a8983b3a-b0e5-4aa2-9ee2-57bb197e0716 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. e2A-574-330/2017Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00512-2016-2                                                                                                                  Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.1; 2.4.2.10; 2.6.10.2.4.1. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. spalio 26 d.VilniusLietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų ArtÅ«ro Driuko, Danguolės Martinavičienės ir Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Izobara“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 20 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-4234-661/2016 pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Izobara“ ieÅ¡kinį atsakovui Å«kininkui A.

J. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė DNB bankas. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Ginčo esmė Pirmosios instancijos teismui pateiktame ieškinyje, kuris vėliau buvo tikslinamas, ieškovė BUAB „Izobara“ prašė priteisti iš atsakovo ūkininko A. J. 47 043 Eur žalai atlyginti, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas, uždrausti atsakovui naudotis ieškovei nuosavybės teise priklausančiais technologiniais vamzdynais.Ieškovė nurodė, kad 2006 m. sausio 30 d.

Å¡alys sudarė Å ilumos energijos tiekimo ir 5 MW (megavatų) katilinės montažo sutartį Nr. 60130. Pagal Å¡iÄ sutartį atsakovas įsipareigojo per metus iÅ¡ ieÅ¡kovės nupirkti Å¡ilumos energijos kiekį, kuris apskaičiuotas sutartyje nurodyto kainos skaičiavimo algoritmo bÅ«du, ir už nupirktÄ Å¡ilumos energijÄ mokėti sutartyje nustatytÄ kainÄ .2006 metais ieÅ¡kovė, pasitelkdama finansuojančiÄ bendrovę AB DNB lizingÄ ir partnerius, atsakovo Å«kyje sumontavo dujinės katilinės komplektÄ bei prie jo priskirtÄ Ä¯rangÄ , savo lėšomis įrengė technologinius vamzdynus ir, juos sujungdama į bendrÄ sistemÄ , sukÅ«rė pilnai funkcionuojančiÄ katilinę su visais tinklais, gebančiÄ užtikrinti atsakovo Å¡iluminės energijos ir karÅ¡to vandens poreikius.2008 m. sausio 1 d. ieÅ¡kovė ir atsakovas sudarė papildomÄ susitarimÄ prie sutarties, kuriuo sutarė pakeisti Å¡ilumos energijos pardavimo kainÄ .

Å alims sudarius minėtÄ susitarimÄ bei patvirtinus naujÄ Å¡ilumos ir karÅ¡to vandens kainos skaičiavimo algoritmÄ , kitos sutarties sÄ lygos keičiamos nebuvo, taigi atsakovo įsipareigojimas dėl perkamo energijos kiekio nebuvo pakeistas.IeÅ¡kovė nurodė iki 2012 metų nusiskundimų dėl sutarties vykdymo negavusi, tačiau 2013-2014 metų Å¡ildymo sezono metu atsakovas nupirko žymiai mažiau Å¡ilumos energijos nei įprastai, o nuo 2014 metų pavasario Å¡ilumos energijos pirkimÄ jis nutraukė. 2012-2014 metais atsakovas įsirengė ir pradėjo eksploatuoti naujÄ 2 MW galios biokuro katilinę, skirtÄ savo Å¡ilumos poreikiams tenkinti, nors pagal sudarytÄ sutartį buvo įsipareigojęs Å¡iluminę energijÄ pirkti iÅ¡ ieÅ¡kovės. Atsakovas be ieÅ¡kovės leidimo prijungė biokuro katilinę prie ieÅ¡kovės technologinių vamzdynų ir tokiu bÅ«du neteisėtai bei neatlygintinai naudoja ieÅ¡kovei priklausantį turtÄ ir gauna iÅ¡ to naudÄ .

Dėl tokių atsakovo veiksmų ieÅ¡kovė patyrė žalÄ negautų pajamų pavidalu, be to, ieÅ¡kovės teisės pažeidžiamos neteisėtai naudojant jai priklausantį turtÄ . Atsakovas A. J. su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė 2016 m. birželio 1 d. nusipirkęs ginčo katilinę, todėl laikytina, kad ieÅ¡kovė neteko reikalavimo teisės. Atsakovas nurodė, jog nuo 2013 metų ieÅ¡kovės teikiamos Å¡ilumos energijos tiekimas sutriko ir vėliau buvo visiÅ¡kai nutrauktas.

Pasak atsakovo, ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių neva turimÄ BUAB „Izobara“ nuosavybės teisę į Å¡ilumos energijos tiekimo tinklus. IeÅ¡kovės pateiktas darbo projektas patvirtina, kad inžineriniai tinklai yra katilinės priklausinys. Atsakovas nurodė, kad Å¡ilumos energijos pirkimo sumažėjimÄ nuo 2013 metų, o vėliau ir visiÅ¡kÄ katilinės neeksploatavimÄ lėmė tik ieÅ¡kovės neteisėtas elgesys – katilinės priežiÅ«ros prievolės nevykdymas.

Nors atsakovas kreipėsi į ieÅ¡kovę, Å¡i dėl blogos finansinės padėties nebuvo pajėgi vykdyti įsipareigojimų. Atsakovas paaiÅ¡kino, kad nuosavos biokuro katilinės poreikį lėmė Å«kio plėtra ir tai, jog dėl prastos bÅ«klės ieÅ¡kovės katilinę tapo pavojinga eksploatuoti. Pasak atsakovo, naujos katilinės galingumas nėra pakankamas atsakovo Å«kio poreikiams, todėl atsakovas iÅ¡ AB DNB banko įsigijo ieÅ¡kovės sumontuotÄ katilinę. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.

Teismas, įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimÄ , akcentavo, jog teisingam ginčo iÅ¡sprendimui tikslinga nustatyti, kas lėmė netinkamÄ sutarties vykdymÄ . Pažymėjo, kad Å¡alys sutartimi įsipareigojo vadovautis Energetikos sistemos Å¡ilumos Å«kio eksploatavimo ir energijos tiekimo taisyklėmis bei prieÅ¡gaisrinės ir darbo saugos reikalavimais, o pagal sutarties sÄ lygas planinius Å¡ilumos Å«kio remontus tiekėjas derina su užsakovu. Ä®vertinęs sutarties sÄ lygas teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė privalėjo rÅ«pintis tinkama katilinės eksploatacija, jos remontu, privalomomis patikromis.

Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog ieÅ¡kovė 2006-2016 metų laikotarpiu bÅ«tų atlikusi katilinės apžiÅ«ras ir patikrinimus, nors pateikti įrodymai patvirtina, kad ginčo katilinė turi trÅ«kumų, dėl kurių jos eksploatavimas nebuvo galimas. Teismo vertinimu, tikėtina, kad ieÅ¡kovė negalėjo tinkamai vykdyti ginčo sutarties ir dėl to, jog ji turėjo finansinių sunkumų, kÄ patvirtina bankroto bylos iÅ¡kėlimo jai faktas. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovė neįrodė atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygų – priežastinio ryÅ¡io tarp sutarties nevykdymo ir žalos, nes atsakovo sutarties nevykdymas (netinkamas vykdymas) pasireiÅ¡kė tuo, jog jis negalėjo tinkamai įvykdyti sutarties dėl ieÅ¡kovės nevykdomų įsipareigojimų.

