2018-06-20 Nr. AB-12007-3-61-3-03274-2016-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Legislator headnote
AI generated2018-06-20 Nr. AB-12007-3-61-3-03274-2016-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas A. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–7), prašydamas panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2016 m. liepos 29 d. nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) Nr. (23.31-08)467-134957 (toliau – ir 2016 m. liepos 29 d. nurodymas).
Full text
Administracinė byla Nr. eA-1077-556/2018
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03274-2016-8
Procesinio sprendimo kategorija 12.6.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. birželio 20 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. 1. Pareiškėjas A. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–7), prašydamas panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2016 m. liepos 29 d. nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) Nr. (23.31-08)467-134957 (toliau – ir 2016 m. liepos 29 d. nurodymas).
2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2016 m. liepos 14 d. užpildė pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) deklaraciją, kurioje nurodė, kad už mokestinį laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. birželio 30 d. mokėtina į biudžetą suma yra 48 480 Eur. Pareiškėjas nurodė, kad 2016 m. liepos 15–16 d. pervedė 35 000 Eur, o 13 480 Eur būtų apmokėjęs iki liepos 25 d., jei VMI nebūtų nurašiusi ir rezervavusi visų jo turimų lėšų pagal 2016 m. liepos 20 d. nurodymą Nr. (23.31-08)467-129221 (toliau – 2016 m. liepos 20 d. nurodymas). Pasak pareiškėjo, VMI ginčijamame 2016 m. liepos 29 d. nurodyme nepagrįstai teigia, kad bendra nurašytina suma yra 48 291,65 Eur, nes pareiškėjas dalį PVM deklaracijoje nurodytos sumos (35 000 Eur) jau yra sumokėjęs.
3. Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime (b. l. 21–23) su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
4. VMI paaiškino, kad 2016 m. liepos 15–16 d. pareiškėjo pervesta 35 000 Eur suma buvo įskaityta anksčiau susidariusiai nepriemokai padengti. VMI nurodė, kad pagal Mokesčių mokėtojo sumokėtų sumų įskaitymo ir mokėjimo prievolių dydžių skirtumo pagal patikslintus mokėjimo prievolių dokumentus tvarkymo taisyklių, patvirtintų VMI viršininko 2004 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. VA-193 (toliau – Taisyklės), 9.1.2 punktą, įskaitymas pradedamas nuo anksčiausiai pagal mokėjimo prievolės sumokėjimo datą susidariusių prievolių. Pareiškėjas iki pateikiant PVM deklaraciją, kurioje deklaravo 48 480 Eur mokėtiną PVM sumą, buvo skolingas valstybei 146 556,33 Eur. 20 000 Eur suma padengta 20 000 Eur PVM nepriemoka, o 15 000 Eur suma padengta 160,74 Eur ir 14 839,26 Eur gyventojų pajamų mokesčio nepriemoka.
5. VMI taip pat paaiškino, kad pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 105 straipsnio 1 dalies 2 punktą turi teisę priverstinai išieškoti mokesčių mokėtojų mokestinę nepriemoką, todėl naikinti 2016 m. liepos 29 d. nurodymo, pasak VMI, nėra pagrindo.
II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. sausio 5 d. sprendimu (b. l. 55–59) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
7. Teismas, aptaręs MAĮ 105 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo pagrindus bei bylos faktines aplinkybes, konstatavo, kad 35 000 Eur 2016 m. liepos 15–16 d. buvo pagrįstai ir teisėtai (vadovaujantis Taisyklių 9.1 ir 13 punktais) įskaityti anksčiau susidariusioms pasibaigusio termino mokėjimo prievolėms padengti.
8. Teismas nurodė, kad VMI 2013 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu Nr. 68-143 patvirtino apskaičiuotas mokesčių ir su jais susijusias sumas (iš viso 146 556,33 Eur). Vadovaudamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, teismas nustatė, kad Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (toliau – ir LVAT) bus nagrinėjamas ginčas dėl termino skundui dėl minėto sprendimo paduoti atnaujinimo. Teismas konstatavo, kad šis ginčas nėra mokestinis ginčas MAĮ 2 straipsnio 22 punkto prasme, todėl šiuo atveju yra netaikytinos MAĮ 110 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo sustabdymo.
9. Teismas nustatė, kad 48 480 Eur PVM suma turėjo būti sumokėta iki 2016 m. liepos 25 d. Pareiškėjui to nepadarius, VMI įgijo teisę ją išieškoti (MAĮ 105 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 105 straipsnio 2 dalis), taigi turėjo teisę priimti nurodymą dėl mokestinės nepriemokos nurašymo iš pareiškėjo sąskaitos.
III. 10. Pareiškėjas A. S. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 62–68), prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti.
11. Pareiškėjas nurodo, kad 2016 m. liepos 15 d. jokios kitos nepriemokos neturėjo, todėl VMI galėjo ir turėjo pareiškėjo pervestą 35 000 Eur sumą užskaityti kaip PVM. Tai, kad pareiškėjas nebuvo skolingas biudžetui, pasak pareiškėjo, patvirtina Vilniaus apskrities VMI atsiskaitymo su valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetais, pinigų fondais, pažyma, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas 2016 m. vasario 10 d. yra atsiskaitęs su minėtais biudžetais ir fondais pagal deklaracijas, pateiktas iki 2016 m. vasario 10 d.
12. Pareiškėjo nuomone, jis tinkamai vykdė savo mokestines pareigas, sumokėdamas 35 000 Eur mokesčių. Pareiškėjas mano, kad ginčas yra mokestinis, nes ginčo objektas yra PVM, kuris pagal MAĮ 13 straipsnio 1 punktą priklauso mokesčių kategorijai.
13. Pareiškėjas paaiškina, kad VMI 2016 m. liepos 20 d. nurodymą yra apskundęs. VMI pagal minėtą (apskųstą) nurodymą nurašė ir rezervavo visas pareiškėjo turimas lėšas, todėl pareiškėjas nebegalėjo laiku sumokėti likusios PVM sumos. Pasak pareiškėjo, tai pažeidžia jo teisėtus lūkesčius laukiant galutinio teismo sprendimo dėl paduotų skundų bei nepagrįstai sukelia pareiškėjui finansinių suvaržymų.
14. Pareiškėjas pakartoja skundo pirmosios instancijos teismui argumentus, kad VMI išieško per didelę sumą, nes dalis sumos (35 000 Eur) jau yra sumokėta, nors ir nebuvo įskaitytas PVM.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV. 15. MAĮ 106 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad mokestinė nepriemoka priverstinai gali būti išieškoma duodant kredito, mokėjimo (ir) ar elektroninių pinigų įstaigai nurodymą nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš asmens sąskaitos (sąskaitų).
16. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pastebi, kad mokesčių mokėtojo keliamame ginče dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo teisėtumo nėra svarstomi klausimai dėl mokestinės nepriemokos dydžio ar pagrįstumo, o tik tikrinama, ar mokesčių administratorius, vykdydamas mokestinės nepriemokos priverstinį išieškojimą, neatlieka jokių veiksmų, kuriais būtų pažeidžiamos mokesčių mokėtojo teisės. Nurodymo nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) plotmėje inter alia patikrinama, ar mokesčių administratorius neviršijo savo kompetencijos, nepažeidė įstatymų leidėjo nustatytų terminų, ar buvo laikytasi Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų, ar nėra iškeltas ginčas dėl mokestinės nepriemokos teisėtumo bei pagrįstumo, kokie administracinėje byloje esantys duomenys patvirtina susidariusią nepriemoką.
17. Apeliaciniame skunde keliamas faktinio momento klausimas – mokestinės nepriemokos apimtis (dydis). Teigiama nebuvus jokių kitų mokestinių nepriemokų išskyrus PVM nepriemoką, kurios dydis – 48 480 Eurų (žr. šio baigiamojo teisės akto 11 p.). Tuo tarpu mokesčių administratoriaus pozicija kitokia – jau iki PVM deklaracijos pateikimo mokesčių mokėtojas valstybei buvo skolingas 146 556,33 Eur Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2013 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo Nr. 68-143 pagrindu.
18. Vilniaus apygardos administracinis teismas apskųstame ir tikrinamame sprendime konstatavo, kad VMI 2013 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu Nr. 68-143 mokesčių mokėtojui (šios bylos pareiškėjui (apeliantui)) yra apskaičiuoti mokesčiai ir su jais susijusios sumos, kurias mokesčių administratorius yra pripažinęs kaip mokestinę nepriemoką bei vadovaudamasi Taisyklėmis (žr. šio baigiamojo teisės akto 4 p.) pirma ir turėjo nukreipti išieškojimą.
19. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. kovo 30 d. nutartimi (administracinė byla Nr. eA-1243-438/2017) atnaujino pareiškėjui terminą skundui paduoti dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2013 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo Nr. 68-143 panaikinimo ir perdavė mokestinį ginčą Mokestinių ginčų komisijai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nagrinėti iš naujo.
20. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, po Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo priėmimo (2017 m. sausio 5 d.) pasikeitus faktinei situacijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1243-438/2017), siekiant pašalinti bet kokias abejones dėl mokestinės nepriemokos apimties bei jos išieškojimo eiliškumo, išvengti papildomos galimos finansinės naštos pareiškėjui ir galimų naujų teisminių procesų, taip pat vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais, pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas.
21. Dėl antrojo apeliacinio skundo argumento (12 p.) pastebėtina, kad jis, pirma, yra bendro pobūdžio ir, antra, nebedarantis jokios įtakos priimtinam sprendimui, todėl detaliau dėl pastarojo nepasisakytina.
22. Išdėstytos nuostatos lemia apeliacinio skundo tenkinimą ir gauto patikrinti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo naikinimą.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
A. S. apeliacinį skundą patenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – skundą patenkinti.
Panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016 m. liepos 29 d. nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) Nr. (23.31-08)467-134957.
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Ričardas Piličiauskas
Veslava Ruskan
Arūnas Sutkevičius