2016-01-20 Nr. AB-1521-3-61-3-01963-2015-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

N U T A R T I S

Administracinė byla Nr. AS-86-146/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01963-2015-0

Procesinio sprendimo kategorija 79.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. sausio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. J. (V. J.) atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. (V. J.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 28 d. sprendimu (b. l. 32–34) atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjo V. J. (V. J.) (toliau – ir pareiškėjas) skundą, kuriame jis prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 6000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Kauno apygardos administraciniame teisme 2015 m. spalio 16 d. buvo gautas (išsiųstas 2015 m. spalio 13 d., b. l. 37) pareiškėjo apeliacinis skundas (b. l. 36) dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. sprendimo.

Pareiškėjo apeliacinis skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 130 straipsnio 2 dalies reikalavimų, todėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 19 d. nutartimi (b. l. 38) pareiškėjui buvo nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti.

Kauno apygardos administraciniame teisme 2015 m. spalio 29 d. buvo gautas pareiškėjo patikslintas apeliacinis skundas (b. l. 40), kuriuo pareiškėjas pašalino 2015 m. spalio 19 d. teismo nutartyje nustatytus apeliacinio skundo trūkumus.

Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 29 d. nutartimi (b. l. 42–43) išaiškino pareiškėjui, kad jo apeliacinis skundas (pirminis) buvo pateiktas teismui praleidus ABTĮ 127 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, tačiau apelianto prašymu teismas skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jei bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties.

Kauno apygardos administraciniame teisme 2015 m. lapkričio 12 d. buvo gautas pareiškėjo patikslintas apeliacinis skundas (b. l. 45), kuriame pareiškėjas nurodė, jog Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. sprendimą gavo 2015 m. spalio 3 d., todėl manė, kad termino apeliaciniam skundui paduoti nepraleido, nes, pareiškėjo nuomone, šis terminas skaičiuojamas nuo teismo sprendimo įteikimo dienos.

Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 16 d. nutartimi (b. l. 48–49) atsisakė priimti pareiškėjo apeliacinį skundą, kadangi apeliantas praleido apeliacinio skundo padavimo teismui terminą ir neprašė šio termino atnaujinti (ABTĮ 134 str. 3 d. 1 p.).

Kauno apygardos administraciniame teisme 2015 m. gruodžio 4 d. gautas naujas pareiškėjo apeliacinis skundas (b. l. 51) dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. sprendimo. Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti jam apeliacinio skundo padavimo terminą, nurodė, jog terminą praleido todėl, kad yra lenkas, rusakalbis ir neteisingai suprato teismo sprendimo apskundimo terminą, be to, neturi teisinių žinių, nepakankamas jo išsilavinimas.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 7 d. nutartimi (b. l. 53–54) netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą ir atsisakė priimti V. J. (V. J.) apeliacinį skundą.

Teismas vadovavosi ABTĮ 127 straipsnio nuostatomis ir 134 straipsnio 3 dalies 1 punktu bei pažymėjo, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis teismų praktikoje laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Pareiškėjo ginčijamas Kauno apygardos administracinio teismo sprendimas priimtas ir paskelbtas 2015 m. rugsėjo 28 d. (b. l. 32–34). Atsižvelgęs į šią faktinę aplinkybę, teismas sprendė, kad apeliacinis skundas dėl nurodyto teismo sprendimo galėjo būti paduotas iki 2015 m. spalio 12 d., tuo tarpu pareiškėjas pirminį apeliacinį skundą teismui išsiuntė 2015 m. spalio 13 d. (b. l. 37), t. y. vieną dieną praleidęs jo padavimo teismui terminą, ir neprašė šio termino atnaujinti, todėl teismas 2015 m. lapkričio 16 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 48–49). 2015 m. gruodžio 4 d. pareiškėjas pateikė teismui naują apeliacinį skundą kartu su prašymu atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą.

