Legislator Case Law & Legislation
2018-12-18 Nr. AB-23247-3-61-3-00005-2017-8 AI generated

2018-12-18 Nr. AB-23247-3-61-3-00005-2017-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2018-12-18 Nr. AB-23247-3-61-3-00005-2017-8
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl vietinės rinkliavos priteisimo.

Legislator headnote

AI generated

2018-12-18 Nr. AB-23247-3-61-3-00005-2017-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Atsakovas VMI atsiliepime su prašymu ir patikslintu prašymu nesutiko ir prašė juos atmesti (I t., b. l. 133–137, II t., b. l. 38–40).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. A-2358-822/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00005-2017-8

Procesinio sprendimo kategorija 12.18

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gruodžio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramutės Ruškytės ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir KRATC; pareiškėjas) kreipėsi į teismą su prašymu (I t., b. l. 1–8) priteisti iš atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI; atsakovas) 2 116,10 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už šių butų komunalinių atliekų surinkimą: 1) (duomenys neskelbtini), Klaipėda, už 2008 m. liepos 1 d.–2014 m. gruodžio 31 d. laikotarpį; 2) (duomenys neskelbtini), Klaipėda, už 2009 m. sausio 11 d.–2015 m. liepos 31 d. laikotarpį; 3) (duomenys neskelbtini), Klaipėda, už 2009 m. sausio 11 d.–2015 m. gruodžio 31 d. laikotarpį; 4) (duomenys neskelbtini), Klaipėda, už 2008 m. liepos 1 d.–2015 m. gruodžio 31 d. laikotarpį; 5) (duomenys neskelbtini), Klaipėda, už 2008 m. liepos 1 d.–2015 m. gruodžio 31 d. laikotarpį; 6) (duomenys neskelbtini), Klaipėda, už 2010 m. sausio 1 d.–2012 m. gruodžio 31 d. laikotarpį; 7) (duomenys neskelbtini), Klaipėda, už 2009 m. liepos 1 d.–2012 m. gruodžio 31 d. laikotarpį; 8) (duomenys neskelbtini), Klaipėda, už 2009 m. liepos 1 d.–2012 m. gruodžio 31 d. laikotarpį; 9) (duomenys neskelbtini), Klaipėda, už 2008 m. liepos 1 d.–2015 m. gruodžio 31 d. laikotarpį; 10) (duomenys neskelbtini), Klaipėda, už 2010 m. sausio 1 d.–2015 m. gruodžio 31 d. laikotarpį; 11) (duomenys neskelbtini), Klaipėda, už 2010 m. sausio 1 d.–2014 m. gruodžio 31 d. laikotarpį; 12) (duomenys neskelbtini), Klaipėda, už 2010 m. sausio 1 d.–2014 m. gruodžio 31 d. laikotarpį; 13) (duomenys neskelbtini), Klaipėda, už 2015 m. sausio 1 d.–2015 m. gruodžio 31 d. laikotarpį; 14) (duomenys neskelbtini), Klaipėda, už 2013 m. sausio 1 d.–2013 m. gruodžio 31 d. laikotarpį; 15) (duomenys neskelbtini), Klaipėda, už 2015 m. sausio 1 d.–2015 m. gruodžio 31 d. laikotarpį; 16) (duomenys neskelbtini), Klaipėda, už 2011 m. sausio 1 d.–2012 m. gruodžio 31 d. laikotarpį; 17) (duomenys neskelbtini), Klaipėda, už 2010 m. sausio 1 d.–2012 m. gruodžio 31 d. laikotarpį; 18) (duomenys neskelbtini), Klaipėda, už 2011 m. spalio 1 d.–2015 m. gruodžio 31 d. laikotarpį.

2. Pareiškėjas pateikė patikslintą prašymą (II t., b. l. 17–20), kuriame prašė priteisti iš atsakovo 776,26 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už šių butų komunalinių atliekų surinkimą: 1) (duomenys neskelbtini), Klaipėda, už 2008 m. liepos 1 d.–2010 m. birželio 30 d. laikotarpį; 2) (duomenys neskelbtini), Klaipėda, už 2009 m. sausio 11 d.–2010 m. balandžio 30 d. laikotarpį; 3) (duomenys neskelbtini), Klaipėda, už 2009 m. sausio 11 d.–2009 m. liepos 31 d. laikotarpį; 4) (duomenys neskelbtini), Klaipėda, už 2008 m. liepos 1 d.–2009 m. spalio 31 d. laikotarpį; 5) (duomenys neskelbtini), Klaipėda, už 2008 m. liepos 1 d.–2013 m. kovo 31 d. laikotarpį; 6) (duomenys neskelbtini), Klaipėda, už 2010 m. sausio 1 d.–2010 m. birželio 30 d. laikotarpį; 7) (duomenys neskelbtini), Klaipėda, už 2009 m. liepos 1 d.–2010 m. balandžio 30 d. laikotarpį; 8) (duomenys neskelbtini), Klaipėda, už 2009 m. liepos 1 d.–2010 m. kovo 31 d. laikotarpį; 9) (duomenys neskelbtini), Klaipėda, už 2008 m. liepos 1 d.–2011 m. balandžio 30 d. laikotarpį; 10) (duomenys neskelbtini), Klaipėda, už 2010 m. sausio 1 d.–2012 m. gegužės 31 d. laikotarpį; 11) (duomenys neskelbtini), Klaipėda, už 2010 m. sausio 1 d.–2012 m. gegužės 31 d. laikotarpį; 12) (duomenys neskelbtini), Klaipėda, už 2010 m. sausio 1 d.–2012 m. gegužės 31 d. laikotarpį.

3. Pareiškėjas pateikė atsisakymą reikalavimo dalies priteisti iš atsakovo 1 314,15 Eur vietinės rinkliavos (II t., b. l. 44–45) už šių butų komunalinių atliekų surinkimą: 1) (duomenys neskelbtini), Klaipėda, už 2010 m. liepos 1 d.–2014 m. gruodžio 31 d. laikotarpį; 2) (duomenys neskelbtini), Klaipėda, už 2010 m. gegužės 1 d.–2015 m. liepos 31 d. laikotarpį; 3) (duomenys neskelbtini), Klaipėda, už 2009 m. rugpjūčio 1 d.–2015 m. gruodžio 31 d. laikotarpį; 4) (duomenys neskelbtini), Klaipėda, už 2009 m. lapkričio 1 d.–2015 m. gruodžio 31 d. laikotarpį; 5) (duomenys neskelbtini), Klaipėda, už 2015 m. sausio 1 d.–2015 m. gruodžio 31 d. laikotarpį; 6) (duomenys neskelbtini), Klaipėda, už 2010 m. liepos 1 d.–2012 m. gruodžio 31 d. laikotarpį; 7) (duomenys neskelbtini), Klaipėda, už 2010 m. gegužės 1 d.–2012 m. gruodžio 31 d. laikotarpį; 8) (duomenys neskelbtini), Klaipėda, už 2010 m. balandžio 1 d.–2012 m. gruodžio 31 d. laikotarpį; 9) (duomenys neskelbtini), Klaipėda, už 2015 m. sausio 1 d.–2015 m. gruodžio 31 d. laikotarpį; 10) (duomenys neskelbtini), Klaipėda, už 2012 m. birželio 1 d.–2015 m. gruodžio 31 d. laikotarpį; 11) (duomenys neskelbtini), Klaipėda, už 2012 m. birželio 1 d.–2014 m. gruodžio 31 d. laikotarpį; 12) (duomenys neskelbtini), Klaipėda, už 2014 m. sausio 1 d.–2014 m. gruodžio 31 d. laikotarpį; 13) (duomenys neskelbtini), Klaipėda, už 2015 m. sausio 1 d.–2015 m. gruodžio 31 d. laikotarpį; 14) (duomenys neskelbtini), Klaipėda, už 2013 m. sausio 1 d.–2013 m. gruodžio 31 d. laikotarpį; 15) (duomenys neskelbtini), Klaipėda, už 2015 m. sausio 1 d.–2015 m. gruodžio 31 d. laikotarpį; 16) (duomenys neskelbtini), Klaipėda, už 2011 m. sausio 1 d.–2012 m. gruodžio 31 d. laikotarpį; 17) (duomenys neskelbtini), Klaipėda, už 2010 m. sausio 1 d.–2012 m. gruodžio 31 d. laikotarpį; 18) (duomenys neskelbtini), Klaipėda, už 2011 m. spalio 1 d.–2015 m. gruodžio 31 d. laikotarpį.

4. Pareiškėjas nurodė, kad pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-330 patvirtintus Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (toliau – Nuostatai) atsakovas yra vietinės rinkliavos mokėtojas, nes jam priklausė nekilnojamojo turto objektai, kuriuos, mirus buvusiems vietinės rinkliavos mokėtojams, jis paveldėjo pagal įstatymą. Pareiškėjas paaiškino, kad atsakovui buvo išsiųsti mokėjimo pranešimai / priminimai sumokėti rinkliavą, kuriuose buvo nurodytas nekilnojamojo turto objektas, išskirta nesumokėtos vietinės rinkliavos suma (skola, nepriemoka), ir manė, kad tai laikytina tinkamu būdu informuojant įpėdinius (palikimą priėmusią valstybę) apie palikėjo skolines prievoles.

5. Atsakovas VMI atsiliepime su prašymu ir patikslintu prašymu nesutiko ir prašė juos atmesti (I t., b. l. 133–137, II t., b. l. 38–40).

6. Nurodė, kad pareiškėjas, teikdamas mokėjimo pranešimus valstybei dėl ginčo nekilnojamojo turto objektų, praleido ne tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą kreditoriniams reikalavimas pareikšti, bet ir šio straipsnio 4 dalyje nustatytą trejų metų naikinamąjį terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 13 d. sprendimu priėmė pareiškėjo prašymą atsisakyti pateikto prašymo dalies priteisti iš atsakovo 1 314,15 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą už butus, esančius adresu: (duomenys neskelbtini), Klaipėda (už 2010 m. liepos 1 d.–2014 m. gruodžio 31 d. laikotarpį), (duomenys neskelbtini), Klaipėda (už 2010 m. gegužės 1 d.–2015 m. liepos 31 d. laikotarpį), (duomenys neskelbtini), Klaipėda (už 2009 m. rugpjūčio 1 d.–2015 m. gruodžio 31 d. laikotarpį), (duomenys neskelbtini), Klaipėda (už 2009 m. lapkričio 1 d.–2015 m. gruodžio 31 d. laikotarpį), (duomenys neskelbtini), Klaipėda (už 2015 m. sausio 1 d.–2015 m. gruodžio 31 d. laikotarpį), (duomenys neskelbtini), Klaipėda (už 2010 m. liepos 1 d.–2012 m. gruodžio 31 d. laikotarpį), (duomenys neskelbtini), Klaipėda (už 2010 m. gegužės 1 d.–2012 m. gruodžio 31 d. laikotarpį), (duomenys neskelbtini), Klaipėda (už 2010 m. balandžio 1 d.–2012 m. gruodžio 31 d. laikotarpį), (duomenys neskelbtini), Klaipėda (už 2015 m. sausio 1 d.–2015 m. gruodžio 31 d. laikotarpį), (duomenys neskelbtini), Klaipėda (už 2012 m. birželio 1 d.–2015 m. gruodžio 31 d. laikotarpį), (duomenys neskelbtini), Klaipėda (už 2012 m. birželio 1 d.–2014 m. gruodžio 31 d. laikotarpį), (duomenys neskelbtini), Klaipėda (už 2014 m. sausio 1 d.–2014 m. gruodžio 31 d. laikotarpį), (duomenys neskelbtini), Klaipėda (už 2015 m. sausio 1 d.–2015 m. gruodžio 31 d. laikotarpį), (duomenys neskelbtini), Klaipėda (už 2013 m. sausio 1 d.–2013 m. gruodžio 31 d. laikotarpį), (duomenys neskelbtini), Klaipėda (už 2015 m. sausio 1 d.–2015 m. gruodžio 31 d. laikotarpį), (duomenys neskelbtini), Klaipėda (už 2011 m. sausio 1 d.–2012 m. gruodžio 31 d. laikotarpį), (duomenys neskelbtini), Klaipėda (už 2010 m. sausio 1 d.–2012 m. gruodžio 31 d. laikotarpį), (duomenys neskelbtini), Klaipėda (už 2011 m. spalio 1 d.–2015 m. gruodžio 31 d. laikotarpį), ir tą bylos dalį nutraukė. Likusią prašymo dalį ir patikslintą prašymą atmetė (II t., b. l. 52–57).

8. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo (toliau – Rinkliavų įstatymas) 2 straipsnio 3 dalimi, 11 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 3 straipsniu, 12 straipsniu, 13 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – Vietos savivaldos įstatymas) 6 straipsnio 31 punktu, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – Atliekų tvarkymo įstatymas) 25 straipsniu, Nuostatų 39, 3 punktais, Nuostatų V skyriumi ir 1 priedu.

9. Teismas nustatė, kad atsakovas pagal įstatymą paveldėjo nekilnojamąjį turtą po skolininkų mirties, todėl aktualia tapo CK 5.3 straipsnio 1 dalis, įtvirtinanti, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014, kurioje konstatuota, kad nesvarbu, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas valstybei, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Dėl to palikimą priėmusiems įpėdiniams ar paveldimą turtą perėmusiai valstybei tenka pareiga vykdyti ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu. Prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės. Tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių.

10. Teismas darė išvadą, kad su ginčo nekilnojamojo turto objektais susijusios prievolės, kurios atsirado po šio turto palikėjų mirties, yra Lietuvos valstybės prievolės, neatsižvelgiant į tai, kada buvo įformintas palikimo priėmimas. Minėtas palikimo teisinių padarinių retrospektyvus taikymas reiškia ir tai, kad nagrinėjamu atveju minėtų ginčo teisiniams santykiams aktualių vietinės rinkliavos nuostatų taikymo prasme atsakovas pripažintinas disponavęs minėto turto objektais nuo šio turto palikėjų mirties momento. Teismas konstatavo, kad atsakovas, kaip ginčo nekilnojamojo turto objektų paveldėtojas, yra vietinės rinkliavos mokėtojas. Vadinasi, pareiškėjas pagrįstai jam pateikė mokėjimo pranešimus sumokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą.

11. Teismas rėmėsi CK 5.63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, kuriose nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. CK 5.63 straipsnis nenustato kitokių taisyklių kreditorių reikalavimams pareikšti, kai palikimas pereina valstybei. Teismas pažymėjo, kad pareiga įrodyti (pateikti tai patvirtinančius įrodymus ir (ar) kitus įrodymus), kad yra įvykdytas CK 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimas, pirmiausia tenka kreditoriui.

12. Teismas nustatė, kad kaip matyti iš byloje esančių mokėjimo pranešimų, kuriais pareiškėjas atsakovui pranešė apie vietinės rinkliavos skolą, išsiuntė praėjus ne tik CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytam trijų mėnesių terminui kreditoriniams reikalavimams pareikšti, bet ir šio straipsnio 4 dalyje nustatytam maksimaliam trejų metų terminui kreditorių reikalavimams pareikšti. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas praleido ne tik trijų mėnesių terminą, bet ir trejų metų terminą, kuris yra naikinamasis, kreditorių reikalavimams pareikšti, todėl prarado galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusį atsakovą ir kartu galimybę reikalauti sumokėti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą skolą, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

13. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 50 straipsnio 2 dalimi, 103 straipsnio 4 punktu. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas pasinaudojo įstatymo suteikta galimybe atsisakyti prašymo dalies, o administracinės bylos nutraukimas šiuo atveju nepažeidžia kitų asmenų interesų, neprieštarauja įstatymui ar viešajam interesui (ABTĮ 55 straipsnio 2 dalis), teismas prašymą tenkino ir bylos dalį nutraukė. Pareiškėjui išaiškinta, kad vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (ABTĮ 104 straipsnio 3 dalis).

III. 14. Pareiškėjas KRATC pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 13 d. sprendimo dalį ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo likusią prašymo dalį ir patikslintą prašymą tenkinti – priteisti iš atsakovo 776,26 Eur nesumokėtą vietinę rinkliavą (II t., b. l. 63–66).

15. Pareiškėjas teigia, kad KRATC, kiek tai susiję su ginčo vietinės rinkliavos priteisimu už laikotarpį iki ginčo nekilnojamojo turto objektų savininkų mirties, į teismą kreipėsi kaip mirusiųjų palikėjų, kurių turtą ir įsipareigojimus pagal įstatymą paveldėjo atsakovas, kreditorius. Už laikotarpį iki turto palikėjų mirties vietinės rinkliavos mokėtojais buvo šio turto savininkai, todėl mokėjimo pranešimuose, kuriuose identifikuojama turto palikėjų skola, negali būti kaip mokėtojas nurodytas atsakovas, nes jis tuo laikotarpiu nėra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju Nuostatų prasme.

16. Pareiškėjo teigimu, jis patikslintame prašyme buvo nurodęs turto palikėjų, buvusių vietinės rinkliavos mokėtojų, skolas, susidariusias iki jų mirties, ir pateikė mokėjimo pranešimų kopijas, išsiųstas po turto savininkų mirties, nepraėjus trijų mėnesių laikotarpiui, kuriuose pateikta informacija apie prievolės pobūdį, jos dydį.

17. Atsakovas VMI atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti (II t., b. l. 73–74).

18. Atsakovo manymu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir pagrįstai įvertino visus byloje pateiktus įrodymus ir pagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėjas praleido ne tik trijų mėnesių terminą, bet ir trejų metų terminą, kuris yra naikinamasis, kreditorių reikalavimams pareikšti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo VMI pareigos mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą Klaipėdos mieste, apskaičiuotą už Lietuvos valstybės paveldėtus nekilnojamojo turto objektus.

20. Pirmosios instancijos teismas priėmė pareiškėjo prašymą atsisakyti pateikto prašymo dalies priteisti iš atsakovo 1 314,15 Eur vietinės rinkliavos, susidariusios už laikotarpį nuo ginčo nekilnojamojo turto objektų palikėjų mirties, ir tą bylos dalį nutraukė. Likusią prašymo dalį ir patikslintą prašymą atmetė kaip nepagrįstus.

21. Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, jog pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria netenkintas pareiškėjo reikalavimas priteisti iš atsakovo vietinę rinkliavą už laikotarpį iki ginčo nekilnojamojo turto objektų palikėjų mirties. Dėl šios pareiškėjo reikalavimo dalies pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad pareiškėjas praleido CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą ir CK 5.63 straipsnio 4 dalyje nustatytą trejų metų terminą, kuris yra naikinamasis, kreditorių reikalavimams pareikšti.

22. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti apeliaciniame skunde nurodytus konkrečius argumentus, kuriais kvestionuojamos skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime padarytos išvados.

23. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime išsamiai aptarė bylai aktualų teisinį reguliavimą, reglamentuojantį vietinių rinkliavų mokėjimą, todėl teisėjų kolegija šiuo aspektu iš naujo nepasisako, tik akcentuoja, jog nagrinėjamu atveju pagal bendrą taisyklę vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vietinė rinkliava vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka. Ši rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama, kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2403/2012, 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014).

24. Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo nekilnojamojo turto objektai – butai, esantys (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, po šių butų savininkų mirties buvo paveldėti Lietuvos valstybės, kuri tapo jų savininke.

25. Pažymėtina, jog šioje nagrinėjamoje byloje ginčo dėl nustatytų faktinių aplinkybių nėra, taip pat pareiškėjas neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria teismas nutraukė administracinės bylos dalį dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti vietinę rinkliavą, susidariusią už laikotarpį nuo ginčo objektų buvusių savininkų mirties, pareiškėjui atsisakius šios reikalavimų dalies. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių teisiniu vertinimu dėl atsakovo kaip ginčo nekilnojamojo turto paveldėtojo prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusią už laikotarpį iki šio nekilnojamojo turto palikėjų mirties. Pažymėtina, kad dėl šios reikalavimų dalies pareiškėjas į teismą kreipėsi kaip šių palikėjų, vietinės rinkliavos mokėtojų, kurių turtą ir įsipareigojimus pagal įstatymą paveldėjo Lietuvos valstybė, kreditorius (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2486-602/2016).

26. Kreditoriaus reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką reglamentuojančio CK 5.63 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad palikėjo kreditoriai (nagrinėjamu atveju – pareiškėjas) turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į tai, ar jau suėjo jų patenkinimo terminai. Teismas gali atnaujinti šioje nuostatoje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 str. 4 d.).

27. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, reiškia kreditorių teisių ribojimą. Jis, be kita ko, nustatytas įpėdinių interesų apsaugai, t. y. kad, prieš priimdami palikimą, įpėdiniai turėtų visą informaciją apie palikėjo kreditorių reikalavimus ir galėtų apsispręsti dėl palikimo priėmimo ir jo būdo. Taigi, vienas tokio teisinio reguliavimo tikslų – užtikrinti, kad prieš palikimo priėmimą įpėdiniams būtų žinomi kreditoriai. Kartu taip ginamas teisinių santykių stabilumas, kad palikimą priėmusiems įpėdiniams nebūtų pareikšta papildomų kreditorių reikalavimų, apie kuriuos įpėdiniai, spręsdami dėl palikimo priėmimo, nežinojo ir dėl kurių galėtų iš esmės pasikeisti palikimą priėmusių įpėdinių turtiniai santykiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Dėl to kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012).

28. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad kreditorius, siekiantis, jog palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis, turi apie tai pareikšti CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011 ir kt.). CK 5.63 straipsnio 1 dalyje išvardyti palikėjo kreditorių pretenzijų pareiškimo būdai: pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto.

29. Pažymėtina, kad CK 5.63 straipsnio normos nedetalizuoja, kokia konkrečia forma (žodžiu ar raštu, asmeniškai ar per įgaliotą asmenį ir pan.) kreditorius turi pranešti įpėdiniui apie turimą (įgyvendinamą) reikalavimo teisę. Toks reglamentavimas suponuoja išvadą, kad kreditorius turi teisę pats pasirinkti informavimo būdą, atsižvelgdamas į tai, jog, teismui sprendžiant procesinio teisių perėmimo klausimą, jis galės įrodyti informacijos apie turimą reikalavimą pateikimo įpėdiniui faktą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2012).

30. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-436-611/2017 pažymėta, jog pagal CK 5.63 straipsnį reikalaujama pareikšti reikalavimus įpėdiniui, todėl, nesant duomenų, kad įpėdinis gavo nurodytas sąskaitas (pvz., įpėdinis gali gyventi kitu adresu, būti išvykęs į užsienį), vien tik sąskaitų siuntimo palikėjui priklaususio buto adresu faktas nepatvirtina, kad kreditorius tinkamai pranešė įpėdiniui apie palikėjos skolas. Šiuo atveju kreditoriui tenka pareiga įrodyti, kad įpėdinis nurodytas sąskaitas gavo per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo.

31. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, jog mirus ginčo butų savininkams, t. y. šio turto palikėjams, pareiškėjas mokėjimo pranešimus sumokėti vietinę rinkliavą, susidariusią už laikotarpį iki palikėjų mirties, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos išsiuntė praėjus 3–7 metams po palikėjų mirties. Taigi pareiškėjas mokėjimo pranešimus atsakovui išsiuntė praėjus ne tik CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytam trijų mėnesių terminui kreditoriniams reikalavimams pareikšti, bet ir šio straipsnio 4 dalyje nustatytam naikinamajam trejų metų terminui kreditorių reikalavimams pareikšti.

32. Pareiškėjas apeliaciniame skunde akcentuoja, jog siuntė priminimus sumokėti vietinę rinkliavą nepraleidus CK 5.63 straipsnio terminų. Pažymėtina, jog iš byloje pateiktų priminimų (II t., b. l. 21–32) matyti, jog jie buvo išrašyti mirusių asmenų, t. y. palikėjų vardu, o ne įpėdinei, siunčiami butų, už kuriuos apskaičiuota vietinė rinkliava, adresu. Tačiau nėra duomenų, kad tokie priminimai nustatytu terminu būtų išrašyti ir įteikti VMI ar kad ji buvo kitaip informuota apie palikėjo skolas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija vertina, kad KRATC nagrinėjamu atveju negali remtis priminimų siuntimo faktu kaip tinkamu pranešimu įpėdiniui apie palikėjo skolas per nustatytą trijų mėnesių terminą.

33. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą ir priteisti iš VMI vietinės rinkliavos įsiskolinimą už laikotarpį iki ginčo nekilnojamojo turto palikėjų mirties.

34. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos, todėl pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra. Todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė

Skirgailė Žalimienė