Legislator Case Law & Legislation
a899d5d9-0fa3-4cff-b172-8a536b358aa0 AI generated

a899d5d9-0fa3-4cff-b172-8a536b358aa0 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number a899d5d9-0fa3-4cff-b172-8a536b358aa0
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

byloje esantys įrodymai patvirtina aplinkybę, kad ieškovo vykdyti darbai, už kuriuos turėtas išlaidas jis reikalauja atlyginti, nėra susiję su pastato pagrindinių laikančiųjų konstrukcijų atstatymu, keitimu ar griovimu, todėl, vadovaujantis minėtu Nuomos sutarties punktu, ieškovas neturi teisės reikalauti atlyginti jo turėtas išlaidas, o nuomotojas neturi pareigos jų kompensuoti; pastatų sertifikavimo ekspertų asociacijai atlikus ekspertizę, paaiškėjo, kad ieškovo nuomojamame pastate buvo atliktas paprastasis, o ne kapitalinis, kaip teigė ieškovas, remontas;

Legislator headnote

AI generated

a899d5d9-0fa3-4cff-b172-8a536b358aa0 · Lietuvos apeliacinis teismas: Apeliacinį skundÄ grindžia tokiais argumentais:Teismas ne pagrįstai nurodė, kad 2001 m. lapkričio 7 d. nuomotojo leidimÄ atlikti remonto darbus nuomotojas pasirašė dar negavęs ieÅ¡kovo praÅ¡ymo dėl darbų atlikimo. Nuomotojo 2001 m. lapkričio 7 d. leidime yra nurodyta, kad atsakoma „į 2001 m. spalio 29 d. ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ Nr. 669“ , todėl akivaizdu, kad nuomotojas, pasiraÅ¡ydamas 2001 m. lapkričio 7 d. raÅ¡tÄ , buvo susipažinęs su ieÅ¡kovo 2001 m. spalio 29 d. praÅ¡ymu Nr. 669 dėl pagerinimo darbų atlikimo (pridedamas), ir jam buvo žinomas praÅ¡ymo turinys.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-896/2014Procesinio sprendimo kategorija 50.5.(S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. liepos 14 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Kazio KailiÅ«no, Danguolės Martinavičienės ir Donato Å erno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Kauno tiltai“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-3433-590/2013 pagal ieÅ¡kovo akcinės bendrovės „Kauno tiltai“ ieÅ¡kinį atsakovui valstybės įmonei Valstybės turto fondui dėl nekilnojamojo turto pagerinimo iÅ¡laidų atlyginimo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas AB „Kauno tiltai“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas panaikinti atsakovo VÄ® Valstybės turto fondo Komisijos nuomininkų praÅ¡ymams dėl privatizavimo objektui (statiniui) pagerinti padarytų iÅ¡laidų atlyginimo objekto privatizavimo metu nagrinėti 2012 lapkričio 12 d. priimtÄ sprendimÄ atsisakyti nustatyti ieÅ¡kovo AB „Kauno tiltai“ nuomojamam pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagerinti padarytų iÅ¡laidų sumÄ ; pripažinti, kad ieÅ¡kovo AB „Kauno tiltai“ nuomojamo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagerinti padarytų iÅ¡laidų suma yra 365 952 Lt ir įpareigoti atsakovÄ VÄ® Valstybės turto fondÄ Å¡iÄ iÅ¡laidų sumÄ atlyginti ieÅ¡kovui AB „Kauno tiltai“ pastato privatizavimo metu; priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kinyje teigė, kad 2000 m. sausio 3 d. tarp AB „Kauno tiltai“ ir VÄ® „Tauragės regiono keliai“ (toliau – nuomotojas) buvo sudaryta nuomos sutartis, kuria nuomotojas, be kita ko, iÅ¡nuomojo ieÅ¡kovui patikėjimo teise valdomas administracines patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – pastatas). 2000 m. birželio 1 d. ieÅ¡kovas sudarė negyvenamųjų pastatų ir patalpų nuomos sutartį (toliau – subnuomos sutartis) su UAB „Taurakelis“, kurios pagrindu ieÅ¡kovas, be kita ko, iÅ¡nuomojo UAB „Taurakelis“ (toliau – subnuomininkas) pastatÄ . 2001 m. ir 2002 m. subnuomininkas, esant nuomotojo leidimui, atliko pastato pagerinimus (remontÄ ) už 365 952 Lt be PVM.

Subnuomininko patirtas pastato pagerinimo (remonto) iÅ¡laidas ieÅ¡kovas atlygino subnuomininkui 2011 m. rugsėjo   8 d. susitarimo prie subnuomos sutarties pagrindu. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. birželio 18 d. nutarimu Nr. 632 „Dėl turto perdavimo Valstybės įmonei Valstybės turto fondui“ pastato ir kito turto valdymas patikėjimo teise buvo perduotas Valstybės įmonei Valstybės turto fondas (toliau – atsakovas). Å iuo metu pastatas yra įtrauktas į privatizuojamų objektų sÄ raÅ¡Ä .

Nurodė, kad ieÅ¡kovas 2008 m. spalio 30 d. pateikė atsakovui praÅ¡ymÄ dėl pastato pagerinimo (remonto) iÅ¡laidų kompensavimo bei visus pastato pagerinimo iÅ¡laidas pagrindžiančius dokumentus, taip pat 2011 m. rugsėjo 15 d. raÅ¡tu Nr. 918 pateikė atsakovui aukščiau paminėtus pastato pagerinimo iÅ¡laidų atlyginimÄ subnuomininkui pagrindžiančius dokumentus. Atsakovas 2012 m. lapkričio 15 d. raÅ¡tu Nr. (30) 3R-2695 „Dėl privatizavimo objektui pagerinti padarytų iÅ¡laidų atlyginimo objektų privatizavimo metu“ bei pakartotiniu 2013 m. sausio 7 d. raÅ¡tu Nr. 3R-42 „Dėl privatizavimo objektui pagerinti padarytų iÅ¡laidų atlyginimo objektų privatizavimo metu“ informavo ieÅ¡kovÄ apie 2012 m. lapkričio 12 d.

Komisijos nuomininkų praÅ¡ymams dėl privatizavimo objektui (statiniui) pagerinti padarytų iÅ¡laidų atlyginimo objekto privatizavimo metu nagrinėti (toliau – Komisija) priimtÄ sprendimÄ atsisakyti nustatyti ieÅ¡kovo nuomojamam pastatui pagerinti padarytų iÅ¡laidų sumÄ . Atsakovas komisijos atsisakymÄ nustatyti pastatui pagerinti padarytų iÅ¡laidų sumas grindžia pastatų sertifikavimo ekspertų asociacijos      2012 m. spalio 5 d. Statinio ekspertizės ataskaitoje nurodyta aplinkybe, kad buvo atliktas pastato paprastasis remontas, todėl patirtos iÅ¡laidos vertės nedidina.

IeÅ¡kovas pažymėjo, jog vadovaujantis kartu su praÅ¡ymu atsakovui ieÅ¡kovo pateiktais pastatui pagerinti padarytas iÅ¡laidas patvirtinančiais dokumentais – sutartimis su rangovais, darbų atlikimo aktais, PVM sÄ skaitomis faktÅ«romis ir kt. – bendrovė atliko remonto ir rekonstravimo darbus, atsižvelgiant į atliktų darbų pobÅ«dį, pastatas buvo pagerintas, tapo naudingesnis, tinkamas naudoti pagal jo tiesioginę paskirtį – administracinę. Pastato ekspertizę atlikusi ir ataskaitÄ paruoÅ¡usi Pastatų sertifikavimo ekspertų asociacija, nustatydama, kokio pobÅ«džio darbai buvo atlikti, nesivadovavo nuomininko nuomos metu privatizavimo objektui (statiniui) pagerinti padarytų iÅ¡laidų atlyginimo objekto privatizavimo metu taisyklių 3 ir 5 punktais ir juose pateiktu darbų suskirstymu, atsižvelgiant į jų pobÅ«dį, todėl netinkamai įvertino ir nustatė atliktų darbų pobÅ«dį, neatsižvelgė į tai, kad buvo atlikti pastato pagerinimo darbai, kurių atlikimo iÅ¡laidos privalo bÅ«ti atlyginamos nuomininkui privatizavimo metu.

IeÅ¡kovas teigė, kad atsižvelgiant į tai, jog nuomos metu nuomotojo leidimu buvo atlikti pastato pagerinimai, ieÅ¡kovas patyrė bÅ«tinas faktiÅ¡kai patirtas ir dokumentais pagrįstas pastato pagerinimo iÅ¡laidas, nuomos sutartyje ieÅ¡kovas ir nuomotojas nesusitarė, kad nuomininkas, t. y. ieÅ¡kovas, neturi teisės į daikto pagerinimo iÅ¡laidų atlyginimÄ , vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 10 straipsnio 13 dalimi, pastato pagerinimo iÅ¡laidos turi bÅ«ti nustatytos ir atlygintos ieÅ¡kovui pastato privatizavimo metu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2013 m. spalio 22 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė ir priteisė iš ieÅ¡kovo AB „Kauno tiltai“ valstybei 22 Lt procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidas.Teismas nustatė, kad 2000 m. sausio 3 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 5.6 punktu ieÅ¡kovas, kaip nuomininkas, ir nuomotojas susitarė, kad bus atlyginamos tik Å¡alių susitarimu padarytų pastato pagerinimų iÅ¡laidos. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovas AB „Kauno tiltai“ nepateikė įrodymų, patvirtinančių administracinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), nuomotojo ir nuomininko susitarimÄ dėl pastato pagerinimo, todėl teismas sprendė, kad pagal CK 6.501 straipsnio 1 dalies ir minėtos sutarties 5.6 punkto nuostatas ieÅ¡kovas neturi teisės reikalauti pastato pagerinimo iÅ¡laidų atlyginimo.

Aplinkybė, kad administracinio pastato nuomininkas AB „Kauno tiltai“ nuomos sutarties 5.3 punkto pagrindu prašė nuomotojo leidimo atlikti pastato remontÄ , o nuomotojas VÄ® „Tauragės regiono keliai“ tokį sutikimÄ 2001 m. lapkričio 7 d. davė, anot teismo, nepatvirtina Å¡alių susitarimo dėl pagerinimo darbų, nes nuomininko ir nuomotojo raÅ¡tuose nėra aptarti jokie patalpų pagerinimai. PasiraÅ¡ant 2001 m. lapkričio 7 d. raÅ¡tÄ , nuomotojui dar nebuvo žinomas nuomininko praÅ¡ymo turinys, nes nuomininko praÅ¡ymÄ nuomotojas gavo tik 2001 m. lapkričio 12 d., todėl nuomininko praÅ¡ymui, anot teismo, nuomotojas negalėjo nei pritarti, nei su juo sutikti, nei duoti kokį nors leidimÄ , juo labiau leidimÄ atlikti pastato pagerinimo darbus.

Teismas sutiko su ieškovu, kad atlikti darbai (langų pakeitimo, katilinės ir šildymo sistemos įrengimo, šilumos ir garso izoliavimo, durų ir grindų pakeitimo, santechnikos, apšvietimo ir elektros, vėdinimo sistemos įrengimo darbai) pagal VĮ Valstybės turto fondo valdybos patvirtintų Nuomininko nuomos metu privatizavimo objektui (statiniui) pagerinti padarytų išlaidų atlyginimo objekto privatizavimo metu taisyklių (toliau – Taisyklės) 2 ir 3 punktus gali būti priskirti pagerinimo darbams, tačiau pažymėjo, kad šių darbų išlaidos negali būti atlyginamos, nes darbai buvo atlikti be nuomotojo leidimo.

Be to, pagerinimų negalima bÅ«tų atskirti be žalos administraciniam pastatui. Todėl teismas sprendė, kad ieÅ¡kovo reikalavimas pripažinti pagerinimų iÅ¡laidas prieÅ¡tarauja CK 6.501 straipsnio 1 ir 3 dalies, Taisyklių 4 punkto ir 2000 m. sausio 3 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 5.6 punkto nuostatoms, todėl ieÅ¡kinio netenkino.       III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas UAB „Kauno tiltai“ praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 22 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kovo AB „Kauno tiltai” ieÅ¡kinį patenkinti.

Apeliacinį skundÄ grindžia tokiais argumentais:Teismas ne pagrįstai nurodė, kad 2001 m. lapkričio 7 d. nuomotojo leidimÄ atlikti remonto darbus nuomotojas pasirašė dar negavęs ieÅ¡kovo praÅ¡ymo dėl darbų atlikimo. Nuomotojo 2001 m. lapkričio 7 d. leidime yra nurodyta, kad atsakoma „į 2001 m. spalio 29 d. ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ Nr. 669“ , todėl akivaizdu, kad nuomotojas, pasiraÅ¡ydamas 2001 m. lapkričio 7 d. raÅ¡tÄ , buvo susipažinęs su ieÅ¡kovo 2001 m. spalio 29 d. praÅ¡ymu Nr. 669 dėl pagerinimo darbų atlikimo (pridedamas), ir jam buvo žinomas praÅ¡ymo turinys.

IeÅ¡kovo 2001 m. spalio 29 d. praÅ¡yme Nr. 669 uždėtas gavimo antspaudas su data 2001 m. lapkričio 12 d. yra techninė nuomotojo klaida, registruojant gautÄ raÅ¡tÄ ir Å¡i klaida negali nulemti sprendimo Å¡ioje byloje.Teismas, atmesdamas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį ir teigdamas, kad nebuvo susitarimo tarp ieÅ¡kovo ir nuomotojo dėl pagerinimo darbų atlikimo (nuomotojo leidimo), formaliai vertino pateiktus įrodymus, nevertino pateiktų faktų kompleksiÅ¡kai, neatsižvelgė į jų visumÄ ir tarpusavio ryšį.Tarp ieÅ¡kovo ir nuomotojo (o vėliau atsakovo) nebuvo kilęs ginčas dėl to, ar pastato pagerinimo darbai atlikti esant nuomotojo leidimui ir / ar ieÅ¡kovo ir nuomotojo susitarimui.

Atsakovo Komisija ieÅ¡kovo 2008 m. spalio 30 d. praÅ¡ymÄ dėl pastato pagerinimo iÅ¡laidų atlyginimo iÅ¡nagrinėjimo atmetė vieninteliu pagrindu - kad atlikti pastato remonto darbai nėra pagerinimo darbai. Jei Komisija bÅ«tų nustačiusi, kad nėra nuomotojo sutikimo dėl pagerinimo darbų atlikimo, tai bÅ«tų atmetusi ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ Å¡iuo pagrindu net nepradėjusi nagrinėti jo iÅ¡ esmės. Atsakovas klausimÄ dėl sutikimo nebuvimo iÅ¡kėlė tik Å¡ios civilinės bylos nagrinėjimo metu.Atsakovui buvo žinoma apie atliktus pastato pagerinimo darbus, jis neginčijo jų teisėtumo.