Teismas vertino, kad pareiškėjo nurodytos apeliacinio skundo padavimo termino praleidimo priežastys nelaikytinos svarbiomis. Pareiškėjo nurodoma aplinkybė, kad jis yra lenkas, rusakalbis ir visi ikiteisminio tyrimo bei teisminiai procesai su juo vyko dalyvaujant vertėjui, nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą. Teismas pastebėjo, kad pareiškėjas nenurodė, kas lėmė, jog šios pagalbos jis nuo 2015 m. rugsėjo 28 d. negalėjo gauti. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos įstaigos administraciją dėl vertėjo pagalbos suteikimo, ar kad jam tokia pagalba buvo suteikta. Be to, į bylą pateiktas pareiškėjo skundas, apeliaciniai skundai bei jų patikslinimai yra surašyti aiškiai suprantama lietuvių kalba. Įvertinęs visumą minėtų aplinkybių, teismas priėjo prie išvados, jog pareiškėjo nurodoma aplinkybė, kad jis terminą apeliaciniam skundui paduoti praleido dėl to, kad yra lenkas bei rusakalbis, laikytina nepagrįsta.

Vertindamas pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad jis neturi tinkamo išsilavinimo bei teisinių žinių, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką, kurioje ne kartą pažymėta, kad asmens išsilavinimo lygis, teisinių žinių stoka ir panašios aplinkybės pačios savaime negali būti laikomos svarbia terminų praleidimo priežastimi, nes asmuo savo teises gali įgyvendinti per atstovą (pvz., LVAT 2013 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-531/2013 ir kt.).

Tokiu būdu, teismas pareiškėjo nurodytų apeliacinio skundo padavimo teismui termino praleidimo priežasčių nepripažino svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis pareiškėjui įstatymų nustatytu terminu pateikti apeliacinį skundą teismui, todėl pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą netenkino (ABTĮ 127 str. 2 d.), o apeliacinį skundą atsisakė priimti (ABTĮ 134 str. 3 d. 1 p.).

III. Pareiškėjas V. J. padavė atskirąjį skundą (b. l. 56), kuriame prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti.

Pareiškėjo manymu, teismas skundžiamoje nutartyje netinkamai įvertino jo prašyme dėl apeliacinio skundo padavimo termino atnaujinimo nurodytas aplinkybes. Pareiškėjas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog kitoje administracinėje byloje Nr. I-7282-629/2015 teismas analogiškas aplinkybes pripažino svarbiomis priežastimis, sukliudžiusiomis laiku paduoti apeliacinį skundą teismui, ir atnaujino apeliacinio skundo padavimo terminą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nutartį, kuria buvo netenkintas jo prašymas dėl praleisto termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo ir tuo pagrindu atsisakyta priimti apeliacinį skundą.

ABTĮ 127 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis arba pirmosios instancijos teismas, jeigu per jį paduodamas apeliacinis skundas, skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. ABTĮ 134 straipsnio 3 dalies 1 punkte yra nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundas paduotas praleidus jam paduoti nustatytą terminą ir neprašoma šio termino atnaujinti arba toks prašymas nebuvo patenkintas. Pirmosios instancijos teismas 2015 m. gruodžio 7 d. nutartyje teisingai pažymėjo, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis teismų praktikoje laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl galbūt pažeistos teisės gynimo.

Apeliacinis skundas paduotas dėl Kauno apygardos administracinio teismo sprendimo, kuris buvo priimtas ir paskelbtas 2015 m. rugsėjo 28 d. (b. l. 32–34). Pagal ABTĮ 127 straipsnio 1 dalyje nustatytą termino paduoti apeliacinį skundą skaičiavimo taisyklę paskutinė diena paduoti apeliacinį skundą dėl minėto teismo sprendimo buvo 2015 m. spalio 12 d. Pareiškėjo 2015 m. lapkričio 30 d. apeliacinis skundas, kurį pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti 2015 m. gruodžio 7 d. nutartimi, teismui buvo išsiųstas 2015 m. gruodžio 1 d. (b. l. 51, 52), t. y. praleidus įstatymo nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą.

Pažymėtina, kad pareiškėjo 2015 m. gruodžio 1 d. išsiųstas teismui apeliacinis skundas byloje yra ketvirtasis apeliacinio skundo variantas. Taigi byloje yra svarbi ir ta aplinkybė kada pareiškėjas padavė pirmąjį apeliacinį skundą. Iš bylos dokumentų nustatyta, kad pirmąjį apeliacinį skundą kuris neatitiko įstatymo reikalavimų, pareiškėjas teismui padavė 2015 m. spalio 13 d. (b. l. 36, 37), t. y. praleidęs ABTĮ 127 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Iš spaudų, esančių ant pareiškėjo pateikto į bylą voko (b. l. 46) matyti, kad Kauno apygardos administracinio teismo išsiųstas 2015 m. rugsėjo 28 d. sprendimo nuorašas jam buvo įteiktas 2015 m. spalio 3 d., t. y. iki apeliacinio skundo padavimo termino pabaigos likus 9 dienoms. Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje šio sprendimo apskundimo tvarka nurodyta aiškiai, t. y. kad sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą (b. l. 32–34). Minėta, kad ir pirmąjį apeliacinį skundą pareiškėjas išsiuntė (padavė) teismui praleidęs ABTĮ 127 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, kuriuose pakartotos 2015 m. gruodžio 1 d. išsiųstame apeliaciniame skunde, kurį teismas gavo 2015 m. gruodžio 4 d. kartu su prašymu atnaujinti praleistą terminą, išdėstytos termino paduoti apeliacinį skundą praleidimo priežastys, nenustatė pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nutartyje padaryta išvada, kad pareiškėjo įvardytos priežastys yra subjektyvaus pobūdžio ir negali būti vertinamos kaip svarbios priežastys objektyviai lėmusios termino paduoti apeliacinį skundą praleidimą.

Pažymėtina, kad pareiškėjo pozicija dėl termino paduoti apeliacinį skundą byloje nenuosekli. 2015 m. lapkričio 9 d. išsiųstame teismui (trečiajame) apeliacinio skundo variante (b. l.

45) pareiškėjas teigė esą pirmąjį apeliacinį skundą, t. y. 2015 m. spalio 13 d. išsiųstą apeliacinį skundą, jis padavė teismui nepraleidęs termino, nes apeliacinio skundo padavimo terminas skaičiuojamas nuo teismo sprendimo įteikimo dienos, neįskaitant poilsio dienų. Pažymėtina ir tai, kad Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 29 d. nutartimi nustatydamas pareiškėjui terminą 2015 m. spalio 26 d. pateikto apeliacinio skundo (antrojo varianto) trūkumams pašalinti, be kita ko, atkreipė pareiškėjo dėmesį į tai, kad jo pirmasis apeliacinis skundas t. y. 2015 m. spalio 13 d. apeliacinis skundas, paduotas praleidus įstatymo nustatytą terminą.

Šioje nutartyje teismas išaiškino pareiškėjui, kad asmuo praleidęs įstatymo nustatytą terminą dėl svarbių priežasčių gali prašyti teismo šį terminą atnaujinti (b. l. 42-43). Pareiškėjas, paduodamas 2015 m. lapkričio 9 d. apeliacinį skundą (trečiąjį apeliacinio skundo variantą) tokio prašymo neteikė, kaip minėta, jame išdėstydamas savo poziciją esą jis termino paduoti apeliacinį skundą nepraleido. Ir tik po to, kai Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 16 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo 2015 m. lapkričio 9 d. apeliacinį skundą pagrįstai konstatuodamas, kad pareiškėjas praleido apeliacinio skundo padavimo terminą ir neprašė jo atnaujinti, pareiškėjas 2015 m. gruodžio 1 d. išsiųstame teismui apeliaciniame skunde (ketvirtajame variante) išdėstė prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą, nurodydamas, kad jis dėl vartojamos kalbos (rusakalbis), išsilavinimo ir teisinių žinių stokos neteisingai suvokė teismo sprendimo apskundimo tvarką.

Šie pareiškėjo argumentai prieštarauja jo ankstesnei pozicijai, išdėstytai 2015 m. lapkričio 9 d. apeliacinio skundo variante, kuriame pareiškėjas net ir po to, kai teismas, nustatydamas terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, paaiškino pareiškėjui, kad jis praleido apeliacinio skundo padavimo terminą, aiškiai pareiškė nuomonę, kad jis termino paduoti apeliacinį skundą nepraleido, nes jį skaičiuoja nuo teismo sprendimo nuorašo įteikimo dienos, neįskaitant poilsio dienų. Minėta, kad Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje yra aiškiai nurodyta, kad sprendimas gali būti apskųstas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o ne nuo teismo sprendimo įteikimo dienos.

Pareiškėjo pozicija byloje patvirtina, kad pareiškėjas jo nurodytu būdu interpretuodamas apeliacinio skundo pateikimo terminą pasirinko delsimo variantą ir nesiėmė aktyvių veiksmų, kad paduotų apeliacinį skundą per įstatymo nustatytą ir teismo sprendime išaiškintą terminą. Tik po to, kai Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 16 d. nutartimi atsisakė priimti 2015 m. lapkričio 9 d. apeliacinį skundą (b. l. 48-49), pareiškėjas vėlesniame apeliacinio skundo variante nurodė atitinkamas aplinkybes dėl kurių jis esą praleido apeliacinio skundo padavimo terminą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės (išsilavinimo lygis, teisinių žinių stoka, jo vartojamoji kalba) pagal teismų praktiką savaime nėra pagrindas atnaujinti skundo padavimo terminą, nes asmuo savo teises gali ginti per atstovą. Pareiškėjas jo nurodytų aplinkybių nepagrindė individualiais ir konkrečiais argumentais kaip būtent jo nurodytos aplinkybės objektyviai lėmė pareiškėjo neveikimą nuo 2015 m. spalio 3 d. (teismo sprendimo kopijos įteikimo dienos) iki 2015 m. spalio 13 d. (apeliacinio skundo išsiuntimo teismui dienos), t. y. delsimą paduoti apeliacinį skundą.

Pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių ir argumentų, nepateikė įrodymų, kad jis anksčiau nė 2015 m. spalio 13 d. ėmėsi kokių nors konkrečių veiksmų paduoti apeliacinį skundą, tačiau jam kilo objektyvios, ne nuo jo valios priklausę kliūtys. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjo 2015 m. spalio 13 d. išsiųstame teismui apeliaciniame skunde nurodyta, kad jis surašytas 2015 m. spalio 9 d., t. y. nepasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui. Pareiškėjas nei 2015 m. gruodžio 1 d. išsiųstame teismui apeliaciniame skunde (ketvirtajame apeliacinio skundo variante), nei atskirajame skunde nenurodė aplinkybių, kurios jam buvo objektyvi kliūtis apeliacinį skundą, kuriame nurodyta, kad jis surašytas 2015 m. spalio 9 d., pateikti teismui (išsiųsti) anksčiau nė 2015 m. spalio 13 d., t. y. pateikti nepraleidus apeliacinio skundo padavimo termino.

Administracinių bylų procese sprendžiant dėl praleistų įstatymo nustatytų terminų kreiptis į teismą atnaujinimo taikomi rūpestingumo, sąžiningumo ir atidumo standartai, taip pat vertinama, ar suinteresuotas asmuo operatyviai siekė savo pažeistų teisių gynimo. Be kita to, operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. Nepagrįstas delsimas yra kliūtis atnaujinti praleistą terminą (žr., pavyzdžiui, LVAT 2011 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-697/2011, 2015 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-38-146/2015, kt.). Tikrinamu atveju pareiškėjas teismui nepateikė duomenų ir įrodymų apie aplinkybes, kurias teismas galėtų pripažinti svarbiomis termino paduoti apeliacinį skundą praleidimo priežastimis.

Teisė kreiptis gynybos į teismą yra viena pagrindinių žmogaus teisių, laiduojama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies ir ABTĮ 5 straipsnio normų, tačiau šios teisė įgyvendinimui įstatymų leidėjas yra nustatęs tam tikrus reikalavimus, vienas iš jų – kreiptis į teismą per įstatymo nustatytą terminą. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas bendras taisykles, pagal kurias turi būti sprendžiama dėl praleisto procesinio termino atnaujinimo, jų nesieja su įstatymo nustatyto termino praleidimo trukme, suteikdamas teismui diskreciją vertinti, ar asmens, prašančio atnaujinti praleistą įstatymu nustatytą terminą nurodytos aplinkybės, kurios turi būti pagrįstos įrodymais, yra pagrindas pripažinti svarbiomis. Pabrėžtina, kad kiekvienas praleisto termino atnaujinimo atvejis yra individualus ir teismo vertinamas konkrečių aplinkybių visumos kontekste. Todėl pareiškėjo atskirojo skundo argumentai, kad kitoje administracinėje byloje teismas atnaujino apeliacinio skundo padavimo terminą, nagrinėjamam konkrečiam atvejui nėra reikšmingi. Minėta, kad tikrinamu atveju pareiškėjas neįrodė, kad terminą paduoti apeliacinį skundą praleido dėl objektyvių priežasčių.

Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 7 d. nutartimi pagrįstai bei teisėtai netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą, tinkamai taikydamas procesinės teisės normas pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti pareiškėjo apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. sprendimo. Todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo V. J. (V. J.) atskirąjį skundą atmesti.

Palikti Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė