Legislator Case Law & Legislation
a897f553-cbea-4054-a470-e30169e25181 AI generated

a897f553-cbea-4054-a470-e30169e25181 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number a897f553-cbea-4054-a470-e30169e25181
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo UAB „Apsaugos komanda“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo UAB „Apsaugos komanda“ ieÅ¡kinį atsakovui R. T. dėl skolos priteisimo.

Legislator headnote

AI generated

a897f553-cbea-4054-a470-e30169e25181 · Vilniaus apygardos teismas: ieÅ¡kovas UAB „Apsaugos komanda“ kreipėsi į teismÄ ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo R. T. 322,04 Lt skolos, 28,98 Lt delspinigius, 5 procentų dydžio metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 66 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. Nurodė, jog skola kilo iÅ¡ tarp Å¡alių sudarytos stebėjimo ir reagavimo paslaugų teikimo sutarties (toliau Sutartis). Pabrėžė, kad vadovaujantis Sutarties 7.7 p. ieÅ¡kinį pareiÅ¡kia pagal savo buveinės vietos teismingumÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

nutartis

                          Civilinė byla Nr.2S-292-611/2011

                                                                          Procesinio

sprendimo kategorija: 94.2.5.; 122.2; 122.4.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2011 m. sausio 18 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andžej Maciejevski, kolegijos teisėjų Romualdos Janovičienės ir Neringos Švedienės,

teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo UAB „Apsaugos komanda“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo UAB „Apsaugos komanda“ ieÅ¡kinį atsakovui R. T. dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė :

ieÅ¡kovas UAB „Apsaugos komanda“ kreipėsi į teismÄ ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo R. T. 322,04 Lt skolos, 28,98 Lt delspinigius, 5 procentų dydžio metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 66 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. Nurodė, jog skola kilo iÅ¡ tarp Å¡alių sudarytos stebėjimo ir reagavimo paslaugų teikimo sutarties (toliau Sutartis). Pabrėžė, kad vadovaujantis Sutarties 7.7 p. ieÅ¡kinį pareiÅ¡kia pagal savo buveinės vietos teismingumÄ .

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. birželio 29 d. nutartimi atsisakė priimti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, kaip neteismingÄ Å¡iam teismui. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas yra silpnesnioji sutarties Å¡alis, atsižvelgdamas į Europos Teisingumo Teismo praktikÄ bylose, kurių viena Å¡alis yra vartotojas, į tai, kad sutartis sudaryta vartotojui prisijungus prie sutarties, padarė iÅ¡vadÄ , Sutarties 7.7 p. sÄ lyga yra nesÄ Å¾ininga. Pabrėžė, jog vartotojas gyvena ne Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo veiklos teritorijoje, Å¡io ginčo sprendimas minėtame teisme prieÅ¡tarautų Europos SÄ jungos teisės aktų nuostatoms, Europos Teisingumo Teismo formuojamai praktikai bei Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

IeÅ¡kovas UAB „Apsaugos komanda“ atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. birželio 29 d. nutartį ir klausimÄ perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo. Apeliantas nurodo, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas rėmėsi Europos Teisingumo Teismo prejudiciniu sprendimu, kuris neuždraudė susitarti su vartotoju dėl teismingumo bei nacionaliniam teismui suformulavo pareigÄ sprendžiant dėl teismingumo atsižvelgti į konkrečias bylos faktines aplinkybes. Konkrečios faktinės aplinkybės yra tokios, kaip vartotojo gyvenamoji vieta, ar ji labai nutolusi nuo teismo, kuris nagrinės bylÄ , ar toks nagrinėjimas teisme apsunkins vartotojo dalyvavimÄ bylos nagrinėjime bei kitas aplinkybes. IÅ¡ bylos faktinių aplinkybių matyti, jog atsakovo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Minėtas adresas priskirtinas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui, kuris yra įsikÅ«ręs ne tik tame pačiame mieste, bet ir tame pačiame pastate kaip ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, todėl Å¡ios bylos nagrinėjimas niekaip neapsunkina atsakovo galimybės dalyvauti bylos nagrinėjime, neverčia atsakovo patirti daugiau laiko ar lėšų sÄ naudų. Taip pat pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį atsisakyti priimti ieÅ¡kinį, Å¡iurkščiai pažeidė LR CPK 131 str. 3 d. reikalavimus, nenurodydamas į kurį teismÄ ieÅ¡kovui kreiptis.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylos medžiagÄ ir atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ginčo Å¡alis siejančių teisinių santykių pobÅ«dį, tinkamai vadovavosi vartotojų apsaugos

srityje priimtomis Europos SÄ jungos ir nacionalinių teisės aktų nuostatomis, pagrįstai ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje,

taikydamas palankiausio vartotojui sutarties sÄ lygos aiÅ¡kinimo taisyklę, ex officio sprendė klausimÄ dėl standartinės vartojimo sutarties sÄ lygos, nustatančios sutartinį teismingumÄ , atitikties sÄ Å¾iningumo kriterijams ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ nutartį. Pabrėžtina, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra aktuali siekiant suformuoti Europos SÄ jungos teisę atitinkantį vartojimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimÄ ir taikymÄ , efektyvų vartotojo interesų apsaugos teisinių priemonių įgyvendinimÄ nacionalinėje teisėje.Â

Teisės kreiptis į teismÄ tvarkÄ Ä¯tvirtina LR CPK normos, kurios apibrėžia ir su civilinių bylų teismingumu susijusius klausimus. Kai kurios su bylų teismingumu susijusios nuostatos įstatyme suformuluotos imperatyvia forma, kuomet jų privalo laikytis visi asmenys, norintys pasinaudoti teisminės gynybos teise ar teise kreiptis į teismÄ su pareiÅ¡kimu, kitos – dispozityvia forma, kuomet bylos teismingumas priklauso nuo besikreipiančio į teismÄ asmens pasirinkimo.

Sutartinio teritorinio teismingumo atveju (LR CPK 32 str. 1 d.) teismÄ , nagrinėsiantį bylÄ , pasirenka ginčo Å¡alys, tarpusavio raÅ¡ytiniu susitarimu galinčios pakeisti teritorinį bylos teismingumÄ . Tokiu bÅ«du įstatyme yra įtvirtintas ginčo Å¡alių autonomijos principas (LR CK 1.2 str. 1 d.), suteikiantis Å¡alims teisę (laisvę) tarpusavio susitarimu pakeisti bendrosiomis teismingumo taisyklėmis nustatytÄ bylos nagrinėjimo vietÄ . LR CPK normos Å¡alių valiÄ keisti bylos teritorinį teismingumÄ riboja tik imperatyviu draudimu Å¡alių susitarimu keisti iÅ¡imtinį ir

rūšinį teismingumÄ (LR CPK 32 str. 2 d.). Tačiau Å¡iuolaikinėje sutarčių teisėje susiformavusi silpnesniosios sutarties Å¡alies

apsaugos doktrina tapo pagrindu valstybei įsikiÅ¡ti į Å¡alių sutartinius teisinius santykius ir, ribojant sutarties laisvės principÄ , nustatyti ne tik specialų vartojimo sutarčių teisinį reglamentavimÄ , bet ir efektyvų vartotojo interesų gynimÄ .

Lietuvos

Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartÄ nurodęs, jog vartotojų teisių apsauga yra konstitucinis valstybės Å«kio

tvarkymo principas ir kartu Lietuvos valstybės įsipareigojimas, kylantis iÅ¡ Europos SÄ jungos teisės, bei atkreipęs dėmesį į tai, kad su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, vartotojo teisių gynimas vertintinas kaip vieÅ¡asis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet kartu ir didelei visuomenės daliai ar net visai visuomenei. Dėl to ginÄÄ nagrinėjantis teismas turi pareigÄ vartojimo sutarčių sÄ lygų atitiktį sÄ Å¾iningumo kriterijams vertinti ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-141/2006; nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-211/2008). Nacionalinio teisėjo teisę ex officio vertinti sutarties sÄ lygų sÄ Å¾iningumÄ , nepaisant to, kad vartotojas to nepraÅ¡o, yra konstatavęs ETT sujungtose bylose Océano Grupo Editorial et Salvat Editores (2000-06-27 Sprendimas, C-240/98–C-244/98, Rink. p. I-4941, 26, 29, 32 punktai).

Lietuvos Respublikai tapus Europos SÄ jungos nare, nacionalinių teisės aktų nuostatos derinamos su Bendrijos vartotojų teisių apsaugos acquis nuostatomis, o nacionalinė teisė turi bÅ«ti aiÅ¡kinama taip, kad neprieÅ¡tarautų Europos SÄ jungos teisei ir ETT formuojamai praktikai. Todėl aiÅ¡kinant vartojimo sutartis, turi bÅ«ti taikomos ne tik bendrosios sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklės (LR CK 6.193 str. – 6.195 str.), bet ir speciali LR CK 6.193 str. 4 d. ir 6.188 str. 6 d. įtvirtinta palankiausio vartotojo atžvilgiu sutarties sÄ lygos aiÅ¡kinimo taisyklė (vadinamoji contra proferentem taisyklė), kad tuo atveju, kai abejojama dėl sutarties sÄ lygų, jos aiÅ¡kinamos tas sÄ lygas pasiÅ«liusios Å¡alies nenaudai ir jas priėmusios Å¡alies naudai, be to, visais atvejais sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo bÅ«du sudariusios Å¡alies naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-1137/2002).

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu, savo reikalavimÄ dėl skolos ir delspinigių priteisimo iÅ¡ atsakovo kildindamas iÅ¡ stebėjimo ir reagavimo paslaugų teikimo sutarties sutarties pažeidimo, atsakovui nesumokėjus už ieÅ¡kovo suteiktas paslaugas.Â

Esant tokiai faktinei situacijai, pirmosios instancijos teismas, pagrįstai konstatavo, jog tarp ieškovo ir atsakovo šioje byloje buvo sudaryta atlygintinų

paslaugų teikimo sutartis (LR CK 6.716 str.), ir jos sÄ lygas vertino LR CK 6.188 str. nustatytų sÄ Å¾iningumo kriterijų aspektu.

Kolegija pažymi, kad vartojimo sutarties sÄ lygos gali bÅ«ti pripažįstamos nesÄ Å¾iningomis ne tik paties vartotojo, bet ir vartotojų teises ginančių institucijų ar bylÄ nagrinėjančio teismo iniciatyva (LR CK 1.78 str. 5 d., 6.188 str. 6 d.).

Kartu pastebėtina, kad LR CK 6.188 str. įtvirtinti sÄ Å¾iningumo kriterijai gali bÅ«ti taikomi tik individualiai neaptartoms vartojimo sutarčių sÄ lygoms (LR CK 6.188 str. 2 d.), kurių parengimui negalėjo daryti įtakos vartotojas, ypač jeigu tokios sÄ lygos nustatytos iÅ¡ anksto pardavėjo ar paslaugų teikėjo parengtoje standartinėje sutartyje (LR CK 6.188 str. 4 d.). Kadangi nacionalinė teisė turi bÅ«ti aiÅ¡kinama taip, kad neprieÅ¡tarautų Europos SÄ jungos teisei ir ETT formuojamai praktikai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Europos Teisingumo Teismo 2009-06-04 priimtu sprendimu byloje Nr.C-243/08 dėl 2008-05-22 Budaörsi V?rosi B?rós?g (Vengrija) pagal EB 234 straipsnį pateikto praÅ¡ymo priimti prejudicinį sprendimÄ byloje Pannon GSM Zrt. v. Erzsébet Sustikné Gy?rfi, kurioje buvo sprendžiamas teismingumo klausimas tarp tos pačios kategorijos Å¡alių – paslaugų teikėjo ir vartotojo bei aptarti nacionalinio teismo veiksmai, privalomi sprendžiant pareikÅ¡to ieÅ¡kinio (pareiÅ¡kimo) teismingumo klausimÄ bylose, kai viena Å¡alis yra vartotojas. Prejudiciniame sprendime Europos Teisingumo Teismas, be kita ko, nusprendė, kad Nacionalinis teismas privalo ex officio įvertinti, ar sutarties sÄ lyga yra nesÄ Å¾ininga, kai tik jam tampa žinomos Å¡iuo atžvilgiu reikalingos teisinės ir faktinės aplinkybės. TokiÄ sÄ lygÄ pripažinęs nesÄ Å¾ininga, jis jos netaiko, iÅ¡skyrus kai vartotojas tam prieÅ¡tarauja. Pažymėtina, jog nacionalinis teismas taip pat turi Å¡iÄ pareigÄ atlikdamas savo teritorinės jurisdikcijos patikrinimÄ . Tuo pagrindu pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje sÄ Å¾iningumo aspektu vertino minėtos sutarties 9.1.p. standartinę nuostatÄ , įtvirtinančiÄ sutartinį teismingumÄ , jog Å¡alims nesusitarus derybų metu, ginčas sprendžiamas teisme ieÅ¡kovo nuožiÅ«ra pagal ieÅ¡kovo arba pagal atsakovo gyvenamÄ jÄ vietÄ ar buveinę.        Â

Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, jog Å¡i sÄ lyga nelaikytina Å¡alių susitarimu dėl teismingumo LR CPK 32 str. prasme, ji vertintina kaip nesÄ Å¾ininga (LR CK 6.188 str. 6 d.), todėl yra negaliojanti nuo sutarties sudarymo momento. Aukščiau paminėti teisės aktai nedraudžia standartinėse sutartyse nustatyti sutartinį teismingumÄ Ä¯tvirtinančiÄ sÄ lygÄ (LR CPK 32 str. 1 d.), tačiau tokiu atveju ji turi neprieÅ¡tarauti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties Å¡alies, apsaugai keliamiems reikalavimams. Nagrinėjamu atveju nėra pateikta jokių duomenų, kad buvo bÅ«tinybė keisti įstatymo nustatytÄ teismingumÄ . Dėl aukščiau nurodytų motyvų apelianto argumentai, kad byla vis tiek bÅ«tų nagrinėjama tame pačiame teismo pastate, kad byla gali bÅ«ti nagrinėjama raÅ¡ytinio proceso tvarka pagal LR CPK XXIV skyriuje nustatytas taisykles, neturi teisinės reikÅ¡mės ginčui. LR CPK XXIV skyriaus normos neįpareigoja teismÄ nagrinėti bylÄ raÅ¡ytinio proceso tvarka, pats teismas sprendžia kokia tvarka nagrinėti bylÄ , todėl toks apelianto argumentas nėra niekuo pagrįstas.

Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, t.y. ex officio patikrinęs ir nustatęs, kad ieÅ¡kovo su atsakovu sudarytos sutarties 7.7 p. numatyta standartinė sÄ lyga spręsti ginÄÄ pagal ieÅ¡kovo buveinę yra nesÄ Å¾ininga, tinkamai įgyvendino Europos Teismingumo Teismo nacionaliniams teismams nustatytÄ pareigÄ atlikti teritorinės jurisdikcijos patikrinimÄ , nustatyti tinkamÄ teismingumÄ bylose su vartotojais. Pažymėtina, kad sutartinio teismingumo aiÅ¡kinimo klausimais, esant vartojimo teisiniams santykiams, naujausia teismų praktika jau yra suformavusi analogiÅ¡kus teismų precedentus (Vilniaus apygardos teismo nutartys: 2009-10-12 civilinėje byloje Nr.2S-1070-464/2009; 2009-10-14 civilinėje byloje Nr.2S-1076-56/2009; 2009-10-19 civilinėje byloje Nr.2S-1074-611/2009; 2009-10-27 civilinėje byloje Nr.2S-1075-275/2009; 2009-10-22 civilinėje byloje Nr.2S-1073-115/2009; 2009-10-20 civilinėje byloje Nr.2S-1065-520/2009; 2009-12-07 civilinėje byloje Nr.2S-1363-492/2009 ir t.t.).

Teisėjų kolegija sutinka su apelianto atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios insytancijos teismas pažeidė LR CPK 137 str. 3 d., nes, atsisakydamas priimti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį kaip neteismingÄ tam teismui, privalėjo nurodyti į kurį teismÄ ieÅ¡kovas turi kreiptis. Tačiau Å¡is pažeidimas nesudaro pagrindo naikinti skundžiamÄ teismo nutartį, nes toks pažeidimas yra formalus, neįtakojantis teismo padarytos iÅ¡vados dėl bylos teismingumo teisėtumo ir pagrįstumo (LR CPK

328 str., 338 str.). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 137 str. 3 d., papildo pirmosios instancijos teismo nutartį, paaiÅ¡kindama, kad ieÅ¡kovas su tokiu pačiu ieÅ¡kiniu turi teisę kreiptis į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismÄ .

Pripažinus atskirÄ jį skundÄ nepagrįstu, iÅ¡ apelianto valstybės naudai priteistinos procesinių dokumentų siuntimo apeliacinės instancijos teisme (paÅ¡to) iÅ¡laidos – 2,80 Lt (b.l. 21) (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 p., 339 str.,

n u t a r ė :

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. birželio 29 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Papildyti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarties rezoliucinę dalį ir iÅ¡aiÅ¡kinti ieÅ¡kovui UAB „Apsaugos komanda“, kad jis su tokiu pačiu ieÅ¡kiniu atsakovui R. T. turi teisę kreiptis pagal teismingumÄ Ä¯ Vilniaus miesto 2 apylinkės teismÄ .

Priteisti iš ieškovo UAB „Apsaugos komanda“ 2,80 Lt (du litus 80 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Kolegijos

pirmininkas                                                                        Andžej Maciejevski

Teisėjos                                                                                              Romualda

Janovičienė

                                                          Â

                                                                                                         Neringa

Švedienė