2019-11-06 Nr. AB-21295-3-65-3-00250-2017-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1190-492/2019

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00250-2017-4

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. lapkričio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Pasvalio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovui Pasvalio rajono savivaldybės administracijos direktoriui (trečiasis suinteresuotas asmuo – A. J.) dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. J. (toliau – ir pareiškėjas), kreipėsi į teismą su skundu (patikslintu skundu) prašydamas panaikinti atsakovo Pasvalio rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus (toliau – ir atsakovas) 2017 m. liepos 24 d. įsakymą Nr. DV-544 (toliau – ir Įsakymas) ir įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo 2017 m. birželio 26 d. pateiktą patikslintą ir papildytą 2017 m. birželio 20 d. skundą (duomenys neskelbtini), priteisti bylinėjimosi išlaidas, kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, ar Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtintas Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas) atitinka Lietuvos Respublikos Konstituciją.

2. Skunde pareiškėjas nurodė, kad jis 2017 m. birželio 26 d. atsakovui pateikė patikslintą skundą (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovas atsisakė šį skundą nagrinėti ir 2017 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. DV-544 (toliau – ir Įsakymas) nusprendė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pareiškėjo manymu, Įsakymu atsakovas varžė pareiškėjo ir jo sutuoktinės A. J. teises į informacijos gavimą apie atsakovo ir su atsakovu susijusių asmenų veiksmus, kuriais pareiškėjo sutuoktinei A. J. įkeistame bute, (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas) buvo atjungta centrinio šildymo sistema, o įkeistas Butas A. J. nuosavybėn perduotas be jokio šildymo. Kadangi atsakovas suvaržė pareiškėjo teisę gauti informaciją, jam ir jo sutuoktinei trukdoma gintis nuo daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkų bendrijos „Vilnius-69“ ieškinio civilinėje byloje Nr. 2-13916-475/2017, teisminio proceso Nr. 2-69-3-07729-2017-5 ir pateikti priešieškinį. Be to, pareiškėjo nuomone, atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 20, 22, 26 straipsnių, 28 straipsnio 1 dalies, 30 straipsnio 1 dalies ir 33 straipsnių nuostatas, nes pareiškėjui neteisėtai neleido susipažinti su administracinės procedūros metu gautais dokumentais ir kita informacija, įskaitant teikimą dėl administracinės procedūros sprendimo priėmimo, atsakovas nesurinko administracinei procedūrai reikalingos informacijos, neapklausė su pareiškėjo skunde keliamais klausimais susijusių asmenų, neatliko faktinių duomenų patikrinimo vietoje, nenurodė faktinių aplinkybių, nustatytų skundo nagrinėjimo metu, teisės aktų, kuriais vadovaujantis parengtas administracinės procedūros sprendimas. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 3, 14 straipsnių, 16 straipsnio 3 dalies nuostatas.

3. Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad atsakovo direktoriaus 2017 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. DV-479 buvo pradėta administracinė procedūra pagal pareiškėjo 2017 m. birželio 20 d. skundą, kurios metu buvo nagrinėjamas ir 2016 m. birželio 26 d. (akivaizdus rašymo apsirikimas – 2017 m., b. l. 10) pateiktas pareiškėjo papildytas ir patikslintas skundas. Atsakovo sudaryta komisija administracinei procedūrai pagal pareiškėjo skundus vykdyti 2017 m. liepos 21 d. surašė teikimą priimti administracinės procedūros sprendimą (duomenys neskelbtini), kuriame buvo nurodytos faktinės aplinkybės, nustatytos skundo nagrinėjimo metu, teisės aktai, kuriais vadovaujantis parengtas administracinės procedūros sprendimo projektas. Administracinė procedūra buvo baigta priėmus skundžiamą Įsakymą, kuriuo nuspręsta pareiškėjo skundą, patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą, nes atsakovas neinicijavo, neorganizavo ir nekontroliavo šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos pakeitimo daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijai (toliau – ir DGNSB) „Vilnius-69“ priklausančiame name, todėl jokių neteisėtų veiksmų neatliko ir pareiškėjo bei jo sutuoktinės A. J. teisių nepažeidė. Atsakovas pažymėjo, kad jis neturi informacijos, susijusios su pareiškėjo skunde nurodytais duomenimis, o kadangi atsakovas nesusijęs su pareiškėjo nurodyta civiline byla, jis niekaip negali pareiškėjui trukdyti įgyvendinti civilines procesines teises minėtoje byloje.

II. 5. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimu pareiškėjo V. J. skundą tenkino ir panaikino atsakovo direktoriaus Įsakymą, įpareigojo atsakovo direktorių teisės aktų nustatyta tvarka išnagrinėti pareiškėjo 2017 m. birželio 26 d. skundą, kuriuo buvo patikslintas ir papildytas 2017 m. birželio 20 d. skundas, bei priteisė iš Administracijos pareiškėjui 30 Eur bylos nagrinėjimo išlaidų atlyginimą.

6. Pirmosios instancijos teismas, nustatė, kad pareiškėjas 2017 m. birželio 20 d. skundu, (duomenys neskelbtini) (toliau – ir 2017 m. birželio 20 d. skundas), kurį patikslino ir papildė 2017 m. birželio 26 d. pateiktu skundu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir 2017 m. birželio 26 d. skundas), kreipėsi į atsakovo direktorių. 2017 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. DV-479 atsakovo direktorius pradėjo administracinę procedūrą pagal 2017 m. birželio 20 d. skundą dėl galimai neteisėtų Administracijos veiksmų ir administracinės procedūros vykdymui sudarė komisiją (toliau – ir Komisija). Komisija, vadovaudamasi paties pareiškėjo kartu su skundais pateiktais dokumentais ir Administracijos žinioje buvusiais dokumentais, išnagrinėjo pareiškėjo 2017 m. birželio 20 d. ir 2017 m. birželio 26 d. skundus ir parengė 2017 m. liepos 21 d. teikimą priimti administracinės procedūros sprendimą (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Teikimas). Atsakovo direktorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 2 punktu bei Viešojo administravimo įstatymo 34 straipsniu, atsižvelgdamas į Komisijos Teikimą, priėmė Įsakymą, kuriuo nusprendė pareiškėjo 2017 m. birželio 20 d. skundą ir patikslintą 2017 m. birželio 26 d. skundą, dėl galimai neteisėtų Administracijos veiksmų atmesti kaip nepagrįstą ir Įsakymą išsiuntė pareiškėjui.

7. Teismas sprendė, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje yra kilęs ginčas dėl Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo bei atsakovo įpareigojimo išnagrinėti pareiškėjo skundą teisės aktų nustatyta tvarka.

8. Teismas, iš 2017 m. birželio 26 d. skundo, kurį pareiškėjas prašė nagrinėti, nes ankstesnis 2017 m. birželio 20 d. skundas buvo paduotas su trūkumais, turinio nustatė, kad pareiškėjas skundė Administracijos veiksmus, kuriais, pareiškėjo nuomone, buvo pažeistos jo ir jo sutuoktinės A. J. teisės ir teisėti interesai dėl to, kad pareiškėjo sutuoktinei A. J. įkeistame Bute Administracija inicijavo, organizavo ir kontroliavo centralizuotos šildymo sistemos pašalinimą bei neteisėtą leidimą, teisinių sąlygų sudarymą akcinei bendrovei (toliau – ir AB) „Panevėžio energija“ perduoti įrengtą autonominio šildymo katilą bei įrangą asmeninėn šio Buto savininko J.

D. nuosavybėn; netinkamą Administracijos nuostatų, patvirtintų Pasvalio rajono savivaldybės tarybos 2013 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. T1-144, 19.4 ir 19.7 punktų vykdymą, t. y. netinkamą viešąsias paslaugas teikiančių subjektų darbo koordinavimą ir kontroliavimą, netinkamą DGNSB „Vilnius-69“ veiklos, susijusios su teisės aktų jai priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūrą bei kontrolę. Skunde pareiškėjas nurodė, kad Administracijos kaltais veiksmais pareiškėjui ir jo sutuoktinei buvo padaryta bendra 2 262,52 Eur žala, tai yra buvo padaryta turtinė žala dėl A.

J. pareikšto ieškinio civilinėje byloje Nr. 2-13916-475/2017 ir 1 500 Eur turtinė žala, susijusi su naujo katilo įrengimu Bute, o taip pat padaryta 2 000 Eur neturtinė žala. Skunde pareiškėjas nurodė, kad jis skundžia šios žalos neatlyginimą (skundo pagrindo 1–7 punktai) ir prašo atlyginti žalą (skundo dalyko 89 punktas). Skunde pareiškėjas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.5 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 ir 30 straipsniais, Viešojo administravimo įstatymu, Teisės gauti informaciją iš valstybės, savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymu, prašė suteikti labai išsamią raštišką informaciją ir dokumentus, ištirti ir raštu pranešti tyrimo rezultatus skunde nurodytais klausimais, atlikti tam tikrus skunde nurodytus veiksmus (skundo dalyko 1–88 punktai).

Motyvuodamas savo prašymą teise iš atsakovo gauti informaciją, 2017 m. birželio 26 d. skunde pareiškėjas nurodė, kad prašoma informacija jam yra reikalinga savo ir jo sutuoktinės A. J. teisių ir teisėtų interesų gynimui, jiems padarytos žalos priteisimo, o taip pat pateikti kaip įrodymus Kauno apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. 2-13916-475/2017.

9. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamam ginčui aktualios redakcijos Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad skundas – tai asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti (15 dalis), o Teisės gauti informaciją iš valstybės, savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 12 straipsnis nustato, kad pareiškėjas, norėdamas gauti dokumentus, kreipiasi į instituciją ir pateikia prašymą, kuriame nurodo, kokius dokumentus ir kokiu būdu pageidauja gauti. Įvertinęs 2017 m. birželio 26 d. pareiškėjo skundo atsakovui turinį, teismas darė išvadą, kad pareiškėjo skunde keliami du skirtingi reikalavimai: 1) yra skundžiami Administracijos veiksmai ir prašoma atlikti veiksmus, todėl šioje dalyje pareiškėjo skundas laikytinas skundu, paduotu Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka; 2) yra prašoma pateikti dokumentus, informaciją, todėl laikytina, kad kitoje dalyje pareiškėjas atsakovui pateikė prašymą, susijusį su asmens teise į informaciją pagal Teisės gauti informaciją iš valstybės, savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymą.

10. Teismas analizavo Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 3 ir 8 dalies, 19 straipsnio 1 dalies, 20 straipsnio 1 dalies 8 punkto bei 34 straipsnio 1 dalies nuostatų, kuriomis reguliuojama viešojo administravimo subjektų administracinė procedūra, turinį. Taip pat nagrinėjo Teisės gauti informaciją iš valstybės, savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nuostatas, numatančias institucijų pareigą teikti pareiškėjams ar jų atstovams dokumentus, išskyrus įstatymo ir kitų įstatymų nustatytus atvejus, šių dokumentų teikimo tvarką.

11. Teismas nustatė, kad atsakovas 2017 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. DV-479 pradėjo administracinę procedūrą pagal pareiškėjo skundą dėl galbūt neteisėtų Administracijos veiksmų. Komisija parengė 2017 m. liepos 21 d. Teikimą priimti administracinės procedūros sprendimą, kuriame nurodytos Komisijos nustatytos faktinės aplinkybės ir įvardinti teisės aktai, kuriais vadovaujantis, kaip teigiama Teikime, buvo parengtas administracinės procedūros sprendimo projektas. Teikime yra nurodyta, kad visi pareiškėjo skundo reikalavimai, susiję su Buto valdymu, naudojimu, disponavimu, o taip pat susiję su DGNSB „Vilnius-69“ paimtos paskolos dydžiu, jos paskirstymo atskiriems butų savininkams, tarpusavio skolinių įsipareigojimų (ne)vykdymu, paliekami nenagrinėti. Teismas nurodė, kad Teikime siūlomas administracinės procedūros sprendimo projektas yra išdėstytas taip: „Pasvalio rajono savivaldybės administracija neinicijavo, neorganizavo ir nekontroliavo šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos pakeitimo Name (pastaba: namas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Namas). Dėl šios priežasties Administracija jokių neteisėtų veiksmų (nurodytų Skunde) neatliko ir tokiu būdu negalėjo pažeisti nei V. J., nei A. J. teisių ir teisėtų interesų“. Atsižvelgdamas į šį Teikimą, vadovaudamasis Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 2 punktu ir Viešojo administravimo įstatymo 34 straipsniu, atsakovo direktorius Įsakymu pareiškėjo skundą atmetė. Iš atsakovo atstovės paaiškinimų teismo posėdyje teismas nustatė, kad pareiškėjui padavus skundą atsakovui, atsakovas pareiškėjui išsiuntė informacinio pobūdžio pranešimą apie skundo gavimą ir jam suteiktą registracijos numerį. Jokių duomenų apie administracinės procedūros pradėjimą ir jos vykdymą atsakovas pareiškėjui neteikė, o administracinę procedūrą užbaigus Įsakymu atmesti pareiškėjo skundą, vieną šio Įsakymo egzempliorių išsiuntė pareiškėjui. Pareiškėjui atsakovo sudarytos Komisijos parengtas Teikimas siunčiamas nebuvo.

12. Teismas darė išvadą, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad atsakovas neįvykdė Viešojo administravimo įstatymo 34 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes pareiškėjui, kuris atitinka Viešojo administravimo įstatyme numatytą asmens, dėl kurio pradėta administracinė procedūra, sąvoką, nepranešė apie faktines aplinkybes, nustatytas skundo nagrinėjimo metu, ir teisės aktus, kuriais vadovaujantis buvo priimtas administracinės procedūros sprendimas. Teismas nustatė, jog iš Įsakymo, kuriame nurodyta, jog jis priimtas, atsižvelgiant į Teikimą, neaišku, kokia apimtimi pareiškėjo skundas buvo išnagrinėtas ir atmestas kaip nepagrįstas, nors iš paties Teikimo turinio matyti, kad dalį pareiškėjo skundo reikalavimų buvo siūloma palikti nenagrinėtais. Teismas pažymėjo, kad Teikimas, kuriame atsakovo sudaryta Komisija įvardijo faktines aplinkybes ir teisės aktus, pareiškėjui nebuvo išsiųstas ar įteiktas. Teismas pripažino, kad pats faktas, jog buvo parengtas Teikimas, neužtikrino pareiškėjo teisės žinoti administracinės procedūros sprendimą pagrindžiančias aplinkybes ir jų teisinį įvertinimą. Teismas nurodė, jog byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas pareiškėjo neinformavo apie administracinės procedūros pradėjimą, todėl neturėdamas informacijos apie administracinės procedūros pradžią, teismo vertinimu, pareiškėjas negalėjo įgyvendinti administracinės procedūros dalyvio teisių administracinės procedūros vykdymo metu. Teismas konstatavo, jog atsakovas, nepranešdamas pareiškėjui apie administracinės procedūros pradžią, priimdamas nemotyvuotą ir teisės normomis nepagrįstą administracinės procedūros sprendimą – Įsakymą bei nenurodydamas pareiškėjui šį sprendimą pagrindžiančių faktinių aplinkybių ir teisės aktų, pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintus viešojo administravimo skaidrumo ir išsamumo principus (3 straipsnio 10 ir 13 punktai). Teismas darė išvadą, kad atsakovas iš viso nesprendė pareiškėjo skunde suformuluotų prašymų dėl dokumentų ir informacijos pateikimo ir pažeidė Teisės gauti informaciją iš valstybės, savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nuostatas bei neveikė taip, kai jį veikti įpareigoja teisės aktai.

13. Teismas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, remdamasis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisiniu reglamentavimu, darė išvadą, kad priimant Įsakymą buvo pažeistos Viešojo administravimo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios administracinės procedūros sprendimo priėmimą, t. y. buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, nebuvo laikomasi Teisės gauti informaciją iš valstybės, savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nuostatų, todėl teismas nusprendė panaikinti skundžiamą Įsakymą ir atsakovą įpareigojo teisės aktų nustatyta tvarka išnagrinėti pareiškėjo 2017 m. birželio 26 d. skundą, kuriuo pareiškėjas patikslino 2017 m. birželio 20 d. skundą.

14. Teismas kritiškai vertino atsakovo atstovės teismo posėdyje išsakytus argumentus dėl to, kad A. J. pardavus Butą, nagrinėjamo ginčo išsprendimas nebesukels pareiškėjui teisinių pasekmių, nes pareiškėjo skunduose Administracijai keliami klausimai, prašoma dokumentų ir informacijos bei reiškiamos pretenzijos dėl galimai neteisėtų Administracijos veiksmų, kurie, pareiškėjo nuomone, pažeidė pareiškėjo, jo sutuoktinės A. J. teises ir teisėtus interesus ir buvo susiję su A. J. įkeisto bei jai nuosavybėn perduoto Buto šildymo sistemos pakeitimu, buto šildymo įrenginių praradimu, DGNSB „Vilnius-69“ veiklos kontrolės stoka ir žalos pareiškėjui bei jo sutuoktinei A. J. sukėlimu, kurių išsprendimui Buto pardavimas nėra reikšmingas tuo aspektu, kad teismui sudarytų pagrindą konstatuoti, jog pareiškėjas nagrinėjamoje byloje prarado teisinį suinteresuotumą.

15. Pareiškėjo prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl Aprašo atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai teismas netenkino, nes šio teisės akto atitikties Konstitucijai tyrimas nėra žinybingas Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 63 straipsnis), o taip pat teismas nenustatė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) numatytų pagrindų šio teisės akto teisėtumo tyrimui bei teismui nekilo abejonė dėl šio teisės akto teisėtumo.

16. Kadangi pareiškėjo skundas patenkintas, jam iš Administracijos, turinčios juridinio asmens teises, teismas priteisė su bylos teisminiu nagrinėjimu susijusių išlaidų (sumokėto žyminio mokesčio) atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

III. 17. Atsakovas Administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo V. J. skundą atmesti.

18. Atsakovas nurodo, kad byloje nėra ginčo, jog pareiškėjo skundas laikytinas skundu, pateiktu viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka, ir nagrinėtinas atliekant administracinę procedūrą. Tai buvo padaryta atsakovui priėmus 2017 m. birželio 23 d. įsakymą „Dėl administracinės procedūros pradžios“. Atsakovas teigia, jog teismo argumentai dėl Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 8 dalies nagrinėjamo ginčo atveju nereikšmingi, nes nei administracinės procedūros metu, nei bylos nagrinėjimo teisme metu nenustatyta, kad atsakovas yra netinkamas viešojo administravimo subjektas ir negalėjo nagrinėti skundo dėl jam atsakovo neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos žalos.

19. Atsakovas pabrėžia, kad Viešojo administravimo įstatyme nėra pareigos pranešti pareiškėjui apie administracinės procedūros pradžią. Atsakovas nurodo, jog patvirtino pareiškėjo skundo gavimo faktą, taigi pareiškėjas žinojo apie skundo nagrinėjimą. Atsakovo nuomone, nepranešimas pareiškėjui apie administracinės procedūros pradžią, nenurodymas faktinių aplinkybių ir teisės aktų, kuriais vadovaujantis priimtas administracinės procedūros sprendimas, nelemia išvados, kad atsakovas neatliko objektyvaus visų aplinkybių vertinimo, priėmė nemotyvuotą ir nepagrįstą sprendimą. Atsakovas teigia, jog informavo pareiškėją apie priimtą sprendimą (Įsakymą), o pareiškėjas gavo Įsakymą, todėl atsakovas įvykdė Viešojo administravimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 8 punkto reikalavimą. Atsakovas nurodo, jog Viešojo administravimo įstatymas nenustato pareigos viešojo administravimo subjektui pateikti asmeniui, dėl kurio pradėta administracinė procedūra, administracinės procedūros teikimą.

20. Atsakovas teigia, jog sprendimus priima įsakymo forma, kuriems taikomos Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“ (toliau – ir Rekomendacijos). Atsakovas teigia, jog remdamasis Rekomendacijomis Įsakymo preambulėje nurodė teisės normą, apibrėžiančią atsakovo kompetenciją, teisės akto priėmimo teisinį pagrindą bei Teikimą. Atsakovas teigia, jog teisės aktų preambulėse motyvai, aplinkybės išsamiai nėra išvardinami, o toks reikalavimas vertintinas kaip netikslingas, perteklinis, neatitinkantis teisės aktų reikalavimų

21. Atsakovo nuomone, teismas sprendime nurodytos išvados neleidžia Įsakymo pripažinti visiškai nemotyvuotu, jame yra teisinis pagrindimas. Atsakovas teigia, jog teismo sprendime nenurodyti esminiai Įsakymo trūkumai, kurie sutrukdė pareiškėjui suprasti administracinės procedūros sprendimo esmę, įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į galbūt pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą.

22. Atsakovas teigia, jog Viešojo administravimo įstatyme nėra nustatyta keliuose rašytiniuose dokumentuose turi būti išdėstytas administracinės procedūros sprendimo pagrindimas ir pats sprendimas ir remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr., pvz., 2009 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-426/2009; 2011 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-651/2011; 2011 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1411/2011), kurioje teigiama, jog papildomos dokumentacijos buvimas lemia, kad ginčijamas sprendimas yra grindžiamas objektyviais duomenimis, kurie yra sudėtinė ginčijamo sprendimo dalis. Atsakovas teigia, jog dėl šių priežasčių reikšmingų faktinių aplinkybių, teisės normų, kuriomis vadovaujamasi, konkrečių išvadų pateikimas kitame dokumente (Teikime), o ne Įsakyme, nepažeidžia Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų ir nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad priimtas Įsakymas nemotyvuotas ir nepagrįstas.

23. Atsakovo nuomone, teismas nepagrįstai sprendė, kad neaišku, kokia apimtimi pareiškėjo skundas išnagrinėtas, nepranešė pareiškėjui apie nustatytas faktines aplinkybes ir teisės aktus, kuriais vadovaujantis priimtas Įsakymas. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo skundas išnagrinėtas objektyviai, visapusiškai, visa apimtimi, įvertinti visi pareiškėjo nurodyti pažeidimai ir skundas atmestas visa skundo apimtimi. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad reikalavimų palikimas nenagrinėtais nereiškia, kad šie reikalavimai nebuvo vertinami. Atsakovas nurodo, jog tai, kad dalį pareiškėjo skunde nurodytų galimų pažeidimų atsakovas, juos įvertinęs, paliko nenagrinėtais lėmė tai, kad atsakovas nėra kompetentingas spręsti jo kompetencijai nepriskirtų klausimų. Atsakovas įsitikinęs, kad reikalavimų palikimas nenagrinėtais nekeičia administracinės procedūros sprendimo esmės – skundo atmetimo kaip nepagrįsto visa apimtimi.

24. Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nepagrįstas, sprendime išdėstyti argumentai nesudarė pagrindo jam naikinti atsakovo Įsakymo. Atsakovas pabrėžia, kad iš naujo išnagrinėjus pareiškėjo skundą administracinės procedūros rezultatas – administracinės procedūros sprendimas būtų tapatus. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad teismas nenurodė jokių atsakovo neįvertintų ar netinkamai įvertintų aplinkybių, dėl kurių, iš naujo išnagrinėjus pareiškėjo skundą, pareiškėjo reikalavimų vertinimas ir administracinės procedūros sprendimas keistųsi iš esmės.

25. Dėl Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo taikymo, atsakovas nurodo, kad teismas neatkreipė dėmesio, kad pareiškėjas skunde pateikė 89 besikartojančius klausimus, todėl reikalavimas atsakyti į kiekvieną iš jų yra akivaizdžiai perteklinis ir neracionalus, atsakovas neinicijavo, neorganizavo ir nekontroliavo šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos pakeitimo Name, todėl nedisponuoja pareiškėjo prašoma informacija. Atsakovas teigia, jog teismas nepagrįstai nevertino, kad pareiškėjas prašo pateikti AB „Panevėžio energija“ ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ (buvusi AB „Lietuvos dujos“) turimą informaciją ir dalis skundo reikalavimų adresuota ne atsakovui, bet nurodytoms bendrovėms, kad atsakovas nėra įgaliotas oficialiai aiškinti įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas, kurių skunde reikalaujama, atsakovas nėra teisėsaugos bei kontrolės institucija ir nekompetentinga nagrinėti pareiškėjo reikalavimų. Atsakovas teigia, jog teisės gauti informaciją pažeidimas, atsakovo manymu, gali būti konstatuotas tik tuomet, kai prašoma pateikti informacija yra reikšminga, svarbi, esminė, kurios nepateikimas sukelia asmeniui konkrečias pasekmes.

26. Atsakovas akcentuoja, kad teismas nepagrįstai nevertino, kad Buto pardavimas yra esminė sąlyga, dėl kurios pareiškėjas praranda teisę reikšti reikalavimus dėl žalos atlyginimo, įpareigojimo įrengti katilą, kad Butas vėl būtų šildomas, sudaryti sutartis su A. J.. Atsakovas teigia, jog šildymo sistema nebuvo sunaikinta, o daugiabučio namo butų savininkų sprendimu buvo pakeistas daugiabučio namo šildymo būdas. Butą pardavus suinteresuotumas dėl Buto tinkamumo gyventi ir kitų klausimų perėjo buto įgijėjui. Atsakovas pažymi, kad jis nedalyvauja ginčo nagrinėjime civilinėje byloje Nr. 2-13916-475/2017 pagal DGNSB „Vilnius-69“ ieškinį pareiškėjo sutuoktinei dėl skolos priteisimo.

27. Pareiškėjas V. J. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

28. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas iš esmės pripažino, kad neteisėtai paliko nenagrinėtą dalį skunde nurodytų klausimų ir pažeidimų, neperdavė nenagrinėtų skundo dalių nagrinėti kitiems viešojo administravimo subjektams ir jų neįvardijo. Nesutinka su atsakovo teiginiais, kad atsakovo veiksmai sprendžiant pareiškėjo skundą netrukdė jam įgyvendinti jo teisių civilinėje byloje Nr. 2-13916-475-2017, nes dėl to, kad atsakovas nepateikė prašomų dokumentų Kauno apylinkės teismas nepriėmė atsakovės A. J. 2017 m. rugsėjo 6 d. priešieškinio nurodytoje byloje.

29. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. J. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

30. A. J. teigia, jog atsakovo apeliacinis skundas neatitinka sąžiningumo ir protingumo principų bei yra deklaratyvus bei pakartoja pareiškėjo atsiliepime nurodytus argumentus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 31. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Administracijos direktoriaus Įsakymo, kuriuo atsakovas atmetė pareiškėjo V. J. 2017 m. birželio 26 d. patikslintą skundą, teisėtumo ir pagrįstumo.

32. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad pareiškėjo skunde buvo keliami du skirtingi reikalavimai, t. y. skundžiami Administracijos veiksmai bei prašoma pateikti dokumentus, informaciją, nusprendė, kad priimant Įsakymą buvo pažeistos Viešojo administravimo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios administracinės procedūros sprendimo priėmimą, ir nebuvo laikomasi Teisės gauti informaciją iš valstybės, savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nuostatų. Pirmosios instancijos teismas nusprendė panaikinti Įsakymą ir atsakovą įpareigojo teisės aktų nustatyta tvarka išnagrinėti pareiškėjo 2017 m. birželio 26 d. skundą, kuriuo pareiškėjas patikslino 2017 m. birželio 20 d. skundą.

33. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde akcentavo, kad teismas nepagrįstai nusprendė, jog Įsakymas yra nemotyvuotas, nepagrįstas, nenurodė jokių atsakovo neįvertintų ar netinkamai įvertintų aplinkybių, dėl kurių iš naujo išnagrinėjus pareiškėjo skundą, pareiškėjo reikalavimų vertinimas ir administracinės procedūros sprendimas keistųsi iš esmės, taip pat formaliai konstatavo, jog atsakovas nesprendė pareiškėjo skunde suformuluotų prašymų dėl dokumentų ir informacijos pateikimo, neatsižvelgęs į tai, kad atsakovas prašoma informacija nedisponuoja, nėra oficialiai įgaliotas aiškinti teisės aktų nuostatų, atlikti tyrimus, išreikalauti dokumentus, įvertinti kitų subjektų veiksmus / neveikimą bei imtis priemonių.

34. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2017 m. birželio 26 d. skundu, kuriuo patikslino 2017 m. birželio 20 d. skundą, kreipėsi į atsakovą dėl Administracijos veiksmų, kuriais buvo sunaikinta centralizuoto šildymo sistema A. J. įkeistame Bute bei nepranešta A. J. apie centralizuotos šildymo sistemos pakeitimą, įrengtas šildymo katilas bei įranga perduota įkeisto Buto savininkui J. D., neteisėtai suteiktas leidimas AB „Panevėžio energija“ Bute įrengti autonominį šildymą bei įrangą, netinkamai kontroliuojamas viešųjų paslaugų teikimas bei DGNSB „Vilnius-69“ veikla, neatlyginta žala, padaryta kaltais Administracijos veiksmais. Pareiškėjas taip pat prašė atsakovo suteikti išsamią raštišką informaciją apie Bute dalyvaujant, prisidedant, prižiūrint, kontroliuojant ir / ar inicijuojant Administracijai AB „Lietuvos dujos“ atliktus darbus, jų planavimą, apie Administracijos, AB „Panevėžio energija“ bei kitų institucijų veiksmus, susijusius su šildymo sistemos pakeitimu, prašė dokumentų, kurie, pareiškėjo manymu, buvo susiję su A. J. įkeisto bei jai nuosavybėn perduoto Buto šildymo sistemos pakeitimu, buto šildymo įrenginių praradimu, DGNSB „Vilnius-69“ veiklos kontrolės stoka ir žalos pareiškėjui bei jo sutuoktinei A. J. sukėlimu.

35. Ginčo išsprendimui yra aktualios Viešojo administravimo įstatymo ir Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo bei juos lydinčių teisės aktų nuostatos.

36. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai nevertino aplinkybės, jog administracinė procedūra pradedama ne dėl visų viešojo administravimo subjekto gautų asmenų prašymų ar skundų. Skundai dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų, neveikimo ar administracinių sprendimų nagrinėjami šio įstatymo trečiajame skirsnyje nustatyta tvarka (Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalis), o to paties straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisykles tvirtina Vyriausybė.

Tai reiškia, jog viešojo administravimo subjektas, gavęs prašymą ar skundą ir susipažinęs su jo turiniu, turi nustatyti, kokiu būdu jis turi būti išnagrinėtas, ar kiekvienu atveju turi būti pradėta administracinė procedūra. Vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi, administracinė procedūra – pagal šį įstatymą viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant skundą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą.

Atsižvelgusi į nurodytą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog atsakovas, susipažinęs su pareiškėjo 2017 m. birželio 26 d. skundo ir 2017 m. birželio 20 d. skundo turiniu bei kartu su juo pateiktais dokumentais, tarp kurių yra ir buvusio Buto savininko 2016 m. liepos 12 d. apklausos protokolas, 2015 m. liepos 10 d. turto perdavimo A. J. aktas, turėjo įvertinti, ar yra pagrindas administracinei procedūrai pradėti, atsižvelgti, ar 2017 m. birželio 26 d. skunde ir 2017 m. birželio 20 d. skunde nurodyti asmens teisių pažeidimai yra susiję su atsakovo, viešojo administravimo subjekto atliktais veiksmais ir / ar neveikimu, jo priimtais sprendimais, bei su atsakovo kompetencija apskritai priimti skunde nurodomo pobūdžio sprendimus.

Pareiškėjo patikslintame 2017 m. birželio 26 d. skunde nurodomi atsakovo galimi pažeidimai – Pasvalio rajono savivaldybės administracijos nuostatų 19.4 punkto, 19.7 punkto (koordinuoja ir kontroliuoja viešąsias paslaugas teikiančių subjektų darbą, atlieka kitas pagal įstatymus ir Savivaldybės tarybos sprendimus jam priskirtas savivaldybės juridinių asmenų valdymo funkcijas) reikalavimų netinkamas vykdymas savaime nėra pagrindu pradėti administracinę procedūrą, nes nurodytos atsakovo bendro pobūdžio funkcijos, kurių įgyvendinimas (DGNSB „Vilnius-69“ veiklos, susijusios su teisės aktų jai priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūra bei kontrolė) negali būti betarpiškai siejamas su nurodomais pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų pažeidimais, be to, pareiškėjas nėra subjektas, turintis įgalinimus atlikti atsakovo nurodytų funkcijų vykdymo kontrolę.

Teisėjų kolegija, patikrinusi pareiškėjo skunde nurodomas aplinkybes, daro išvadą, kad į pareiškėjo keliamus klausimus turėjo būti atsakyta vadovaujantis Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ nustatyta tvarka, o pareiškėjo reikalaujama informacija turėjo būti suteikta Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka.

37. Byloje nustatyta, kad atsakovas 2017 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. DV-479 pradėjo administracinę procedūrą pagal pareiškėjo skundą dėl galbūt neteisėtų Administracijos veiksmų. Teisėjų kolegija pastarąją aplinkybę bei pareiškėjo nurodomus administracinės procedūros trūkumus vertina kaip formalaus pobūdžio, neturėjusius esminės reikšmės pareiškėjo teisės į tinkamą jo pateiktų 2017 m. birželio 26 d. skundo ir 2017 m. birželio 20 d. skundo išnagrinėjimą. Tas faktas, kad atsakovas į pareiškėjo skundą atsakymą parengė vadovaudamasis ne Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje, bet šio straipsnio 3 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, neturėjo jokios reikšmės pareiškėjo teisėms bei teisėtiems interesams.

38. Viešojo administravimo įstatymo 33 straipsnis nustato, jog pareigūnas, valstybės tarnautojas ar darbuotojas, atlikęs administracinę procedūrą, surašo teikimą priimti administracinės procedūros sprendimą ir perduoda jį viešojo administravimo subjekto vadovui. Teikime priimti administracinės procedūros sprendimą turi būti nurodytos faktinės aplinkybės, nustatytos skundo nagrinėjimo metu, teisės aktai, kuriais vadovaujantis parengtas administracinės procedūros sprendimo projektas, siūlomo administracinės procedūros sprendimo projektas ir teikimo parengimo data. Viešojo administravimo įstatymo 34 straipsnio 1 dalis nustato, kad administracinė procedūra baigiama administracinės procedūros sprendimo priėmimu. Asmeniui, dėl kurio pradėta administracinė procedūra, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo administracinės procedūros sprendimo priėmimo dienos raštu pranešama apie priimtą administracinės procedūros sprendimą ir nurodomos faktinės aplinkybės, nustatytos skundo nagrinėjimo metu, teisės aktai, kuriais vadovaujantis priimtas administracinės procedūros sprendimas, ir sprendimo apskundimo tvarka. Asmeniui, kuris kreipėsi dėl administracinės procedūros pradėjimo, per 3 darbo dienas nuo administracinės procedūros sprendimo priėmimo dienos, laikantis asmens duomenų teisinę apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, raštu pateikiama informacija apie priimtą administracinės procedūros sprendimą. Atsižvelgus į nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad teikimas priimti administracinės procedūros sprendimą ir administracinės procedūros sprendimas turi būti vertinami sistemiškai.

39. Bylos duomenimis nustatyta, kad Teikime yra nurodytos faktinės aplinkybės, paaiškėjusios pareiškėjo 2017 m. birželio 26 d. skundo, kuriuo pareiškėjas patikslino 2017 m. birželio 20 d. skundą, nagrinėjimo metu. Įsakyme yra nurodytas jo teisinis pagrindas (atsakovo funkcija, įtvirtinta Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 2 punkte), konkreti teisės akto norma (Viešojo administravimo įstatymo 34 straipsnis) bei informacija, jog Įsakymas priimtas atsižvelgiant į Teikimą. Kaip minėta, Viešojo administravimo įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog asmeniui, dėl kurio pradėta administracinė procedūra, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo administracinės procedūros sprendimo priėmimo dienos raštu pranešama apie priimtą administracinės procedūros sprendimą ir nurodomos faktinės aplinkybės, nustatytos skundo nagrinėjimo metu, teisės aktai, kuriais vadovaujantis priimtas administracinės procedūros sprendimas, ir sprendimo apskundimo tvarka. Teisėjų kolegija, įvertinusi aplinkybę, kad pareiškėjui buvo įteiktas ginčijamas Įsakymas, tačiau su Teikimo turiniu jis susipažino tik bylos nagrinėjimo teisme metu, konstatuoja, jog jam nebuvo nurodytos faktinės aplinkybės, nustatytos pareiškėjo 2017 m. birželio 26 d. skundo, kuriuo pareiškėjas patikslino 2017 m. birželio 20 d. skundą, nagrinėjimo metu, tačiau šis trūkumas nagrinėjamu atveju negali būti vertinamas kaip objektyvus pagrindas įpareigoti pareiškėjo skundą nagrinėti iš naujo, nes susipažinus su Teikimu ir jame esančia informacija pareiškėjui tapo aiškios atsisakymo tenkinti jo skundą teisinės ir faktinės priežastys. Teisėjų kolegija vertina, kad procedūriniai pareiškėjo 2017 m. birželio 26 d. skundo, kuriuo pareiškėjas patikslino 2017 m. birželio 20 d. skundą, nagrinėjimo trūkumai neturėjo įtakos jo nagrinėjimo rezultatui, iš esmės atsakovas atsakė į minėtuose skunduose keliamus klausimus bei paaiškino priežastis, kodėl negali būti laikomas atsakingu už juose nurodomus pareiškėjo ir jo sutuoktinės teisių ir teisėtų interesų pažeidimus bei, kodėl negali suteikti reikalaujamos informacijos.

40. Teisėjų kolegija pažymi, kad savo ruožtu ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti priimtą administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės; kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-416/2005 (Administracinių teismų praktika Nr. 7, psl. 131-138). Taigi kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama teisiškai reikšmingų aplinkybių visuma.

41. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors reikšmingų faktinių aplinkybių, teisės normų, kuriomis vadovaujamasi, konkrečių išvadų pateikimas kitame dokumente (Teikime), o ne Įsakyme, pažeidžia Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, atsakovas pagrįstai remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika (žr., pvz., 2009 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-426/2009; 2011 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-651/2011; 2011 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1411/2011), kurioje teigiama, jog papildomos dokumentacijos buvimas lemia, kad ginčijamas sprendimas yra grindžiamas objektyviais duomenimis, kurie yra sudėtinė ginčijamo sprendimo dalis. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog nėra pagrindo teigti, jog atsakovui, priimant Įsakymą buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, todėl faktinių aplinkybių nenurodymas Įsakyme šiuo konkrečiu atveju nelaikytinas esminiu Viešojo administravimo įstatymo pažeidimu, sudarančiu pakankamą pagrindą jį panaikinti.

42. Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo tikslas – nustatyti asmenų teisės gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių, viešųjų įstaigų ir šių subjektų asociacijų, jei šios asociacijos įsteigtos bendrojo intereso poreikiams, kurie nėra pramoninio ar komercinio pobūdžio, tenkinti (toliau – šių subjektų asociacijos), nurodytų šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, informaciją, nurodytą šio įstatymo 5 straipsnyje, ir dokumentus, kuriais jos disponuoja ar (ir) kuriuos tvarko vykdydamos įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatytas funkcijas (toliau – viešoji funkcija), įgyvendinimo priemones ir tvarką (1 straipsnio 1 dalis). Taigi minėtas įstatymas suteikia teisę pareiškėjui gauti informaciją apie atsakovo veiklą (Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 5 straipsnis) ir dokumentus, kuriais atsakovas disponuoja ar (ir) kuriuos tvarko vykdydamas įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatytas viešąsias funkcijas.

43. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pažymėjo, jog iš Teikimo turinio matyti, kad dalį pareiškėjo skundo reikalavimų buvo siūloma palikti nenagrinėtais, tačiau nesigilino į Teikime nurodytus tokių siūlymų motyvus bei padarė išvadą, kad atsakovas iš viso nesprendė pareiškėjo skunde suformuluotų prašymų dėl dokumentų ir informacijos pateikimo ir pažeidė Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nuostatas bei neveikė taip, kaip jį veikti įpareigoja teisės aktai. Teisėjų kolegija su tokiu pirmosios instancijos vertinimu nesutinka ir pažymi, kad skundžiamame sprendime nepagrįstai nebuvo atsižvelgta į pareiškėjo formuluojamo prašymo suteikti informaciją ir dokumentus turinį ir neįvertinta aplinkybė, ar atsakovas galėjo disponuoti pareiškėjo prašomais dokumentais, ar prašoma suteikti informacija yra apie atsakovo veiklą, taip pat neatkreiptas dėmesys į Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 2 straipsnio 2 dalį, kuri įtvirtina atvejus, kuomet minimas įstatymas yra netaikomas.

44. Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas prašė atsakovo suteikti labai išsamią informaciją apie Bute dalyvaujant, prisidedant, prižiūrint, kontroliuojant ir / ar inicijuojant Administracijai AB „Lietuvos dujos“ atliktus darbus, jų planavimą, apie Administracijos, AB „Panevėžio energija“ bei kitų institucijų veiksmus, susijusius su šildymo sistemos pakeitimu, prašė suteikti kitą susijusią raštišką, vaizdinę informaciją, atlikti kitus veiksmus, reikalingus pažeistų pareiškėjo ir A. J. teisių ir teisėtų interesų gynimui.

45. Atsakovas apeliaciniame skunde pagrįstai teigia, jog pareiškėjas prašė nurodyti ir aiškinti teisės aktų nuostatas, nors atsakovui nesuteikti įgaliojimai oficialiai aiškinti įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas ir jų taikymą (pvz., 2019 m. birželio 26 d. skundo antros dalies 1–2, 8–9, 11–12, 14–16, 21–23, 25 punktai). Pareiškėjas prašė pateikti dokumentų (pvz., 2019 m. birželio 26 d. skundo antros dalies 3–5, 10, 13 punktai), sutarčių (pvz., 2019 m. birželio 26 d. skundo antros dalies 17–20 , 26–30 punktai) kopijas, kontaktinę informaciją, analizuoti sutarčių tarp privataus ir juridinio asmens sąlygas (pvz., 2019 m. birželio 26 d. skundo antros dalies 24, 31–33 punktai), privataus asmens (Buto savininko) veiksmus (pvz., 2019 m. birželio 26 d. skundo antros dalies 34–35 punktai) bei atsakyti į kitus iš esmės tapačius, tik skirtingai formuluojamus klausimus, t. y. suteikti informaciją, kuria Administracija nedisponuoja ir negali disponuoti, nes ji nėra apie Administracijos veiklą, taip pat patenka į išimčių, kuomet Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas netaikomas, taikymo sritį.

46. Kaip minėta, atsakovas nagrinėjamu atveju pasirinko administracinę procedūrą ir Teikime siūlė dalį pareiškėjo skundo reikalavimų palikti nenagrinėtais, motyvuodama tuo, kad Administracija neturi informacijos apie Namo gyventojų turto įkeitimus, Buto valdymą, naudojimą ir disponavimą, DGNSB „Vilnius-69“ įsipareigojimus, taip pat neinicijavo, neorganizavo ir nekontroliavo šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos pakeitimo Name. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovas analizavo pareiškėjo skunde suformuluotą prašymą dėl informacijos pateikimo, tačiau negalėjo jos pateikti, nes ja nedisponavo, taigi Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nuostatų nepažeidė.

47. Pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumento, susijusio su Buto pardavimu, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, jog byloje esama informacijos apie civilinę bylą Nr. 2-13916-475/2017, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog pareiškėjas nėra praradęs teisinio suinteresuotumo.

48. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai panaikino Įsakymą motyvuodamas tuo, kad buvo formaliai pažeistos Viešojo administravimo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios administracinės procedūros sprendimo priėmimą, nebuvo laikomasi Teisės gauti informaciją iš valstybės, savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nuostatų. Pagrįstais laikytini apelianto teiginiai, kad įpareigojimas iš naujo nagrinėti pareiškėjo skundą ir pateikti atsakymą realiai situacijos niekaip nepakeis, nes atsakovas kitokio turinio sprendimo objektyviai negalės pateikti, nes nėra kompetentingas vertinti pareiškėjo nurodomus faktus ir nedisponuoja ta informacija, kurią pareiškėjas siekia gauti.

49. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, atsakovo Administracijos apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas atmetamas kaip iš esmės nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Atsakovo Pasvalio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus apeliacinį skundą tenkinti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimą panaikinti.

Pareiškėjo V. J. skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė