a891091e-4e8b-413b-bee8-766c3d67bd06 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėja DPranešėja Erika MisiÅ«nienė                                                                 Civilinė byla Nr. 2A-1001-524/2013Teisėja Violeta Olcvikienė                                                                 (Proceso Nr. 2-06-3-03879-2012-3)Procesinio sprendimo kategorija 78.2.1.; 114.1.(S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2013 m. birželio 19 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės Erikos MisiÅ«nienės, teisėjų Virginijos Nijolės GriÅ¡kevičienės, Alvydo Žerlausko, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ Nr. N2-324-563/2013 pagal ieÅ¡kovės E. G. ieÅ¡kinį atsakovui A.

G. dėl tėvystės nustatymo ir iÅ¡laikymo vaikui priteisimo, iÅ¡vadÄ teikianti institucija Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius, bei atsakovo apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-02-14 sprendimo.Teisėjų kolegijan u s t a t ė : ieÅ¡kovė ieÅ¡kiniu teismo prašė nustatyti, kad atsakovas yra jos sÅ«naus M. G., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, įraÅ¡ant M. G. gimimo liudijime Å¡iuos duomenis apie tėvÄ , priteisti iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymÄ nepilnamečiui vaikui po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis iki vaiko pilnametystės, pavedant Å¡ias lėšas tvarkyti vaiko motinai, taip pat priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas valstybės naudai.

Nurodė, kad vaikas Å¡iuo metu gyvena su ieÅ¡kove. Atsakovas žadėjo pripažinti tėvystę, prisidėti prie vaiko iÅ¡laikymo, tačiau, gimus sÅ«nui, nei su vaiku, nei su ja nebebendrauja, prie vaiko iÅ¡laikymo neprisideda, o jai vienai iÅ¡laikyti vaikÄ sunku, kadangi Å¡iuo metu nedirba, ieÅ¡kosi darbo, yra registruota Darbo biržoje, gauna paÅ¡alpas, gyvena savivaldybės nuomojamame bute, jokio turto neturi. IeÅ¡kovės gaunamos pajamos per mėnesį yra apie 900 Lt. IeÅ¡kovė turi dar vienÄ sÅ«nų, kurį iÅ¡laikyti padeda vaiko tėvas ir močiutė.

Atsakovas su ieÅ¡kiniu sutiko iÅ¡ dalies – sutiko teikti vaikui tik 200 Lt dydžio iÅ¡laikymÄ kas mėnesį. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-02-14 sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies: nustatė, kad atsakovas yra vaiko M. G., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, vaikui iÅ¡ atsakovo priteisė iÅ¡laikymÄ po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos, t. y. nuo 2012-03-29, iki vaiko pilnametystės, paskiriant ieÅ¡kovę iÅ¡laikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė. IÅ¡ atsakovo priteisė 300 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovei bei 233 Lt valstybei. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovės gaunamos pajamos yra apie 900 Lt per mėnesį, iÅ¡ kurių bÅ«sto nuomai ieÅ¡kovė iÅ¡leidžia 250 Lt, už darželį sumoka 200 Lt. IeÅ¡kovė iÅ¡laiko dar vienÄ vaikÄ R. G., gim. (duomenys neskelbtini), o atsakovas pateikė įrodymus, kad jo gaunamos pajamos yra tik 120 Lt per mėnesį, nekilnojamojo turto neturi, taip pat turi dar vienÄ iÅ¡laikytinį E. G., gim. (duomenys neskelbtini).

Teismas atsakovo įrodymus apie gaunamas pajamas įvertino kritiÅ¡kai, kadangi iÅ¡ tokių pajamų pragyventi objektyviai neįmanoma. Pažymėjo, jog atsakovas yra jaunas, sveikas, darbingas, todėl jo turtinę padėtį lemia paties požiÅ«ris į darbÄ ir savo socialinį statusÄ . Atsakovo turtinė padėtis turi reikÅ¡mės iÅ¡laikymo dydžio nustatymui, tačiau negali bÅ«ti pagrindas atleisti tėvÄ nuo pareigos iÅ¡laikyti vaikÄ ar pripažinti, kad jo sutinkamas teikti iÅ¡laikymas yra pakankamas.

Teismas atsižvelgė ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ , kad tėvų sunki turtinė padėtis įprastomis aplinkybėmis vertintina kaip priežastis, dėl kurios priteistinas mažesnis iÅ¡laikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), tačiau tas dydis neturėtų bÅ«ti mažesnis už minimalų gyvenimo lygį (MGL). Apeliaciniu skundu atsakovas praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl iÅ¡laikymo priteisimo pakeisti: sÅ«naus iÅ¡laikymui iÅ¡ atsakovo priteisti iÅ¡laikymÄ po 200 Lt kas mėnesį nuo 2013-03-20 (sprendimo dėl tėvystės nustatymo įsiteisėjimo).

Nurodo, kad teismui buvo pateikti dokumentai dėl alimentų iÅ¡ieÅ¡kojimo, patvirtinantys, jog atsakovas iÅ¡laiko kitÄ sÅ«nų E. G., gim. (duomenys neskelbtini). Teismui pripažinus atsakovo dalyvavimÄ bÅ«tinu, atsakovas bÅ«tų dalyvavęs ir norėjo nurodyti, kad be nurodyto sÅ«naus E., atsakovas turi ir kitų nepilnamečių vaikų: O. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), E. G., gim. (duomenys neskelbtini), E. G., gim. (duomenys neskelbtini). Atsakovas neturėjo gimimo liudijimų ir juos gavo tik 2013-02-26, todėl pridėjo prie apeliacinio skundo.

Nagrinėdamas bylÄ teismas privalėjo atsižvelgti į visų atsakovo vaikų interesus. Teismas vadovavosi vien ieÅ¡kovės žodiniais paaiÅ¡kinimais apie jos turtinę padėtį ir vaikui skiriamÄ iÅ¡laikymÄ . IeÅ¡kovės teiginiai, kad ji vaiko iÅ¡laikymui skiria po 400 Lt per mėnesį, yra neįtikinantys. Teismas formaliai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimu dėl minimalaus vaikui teiktino iÅ¡laikymo dydžio (MMA). Atsakovas teismui pateikė visus įrodymus apie savo turtinę padėtį, duomenų apie sveikatÄ , iÅ¡silavinimÄ ir skolas atsakovas teismui nepateikė, nes to nebuvo reikalaujama.

Atsakovas sutiko teikti iÅ¡laikymÄ po 200 Lt, t. y. daugiau nei 1 MGL. Teismas neteisingai įvertino pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, padarė iÅ¡vadas apie atsakovÄ neturėdamas tam jokio pagrindo ir įrodymų. Apelianto nuomone, byloje turėjo bÅ«ti iÅ¡spręsti ir vaiko pavardės, gyvenamosios vietos klausimai. Teismas privalėjo vadovautis CK 3.200 straipsniu, nustatančiu iÅ¡laikymo priteisimo momentÄ , kuris atsiranda nuo sprendimo nustatyti tėvystę įsiteisėjimo dienos, t. y. nuo 2013-03-19, o ne nuo ieÅ¡kinio padavimo dienos, nes sprendimo dėl tėvystės nustatymo atsakovas neginčija.

Teismas nepagrįstai iÅ¡ atsakovo priteisė visas bylinėjimosi iÅ¡laidas, nors ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys buvo tenkintas tik iÅ¡ dalies. Apelianto nuomone, teismas padarė procesinius pažeidimus apribodamas atsakovo teisę dalyvauti procese ir pateikti visÄ informacijÄ â€“ atsakovui sergant, teismas nusprendė nagrinėti bylÄ jam nedalyvaujant.IeÅ¡kovės atsiliepime praÅ¡o atsakovo apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodo, kad atsakovo siÅ«loma iÅ¡laikymo suma yra aiÅ¡kiai per maža ir neatitiktų nepilnamečio vaiko poreikių.

Apie kitus savo vaikus atsakovas teismÄ galėjo informuoti pirmosios instancijos teisme, juo labiau., kad atsakovas bylÄ vedė per advokatÄ . Atsakovas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo pajamas, todėl teismas pagrįstai juos vertino kritiÅ¡kai.Apeliacinis skundas netenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teisėjų kolegija, atmesdama apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, jas visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡tyrė, tinkamai įvertino jas pagrindžiančius įrodymus, tinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ .Atmestini apelianto argumentai, jog jam sergant buvo užkirsta galimybė pateikti teismui įrodymus apie kitus jo iÅ¡laikytinius, turtinę padėtį, taip pažeidžiant jo teisę dalyvauti procese ir pateikti visÄ informacijÄ .

Atsakovas 2012-05-11 pateikė atsiliepimÄ (b. l. 20), kuriame apie kitus iÅ¡laikytinius neužsiminė, o sprendimas byloje buvo priimtas beveik po metų. 2012-06-20 atsakovas sudarė sutartį su advokatu (b. l. 28), kuris 2013-01-08 parengiamajame posėdyje (b. l. 64–65) prašė nepereiti į bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės ir suteikti atsakovui galimybę pateikti teismui įrodymus apie jo turtinę padėtį bei apie teikiamÄ iÅ¡laikymÄ dar vienam vaikui. Teismas bylos nagrinėjimÄ atidėjo, atsakovo vardu buvo pateikti įrodymai (b. l. 67–74), tačiau buvo pateiktas įrodymas tik apie dar vienÄ iÅ¡laikytinį – E. G. (b. l. 72). 2013-25–29 posėdyje tik nurodė, kad atsakovas teikia 1/4 pajamų kito vaiko iÅ¡laikymui (b. l. 82).

Taigi atsakovas turėjo pakankamai laiko realizuoti savo teisę teikti teismui įrodymus tiek pats asmeniÅ¡kai, tiek per savo atsakovÄ , todėl apeliacinio skundo argumentai dėl jo teisės teikti įrodymus pažeidimo yra nepagrįsti. Apeliantas pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo apeliacijoje negali grįsti įrodinėjamomis aplinkybėmis, kurias pats nuo teismo nuslėpė (CPK 314 str.). Neatvykimas dėl ligos paprastai nelaikomas svarbia neatvykimo į teismo posėdį priežastimi (CPK 1622 str. 1 d., 246 str. 1 d.), be to, atsakovas buvo atstovaujamas advokato, kuris dalyvavo teismo posėdyje ir turėjo teisę atlikti atsakovo vardu visus procesinius veiksmus (CPK 59 str.).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs teismų praktikÄ ir nuosekliai jos laikosi, kad orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino iÅ¡laikymo dydį, gali bÅ«ti CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio iÅ¡laikymo vertė negali bÅ«ti mažesnė už vienÄ minimaliÄ mėnesio algÄ (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, skelbta „Teismų praktikoje“ Nr. 22 Dėl CK 3.192 straipsnio 2 dalies aiÅ¡kinimo, ir kt.).

Vyriausybės 2012-12-19 nutarimu Nr. 1543 nuo 2013-01-01 patvirtinta minimalioji mėnesinė alga – 1 000 Lt. Taigi atsakovui tenka pareiga įrodyti, kad vaikui pakanka mažesnės, nei teismų praktikoje nustatyta, iÅ¡laikymo sumos. Atsakovas teigdamas, kad vaiko iÅ¡laikymui pakanka mažesnės sumos ir sutikdamas mokėti tik 200 Lt iÅ¡laikymo per mėnesį, neteikė jokių įrodymų, galinčių pagrįsti jo siÅ«lomo dydžio iÅ¡laikymo pakankamumÄ , nedetalizavo Å¡ios sumos pagal vaiko bÅ«tinus poreikius maistui, rÅ«bams, bÅ«stui, higienos ir sveikatos, ryÅ¡ių, transporto poreikiams, poilsiui, laisvalaikiui, kultÅ«riniam ir kitokiam ugdymui (CPK 178 str.).

Minimalia mėnesio alga, kaip minimalaus išlaikymo vaikui dydžiu, vadovaujasi ir apygardų teismai sutuoktiniui tenkančios išlaikymo dalies nemažindami net bedarbiams (pav., Vilniaus apygardos teismo 2011-05-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1139-115/2011, Klaipėdos apygardos teismo 2011-04-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-289-370/2011, Klaipėdos apygardos teismo 2013-02-21civilinėje byloje Nr. 2A-323-479/2013). Teismai, taikydami teisę, atsižvelgia į tos pačios grandies teisminius precedentus (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007-10-24 nutarimas).

Pažymėtina, kad teismas iÅ¡ atsakovo priteisė mažesnę nei pusės MMA iÅ¡laikymo sumÄ , todėl apelianto argumentai, kad teismas teismų praktikÄ taikė formaliai, yra atmestini.Atsakovo teismui pateikti įrodymai apie jo gaunamas darbines pajamas UAB „B“ vertintini kritiÅ¡kai, nes dviejose pažymose nurodytos 2012 metais iÅ¡mokėto darbo užmokesčio sumos skiriasi: vienoje pažymoje nurodyta po 54,60 Lt (b. l. 70), kitoje – po 109,20 Lt (b. l. 73). Byloje esanti pažyma patvirtina, kad iÅ¡ atsakovo iÅ¡ieÅ¡koma pagal penkis vykdomuosius dokumentus (b. l. 68), pagal keturis iÅ¡ jų, tarp jų ir kitam nepilnamečiam vaikui – tik po keliasdeÅ¡imt centų per mėnesį.

Nuo 2012-03-04 atsakovas yra deklaravęs iÅ¡vykimÄ Ä¯ NorvegijÄ (b. l. 75). Atsakovas sutinka teikti vaikui 200 Lt iÅ¡laikymÄ per mėnesį. Akivaizdu, kad atsakovo teismui nurodytų pajamų nepakaktų net pragyvenimui, todėl darytina iÅ¡vadÄ , jog atsakovas, bÅ«damas UAB „B“ direktoriumi, slepia duomenis arba apie savo realias pajamas, arba apie turimas santaupas. Tuo atveju, jei teismui nepavyksta gauti įrodymų, patikimai patvirtinančių Å¡alies turtinę padėtį, visos abejonės dėl iÅ¡laikymo dydžio nustatymo turi bÅ«ti vertinamos vaiko interesų naudai (Vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p., CK 3.3 str. 1 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-06-23 nutarimo Nr. 54 Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigÄ materialiai iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje 28 punktas, teismų praktikos apibendrinimo apžvalgos 14.4 punktas, publikuota:

„Teismų praktika“ Nr. 23, 2005 m.). Visos abejonės dėl iÅ¡laikymo dydžio nustatymo taip pat turi bÅ«ti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose: 2004-03-29 Nr. 3K-3-231/2004, 2008-10-22 Nr. 3K-3-506/2008, 2008-12-09 Nr. 3K-3-569/2008, 2010-01-18 Nr. 3K-3-49/2010 ir kt.). Atmestini ir apelianto argumentai, kad teismas ieÅ¡kovės turtinę padėtį įvertino vien iÅ¡ jos paaiÅ¡kinimų. IeÅ¡kovė teismui pateikė duomenis apie transporto priemones, nekilnojamÄ jį turtÄ , „Sodros“ ir savivaldybės pažymas apie gaunamas paÅ¡alpas (b. l. 8–12).

Nepilnametis vaikas gyvena su ieÅ¡kove, į kurios iÅ¡laikymo dalį įskaitytinas tinkamo bÅ«sto vaikams suteikimas. Vaiko teisei į bÅ«stÄ užtikrinti turi bÅ«ti skiriama tiek lėšų, kad vaikui bÅ«tų sudaryta galimybė turėti atskirÄ kambarį, bÅ«stas turėtų patogumus. IÅ¡laidas, susijusias su vaiko teisės į gyvenamÄ jį bÅ«stÄ tenkinimu, sudaro: tinkamo bÅ«sto nuomos iÅ¡laidos, iÅ¡laidos bÅ«sto priežiÅ«rai, remontui, Å¡ildymui, komunalinių patarnavimų iÅ¡laidos ir kitos, tenkančios vaikų daliai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 straipsnis nustato vaiko teisę į gyvenamÄ jį bÅ«stÄ , kurios įgyvendinimÄ privalo užtikrinti abu vaiko tėvai (Ä®statymo 4 str. 7 p., CK 3.156 str. 2 d.), todėl tuo atveju, kai vaikui gyvenamÄ jį bÅ«stÄ užtikrina vienas iÅ¡ skyrium gyvenančių tėvų, į Å¡iÄ aplinkybę atsižvelgiama priteisiant iÅ¡laikymÄ vaikams iÅ¡ kito tėvo ir nustatant jo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004).

Be to, tam iÅ¡ tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis, tenka ir kasdienė vaiko priežiÅ«ra, rÅ«pinimasis, kurių paprastai nekompensuoja iÅ¡laikymo priteisimas. Vien aplinkybė, kad apeliantas turi daugiau potencialių iÅ¡laikytinių, nesudaro pagrindo mažinti Å¡ioje byloje priteisto iÅ¡laikymo, nes, kaip minėta, atsakovo pateikti įrodymai apie jo turtinę padėtį yra visiÅ¡kai neįtikinantys, atsakovas nepateikė jokių duomenų, kad kitiems vaikams faktiÅ¡kai teikia iÅ¡laikymÄ . Å ioje byloje nepateikta įrodymų, kad priteisus iÅ¡ atsakovo 400 Lt iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam M.

G., nukentės kitų atsakovo vaikų interesai.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiÅ¡kas jų nevykdymas pateisinami tik iÅ¡imtiniais atvejais, nepriklausančiais nuo jų valios, taigi tėvai privalo iÅ¡ anksto įvertinti esamÄ turtinę padėtį, savo pasirengimÄ reikiamai pasirÅ«pinti vaiku; prieÅ¡ingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikÄ , ugdyti jo asmenybę, sudarant bÅ«tinas sÄ lygas vaikui vystytis, atsakomybė už sÄ moningai prisiimtÄ pernelyg didelę socialinę rizikÄ ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

Dėl to nustatant ieÅ¡kovo turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iÅ¡ kurių bÅ«tų teikiamas iÅ¡laikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008, 2009-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Nurodytas reguliavimas reiÅ¡kia, kad teismų praktika vaiko interesų apsaugai suteikia prioritetÄ ir nustato tėvų pareigÄ užtikrinti pakankamų pajamų gavimÄ tam, kad vaikų interesai ir poreikiai bÅ«tų visiÅ¡kai užtikrinti.

Atsakovas neįrodė, kad jis sÄ Å¾iningai siekė užtikrinti vaiko turtines teises į iÅ¡laikymÄ , tačiau dėl objektyvių priežasčių (ieÅ¡kojo, bet nerado geriau apmokamo darbo, taip pat dėl amžiaus, sveikatos ir pan.) negali teikti pakankamo dydžio iÅ¡laikymo. Kaip minėta, atsakovas turėjo pakankamai laiko ir galimybių teikti įrodymus, tarp jų ir apie savo sveikatos bÅ«klę. Be to, apeliantas, teigdamas, kad tokia galimybė jam nebuvo sudaryta, apeliaciniame skunde net neteigia, kad dėl sveikatos bÅ«klės ar kitų svarbių priežasčių negali gauti daugiau pajamų, todėl Å¡is apelianto argumentas yra formalus.

Tokiomis aplinkybėmis nėra pagrindo perkelti sūnaus išlaikymo pareigos ieškovei, suteikiant galimybę atsakovui iš dalies nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo. Be to, taip nebūtų užtikrinti vaiko interesai, kuriuos saugoti ir ginti yra abiejų tėvų pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Tėvų valdžios lygybės principas reiškia, kad, esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos vaikams turi būti lygios.

Å io principo turi bÅ«ti laikomasi paskirstant iÅ¡laikymo pareigÄ tarp vaiko tėvų proporcingai jų turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.). Nustatant proporcingumÄ tarp tėvų turtinės padėties turi bÅ«ti nustatyta kiekvieno iÅ¡ tėvų dalis iÅ¡laikymo prievolėje ir konkretus iÅ¡laikymo dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007). Byloje nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad ieÅ¡kovės turtinė padėtis ar galimybės darbo rinkoje yra geresnės, pirmosios instancijos teismas nenustatė atsakovui didesnės dalies vaiko iÅ¡laikymo prievolėje nei ieÅ¡kovei, todėl atmestini apelianto argumentai, kad priteisto iÅ¡laikymo dydis neproporcingas Å¡alių turtinei padėčiai.

Atmestini apelianto argumentai, kad iÅ¡laikymas vadovaujantis CK 3.200 straipsniu galėjo bÅ«ti priteistas tik nuo sprendimo nustatyti tėvystę įsiteisėjimo dienos, t. y. nuo 2013-03-19, o ne nuo ieÅ¡kinio padavimo dienos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs teismų praktikÄ ir jos nuosekliai laikosi, kad remiantis CK 3.200 straipsniu iÅ¡laikymas turi bÅ«ti priteisiamas nuo teisės į iÅ¡laikymÄ atsiradimo dienos, o tokiÄ teisę nepilnamečiai vaikai pagal kilmę įgyja nuo jų gimimo dienos (CK 3.137 str. 1 d.), o tėvystės nustatymas Å¡iÄ kilmę tik patvirtina.

Pagal CK 3.137 straipsnio nuostatas vaiko kilmės iš tėvų patvirtinimas nesiejamas su vaiko gimimo įrašo padarymo data arba su teismo sprendimo, nustatančio tėvystę, priėmimo (įsiteisėjimo) data, nes vaiko kilmė yra kildinama iš jo gimimo iš konkrečių tėvų ir nuo jo gimimo dienos. Jei vaiko kilmė iš tėvo nustatyta ne nuo gimimo dienos, o vėliau, ir šiuo atveju tėvų ir vaikų tarpusavio teisės ir pareigos vis tiek atsiranda nuo vaikų gimimo dienos, kaip tai numato CK 3.137 str. 3 dalis.

Vadovaujantis CK 3.192 str. 1 dalimi tėvai privalo materialiai iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus nuo teisės į iÅ¡laikymÄ atsiradimo dienos, t. y. nuo vaikų gimimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-01-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2004, publikuota: „Teismų praktika“ Nr. 21, 2004 m.).Atmestini ir apelianto argumentai, kad byloje turėjo bÅ«ti iÅ¡spręsti vaiko pavardės, gyvenamosios vietos klausimai. Å iuos klausimus teismas sprendžia tik esant tėvų ginčui (CK 3.169 str. 2 d., 3.173 str. 1 d.), o Å¡ioje byloje ginčo nei dėl vaiko gyvenamosios vietos, nei dėl pavardės nekilo, jokių reikalavimų pareikÅ¡ta nebuvo.Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimo keisti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 331 str. 6 d.).Kolegija, vadovaudamasi CPK 325–333 str., n u t a r i a :

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 14 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkė                                                                 Erika MisiÅ«nienė Kolegijos teisėjai                                                                                           Virginija Nijolė GriÅ¡kevičienė Alvydas Žerlauskas