2021-12-08 Nr. CB-10092-2-08-3-00455-2021-2 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-6037

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-00455-2021-2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. gruodžio 8 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės (kolegijos pirmininkė), Artūro Driuko ir Egidijos Tamošiūnienės,

susipažinusi su 2021 m. lapkričio 23 d. paduotu atsakovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius kasaciniu skundu dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 19 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Atsakovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (toliau – Tarnyba) Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius padavė kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 19 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės A ieškinį atsakovui Valstybės vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui dėl išvados panaikinimo. Kasacija byloje grindžiama Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Atsakovas kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes ir pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.269 straipsnį, 3.210 straipsnio 4 dalį, Socialinės globos įstaigoje ar šeimynoje globojamo (rūpinamo) vaiko išleidimo laikinai svečiuotis tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2018 m. rugsėjo 11d. įsakymu Nr. BV-148, 9 ir 14 punktus, Medicininių kontraindikacijų, kurioms esant asmenys negali būti įvaikintojais, sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2001 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. 404/96, 4 punkto nuostatas. Atsakovo teigimu, Tarnybos specialistai, gavę fizinio asmens, ketinančio priimti vaiką laikinai svečiuotis, prašymą, atlieka šio asmens tinkamumo priimti vaiką laikinai svečiuotis vertinimą ir, matydami sveikatos pažymėjimo kopijoje nurodytą asmens ligos diagnozę, patikrina ją Medicininių kontraindikacijų, kurioms esant asmenys negali būti įvaikintojais, sąraše, tačiau Tarnybos specialistai neturi specialiųjų žinių vertinti asmens sveikatos būklę. Teismas neatsižvelgė į tai, kad asmuo, dėl kurio Tarnybos teritorinis skyrius parengė neigiamą išvadą dėl fizinio asmens pasirengimo priimti vaiką laikinai svečiuotis, gali pakartotinai kreiptis dėl vaiko išleidimo laikinai svečiuotis, išnykus Tarnybos teritorinio skyriaus išvadoje nurodytoms priežastims.

Atrankos kolegija, susipažinusi su atsakovo kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kriterijų kasacijai. Pažymėtina, kad kasaciniame skunde neužtenka vien tik nurodyti, kad teismas pažeidė teisės normas, šiuos teiginius būtina pagrįsti kasacijos pagrindą atskleidžiančiais teisiniais argumentais, o šiuo atveju kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, jog egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas. Šiuo atveju kasaciniame skunde nenurodyta teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.

Atrankos kolegija konstatuoja, kad kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Danguolė Bublienė

Artūras Driukas

Egidija Tamošiūnienė