Teismas svarbia pripažino aplinkybę, jog beveik visÄ sutarties galiojimo laikotarpį ieÅ¡kovė nereiÅ¡kė pretenzijų atsakovui dėl netinkamo sutarties vykdymo. Teismo vertinimu, pateiktu ieÅ¡kiniu siekiama spręsti finansinių reikalavimų tenkinimo ieÅ¡kovės bankroto procese klausimus. Teismas atmetė ieÅ¡kovės argumentus dėl atsakovo neteisėto naujos katilinės įrengimo. Nurodė, kad tokio draudimo Å¡alių pasiraÅ¡ytoje sutartyje nebuvo, o naujos katilinės poreikis buvo objektyviai pagrįstas.

             Dėl ieÅ¡kovės reikalavimo uždrausti atsakovui naudotis technologiniais vamzdynais teismas pažymėjo, kad atsakovas nusipirko ginčo katilinę su specifikacijoje iÅ¡vardintais daiktais. Nors specifikacijoje nėra nurodyti technologiniai vamzdynai, kurie yra prijungti tarp ginčo katilinės ir atsakovo Å¡iltnamių, teismas šį turtÄ (vamzdynus) kvalifikavo kaip pagrindinio daikto – katilinės priklausinį (tarnaujantį daiktÄ ). Ä®vertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimÄ teismas konstatavo, kad technologinį vamzdynÄ iÅ¡tiko pagrindinio daikto (katilinės) likimas – jis perėjo atsakovo nuosavybėn. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė BUAB „Izobara“ praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 20 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais:Teismas netinkamai vertino raÅ¡ytinius įrodymus ir pažeidė įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias teisės normas. Ä®rodymai patvirtina, kad atsakovo Å«kyje buvo sukurti du daiktai: pagrindinis daiktas – katilinė ir antraeilis daiktas – technologiniai Å¡ilumos perdavimo vamzdynai. 2006 m. balandžio 7 d. lizingo sutarties sudarymo metu technologiniai vamzdynai, kaip objektas, neegzistavo. Tokiu bÅ«du susidarė padėtis, kuomet pagrindinis daiktas (katilinė) nuosavybės teise priklausė lizingo bendrovei, o antraeilis daiktas (vamzdynai) – ieÅ¡kovei.

Bylos duomenys patvirtina, kad 2016 m. birželio 1 d. sutartimi atsakovas iÅ¡ lizingo bendrovės nusipirko tik tÄ turtÄ , kuris buvo lizinguotas ieÅ¡kovei, t. y. tik katilinės įrangÄ , o ne pilnai funkcionuojančiÄ Å¡ilumos tiekimo sistemÄ . Teismas peržengė bylos nagrinėjimo ribas. IeÅ¡kovė byloje nereiÅ¡kė reikalavimo dėl inžinerinių tinklų nuosavybės teisės pripažinimo, todėl teismas nepagrįstai iÅ¡sprendė Å¡io daikto nuosavybės fakto klausimÄ . Teismas netinkamai taikė įstatymo nuostatas, nukrypo nuo teismų praktikos ir pažeidė ieÅ¡kovės teisę į nuosavybę.

Iš 2016 m. birželio 1 d. trečiojo asmens (lizingo bendrovės) ir atsakovo sudarytos pirkimo – pardavimo sutarties aiškiai matyti, kad sutarties objektas yra ne katilinė, o katilinės įranga. Lizingo bendrovė niekada nebuvo įgijusi nuosavybės teisės į inžinerinius tinklus. Bylos duomenys patvirtina, kad trečiasis asmuo katilinės statybos darbų nefinansavo. Teismas nepagrįstai akcentavo aplinkybę, jog inžineriniai tinklai nebuvo registruoti Nekilnojamojo turto registre. Teismas netinkamai taikė sutartinę civilinę atsakomybę reguliuojančias teisės normas.

Sutartį pažeidė ne ieÅ¡kovė, o atsakovas. Atsakovas pagal sutarties sÄ lygas turėjo nustatyti Å¡ildymo sezono pradžiÄ ir pabaigÄ . Tinkamas Å¡ios pareigos vykdymas bÅ«tų leidęs ieÅ¡kovei racionaliai susiplanuoti darbus. Atsakovo argumentai apie jo kreipimÄ si į ieÅ¡kovę dėl netinkamos katilinės bÅ«klės nepagrįsti objektyviais duomenimis. Atsakovas neįrodė informavęs ieÅ¡kovę dėl netinkamo sutarties vykdymo. Pats atsakovas nuo 2014 metų sÄ moningai nustojo bendradarbiauti su ieÅ¡kove, todėl nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad katilinės eksploatavimas bÅ«tų nutrÅ«kęs dėl katilinės įrangos gedimų.

Apie katilinės įrengimų gedimus tapo žinoma tik 2016 metais, todėl nėra pagrindo manyti, kad tie gedimai atsirado 2012-2014 metais. Teismas nepagrįstai atmetė ieÅ¡kovės argumentus, jog atsakovas neturėjo teisės įsirengti naujos katilinės. Atsakovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių papildomos energijos poreikį. Nuo 2014 metų atsakovas eksploatavo tik savo biokuro katilinę, o Å¡alių sudarytos sutarties nevykdė sÄ moningai, dėl ko ieÅ¡kovė neteko suplanuotų pajamų.

 Atsakovas A. J. atsiliepime į ieÅ¡kovės BUAB „Izobara“ apeliacinį skundÄ praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 20 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o ieÅ¡kovės BUAB „Izobara“ apeliacinį skundÄ atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde neteisingai nurodo bylos faktines aplinkybes. IeÅ¡kovė ginčo inžinerinių tinklų nuosavybės faktui pagrįsti turėjo pateikti Nekilnojamojo turto registro duomenis. Atsakovas nedavė sutikimo jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype įrengti ieÅ¡kovei priklausančių tinklų.

IeÅ¡kovės pateikta PVM sÄ skaita faktÅ«ra dėl tinklų įrengimo nesukuria nuosavybės teisės. Å ilumos tiekimo trasos yra neatskiriama katilinės dalis. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad visa ieÅ¡kovės sumontuota katilinė buvo perleista atsakovui. Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso visa katilinė, o ne tik jos įranga.  Apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovas pasibaigus 2013-2014 metų Å¡ildymo sezonui esÄ pareiÅ¡kė iÅ¡ ieÅ¡kovės nebepirksiantis Å¡ilumos energijos, nepagrįstas bylos duomenimis.

Nupirktos energijos kiekio mažėjimÄ , o vėliau ir visiÅ¡kÄ katilinės neeksploatavimÄ lėmė tai, jog ieÅ¡kovė nevykdė sutarties. Å iÄ aplinkybę patvirtina raÅ¡ytiniai įrodymai. Sutarties nevykdymas lėmė tai, kad katilinė tapo netinkama eksploatuoti. Teismo iÅ¡vados dėl antraeilio daikto likimo pagrįstos aktualia kasacinio teismo praktika. Inžineriniai tinklai yra antraeilis daiktas, todėl jį iÅ¡tiko pagrindinio daikto – katilinės likimas. IeÅ¡kovė nepateikė duomenų iÅ¡ Nekilnojamojo turto registrų, kurie patvirtintų jos nuosavybės teises į katilinės inžinerinius tinklus.

IeÅ¡kovės nurodyti dokumentai nepatvirtina tinklų nuosavybės fakto. Teismo sprendimu nebuvo pažeista ieÅ¡kovės teisė į nuosavybę. IeÅ¡kovė, nebÅ«dama atsakovo žemės sklype esančių Å¡ilumos tiekimo trasų savininke, neturi teisės remtis Konstitucijoje įtvirtinta teise į nuosavybės neliečiamumÄ ir kitų teisės aktų nuostatomis, ginančiomis savininko teises. Skundo argumentas, jog teismas, konstatuodamas faktÄ , kad antraeilį daiktÄ iÅ¡tiko pagrindinio daikto likimas, esÄ peržengė ieÅ¡kinio ribas, nepagrįstas.

Teismas, atsakydamas į ieÅ¡kinio argumentus, privalėjo pasisakyti dėl ieÅ¡kovės nurodytų aplinkybių, susijusių su ginčo turto nuosavybės teisės turėjimu. Teismas pagrįstai konstatavo, jog aptariamu atveju nėra sutartinės civilinės atsakomybės sÄ lygų viseto. IeÅ¡kovė neįrodė priežastinio ryÅ¡io sÄ lygos. Žalos atsiradimÄ sÄ lygojo tai, jog atsakovas negalėjo nupirkti sutarto kiekio energijos dėl ieÅ¡kovės neveikimo – katilinės eksploatavimui tinkamos bÅ«klės neužtikrinimo.

Nors atsakovas neteikė raÅ¡tiÅ¡kų pretenzijų dėl katilinės eksploatavimo trÅ«kumų paÅ¡alinimo, ieÅ¡kovė turėjo katilinės veikimÄ tikrinti teisės aktų nustatyta tvarka ir periodiÅ¡kai. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde iÅ¡ esmės pripažįsta aplinkybę, jog nuo 2013 metų faktiÅ¡kai nebuvo pajėgi prižiÅ«rėti katilinę. Teismo iÅ¡vados dėl naujos biokuro katilinės poreikio yra pagrįstos. VÄ® Registrų centro duomenys patvirtina, kad atsakovo Å«kis 2013-2014 metais plėtėsi – buvo pastatyti 2 ha Å¡iltnamių, todėl ieÅ¡kovės pastatyta katilinė nebegalėjo patenkinti padidėjusių energijos poreikių.

Trečiasis asmuo AB DNB bankas atsiliepime į ieÅ¡kovės BUAB „Izobara“ apeliacinį skundÄ nurodė, kad lizingo davėjui priklausė tik katilinės įranga, kuri buvo perduota atsakovui 2016 m. gruodžio 6 d. perdavimo nuosavybėn aktu. Atsakovo Å«kyje sumontuoti technologiniai vamzdynai lizingo davėjui nepriklausė ir atsakovui nebuvo perduoti.Teisėjų kolegijak o n s t a t u o j a : Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys).  Dėl esminių faktinių aplinkybių, ginčo esmės IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieÅ¡kovė UAB „Izobara“ ir atsakovas Å«kininkas A.

J. 2006 m. rugpjūčio 1 d. sudarė Å ilumos energijos tiekimo ir 5 MW katilinės montažo sutartį Nr. 6081. Šia sutartimi ieÅ¡kovė įsipareigojo atsakovo Å«kyje, esančiame (duomenys neskelbtini), sumontuoti 5MW galios katilinę, rekonstruoti atsakovo Å¡iltnamių Å¡ildymo sistemÄ , tiekti termofikacinį vandenį atsakovo patalpų Å¡ildymui, karÅ¡tam vandeniui ruoÅ¡ti ir technologinėms reikmėms pagal Å¡alių suderintÄ temperatÅ«ros ir Å¡ilumos tiekimo grafikÄ , parduoti Å¡ilumos energijÄ už kainÄ , paskaičiuotÄ pagal algoritmÄ , nurodytÄ Å¡ios sutarties priede.

Atsakovas įsipareigojo per metus nupirkti 9 975 MW Å¡ilumos energijos, už nupirktÄ Å¡ilumos energijÄ sumokėti sutartyje aptartÄ kainÄ . Sutarties vykdymo metu atsakovui nupirkus 99 750 MW Å¡ilumos energijos, ieÅ¡kovė įsipareigojo katilinę (sumontuotÄ katilinės įrangÄ ) bei Å¡ilumos tiekimo energijos tinklus parduoti atsakovui už 1 Lt (0,29 Eur) kainÄ . 2006 metais ieÅ¡kovė, pasitelkdama finansuojančiÄ bendrovę – AB DNB lizingas (2006 m. balandžio 7 d. pirkimo – pardavimo sutartimi ieÅ¡kovė lizingo bendrovei pardavė katilinės įrangÄ , o 2006 m. balandžio 7 d. lizingo sutartimi lizingo bendrovė šį turtÄ (lizingo objektÄ ) perdavė ieÅ¡kovei naudotis ir valdyti lizingo sutarties galiojimo laikotarpiu), kurios teises perėmė trečiasis asmuo AB DNB bankas, ir partnerius, atsakovo Å«kyje sumontavo dujinės katilinės komplektÄ bei prie jo priskirtÄ Ä¯rangÄ , savo lėšomis įrengė technologinius vamzdynus ir, juos sujungdama į bendrÄ sistemÄ , sukÅ«rė pilnai funkcionuojančiÄ katilinę su visais tinklais, gebančiÄ užtikrinti atsakovo Å¡iluminės energijos ir karÅ¡to vandens poreikius. 2016 m. birželio 1 d. pirkimo - pardavimo sutartimi atsakovas nusipirko ginčo katilinę iÅ¡ AB DNB banko. 2016 m. gruodžio 6 d. perdavimo nuosavybėn aktu ginčo katilinė (lizingo objektu buvusi katilinės įranga) buvo perduota atsakovo nuosavybėn. Pirmosios instancijos teismui pateiktame ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovė BUAB „Izobara“ prašė priteisti iÅ¡ atsakovo Å«kininko A.

J. 47 043 Eur žalai atlyginti, 6 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas, uždrausti atsakovui naudotis ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančiais technologiniais vamzdynais. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinį grindė netinkamu sutarties vykdymu, atsakovui pažeidus sutarties sÄ lygas, be to, grindė ieÅ¡kovės, kaip turto savininkės, teisių pažeidimu atsakovui neteisėtai naudojantis ieÅ¡kovei priklausančiu daiktu. IeÅ¡kovė nurodė, kad 2013-2014 metų Å¡ildymo sezono metu atsakovas nupirko daug mažiau Å¡ilumos energijos nei įprastai, o nuo 2014 metų pavasario Å¡ilumos energijos pirkimÄ nutraukė.

Dėl tokių atsakovo veiksmų ieÅ¡kovė nurodė patyrusi žalÄ negautų pajamų pavidalu, be to, ieÅ¡kovės teisės pažeidžiamos neteisėtai naudojant jai priklausantį turtÄ â€“ atsakovas savo Å«kyje pastatė naujÄ biokuro katilinę, kuriÄ prijungė prie tame Å«kyje esančių Å¡ilumos energijos perdavimo tinklų, nuosavybės teise priklausančių ieÅ¡kovei. Pirmosios instancijos teismas apskųstuoju sprendimu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmetė. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį patenkinti.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos apeliacinio nagrinėjimo ribas, apibrėžtas apeliacinio skundo pagrindu, nurodo, jog byloje spręstina, ar pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmesti ieÅ¡kovės reikalavimai dėl sutartinės civilinės atsakomybės taikymo bei daikto savininko teisių gynimo, yra teisėtas ir pagrįstas. Dėl sutartinės civilinės atsakomybės taikymoSutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas (sumokėti baudÄ , delspinigius), o kita Å¡alis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 3 dalis).Civilinei atsakomybei taikyti turi bÅ«ti nustatytos Å¡ios sÄ lygos: atsakovo neteisėti veiksmai, pasireiÅ¡kiantys sutartinės prievolės nevykdymu ar netinkamu vykdymu, dėl to atsiradę nuostoliai ir priežastinis jų ryÅ¡ys (CK 6.246–6.249, 6.256 straipsniai).

Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį skolininko kaltė preziumuojama, iÅ¡skyrus įstatymų nustatytus atvejus. Kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai jÄ Ä¯vykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai jÄ Ä¯vykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Taigi sutartyje nesant iÅ¡lygos dėl kaltės, kaip civilinės atsakomybės sÄ lygos, verslininko sutartinė atsakomybė atsiranda be kaltės, ir, esant reikalavimui taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, teismas turi nustatyti tris atsakomybės sÄ lygas:

žalÄ , neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472-684/2015). Kiekvienas asmuo, vykdydamas sutartį, turi elgtis teisėtai, t. y. tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Netinkamas sutartinių prievolių vykdymas yra teisinis pagrindas sutartinei atsakomybei kilti – neteisėtai veikianti Å¡alis privalo atlyginti kitai sutarties Å¡aliai Å¡ios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis).

Taigi sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymÄ ar netinkamÄ Ä¯vykdymÄ arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1, 2 dalys). Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje nustatyta, bet ir visa tai, kÄ lemia sutarties esmė arba įstatymai; tai reiÅ¡kia, kad neatsižvelgiant į tai, kokias nuostatas pažeidė – įstatymo ar sutarties, Å¡alių atsakomybė laikytina sutartine.

Sutarčių vykdymo principai įtvirtinti CK 6.200 straipsnyje: Å¡alys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sÄ Å¾iningai; vykdydamos sutartį, Å¡alys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis; sutartis turi bÅ«ti vykdoma kuo ekonomiÅ¡kesniu kitai Å¡aliai bÅ«du; jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį Å¡alis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai Å¡i Å¡alis privalo imtis tokių pastangų, kokių bÅ«tų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo.

Prievolė laikoma įvykdyta netinkamai, jÄ Ä¯vykdžius tik iÅ¡ dalies, praleidus įvykdymo terminÄ , pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sÄ lygas, bendradarbiavimo pareigÄ , imperatyviÄ sias teisės normas ar bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).Sutartinės prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo aplinkybė, kaip sutartinės atsakomybės sÄ lyga, nėra preziumuojama (CK 6.246, 6.256 straipsniai), todėl ginčo atveju jÄ privalo įrodyti ieÅ¡kovas, reikalaujantis taikyti sutartinę civilinę atsakomybę (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015).

Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad atsakovas iki 2012 metų (įskaitytinai) įsipareigojimus pagal Å¡alių sudarytÄ sutartį vykdė tinkamai. Nors bylos duomenys patvirtina, kad viso sutarties galiojimo laikotarpiu iki 2012 metų atsakovas nebuvo suvartojęs sutartyje aptarto kasmetinio (metinio) Å¡ilumos energijos kiekio, ieÅ¡kovė to nelaiko sutarties sÄ lygų pažeidimu ir nereikalauja atlyginti nurodytu laikotarpiu patirtų nuostolių (negautų pajamų). Byloje taipogi nėra ginčo dėl aplinkybės, jog nuo 2013 metų atsakovo suvartojamos Å¡ilumos energijos kiekis smarkiai sumažėjo, o 2015 metais ieÅ¡kovės tiekiamos Å¡ilumos energijos vartojimas atsakovo Å«kyje visiÅ¡kai nutrÅ«ko.

IeÅ¡kovė Å¡ilumos energijos vartojimo žymų sumažėjimÄ 2013-2014 metais ir jos vartojimo atsakovo Å«kyje visiÅ¡kÄ nutraukimÄ 2015 metais įvardijo kaip pagrindÄ atsakovo sutartinei civilinei atsakomybei. IeÅ¡kovės teigimu, tuo atveju, jeigu atsakovas 2013-2015 metų laikotarpiu kasmet bÅ«tų nupirkęs tokį Å¡ilumos energijos kiekį, kokį jis savo Å«kyje sunaudojo 2012 metais, už nurodytÄ laikotarpį ieÅ¡kovė bÅ«tų gavusi 47 043 Eur pajamų. Atsakovas savo atsikirtimus grindžia tuo, jog ieÅ¡kovės nurodytu laikotarpiu Å¡ilumos energijos vartojimo sumažėjimÄ , o vėliau ir visiÅ¡kÄ nutrÅ«kimÄ lėmė ieÅ¡kovės veiksmai tinkamai nevykdant sutarties, t. y. ieÅ¡kovei neužtikrinant katilinės tinkamos techninės bÅ«klės, dėl ko energijos tiekimas tapo negalimas.

Pirmosios instancijos teismas sutiko su Å¡ia atsakovo pozicija, todėl konstatavo nesant priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovo neteisėtų veiksmų (sutarties nevykdymo) ir ieÅ¡kovės patirtos žalos. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis ginčui aktualiu teisiniu reguliavimu (pvz., Garo ir vandens Å¡ildymo katilų įrengimo ir saugaus eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2015 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. 1-102), konstatavo, kad ieÅ¡kovė Å¡alių sudarytos sutarties galiojimo laikotarpiu buvo atsakinga už atsakovo Å«kyje sumontuotos katilinės priežiÅ«rÄ ir tinkamÄ eksploatavimÄ .

IÅ¡ bylos duomenų nustatęs, kad sutarties galiojimo laikotarpiu ieÅ¡kovė nurodytos pareigos nevykdė, teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog dėl Å¡ios priežasties atsakovas negalėjo tinkamai vykdyti sutartį ir įsigyti sutarto kiekio Å¡ilumos energijos. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinkti duomenys tokios iÅ¡vados daryti neleidžia. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, ne kartÄ yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Ä®rodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Ä®vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai Å¡alims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ ir įrodymų visetÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).Teisėjų kolegija iÅ¡ esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nuostata dėl ieÅ¡kovės pareigos užtikrinti Å¡alių sudarytos sutarties pagrindu atsakovo Å«kyje sumontuotos katilinės priežiÅ«rÄ ir eksploatavimÄ .

Tokia ieÅ¡kovės pareiga iÅ¡plaukia ne tik iÅ¡ teismo nurodyto teisinio reguliavimo, bet ir iÅ¡ sutarties sÄ lygų (3.1., 3.2., 3.5, punktai). Tačiau Å¡alių pateikti įrodymai neleidžia daryti iÅ¡vados, jog bÅ«tent galimai netinkamas nurodytos pareigos vykdymas lėmė žalos ieÅ¡kovei atsiradimÄ . Kadangi byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad ieÅ¡kovė (jos atstovai) reguliariai nesilankė atsakovo Å«kyje ir neatliko veiksmų, susijusių su katilinės priežiÅ«ra, tai savaime ir nesuponuoja aplinkybės, jog atsakovo nupirktos Å¡ilumos energijos kiekis 2013-2014 metais smarkiai sumažėjo, o katilinės eksploatavimas 2015 metais visiÅ¡kai nutrÅ«ko tik dėl tos priežasties, jog nurodytu laikotarpiu katilinės bÅ«klė neleido jos tinkamai eksploatuoti.

Kaip matyti iš 2016 m. sausio 14 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo ir jo priedų, katilinės būklė užfiksuota tų faktinių aplinkybių nustatymo metu, tai yra 2016 m. sausio 14 d. Tokio turinio įrodymas nepatvirtina katilinės faktinės būklės ginčui aktualiu metu (2013-2015 metais). Be to, tame protokole (kaip įrodyme) katilinės defektai identifikuoti tik remiantis paties atsakovo teiginiais. Ginčo katilinės įrangos būklės tikrinimo ataskaita, kurioje identifikuoti konkretūs įrangos trūkumai, parengta 2016 m. balandžio 8 d. (šios bylos nagrinėjimo metu).

Atsakovas savo atsikirtimų pagrindu įvardindamas ieÅ¡kovės elgesį nevykdant pareigos užtikrinti tinkamÄ katilinės priežiÅ«rÄ ir jos eksploatavimÄ , nepateikė objektyvių duomenų, jog jau ginčui aktualiu laikotarpiu katilinės įrangos bÅ«klė nebuvo tinkama veikti. Taip pat nepateikta duomenų, patvirtinančių atsakovo kreipimÄ si į ieÅ¡kovę dėl katilinės įrangos defektų Å¡alinimo ir ieÅ¡kovės atsisakymÄ tokius reikalavimus vykdyti. Atsakovo argumentas ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovė dėl blogos turtinės padėties (nemokumo, bankrutuojančio juridinio asmens statuso) esÄ nebÅ«tų pajėgi užtikrinti katilinės eksploatavimo, grindžiami tik prielaida.

Apibendrindama tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas neįrodė, jog sutarto Å¡ilumos energijos kiekio nesuvartojimas 2013-2015 metų laikotarpiu buvo nulemtas ar esmingai sÄ lygotas ieÅ¡kovės neveikimo, pasireiÅ¡kusio tinkamo katilinės įrangos eksploatavimo neužtikrinimu (CPK 178 straipsnis). Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas savo Å«kyje 2014 metais pradėjo eksploatuoti kitÄ 2 MW galios biokuro katilinę. Atsakovas tvirtino, kad Å¡ios katilinės poreikį lėmė Å«kio plėtra (padidėjus Å¡iltnamių plotui atsirado didesnio energijos kiekio poreikis).

Atsakovo teigimu, padidėjusiems energijoms poreikiams užtikrinti be pradėtos eksploatuoti naujos biokuro katilinės jam buvo būtina ir ieškovės įrengta katilinė. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos duomenys tokios atsakovo išreikštos pozicijos nepatvirtina. Priešingai, kaip matyti iš ieškovės pateiktų energijos suvartojimo kiekių apskaičiavimo ir juos pagrindžiančių įrodymų, sutarties vykdymo eigoje suvartojamos energijos poreikis neviršijo ginčo katilinės techninių galimybių, bet nuosekliai mažėjo dar nuo 2010 metų, o nuo 2013 metų suvartojimo sumažėjimas buvo itin ryškus.

Kita vertus, pritartina ieÅ¡kovės argumentui, jog ir kitu aspektu atsakovas neįrodė papildomos energijos poreikio. Nekilnojamojo turto registro 2016 m. rugsėjo 16 d. iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad atsakovo Å«kyje yra du 2006 metais pastatyti Å¡iltnamiai. Taigi argumentai dėl 2014 metais įvykusios didelės atsakovo Å«kio plėtros, dėl kurios ieÅ¡kovės įrengta katilinė tapo nepakankama užtikrinti Å«kiui bÅ«tinos energijos poreikio, neįrodyti. Antra vertus, ta aplinkybė, jog atsakovas, deklaravęs papildomos energijos poreikį (kokio esÄ negalėjo užtikrinti vien tik ieÅ¡kovės įrengta katilinė), nepateikė racionalaus paaiÅ¡kinimo, kokiu bÅ«du paskutiniais metais buvo iÅ¡siverčiama vien tik su dvigubai mažesnės galios biokuro katiline (kuomet ginčo katilinė jau nebeeksploatuota), leidžia abejoti atsakovo pozicijos pagrįstumu ir nuoseklumu.

