2015-12-22 Nr. BB-5285-1-30-1-00698-2009-9 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinės instancijos teismo pranešėjas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-396-746/2015

Teisminio proceso Nr.1-30-1-00698-2009-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.1.7.4;

2.3.6.4.5.1 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gruodžio 22 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Olego Fedosiuko, Aurelijaus Gutausko ir pranešėjo Jono Prapiesčio,

sekretoriaujant Linai Baužienei,

dalyvaujant prokurorui Sergejui Stulginskiui,

nuteistajam S. A. L.,

nuteistųjų gynėjui advokatui Gintautui Daugėlai,

civilinio ieškovo atstovei advokatei Gražinai Mauručaitienei,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų S. A. L. ir B. J. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 14 d. nuosprendžio, kuriuo, panaikinus Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 26 d. išteisinamąjį nuosprendį, S. A. L. ir B. J. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 176 straipsnio 1 dalį (2003 m. liepos 4 d. redakcija) 25 MGL (940 Eur) dydžio baudomis.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu S. A. L. ir B. J. dėl kaltinimų pagal BK 176 straipsnio 1 dalį, 188 straipsnio 2 dalį išteisinti kaip nepadarę veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu, panaikinus Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 26 d. išteisinamąjį nuosprendį, S. A. L. ir B. J. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 176 straipsnio 1 dalį (2003 m. liepos 4 d. redakcija) 25 MGL (3250 Lt, t. y. 940 Eur) dydžio baudomis.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 10 d. nutartimi, iš dalies patenkinus nuteistųjų S. A. L. ir B. J. kasacinį skundą, Klaipėdos apygardos Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 7 d. nuosprendis panaikintas ir byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Jono Prapiesčio pranešimą, prokuroro, civilinio ieškovo atstovės, prašiusių kasacinį skundą atmesti, nuteistojo S. A. L., nuteistųjų gynėjo, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

S. A. L. ir B. J. nuteisti už tai, kad pažeidė darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas dviem žmonėms, taip pat kad pažeidė teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles ir dėl neatsargumo sugadino didelės vertės turtą.

S. A. L., būdamas AB „Klaipėdos kranai“ bokštinių kranų aikštelės viršininku, 2006 m. liepos 5 d. mokymo įstaigoje atestuotas keliamųjų kranų priežiūros meistru, 2007 m. birželio 6 d. mokymo įstaigoje atestuotas aukštalipio darbų vadovu, 2001 m. gegužės 4 d. įmonėje atestuotas padalinio vadovu saugos darbe klausimais ir būdamas paskirtas atsakinguoju už krano krautuvo BKSM-14PM4 sumontavimą, 2009 m. gruodžio 17 d.–2009 m. gruodžio 29 d. UAB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Bega“ teritorijoje, organizuodamas ir vadovaudamas UAB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijai „Bega“ priklausančio 50 000 Lt (14 481 Eur) vertės bokštinio krano BKSM-14PM4 (įrenginio registracijos Nr. 14992) montavimui, neparengė ir nepatvirtino darbų vykdymo projekto, neišrašė paskyros-leidimo pavojingų krano montavimo ir kitų darbų aukštyje ant krano konstrukcijų atlikti, ant krano konstrukcijų leido dirbti aukštyje neapmokytiems darbininkams, papildomai neinstruktavo jų darbo vietoje, vadovauti krano montavimo darbams panaudojant kitą automobilinį kraną KC-5473 leido galiojančios kranų darbų vadovo kvalifikacijos neturinčiam kranų priežiūros meistrui B.

J., krano montavimo metu 2009 m. gruodžio 17 d., apie 14.00 val., neužtikrino, kad krano važiuoklės vežimėliai ir portalo rėmas būtų pritvirtinti vielinėmis sąsūkomis iš 6 mm skersmens 6 vielų prie kelio bėgių, 2009 m. gruodžio 29 d. 10.00 val. neužtikrino, kad krano strėlė į krano portalą būtų įkabinta tarp pokraninio kelio bėgių, o ne skersinėje pokraninio kelio ašyje. S. A. L. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 268 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 26 straipsnio 1 dalies, 27 straipsnio 4 dalies, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2003 m. gruodžio 31 d.

įsakymu Nr. A1-223/V-792 patvirtintų Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendrųjų nuostatų 3, 12.1 punktų, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000 m. gruodžio 28 d. Nr. 351 įsakymu patvirtintų Kėlimo kranų saugaus naudojimo taisyklių DT 8-00 16, 23, 52, 84, 106, 109 punktų, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 102 patvirtintų Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų 2 priedo 1.2 punkto, AB „Klaipėdos kranai“ direktoriaus 2008 m. gruodžio 3 d. patvirtintų Bokštinių kranų aikštelės viršininko pareigybinių nuostatų 1.1, 2.2 , 2.5, 2.7, 2.11 punktų, AB „Klaipėdos kranai“ direktoriaus 2009 m. spalio 13 d.

įsakymo Nr. 66 5.2, 5.8, 5.9, 5.16 punktų, AB „Klaipėdos kranai“ direktoriaus 2004 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. 242 patvirtintos Kranus montuojančio darbuotojo darbų saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 74 4.1 punkto, 1969 m. krano BKSM-14PM4 eksploatavimo instrukcijos 3182-IZ 2 dalies 5 skyriaus 1 punkto E bei Ž papunkčių, 2 dalies 5 skyriaus 8 punkto a papunkčio, 2 dalies 5 skyriaus 19 punkto 2 papunkčio reikalavimus, nes 2009 m. gruodžio 29 d. 10.00 val. B. J. nurodžius šaltkalviui-montuotojui A. G. bei suvirintojui S. R., neapmokytiems dirbti aukštyje ir neinstruktuotiems darbo vietoje, atlikti krano BKSM-14PM4 gembės apsauginių turėklų suvirinimo darbus, kuriuos 10.30 val. jiems atlikus ir einant 15 metrų aukštyje krano priesvorio gembe link pagrindinės aikštelės, B.

J., norėdamas sumontuoti strėlės skriemulio apsaugą, davė nurodymą automobiliniu kranu KC-5473 pakelti 50 cm į viršų 3 metrų atstumu nuo bokštinio krano BKSM-14PM4 strėlės krašto pristropuotą ir į krano korpusą įkabintą strėlę, kuri su priesvorio gembe buvo pasukta skersai krano bėgių ašies, ir pakėlus krano strėlės galą didelės 50 000 Lt (14 481 Eur) vertės bokštinis kranas BKSM-14PM4, praradęs stabilumą, virto nuo bėgių atsitrenkdamas ir iš dalies susmegdamas priesvorio gembe į žemę. Dėl patirtų sužalojimų krano virtimo metu atsitrenkęs į krano konstrukcijas ir į žemę A.

G. mirė, S. R., nukritęs ant žemiau esančios krano elektros skydinės, patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą, o pats kranas dėl konstrukcijų pažeidimo buvo nepataisomai sugadintas.

B. J., būdamas AB „Klaipėdos kranai“ darbų vadovu, 2003 m. vasario 24 d. mokymo įstaigoje atestuotas keliamųjų kranų priežiūros meistru, 2007 m. birželio 6 d. mokymo įstaigoje atestuotas aukštalipio darbų vadovu, 2002 m. rugsėjo 19 d. įmonėje atestuotas padalinio vadovu saugos darbe klausimais ir būdamas paskirtas atsakinguoju už krano krautuvo BKSM-14PM4 sumontavimą, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 268 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 26 straipsnio 1 dalies, 27 straipsnio 4 dalies Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2003 m. gruodžio 31 d.

įsakymu Nr. A1-223/V-792 patvirtintų Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendrųjų nuostatų 3, 12.1 punktų, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000 m. gruodžio 28 d. Nr. 351 įsakymu patvirtintų Kėlimo kranų saugaus naudojimo taisyklių DT 8-00 2.1–2.4, 16, 23, 52, 84, 106, 109 punktų, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 102 patvirtintų Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų 2 priedo 1.2 punkto, AB „Klaipėdos kranai“ direktoriaus 2008 m. gruodžio 3 d. patvirtintų Bokštinių kranų aikštelės meistro pareiginių nuostatų 1.6.10 punkto, AB „Klaipėdos kranai“ direktoriaus 2009 m. spalio 13 d.

įsakymo Nr. 66 6.2, 6.4, 6.7, 6.8 punktų, AB „Klaipėdos kranai“ direktoriaus 2004 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. 242 patvirtintos Kranus montuojančio darbuotojo darbų saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 74 4.1 punkto, 1969 m. krano BKSM-14PM4 eksploatavimo instrukcijos 3182-IZ 2 dalies 5 skyriaus 1 punkto e bei ž papunkčių, 2 dalies 5 skyriaus 8 punkto a papunkčio, 2 dalies 5 skyriaus 19 punkto 2 papunkčio reikalavimus, nes 2009 m. gruodžio 29 d. 10.30 val. UAB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Bega“ teritorijoje, 2009 m. gruodžio 17 d.–2009 m. gruodžio 29 d. vadovaudamas ir atlikdamas UAB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijai „Bega“ priklausančio 50 000 Lt (14 481 Eur) vertės bokštinio krano BKSM-14PM4 (įrenginio registracijos Nr. 14992) montavimą, neparengė ir nepateikė tvirtinti darbų vykdymo projekto, neišrašė paskyros-leidimo pavojingų krano montavimo ir kitų darbų aukštyje ant krano konstrukcijų atlikti, ant krano konstrukcijų leido dirbti aukštyje neapmokytiems darbininkams, papildomai neinstruktavo jų darbo vietoje bei pagal paskyrą-leidimą, vadovavo krano montavimo darbams panaudojant kitą automobilinį kraną KC-5473, neturėdamas galiojančios kranų darbų vadovo kvalifikacijos, krano montavimo metu 2009 m. gruodžio 17 d., apie 14.00 val., neužtikrino, kad krano važiuoklės vežimėliai ir portalo rėmas būtų pritvirtinti vielinėmis sąsukomis iš 6 mm skersmens 6 vielų prie kelio bėgių, 2009 m. gruodžio 29 d. 10.00 val. krano strėlę į krano portalą įkabino ne tarp pokraninio kelio bėgių, o skersinėje pokraninio kelio ašyje, darbuotojams šaltkalviui-montuotojui A.

G. bei suvirintojui S. R., neapmokytiems dirbti aukštyje bei neinstruktuotiems darbo vietoje, nurodė atlikti bokštinio krano BKSM-14PM4 gembės apsauginių turėklų suvirinimo darbus, kuriuos šiems atlikus 10.30 val. ir einant 15 metrų aukštyje krano priesvorio gembe link pagrindinės aikštelės, norėdamas sumontuoti strėlės skriemulio apsaugą, davė nurodymą automobiliniu kranu KC-5473 pakelti 50 cm į viršų 3 metrų atstumu nuo bokštinio krano BKSM-14PM4 strėlės krašto pristropuotą ir į krano korpusą įkabintą strėlę, kuri su priesvorio gembe buvo pasukta skersai krano bėgių ašies; pakėlus krano strėlės galą didelės 50 000 Lt (14 481 Eur) vertės bokštinis kranas BKSM-14PM4 praradęs stabilumą virto nuo bėgių atsitrenkdamas bei iš dalies susmegdamas priesvorio gembe į žemę.

Dėl patirtų sužalojimų krano virtimo metu atsitrenkęs į krano konstrukcijas ir į žemę A. G. mirė, S. R., nukritęs ant žemiau esančios krano elektros skydinės, patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą, o pats kranas dėl konstrukcijų pažeidimo buvo nepataisomai sugadintas.

Apeliacinės instancijos teismas, atlikęs įrodymų tyrimą ir ištyręs baudžiamojoje byloje esančius duomenis, konstatavo, kad „pirmosios instancijos teismas, analizuodamas įrodymus, pateikė prieštaringas išvadas bei nenurodė aiškių motyvų, kokias aplinkybes paneigia, o kokias patvirtina byloje esantys įrodymai, bei padarė išvadas, neatitinkančias bylos aplinkybių“. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, specialisto ir eksperto pateiktos išvados ne prieštarauja viena kitai, bet papildo viena kitą ir leidžia daryti išvadą, kad pagrindinė krano virtimo priežastis – krano montavimo darbų technologinių operacijų eigos ir būdų, numatytų gamintojo montavimo instrukcijoje, nesilaikymas jo montavimo metu.

Kartu apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad „krano griuvimą lėmė netinkamas krano montavimo darbų organizavimas ir atlikimas, keldami strėlę kitu kranu montuotojai kraną nuvertė nuo bėgių, o žmogaus žūtį ir sužalojimą lėmė tai, kad krano virtimo metu montuojamajame krane buvo tiesiogiai su krano montavimu nesusijusius darbus dirbantys du žmonės“. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad S. A. L. ir B. J. galėjo nesilaikyti krano montavimo instrukcijos, o krano griuvimą lėmė netinkamai įrengtas pokraninis kelias, nes, anot apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos, nei gamyklos instrukcijoje, nei byloje nėra pateikta gamintojo ar jo įgaliotos įstaigos leidimo keisti montavimo tvarką ir nė viename byloje esančiame ekspertizės akte nenurodyta, kad pokraninis kelias buvo avarijos priežastis; pokraninis kelias buvo įrengtas pagal UAB „Restitas“ parengtą projektą-schemą.

Be to, apeliacinės instancijos teismas, nurodęs, kad kvalifikuojant veiką, kai keli BK straipsniai numato atsakomybę už žalą, padarytą dėl neatsargumo, t. y. esant normų konkurencijai, taikoma specialioji teisės norma, kurios dispozicija apima tokias pat pasekmes kaip ir bendroji, konstatavo, kad padarytos veikos kvalifikuoti pagal BK 188 straipsnio 2 dalį (Turto sunaikinimas ar sugadinimas dėl neatsargumo) nereikėjo. Dėl to apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį panaikino ir priėmė naują – apkaltinamąjį – nuosprendį kvalifikuodamas S. A.

L. ir B. J. padarytas veikas pagal BK 176 straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teismas taip pat, nurodęs, kad S. R. parodymais nustatyta, jog „nukentėjusieji bokštiniame krane atlikdami darbus turėjo apsauginius diržus, o įvykio vietos apžiūros protokole pažymėta, kad apžiūrint įvykio vietą buvo aptikti saugos diržai“, S. A. L. ir B. J. pašalino kaltinimą dėl nukentėjusiųjų neparūpinimo apsauginiais diržais.

Kasaciniu skundu nuteistieji S. A. L. ir B. J. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį.

Kasatoriai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas jų baudžiamąją bylą, nukrypo nuo teismų praktikos, neteisingai įvertino baudžiamojoje byloje esančius bei pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus ir todėl neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, todėl padarė nemotyvuotas išvadas dėl jų kaltės ir nepagrįstai juos nuteisė pagal BK 176 straipsnio 1 dalį. Kasatorių teigimu, apeliacinės instancijos teismo išvados, kuriomis grindžiamas teismo apkaltinamasis nuosprendis, yra nepagrįstos baudžiamojoje byloje surinkta objektyvių ir neginčijamų įrodymų visuma, todėl prieštarauja ikiteisminio tyrimo metu surinktiems ir pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu ištirtiems duomenims. Kasatorių nuomone, apeliacinės instancijos teismas taip pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20, 305 straipsnių nuostatas.

Kasatoriai, nesutikdami su priežastinio ryšio tarp jų veiksmų ir kilusių padarinių buvimu, teigia, kad iš baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog pagrindinė krano griūties priežastis buvo atsvaro ir balasto svorių neatitikimas gamintojo reikalavimams ir netinkamas pokraninio kelio įrengimas. Kasatorių tvirtinimu, šios krano griuvimo priežasties nepaneigė ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausti ekspertai L. J. Vaicekauskas, T. Dėjus. Kasatorių nuomone, nei krano priežiūros specialistas A. Račkauskas, nei reikiamos kvalifikacijos neturintis ekspertas A. Sabeckis negalėjo būti tie specialistai, kurių parodymais ar išvadomis teismas galėjo grįsti jų kaltę. Pasak kasatorių, A. Račkauskas patvirtino krano techninį stovį, nors balastai neatitiko gamyklinio paso reikalavimų, o A. Sabeckis, tirdamas pokraninį kelią, neįvertino šio kelio projektinių sprendinių, kelio statybai naudotų medžiagų kokybės ir, galbūt, buvo suinteresuotas, nes jau anksčiau yra teikęs konsultacines paslaugas UAB „Bega“, be to, jis ėmėsi vertinti stovumą neturėdamas tam reikiamos kvalifikacijos. Anot kasatorių, apeliacinės instancijos teismas baudžiamojoje byloje turėjo skirti kompleksinę teismo techninę, stovumo ir darbo saugos ekspertizę, tačiau to nepadarė.

Kasatoriai skunde pažymi, kad darbdavio kaltė įvykus nelaimingam atsitikimui darbe preziumuojama pagal civilinės teisės nuostatas. Tuo tarpu taikant baudžiamąją atsakomybę tokia prezumpcija negalima. Kiekvienu atveju sprendžiant dėl priežastinio ryšio tarp veikos ir padarinių, įvertinus tiek asmens, traukiamo baudžiamojon atsakomybėn, tiek nukentėjusio asmens veiką ir jų įtaką kilusiems padariniams, turi būti nekvestionuojamai nustatyta, ar galimų kaltininkų ar nukentėjusiojo veika yra nusikalstama ar ne. Kasatorių teigimu, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje teisingai konstatavo, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nustatyti darbo saugą reglamentuojančių įstatymų pažeidimai yra tik formalūs, neturintys įtakos įvykusiam nelaimingam atsitikimui darbe. Kartu kasatoriai, išdėstę ekspertų T. Dėjaus ir L. J. Vaicekausko parodymus, tvirtina, kad tiek šių ekspertų parodymai, tiek kita baudžiamojoje byloje esanti rašytinė medžiaga patvirtina, jog krano nestabilumui ir griūčiai įtakos turėjo balasto bei atsvaro svorių neatitiktis krano techniniame pase nurodytiems svoriams.

Kasatorių nuomone, UAB „Bega“ netinkamai įrengė pokraninį kelią ir tai neabejotinai turėjo įtakos krano virtimui. Kasatoriai, nesutikdami su apeliacinės instancijos teismo išvadomis dėl pokraninio kelio tinkamo įrengimo, taip pat teigia, kad šią teismo išvadą paneigia UAB „Laboratorinių bandymų centro“ 2011 m. lapkričio 11 d. pažyma, liudytojo V. G. parodymai, UAB „Bega“ teisme pateikti dokumentai. Kartu kasatoriai pažymi, kad iš krano projektuotojo ir gamintojo atsiųstų dokumentų apie krano montavimo ypatumus matyti, kad tokio modelio kranai jau ne vieną dešimtmetį montuojami naudojantis kitu kranu, tačiau niekas, išskyrus žmogų, negali įstatyti skriemulio į atitinkamas krano konstrukcijas ir taip įtempti trosus, todėl montuojant kraną ne tik naudojamas kitas kranas, bet ir būtina žmogaus pagalba montuojamame krane. Dėl to, pasak kasatorių, apeliacinės instancijos teismo išvados, kad jei nebūtų buvę krane žmogaus, kranas nebūtų virtęs ir nebūtų žuvęs ar sužalotas žmogus, nepatvirtina nei teisinė, nei faktinė pozicija. Be to, anot kasatorių, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai neįvertino K. M., V. B. ir kitų liudytojų, dirbusių su darbų sauga bei kranais darbą ir išmaniusiais darbo saugos, specialistų kvalifikacijos atitikties dokumentus, kranų BKSM–14 montavimo naudojantis kitu kranu specifiką, parodymų.

Nuteistųjų S. A. L. ir B. J. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl kasacinio skundo turinio ir kasacinės instancijos teismo įgaliojimų ribų

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), jeigu kasaciniame skunde nurodyta, kad teismai, nagrinėdami bylą, padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų (BPK 369 straipsnio 3 dalis) arba netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 369 straipsnio 2 dalis). Vadinasi, kasacinėje instancijoje tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas. Kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja.

Šioje baudžiamojoje byloje nuteistųjų S. A. L. ir B. J. kasacinis skundas iš esmės paduotas dėl, jų nuomone, padarytų esminių BPK 20, 305 straipsnių pažeidimų nagrinėjant jų baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teisme. Vadinasi, kasaciniame skunde nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai atitinka BPK 369 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Kita vertus, kasatoriai, grįsdami savo teiginius dėl nurodytų baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, dėsto teismų sprendimų turinį, ekspertų, liudytojo V.

G. parodymus ir teigia, kad: apeliacinės instancijos teismas neteisingai įvertino baudžiamojoje byloje esančius bei pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus ir neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, todėl padarė nemotyvuotas išvadas; iš baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad pagrindinė krano griūties priežastis buvo atsvaro ir balasto svorių neatitiktis gamintojo reikalavimams ir netinkamas pokraninio kelio įrengimas; šios krano griuvimo priežasties nepaneigė ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausti ekspertai L.

J. Vaicekauskas, T. Dėjus; nei krano priežiūros specialistas A. Račkauskas, nei reikiamos kvalifikacijos neturintis ekspertas A. Sabeckis negalėjo būti tais specialistais, kurių parodymais ar išvadomis teismas galėjo grįsti jų kaltę; pirmosios instancijos teismas nuosprendyje teisingai konstatavo, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nustatyti darbo saugą reglamentuojančių įstatymų pažeidimai yra tik formalūs, neturintys įtakos įvykusiam nelaimingam atsitikimui darbe; tiek ekspertų L. J. Vaicekausko ir T. Dėjaus parodymai, tiek kita baudžiamojoje byloje esanti rašytinė medžiaga patvirtina, jog krano nestabilumui ir griūčiai įtakos turėjo balasto bei atsvaro svorių neatitiktis krano techniniame pase nurodytiems svoriams;

UAB „Bega“ netinkamai įrengė pokraninį kelią ir tai neabejotinai turėjo įtakos krano virtimui; apeliacinės instancijos teismo išvadą dėl tinkamo pokraninio kelio įrengimo paneigia UAB „Laboratorinių bandymų centro“ 2011 m. lapkričio 11 d. pažyma, liudytojo V. G. parodymai, UAB „Bega“ teisme pateikti dokumentai; apeliacinės instancijos teismo išvados, kad jei nebūtų buvę krane žmogaus, kranas nebūtų virtęs ir nebūtų žuvęs ar sužalotas žmogus, nepatvirtina nei teisinė, nei faktinė pozicija; apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai neįvertino K.

M., V. B. ir kitų liudytojų, dirbusių su darbų sauga bei kranais darbą ir išmaniusiais darbo saugos, specialistų kvalifikacijos atitikties dokumentus, kranų BKSM–14 montavimo naudojantis kitu kranu specifiką, parodymų, ir pan. Taigi tokiais teiginiais kasatoriai iš esmės neigia apeliacinės instancijos teismo išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo ir netiesiogiai kreipiasi į kasacinės instancijos teismą dėl tų aplinkybių tyrimo bei vertinimo. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą tai nėra nei apskundimo, nei bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindas, todėl kasacinės instancijos teismas tokius teiginius nagrinės tik tiek, kiek jie susiję su baudžiamojo proceso įstatymo laikymusi.

Dėl kasatorių argumentų dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 331 straipsnio 2 dalies nuostatų laikymosi apeliacinės instancijos teisme

Esminis kasatorių skundo argumentas yra tas, kad, jų nuomone, apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20, 305 straipsnių nuostatas, nes, nagrinėdamas jų baudžiamąją bylą, savo išvadų nepagrindė baudžiamojoje byloje surinkta objektyvių ir neginčijamų įrodymų visuma, pagrįsta nešališku ir išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Taigi kasatoriai, nors skunde ir tiesiogiai nenurodo, iš esmės teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas jų baudžiamąją bylą, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 331 straipsnio 2 dalies nuostatas.

Pažymėtina, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas nuosprendį surašo laikydamasis BPK XXIII skyriaus (Nuosprendžio priėmimas) pagrindinių nuostatų. Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį ir priimdamas naują apkaltinamąjį nuosprendį, nurodo apeliacinės instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes ir įrodymus, kurie yra pagrindas nuteistąjį pripažinti kaltu ir jį nuteisti, taip pat motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta arba kitaip įvertina apskųsto nuosprendžio įrodymus (BPK 331 straipsnio 1, 2 dalys). Taigi teismo nuosprendis turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. jame padarytos išvados dėl visų nuosprendyje sprendžiamų klausimų turi būti pagrįstos išsamiai, nešališkai ištirtų bei teisingai įvertintų įrodymų, atitinkančių BPK 20 straipsnio 3, 4 dalių reikalavimus, visetu (BPK 20 straipsnio 5 dalis).

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės baudžiamajai bylai teisingai išspręsti ir kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnis). Baudžiamojo proceso įstatymas taip pat reikalauja, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje būtų išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Vadinasi, teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Be to, nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina tai, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to proceso dalyvių tokių pasiūlymų atmetimas byloje pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Taigi teismas savo išvadas gali grįsti tik patikimais įrodymais, turi įvertinti jų visumą ir tai turi leisti teismui padaryti nuosprendyje išdėstytas išvadas. Kiekvienas nuosprendis turi būti motyvuotas, t. y. jo aprašomojoje dalyje turi būti pateikta įrodymų analizė visais klausimais, kurie išsprendžiami nuosprendžiu.

Iš baudžiamosios bylos matyti, kad apeliacinės instancijos teismas, siekdamas išsamiai, nešališkai patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą ir pašalinti kilusias abejones dėl krano virtimo priežasčių, vadovaudamasis BPK 324 straipsnio 6 dalies nuostatomis, atliko įrodymų tyrimą ir apklausė ekspertus T. Dėjų, A. Sabeckį, liudytojus L. J. Vaicekauską, A. Račkauską, supažindino ekspertą A. Sabeckį. su byloje esančiu Montavimo ir specialių statybos darbų mechanizavimo konstravimo instituto AAB „VKTI Montažstrojmechanizacija“ raštu. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje esančius įrodymus, turinčius reikšmės išsiaiškinant faktines bylos aplinkybes, juos įvertino tiek atskirai, tiek lygindama tarpusavyje, tyrė bei analizavo ir S. A. L. bei B. J. teisinančius, ir juos kaltinančius įrodymus, susiedama juos į vientisą loginę grandinę, ir, nurodžiusi, kad eksperto ir specialisto išvados ne prieštarauja viena kitai, o papildo vieną kitą, ir leidžia daryti išvadą, kad pagrindinė krano virtimo priežastis – montavimo darbų technologijų operacijų eigos ir būdų, numatytų gamintojo montavimo instrukcijoje, nesilaikymas krano montavimo metu, motyvuotai konstatavo, kad nėra pagrindo daryti išvados, jog krano virtimą galėjo lemti netinkamai įrengtas pokraninis kelias, nes jis buvo tinkamai įrengtas, o „krano griuvimą lėmė netinkamas krano montavimo darbų organizavimas ir atlikimas, keldami strėlę kitu kranu montuotojai kraną nuvertė nuo bėgių, o žmogaus žūtį ir sužalojimą lėmė tai, kad krano virtimo metu montuojamajame krane buvo tiesiogiai su krano montavimu nesusijusius darbus dirbantys du žmonės“. Apeliacinės instancijos teismas, laikydamasis BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 331 straipsnio 2 dalies reikalavimų, panaikindamas pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį ir priimdamas naują apkaltinamąjį nuosprendį, nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodė apeliacinės instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes, išdėstė įrodymus, kurie yra pagrindas S. A. L. bei B. J. pripažinti kaltais ir juos nuteisti, taip pat motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė S. A. L. bei B. J. teisinančius įrodymus ir motyvus, kuriais vadovaudamasis kitaip įvertino apskųsto nuosprendžio įrodymus.

Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjant nuteistųjų S. A. L. ir B. J. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka nebuvo pažeistos BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistųjų S. A. L. ir B. J. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Olegas Fedosiukas

Aurelijus Gutauskas

Jonas Prapiestis