2021-05-05 Nr. AB-9584-3-66-3-00036-2021-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eR-7-575/2020

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00036-2021-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 5.1; 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. gegužės 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ernesto Spruogio ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo Lietuvos liaudies partijos skundo atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl neveikimo priėmimo klausimą,

nustatė:

Pareiškėjas Lietuvos liaudies partija 2021 m. gegužės 3 d. kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti Lietuvos Respublikos vyriausiąją rinkimų komisiją (toliau – ir Komisija) atsakyti į 2020 m. spalio 14 d. prašymą ir skundą.

Pareiškėjas paaiškina, jog jis 2020 m. spalio 14 d. buvo pateikęs atsakovui prašymą dėl negaliojančių biuletenių peržiūrėjimo ir perskaičiavimo bei skundą dėl rinkimų rezultatų, tačiau iki šiol negavo atsakymų į prašyme ir skunde nurodytus klausimus.

Kartu su skundu teismui pateiktas pareiškėjo 2020 m. spalio 14 d. prašymas, kuriuo jis atsakovo prašė sudaryti galimybę peržiūrėti balsavimo protokolų kopijas ir sugadintus protokolus, taip pat 2020 m. spalio 14 d. skundas, kuriuo jis atsakovo prašė (1) pateikti informaciją ir leisti susipažinti su sugadintais biuleteniais užsienio lietuvių rinkimų apygardoje, (2) pateikti informaciją apie rinkėjus, negaliojančius rinkimų biuletenius, gautas pastabas, skundus, prarastus bei suklastotus dokumentus ir pan. Lazdynų Nr. 9 rinkimų apygardoje, (3) netvirtinti balsavimo rezultatų užsienio lietuvių vienmandatėje ir daugiamandatėje rinkimų apygardose bei Lazdynų Nr. 9 vienmandatėje ir daugiamandatėje rinkimų apygardose.

Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (įskaitant, be kita ko) atsižvelgti į atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo procesinius ypatumus.

Akcentuotina, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Kompetencijos nebuvimas gali lemti skundo nepriėmimą (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Administraciniai teismai turi tik jiems įstatymu suteiktą kompetenciją, jie privalo savo nagrinėjamas bylas susieti su tomis ABTĮ nuostatomis, kurios jiems suteikia arba riboja teisę nagrinėti tam tikrą ginčą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-874-662/2017).

ABTĮ 21 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra galutinė instancija byloms pagal skundus dėl Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų ar neveikimo, išskyrus skundus, kurie priskirti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai. ABTĮ 124 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimus Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatyme, Seimo rinkimų įstatyme, Referendumo įstatyme, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme nustatyti asmenys šiuose įstatymuose nurodytais pagrindais ir per nurodytus terminus gali apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad partija, iškėlusi kandidatą į Seimo narius, kandidatas į Seimo narius, atstovas rinkimams, rinkimų stebėtojas Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimą, priimtą iki balsavimo pabaigos, ar kitą jos veiką gali apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai ar kita jos veika per 5 dienas po sprendimo priėmimo, bet ne vėliau kaip iki balsavimo pabaigos, gali būti apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Skundas turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 48 valandas nuo jo padavimo.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pabrėžta, jog Seimo rinkimų įstatymas nustato dviejų rūšių terminus, aktualius skundams paduoti nagrinėjamu atveju: (1) 5 dienų ir (2) skundo padavimą iki balsavimo pabaigos. 5 dienų termino pasibaigimo nustatymas yra aktualus tik tuo atveju, jei skundas paduotas iki balsavimo pabaigos. Pasibaigus balsavimui rinkimų į Seimą atveju, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nebegali priimti skundo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. R444-5/2013, 2016 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. R-12-662/2016, 2020 m. spalio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. R-109-520/2020).

Nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos Prezidento 2020 m. balandžio 9 d. dekretu Nr. 1K-247 „Dėl eilinių Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų“ eiliniai Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai buvo paskelbti 2020 m. spalio 11 d. Ant minėtų pareiškėjo prašymo ir skundo nurodyta data (įskaitant žymas apie elektroninį parašą) – 2020 m. spalio 14 d. Pareiškėjas skundą teismui dėl Komisijos įpareigojimo atsakyti į jo prašymą ir skundą padavė 2021 m. gegužės 3 d. Klausimo dėl pareiškėjo skundo priimtinumo aplinkybėmis tai reiškia, kad pareiškėjas siekia inicijuoti ginčo dėl Komisijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) nagrinėjimą Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme po balsavimo pabaigos.

Įvertinus pareiškėjo skundo reikalavimą, kuris siejamas ne su Komisijos sprendimu, priimtu iki balsavimo pabaigos, o su tuo, kad Komisija iki šiol nėra priėmusi sprendimo dėl pareiškėjo reikalavimų 2020 m. spalio 14 d. prašyme ir skunde, ir siekiu, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu Komisija būtų įpareigota atlikti pareiškėjo pageidaujamus veiksmus, taip pat Seimo rinkimų įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas nuostatas dėl skundo padavimo termino ir bylos išnagrinėjimo Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme termino, darytina išvada, jog pareiškėjo keliamas ginčas negali būti nagrinėjamas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, nes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas įstatymų leidėjo nėra įgaliotas nagrinėti rinkiminius ginčus po balsavimo pabaigos.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo skundas negali būti nagrinėjamas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, nes Seimo rinkimų įstatymo nuostatos nesuteikia teisės šiam teismui nagrinėti pareiškėjo skunde nurodytą ginčą po balsavimo pabaigos, todėl pareiškėjo skundą atsisakytina priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu (skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 124 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsisakyti priimti pareiškėjo Lietuvos liaudies partijos skundą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Ernestas Spruogis

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė