a88db915-4975-43cb-a4e7-aabe38c60238 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr

   Civilinė byla Nr. 2-1150/2010

    Procesinio sprendimo kategorijos: 99.1.1;

108 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. rugsėjo 30 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Piškinaitės ir Donato Šerno, teismo

posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo J. K. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2010 m.

balandžio 12 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti atsakovo priešieškinį ieškovams civilinėje byloje Nr. 2-1384-390/2010 pagal ieškovų O. A., G. D. A., E. G.,

A. L., A. L., V. L.,

V. T., A. Å ., J. T.,

R. V. ir A. Å . ieÅ¡kinį  atsakovui J. K. dėl priverstinio akcijų pardavimo. Trečiasis asmuo byloje uždaroji akcinė bendrovė „Vilties vaistinė“. Â

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi atskirÄ jį skundÄ ,

n u s t a t ė :

Ieškovai O. A., G. D. A., E. G., A. L., A. L., V. L., V. T.,

A. Å ., J. T., R. V. ir

A. Å . pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu prašė įpareigoti atsakovÄ J. K. parduoti ieÅ¡kovams lygiomis dalimis priverstine tvarka

jam asmeninės nuosavybės teise priklausančias 8 404 UAB „Vilties vaistinė“ paprastÄ sias vardines akcijas.

Atsakovo J. K. atstovas pateikė teismui prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo prašė įpareigoti ieÅ¡kovus iÅ¡pirkti už ekspertų nustatytÄ kainÄ atsakovo J. K. turimus 8 404 vienetus UAB „Vilties vaistinė“ akcijų.

Kauno apygardos teismas 2010 m. kovo 29 d.

nutartimi nustatė atsakovui J. K. terminÄ paÅ¡alinti prieÅ¡ieÅ¡kinio trÅ«kumus. Teismas nurodė, kad reikalavimas priverstinai iÅ¡pirkti akcijas

yra  turtinio pobÅ«džio reikalavimas atlygintinai perduoti nuosavybėn konkretų nematerialų turtÄ . Å iuo atveju ieÅ¡kinio (prieÅ¡ieÅ¡kinio) suma nustatoma pagal CPK 85 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ . IeÅ¡kinys (prieÅ¡ieÅ¡kinis) dėl priverstinio akcijų iÅ¡pirkimo gali bÅ«ti įkainotas, o jo suma lygi reikalaujamų akcijų rinkos vertei. Tuo atveju, jeigu ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienÄ yra sunku nustatyti akcijų rinkos vertę, mokėtino žyminio mokesčio dydis nustatytinas pagal nominaliÄ akcijų vertę. Atsakovas, pateikdamas prieÅ¡ieÅ¡kinį, sumokėjo 130 Lt žyminį mokestį, todėl jam nustatytas terminas nurodyti prieÅ¡ieÅ¡kinio sumÄ bei primokėti trÅ«kstamÄ Å¾yminio mokesčio dalį.

Atsakovo J. K. atstovas dėl šios teismo nutarties pateikė paaiškinimus apie tai, jog kilęs ginčas yra neturtinio pobūdžio.

Kauno apygardos teismas 2010 m. balandžio

12 d. nutartimi (skundžiama nutartis) atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl priverstinio akcijų pardavimo laikė nepaduotu ir grÄ Å¾ino jį padavusiam asmeniui. Teismas nurodė, kad gauti atsakovo paaiÅ¡kinimai, kuriuose pažymėta, jog nesutinkama su teismo 2010 m. kovo 29 d. nutartimi, nenurodyta prieÅ¡ieÅ¡kinio suma, neprimokėta trÅ«kstama žyminio mokesčio dalis. Teismas konstatavo, jog atsakovas nustatytu terminu nepaÅ¡alino prieÅ¡ieÅ¡kinio trÅ«kumų, todėl prieÅ¡ieÅ¡kinį laikė nepaduotu ir grÄ Å¾ino jį padavusiam asmeniui.

Atsakovo J. K. atstovas atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti teismo 2010 m. balandžio 12 d. nutartį ir perduoti Kauno apygardos teismui prieÅ¡ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ spręsti iÅ¡ naujo. Skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:

1. Tiek priverstinio akcijų pardavimo, tiek priverstinio akcijų iÅ¡pirkimo bylose proceso Å¡alys nepaveda ir neturi teisės pavesti teismui spręsti priverstinai parduotinų/iÅ¡pirktinų akcijų vertės klausimo, nes CK 2.118 straipsnio 1 dalis aiÅ¡kiai įtvirtina akcijų vertę nustatantį subjektÄ â€“ teismo paskirtus ekspertus. Turtinis priverstinai parduodamų/iÅ¡perkamų akcijų aspektas tampa aktualus ir yra nagrinėjamas jau po civilinės bylos dėl priverstinio akcijų pardavimo/iÅ¡pirkimo iÅ¡nagrinėjimo bei galutinio teismo sprendimo priėmimo. Bylos dėl priverstinio akcijų pardavimo/iÅ¡pirkimo dalykas yra juridinio asmens dalyvio veiksmai juridinio asmens ar kitų dalyvių atžvilgiu. Teismo sprendimo dėl priverstinio akcijų pardavimo/iÅ¡pirkimo pasekmės nėra pinigų ar turto perėjimas ieÅ¡kovui ar atsakovui, kas bÅ«tų pagrindu prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ traktuoti kaip esantį turtinio pobÅ«džio reikalavimÄ . Tai tik sudarymas sÄ lygų priverstiniam akcijų perleidimo sandoriui įvykti ateityje.

2. Pirmosios instancijos teismo nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. vasario 2 d. nutartis buvo priimta tokio pobÅ«džio bylų pradiniame teismų praktikos etape, nors vėliau tiek Lietuvos apeliacinio teismo, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika Å¡iuo klausimu tapo nuosekli ir vieninga – reikalavimai dėl priverstinio juridinio asmens dalių (akcijų) pardavimo/iÅ¡pirkimo buvo pripažinti neturtiniais reikalavimais. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad precedentų konkurencijos atveju turi bÅ«ti vadovaujamasi aukÅ¡tesnės instancijos teismo sukurtu precedentu. Taip pat atsižvelgtina į precedento sukÅ«rimo laikÄ ir kitus turinčius reikÅ¡mės veiksnius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jau mažiausiai dviejuose ginčuose, vykusiuose po Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. vasario 2 d. nutarties priėmimo, reikalavimÄ dėl akcijų priverstinio pardavimo pripažino neturtiniu reikalavimu.Â

IeÅ¡kovų atstovė atsiliepime į atsakovo J. K. atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o atsakovo skundÄ atmesti, o

skundžiamÄ teismo nutartį palikti nepakeistÄ . Atsiliepime pažymima, kad atsakovo reikalavimas yra turtinio pobÅ«džio ir turi bÅ«ti apmokestinamas pagal iÅ¡reikalaujamo turto rinkos vertę. Atsakovas nepaÅ¡alino nurodytų prieÅ¡ieÅ¡kinio trÅ«kumų, todėl teismas pagrįstai laikė prieÅ¡ieÅ¡kinį nepaduotu ir grÄ Å¾ino jį padavusiam asmeniui.

Atskirasis skundas atmestinas.

Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinis dėl priverstinio akcijų iÅ¡pirkimo laikytas nepaduotu ir grÄ Å¾intas jį padavusiam asmeniui, yra pagrįsta ir teisėta. Klausimas sprendžiamas vadovaujantis atsakovo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu, taip pat patikrinama, ar nėra absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Skundžiama nutartis sietina su ankstesne teismo nutartimi, kuria atsakovas buvo įpareigotas sumokėti žyminį mokestį už prieÅ¡ieÅ¡kinį, kaip už turtinį reikalavimÄ , tačiau to nepadarė, t.y. iÅ¡ esmės Å¡iuo atveju sprendžiamas klausimas - ar prieÅ¡ieÅ¡kiniu pareikÅ¡tas reikalavimas yra turtinio ar neturtinio pobÅ«džio, kuris lemia už šį reikalavimÄ mokėtino žyminio mokesčio dydį.

Viena tinkamo kreipimosi į teismÄ sÄ lygų yra žyminio mokesčio - įstatymo nustatytos pinigų sumos, kuriÄ turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str.). Jeigu reikalavimas yra turtinis, turi bÅ«ti mokamas proporcinis žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 1 p.), o jeigu reikalavimas neturtinis – fiksuotas CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas 100 Lt žyminis mokestis, atsižvelgiant į padidėjusį ketvirčio vartojimo kainų indeksÄ (CPK 82 str. 1 d.). Tam, kad iÅ¡spręsti klausimÄ , koks žyminis mokestis mokėtinas už pareikÅ¡tÄ procesinį dokumentÄ Â - Å¡iuo atveju prieÅ¡ieÅ¡kinį, teismas turi įvertinti pareikÅ¡to prieÅ¡ieÅ¡kinio pagrindÄ , dalykÄ , kokios rÅ«Å¡ies prieÅ¡ieÅ¡kinis pareikÅ¡tas, kokios teisinės pasekmės atsiranda jo patenkinimo ar atmetimo atveju ir pagal tai nuspręsti – turtinis ar neturtinis reikalavimas yra reiÅ¡kiamas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovo J. K. atstovas pateiktu priešieškiniu prašė

įpareigoti ieÅ¡kovus iÅ¡pirkti už ekspertų nustatytÄ kainÄ atsakovo J. K. turimus 8 404 vienetus UAB „Vilties vaistinė“ akcijų

(t. 2, b. l. 4-13). CK 2.123 straipsnis, kurio pagrindu atsakovas pareiškė priešieškinį, numato, jog jei CK 2.116 straipsnyje išvardyti juridinio asmens dalyviai negali tinkamai įgyvendinti savo, kaip juridinio asmens dalyvio, teises dėl kito juridinio asmens dalyvio veiksmų ir negalima pagrįstai manyti, kad tokie veiksmai ateityje pasibaigs, jie gali pareikšti teismui ieškinį reikalaudami, kad juridinio asmens dalyvis, dėl kurio veiksmų negalima tinkamai įgyvendinti teisių, nupirktų iš jų akcijas (dalis, pajus). Šiuo atveju CK 2.115 straipsnio

2 ir 3 dalys ir CK 2.116-2.121 straipsniai taikomi mutatis mutandis. Toks

teisinis reguliavimas, atsižvelgiant į mutatis mutandis taikytino CK 2.115 straipsnio 1 dalies nuostatas, suponuoja,

kad priverstinis akcijų pardavimas, kaip iÅ¡imtinis akcininko teisių gynimo bÅ«das, yra galimas, kai konstatuojama, jog: 1) akcininkas, kuris kreipiasi į teismÄ , negali tinkamai įgyvendinti savo, kaip juridinio asmens dalyvio, teisių dėl kito akcinės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininko neteisėtų veiksmų, ir 2) negalima pagrįstai manyti, kad tie veiksmai ateityje pasikeis. Akcijų priverstinio pardavimo pagal CK 2.115 straipsnį tikslas – paÅ¡alinti tarp akcininkų atsiradusiÄ padėtį, kai dėl vieno iÅ¡ jų neteisėto veikimo – veiksmų ne bendrovės naudai – susidaro situacija, kuri niekaip kitaip neiÅ¡sprendžiama, kaip tik priverstinio akcijų pardavimo bÅ«du.

Teisėjų kolegija, vertindama atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kiniu reiÅ¡kiamÄ reikalavimÄ , negali sutikti su skundo argumentais, jog reikalavimas įpareigoti ieÅ¡kovus iÅ¡pirkti už ekspertų nustatytÄ kainÄ atsakovo turimas UAB „Vilties vaistinė“ akcijas, laikytinas neturtinio pobÅ«džio reikalavimu. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, Å¡iuo atveju pirmosios instancijos teismas, įpareigojęs atsakovÄ sumokėti žyminį mokestį už prieÅ¡ieÅ¡kinį, kaip už turtinį reikalavimÄ , pagrįstai rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. vasario 2 d. nutartimi, priimta byloje Nr. 2-96/2006. Toje byloje pagrįstai pažymėta, jog teismui patenkinus reikalavimÄ , bÅ«tų įgytas (perleistas) tam tikrÄ vertę turintis nematerialusis turtas bei jo suteikiamos turtinės ir neturtinės teisės: įgytos (perleistos) akcijos, kurių vertę galima nustatyti pinigine iÅ¡raiÅ¡ka.

Kasacinio teismo praktikoje konstatuota,

kad turtinio ginčo įkainojimÄ lemia jo teisinis turinys ir sprendimo pasekmės, kurios sukuria kokius nors apskaičiuojamus

turtinius praradimus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 27 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-334/2009; 2009 m. rugsėjo

28 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-350/2009). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtÄ teisinį reguliavimÄ , taip pat pažymi, jog Å¡ių reglamentuojamų santykių esmė yra pirkimas-pardavimas, esant tam tikriems papildomiems elementams. Tai priverstinis akcijų (dalių, pajų) pardavimas arba nupirkimas pagal teismo sprendimÄ . Tokiu reikalavimu siekiama priverstinai parduoti (nupirkti) akcijas (dalis, pajų), t.y. perleisti (įgyti) nematerialųjį turtÄ , kuris suteikia tam tikras turtines ir neturtines teises ir kurį galima įkainoti. Nuo teismo sprendimo dėl priverstinio akcijų (dalių, pajų) pardavimo priėmimo dienos atsakovas be ieÅ¡kovo sutikimo neturi teisės parduoti ar kitaip perleisti akcijas (dalis, pajus), jas įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į jas, taip pat perleisti ar kitaip apriboti akcijų (dalių, pajų) suteikiamas teises, jeigu teismas nenutaria kitaip. Nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsakovas neturi teisės parduoti (iÅ¡skyrus CK numatytus atvejus) ar kitaip perleisti akcijas (dalis, pajus), jas įkeisti, arba kitaip suvaržyti teises į jas, taip pat perleisti ar kitaip apriboti akcijų (dalių, pajų) suteikiamas teises, jeigu teismas nenutaria kitaip (CK 2.117 str. 1, 2 d.). Teismas, patenkinęs ieÅ¡kinį, turi paskirti ekspertus, kurie nustatytų akcijų (dalių, pajų) kainÄ . Ekspertai turi pradėti dirbti tik po to, kai teismo sprendimas įsiteisėja (CK 2.118 str. 1, 2 d.). Kai ekspertai pateikia ataskaitÄ dėl akcijų (dalių, pajų) kainos, teismas turi priimti nutartį dėl kainos nustatymo ir nustatyti, kas apmoka ekspertų darbÄ bei kitas jų iÅ¡laidas (CK 2.119 str. 1 d.). Kai įsiteisėja teismo nutartis dėl kainos nustatymo, atsakovas per dvi savaites turi perduoti ieÅ¡kovo nuosavybėn akcijas (dalis, pajus), o ieÅ¡kovas turi priimti akcijas (dalis, pajus) ir sumokėti nustatytÄ

kainÄ . Kaina turi bÅ«ti sumokama perduodant ieÅ¡kovo nuosavybėn akcijas (CK 2.120 str. 1 d.). Jeigu kiti juridinio asmens

dalyviai ar asmenys turi pirmenybės teisę įsigyti priverstinai parduodamas akcijas (dalis, pajus), juridinis asmuo, gavęs įsiteisėjusiÄ teismo nutartį dėl kainos nustatymo, privalo pasiÅ«lyti akcijas (dalis, pajus) įsigyti tokiems asmenims už teismo nustatytÄ kainÄ (CK 2.121 str. 1 d.). Apelianto skunde pateikti aiÅ¡kinimai nesudaro pagrindo teigti, kad reikalavimas

įpareigoti ieÅ¡kovus iÅ¡pirkti už ekspertų nustatytÄ kainÄ atsakovo J. K. turimus 8 404 vienetus UAB „Vilties vaistinė“ akcijų laikytinas

neturtinio pobūdžio reikalavimu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Å¡iuo atveju nėra teisinio pagrindo vadovautis apelianto nurodyta teismine praktika, kurioje tiesiogiai nebuvo sprendžiamas klausimas, koks turi bÅ«ti mokamas žyminis mokestis už reiÅ¡kiamÄ reikalavimÄ dėl priverstinio akcijų pardavimo (nupirkimo). Be to, ir pati teismų praktika bylose, kurias nagrinėjant nebuvo tiesiogiai (atskirai) sprendžiamas klausimas dėl to, koks žyminis mokestis turi bÅ«ti mokamas už reikalavimÄ dėl priverstinio akcijų nupirkimo (pardavimo), taip pat nėra vienoda (vienose bylose reikalavimai dėl priverstinio akcijų pardavimo buvo nagrinėjami procesinius dokumentus apmokėjus proporciniu žyminiu mokesčiu, kitose – fiksuoto dydžio žyminiu mokesčiu). Teisėjų kolegija nesutinka su skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismo nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. vasario 2 d. nutartis buvo priimta pradiniame tokio pobÅ«džio bylų nagrinėjimo teisminės praktikos etape, nors vėliau tiek Lietuvos apeliacinio teismo, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nagrinėjamu klausimu esÄ tapusi nuosekli ir vieninga – reikalavimai dėl priverstinio juridinio asmens dalių (akcijų) pardavimo/iÅ¡pirkimo buvo pripažinti neturtiniais reikalavimais. Tokių teiginių apeliantas neįrodė.

Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarime akcentuota, kad Konstitucijoje įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai. Kaip jau pažymėta, ši iš Konstitucijos kylanti maksima reiškia, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų. Bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus

atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi jau priimtų sprendimų analogiškose bylose. Esami aukštesnės instancijos bendrosios

kompetencijos teismų sukurti precedentai atitinkamų kategorijų bylose susaisto

ne tik žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus, priimančius sprendimus analogiškose bylose, bet ir

tuos precedentus sukÅ«rusius aukÅ¡tesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus (inter alia Lietuvos apeliacinį teismÄ ).

Sprendžiant dėl reikalavimo priverstinai parduoti (nupirkti) akcijas įkainojimo pažymėtina tai, jog akcijos yra nematerialusis turtas, tačiau jų vertė gali bÅ«ti nustatyta pinigine iÅ¡raiÅ¡ka. Taigi atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kiniu suformuluotas reikalavimas ieÅ¡kovams – įpareigoti iÅ¡pirkti už eksperto nustatytÄ kainÄ atsakovo turimas UAB „Vilties vaistinė“ akcijas - yra reikalavimas perduoti atlygintinai nuosavybėn konkretų nematerialųjį turtÄ . Pagal CPK 85 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , ieÅ¡kinio (prieÅ¡ieÅ¡kinio) suma bylose dėl turto iÅ¡reikalavimo nustatoma pagal iÅ¡reikalaujamo turto rinkos vertę. Todėl ieÅ¡kinys (prieÅ¡ieÅ¡kinis) dėl priverstinio akcijų pardavimo gali

būti įkainotas ir jo suma lygi reikalaujamų akcijų rinkos vertei. Vien ta aplinkybė, kad reiškiant priešieškinį

nėra žinoma akcijų vertė, kuriÄ nustatytų ekspertas, negali bÅ«ti pagrindu iÅ¡vadai, kad prieÅ¡ieÅ¡kinio negalima įkainoti ir jis laikytinas neturtinio pobÅ«džio reikalavimu. Atsižvelgiant į įstatymo nustatytÄ bylų dėl priverstinio akcijų pardavimo (nupirkimo) specifikÄ , ieÅ¡kinio (prieÅ¡ieÅ¡kinio) priėmimo stadijoje tokio ieÅ¡kinio (prieÅ¡ieÅ¡kinio) sumÄ yra sunku nustatyti, nes akcijų kaina tokiose bylose yra nustatoma tik paskyrus ekspertus (CK 2.118 str.), todėl Å¡iuo atveju taikytina CPK 86 straipsnio 1 dalis ir, byloje esant duomenims apie nominaliÄ akcijų vertę, žyminio mokesčio dydis nustatytinas preliminariai pagal nominaliÄ akcijų vertę.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes darytina iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai 2010 m. kovo 29 d. nutartimi įpareigojo atsakovÄ J. K. nurodyti prieÅ¡ieÅ¡kinio sumÄ bei primokėti trÅ«kstamÄ Å¾yminio mokesčio dalį už prieÅ¡ieÅ¡kinį, o Å¡ių trÅ«kumų nepaÅ¡alinus - skundžiama 2010 m. balandžio 12 d. nutartimi atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį laikė nepaduotu ir grÄ Å¾ino jį padavusiam

asmeniui. Remdamasi aukščiau iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas

tinkamai aiÅ¡kino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias žyminio mokesčio, mokėtino už paduodamÄ teismui prieÅ¡ieÅ¡kinį, dydžio nustatymo tvarkÄ ir šį klausimÄ iÅ¡sprendė teisingai. Atsakovo skundo motyvais skundžiamos nutarties teisėtumas ir pagrįstumas nepaneigtas, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.). Teisėjų kolegija taip pat nenustatė ir absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329, 338 str.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 12 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Teisėjai                                                                                                                  Gintaras

Pečiulis

Nijolė Piškinaitė

Donatas Å ernas

                   Â

                                         Â