2021-07-01 Nr. CB-6516-2-58-3-00270-2018-8 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-3244 (S)

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00270-2018-8

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. liepos 1 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gedimino Sagačio, Algirdo Taminsko ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė),

susipažinusi su 2021 m. birželio 1 d. paduotu ieškovės bankrutavusios ŽŪB „Džeirana“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. balandžio 6 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 6 d. nutartimi paliktas nepakeistas Šiaulių apygardos teismo 2020 m. liepos 31 d. sprendimas, kuriuo iš dalies tenkinus ieškinį pripažinta negaliojančia viešbučio pastato 2016 m. birželio 14 d. pirkimo–pardavimo sutartis actio Pauliana (skolininko sudaryto sandorio, pažeidžiančio kreditoriaus teises) ir tariamojo sandorio negaliojimo teisiniais pagrindais (CK 1.86 ir 6.66 straipsniai) ir taikius restituciją viešbutis pastatas grąžintas ieškovei. Teismų sprendimu ir nutartimi netenkinti ieškinio reikalavimai dėl viešbučio pastato 2013 m. spalio 8 d. pirkimo–pardavimo sutarties, 2014 m. sausio 15 d. ir 2014 m. gegužės 9 d. susitarimų dėl skolos apmokėjimo pripažinimo negaliojančiais actio Pauliana (CK 6.66 straipsnis) ir prieštaravimo juridinio asmens teisnumui (CK 1.82 straipsnis) pagrindais.

Kasaciniu skundu ieškovė bankrutavusi ŽŪB „Džeirana“ prašo panaikinti teismų sprendimą ir nutartį, ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui. Kasaciniame skunde nurodoma, kad yra CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyti pagrindai peržiūrėti bylą kasacine tvarka.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodoma:

1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai neatsižvelgė į tai, kad teismo ekspertas nustatė, kad ginčijamo sandorio (2013 m. spalio 8 d.) sudarymo metu turto pirkimo kaina buvo net 3,8 karto didesnė už jo rinkos kainą, ir nepagrįstai nusprendė, kad toks sandoris nepažeidė juridinio asmens (ieškovės) veiklos tikslų ir kitų ieškovės kreditorių teisių. Sandorio šalims buvo ar turėjo būti žinoma apie pirkimo kainos akivaizdžią neatitiktį rinkos kainai, tai turėjo būti vertinama nustatant actio Pauliana antrą sandorio negaliojimo sąlygą – vertinant sandorio šalių (ne)sąžiningumą. Sandorio šalių elgesio sąžiningumo aspektu teismai nepagrįstai nevertino pagal bonus pater familias elgesio standartą, antra, teismai nepagrįstai nevertino to, jog ginčo sandoris sudarytas tarp susijusių juridinių asmenų.

2. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepagrįstai kreditoriaus teisių pažeidimą sutapatino su įmonės (ne)mokumu, nes pagal CK 6.66 straipsnį įmonės nemokumo konstatavimas nėra privaloma sąlyga „kitokiam kreditoriaus teisių pažeidimui“ nustatyti. Teismų praktikoje pastebima tendencija, kad po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-278-469/2019 ir 2020 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020 priėmimo žemesnės instancijos teismai kreditoriaus teisių pažeidimą sutapatina su įmonės nemokumu, kurio nenustačius yra paneigiamas kreditoriaus teisių pažeidimas. Tačiau nurodytose nutartyse pateikti išaiškinimai yra aktualūs tik sprendžiant ginčus, kai nemokumo administratorius ginčija bankrutavusios įmonės įskaitymo sandorius, sudarytus po to, kai įmonė buvo nemoki. Sprendžiant kreditoriaus teisių pažeidimo klausimą, teismai turėjo pagal bylos įrodymus nustatyti, ar trečiojo asmens OOO „Minskii traktornyi zavod“ finansinis reikalavimas, patvirtintas ieškovės bankroto byloje, jau egzistavo ginčo sandorio sudarymo dieną tokiu reikšmingu dydžiu, kad būtų pagrindas konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimą dėl akivaizdžiai nuostolingo sandorio.

3. Apeliacinės instancijos teismas nevertino įrodymų ir nenustatė, kokia buvo ginčo turto rinkos vertė sandorio sudarymo 2013 m. spalio 8 dieną. Teismas, spręsdamas dėl ginčo turto rinkos vertės, kaip įrodymui pirmenybę suteikė Nekilnojamojo turto registro išrašuose nurodytai turto rinkos vertei, nustatytai masinio vertinimo būdu, o ne teismo eksperto nustatytai turto rinkos vertei, taip netinkamai taikė įrodymų vertinimą, teismo ekspertizės akto įrodomąją reikšmę reglamentuojančias proceso teisės normas (CPK 185, 218 straipsniai).

4. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai atmetė actio Pauliana pagrindu pareikštą ieškinį vien tuo pagrindu, kad ginčo sandorio sudarymo metu įmonė buvo moki, o byloje nėra įrodymų, kad sutarties šalims buvo ar turėjo būti žinoma, jog šioje sutartyje nustatyta viešbučio kaina akivaizdžiai neatitinka tuometės jo rinkos vertės. Todėl teismai nusprendė, kad nėra privalomos actio Pauliana sąlygos – kreditoriaus teisių pažeidimo, o kitų privalomų sąlygų nevertino ir nenustatinėjo, taip teismai netinkamai taikė actio Pauliana reglamentuojantį CK 6.66 straipsnį. Apeliacinės instancijos teismas ieškovės teisių pažeidimą siedamas tik su jos nemokumo momentu ir nevertindamas, ar ginčo sandoris „kitaip nepažeidė kreditoriaus teisių“, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384-916/2015).

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, kasacinio teismo praktika, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kriterijų kasacijai. Kasaciniame skunde neužtenka vien tik nurodyti, kad teismas pažeidė teisės normas, šiuos teiginius būtina pagrįsti kasacijos pagrindą atskleidžiančiais teisiniais argumentais, o šiuo atveju kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, jog egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Kasacinio skundo argumentais apie nukrypimą nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos nepagrindžiamas nurodomos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos ryšys su skundžiama teismo nutartimi bei nepagrindžiama, kad bylą išnagrinėję teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Gediminas Sagatys

Algirdas Taminskas

Dalia Vasarienė