a898a2e1-e399-4527-98b5-edbc5dfd956b · Å iaulių apygardos teismas

                            Civilinė byla Nr. 2A-916-372/2017                             Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00118-2016-9                             Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.4.7.1.;                           2.5.4.8.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20. (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gruodžio 4 d.

Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus ir Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės L. Ž. apeliacinį skundÄ dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4-322/2017 pagal ieÅ¡kovės L. Ž. ieÅ¡kinį atsakovei I.

J. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė L. Ž. kreipėsi į Kelmės rajono apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama pripažinti negaliojančiu nuo pat sudarymo momento J. Ž. 2015 m. rugpjūčio 27 d. sudarytÄ testamentÄ , patvirtintÄ Kelmės rajono 2-ojo notaro biuro notaro A. A.. IeÅ¡kovė nurodė, kad, mirus jos tėvui J. Ž., sužinojo apie jo sudarytÄ testamentÄ , pagal kurį mirusio tėvo palikimÄ priėmė atsakovė I.

J.. IeÅ¡kovė pažymėjo, kad jos tėvas buvo sergantis, netekęs didelės dalies darbingumo, dažnai vartodavo alkoholinius gėrimus, todėl, ieÅ¡kovei žinant apie tėvo sveikatos bÅ«klę, kilo pagrįstos abejonės dėl jo veiksnumo ir gebėjimo tinkamai priimti sprendimÄ dėl palikimo paskyrimo svetimam asmeniui. Atsiliepdama į ieÅ¡kinį, atsakovė I. J. nurodė, kad ji mirusiam J. Ž. nebuvo svetimas asmuo, jie gyveno kartu ir vedė bendrÄ Å«kį nuo 2010 m., ketino tuoktis. Pažymėjo, jog nors J.

Ž. ir turėjo sveikatos sutrikimų, tačiau Å¡ios problemos buvo susijusios tik su jo vidaus organais bei kaulų lūžiais, tačiau jokiu bÅ«du ne su veiksnumu, dėl ko jis nebÅ«tų galėjęs suprasti savo veiksmų ir tinkamai juos valdyti, tai yra, kad suraÅ¡ytas testamentas neatitiktų jo tikrosios valios. Atsakovė akcentavo, kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog jos tėvas testamento sudarymo dienÄ galėjo bÅ«ti galimai įtakotas kito asmens nuomonės ar tai padarė nesuvokdamas savo veiksmų, testamento turinio bei testamento pasekmių, todėl prašė ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kelmės rajono apylinkės teismas 2017 m. liepos 11 d. sprendimu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmetė; panaikino Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 10 d. nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones; priteisė atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės 2150 Eur atstovavimo iÅ¡laidų; priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės 26,43 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei; atmetė atsakovės praÅ¡ymÄ dėl baudos skyrimo ieÅ¡kovei. Teismas nurodė, kad pomirtinę psichiatrijos ekspertizę atlikę ekspertai kategoriÅ¡kai ir vienareikÅ¡miÅ¡kai nepasisakė, jog J.

Ž. testamento sudarymo metu nesuprato savo veiksmų reikÅ¡mės ir negalėjo jų valdyti; notarui abejonių dėl J. Ž. sugebėjimo valdyti savo veiksmus ir juos suprasti taip pat nekilo; abi testatorių gydžiusios gydytojos patvirtino, jog J. Ž. orientavosi aplinkoje ir suprato savo veiksmus. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovė nepateikė teismui objektyvių įrodymų, jog testatorius, sudarydamas testamentÄ , galimai buvo įtakotas; kad J. Ž. testamento sudarymo dienÄ negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ar jų valdyti, todėl ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį esmė Skųsdama pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , apeliantė (ieÅ¡kovė ) L. Ž. praÅ¡o:

1) panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 11 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai bei iÅ¡ atsakovės priteisti visas patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose;

2) paskirti J. Ž. papildomÄ pomirtinę teismo psichiatrijos ekspertizę. Apeliantė (ieÅ¡kovė) taip pat prašė bylÄ apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais: Teismas nemotyvuota protokoline nutartimi atmetė ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl papildomos teismo medicininės ekspertizės paskyrimo, taip suvaržė ieÅ¡kovės teises įrodinėti testatoriaus sveikatos bÅ«klę dėl jo patirtos galvos traumos. Teismo sprendimas pernelyg „apsunkintas“ byloje apklaustų liudytojų parodymais, kurie neatskleidė bylos esmės, kadangi teismas konstatavo liudytojų parodymų prieÅ¡taringumÄ , tačiau tinkamai jų neįvertino.

Teismas neatliko ir kitų raÅ¡ytinių įrodymų vertinimo ir nesusiejo jų reikÅ¡mingumo su teismo sprendimo turiniu. Teismo spendimo motyvai yra iÅ¡ esmės bylos faktinių aplinkybių iÅ¡dėstymas, tačiau teismo sprendime nėra aiÅ¡kių teismo iÅ¡vadų, kuriomis yra grindžiamas bÅ«tent toks teismo sprendimas. Teismas turėjo pagrindÄ priimti atskirÄ jÄ nutartį dėl atsakovės pateiktos teismo medicinos ekspertų konsultacinės iÅ¡vados, kuri buvo atlikta nekvalifikuotai, netinkamai, kadangi ekspertams nebuvo pateikti medicininiai dokumentai.

Teismas nepagrįstai atmetė praÅ¡ymÄ dėl dokumentų pareikalavimo iÅ¡ notaro, kadangi ieÅ¡kovė siekė įrodyti galimÄ atsakovės nesÄ Å¾iningumÄ , susijusį su daugkartiniu svetimo turto paveldėjimu pagal atitinkamus kitų asmenų testamentus. Teismas neįvertino konkrečių bylinėjimosi iÅ¡laidų dydžio Teisingumo ministro rekomendacijų pagrindu, todėl teismo sprendimas Å¡ioje dalyje yra nekonkretus ir neaiÅ¡kus bei neatitinkantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro rekomendacijose reglamentuotų iÅ¡laidų už atstovavimÄ teisme dydžių ir vertinimo kriterijų.

Atsiliepdama į apeliacinį skundÄ , atsakovė I. J. praÅ¡o:

1) pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ ir ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti;

2) priteisti iš ieškovės visas turėtas bylinėjimosi išlaidas;

3) skirti ieÅ¡kovei 5000 Eur baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis, 2500 Eur baudos priteisiant atsakovei kaip nuostolių atlyginimÄ ;

4) prijungti įrodymus, susijusius su atsakovės turto paveldėjimu. Atsiliepime atsakovė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas sprendimu nustatė, jog ieÅ¡kovė savo ieÅ¡kinyje nurodytų aplinkybių neįrodė – ieÅ¡kovė neįrodė, kad atsakovė testatoriui buvo svetimas asmuo, kad testatorius, sudarydamas testamentÄ , galimai buvo įtakotas kito asmens nuomonės, kad testamentas sudarytas nesuvokiant savo veiksmų, sudaryto testamento turinio bei pasekmių, todėl, esant neįrodytam ieÅ¡kinio pagrindui, ieÅ¡kinys negali bÅ«ti tenkinamas. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmetė pagrįstai. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliantės (ieÅ¡kovės) L. Ž. apeliacinis skundas atmestinas.

10. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

11. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad J. Ž. Kelmės rajono 2-ajame notaro biure 2015 m. rugpjūčio 27 d. sudarė testamentÄ . Testamentas pasiraÅ¡ytas testatoriaus J. Ž. ir patvirtintas notaro A. A., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 11). Testamentu J. Ž. visÄ jam priklausantį kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ , taip pat visas jam priklausančias turtines teises bei visÄ kitÄ turtÄ paliko I. J.. Testamento 2 punkte buvo numatyta, kad testamentu paskirtai įpėdinei J. I. mirus iki atsirandant palikimui arbai jai palikimo nepriėmus, visas testamente nurodytas turtas ir turtinės teisės atitenka J. K.. Testamente nurodyta, kad testamentas perskaitytas garsiai, iÅ¡aiÅ¡kintas dėl turinio ir pasekmių, ir, kaip atitinkantis testatoriaus valiÄ , pasiraÅ¡ytas.

