a88e98f077bd11e5b7eba10a9b5a9c5f · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A602-2184/2012

Administracinė byla Nr. A602-2184/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02037-2011-9 Procesinio sprendimo kategorija 38; 15.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. spalio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus,

sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,

dalyvaujant pareiškėjams E. M., L. M.,

trečiajam suinteresuotam asmeniui J. T.,

trečiojo suinteresuoto asmens atstovui advokatui K. B.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuotojo asmens J. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų E. M., L. M. ir V. M. skundą atsakovams Trakų rajono savivaldybei ir Trakų rajono savivaldybės administracijos Trakų seniūnijai (tretieji suinteresuotieji asmenys – J. T. ir Trakų rajono policijos komisariatas) dėl sprendimo panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai E. M., L. M. ir V. M. (toliau – ir pareiškėjai) su skundu, kurį vėliau patikslino, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami: 1) panaikinti atsakovo Trakų rajono savivaldybės administracijos Trakų seniūnijos 2011 m. liepos 20 d. sprendimą Nr. (2011-467-SPR)-59 „D. V. M., L. M. ir E. M. gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų naikinimo“; 2) priteisti iš Trakų rajono savivaldybės administracijos Trakų seniūnijos neturtinės žalos atlyginimą L. M. ir E. M..

Skunde nurodė, kad E. M. 2011 m. liepos 26 d. kreipėsi į Takų rajono savivaldybės administracijos Trakų seniūniją raštu, kadangi atsitiktinai sužinojo, kad buvo išregistruotas iš V. M., jo senelės, namo, kurį apgaulės būdu įsigijo J. T., (duomenys neskelbtini), kuriame jis gyveno 30 metų ir šiuo metu gyvena, todėl ir deklaravo gyvenamąją (duomenys neskelbtini). Teigė, jog tame name nuo 1969 m. gruodžio 1 d. gyvena ir L. M. bei nuo 1999 m. birželio 22 d. – V. M.. Pareiškėjui E. M. paprašius raštu, 2011 m. rugpjūčio 26 d. gavo registruotą laišką adresu: (duomenys neskelbtini), t. y. pagal jo gyvenamąją vietą, iš Trakų rajono savivaldybės administracijos Trakų seniūnijos, prie kurio buvo pridėtas sprendimas 2011 m. liepos 20 d. dėl gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų naikinimo Nr. 2011-467-SPR.

Namą trečiasis suinteresuotas asmuo įsigijo su gyventojais, kurie (duomenys neskelbtini), todėl, buvo grubiai pažeistas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 30 straipsnis, kuriame nurodyta, kad viešojo administravimo subjektas dalyvaujantis administracinėje procedūroje gali patikrinti faktinius duomenis vietoje. Asmeniui, dėl kurio pradėta administracinė procedūra ir suinteresuotiems asmenims turi būti pranešta apie patikrinimo laiką, kad jie galėtų dalyvauti tiriant faktinius duomenis vietoje.

Pažymėjo, jog pareiškėjams buvo pridėta Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio rašto 2011 m. liepos 15 d. Nr. 10-87-S-8071 kopija, kurioje nurodyta, kad V. M., L. M. bei E. M. (duomenys neskelbtini) negyvena ir jų gyvenamoji vieta nežinoma. Buvo atsakyta į 2011 m. liepos 5 d. raštą Nr. 2-276 ir kaip tik 2011 m. liepos 5 d. buvo informuota raštu savivaldybė, kad šiame name (duomenys neskelbtini) gyvena minėti asmenys. Pažymėjo, kad buvo prašoma pateikti medžiagą dėl susipažinimo su faktinių duomenų patikrinimu vietoje medžiaga, kaip buvo nustatytas faktas, kad minėti asmenys negyvena (duomenys neskelbtini), tačiau prašymo savivaldybė nepatenkino, nors VAĮ 30 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad jeigu šio patikrinimo metu gali būti paskelbta informacija, kuri pagal įstatymus negali būti vieša asmeniui, dėl kurio yra pradėta administracinė procedūra ir suinteresuotiems asmenims sudaroma galimybė susipažinti su faktinių duomenų patikrinimo vietoje rezultatais.

Dėl susipažinimo su faktinių duomenų patikrinimu vietoje E. M. 2011 m. liepos 27 d. kreipėsi į Trakų policijos komisariatą, dėl to paties 2011 m. rugpjūčio 26 d. kreipėsi ir L. M., tačiau buvo atsisakyta suteikti informaciją apie faktinių duomenų patikrinimą vietoje dėl gyvenamosios vietos nustatymo. Trakų policijos komisariato pareigūnė J. S., padarydama prierašą ant pateikto prašymo, nurodė, kad bus supažindinta nepažeidžiant įstatymo nustatyto termino per 20 dienų. Apie susipažinimo laiką ir datą nurodė, kad praneš papildomai.

Jiems 2011 m. rugsėjo 6 d. raštu buvo pranešta, kad negali pateikti susipažinimui medžiagos, tai padarys tik gavus teismo įpareigojimą. Darė išvadą, kad policijos pareigūnai nebendravo nei su (duomenys neskelbtini) gyventojais, nei su jais, kadangi visi pareiškėjai (duomenys neskelbtini)nuo gimimo dienos ir visi tai gali paliudyti. Tikėtina, kad policijos pareigūnai galimai neatliko jokio tyrimo dėl gyvenamosios vietos nustatymo, nes dar padarė neįtikėtiną išvadą, kad jų gyvenamoji vieta nežinoma, nors visus adresuotus laiškus Trakų policijos pareigūnai bei Trakų seniūnija siunčia jiems adresu: (duomenys neskelbtini) ir nei vienas laiškas nebuvo sugrąžintas šioms institucijoms su prierašu, kad adresatas nurodytu adresu negyvena.

Pažymėjo, kad sprendime klaidingai nurodyta, kad 2011 m. birželio 21 d. buvo išsiųstas pranešimas V. M., L. M. ir E. M., kad būtų deklaruota gyvenamoji vieta kitu adresu, pakeisti deklaruotą gyvenamąją vietą jie neatvyko. Apie tai, kad jie nurodytu adresu gyvena, buvo pranešta telefonu Trakų seniūnijos specialistei G. Ž.. Tokios klaidingos informacijos pagrindu 2011 m. rugpjūčio 20 d. buvo priimtas sprendimas Nr. (2011-467-SPR)-59 dėl gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų naikinimo. Akcentavo, jog dėl tokių neatsakingų policijos pareigūnų ir seniūnijos veiksmų jie liko gyvenamosios vietos neturinčių asmenų sąraše. Be to, dėl piktavališkos ir neteisėtos veiklos pažeidžiant jų teises ir teisėtus interesus, jiems buvo padaryta neturtinė žala, t. y., nebuvo išsiaiškintos objektyvios aplinkybės, nebuvo bendrauta su asmenimis, kurie gyvena tame name, juos kaip piliečius pažemino, neteisėtai išregistravo ir jie tapo asmenimis, neturinčiais gyvenamosios vietos, susidarė daug nepatogumų, sumažėjo bendravimo galimybės kreiptis į bet kokią instituciją, kur reikalingi prisiregistravimo duomenys, prarado galimybę naudotis savo sąskaitomis banke, sugaišta daug laiko rašant prašymus ir skundus tuo pačiu klausimu.

Dėl to vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsniu bei sąžiningumo, teisingumo, bei protingumo kriterijais, prašo priteisti neturtinę žalą iš Trakų rajono savivaldybės administracijos Trakų seniūnijos E. M. ir L. M. po 2000 Lt kiekvienam.

Pateiktame atsiliepime atsakovas Trakų rajono savivaldybės administracijos Trakų seniūnija (toliau – ir Trakų seniūnija; atsakovas) su pareiškėjų skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodė, jog V. M. ir I. M. (I. M.) 2009 metais kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiais 2003 m. gruodžio 24 d. sudarytą nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, 2004 m. birželio 9 d. ir 2004 m. gruodžio 23 d. susitarimus. Vilniaus apygardos teismas šį ieškinį atmetė 2009 m. balandžio 2 d. sprendimu (civ. byla Nr. 2-70-578/2009). Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. vasario 26 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 2 d. sprendimą paliko nepakeistą (civ. byla Nr. 2A-114/2010).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. spalio 21 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 26 d. nutartį paliko nepakeistą (civ. byla Nr. 3K-3-413/2010). Todėl pareiškėjai (ar pareiškėjas E. M.) neturi jokio pagrindo teigti, kad namą, (duomenys neskelbtini), J. T. įsigijo apgaulės būdu. Namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), savininkė J. T. 2011 m. birželio 20 d. Trakų rajono savivaldybės administracijos Trakų seniūnijai pateikė prašymą dėl deklaravimo duomenų panaikinimo, prašydama panaikinti gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis V.

M., L. M., E. M.. Prašyme nurodė, kad šie gyventojai jai priklausančiame name negyvena, tačiau gyvena kitame, netoliese esančiame name. Prie prašymo pridėjo namo nuosavybės dokumentų bei teismo sprendimų kopijas. Trakų seniūnija 2011 m. birželio 21 d. raštais Nr. 2-252, Nr. 2-254, Nr. 2-255 pareiškėjus informavo apie tai, kad yra gautas namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkės J. T. prašymas dėl jų deklaruotos gyvenamosios vietos duomenų naikinimo. E. M. 2011 m. liepos 5 d. rašte Trakų seniūnijai pranešė, kad gavo laišką iš Trakų seniūnijos dėl deklaruojamos gyvenamosios vietos duomenų naikinimo, kad gyvena (duomenys neskelbtini) savo senelės V.

M. gyvenamoje patalpoje. Teigė, kad apie tai, jog namas priklauso nuosavybės teise J. T. jam yra nežinoma ir jis nėra informuotas. Kitos gyvenamosios vietos neturi, todėl ir neturi ką deklaruoti. Mano, kad vadovaujantis CK 769 straipsniu, jis yra iškeldintinas priverstinai teisminiu keliu. Trakų seniūnija 2011 m. liepos 5 d. raštu Nr. 2-276 kreipėsi į Trakų rajono policijos komisariato Viešosios policijos viešosios tvarkos skyriaus prevencijos poskyrį, prašydama patikrinti ir apklausti kaimynus, ar V. M., L. M., E. M. tikrai negyvena adresu (duomenys neskelbtini).

Trakų rajono policijos komisariato Viešosios policijos viešosios tvarkos skyriaus prevencijos poskyris 2011 m. liepos 15 d. raštu Nr. 10-87-S-8071 pranešė, kad patikrinus adresą – (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad V. M., L. M., E. M. nurodytu adresu negyvena. Trakų seniūnija, vadovaudamasi atliktu patikrinimu, Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 8 straipsnio 1-3, 5 dalimis ir 2002 m. rugsėjo 25 d. Vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 464 „Dėl asmens duomenų teikimo Lietuvos Respublikos Gyventojų registrui ir jų atnaujinimo taisyklių“, nusprendė patenkinti gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), savininkės J.

T. prašymą dėl gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų naikinimo jai priklausančioje patalpoje gyvenamąją vietą deklaravusiems V. M., L. M. ir E. M.. Pažymėjo, jog Trakų seniūnijos duomenimis, gyvenamoji patalpa, kurioje V. M., L. M. ir E. M. buvo deklaravę gyvenamąją vietą, yra 1937 metų statybos mediniame bei apleistame name, o V. M., L. M. ir E. M. faktiškai gyvena kitame naujame name, esančiame tame pačiame kaime. Tikino, jog pareiškėjų teiginiai apie patirtus nepatogumus, sumažėjusias bendravimo galimybes yra kritiškai vertinami ir nepagrįsti.

Taip pat pažymėjo, kad vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnio 1 dalimi seniūnija yra savivaldybės administracijos filialas, todėl ji nėra tinkamas atsakovas šioje byloje, atsakovu byloje turėtų būti Trakų rajono savivaldybės administracija.

Atsakovas Trakų rajono savivaldybė pateiktame atsiliepime su pareiškėjų skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą atsakovės Trakų seniūnijos atsiliepime išdėstytais argumentais.

Trečiasis suinteresuotas asmuo J. T. pateiktame atsiliepime su pareiškėjų skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad skunde pareiškėjai sąmoningai nutyli, kad dar 2003 m. gruodžio 24 d. tarp V. M., kaip namų valdos savininkės, ir jos buvo sudaryta namų valdos pirkimo pardavimo sutartis ir ji tapo namų valdos savininkė. Sutarties 4.5 punkte buvo nurodyta, kad pardavėjas įsipareigoja iki 2004 m. gruodžio 31 d. išsikelti iš parduoto turto, sumokėti mokesčius už turto eksploatavimo paslaugas, susidariusius imtinai iki išsikėlimo dienos, perduoti pirkėjui turto raktus, atsiskaitymo knygelę, paslaugų teikėjų sutartis.

T. V. M. neišsikėlė, raktų neperdavė ir sutartyje numatytų įsipareigojimų neįvykdė. Prie šios sutarties 2004 m. gruodžio 23 d. buvo sudarytas susitarimas, kurio 4.5 punkte nurodyta, kad pardavėjas įsipareigoja iki 2005 m. birželio 1 d. išsiregistruoti ir išsikelti iš parduoto turto, sumokėti mokesčius už turto eksploatavimo paslaugas, susidariusias imtinai iki išsikėlimo dienos, perduoti pirkėjui turto raktus. Akcentavo, jog praėjo jau daugiau kaip 6 metai, sutartyje numatyti įsipareigojimai neįvykdyti, į jos daugkartinius prašymus nereagavo.

Ji už namų valdą sumokėjo visus pinigus – 280 000 Lt, tačiau V. M., sūnaus L. M. įkalbėta, kreipėsi į teismą dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Vilniaus apygardos teismas ieškinį atmetė ir įpareigojo V. M. iš namų valdos išsikelti. Lietuvos apeliacinis teismas ir Lietuvos Aukščiausias Teismas paliko apygardos teismo sprendimą galioti. Nagrinėjant bylą Vilniaus apygardos teisme V. M. buvo pasiūlyta grąžinti už namų valdą gautus pinigus, o ji sutiko perduoti jai parduotą namų valdą, tačiau V.

M. pareiškė, kad pinigus atidavė sūnui L. M., už kuriuos jis šalia pasistatė gyvenamąjį namą, kur dabartiniu metu pareiškėjai gyvena. Pažymėjo, jog, kiek jai žinoma, L. M. pasistatęs net du gyvenamuosius namus, todėl skunde nepagrįstai nurodyta, kad jie liko gyvenamosios vietos neturinčių asmenų sąraše. Manė, jog visokiais būdais jai yra sąmoningai trukdoma naudotis jos turtu. Taip pat nurodė, kad skunde pareiškėjai nepagrįstai nurodo, kad jiems nebuvo žinoma dėl išregistravimo. Policijos pareigūnai ne kartą tikrino, ar jie gyvena jos nupirktoje namų valdoje, jų ten nerado, nes pareiškėjai, kaip minėta, gyvena name, kurį pasistatė už gautus pinigus pardavus V.

M. namų valdą. Pažymėjo, jog Trakų seniūnija jokių norminių aktų nepažeidė, priešingai, pareiškėjai elgiasi nesąžiningai, grubiai pažeidžia jos, kaip turto savininkės, teises ir teisėtus interesus, jau eilę metų ji negali naudotis savo turtu. Pažymėjo, kad CK 4.98 straipsnyje nurodyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Teismo posėdyje trečiasis suinteresuotas asmuo J. T. su pareiškėjų skundu nesutiko ir prašė jį atmesti iš esmės atsiliepime išdėstytais argumentais.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariatas (toliau – ir Trakų RPK) atsiliepimu į pareiškėjų skundą nurodė, kad 2011 m. liepos 8 d. Trakų RPK buvo gautas Trakų seniūnijos raštas, jog į seniūniją raštu kreipėsi būsto savininkė J. T. dėl L. M., E. M. ir V. M. gyvenamosios vietos duomenų naikinimo (duomenys neskelbtini), kadangi nurodyti asmenys jai nuosavybės teise priklausančiame name negyvena. Trakų RPK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėja J.

S. 2011 m. liepos 14 d. kartu su Trakų RPK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėju D. Č., tarnybiniu automobiliu nuvyko į (duomenys neskelbtini), kur buvo bendrauta su (duomenys neskelbtini) gyventojais R. G., L. G. ir V. G., kurie paaiškino, jog L. M., V. M. negyvena J. T. priklausančiame name, o gyvena L. M. priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini) E. M. J. T. priklausančiame name negyvena. Trakų RPK 2011 m. liepos 15 d. Trakų seniūnijai pateikė atsakymą, kad E. M., L. M. ir V. M. J. T. nuosavybės teise priklausančiame name negyvena, kadangi duomenis dėl deklaruotos gyvenamosios vietos nagrinėja ir sprendimą dėl jų taisymo, keitimo ir panaikinimo priima deklaravimo įstaiga (seniūnija).

Pažymėjo, jog pareiškėjai žinojo, jog Trakų seniūnijoje yra vykdoma procedūra dėl jų deklaruotos gyvenamosios vietos duomenų taisymo, keitimo ir naikinimo. Tai patvirtina ir 2011 m. birželio 21 d. išsiųstas pranešimas V. M., L. M. ir E. M. dėl gyvenamosios vietos deklaravimo kitu adresu, kurio gavimą patvirtina skundo pareiškėjai, tačiau ir žinodami apie vykdomą procedūrą, nei vienas iš asmenų neatvyko į Trakų seniūniją (pasak jų, tik telefonu informavo Trakų seniūniją) ir nepateikė jokių duomenų ar dokumentų, patvirtinančių, kad jie gyvena J.

T. nuosavybės teise priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini) Nesutiko su skundo teiginiais, kad policijos pareigūnai nebendravo nei su (duomenys neskelbtini) gyventojais, nei su jais, policijos pareigūnai galimai neatliko jokio tyrimo dėl gyvenamosios vietos nustatymo. Manė, jog šie pareiškėjų skundo teiginiai yra neteisingi, nes Trakų RPK pareigūnai bendravo su (duomenys neskelbtini) gyventojais, apie atliktą patikrinimą ir faktų nustatymą 2011 m. liepos 14 d. buvo surašytas tarnybinis pranešimas, o 2011 m. liepos 15 d. atsakymas pateiktas Trakų seniūnijai.

Be to, jei pateiktos informacijos deklaravimo įstaigai (Trakų seniūnijai) nepakanka, ji vadovaujantis Gyventojų registro tarnybos prie LR VRM direktoriaus 2008 m. balandžio 8 d. įsakymo Nr. (29)4R-18 „Dėl gyvenamosios vietos deklaravimo ir deklaravimo duomenų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ 73 punktu, turi teisę pareikalauti, kad gyvenamosios patalpos savininkas (bendraturčiai) ar asmuo, deklaravęs gyvenamąją vietą, pateiktų deklaravimo duomenis patvirtinančius ar paneigiančius dokumentus. Skunde E. M. teigia, kad jis tik atsitiktinai sužinojo, kad buvo išregistruotas iš J.

T. nuosavybės teise priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini),(kuris iki pardavimo priklausė V. M.), tačiau E. M., L. M. ir V. M. nuo 2011 birželio mėnesio žinojo, kad Trakų seniūnijoje yra vykdoma procedūra dėl jų deklaruotos gyvenamosios vietos duomenų taisymo, keitimo ir naikinimo (tai patvirtina ir 2011 m. birželio 21 d. išsiųstas pranešimas V. M., L. M. ir E. M., todėl šis E. M. teiginys vertinamas kritiškai, kaip ir teiginys, jog Trakų RPK pareigūnai atsisakė pateikti pareiškėjų pageidaujamą informaciją.

Pabrėžė, jog visi atsakymai į gautus E. M. ir L. M. prašymus buvo pateikti, kai kurie iš jų netgi asmeniškai įteikti, o policijos pareigūnai tinkamai įvertino surinktus įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. sausio 19 d. sprendimu pareiškėjų skundą patenkino iš dalies.

Teismas apžvelgė bylos faktines aplinkybes ir nurodė, jog byloje kilo ginčas dėl Trakų rajono savivaldybės administracijos Trakų seniūnijos 2011 m. liepos 20 d. sprendimo Nr. (2011-467-SPR)-59 (toliau – ir Trakų seniūnijos 2011 m. liepos 20 d. sprendimas), kuriuo panaikinti pareiškėjų V. M., L. M. ir E. M. gyvenamosios vietos deklaravimo duomenys adresu (duomenys neskelbtini), teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat dėl neturtinės žalos, atsiradusios, kaip teigiama, neteisėtai panaikinus gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis, atlyginimo.

Teismas rėmėsi ginčo santykį reglamentuojančių Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 2, 3, 8 ir 11 straipsniais bei pažymėjo, jog analogiškas Įstatymo nuostatas dėl deklaravimo duomenų taisymo, keitimo ir naikinimo įtvirtinta Gyvenamosios vietos deklaravimo ir deklaravimo duomenų tvarkymo taisyklės, patvirtintos Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2008 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. (29)4R-18 (toliau – ir Taisyklės).

Rėmėsi Taisyklių 73 ir 74 punktais. Akcentavo, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, kad J. T. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas ir gyvenamasis namas su priklausiniais, esantys (duomenys neskelbtini), kurie 2003 m. gruodžio 24 d. pirkimo-pardavimo sutartimi yra įsigyti iš V. M.. Remiantis tuo, padarė išvadą, jog prašymą dėl gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo pateikė įstatymo nustatytas sąlygas atitinkantis subjektas – gyvenamosios patalpos savininkas, o ginčijamą sprendimą priėmė kompetentingas subjektas, tačiau pateikti įrodymai nepatvirtina buvus įstatymu nustatytas sąlygas panaikinti gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis: pareiškėjai tiek skunde teismui, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu tvirtino, kad gyvena (duomenys neskelbtini), kitos gyvenamosios vietos neturi.

Dėstė, jog Trakų seniūnija 2011 m. liepos 5 d. raštu Nr. 2-276 kreipėsi į Trakų RPK Viešosios policijos viešosios tvarkos skyriaus prevencijos poskyrį prašydama patikrinti ir apklausti kaimynus ar E. M., L. M. ir V. M. tikrai negyvena (duomenys neskelbtini). Vilniaus AVPK Trakų RPK Viešosios tvarkos skyriaus prevencijos poskyrio tyrėja J. S. 2011 m. liepos 14 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2011 m. liepos 14 d. kartu su tyrėju D. Č. tarnybiniu automobiliu buvo nuvykę į (duomenys neskelbtini) ir bendravo su šio kaimo gyventojais G., kurie paaiškino, kad V.

M. ir L. M. negyvena J. T. priklausančiame name, o gyvena L. M. priklausančiame name, taip pat kad E. M. gyvenamoji vieta yra nežinoma. Teismo 2011 m. gruodžio 14 d. posėdyje kaip liudytoja apklausta J. S. parodė, kad 2011 m. liepos 14 d. bendravo su (duomenys neskelbtini) gyventojais G., kurie paaiškino, kad M. negyvena J. T. priklausančiame name, o gyvena L. M. nuosavybės teise priklausančiame name. Ji nebuvo nuvykusi prie J. T. priklausančio namo, taip pat nebuvo nuvykusi ir pas L. M.. Teismo posėdyje kaip liudytojas apklaustas D.

Č. parodė, kad kartu su J. S. buvo nuvykę į (duomenys neskelbtini)dėl M. gyvenamosios vietos ir bendravo su kaimynais, kurie pasakė, kad M. negyvena J. T. priklausančiame name. Prie J. T. namo nebuvo nuvykę. Teismo posėdyje kaip liudytojas apklaustas R. G. parodė, kad 2011 m. birželio mėn. buvo atvykę pareigūnai ir klausė apie M. gyvenamąją vietą. Jis pažįsta L. M. ir jo žmoną, kuriuos mato prie naujai pasistatyto namo, ką ir nurodė pareigūnams. Jis nežino, kur gyvena V. M. ir E. M., todėl ir pareigūnams negalėjo pasakyti, kur jie gyvena, o J.

T. nepažįsta. Teismo posėdyje kaip liudytojas apklaustas R. G. parodė, kad 2011 m. birželio mėn. pas juos buvo atvykę policijos pareigūnai ir klausė, kaip nuvažiuoti į M. sodybą. Jis parodė mūrinį namą raudonu stogu. Jam nėra žinoma, ar M. gyvena pasistatytame name, kadangi jų namas per toli nuo M. namo, o pas juos jis niekada nėra buvęs. Teismo posėdyje kaip liudytoja apklausta O. G. M. parodė, kad ji ir jos vyras L. M. gyvena ir sename, ir naujame name, o sūnus E. M. ir vyro motina V. M. gyvena sename name, kuris priklausė V.

M., dabar jis priklauso J. T.. Pareigūnai nebuvo atvykę pas juos ir netikrino, kuriame name jie gyvena. Teismas pridūrė, jog byloje esanti VĮ Registrų centro 2011 m. lapkričio 25 d. pažyma patvirtina, kad pareiškėjai įregistruotų gyvenamosios paskirties nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikoje, neturi.

Teismas, įvertinęs minėtąsias aplinkybes nurodė, jog liudytojų parodymai nepatvirtina, kad pareiškėjai yra pakeitę deklaruotą gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), taip pat įvertinęs pareiškėjų ir trečiojo suinteresuoto asmens J. T. paaiškinimus, kad pareiškėjai turi turtinio pobūdžio pretenzijų J. T., dėl ko neišsikelia („neatlaisvina“) iš pastarajai nuosavybės teise priklausančio namo, konstatavo, jog galima teigti, kad Trakų seniūnija neturėjo pakankamo pagrindo priimti ginčijamą sprendimą dėl pareiškėjų gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo. Pažymėjo ir tai, kad pareiškėjas E. M. 2011 m. liepos 5 d. informavo Trakų seniūniją, kad jis gyvena V. M. gyvenamoje patalpoje ir ten deklaruoja savo gyvenamąją vietą, o aplinkybė, kad kiti pareiškėjai – L. M. ir V. M. – nepateikė paaiškinimo dėl J. T. prašymo dėl deklaravimo duomenų naikinimo, negali būti pagrindas priimti sprendimą dėl pareiškėjų gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo. Padarė išvadą, jog nėra Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir Taisyklių 70.3 punkto taikymo sąlygos (asmuo turi būti pakeitęs deklaruotą savo gyvenamąją vietą), t. y. nenustatytas deklaravimo duomenų keitimo ar naikinimo faktinis ir teisinis pagrindas. Sprendė, jog nesant šių Įstatymo ir Taisyklių nuostatų taikymui reikalingų sąlygų, seniūnijos priimtas sprendimas dėl pareiškėjų gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Pridūrė, jog tokią praktiką panašaus pobūdžio bylose formuoja ir LVAT (2009 m. rugpjūčio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-884/2009, 2011 m. balandžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-964/2011 ir kt.).

Spręsdamas pareiškėjų keliamą neturtinės žalos atlyginimo klausimą, teismas rėmėsi VAĮ 42 straipsnio 1 dalimi bei CK 6.271 straipsnio 1 dalimi, CK 6.271 straipsnio 4 dalimi, CK 6.249 straipsniu ir CK 6.271 straipsnio 3 dalimi. Įvertino, jog šiuo atveju tam, kad pareiškėjų reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų tenkintas nepakanka konstatuoti, kad atsakovas Trakų rajono savivaldybės administracija neveikė taip, kaip turėjo veikti. Pareiškėjai L. M. ir E. M. neturtinę žalą grindžia tuo, kad dėl neteisėtai priimto Trakų seniūnijos sprendimo buvo pažeminti kaip piliečiai, neteisėtai išregistruoti ir tapo gyvenamosios vietos neturinčiais asmenimis, susidarė daug nepatogumų, sumažėjo bendravimo galimybės kreiptis į bet kokią instituciją, kur reikalingi prisiregistravimo duomenys, prarado galimybę naudotis savo sąskaitomis banke, sugaišo daug laiko rašant prašymus ir skundus, tačiau tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų jie nenurodė ir nepateikė. Konstatavo, jog atsižvelgiant į tai, kad įrodymų, jog prašoma atlyginti žala realiai patirta, tad nėra ir vienos iš CK 6.271 straipsnio 1 dalyje numatytų būtinųjų sąlygų, kurioms esant, žala gali būti atlyginta – nėra įrodymų, kad žala apskritai atsirado.

III. Trečiasis suinteresuotas asmuo J. T., nesutikdama su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 19 d. sprendimu, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 167 – 169), kuriuo prašo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti, bylą nutraukti ir palikti galioti Trakų rajono savivaldybės administracijos Trakų seniūnijos 2011 m. liepos 20 d. sprendimą Nr. (2011-467-SPR) – 59 „D. V. M., L. M. ir E. M. gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų naikinimo“.

Apeliaciniame skunde nurodo, kad nepagrįstai teigiama, jog ji apgaulės būdu nusipirko namų valdą (duomenys neskelbtini). Pažymi, jog šią namų valdą pardavė jos savininkė V. M. už kurią, paėmusi iš banko paskolą, ji sumokėjo 280 000 Lt. Kuomet visiškai atsiskaitė, sūnaus L. M. įkalbėta, jo motina V. M. kreipėsi į teismą dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Kaip paaiškėjo vėliau, buvo siekiama negrąžinti sumokėtų pinigų ir užvaldyti jau parduotą namų valdą. Pažymi, jog visų instancijų teismai, įskaitant ir Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, V. M. reikalavimus atmetė kaip nepagrįstus ir neteisėtus. Teigia, jog pinigus, kuriuos gavo už parduotą namų valdą, V. M. atidavė sūnui – L. M., kuris pasistatė net du namus (duomenys neskelbtini). Tikina, jog šiuose namuose ir gyvena pareiškėjai, tačiau neišsiregistruoja, siekdami užvaldyti jai priklausantį turtą. Teigia, jog jų atlaisvinti patalpas ir išsiregistruoti prašo jau daugybę metų, tačiau jie piktybiškai to nedaro, be to, minėtųjų įsigytųjų namų specialiai neįregistruoja VĮ Registrų centre, kad galėtų teigti, jog gyvenamųjų patalpų jie neturi ir jiems nėra kur gyventi. Nurodo, jog Vilniaus apygardos administraciniame teisme, Onutė G. M. parodė, kad ji ir jos vyras – L. M. gyvena ir sename, ir naujame name, o sūnus E. M. ir vyro motina V. M. – sename name, t. y. jai priklausančiame name, tokiu būdu patvirtindama, kad pareiškėjai yra pasistatę gyvenamąjį namą. Priduria, jog Vilniaus apskrities VPK Trakų RPK Viešosios tvarkos skyriaus prevencijos poskyrio tyrėja J. S. kartu su tyrėju D. Č. buvo nuvykę į (duomenys neskelbtini) bendravo su šio kaimo gyventojais G., kurie paaiškino, kad V. M. ir L. M. jos name negyvena. Akcentuoja, jog R. G. teisme parodė, kad buvo atvykę policijos pareigūnai, kurie klausė apie M. gyvenamąją vietą, jis juos pažįsta, L. M. ir jo žmoną mato prie naujai pastatyto namo ir parodė mūrinį namą su raudonu stogu. Pažymi, jog šių parodymų teismas nevertino ir neaptarė, sprendime nurodydamas, kad VĮ Registro centro pažyma patvirtina, kad pareiškėjai įregistruotų gyvenamosios paskirties nekilnojamųjų daiktų neturi.

Pažymi ir tai, jog teismo sprendime nepagrįstai nurodoma, kad pareiškėjas E. M. informavo Trakų rajono savivaldybės administracijos Trakų seniūniją kad jis gyvena V. M. name ir ten deklaruoja savo gyvenamąją vietą, o kad namas parduotas ir priklauso nuosavybės teisėmis jai, jam nieko nežinoma ir jis neturi kur išsikelti. Tikina, jog nagrinėjant civilinę bylą pagal V. M. ieškinį Vilniaus apygardos teisme, E. M. atvežė su automobiliu V. M. į teismą, nes ji sunkiai vaikšto, dalyvavo teismo posėdyje ir jam žinoma, kad V. M. pardavė jai namų valdą, o jos sūnus L. M. net dalyvavo pas notarę įforminant pirkimo-pardavimo sutartį. Nurodo, jog bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjai žinojo, jog Trakų seniūnijoje yra vykdoma procedūra dėl jų deklaruomosios vietos duomenų taisymo, keitimo ar naikinimo, ką patvirtina 2011 m. birželio 21 d. pareiškėjams išsiųstas pranešimas. Taigi, buvo nustatytos visos sąlygos panaikinti pareiškėjų gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis, sprendimą priėmė kompetentingas subjektas ir buvo laikytasi pagrindinių procedūrų ir taisyklių bei atitiko teisės aktų reikalavimams. Mano, kad pareiškėjų piktavališki veiksmai riboja jos, kaip savininkės, teises. Priduria, jog pareiškėjų nesąžiningumą įrodo ir tai, kad prie 2004 m. gruodžio 23 d. namų valdos pirkimo- pardavimo sutarties buvo surašytas susitarimas, kurio 4.5 punkte nurodyta, kad pardavėjas (V. M.) iki 2005 m. birželio 1 d. įsipareigoja išsiregistruoti ir išsikelti iš parduoto namo, sumokėti mokesčius už turto eksploatavimo paslaugas, susidariusias imtinai iki išsikėlimo dienos, perduoti pirkėjai raktus, tačiau pareiškėjai šios prievolės neįvykdė iki šiol.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariatas atsiliepimu į trečiojo suinteresuotojo asmens J. T. apeliacinį skundą (b. l. 178 – 179) nurodo, jog sutinka su šiame skunde išdėstytais motyvais.

Atsiliepime į apeliacinį skundą Trakų RPK iš esmės nurodo tapačius motyvus, kaip ir atsiliepime į pareiškėjų pirmosios instancijos teismui pateiktą skundą.

Pareiškėjai E. M., L. M. ir V. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 180 – 182) prašo šį apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą bei palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 19 d. sprendimą.

Atsiliepime nurodo, jog apeliantė nepagrįstai teigia, kad teismas vadovavosi neteisingomis aplinkybėmis. Pažymi, jog pati apeliantė minėtą namų valdą įgijo apgaulės būdu, siekdama pasinaudoti Europos struktūrinių fondų teikiama parama. Šiam teiginiui pagrįsti prideda notarės patvirtintą papildomą susitarimą prie sutarties. Taip pat nurodo, jog apeliantė nepagrįstai teigia, jog L. M. už gautuosius pinigus pasistatė du namus. Šiuo aspektu pažymi, jog minimo namo statybos leidimas išduotas 1991 metais, 1993 metais namas buvo pastatytas ir dalinai įrengtas, bet 2007 metais birželio 16 dieną nuo žaibo iškrovos jis sudegė ir dabartiniu metu yra atstatomas. Tuo tarpu antrasis yra ūkinis pastatas, nes viename sklype dviejų namų neleidžiama statyti. Tikina, jog J. T. teiginys, kad E. M. vežiojo V. M. į teismą ir dalyvavo teismo posėdyje vėlgi neatitinka tikrovės, nes į teismą ją vežiojo vyresnysis sūnus. Akcentuoja, jog faktinis patikrinimas buvo atliktas pažeidžiant VAĮ 30 straipsnio 1 ir 2 punktuose numatytą tvarką. Tikina, jog tai įrodo teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymai (cituoja konkrečius liudytojų teiginius).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pareiškėjų E. M., L. M. ir V. M. gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), kur E. M. gyvenamoji vieta deklaruota 1999 m., L. M. – 1969 m., V. M. – 1969 m.

Gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuo 2005 m. nuosavybės teise yra įregistruotas trečiojo suinteresuoto asmens ir apeliantės J. T. vardu pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos su V. M., pagrindu.

J. T. 2006 m. birželio 20 d. kreipėsi dėl pareiškėjų gyvenamosios vietos deklaravimo panaikinimo. 2011 m. liepos 20 d. seniūnija tenkino J. T. prašymą ir panaikino pareiškėjų gyvenamosios vietos deklaravimą J. T. priklausančiame name. Seniūnija priėmė ginčijamą sprendimą padariusi išvadą, kad pareiškėjai negyvena gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini).

Skundžiamo sprendimo turinys patvirtina, kad seniūnija sprendė klausimą dėl gyvenamosios vietos deklaravimo panaikinimo vadovaudamasi Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 8 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir Gyvenamosios vietos deklaravimo ir deklaravimo duomenų tvarkymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 70.3 punktu. Pirmosios instancijos teismas sprendė klausimą, ar viešojo administravimo subjekto sprendimas buvo teisėtas, būtent, ar viešojo administravimo subjektas, taikydamas Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 3 punktą, turėjo pagrindą priimti ginčijamą sprendimą.

Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad deklaravimo duomenys taisomi, keičiami ir naikinami, jeigu gyvenamosios patalpos savininkas (bendraturčiai) deklaravimo įstaigai pateikia prašymą pakeisti jam priklausančioje gyvenamojoje patalpoje savo gyvenamąją vietą deklaravusio ir ją pakeitusio asmens deklaravimo duomenis. Analogiška norma yra nustatyta Taisyklių 70.3 punkte.

Ginčijamas sprendimas yra priimtas remiantis tuo, kad pareiškėjai, kurių gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis buvo prašoma panaikinti, faktiškai negyvena name, kurio savininkė kreipėsi į viešojo administravimo subjektą su prašymu dėl pareiškėjų deklaruotos gyvenamosios vietos panaikinimo. Apeliantė savo reikalavimus grindžia tuo, kad seniūnija neteisingai nustatė faktines aplinkybes, nes faktiškai pareiškėjai gyvena kitoje vietoje, todėl negyvena apeliantei priklausančiame name.

Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata patvirtina, kad gyvenamosios vietos savininkas (ar keli šio bendro turto savininkai), turėdamas nuosavybės teisę į gyvenamąją patalpą, turi teisę kreiptis dėl gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo, jeigu tokie asmenys jau negyvena gyvenamojoje patalpoje ir dėl to nekyla jokių ginčų. Šios teisės normos taikymui neturi esminės reikšmės tai, ar asmenys deklaravę gyvenamąją vietą turi kitą gyvenamąją vietą, nes tai nėra tiesiogiai susiję nei su daiktinės teisės – nuosavybės teisės turėtojo galimybe įgyvendinti šią savo teisę, nei su asmens, deklaravusio gyvenamąją vietą, teise gyventi toje vietoje, kur yra jo deklaruota gyvenamoji vieta. Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymui esminę reikšmę turi tai, ar asmuo besikreipiantis dėl gyvenamosios vietos duomenų panaikinimo yra patalpos savininkas ir ar asmuo, kurio deklaravimo duomenis prašoma panaikinti negyvena gyvenamojoje patalpoje, kurioje yra deklaruota gyvenamoji vieta. Tik esant minėtoms sąlygoms galima panaikinti gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis pagal patalpos savininko prašymą, t. y. pagal kito asmens, negu to, kuris yra deklaravęs gyvenamąją vietą. Faktas, kad asmuo, kurio deklaruotą gyvenamąją vietą yra prašoma panaikinti negyvena savininko, besikreipiančio administracine tvarka dėl tokių duomenų panaikinimo, gyvenamojoje patalpoje, turi būti akivaizdus ir neginčijamas. Minėtą faktą patvirtinančiu įrodymu gali būti teismo sprendimas dėl asmens iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos arba kiti akivaizdūs įrodymai patvirtinantys, kad asmuo negyvena gyvenamojoje patalpoje (pvz., asmuo ilgą laiką negyvena gyvenamojoje patalpoje). Minėtų įrodymų rinkimo procesas administracinėje procedūroje neturėtų būti daromas pernelyg sudėtingu, nes esant ginčui tarp fizinių asmenų dėl naudojimosi gyvenamąja patalpa, tai yra privataus pobūdžio ginčas, kurio viešojo administravimo subjektas neturės kompetencijos išspręsti.

Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad viešojo administravimo subjektas neturėjo pakankamo pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjai E. M. ir L. M., negyvena J. T. priklausančiame name, padarė iš esmės teisingą išvadą, kad skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir pagrįstai šį sprendimą panaikino. Apeliantė nepateikė pirmosios instancijos teismui ir byloje nėra įrodymų patvirtinančių, kad pareiškėjai E. M. ir L. M., būtų buvę iškeldinti iš jai priklausančios gyvenamosios patalpos arba kitų įrodymų, akivaizdžiai patvirtinančių, kad pareiškėjai negyvena jai priklausančioje gyvenamojoje patalpoje. Pagal faktinę padėtį, nustatytą nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, matyti, kad tarp šalių kilo įvairūs civiliniai ginčai, susiję su gyvenamąja patalpa, kurioje buvo deklaruota pareiškėjų gyvenamoji vieta. 2010 m. vasario 26 d. įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 2 d. sprendimas, kuriuo buvo atmestas V. M. ieškinys dėl pirkimo –pardavimo sutarties, kurios pagrindu gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kitas turtas buvo parduotas J. T., ir patenkintas atsakovės priešieškinys, kuriuo V. M. buvo iškeldinta iš minėto gyvenamojo namo. Minėtoje civilinėje byloje pareiškėjai E. M. ir L. M. nedalyvavo, tačiau šioje byloje savo poziciją grindžia turtinėmis pretenzijomis, susijusiomis su turtu, kuris buvo minėtos civilinės bylos dalyku. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad viešojo administravimo subjekto surinkti duomenys buvo nepakankami ginčijamo sprendimo dėl pareiškėjų E. M. ir L. M. gyvenamosios vietos deklaravimo panaikinimo. Taigi, teismas, naikindamas viešojo administravimo subjekto sprendimą minėtoje dalyje priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti nėra teisinio pagrindo.

Pastebėtina ir tai, jog apeliantė, manydama, kad jos daiktinės teisės yra pažeidžiamos, turi teisę inicijuoti civilinius ginčus su pareiškėjais, kurių nagrinėjimo metu ir būtų sprendžiamas klausimas dėl to, ar nėra pažeidžiamos apeliantės teisės naudotis jai priklausančiu turtu (Civilinio kodekso 1 straipsnis). Pirmosios instancijos teismui nagrinėjant bylą, pareiškėja nebuvo pateikusi dokumentų, patvirtinančių, kad tokie ginčai būtų buvę išspręsti įsiteisėjusiu teismo sprendimu arba pasibaigę pareiškėjams nereiškiant jokių pretenzijų dėl jų teisių į gyvenamąjį namą, kur yra deklaruota jų gyvenamoji vieta.

2012 m. kovo 14 d. viena iš šios bylos pareiškėjų – V. M. – mirė. ABTĮ 101 straipsno 4 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu mirus asmeniui, kuris buvo pareiškėjas, ginčo teisinis santykis neleidžia perimti teisių. Asmens gyvenamosios vietos deklaravimas ir jos panaikinimas yra neatsiejamai susijęs su fiziniu asmeniu, todėl šioje byloje negalimas teisių perėmimas. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, turi teisę panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, o bylą nutraukti arba skundą palikti nenagrinėtą, jeigu nustatomos šio įstatymo 101 ir 103 straipsniuose nurodytos aplinkybės. Vadovaujantis minėta nuostata pirmosios instancijos teismo sprendimas, priimtas dėl V. M., kuri yra mirusi, panaikinamas ir byla šioje dalyje nutraukiama.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 5 punktu teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjos J. T. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 19 d. sprendimo dalį, kuria teismas nusprendė panaikinti Trakų rajono savivaldybės administracijos Trakų seniūnijos 2011 m. liepos 20 d. sprendimo Nr. (2011-467-SPR)-59 D. V. M. gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų naikinimo, kuriuo nuspręsta patenkinti gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) savininkės J. T. prašymą dėl gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų naikinimo jai priklausančioje gyvenamojoje patalpoje gyvenamąją vietą deklaravusiai V. M., panaikinti ir bylą šioje dalyje nutraukti.

Kitoje dalyje Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius