2020-12-09 Nr. AB-23275-3-62-3-01304-2018-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-2015-502/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01304-2018-3

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Stasio Gagio ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (juridinis asmuo Kybartų pataisos namai pasibaigė dėl reorganizavimo), apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų (juridinis asmuo Kybartų pataisos namai pasibaigė dėl reorganizavimo) (tretieji suinteresuoti asmenys – Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas M. V. (toliau – ir pareiškėjas) padavė teismui skundą, kuriuo prašė: 1) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos solidariai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) ir Kybartų pataisos namų (toliau – ir Kybartų PN), neaprūpinimu pajamomis pareiškėjui padarytą 11 780 Eur turtinę žalą; 2) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos solidariai Teisingumo ministerijos, Kalėjimų departamento ir Kybartų PN, diskriminavimu maitinant pareiškėjui padarytą 2 464,80 Eur turtinę žalą; 3) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos solidariai Teisingumo ministerijos, Kalėjimų departamento ir Kybartų PN, pareiškėjui 2 000 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas 2019 m. sausio 21 d. teismo posėdžio metu nurodė, jog atsakovu prašo laikyti Lietuvos valstybę, atstovaujamą Kybartų PN, ir priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų PN, neaprūpinimu pajamomis pareiškėjui padarytą 11 780 Eur turtinę žalą, diskriminavimu maitinant pareiškėjui padarytą 2 464,80 Eur turtinę žalą ir 2 000 000 Eur neturtinę žalą.

3. Pareiškėjas nurodė, kad su nedidelėmis pertraukomis buvo kalinamas Kybartų PN nuo 2015 m. Tik atvykęs į Kybartų PN, pareiškėjas buvo patalpintas į negyvenamosios paskirties pastate įrengtą kameros tipo patalpą (karantiną), kur nežmoniškomis sąlygomis buvo kalinamas septynias dienas. Vėliau, naudodamasis trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų kambariais, taip pat buvo patalpintas į drausmės grupę (6 mėnesiams), kur kamerose Nr. 103, 104 buvo pelėsis, bėgo per sienas vanduo, taip pat buvo talpinamas negyvenamosios paskirties patalpose.

Pabrėžė, kad sanitarinis mazgas karantino kameroje, nors ir įrengtas atskiroje patalpoje, tačiau ši patalpa buvo labai maža, tualetu teko naudotis pusiau praviromis durimis, tualeto durys sulūžusios, sanitarinis mazgas neturėjo atskiros oro šalinimo sistemos, sanitariniame mazge neįrengtos tualeto reikmenų spintelės (lentynėlės), jų nebuvo ir ilgalaikių pasimatymų kambarių sanitariniuose mazguose. Nurodė, kad kalinimo metu karantino patalpa buvo neremontuojama, sienų tinkas daugelyje vietų ištrupėjęs, sienos ir lubos nešvarios.

Bendrabučio kambariai, besiribojantys su prausyklomis (kambariai 319, 419), nebuvo izoliuoti nuo drėgmės, ant sienų veisėsi pelėsis, tinkas ištrupėjęs nuo drėgmės. Karantino kameroje vietoje lovų buvo įrengti savadarbiai gultai, kurie nebuvo saugūs sveikatai. Dviejų asmenų talpinimas dviaukščiuose gultuose (kai vienas asmuo turi lipti per kito asmens patalynę) ar kai vienas su kitu turi gulėti suglaustuose gultuose pažeidė pareiškėjo privačią erdvę. Karantino kameroje nebuvo spintelių, sieninės lentynos, lentynos maisto produktams susidėti.

