ¡kovė laisva valia dalyvavo atsakovo motinai priklausančio Å«kinio pastato pagerinimo procese (tapetavo patalpas, kabino užuolaidas, atsakovas savo jėgomis įrengė laiptus ir kt.) gali bÅ«ti pagrindas ieÅ¡kovei reikalauti pagerinimo iÅ¡laidų iÅ¡ atsakovo motinos, bet nėra pagrindas priteisti ieÅ¡kovei kompensacijos iÅ¡ atsakovo (CK 3.98 str. 3 d., 3.109 str.).

Pažymėjo, kad sutuoktiniai gyvendami Å«kinio pastato patalpose, turėjo rÅ«pintis statiniu, daryti kosmetinį remontÄ , todėl Å¡alys turėtų įrodyti, jog jų atliktas patalpų pagerinimas (darbu ar finansiniu prisidėjimu) laikytinas jų rekonstrukcija ar pagerinimu iÅ¡ esmės. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovei buvo siÅ«loma pateikti papildomus įrodymus dėl turto pagerinimo ir Å¡alių indėlio į Å¡io turto vertės padidėjimÄ , tačiau ji atsisakė teikti tokius duomenis laikydamasi pozicijos, kad turtas buvo sukurtas iÅ¡ bendrų sutuoktinių lėšų.

Pripažino, kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog bÅ«tų į pastato pagerinimÄ investavusi iki santuokos turėtas lėšas, kad pastato rekonstrukcijai buvo naudojamos sutuoktinių gaunamos pajamos, įrodymų, kad bÅ«tų perkamos statybinės medžiagos, paslaugas, nėra. Pažymėjo, kad sutuoktinių pajamos nebuvo didelės, atsakovas statybų metu ilgÄ laikÄ nedirbo, gavo nedarbo iÅ¡mokÄ , Å¡alys augino vaikus, todėl labiau tikėtina, kad lėšos naudotos pragyvenimui. Ä®vertino, kad atsakovai teigė, jog atsakovas prisidėjo prie pastato rekonstrukcijos tik savo darbu (siekdamas padėti mamai), statybines medžiagas pirko atsakovė, ji finansavo rekonstrukcijÄ , kÄ patvirtina UAB „Makveža“ sÄ skaitos, kvitai, IÄ® „Termista“ perdavimo aktai, vartojimo kredito sutartys.

Teismas vertino atsakovė gautas pajamas, tai, kad ji iÅ¡ sÄ skaitos iÅ¡grynindavo įvairias pinigų sumas. Atsižvelgė į tai, kad ieÅ¡kovei buvo suteikta bÅ«tina teisinė pagalba, jÄ nuo ieÅ¡kinio teismui padavimo dienos atstovavo advokatė, ieÅ¡kovė ir jos atstovė atsisakė svarstyti klausimÄ dėl įstatyme numatyto alternatyvaus teisių gynimo bÅ«do taikymo, atsisakė teismui teikti nurodytus duomenis dėl sutuoktinių panaudotų lėšų pastato pagerinimui, todėl teismas konstatavo, jog nėra galimybės taikyti įstatymuose numatytÄ alternatyvų asmens teisių ir teisėtų interesų gynimo bÅ«dÄ ir spręsti klausimo dėl patirtos žalos už svetimo turto pagerinimÄ priteisimo.

Patenkinęs ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies teismas sprendė bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimÄ , taip pat pagrįstomis pripažino atsakovės patirtas 650 Eur iÅ¡laidas už 2018 m. vasario 15 d. atliktÄ Å«kinio pastato rinkos vertės ekspertinį tyrimÄ , kadangi iÅ¡laidos yra tiesiogiai susijusios su ieÅ¡kovės pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu reikalavimu, Å¡ias ekspertizės akto iÅ¡vadas pripažino ir jomis rėmėsi tiek atsakovai, tiek ieÅ¡kovė savo pateiktame patikslintame ieÅ¡kinyje, jas priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės. III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ motyvai 10.

Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė praÅ¡o panaikinti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rÅ«mų 2018 m. birželio 19 d. sprendimo dalį, kuria netenkintas jos reikalavimas dėl nekilnojamojo turto pripažinimo bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, jo padalijimo, ir priimti Å¡ioje dalyje naujÄ sprendimÄ - pripažinti pastato, esančio žemės sklype (duomenys neskelbtini), 824/1000 dalis bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir padalinti priteisiant 824/1000 dalis pastato atsakovui asmeninės nuosavybės teise, o iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priteisiant 5220 Eur dydžio piniginę kompensacijÄ , paskirstyti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

PraÅ¡o esant pagrindui taikyti alternatyvų apeliantės teisių gynimo bÅ«dÄ .

11. Nurodo, kad didžioji dalis statinio (82,4 proc. dabartinės rinkos vertės) sukurta 2010-2012 metais atlikus rekonstrukcijÄ , Å¡eima gyveno ne Å«kiniame pastate. CK 3.90 straipsnio nuostatos numato atvejus, kai vieno iÅ¡ sutuoktinių turtas gali bÅ«ti pripažintas bendrÄ ja sutuoktinių jungtine nuosavybe, tačiau, tokia įstatymo nuostata savaime nereiÅ¡kia draudimo pripažinti bendrÄ ja jungtine nuosavybe santuokoje sukurtÄ turtÄ , kuris vieÅ¡ame registre įregistruotas kitų asmenų (pvz. vieno iÅ¡ sutuoktinių tėvų) vardu.

Tokias išvadas galima padaryti iš formuojamos teismų praktikos: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2012, 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342-686/2016, Panevėžio apygardos teismo procesinis sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-679-425/2016. Mano, kad nebuvo kliūčių pripažinti, jog naujai sukurta po rekonstrukcijos ginčo pastato dalis priklauso sutuoktiniams jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise.

12. Jeigu teismas laikė, kad ieÅ¡kovė turi teisę reikalauti kompensacijos tik iÅ¡ atsakovės už turto pagerinimus, galėjo taikyti alternatyvų teisių gynimo bÅ«dÄ , kaip numato Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 376 straipsnis, nes atsakovo mama buvo įtraukta į bylÄ atsakove ir aktyviai gynėsi nuo reikalavimo priteisti kompensacijÄ solidariai iÅ¡ jos ir D. B. tais pačiais argumentais.Nesutinka, kad alternatyvus teisių gynimo bÅ«das reikÅ¡tų teismo veikimÄ vieno iÅ¡ sutuoktinių interesais. Ä®statymo leidėjas numatė teismui galimybę iÅ¡eiti iÅ¡ ieÅ¡kinio ar prieÅ¡ieÅ¡kinio ribų Å¡eimos bylose, nes bet kokio pobÅ«džio turtinis ginčas visuomet liečia vaikų interesus.

13. IeÅ¡kovė teismui nurodė, jog neturi jokių statybinių medžiagų įsigijimo, ar kitų dokumentų, kurias galėtų pagrįsti Å¡eimos iÅ¡laidas namo statybai, paaiÅ¡kino, kad pagal buvusius užraÅ¡us, kurie liko pas atsakovÄ , statybos kaÅ¡tai buvo apie 70000 Lt, juos panaÅ¡iai apskaičiavo ir matininkė (atkuriamoji pastato vertė 21800 Eur). Nesutinka, kad Å¡eima neturėjo pakankamų lėšų, kad viskÄ padarė atsakovė. Teigia, kad ir atsakovė neturėjo, nepateikė teismui įrodymų, kokie darbai buvo atlikti, kokie iÅ¡ jų priskirti prie pastato pagerinimo darbų, kokia jų kaina, kada ir kokie statybiniai reikmenys buvo įsigyti, kaip to reikalavo teismas iÅ¡ ieÅ¡kovės. IÅ¡ atsakovės teismas tokių įrodymų nereikalavo, sprendime tiesiog pavardino pvz. - Å¡aldytuvo, sekcijos, kuro katilo įsigijimo dokumentus, pripažino, jog G.

B. savo lėšomis pastatė sÅ«naus Å¡eimai naujus namus iÅ¡ senos lauko virtuvės. IeÅ¡kovė gaudavo nuolatines pajamas, didesnes už sutuoktinio, jas naudojo Å¡eimos reikmėms (apmokami lizingai, televizijos transliacijos, mobiliojo ryÅ¡io paslaugos, draudimo įmokos, perkamas maistas, prekės). IeÅ¡kovė turi teisę į santuokoje sukurtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , nepaisant turto registracijos duomenų registre, praÅ¡oma kompensacijos suma labai menka, per 9 metus ji galėjo į Å¡eimos turtÄ investuoti po 48 Eur per mėnesį.

14. IeÅ¡kovė prašė teismo atsižvelgti į tai, kad ji derybų metu (dar iki rinkos vertės ekspertizės atlikimo), sutiko mažinti reikalavimÄ dėl jai priteistinos piniginės kompensacijos dydžio iki bÅ«tent tokios sumos, kuri dabar nustatyta eksperto. Tačiau, atsakovai su ieÅ¡kovės nuolaidomis nesutiko ir savo iniciatyva atliko ekspertizę, t.y. bylinėjimosi iÅ¡laidas toje dalyje padidino 650 Eur sumai tik savo iniciatyva. Teismas sprendime pripažino, kad eksperto iÅ¡vadomis dėl ginčo turto rinkos vertės nustatymo rėmėsi tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovai, tačiau ekspertizės kaÅ¡tus priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės. Mano, kad teismas neteisingai sprendė bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ , nes iÅ¡ ieÅ¡kovės už atsakovų inicijuotÄ ekspertizę iÅ¡laidas galima buvo priteisti tik tuo atveju, jeigu teismas bÅ«tų patenkinęs ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl 5220 Eur kompensacijos priteisimo.

Kadangi teismas šį reikalavimÄ atmetė, negalima teigti jog ieÅ¡kovė pasinaudojo ekspertize.

15. Atsiliepimu į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atsakovai D. B., G. B. praÅ¡o skundo netenkinti, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės 300 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti. Nurodo, kad atsakovė, pasitarusi su sÅ«numis nusprendė rekonstruoti lauko vietuvę, įrengti dirbtuves, kreipėsi į architektÄ dėl projekto, leidimo statybai, atsakovės lėšomis Å«kinis pastatas buvo rekonstruotas ir iÅ¡ dalies įrengtas. Sutuoktiniai lėšų namo statybai neturėjo, atsakovė jiems leido rekonstruotame pastate laikinai pagyventi.

Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad šeimos lėšos būtų buvę panaudotos ūkinio pastato rekonstrukcijai. Pastatas niekada nebuvo atsakovo nuosavybė, jis valdomas atsakovės asmeninės nuosavybės teise, todėl neaktualios CK 3.90 straispnio 1 dalies nuostatos. Teismas tinkamai vertino šalių pateiktus įrodymus, liudytojų paaiškinimus. IV.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 16. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundÄ , laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundÄ pagal apeliantės nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų Å¡ias ribas peržengti (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

17. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl jų išsamiai nebekartoja, pasisako dėl apeliacinio skundo motyvų.

18. Byloje kilo ginčas dėl to, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas netenkino ieÅ¡kovės reikalavimo pripažinti pastato, esančio atsakovės žemės sklype ir registruoto atsakovės vardu, 824/1000 dalis bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir padalinti priteisiant šį turtÄ atsakovui asmeninės nuosavybės teise, o iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priteisiant 5220 Eur piniginę kompensacijÄ , 19. Apeliantė nurodo, kad Å¡eima tikrai gyveno ne Å«kiniame pastate, byloje įrodyta, jog didžioji dalis statinio (82,4 proc. dabartinės rinkos vertės) sukurta 2010-2012 metais atlikus rekonstrukcijÄ . Mano, kad nebuvo teisinių kliūčių pripažinti statinio dalį sutuoktinių pripažinimo bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, CK 3.90 straipsnio nuostatos nedraudžia pripažinti bendrÄ ja jungtine nuosavybe santuokoje sukurtÄ turtÄ , kuris vieÅ¡ame registre įregistruotas kitų asmenų (pvz. vieno iÅ¡ sutuoktinių tėvų) vardu, tÄ patvirtina jos nurodoma teisminė praktika.

20. Pagal CK 3.90 straipsnio 1 dalį turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali bÅ«ti teismo pripažintas sutuoktinių bendrÄ ja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu Å¡is turtas buvo iÅ¡ esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita).

21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nebuvo ginčo dėl to, jog ginčo ūkinis pastatas buvo rekonstruotas ir jame laikinai gyveno sutuoktiniai su vaikais. Tačiau vien faktas, kad sutuoktiniai šiame ūkiniame pastate gyveno, nepatvirtina jų nuosavybės teisės į dalį šio turto. Ginčo turtas nėra ieškovės sutuoktinio asmeninė nuosavybė, jis priklauso asmeninės nuosavybės teise ieškovės uošvienei - atsakovei, yra pastatytas ant jai priklausančio žemės sklypo.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ginčo statinys yra ne gyvenamasis namas, nors jame šeima ir laikinai gyveno, o ūkinis pastatas, kurio paskirtis – pagalbinio ūkio, ir kuris yra gyvenamojo namo priklausinys. Atsakovei priklauso ir gyvenamasis namas, kuris, sutinkamai su CK 4.12 straipsniu, yra pagrindinis daiktas. Kadangi gyvenamasis namas priklauso atsakovei, šiuo atveju ginčo pagalbinio ūkio pastato, kaip priklausinio, teisinė būklė taip pat negali būti pakeista. Pažymėtina, kad nustačius, jog atsakovei priklausantis ginčo turtas buvo pagerintas sutuoktiniams gyvenant santuokoje, šie statinio pagerinimai, išreikšti pinigine verte, galėtų būti laikomi abiejų sutuoktinių jungtine nuosavybe.

Todėl kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kovė, manydama, kad į statinį investavo savo asmenines lėšas ar bendrÄ jÄ jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausančias lėšas, turėjo teisę reikÅ¡ti reikalavimus dėl tokių lėšų kompensavimo ir priteisimo, tačiau Å¡ioje byloje ji pasirinko kitokį teisių gynimo bÅ«dÄ ir priteisti investuotų lėšų iÅ¡ atsakovės neprašė, nors savo reikalavimus tikslino daug kartų.

22. Pažymėtina, kad teismas sutuoktinių tarpusavio turtiniuose ginčuose, kurie su vaikų teisėmis ir interesais nesusiję, turi būti aktyvus tiek, kiek reikia, kad būtų užtikrintas sutuoktinių lygiateisiškumas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), jų interesų pusiausvyra ar apsaugotos vieno iš sutuoktinių teisės ir interesai, kurių jis dėl kokių nors objektyvių aplinkybių negali pats tinkamai ginti. Proceso teisės normomis teismas šeimos bylose įgalinamas veikti aktyviai, kad būtų maksimaliai apsaugoti nepilnamečių vaikų interesai, o ginčų, nesusijusių su vaikų teisėmis ir interesais atvejais, būtinybė veikti aktyviai turi būti konstatuojama ir pagrindžiama.

Nagrinėjamoje byloje nenustatytos jokios objektyvios aplinkybės, dėl kurių ieÅ¡kovė bÅ«tų negalėjusi tinkamai ginti savo teisių. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ji buvo atstovaujama advokatės, ne kartÄ tikslino ieÅ¡kinio reikalavimus, tačiau nereiÅ¡kė reikalavimo atsakovei priteisti lėšų, panaudotų jos asmeninio turto pagerinimui, kompensacijÄ . Todėl Å¡iuo atveju taikius alternatyvų ieÅ¡kovės teisių gynimo bÅ«dÄ , jai nustatyta tvarka nepareiÅ¡kus nurodyto reikalavimo ir atsakovei nesuteikus galimybės jai atsikirsti, bÅ«tų pažeisti Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo, rungimosi ir dispozityvumo principai.

Todėl kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nėra išimtinių aplinkybių, dėl kurių turėtų būti viršyti ieškovės pareikšti ieškinio reikalavimai.

23. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad byloje buvo nustatytos aplinkybės, jog visus statinio rekonstrukcijos organizavimo reikalus tvarkė bÅ«tent jo savininkė – atsakovė. G. B. 2010 metais gavo statybos leidimÄ Å«kinio pastato rekonstrukcijai, nurodant, kad statinio paskirtis – dirbtuvės, ji užsakė objekto topografinę nuotraukÄ , užsakė atlikti žemės sklypo, Å«kinių pastatų kadastrinius matavimus, kadastrinių duomenų bylos atnaujinimo darbus. Teismas vertino aplinkybes, kad bÅ«tent atsakovė skirtingais laikotarpiais buvo apdraudusi nekilnojamÄ jį turtÄ bÅ«sto ir turto draudimais.

Ä® bylÄ buvo pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai, kad G. B. (I t., b.l. 77 b, 78, 79, 80 a, b, 81 a) statybų metu pirko įvairias elektros ir santechnikos prekes, kietojo kuro katilÄ , Å¡aldytuvÄ , Å¡aldymo dėžę, sekcijÄ â€žSvaja“, baldus. Tuo tarpu ieÅ¡kovė jokių įrodymų, kad bÅ«tų patyrusi iÅ¡laidas statinio rekonstrukcijos metu, kad jos asmeninėmis ar bendromis Å¡eimos lėšomis bÅ«tų perkamos statybinės medžiagos, apmokami statybos darbai, perkamos prekės statinio vidaus įrengimui, nepateikė.

Apeliaciniame skunde ieškovė teigia, kad ji gaunamas pajamas panaudojo šeimos reikmėms, iš banko išrašų matyti, kad iš jos pajamų buvo apmokami lizingai, televizijos transliacijos, mobiliojo ryšio paslaugos, draudimo įmokos, perkamas maistas, prekės, tačiau šie duomenys niekaip nepatvirtina, jog ieškovė prisidėjo prie statinio rekonstravimo. Priešingai, tai leidžia spręsti, kad ieškovės pajamos buvo skiriamos išimtinai pragyvenimui, maistui, paslaugų apmokėjimui, būtiniausių poreikių patenkinimui ir nebuvo finansinių galimybių kompensuoti statybos darbų, statinio įrengimo išlaidų.

Apeliantė pati nurodo, kad ji neturi jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kokios buvo Å¡eimos iÅ¡laidos, skirtos statinio rekonstrukcijai, teigia, kad statybų eigoje viskas buvo raÅ¡oma į sÄ siuvinį, likusį pas atsakovÄ , jame užfiksuota, kad statybos kaÅ¡tai sudarė apie 70000 Lt. Kadangi į bylÄ nurodomas sÄ siuvinis, taip pat jokie statybos kaÅ¡tus patvirtinantys duomenys nepateikti, vien tik iÅ¡ ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimų negalima daryti iÅ¡vados dėl sutuoktinių prisidėjimo prie statinio rekonstrukcijos.

24. Pirmosios instancijos teismas aiÅ¡kinosi, kokios buvo bylos Å¡alių gaunamos pajamos statinio rekonstrukcijos metu, ar sutuoktiniai, atsakovė turėjo finansines galimybes prisidėti prie rekonstrukcijos darbų apmokėjimo. Byloje buvo nustatyta, kad laikotarpyje nuo 2008-06-01 iki 2017-08-04 ieÅ¡kovė gavo pervedimus ir atliko pavedimus bei iÅ¡grynino įvairias pinigų sumas, tačiau patvirtinančių statybinių medžiagų, paslaugų pirkimÄ , kitas iÅ¡laidas, susijusias su ginčo pastato renovacija-nėra (I t., b.l. 157-186), Å¡ių faktinių aplinkybių nepatvirtino ir liudytojai, o liudytoja L.

R. netgi nurodė, jog ieÅ¡kovės Å¡eimai kartais skolindavo pinigų maisto produktams įsigyti. Teismas pagrįstai vertino, kad sutuoktinių pajamos nebuvo didelės, be to atsakovas vykdomų statybų metu (2010-2012) ilgÄ laikÄ nedirbo, gaudamas tik nedarbo iÅ¡mokÄ (I t., b.l. 151-152), sutuoktiniai augino du mažamečius vaikus, todėl atsižvelgus į Å¡alių gautų pajamų dydį, labiau tikėtina, jog Å¡ios lėšos buvo naudojamos pragyvenimui (maistui, rÅ«bams ir kt.), o ne investavimui į pastato rekonstrukcijÄ .

Byloje taip pat buvo įvertinta atsakovės finansinė situacija, kad laikotarpyje nuo 2009-07-22 iki 2011-12-12 ji gavo pervedimus ir bankomatuose iÅ¡grynino įvairias pinigų sumas, laikotarpyje nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2009 m. balandžio 30 d. gavo slaugos iÅ¡laidų kompensacijÄ vidutiniÅ¡kai po 848,67 Lt. (293 Eur) į mėnesį, laikotarpyje nuo 2006-01-01 iki 2014-12-31 gavo darbo užmokestį (I t., b.l. 73b-75), o laikotarpyje nuo 2009-01-01 iki 2009-12-31 dar ir senatvės pensijÄ bei naÅ¡lių pensijÄ (I t., b.l. 73).

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šie duomenys patvirtina, kad atsakovė turėjo finansines galimybes organizuoti ir finansuoti statinio renovacijos darbus, priešingai nei sutuoktiniai.

25. Nors apeliantė nurodo, kad iÅ¡ atsakovės G. B., prieÅ¡ingai nei iÅ¡ ieÅ¡kovės, nebuvo reikalaujama pateikti įrodymus, kokie darbai buvo atlikti, kokie iÅ¡ jų priskirti prie pastato pagerinimo darbų, kokia jų kaina, kada ir kokie statybiniai reikmenys buvo įsigyti, tačiau pažymėtina, kad byloje bÅ«tent ieÅ¡kovė reiÅ¡kė reikalavimÄ dėl statinio pripažinimo bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir turėjo pareigÄ Ä¯rodyti, kad savo ar bendromis Å¡eimos lėšomis yra prisidėjusi prie atsakovei nuosavybės teise priklausančio statinio rekonstrukcijos.

Teismas, pasinaudojo CPK 179 straipsnyje numatyta teise pasiÅ«lyti Å¡alims pateikti papildomus įrodymus, tačiau ieÅ¡kovė įrodymų nepateikė, nes jų neturėjo. Tokiu bÅ«du pripažintina, kad ji neįvykdė savo įrodinėjimo pareigos. KritiÅ¡kai vertintini apeliantės pasvarstymai, kad praÅ¡omos kompensacijos dydis (5220 Eur) už nekilnojamÄ jį turtÄ yra menka, nes sutuoktiniai gyveno 9 metus ir minėtÄ sumÄ atitinkamai padalinus gaunasi, jog ieÅ¡kovė į Å¡eimos turtÄ investavo vos po 48 Eur per mėnesį, kuriÄ tikrai galėjo pagal savo pajamas skirti turto sukÅ«rimui.

IeÅ¡kovės pareiga buvo įrodyti, kad ji vykusių statybų metu (2010-2012 metais) konkrečiomis sumomis prisidėjo prie konkrečių statybos darbų, prekių, reikalingų statinio rekonstrukcijai, vidaus įrengimui, įsigijimo, o ne deklaratyviai teigti, kad jos pajamos per visÄ trukusį santuokinį gyvenimÄ leido dalinai prie turto sukÅ«rimo prisidėti. Tuo tarpu atsakovė pateikė aukščiau nurodomus konkrečius duomenis dėl rekonstrukcijos organizavimo, tam tikrų prekių, įrangos įsigijimo dokumentus, kas leido daryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad bÅ«tent ji finansavo statinio rekonstrukcijÄ .

26. Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę kiekviena Å¡alis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). IeÅ¡kovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tÄ teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieÅ¡kovo reikalavimÄ , turi įrodyti atsakovas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608-701/2015).

Teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ .

Taigi teismas turi diskrecijÄ nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių Å¡alių įrodinėjamas aplinkybes. Ä®rodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktÄ esant nustatytu, jei, įvertinus į bylÄ pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrÄ faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus. Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieÅ¡taravimams, kilę neaiÅ¡kumai vertinami atsižvelgiant į Å¡alims tenkančiÄ Ä¯rodinėjimo pareigÄ .

Pripažinus, kad ieÅ¡kovė neįvykdė savo įrodinėjimo pareigos, pagrįstai pirmosios instancijos teismas netenkino jos reikalavimo dėl nekilnojamojo turto pripažinimo bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, jo padalijimo.

27. Apeliantė praÅ¡o atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartyje, priimtoje kasacinėje byloje Nr. 3K-3-342-686/2016 ir 2012 m. kovo 29 d. nutartyje, priimtoje kasacinėje byloje Nr. 3K-3-140/2012 formuojama praktika, taip pat į Panevėžio apygardos teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2A-679-425/2016, iÅ¡iakÅ¡inimus. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas 2016 m. liepos 1 d. nutartyje, priimtoje kasacinėje byloje Nr. 3K-3-342-686/2016, buvo sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių nuosavybės teisės į nekilnojamojo turto objektÄ Ä¯gijimÄ ir ieÅ¡kinio senatį, aiÅ¡kinimo ir taikymo, praÅ¡ant pripažinti negaliojančiais nuosavybės teisės į pastatÄ Ä¯registravimÄ nekilnojamojo turto registre (t.y. ginčas dėl registre įregistruotos daiktinės teisės turinio (duomenų įregistravimo pagrindo), t.y. nutartyje nagrinėtos iÅ¡ esmės kitos nei Å¡ioje byloje aplinkybės.

28. Apeliantės nurodomoje 2012 m. kovo 29 d. nutartyje, priimtoje kasacinėje byloje Nr. 3K-3-140/2012, buvo sprendžiami teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ bei žemės sklypo savininko teisių turinį, aiÅ¡kinimo ir taikymo klausimai. Å ioje nutartyje pasisakyta, kad galimos situacijos, kai statinio savininkas neturi nuosavybės teisės į sklypÄ , kuriame statinys pastatytas, o žemės sklypo savininkui priklausančiame sklype gali bÅ«ti kitiems asmenims (sutuoktiniams) nuosavybės teise priklausančių statinių; nuosavybės teisė į atskirus turto objektus gali atsirasti skirtingais pagrindais:

žemės sklypas įgytas pagal sandorį (CK 4.47 straipsnio 1 punktas), gyvenamasis namas – pagaminant naujÄ daiktÄ statybos bÅ«du (CK 4.47 straipsnio 4 punktas), o nuosavybės teisių į žemės sklypÄ pripažinimas asmenims savaime negali lemti iÅ¡vados, kad ir jame esantis gyvenamasis namas yra jų nuosavybė. Panevėžio apygardos teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-679-425/2016 buvo sprendžiamas ginčas dėl gyvenamojo namo, pastatyto ant kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, pripažinimo bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, sutuoktinių pripažinimo gyvenamojo namo statytojais.

Å ioje byloje buvo įrodytos aplinkybės, kad bÅ«tent sutuoktinių Å¡eimos, o ne kitų asmenų pastangomis buvo pastatytas gyvenamasis namas (CPK 185 str.), todėl jis pripažintas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.88 str. 1 d. 1 p.) ir iÅ¡spręstas turto padalinimo klausimas.

29. Nagrinėjamu atveju yra konstatuotos aplinkybės, jog ieÅ¡kovė neįrodė savo teiginių, jog bÅ«tų pati prisidėjusi savo asmeninėmis ar sutuoktiniais bÅ«tų bendromis Å¡eimos lėšomis prisidėję prie pastato rekonstrukcijos, atsakovas taip pat byloje nurodė, kad prie rekonstrukcijos prisidėjo tik savo darbu, norėdamas pagelbėti mamai, o visÄ rekonstrukcijÄ finansavo atsakovė. Be to, prieÅ¡ingai nei aukščiau nurodytose bylose Å¡iuo atveju buvo ne statomas gyvenamasis namas, o rekonstruojamas atsakovės vardu registruotas, jai asmeninės nuosavybės teise priklausantis Å«kinis pastatas. Todėl akivaizdu, kad aukščiau nurodytose iÅ¡nagrinėtose byloje ir nagrinėjamu atveju faktinės aplinkybės nėra tapačios.

30. Apeliantė nesutinka su tuo, kad iš jos buvo priteistos atsakovės turėtos 650 Eur išlaidos ekspertizės atlikimui. Teigia, kad atsakovai ekspertizę atliko ir taip išlaidas padidino tik savo iniciatyva. Nustatyta, kad 2018 m. vasario 15 d. buvo atliktas ūkinio pastato rinkos vertės ekspertinis tyrimas, eksperto konstatuota, jog ūkinio pastato rinkos vertė, nustatyta išlaidų (kaštų) vertinimo metodu:

a) be 2010-2012 metais atliktos rekonstrukcijos yra 2230 Eur;

b) atlikus pagerinimus (rekonstrukcija) laikotarpiu 2010-2012 m. – 12670 Eur. (II t., b.l. 126-149b). Pastebėtina, kad byloje buvo svarbu nustatyti, kokie pagerinimai atlikti rekonstrukcijos metu, kokia jų vertė, pati ieÅ¡kovė atsižvelgė į eksperto iÅ¡vadas, reikalavo priteisti jai iÅ¡ atsakovo pusę atliktų pagerinimų, t.y. 5520 Eur kompensacijÄ . Savo patikslintame ieÅ¡kinyje pati ieÅ¡kovė, atsižvelgusi į eksperto iÅ¡vadas nurodė, kad sutuoktiniai santuokoje sukÅ«rė savo lėšomis absoliučiai didesniÄ jÄ dalį ginčo pastato, proporcingai sukurtai naujai vertei (pagerinimams), t.y. už 10440 Eur (12670-2340=10440), todėl jai padalinus turtÄ priteistina pusė Å¡ios sumos.

Kadangi ieÅ¡kovė pati įrodinėjo savo reikalavimÄ nurodydama ekspertizės iÅ¡vadas, negalima sutikti, kad ekspertizė atlikta netikslingai. Kadangi Å¡ias iÅ¡laidas patyrė atsakovė, o jos atžvilgiu ieÅ¡kinys buvo atmestas, pagrįstai pirmosios instancijos teismas iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisė patirtas iÅ¡laidas ekspertizei apmokėti.

31. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių bei tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

32. Netenkinus apeliacinio skundo, iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovei priteistina 300 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Utenos apylinkės teismo Ignalinos rÅ«mų 2018 m. birželio 19 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ J. B., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovei G. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 300 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti. Teisėjai Margarita Dzelzienė Nijolė Danguolė Smetonienė Birutė Valiulienė