Tai patvirtina atsakovo 2008 m. spalio 3 d. raÅ¡tas Nr. (34)3R-2496.Nuomotojas, o vėliau atsakovas, ieÅ¡kovui atlikus pastato remonto darbus, nekėlė ieÅ¡kovui jokių pretenzijų dėl atliktų pastato pagerinimo darbų, nenutraukė su ieÅ¡kovu nuomos sutarties, o nuomos santykiai tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo, kaip nuomotojo teisių perėmėjo, tęsiasi iki Å¡iol.Ginčo nuomos sutartis buvo ilgalaikė, buvo sudarytos ir kitos nuomos sutartys. Taigi, buvo siekiama ilgalaikio bendradarbiavimo, ieÅ¡kovÄ ir nuomotojÄ siejo pasitikėjimas vienas kitu.Pastato remonto darbų atlikimas buvo bÅ«tinas tam, kad bÅ«tų galima naudotis pastatu ir jį nuomoti bei iÅ¡ to gauti pajamas.

Å ios aplinkybės patvirtina tai, kad nuomotojas, iÅ¡davęs ieÅ¡kovui 2001 m. lapkričio 7 d. leidimÄ , žinojo, kad ieÅ¡kovas atlieka pastato remonto darbus, kuriais pastatas bus pagerintas. Pastato pagerinimo darbai buvo atlikti Å¡alių suderinta valia, esant ieÅ¡kovo praÅ¡ymui ir nuomotojo leidimui. Å alių susitarimas dėl Å¡ių darbų buvo iÅ¡reikÅ¡tas apelianto paminėtuose dokumentuose. Be to, ieÅ¡kovo ir nuomotojo susitarimÄ dėl pastato pagerinimo darbų atlikimo iÅ¡reiÅ¡kė ieÅ¡kovo ir nuomotojo veiksmai po darbų atlikimo. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas VÄ® Valstybės turto fondas praÅ¡o ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 22 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

AtsiliepimÄ grindžia tokiais argumentais:Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad iÅ¡ leidimo turinio kiekvienu atveju turi bÅ«ti aiÅ¡ku, kokios apimties pagerinimus leista atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2012). IÅ¡ AB „Kauno tiltai“ 2001 m. spalio 29 d. raÅ¡to Nr. 669 ir VÄ® „Tauragės regiono keliai“ 2001 m. lapkričio 7 d. raÅ¡to Nr. 538, adresuoto ieÅ¡kovui, matyti, kad ieÅ¡kovas prašė, o nuomotojas davė leidimÄ atlikti tik pastato ir patalpų remontÄ , tačiau Å¡iuose raÅ¡tuose Å¡alys neaptarė ir nesusitarė dėl jokių pastato ir patalpų pagerinimo darbų.

Byloje nėra jokių duomenų ir įrodymų, kad nuomotojas buvo informuotas ir žinojo, jog nuomininkas ketina atlikti pagerinimus iÅ¡nuomotam turtui, koks tokių darbų mastas ir pobÅ«dis bei kokio dydžio yra planuojamos patirti iÅ¡laidos, kokia jų riba. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog, nepaisant to, kokios apimties investicijų atlikta, pirmiausia turi bÅ«ti nustatyta, kad patalpų nuomotojas leido nuomininkui atlikti tokio pobÅ«džio investicijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2009).Su ieÅ¡kiniu pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai (sutartys su rangovais, lokalinės sÄ matos, darbų atlikimo aktai, PVM sÄ skaitos faktÅ«ros) patvirtina faktÄ , kad dar iki 2001 m. spalio 29 d. (kuomet ieÅ¡kovas raÅ¡tu kreipėsi į nuomininkÄ dėl leidimo atlikti remonto darbus) jau buvo parengtos lokalinės sÄ matos, sudarytos sutartys dėl daugiau nei pusės darbų, už kuriuos ieÅ¡kovas reikalauja atlyginti jo turėtas iÅ¡laidas, atlikimo, taip pat Å¡iuo laikotarpiu jau buvo atlikta nemaža dalis minėtų darbų bei už juos atsiskaityta.

Vadinasi, dalis darbų buvo atlikta ne tik nesant nuomotojo ir nuomininko susitarimo ir (ar) nuomotojo leidimo, bet jie buvo vykdomi net neinformavus nuomotojo apie ketinimus juos atlikti. Be to, VÄ® „Tauragės regiono keliai“ 2008 m. rugsėjo 23 d. raÅ¡tu, adresuotu Turto fondui nurodė, kad neturi informacijos apie tai, ar nuomininkas AB „Kauno tiltai“ vykdė ginčo pastatų remontÄ , dėl kurio 2001 m. lapkričio 7 d. buvo duotas sutikimas (raÅ¡to kopija pridedama). Å ios aplinkybės įrodo, kad tuometinis nuomotojas nei prieÅ¡ remonto darbų atlikimÄ , nei po jų, nebuvo informuotas apie vykdomus darbus, jų apimtis, kainas ir kitas aplinkybes, o Turto fondas apie tai, kokie darbai, kada ir už kokiÄ kainÄ buvo atlikti sužinojo tik gavęs ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ atlyginti patirtas iÅ¡laidas.Kadangi Å¡alys nesusitarė dėl pagerinimo darbų atlikimo, laikoma, kad visos iÅ¡laidos nuomininko patirtos atliekant pastato einamÄ jį remontÄ , taip vykdant iÅ¡ nuomos sutarties kylantį įsipareigojimÄ iÅ¡laikyti daiktÄ (kas 3-5 metai atlikti nuomojamų negyvenamųjų patalpų, vidaus santechnikos įrenginių, kitų inžinerinių tinklų einamÄ jį remontÄ ), todėl jos neturi bÅ«ti atlyginamos.Komisija nagrinėjo ir vertino visus su ieÅ¡kovo praÅ¡ymu pateiktus dokumentus, tačiau Pastatų sertifikavimo ekspertų asociacijai atlikus statinio ekspertizę, kurios ataskaitoje buvo konstatuota, kad pastate buvo atliktas paprastasis, o ne kapitalinis, kaip teigė ieÅ¡kovas, remontas, todėl patirtos iÅ¡laidos nedidina turto vertės, Komisijai buvo pakankamas pagrindas priimti sprendimÄ atsisakyti nustatyti iÅ¡nuomotam turtui pagerinti padarytų iÅ¡laidų sumÄ , o nuomotojo leidimo buvimas ar nebuvimas Å¡ioje situacijoje tapo teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingas.Nepagrįsti apelianto teiginiai, jog pastatui buvo bÅ«tina atlikti pagerinimo darbus dėl jo blogos bÅ«klės. 2000 m. birželio 1 d.

Nuomojamų negyvenamųjų pastatų ir patalpų perdavimo - priėmimo aktas, kuriuo ieÅ¡kovas perdavė ginčo pastatÄ ir patalpas UAB „Taurakelis“, patvirtina, kad ginčo pastato ir patalpų bÅ«klė 2000 m. birželio 1 dienÄ buvo gera.PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, teismas sprendime pažymėjo, kad atlikti ginčo pastato remonto darbai pagal Taisyklių 2 ir 3 punktÄ â€žgali bÅ«ti priskirti pagerinimo darbams“, tačiau nenurodė, kad už visus Å¡iuos darbus patirtos iÅ¡laidos turėtų bÅ«ti pripažintos atlygintinomis, tuo atveju, jeigu bÅ«tų buvęs nuomotojo leidimas ir Å¡alių susitarimas dėl pagerinimo darbų atlikimo.Teismas pagrįstai nusprendė ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti tuo pagrindu, kad ieÅ¡kovo nuomoto turto pagerinimo darbai buvo atlikti be nuomotojo leidimo, tačiau net ir nevertinant Å¡ios aplinkybės, ieÅ¡kinys negalėtų bÅ«ti tenkinamas, nes:

1) byloje esantys įrodymai patvirtina aplinkybę, kad ieškovo vykdyti darbai, už kuriuos turėtas išlaidas jis reikalauja atlyginti, nėra susiję su pastato pagrindinių laikančiųjų konstrukcijų atstatymu, keitimu ar griovimu, todėl, vadovaujantis minėtu Nuomos sutarties punktu, ieškovas neturi teisės reikalauti atlyginti jo turėtas išlaidas, o nuomotojas neturi pareigos jų kompensuoti; pastatų sertifikavimo ekspertų asociacijai atlikus ekspertizę, paaiškėjo, kad ieškovo nuomojamame pastate buvo atliktas paprastasis, o ne kapitalinis, kaip teigė ieškovas, remontas;

2) iÅ¡laidų už nuomojamo statinio pagerinimÄ atlyginimas nuomininkui yra siejamas ne su statinio pagerinimui patirtų iÅ¡laidų suma, tačiau su statinio vertės padidėjimu, ir tai reiÅ¡kia, kad nuomininkui turi bÅ«ti atlyginama už statinio pagerinimus tiek, kiek nuomojamas statinys dėl pagerinimų tapo vertingesnis, tačiau atlyginama suma negali virÅ¡yti nuomininko patirtų iÅ¡laidų statiniui pagerinti sumos; ginčo atveju, vadovaujantis Pastatų sertifikavimo ekspertų asociacijos ekspertizės iÅ¡vadomis, AB „Kauno tiltai“ patirtos iÅ¡laidos nepadidino turto vertės, dėl to Å¡ios iÅ¡laidos jam negali bÅ«ti atlyginamos, tuo tarpu ieÅ¡kovas praÅ¡o pripažinti atlygintinomis visas jo iÅ¡laidas;

3) atliktais remonto darbais subnuomininkas iÅ¡ esmės pritaikė pastatÄ savo reikmėms, vykdė jame veiklÄ , iÅ¡ kurios neabejotinai gavo ekonominės naudos; pastatÄ subnuomininkas ir (ar) nuomininkas naudoja jau daugiau kaip deÅ¡imt metų. Per šį laikotarpį, natÅ«ralu, atlikti remonto darbai susidėvėjo ir neteko savo vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. rugsėjo mėn. 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2008);

4) pastato statybos techninė ekspertizė nėra tinkamas įrodymas šioje byloje patvirtinantis, jog atlikti pastato darbai yra pagerinimo darbai;

5) ieÅ¡kovo reikalavimas įpareigoti Turto fondÄ 365 952 Lt dydžio iÅ¡laidų sumÄ atlyginti ieÅ¡kovui pastato privatizavimo metu prieÅ¡tarauja teisės aktams - Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 10 straipsnio 13 daliai, nes tokias iÅ¡laidas turėtų atlyginti ne Turto fondas, bet vieÅ¡o aukciono laimėtojas, įsigyjantis privatizavimo objektÄ nuosavybėn. Teisėjų kolegija konstatuoja:Apeliacinis skundas netenkintinas, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 22 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.Bylos duomenų pagrindu nustatyta, kad ieÅ¡kovas AB „Kauno tiltai“ ir VÄ® „Tauragės regiono keliai“ 2000 m. sausio 3 d. sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kurios pagrindu ieÅ¡kovui buvo iÅ¡nuomotas 428,78 kv. m. administracinis pastatas, esantis Å vyturio g. 7, (buvęs adresas Å vyturio g. 5), Tauragėje, unikalus Nr. 7798-0006-0019 (89-91 b. l., 2 t.).

Pagal 2000 m. birželio 1 d. Negyvenamųjų pastatų ir patalpų sutartį AB „Kauno tiltai“ administracinį pastatÄ subnuomos teise perdavė UAB „Taurakelis“ (18-20 b. l., 1 t.). 2006 m. lapkričio 20 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1142 administracinis pastatas buvo įtrauktas į Privatizavimo objektų sÄ raÅ¡Ä , o 2008 m. birželio 18 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 632 „Dėl turto perdavimo Valstybės įmonei Valstybės turto fondui“ patikėjimo teise buvo perduotas VÄ® Valstybės turto fondui (142-144 b. l., 1 t.).IeÅ¡kovas AB „Kauno tiltai“ 2008 m. spalio 30 d. su praÅ¡ymu kreipėsi atsakovÄ VÄ® Valstybės turto fondÄ dėl privatizavimo objektui pagerinti padarytų iÅ¡laidų atlyginimo ir nurodė, kad patirtų iÅ¡laidų dydis 365 952 Lt be PVM (30-31 b. l., 1 t.). 2012 m. lapkričio 15 d. raÅ¡tu Nr. (30) 3R-2695 „Dėl privatizavimo objektui pagerinti padarytų iÅ¡laidų atlyginimo objektų privatizavimo metu“ (149 b. l., 1 t.) bei pakartotiniu 2013 m. sausio 7 d. raÅ¡tu Nr. (30) 3R-42 „Dėl privatizavimo objektui pagerinti padarytų iÅ¡laidų atlyginimo objektų privatizavimo metu“ (102 b. l., 1 t.) atsakovas informavo ieÅ¡kovÄ apie 2012 m. lapkričio 12 d. komisijos nuomininkų praÅ¡ymams dėl privatizavimo objektui (statiniui) pagerinti padarytų iÅ¡laidų atlyginimo objekto privatizavimo metu nagrinėti priimtÄ sprendimÄ atsisakyti nustatyti ieÅ¡kovo nuomojamam pastatui pagerinti padarytų iÅ¡laidų sumÄ .

Komisija, priimdama sprendimÄ atsisakyti nustatyti pagerinti padarytų iÅ¡laidų sumÄ rėmėsi pastatų sertifikavimo ekspertų asociacijos 2012 m. spalio 5 d. statinio ekspertizės ataskaita, kurioje nurodyta, kad patalpose atliktas paprastasis, o ne kapitalinis remontas, todėl patirtos iÅ¡laidos nedidina turto vertės (103-114 b. l., 1 t.). 2013 m. sausio 31 d. atsakovas dar kartÄ informavo ieÅ¡kovÄ apie VÄ® Valstybės turto fondo Komisijos nuomininkų praÅ¡ymams dėl privatizavimo objektui (statiniui) pagerinti padarytų iÅ¡laidų atlyginimo objekto privatizavimo metu nagrinėti 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimÄ atsisakyti nustatyti privatizavimo objektui (statiniui) – negyvenamosioms patalpoms, esančioms Å vyturio g. 7, Tauragėje, pagerinti padarytų iÅ¡laidų sumÄ (117 b. l., 1 t.).PareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovas AB „Kauno tiltai“ prašė panaikinti atsakovo VÄ® Valstybės turto fondo Komisijos nuomininkų praÅ¡ymams dėl privatizavimo objektui (statiniui) pagerinti padarytų iÅ¡laidų atlyginimo objekto privatizavimo metu nagrinėti 2012 m. lapkričio 12 d. priimtÄ sprendimÄ atsisakyti nustatyti ieÅ¡kovo AB „Kauno tiltai“ nuomojamam pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagerinti padarytų iÅ¡laidų sumÄ ; pripažinti, kad ieÅ¡kovo AB „Kauno tiltai“ nuomojamo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagerinti padarytų iÅ¡laidų suma yra 365 952 Lt ir įpareigoti atsakovÄ VÄ® Valstybės turto fondÄ Å¡iÄ iÅ¡laidų sumÄ atlyginti ieÅ¡kovui AB „Kauno tiltai“ pastato privatizavimo metu.

Pirmosios instancijos teismas minėtus ieÅ¡kovo reikalavimus pripažino nepagrįstais ir juos atmetė.Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 22 d. sprendimo, daro iÅ¡vadÄ , kad pagrindų, numatytų Civilinio proceso kodekso 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų bÅ«ti naikinamas apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių Å¡io sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.CK 6.501 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta nuomininko teisė gauti iÅ¡nuomoto daikto pagerinimo iÅ¡laidų atlyginimÄ tik tuo atveju, kai iÅ¡nuomotas daiktas buvo pagerintas nuomotojo leidimu, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai įstatymai arba sutartis numato kÄ kita.

AnalogiÅ¡ka nuostata buvo įtvirtinta ir 1964 m. CK 316 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad sprendžiant dėl daikto pagerinimo iÅ¡laidų atlyginimo, bÅ«tina nustatyti tokias sÄ lygas: nuomininkas pagerino iÅ¡sinuomotÄ daiktÄ ; nuomininkas turėjo nuomotojo leidimÄ daryti daikto pagerinimus; nuomininko turėtų Å¡iam tikslui bÅ«tinų iÅ¡laidų dydį; įstatymų ar Å¡alių sutarties nenustatyta kitokių Å¡ių iÅ¡laidų atlyginimo taisyklių.

Leidimo atlikti nuomojamo (naudojamo) daikto pagerinimus davimas savo esme yra sandoris, nes šiuo veiksmu siekiama tam tikrų teisinių padarinių. Įstatymas šiam sandoriui nenustato konkrečios formos, todėl jis gali būti sudarytas bet kuria įstatymo įtvirtinta forma (CK 1.71 str.). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2012).Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad leidimo daryti daikto pagerinimus detalumas kiekvienu konkrečiu atveju yra šalių susitarimo dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2008).

Daikto savininkas, spręsdamas, ar duoti jo daiktÄ naudojančiam asmeniui leidimÄ pagerinti daiktÄ , turi teisę detaliai iÅ¡siaiÅ¡kinti, kÄ ir kaip ketinama daryti su jo daiktu, kaip pasikeis daikto savybės ir naudojimo galimybės dėl atliktų pagerinimų. Savininkui taip pat aktualus ir pagerinimams bÅ«tinų iÅ¡laidų dydis, nes gali tekti jas atlyginti. Nuomininkas (panaudos gavėjas) taip pat suinteresuotas iÅ¡siaiÅ¡kinti, kokius pagerinimus jam leidžiama atlikti, nes tik už tokius pagerinimus gali tikėtis iÅ¡laidų atlyginimo.

Leidime gali bÅ«ti detaliai nurodomi pagerinimui atlikti reikalingi darbai, technologijos, medžiagos, konkreti kaina ar jos riba, leidimas gali bÅ«ti ir abstraktesnio pobÅ«džio. Vis tik iÅ¡ leidimo turinio kiekvienu atveju turi bÅ«ti aiÅ¡ku, kokios apimties pagerinimus leista atlikti. Kuo mažiau detalizuotas leidimas, tuo didesnė rizika abiem Å¡alims patirti nenumatytų iÅ¡laidų. Nuomotojo (panaudos davėjo) leidimo atlikti daikto pagerinimÄ formai ir turinio detalumui gali turėti įtakos Å¡alių tarpusavio asmeniniai ar verslo santykiai, ankstesnis bendradarbiavimas, nuomos (panaudos) santykių tęstinumas iki leidimo iÅ¡davimo ir numatoma trukmė po pagerinimo atlikimo, pasitikėjimas vienas kitu ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2012).Nustatyta, kad 2000 m. sausio 3 d.

Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 5.6 punktu Å¡alys susitarė, kad jei nuomininkas (AB „Kauno tiltai“) šalių susitarimu pagerino patalpų bÅ«klę, jis turi teisę į padarytų tuo tikslu bÅ«tinųjų iÅ¡laidų atlyginimÄ . Vadinasi, nuomininkas ir nuomotojas susitarė, kad bus atlyginamos tik Å¡alių susitarimu padarytų pastato pagerinimų iÅ¡laidos.Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į kasacinio teismo suformuotÄ praktikÄ , sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad aplinkybė, jog administracinio pastato nuomininkas AB „Kauno tiltai“ nuomos sutarties 5.3 punkto pagrindu prašė nuomotojo leidimo atlikti pastato remontÄ , o nuomotojas VÄ® „Tauragės regiono keliai“ tokį sutikimÄ 2001 m. lapkričio 7 d. davė, nepatvirtina Å¡alių susitarimo dėl pagerinimo darbų (28, 196 b. l., 1 t.).Teisėjų kolegija pažymi, kad nors nuomos sutartimi nebuvo susitarta dėl leidimo atlikti nuomojamo (naudojamo) daikto pagerinimus formos, tačiau, įvertinus tai, kad ieÅ¡kovas tokio leidimo prašė iÅ¡ nuomotojo raÅ¡tu ir nuomotojas leidimÄ davė taip pat raÅ¡tu, yra pagrindas spręsti, jog Å¡alys pripažino, jog toks leidimas turi bÅ«ti raÅ¡ytinės formos.

Kaip minėta, pagal kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , iÅ¡ leidimo turinio turi bÅ«ti aiÅ¡ku, kokios apimties pagerinimus leista atlikti. Tačiau iÅ¡ VÄ® „Tauragės regiono keliai“ 2001 m. lapkričio 7 d. raÅ¡to turinio ne tik neaiÅ¡ku, kokiems konkretiems remonto darbams atlikti ir kokioje apimtyje nuomotojas davė leidimÄ , bet iÅ¡ jo negalima spręsti, jog buvo duotas leidimas atlikti bÅ«tent pagerinimo darbus, nes, kaip matyti iÅ¡ AB „Kauno tiltai“ raÅ¡to (196 b. l., 1 t.), jis prašė leidimo atlikti remonto darbus, o ne pagerinimo darbus.

Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nuomotojo ir nuomininko raÅ¡tai nepatvirtina nei nuomotojo leidimo, nei Å¡alių susitarimo dėl pastato pagerinimų. Pažymėtina, kad kitų įrodymų, kurių pagrindu bÅ«tų galima nustatyti, dėl kokių konkrečių darbų buvo susitarta su nuomotoju ir kokiems konkretiems darbams atlikti pastarasis davė leidimÄ , ieÅ¡kovas nepateikė. Šiuo atveju aplinkybė, kada nuomotojas VÄ® „Tauragės regiono keliai“ gavo ieÅ¡kovo AB „Kauno tiltai“ raÅ¡tÄ dėl leidimo remontui gavimo, bylos teisingam iÅ¡sprendimui neturi esminės reikÅ¡mės, nes, kaip nustatyta, Å¡alių raÅ¡tų turinys nepatvirtina Å¡alių susitarimo dėl pagerinimo darbų nuomojamame pastate egzistavimo.

Todėl dėl ieÅ¡kovo argumentų, susijusių su ieÅ¡kovo 2001 m. spalio 20 d. raÅ¡to Nr. 669 įteikimu VÄ® „Tauragės regiono keliai“, teisėjų kolegija atskirai nepasisako. Teisėjų kolegija sprendžia, jog aplinkybė, kad ieÅ¡kovui atlikus pastato remonto darbus VÄ® „Tauragės regiono keliai“, o vėliau atsakovas neteikė jokių pretenzijų dėl atliktų darbų, nenutraukė su ieÅ¡kovu nuomos sutarties, o nuomos santykiai tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo, kaip nuomotojo teisių perėmėjo, tęsiasi iki Å¡iol, nesudaro pagrindo daryti kitokias iÅ¡vadas, nes 2000 m. sausio 3 d. nuomos ieÅ¡kovui (nuomininkui) numatė: teisę atlikti remonto darbus (5.3 p.); pareigÄ savo lėšomis kas 3-5 metais atlikti nuomojamų negyvenamųjų patalpų, vidaus santechnikos įrengimų, kitų inžinerinių tinklų einamÄ jį remontÄ (5.4 p.); teisę Å¡alių susitarimu savo lėšomis atlikti kapitalinį remontÄ , susijusį su nuomininko veikla (5.5 p.).

IÅ¡ 2001 m. spalio 29 d. raÅ¡to turinio akivaizdu, kad ieÅ¡kovas prašė nuomotojo leidimo atlikti nuomos sutarties 5.3 punkte numatytus remonto darbus, o ne 5.6 punkto antroje pastraipoje, reglamentuojančioje atliktų pagerinimo darbų atlyginimÄ , numatytÄ patalpų pagerinimÄ . Taigi, yra pagrindas spręsti, jog pretenzijų dėl atliktų darbų nuomotojai ieÅ¡kovui nereiÅ¡kė bÅ«tent dėl to, kad jie tikėjosi, jog buvo atliekami remonto darbai, nepriskirtini pastato pagerinimo darbams, dėl kurių ir buvo duotas VÄ® „Tauragės regiono keliai“ 2001 m. lapkričio 7 d. leidimas ir už kurių atlikimÄ nei sutartis, nei įstatymas atlyginimo nenumatė.Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto teiginiu, kad vien aplinkybė, jog atsakovo Komisija ieÅ¡kovo 2008 m. spalio 30 d. praÅ¡ymÄ atmetė tik tuo pagrindu, kad atlikti pastato remonto darbai nėra pagerinimo darbai, ir kad Komisija praÅ¡ymo nemotyvavo tuo, jog nebuvo gautas nuomotojo sutikimas dėl pagerinimo darbų atlikimo, nesudaro pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog sutikimas atlikti pagerinimo darbus egzistavo, nes Komisijai, nustačius, jog buvo atliktas paprastasis, kapitalinis remontas, nustatyti, ar buvo gautas nuomotojo leidimas atlikti pagerinimo darbus, nebebuvo prasmės. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas sutiko su ieÅ¡kovu, kad pastate atlikti remonto darbai gali bÅ«ti priskirti pagerinimo darbams.

Å i teismo iÅ¡vada apeliacine tvarka neginčijama. Tačiau, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, dėl tokių darbų atlikimo patirtos iÅ¡laidos negali bÅ«ti atlyginamos, nes darbai buvo atlikti be nuomotojo leidimo. Be to, atlikti pagerinimai negali bÅ«ti atskirti be žalos administraciniam pastatui. Todėl skundžiamu sprendimu ieÅ¡kovo reikalavimai, kaip prieÅ¡taraujantys CK 6.501 straipsnio 1 ir 3 daliai, buvo atmesti pagrįstai.Å ioje nutartyje iÅ¡dėstytų aplinkybių ir argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus raÅ¡ytinius įrodymus, tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes ir padarė pagrįstas iÅ¡vadas, todėl skundžiamÄ Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 22 d. sprendimÄ palieka nepakeistÄ .

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :              Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 22 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                                      Kazys KailiÅ«nas                                                                                                             Danguolė Martinavičienė                                                                                                                                                                                                   Donatas Å ernas                                                                                Â