Aštuonvietėje kameroje buvo tik viena aplūžusi spintelė. Pažymėjo, kad būnant karantino kameroje pareiškėjas nebuvo aprūpintas indų plovimo priemonėmis. Tualetinio popieriaus išdavimo norma iki 3 ritinėlių per mėnesį buvo padidinta tik nuo 2017 m. sausio 1 d., todėl pareiškėjo orumo žeminimas išduodant vieną ritinėlį tualetinio popieriaus per mėnesį tęsėsi daugiau kaip dvejus metus. Teigė, kad niekuomet nebuvo išduodama 30 gr. muilo, einant į dušą, o skysto muilo dozatoriai dušuose įrengti tik nuo 2017 m. sausio 1 d., taip pat iki 2017 m. sausio 1 d. nebuvo išduodamos higienos priemonės – dantų pasta, dantų šepetėlis, skutimosi priemonės. Pareiškėjo teigimu, čiužiniai Kybartų PN buvo eksploatuojami be užvalkalų, pareiškėjas nebuvo aprūpintas privalomu lovos skalbinių kiekiu (2 paklodėmis, 2 pagalvių užvalkaliukais).

Kybartų PN veikiančioje skalbykloje asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius skalbti ir džiovinti pareiškėjas galėjo tik asmeniškai susitaręs su skalbykloje dirbančiais nuteistaisiais. Galimybė džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius sudaryta ne visuose bendrabučių aukštuose. 2 būryje nėra rūbų džiovyklos, todėl pareiškėjas priverstas skalbinius džiovinti gyvenamajame kambaryje, nesuteikta teisė naudotis lygintuvu. Kybartų PN yra nustatyta naudojimo dušu tvarka, kur numatyta, kad pasinaudoti dušu galima ne dažniau kaip vieną kartą per savaitę.

Pareiškėjas nurodė, jog jam būnant karantino kameroje nebuvo užtikrinta minimali 3,6 kv. m gyvenamojo ploto norma. Pareiškėjo manymu, jam turi tekti ne mažiau kaip 5 kv. m gyvenamojo ploto. Karantino kameroje įrengti baldai dar labiau mažino tenkantį plotą. Bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose taip pat trūko gyvenamojo ploto normos. Teigė, kad gyvenamąsias patalpas ir kameras kalinami asmenys privalo valyti patys, tačiau jokios plovimo, valymo ar dezinfekavimo priemonės tam tikslui neišduodamos. Nurodė, jog nebuvo užtikrintas reikiamas patalpų temperatūros režimas.

Pareiškėjas akcentavo, jog kalinimo metu jo asmeninių fiziologinių mitybos poreikių niekas nenustatinėjo, nebuvo suteikta teisė pasirinkti tinkamą maitinimą, buvo maitinamas pagal diskriminacinius valgiaraščius nedirbantiems vyrams, kurie neatitiko pareiškėjo fiziologinių poreikių. Maistas buvo gaminamas nekokybiškai. Pareiškėjas nebuvo aprūpintas darbinėmis pajamomis, o retkarčiais iš socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fondų bei įkalinimo įstaigos lėšų išmokamos sumos prilygo pasityčiojimui ir buvo nepakankamos net elementarioms higienos priemonėms įsigyti.

Teigė, jog nebuvo įdarbintas dėl vietų trūkumo, nors administracija skelbė ieškanti darbuotojų. Pareiškėjas nebuvo aprūpintas ir pašalpomis. Dėl tokių kalinimo sąlygų pareiškėjas jautė fizinius nepatogumus, sutriko visavertis gyvenimas, nuolat jautė alkį, jautėsi diskriminuojamas, patyrė stiprų dvasinį sukrėtimą, kuris pasireiškė psichologiniais išgyvenimais. Neaprūpinimu darbo užmokesčiu ar kitomis privalomomis pajamomis pareiškėjui padaryta negautų minimalių orų pragyvenimą užtikrinančių pajamų dydžio turtinė žala.

4. Atsakovo atstovas Marijampolės pataisos namai (juridinis asmuo Kybartų pataisos namai pasibaigė dėl reorganizavimo) atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

5. Atsakovo atstovas nurodė, kad Kybartų PN pradėti eksploatuoti 2006 m. birželio 15 d. Įstaiga atitinka Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisykles, patvirtintas Kalėjimų departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82. Marijampolės visuomenės sveikatos centro Vilkaviškio skyriaus specialistai 2014 m. lapkričio 11 d. atliko Kybartų PN gyvenamųjų patalpų (tarp jų ir karantino patalpos) patikrinimą ir higienos normos reikalavimų pažeidimų nenustatė. Kybartų PN nenaudoja savadarbių gultų kaip inventoriaus nuteistiesiems.

Lovos nuteistiesiems į eksploataciją įvestos 2006 m., lovos yra saugios ir tvarkingos. Nuteistiesiems, pirmą kartą atvykusiems į Kybartų PN, higienos priemonės buvo ir yra išduodamos iš karto (tą pačią dieną). Nuteistiesiems išduodamos higienos priemonės yra tokios ir toks jų kiekis, kaip tai numatyta teisės aktuose. Vadovaujantis Kybartų PN 2016 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. 1/10-330, nuteistųjų patalynė įstaigoje skalbiama centralizuotai įstaigos skalbykloje ir keičiama nustatytu grafiku – kiekvieną nuteistųjų naudojimosi dušu dieną yra surenkama nešvari ir išduodama švari patalynė.

Kaip numatyta aprūpinimo normose, pirties dieną nuteistajam yra išduodamas vienas skalbinių komplektas: paklodė, užvalkalas antklodei, užvalkalas pagalvei (antras komplektas paimamas skalbti). Asmeninius drabužius nuteistieji skalbiasi būriuose esančiomis skalbyklėmis. Nuteistieji dušu naudojasi įstaigos direktoriaus patvirtintu grafiku. 2017 m. spalio mėnesį dėl vykdomų remonto darbų buvo vienkartinis trumpalaikis karšto vandens tiekimo sutrikimas įstaigoje. Nuteistiesiems buvo sudaryta galimybė praustis duše savaitgalį iš karto po sutrikimų pašalinimo.

Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“ nuo 2018 m. sausio 1 d. bus keičiami nuteistųjų maitinimo valgiaraščiai. Ginčo laikotarpiu maistas nuteistiesiems išduodamas pagal galiojančius teisės aktus, jo kokybę įvertinus atsakingam Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojui, direktoriaus budinčiam padėjėjui, du kartus metuose atliekami maisto tyrimai Kauno technologijos universiteto maisto tyrimo laboratorijoje, maisto kokybė tikrinama Maisto produktų, skirtų nuteistųjų maisto gamybai, kokybės kontrolės komisijos, patvirtintos Kybartų PN direktoriaus 2016 m. spalio 21 d.

įsakymu Nr. 1/10-303. Tikrinant maitinimo kokybę pažeidimų nenustatyta, todėl teigti, kad maistas tiekiamas nekokybiškas, nėra pagrindo. Reikalavimas dėl žalos, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, atsakomybė negalima. Pareiškėjas siekia žalos atlyginimo, todėl privalo visas šias aplinkybes įrodyti. Prašė pareiškėjo reikalavimui taikyti trejų metų ieškinio senatį.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo Teisingumo ministerija atsiliepimu į skundą prašė skundą atmesti. Nurodė, kad nebuvo atlikta atsakovo neteisėtų veiksmų, taip pat pareiškėjas neįrodė jam padarytos žalos fakto.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas atsiliepimu į skundą prašė skundą atmesti. Kalėjimų departamentas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų apie, jo teigimu, patirtos neturtinės žalos pobūdį, patirtų išgyvenimų intensyvumą, poveikį jo sveikatai. Skundas teismui dėl neturtinės žalos atlyginimo pateiktas tik 2018 m. birželio 20 d., t. y. pareiškėjas į teismą dėl savo galbūt pažeistų teisių gynimo į teismą kreipėsi praėjus trejiems metams po to, kai pareiškėjas pradėtas laikyti Kybartų PN. Ši aplinkybė taip pat įrodo, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi galbūt siekdamas sau tik turtinės naudos (pasipelnyti) iš valstybės.

II. 8. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. balandžio 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN) (juridinis asmuo Kybartų PN pasibaigė dėl reorganizavimo), 200 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitą skundo dalį atmetė.

9. Teismas pažymėjo, kad ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios iš neteisėtų Kybartų PN, atliekant laisvės atėmimo bausmę Kybartų PN nuo 2015 m. iki kreipimosi į teismą dienos (2018 m. birželio 20 d.), atlyginimo.

10. Teismas tenkino atsakovo prašymą, pareiškėjo skundo reikalavimui taikė ieškinio senaties terminą ir pareiškėjo reikalavimą dėl žalos priteisimo už laikotarpį iki 2015 m. birželio 20 d. atmetė kaip nepagrįstą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 str. 8 d., 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d.). Pritaikęs trejų metų senaties terminą, teismas analizavo pareiškėjo kalinimo sąlygas nuo 2015 m. birželio 21 d. iki 2018 m. birželio 20 d.

11. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 111.1 punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui, o 112.1 punktas numato, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,6 kv. m vienam asmeniui. Teismas, įvertinęs byloje esamus duomenis, padarė išvadą, jog pareiškėjas nuo 2017 m. liepos 28 d. iki 2017 m. rugpjūčio 1 d. ir nuo 2018 m. gegužės 8 d. iki 2018 m. gegužės 10 d. atliko laisvės atėmimo bausmę patalpose Nr. 104 ir 220, kurių plotas 0,08 kv. m, 0,35 kv. m mažesnis nei teisės aktuose nustatyta minimali ploto norma, ir pareiškėjui atliekant bausmę Kybartų PN nebuvo užtikrinta jo teisė į kalinimą nustatyto dydžio gyvenamojo ploto patalpoje.

12. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas pateikė abstrakčius argumentus, jog Kybartų PN suteikė netinkamą gulimą inventorių – lovą, nepagrindžiant jokiais įrodymais. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas į Kybartų PN administraciją būtų kreipęsis dėl metalinės lovos netinkamos kokybės. Teismas nurodė, kad nei viename teisės akte nėra numatyta, kaip ir kokiu atstumu viena nuo kitos turi būti statomos lovos ir tai, ar lovos turi būti vieno aukšto, ar galimos ir dviaukštės. Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas nebuvo paskirtas gyventi į kambarius Nr. 319, 419.

13. Teismas nurodė, kad teisės aktai nenumato galimybės neribotai skirti nuteistajam higienos priemonių. Pareiškėjas paneigiančių šią aplinkybę įrodymų nepateikė. Be to, esant didesniam poreikiui už įstatymo numatytas galimybes ar siekiant naudoti aukštesnės kokybės higienos priemones, jas galima įsigyti už asmeninėje sąskaitoje turimas lėšas. Kybartų PN patvirtino, kad pagal galiojantį reguliavimą nuteistiesiems buvo išduodamas nurodytas kiekis tualetinio popieriaus bei tualetinio muilo. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. balandžio 20 d. įsakymui Nr. 1R-132, nuteistiesiems vyrams yra skiriami 3 rulonėliai tualetinio popieriaus 1 mėnesiui ir 100 g tualetinio muilo. Kad Kybartų PN vadovaujasi teisės aktais, patvirtina byloje esanti Suimtojo (nuteistojo) materialinio buitinio aprūpinimo kortelė. Teismas taip pat nurodė, kad teisės aktai iki 2017 m. sausio 1 d. nenumatė, kad dušo patalpose turi būti dozatoriai, todėl pareiškėjo teiginį, jog skysto muilo dozatoriai dušuose buvo įrengti tik nuo 2017 m. sausio 1 d., atmetė kaip nepagrįstą. Teismas pažymėjo, kad, nors teisės aktai ir numatė skirtingas garantijas suimtiesiems ir nuteistiesiems, tačiau, teismo vertinimu, kalinimo įstaiga, kurioje bausmę atliko pareiškėjas, nuo 2015 m. birželio 20 d. iki 2017 m. sausio 1 d. turėjo dantų šepetuką bei dantų pastą išduoti ir nuteistiesiems, kadangi toks skirtingas asmenų vertinimas būtų objektyviai nepateisinamas.

14. Teismas nurodė, kad jokie teisės aktai nenumato imperatyvo išduoti čiužinius su užvalkalais. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad ne visi čiužiniai yra gaminami iš nelaidaus skysčiams ir atsparaus valymo ir dezinfekavimo priemonėms audinio, tačiau jie yra iš audinio, tinkamo skalbti ir (arba) dezinfekuoti laisvės atėmimo vietoje esančiomis priemonėmis, dezinfekavimo kameroje. Byloje nėra duomenų, kad Kybartų PN laikomų asmenų nedezinfekuoti čiužiniai būtų perduoti kitiems asmenims.

15. Teismas pareiškėjo argumentus, kad kalinimo įstaigoje neturėjo galimybės skalbti ir džiovinti asmeninius drabužius skalbykloje, taip pat ne visuose aukštuose buvo džiovyklos, nebuvo ir lygintuvo, įvertinęs Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (galiojusios iki 2015 m. lapkričio 1 d., toliau –HN 76:2010) 64 punkto, Lietuvos higienos normos 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 40 punkto reikalavimus, atsakovo atstovo paaiškinimus, nesant byloje duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į įstaigos administraciją dėl lygintuvo išdavimo ir, kad jam lygintuvas nebuvo išduotas, atmetė kaip neįrodytus.

16. Teismas pažymėjo, kad teisės aktai nenumato galimybės nuteistiesiems praustis duše po karštu vandeniu daugiau nei vieną kartą per savaitę, todėl pareiškėjo argumentus dėl galimybės nebuvimo nusiprausti duše daugiau nei vieną kartą per savaitę atmetė kaip nepagrįstus.

17. Teismas nurodė, kad pareiškėjas į bylą nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo argumentus dėl Kybartų PN gyvenamųjų patalpų, kuriose jis buvo apgyvendintas, buvusios blogos ventiliacijos, netinkamos temperatūros, neišduodamų priemonių švarai palaikyti. Teismas nenustatė, jog pats pareiškėjas dėl galbūt netinkamų kalinimo sąlygų buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimąsi nebūtų reagavusios. Pareiškėjas skunde apsiribojo tik galimų pažeidimų abstrakčiu įvardinimu, nedetalizavo nurodytų aplinkybių, kada pažeidimai buvo padaryti, nesiejo nurodytų pažeidimų su konkrečiai jam pasireiškusiomis individualiomis neigiamomis pasekmėmis. Be to, į bylą nepateikta jokių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas atsakovo atstovui kėlė pretenzijas dėl nurodytų pažeidimų, o šis nesiėmė jokių veiksmų minėtų pažeidimų šalinimui. Įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas sprendė, jog pareiškėjo laikymo sąlygos šiuo aspektu atitiko teisės aktų reikalavimus.

18. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo pretenzijų dėl netinkamo maitinimo, vadovavosi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 173 straipsnio 4 dalimi, Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijomis šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 patvirtintomis Fiziologinės mitybos normomis asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 patvirtintomis Skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normomis asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, Kalėjimų departamento direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d.

įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintomis Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėmis, Kalėjimų departamento direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“. Teismas pabrėžė, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog Kybartų PN esantys nuteistieji maitinami vadovaujantis Kybartų PN direktoriaus 2009 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 7-10/244 patvirtinta Kybartų PN laikomų asmenų maitinimo organizavimo tvarka (su vėlesniu Kybartų PN direktoriaus 2010 m. balandžio 20 d.

įsakymo Nr. 7-10/79 pakeitimu). Teismas nustatė, kad pareiškėjas kreipėsi į įstaigos administraciją prašydamas skirti jam vegetarišką maitinimą ir toks maitinimas pareiškėjui buvo skirtas nuo 2016 m. birželio 6 d. Iš į bylą pateiktų tyrimų protokolų teismas sprendė, kad nuteistiesiems tiekiamą maistą periodiškai tikrina Nacionalinės maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto bei Kauno technologijos universiteto Maisto instituto Maisto tyrimų centro atstovai. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų apie nustatytus nuteistiesiems tiekiamo maisto pažeidimus.

Duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis dėl maisto kokybės ar kaloringumo į administraciją, nėra. Kadangi Kybartų PN esantys nuteistieji maitinami vadovaujantis teisės aktais nustatytais valgiaraščiais, energetinėmis vertėmis, todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog Kybartų PN nuteistuosius maitina neracionaliai ir kankina alkiu. Į pareiškėjo teiginius, jog jis buvo diskriminuojamas dėl maitinimo (valgiaraščių sudarymo), teismas pažymėjo, kad Kybartų PN vykdo tiek Kalėjimų departamento direktoriaus, tiek teisingumo ministro įsakymus, kuriuose numatyti tokie reikalavimai, t. y., kad nedirbančių moterų ir nedirbančių vyrų valgiaraščiai skiriasi, atsižvelgiant į moterų ir vyrų fiziologines savybes.

19. Teismas nurodė, kad Kybartų PN, vadovaudamiesi Piniginių išmokų arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems skyrimo ir mokėjimo taisyklėmis, atsižvelgdami į nuteistiesiems piniginėms išmokoms mokėti įkalinimo įstaigai skirtas lėšas, nuteistojo elgesį, dalyvavimą įgyvendinant socialinės reabilitacijos priemones bei darbinėje veikloje ir grupę, kuriai priskirtas nuteistasis, gali išmokėti piniginę išmoką, tačiau neprivalo. Nuteistųjų ir suimtųjų teisė į išmoką bei pašalpą nėra absoliuti, o yra sąlygojama atitinkamų Kalėjimų departamento direktoriaus nustatytų kriterijų atitikimo ir sąlygų buvimo. Teismas padarė išvadą, kad pataisos įstaigos direktoriui numatyta teisė, bet ne pareiga skirti nuteistiesiems socialines pašalpas bei pinigines išmokas iš pataisos įstaigos lėšų. Minėti teisės aktai taip pat nenumato konkrečios arba nekintamos pinigų sumos. Teismas nustatė, kad pareiškėjas dėl socialinės paramos suteikimo į Kybartų PN administraciją nesikreipė. Teismas pareiškėjo pretenzijas dėl konkrečių piniginių išmokų ar jų dydžio laikė nepagrįstomis.

20. Teismas nustatė, kad pareiškėjas dėl įdarbinimo į Kybartų PN administraciją nesikreipė. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad teisės aktai įsakmiai neįpareigoja kalinimo įstaigos administraciją įdarbinti norinčius dirbti nuteistuosius, be to, nuteistųjų įtraukimas į darbą iš esmės yra įstaigos administracijos diskrecijos teisė, įgyvendinama atsižvelgiant į laisvas pareigas ir darbo vietas ir aprūpinimo darbu tikslus, konstatavo, jog Kybartų PN neatliko jokių neteisėtų veiksmų (ar neveikimo), dėl kurių pareiškėjui galėjo kilti neturtinė žala.

21. Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįrodė savo turto netekimo arba sužalojimo, turėtų išlaidų (tiesioginių nuostolių), taip pat negautų pajamų, kurias būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų, todėl pareiškėjas neįrodė turtinės žalos padarymo jam fakto ir dydžio. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas pareiškėjo prašymą dėl turtinės žalos atlyginimo netenkino.

22. Teismas pripažinęs, kad pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas Kybartų PN buvo pažeista, atsižvelgęs į pažeidimo pobūdį ir trukmę, sprendė, kad nagrinėjamu atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas nėra pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjui atlyginti už patirtą neturtinę žalą. Teismas pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydį įvertino 200 Eur suma.

23. Teismas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkino, įvertinęs, kad teismo išnagrinėtoje byloje atsakovu buvo Lietuvos valstybė, o bylinėjimosi išlaidas prašoma priteisti Lietuvos valstybės naudai, t. y. tokio prašymo atžvilgiu skolininkas ir kreditorius yra tas pats – Lietuvos valstybė.

III. 24. Atsakovo atstovas Marijampolės PN (juridinis asmuo Kybartų PN pasibaigė dėl reorganizavimo) padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 23 d. sprendimo dalį, kuria teismas tenkino pareiškėjo skundą iš dalies ir priteisė 200 neturtinei žalai atlyginti, ir priimti naują sprendimą – nepriteisti neturtinės žalos. Kitą skundo dalį palikti nepakeistą.

25. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pareiškėjas bausmę atliko bendrabučio tipo patalpose, skundžiamu laikotarpiu minimali vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto norma pareiškėjui nebuvo užtikrinama tik 6 paras. Minimali ploto norma buvo pažeista nuo 0,35 iki 0,08 kv. m. Nors minėtais laikotarpiais minimalus gyvenamųjų patalpų plotas bendrabučio tipo patalpose buvo mažesnis nei numatyta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse, tačiau šis pažeidimas yra tik formalaus pobūdžio ir objektyviai negalėjo sukelti tokio lygio neigiamų pasekmių (išgyvenimų ir pan.), kurias būtų galima vertinti kaip neturtinę žalą Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio prasme, negali būti įvardintas kaip asmens kankinimas, nes objektyviai negalėjo pasiekti minimalaus žiaurumo lygio. Taip pat pareiškėjas, atlikinėdamas laisvės atėmimo bausmę bendrabučio tipo patalpose, visą dieną galėjo laisvai judėti, sportuoti, eiti biblioteką, valgyklą ir pan. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į pažeidimo mastą bei trukmę. Šiuo atveju galima daryti išvadą, jog vertinamuoju laikotarpiu pareiškėjo patirti neigiami išgyvenimai nebuvo tokio masto ir trukmės, jog atsirastų pakankamas pagrindas spręsti klausimą dėl realios neturtinės žalos atsiradimo ir jos atlyginimo pinigine išraiška. Atsižvelgiant į tai, byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjo neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimus.

26. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prisidėjimu prie paduoto apeliacinio skundo palaiko visus Marijampolės PN Kybartų sektoriaus apeliacinio skundo argumentus bei reikalavimus.

27. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo atsakovo skundą arba atmesti, arba bylą grąžinti nagrinėti iš naujo kitos sudėties pirmosios instancijos teismui.

28. Pareiškėjas nurodo, kad alternatyvių žalos atlyginimo būdų nėra eksplicitiškai numatyta jokiame įstatyme. Kadangi jokie alternatyvūs žalos atlyginimo būdai neegzistuoja, todėl atsakovo teiginys, kad žalą galima atlyginti kaip nors kitaip, nepriteisiant žalos atlyginimo, yra nepagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 29. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš netinkamų kalinimo sąlygų Kybartų PN laikotarpiu nuo 2015 m. iki 2018 m. birželio 20 d., atlyginimo.

30. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl netinkamų kalinimo sąlygų ir patirtos turtinės ir neturtinės žalos, atsakovo atstovo atsikirtimus į skundą, byloje pateiktus įrodymus: pareiškėjo skundo reikalavimų daliai už laikotarpį iki 2015 m. birželio 20 d. pritaikė ieškinio senaties terminą, dėl likusio laikotarpio (nuo 2015 m. birželio 21 d. iki 2018 m. birželio 20 d.) konstatavo, kad pareiškėjas nuo 2017 m. liepos 28 d. iki 2017 m. rugpjūčio 1 d. ir nuo 2018 m. gegužės 8 d. iki 2018 m. gegužės 10 d. buvo kalinamas pažeidžiant reglamentuotą gyvenamojo ploto normą bendrabučio tipo patalpose, kurių plotas 0,08 ir 0,35 kv. m buvo mažesnis nei teisės aktuose nustatyta minimali ploto norma, todėl pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė jam iš Marijampolės PN (juridinis asmuo Kybartų PN pasibaigė dėl reorganizavimo), 200 Eur neturtinei žalai atlyginti. Dėl kitų pareiškėjo skunde nurodytų kalinimo sąlygų atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų nenustatė, todėl pareiškėjo argumentus atmetė.

31. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą padavė atsakovas. Apeliaciniame skunde atsakovo atstovas nurodo, kad šiuo atveju nebuvo pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais, nes pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjo teisei apginti.

32. Byloje nenustačius sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 str. 1 d.).

33. Atsakovas teismo konstatuoto pažeidimo dėl gyvenamojo ploto neginčija. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, nenustatė pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo konstatuotu pareiškėjo kalinimo sąlygų Kybartų PN pažeidimu.

34. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017; 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016 ir kt.). Ši aplinkybė konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje (žr., pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)).

35. Dėl pareiškėjo patirtos neturtinės žalos atlyginimo būdo teisėjų kolegija pažymi, kad iš administracinių teismų praktikos matyti, jog asmens, kuris patyrė neturtinę žalą dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija.

36. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Taikant pažeidimo pripažinimą teismo sprendimu, kaip neturtinės žalos, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, atlyginimo būdą, remiamasi EŽTT praktika panašiose bylose. EŽTT, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98)). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, jog ne visais atvejais tam, kad būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

37. Paprastai tik esant nežymiems, vienkartiniams, neilgalaikiams kalinimo sąlygų pažeidimams (nepriklausomai nuo įstaigos tipo), atsižvelgiant į konkrečią pareiškėjo situaciją, pažeidimas tik konstatuojamas, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1805-502/2018; 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1625-556/2018 ir kt.).

38. Nagrinėjamoje byloje nėra faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas pažeidimas pareiškėjui sukėlė tokio masto pasekmes, už kurias galėtų būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Pareiškėjo laikymo sąlygų neatitikimas teisės aktų reikalavimams galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo.

39. Teisėjų kolegija akcentuoja, jog pareiškėjas buvimo Kybartų PN laikotarpiu turėjo tam tikrą judėjimo laisvę, kuria intensyviai galėjo naudotis. Ribota erdvė iš dalies gali būti kompensuojama didele bendrabučio tipo patalpa ir suteikta judėjimo laisve (žr., pvz., EŽTT 2001 m. liepos 24 d. sprendimą byloje Valašinas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 44558/98); 2004 m. rugsėjo 16 d. sprendimą Nurmagomedov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 30138/02) ir kt.).

40. Teisėjų kolegija, įvertinusi paminėtas aplinkybes, gana trumpalaikio pobūdžio teisės pažeidimą, sukeltą nedidelio laipsnio nepatogumą, laisvės atėmimo vietą (pataisos namai), pažeidimo padarymo vietą (bendrabučio tipo patalpose), minimali ploto norma buvo pažeista nuo 0,08 iki 0,35 kv. m, nesant duomenų, kad pareiškėjas kreipėsi į gydytojus dėl pablogėjusios sveikatos ar kitus specialistus dėl patirtų didelių dvasinių išgyvenimų, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra faktinis ir teisinis pagrindas teisės pažeidimo pripažinimą laikyti pakankama ir teisinga satisfakcija už pareiškėjo teisių pažeidimą.

41. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į aktualią teismų praktiką ir aptartas faktines aplinkybes, šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas, nurodant, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į teisės aktų reikalavimus atitinkančias kalinimo sąlygas, o pareiškėjo skundo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais netenkinamas. Kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (juridinis asmuo Kybartų pataisos namai pasibaigė dėl reorganizavimo) apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 23 d. sprendimą pakeisti ir šio sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo M. V. skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo M. V. teisė į teisės aktų reikalavimus atitinkančias kalinimo sąlygas.

Kitą skundo dalį atmesti.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Stasys Gagys

Dalia Višinskienė