Atsakovas taip pat neįtaigiai dėstė naujos biokuro katilinės atsiradimo aplinkybes. Vienu atveju tvirtindamas, jog jos atsiradimÄ lėmė ryÅ¡kus papildomos Å¡ilumos energijos poreikis, kitu gi atveju atsakovas aiÅ¡kino, kad nauja katilinė buvo bÅ«tina dėl tos priežasties, jog ieÅ¡kovė esÄ neužtikrino ginčo katilinės priežiÅ«ros ir eksploatavimo. Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle – laisvo įrodymų vertinimo principu, reiÅ¡kiančiu, kad teismas suteikia didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nesurinkus byloje įrodymų, kurie patvirtintų, kad Å¡ilumos energijos vartojimo sumažėjimÄ ir visiÅ¡kÄ ginčo katilinės eksploatacijos nutraukimÄ ginčui aktualiu metu lėmė katilinės įrangos trÅ«kumai ar ieÅ¡kovės netinkamas elgesys vykdant sutartį, nesant įrodymų, kurie iliustruotų ryÅ¡kaus energijos vartojimo sumažėjimo ginčui aktualiu metu priežastį, taipogi atsakovo pozicijos nenuoseklumas aiÅ¡kinant naujos biokuro katilinės atsiradimo aplinkybes ir poreikį, aplinkybė, jog atsakovas, matydamas arba numanydamas, kad ginčo katilinės bÅ«klė neužtikrina (neužtikrins) tinkamo jos eksploatavimo, nesikreipė į ieÅ¡kovę reikalaudamas vykdyti įsipareigojimus, o priėmė sprendimÄ apsirÅ«pinti alternatyviu energijos Å¡altiniu, leidžia daryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , jog iÅ¡ ieÅ¡kovės perkamos Å¡ilumos energijos kiekio žymų sumažėjimÄ ir ginčo katilinės eksploatacijos nutraukimÄ lėmė ne tos katilinės įrangos trÅ«kumai, ne ieÅ¡kovės neveikimas trÅ«kumų neÅ¡alinant, bet sÄ moningas atsakovo apsisprendimas nebenaudoti Å«kyje ieÅ¡kovės tiekiamos energijos.

Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl priežastinio ryÅ¡io nebuvimo tarp atsakovo veiksmų nevykdant sutartinių įsipareigojimų (nesunaudojus sutarto kiekio energijos) ir ieÅ¡kovės patirtos žalos yra nepagrįsta. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiama tik dėl Å¡ios (vienos ) sutartinės civilinės atsakomybės sÄ lygos – priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų (atsakovo veiksmų nevykdant sutarties) ir žalos (ieÅ¡kovės negautų pajamų).

Kitų civilinės atsakomybės sÄ lygų egzistavimas nebuvo ginčijamas. Atsakovas neneigė nevykdęs sutartinių įsipareigojimų, neginčijo ieÅ¡kovės atlikto žalos dydžio apskaičiavimo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, todėl padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė neįrodė priežastinio ryÅ¡io, kaip civilinės atsakomybės sÄ lygos, egzistavimo. Byloje nustatytų aplinkybių analizė ir pakartotinai atliktas įrodymų vertinimas sudaro pagrindÄ teigti, jog nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė įrodė sutartinės civilinės atsakomybės sÄ lygų viseto buvimÄ .

Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys dėl žalos (negautų pajamų) atlyginimo buvo atmestas, naikinama ir Å¡ioje dalyje priimamas naujas sprendimas – ieÅ¡kinys tenkinamas, priteisiant ieÅ¡kovės naudai iÅ¡ atsakovo 47 043 Eur žalos atlyginimÄ . Patenkinus ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo, spręstinas klausimas dėl procesinių palÅ«kanų priteisimo. Procesinėms palÅ«kanoms skaičiuoti ir priteisti bÅ«tinos dvi pagrindinės sÄ lygos: bylos iÅ¡kėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palÅ«kanas.

Nagrinėjamu atveju tokios sÄ lygos egzistuoja. Abi Å¡alys yra verslininkai, todėl taikytinas 6 procentų metinių palÅ«kanų dydis, kuris skaičiuojamas nuo ieÅ¡kovei priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2016 m. kovo 15 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis). Dėl ieÅ¡kovės nuosavybės teisės gynimoIeÅ¡kovė pateiktame ieÅ¡kinyje prašė uždrausti atsakovui naudotis ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančiais technologiniais vamzdynais, esančiais (duomenys neskelbtini).

IeÅ¡kovės pozicijos dėl Å¡io reikalavimo esmę sudaro tai, jog ginčo vamzdynas, skirtas į atsakovo Å«kyje esančius objektus perduoti Å¡ilumos energijÄ , buvo sumontuotas ieÅ¡kovės lėšomis, todėl nuosavybės teise priklauso jai. Atsakovo atsikirtimų pagrindÄ sudaro tai, jog jis, iÅ¡ trečiojo asmens AB DNB banko įsigijęs ieÅ¡kovei lizingo pagrindais anksčiau perduotÄ naudoti katilinę, nuosavybės teise įgijo ir ginčo vamzdynÄ â€“ antraeilį daiktÄ , tarnaujantį katilinei, kaip pagrindiniam daiktui.

Pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovo argumentais, todėl priėjęs prie iÅ¡vados, jog ginčo vamzdynÄ iÅ¡tiko pagrindinio daikto (iÅ¡ trečiojo asmens nuosavybės teise atsakovo įsigytos katilinės) likimas, t. y. jog Å¡is turtas perėjo atsakovo nuosavybėn, ieÅ¡kovės reikalavimÄ atmetė. IeÅ¡kovė, nesutikdama su teismo iÅ¡vadomis, apeliaciniame skunde akcentavo aplinkybę, jog ginčo vamzdynas lizingo bendrovei nepriklausė, Å¡is turtas buvo sukurtas ieÅ¡kovės lėšomis.

IeÅ¡kovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino aplinkybę, jog trečiasis asmuo finansavo tik katilinės įrangos įsigijimÄ be ginčo vamzdyno. Taipogi ieÅ¡kovės nuomone, teismas, formuluodamas iÅ¡vadÄ , jog ginčo vamzdynas nuosavybės teise priklauso atsakovui, peržengė bylos nagrinėjimo ribas ir pažeidė ieÅ¡kovės teisę į nuosavybę. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su Å¡iais apeliacinio skundo argumentais. Materialiosios teisės normose įtvirtinti požymiai ir kriterijai sudaro pagrindÄ skirstyti daiktus į pagrindinius ir antraeilius, taip pat ir į jų rÅ«Å¡is, o pagal tai spręsti dėl jų teisinės padėties bei likimo.

CK 4.12 straipsnyje pagrindiniai daiktai apibūdinami kaip daiktai, galintys būti savarankiškais teisinių santykių objektais. Jie turi atitikti daiktams keliamus reikalavimus ir neturi būti draudimo jiems savarankiškai dalyvauti civilinėje teisinėje apyvartoje. Pagal CK 4.13 straipsnio 1 dalį antraeiliais daiktais laikomi trijų rūšių daiktai:

1) egzistuojantys tik su pagrindiniais daiktais;

2) pagrindiniams daiktams priklausantys;

3) kitaip su pagrindiniais daiktais susiję daiktai. Pastarosios, t. y. trečiosios rūšies daiktams nekeliama reikalavimų egzistuoti tik su pagrindiniu daiktu ir priklausyti tik pagrindiniam daiktui. Su pagrindiniu daiktu kitaip susiję daiktai gali būti ir savarankiški, ir pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai. Savarankišku daiktu laikytinas daiktas, kuris savo naudingomis savybėmis ar paskirtimi gali būti atskirai naudojamas ir gali atskirai būti civilinėje teisinėje apyvartoje. Pagal CK 4.19 straipsnio 1 dalį priklausiniai yra savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu.