12. Testatorius J. Ž. mirė (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 7). Jo palikimÄ priėmė įpėdinė pagal įstatymÄ â€“ jo dukra L. Ž. ir įpėdinė pagal testamentÄ â€“ I. J. (1 t., b. l. 9–10).

13. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) numatyta, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymÄ arba (ir) įpėdiniams pagal testamentÄ (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas fizinis asmuo gali testamentu palikti visÄ savo turtÄ arba jo dalį (neiÅ¡skiriant ir įprastinio namų apstatymo bei apyvokos reikmenų) vienam ar keliems asmenims, kurie yra arba nėra įpėdiniai pagal įstatymÄ , taip pat valstybei, savivaldybėms, juridiniams asmenims (CK 5.19 straipsnio 1 dalis).

Testamentas – tai asmeninis, vienaÅ¡alis, raÅ¡ytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisinių padarinių atsiranda testatoriui mirus ir kuris suteikia pirmenybę paveldėti jame nurodytiems asmenims. TestamentÄ testatorius sudaro laisva valia be prievartos, suklydimo. Ä®prastinis suinteresuotų įpėdinių įkalbinėjimas ar praÅ¡ymas sudaryti jiems palankų testamentÄ nelaikomi prievarta ir neturi įtakos testamento galiojimui (CK 5.18 straipsnio 1 dalis).

14. TestamentÄ gali sudaryti tik veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikÅ¡mę ir padarinius (CK 5.15 straipsnio 2 dalis). Kai testamentÄ sudarė asmuo, kuris negalėjo suvokti savo veiksmų reikÅ¡mės, testamentas gali bÅ«ti pripažįstamas negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu, t. y. dėl to, kad fizinis asmuo, kuris, nors ir bÅ«damas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios bÅ«senos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti. CK 1.89 straipsnio pagrindu nuginčijami sandoriai priskiriami prie sandorių su valios trÅ«kumais.

Sandoris gali bÅ«ti pripažįstamas negaliojančiu tik tuo atveju, kai jame iÅ¡reikÅ¡ta asmens valia dėl kokios nors priežasties (ligos ar kt.) neatitinka tikrosios sandorio Å¡alies valios. Pasisakydamas dėl Å¡ios normos aiÅ¡kinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismai, nagrinėdami ieÅ¡kinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės, turi atsižvelgti į duomenis apie Å¡io asmens bÅ«senÄ sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumÄ ar žalingumÄ , pagrįstumÄ ir kt.).

Asmens bÅ«senÄ , kaip juridinį faktÄ , gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrÄ asmens bÅ«senÄ sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2009).

15. Nagrinėjamoje byloje buvo paskirta pomirtinė teismo psichiatrijos ekspertizė. 2017 m. sausio 20 – vasario 27 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte konstatuota, kad J. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) sudarydamas 2015 m. rugpjūčio 27 d. testamentÄ dėl savo ankstesnių sveikatos sutrikimų nesuprato testamento turinio, savo veiksmų esmės ir jis negalėjo tinkamai, visapusiÅ¡kai ir nepriklausomai valdyti savo veiksmus. Tačiau kategoriÅ¡kai ir vienareikÅ¡miÅ¡kai to patvirtinti nėra galimybės dėl ekspertizei pateiktoje medžiagoje esančių duomenų apie J. Ž. pažintinių funkcijų pakenkimo lygį stokos (1 t., b. l. 162).

16. Pirmosios instancijos teismas, siekdamas įvertinti asmens bÅ«senÄ testamento sudarymo metu, vertino teismo psichiatrijos ekspertizės iÅ¡vados duomenis, ekspertės paaiÅ¡kinimus, Å¡alių, notaro, liudytojų parodymus, byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus ir sprendė, jog ieÅ¡kovė neįrodė, kad J. Ž. testamento sudarymo dienÄ negalėjo suprasti savo veiksmų ar jų valdyti. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas tokiÄ savo iÅ¡vadÄ pagrindė sprendimo motyvuojamoje dalyje nustatytomis konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis ir argumentacija, visi byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai, apklaustų asmenų parodymai teismo buvo iÅ¡tirti ir įvertinti tam, kad bÅ«tų nustatyta atitinkama testatoriaus bÅ«sena testamento sudarymo metu.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, įrodinėjimo priemonių visuma suformavo neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad J. Ž., sudarydamas testamentÄ , neturėjo tokių psichikos sutrikimų, dėl kurių jis nesugebėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti. Ä®statymo nustatyta galimybė asmeniui savo nuožiÅ«ra nuspręsti, kam po jo mirties atiteks teisė disponuoti likusiu turtu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika tokio pobÅ«džio bylose, dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, aiÅ¡kina, kad gerbti testatoriaus valiÄ reikalauja gero elgesio (geros moralės) taisyklės.

17. Pažymėtina, kad byloje sprendžiamas klausimas dėl testamento pripažinimo negaliojančiu. Teismo buvo praÅ¡oma pripažinti testamentÄ negaliojančiu nuo jo sudarymo momento, kaip sudarytÄ neveiksnaus, nesugebančio tinkamai priimti sprendimÄ , nesuvokiančio savo veiksmų, sudaryto testamento turinio bei jo pasekmių asmens. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai atmetė praÅ¡ymÄ iÅ¡reikalauti iÅ¡ notaro atitinkamus dokumentus, esÄ galinčius patvirtinti atsakovės nesÄ Å¾iningumÄ , versliÅ¡kumÄ realizuojant kitų asmenų paveldėtÄ turtÄ , ir piktnaudžiavimÄ svetimų asmenų pasitikėjimu. Apeliacinės instancijos vertinimu, toks apeliantės (ieÅ¡kovės) praÅ¡ymas nesusijęs su byloje nagrinėjamu klausimu, nėra susijęs su pareikÅ¡to ieÅ¡kinio pagrindu ir dalyku, todėl teismo buvo pagrįstai atmestas.

18. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas praÅ¡ymÄ dėl papildomos ekspertizės skyrimo, nurodė, kad byloje nebuvo pateikta naujų dokumentų, įrodymų, kurie sudarytų pagrindÄ papildomai ar pakartotinei ekspertizei pateikti kitokias iÅ¡vadas, nei byloje pateikė ekspertė, suraÅ¡iusi ekspertizės aktÄ . Byloje esantį atliktos ekspertizės aktÄ pirmosios instancijos teismas įvertino, į bylÄ pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus iÅ¡tyrė, todėl, byloje nesant jokių naujų ir papildomų domenų apie testatoriaus ligas, galvos traumÄ , liekamuosius jos reiÅ¡kinius, praÅ¡ymas dėl papildomos ekspertizės skyrimo buvo atmestas pagrįstai.

Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skirti byloje papildomÄ ekspertizę nėra jokio teisinio pagrindo. Taip pat pažymėtina, kad dėl atsakovės pateiktos teismo medicinos ekspertų konsultacinės iÅ¡vados pirmosios instancijos teismas pasisakė, jog Å¡i iÅ¡vada kaip įrodymas nevertintina, kadangi iÅ¡vada neturi ekspertizės akto statuso (t. 2, b. l. 90).

19. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas bylinėjimosi iÅ¡laidas, vadovavosi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio patvirtinimo“. Teismas, įvertinęs minėto teisės akto nuostatas, atsakovės atstovės advokatės pateiktus procesinius dokumentus, sugaiÅ¡tÄ darbo laikÄ , bylos sudėtingumÄ , visiÅ¡kai pagrįstai sprendė, jog 2150 Eur dydžio advokato atlyginimas yra atitinkantis ne tik teisės aktuose nustatytus reikalavimus, bet ir teisingumo, protingumo kriterijus.

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka 20. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 322 straipsnyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas, tačiau Å¡is praÅ¡ymas teismui nėra privalomas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundÄ gali pateikti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka.

Nagrinėjamu atveju apeliantė (ieÅ¡kovė) prašė bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, nurodydama, kad praÅ¡o apeliacinės instancijos teismo paskirti papildomÄ teismo medicininę ekspertizę. Apeliacinės instancijos teismui konstatavus, jog nėra jokio teisinio pagrindo skirti byloje papildomÄ teismo psichiatrijos ekspertizę, spręstina, kad byla apeliacine tvarka nagrinėtina raÅ¡ytinio proceso tvarka pagal byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus. Dėl baudos skyrimo 21. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesÄ Å¾iningai pareiÅ¡kė nepagrįstÄ ieÅ¡kinį (apeliacinį ar kasacinį skundÄ , praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ , pateikė kitÄ procesinį dokumentÄ ) arba sÄ moningai veikė prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir iÅ¡sprendimÄ , gali bÅ«ti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui Å¡io patirtus nuostolius.

Teismas, nustatęs Å¡io straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tÅ«kstančių eurų baudÄ , iki 50 procentų iÅ¡ Å¡ios baudos gali bÅ«ti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis). Atsakovė nurodė, kad apeliantė (ieÅ¡kovė) ir toliau pažeidžia jos teises, siekia gauti įrodymus, nesusijusius su byla, siekia apÅ¡meižti, todėl prašė skirti apeliantei (ieÅ¡kovei) baudÄ dėl procesinio elgesio.

Ä®statyme nustatytos teisės pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį ar paduoti apeliacinį (atskirÄ jį) skundÄ , remiantis kasacinio teismo pozicija, įgyvendinimas gali bÅ«ti laikomas piktnaudžiavimu tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014). Nagrinėjamu atveju, esamų duomenų nepakanka iÅ¡vadai, kad apeliantė (ieÅ¡kovė) apeliacinį skundÄ iÅ¡ tiesų pateikė siekdama kitų tikslų, nei apginti savo teises, padaryti, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo tenkinti atsakovės praÅ¡ymo dėl baudos apeliantei (ieÅ¡kovei) skyrimo.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 22. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismui konstatuojant, jog apeliantės (ieÅ¡kovės) apeliacinis skundas atmestinas, spręstinas klausimas dėl atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo.

Atsakovė, atsiliepdama į apeliacinį skundÄ , prašė priteisti iÅ¡ apeliantės jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Ä® bylÄ pateiktas 2017 m. rugsėjo 4 d. pinigų priėmimo kvitas, iÅ¡ kurio matyti, kad bendra suma už teisines paslaugas yra 500 Eur (2 t., b. l. 125); į bylÄ pateikta atsakovės atstovės advokatės ataskaita apie sugaiÅ¡tÄ darbo laikÄ (2 t., b. l. 127). Å alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymÄ â€žDėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio patvirtinimo“ Nr. 1R-85 (nauja redakcija nuo 2015-03-20) 7 punktÄ rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalÅ«s dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių); už atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ rekomenduojami priteistini maksimalÅ«s užmokesčio dydžiai yra 1,3 (8.11. punktas).

Atsižvelgdamas į minėtas įstatymų nuostatas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovės patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydis nevirÅ¡ija Rekomendacijose nustatytÄ galimÄ Å¡ių iÅ¡laidų dydį, todėl atsakovės I. J. patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ apeliantės (ieÅ¡kovės) L. Ž.. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a: Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 11 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .IÅ¡ ieÅ¡kovės L.

Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje, atsakovės I. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai. Teisėjai                                                                 Danutė Burbulienė                                                                  Vytautas Kursevičius                                                                  Birutė Simonaitienė