Pagal bendrÄ jÄ taisyklę antraeilio daikto likimas tiesiogiai priklauso nuo pagrindinio daikto likimo, t. y. keičiantis pagrindinio daikto likimui, pvz., perleidžiant nuosavybės teisę į pagrindinį daiktÄ kitam asmeniui, kartu perleidžiama nuosavybės teisė ir į antraeilį daiktÄ , iÅ¡skyrus atvejus, kai sutartyje arba įstatyme nustatyta kitaip.Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad priklausiniu pripažįstamas toks daiktas, kuris yra skirtas pagrindiniam daiktui tarnauti ir yra susijęs su juo bendra Å«kine paskirtimi.

Konstatuojant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas priklausinio sÄ sajas su pagrindiniu daiktu yra svarbus ne jų fizinis ryÅ¡ys (geografinė padėtis, buvimas vieno Å¡alia kito), o funkcinis ryÅ¡ys, t. y. priklausiniu pripažįstamas daiktas, skirtas pagrindiniam daiktui tarnauti ir susijęs su juo bendra Å«kine paskirtimi, taip pat pagrindinio daikto poreikiams tenkinti. Tam, kad pagrindinio daikto ir priklausinio funkcinis ryÅ¡ys bÅ«tų pripažintas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingu, jis turi bÅ«ti nuolatinio pobÅ«džio ir pasižymėti ne tik kito daikto naudojimu, bet ir nuolatiniu tarnavimu pagrindiniam daiktui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2004; 2008 m. vasario 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2008; kt.).

Teisėjų kolegija, spręsdama pagrindinio ir antraeilio (tarnaujančio daikto) tarpusavio funkcinio ryÅ¡io nustatymo klausimÄ , konstatuoja bÅ«tinybę pirmiausia akcentuoti ginčo katilinės, kaip turto vieneto, požymius. Analizuojamu atveju pažymėtina, kad sÄ voka „katilinė“ apibrėžiama kaip statinys bei kaip įrengimas arba įrenginių komplektas (visuma), skirtas gaminti Å¡ilumos energijÄ . Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog katilinės pastatas, kaip nekilnojamojo turto objektas, nuosavybės teise priklausė (ir priklauso) atsakovui.

TÄ patvirtina byloje esantys duomenys iÅ¡ nekilnojamojo turto registro. Nesant ginčo dėl Å¡io fakto, nėra pagrindo vertinti Å¡io turto vieneto ryÅ¡io su kitais daiktais. Nagrinėjamu atveju spręstina, ar katilinė, kaip sutarties pagrindu atsakovo Å«kyje sumontuota technologinė įranga, yra funkciÅ¡kai susijusi su taip pat sutarties pagrindu kitu ieÅ¡kovės sukurtu objektu – vamzdynu, tai yra, ar pagrįstos pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, jog vamzdynas, kuris funkciÅ¡kai susijęs su katiline (įranga), yra Å¡iai tarnaujantis antraeilis daiktas.

Nagrinėjamoje byloje teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas yra nustatymas faktų, ar tarp antraeilio daikto (priklausinio), t. y. vamzdyno, ir ten pat esančios katilinės (įrangos) buvo nuolatinis funkcinis ryÅ¡ys, ar priklausinys savo Å«kine paskirtimi tarnavo atsakovui priklausančiam (įsigytam) pagrindiniam daiktui. Aplinkybė, ar daiktas yra tarnaujantis pagrindiniam, ar ne, nustatytina atsižvelgiant į įrodymų vertinimo taisykles, suformuluotas CPK 185 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad įrodymus, vadovaudamasis įstatymais, vertina tik teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu teismo posėdyje.             Bylos duomenys liudija, kad Å¡alių sudarytos sutarties pagrindu ieÅ¡kovė, finansuojama trečiojo asmens, atsakovo Å«kyje sumontavo katilinės įrangos komplektÄ , skirtÄ Å¡ilumos energijai gaminti.

Aplinkybę, jog ieÅ¡kovės sumontuota katilinės įranga nuosavybės teise priklausė trečiajam asmeniui (lizingo bendrovei), jog ji ieÅ¡kovei buvo perduota naudotis bei valdyti lizingo pagrindais, patvirtina ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens sudaryta lizingo sutartis. Po lizingo sutarties sudarymo ieÅ¡kovė atsakovo Å«kyje taip pat sumontavo Å¡ilumos energijos perdavimo vamzdynus. Taigi nėra pagrindo abejoti ieÅ¡kovės argumentu, jog ginčo vamzdynas lizingo bendrovei nepriklausė. TÄ aptvirtina ir trečiojo asmens paaiÅ¡kinimai.

Spręsdama dėl Å¡ių daiktų funkcinio ryÅ¡io teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi ginčui aktualiu teisiniu reguliavimu, kuriame pateikiama Å¡ilumos tiekimo tinklų sÄ voka ir požymiai. Å ilumos tiekimo tinklai apibrėžiami kaip statinių ir įrenginių kompleksas, susidedantis iÅ¡ vamzdynų, uždaromosios ir reguliuojamosios armatÅ«ros, siurblių, kontrolės ir matavimo prietaisų bei kitų elementų, kuriais Å¡ilumneÅ¡is (termofikacinis vanduo, garas ir pan.) iÅ¡ Å¡ilumos Å¡altinio tiekiamas ir skirstomas vartotojams (Aplinkos apsaugos ministro 2003 m. birželio 11 d.

įsakymu Nr. 289 patvirtinto Statybos techninio reglamento „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 10.4 punktas).Nutarties 40 punkte nurodyto teisinio reguliavimo kontekste, iÅ¡ bylos duomenų nustačius, kad atsakovo Å«kyje sumontuota katilinė sudaro vieningÄ sistemÄ , skirtÄ Å¡ilumos energijai gaminti, o ginčo vamzdynas skirtas katilinėje pagamintÄ Å¡ilumos energijÄ perduoti į Å«kyje esančius objektus (Å¡iltnamius), teisėjų kolegija konstatuoja tarp Å¡ių daiktų esant funkcinį ryšį, pagal kurį katilinė yra pagrindinis daiktas, o ginčo vamzdynas – pagrindiniam daiktui tarnaujantis daiktas.

Byloje surinkti duomenys, apibÅ«dinantys Å¡ių objektų funkcinę reikÅ¡mę, nesukelia abejonių, jog vamzdyno egzistavimas (veikimas) savarankiÅ¡kai nuo katilinės (įrangos komplekso) neįmanomas. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ginčo vamzdynÄ pripažino katilinei (kaip įrenginių visumai) tarnaujančiu daiktu (CK 4.13 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta nutarties 41 punkte, teisėjų kolegija pagrįsta pripažįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , jog ginčo vamzdynÄ (kaip tarnaujantį daiktÄ ) iÅ¡tiko katilinės (kaip pagrindinio daikto) teisinis likimas. 2016 m. birželio 1 d. su trečiuoju asmeniu sudarytos sutarties pagrindu atsakovo nuosavybėn perleidus katilinę (įrangÄ ), atsakovo nuosavybėn perėjo ir jai (katilinei) tarnaujantis daiktas – vamzdynas (CK 4.14 straipsnis).

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimu, pagal kurį tais atvejais, kai sutartyje nepadaryta iÅ¡lygos, kad priklausinys neperduodamas kartu su pagrindiniu daiktu, laikoma, jog priklausinį iÅ¡tinka pagrindinio daikto likimas, net ir tuomet, kai priklausinys nebuvo įregistruotas nekilnojamojo turto registre (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2014). Teisėjų kolegija nepagrįstu pripažįsta ieÅ¡kovės argumentÄ apeliaciniame skunde, kuriuo remiantis ginčo vamzdyno nuosavybės faktas grindžiamas tuo, jog vamzdynas buvo įrengtas ieÅ¡kovės iÅ¡tekliais (lėšomis).

Kolegija konstatuoja, jog darbų atsakovo Å«kyje finansavimo faktas nesukuria ieÅ¡kovei nuosavybės į atsakovo žemės sklype esantį turtÄ , o tik sudaro prielaidas svarstyti patirtų iÅ¡laidų atlyginimo klausimÄ , kas pagal pareikÅ¡tus ieÅ¡kinio reikalavimus yra už Å¡ios bylos nagrinėjimo ribų. Nustačius aplinkybę, jog ieÅ¡kovė, organizuodama ir finansuodama konkrečius darbus, neįgijo nuosavybės teisės į ginčo turtÄ , nėra pagrindo tenkinti reikalavimo uždrausti atsakovui naudotis ginčo turtu (vamzdynu).

Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas peržengė bylos nagrinėjimo ribas, kurias apibrėžia ieÅ¡kinys. IeÅ¡kovė tvirtino nereikalavusi nustatyti ginčo vamzdyno nuosavybės fakto. Kolegija pažymi, jog ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė reikalavimÄ ginti jos, kaip ginčo turto savininkės, teises nuo atsakovo neteisėto valdymo. Todėl akivaizdu, jog nagrinėjant tokį reikalavimÄ , daikto nuosavybės faktas, nuosavybės įgijimo pagrindas sudaro įrodinėjimo dalykÄ .

TÄ patvirtina ir Å¡alių pozicijos, pateiktos tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teismui skirtuose procesiniuose dokumentuose. IeÅ¡kovė, grįsdama ieÅ¡kinį, tvirtino esanti ginčo turto savininkė, nurodė nuosavybės įgijimo pagrindÄ , o atsakovas, gindamasis nuo ieÅ¡kinio, pateikė argumentus, paneigiančius ieÅ¡kovės pozicijÄ ir pagrindžiančius jo teisę į ginčo turtÄ . Vadinasi, teismas, vertindamas Å¡alių argumentus nagrinėjamu klausimu, ieÅ¡kovės teisių gynimo tikslu privalėjo nustatyti ginčo turto nuosavybės faktÄ .

Atsižvelgdama į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginÄÄ dėl ieÅ¡kovės teisių į ginčo vamzdynÄ , tinkamai taikė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles nustatant daiktų funkcinį ryšį, tinkamai taikė bei aiÅ¡kino materialiosios teisės normas dėl pagrindinių ir antraeilių daiktų kvalifikavimo, o Å¡ioje dalyje atmesdamas ieÅ¡kinį neperžengė bylos nagrinėjimo ribų. Apibendrindama tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog apeliacinio skundo argumentai nepaneigia Å¡ios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo, todėl ji (sprendimo dalis) paliekama nepakeista.Dėl kitų argumentų ir bylos procesinės baigtiesÄ® esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentų, kaip teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingų, teisėjų kolegija nepasisako.

Apeliacine tvarka įvertinus pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , konstatuojama, jog ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimas ginti jos nuosavybės teises atmestas pagrįstai. Toks procesinis sprendimas priimtas nepažeidžiant įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių bei pagrįstas ginčo santykiams aktualiu teisiniu reguliavimu bei jo aiÅ¡kinimu teismų praktikoje. Tačiau iÅ¡nagrinėjęs ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo, teismas, netinkamai nustatęs ir įvertinęs faktines aplinkybes, neteisingai nusprendė, kad ieÅ¡kovė neįrodė atsakovo sutartinės civilinės atsakomybės sÄ lygų viseto.

Å ios aplinkybės lėmė, jog ieÅ¡kovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo atmestas nepagrįstai. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, turi pagrindÄ pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , panaikinant jo dalį, kuria atmestas ieÅ¡kovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo bei iÅ¡vestinis reikalavimas dėl procesinių palÅ«kanų priteisimo, ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųŠaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Tuo atveju, kai apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iÅ¡ naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimÄ arba priima naujÄ sprendimÄ , jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Byloje nepateikta bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, pagrindžiančių įrodymų, todėl dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas. Bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovas buvo atleistas, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ proporcingai patenkintai ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

IeÅ¡kovė nuo žyminio mokesčio už ieÅ¡kinį mokėjimo į valstybės biudžetÄ atleista pagal įstatymÄ (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Apeliacinės instancijos teisme pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ (panaikinus teismo sprendimo dalį, kuria atmestas reikalavimas dėl žalos atlyginimo ir Å¡ioje dalyje priėmus naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti) žyminis mokestis, kurio dydis proporcingas patenkintai ieÅ¡kinio reikalavimų daliai, priteistinas valstybei iÅ¡ atsakovo.

Pagal ginčui aktualios redakcijos CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas valstybės naudai iÅ¡ atsakovo priteistina 1 230 Eur žyminio mokesčio (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymo 95 straipsnio 3 dalis).          Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a :          Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 20 d. sprendimÄ pakeisti, jo rezoliucinę dalį iÅ¡dėstant taip:       „IeÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies.         Priteisti ieÅ¡kovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Izobara“ (juridinio asmens kodas 183114189) iÅ¡ atsakovo Å«kininko A.

J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 47 043 Eur žalos atlyginimÄ ir 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas, skaičiuojamas nuo priteistos 47 043 Eur sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos – 2016 m. kovo 15 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.       Likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmesti.       Priteisti iÅ¡ atsakovo Å«kininko A. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 1 230 Eur žyminį mokestį.“ Teisėjai                                                                                                        ArtÅ«ras Driukas                                                                                                                                   Danguolė Martinavičienė                                                                                                                      Gintaras Pečiulis