AS-438-60-13 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

N U T A R T I S

Administracinė byla Nr. AS-438-60/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02776-2012-0

Procesinio sprendimo kategorija 63.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2013 m. sausio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. B. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl rašto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teisme 2012 m. spalio 31 d. buvo gautas V. B. skundas, kuriame prašoma panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. rugsėjo 24 d. raštą Nr. BR6-(3.82)-7245.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. lapkričio 2 d. nutartimi atsisakė priimti V. B. skundą.

Teismas konstatavo, jog pareiškėjas skundžia Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) 2012 m. rugsėjo 24 d. raštą Nr. BR6-(3.82)-7245, kuriuo jis informuojamas, jog apskaičiuotos palūkanos ir skola 2012 m. rugsėjo 20 d. buvo išskaičiuota iš paramos sumos. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, toks Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos pranešimas negali būti skundžiamas teismui, kadangi pranešimu yra tik pateikiama informacija, todėl toks pranešimas pats savaime nesukelia pareiškėjui jokių teisių ar pareigų, vadinasi, negali būti laikomas administraciniu aktu, skundžiamu Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog administraciniai teismai nesprendžia ginčų dėl tokių viešojo administravimo subjektų dokumentų, teismas turi teisę priimti nagrinėti tik tokį reikalavimą dėl teisės akto, kuriame aiškiai bei imperatyviai suformuluotos pareiškėjui privalomos elgesio taisyklės, jo teisės bei pareigos, todėl pareiškėjo skundžiamas pranešimas nelaikytinas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka skundžiamu administraciniu aktu (Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 str. 15 d., 15 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas kartu pažymėjo, kad iš skundo turinio matyti, jog iš paramos sumos išskaičiuota suma buvo nustatyta Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. gegužės 8 d. sprendimu Nr. SKP-43, kuris, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, pareiškėjo buvo skundžiamas teismui, skundą paduodant 2012 m. spalio 5 d. (administracinė byla Nr. I-4516-580/2012), tačiau teismo 2012 m. spalio 25 d. nutartimi terminas skundui paduoti neatnaujintas ir skundą atsisakyta priimti.

II. Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 2 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.

Atskirajame skunde pareiškėjas nurodo, jog Agentūra jam neatsiuntė jokio kito dokumento, nepaaiškino kokiu teisiniu pagrindu neišmokami pinigai, nenurodė koks dokumentas jam įteiktas registruotu laišku – paaiškinimas ar sprendimas, todėl, pareiškėjo nuomone, darytina išvada, kad viešojo administravimo institucijos – Nacionalinės mokėjimo agentūros jam registruotu laišku atsiųstas dokumentas (2012 m. rugsėjo 24 d. raštas Nr. BR6-(3.82)-7245) yra jos priimtas teisės aktas. Be to, kaip pabrėžia pareiškėjas, nors pirmosios instancijos teismas savo nutartyje nurodo, kad administracinėje byloje Nr. I- 4516-580/2012 neatnaujintas terminas skundui paduoti, pareiškėjo nuomone, teismui turi būti žinoma, kad ši nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Pareiškėjas pabrėžia, jog 2012 m. lapkričio 6 d. dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 25 d. nutarties administracinėje byloje Nr. I-4516- 580/2012 pateikė atskirąjį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris iki šiol neišnagrinėtas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą, administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalis taip pat nustato, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Atsižvelgiant į tai, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie įtakoja konkrečių asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus, teisėtumo. Tokiu būdu, teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 22 straipsnio 1 dalies reikalavimus, t. y. veikla kuri įtakoja konkrečių asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus.

Šiuo aspektu pažymėtina, kad pareiškėjo teismui ginčijamu Agentūros 2012 m. rugsėjo 24 d. raštu Nr. BR6-(3.82)-7245 buvo tik pateikta informacija apie tai, kad apskaičiuotos palūkanos ir skola 2012 m. rugsėjo 20 d. buvo išskaičiuota iš pareiškėjui skirtos paramos sumos. Šiame rašte pareiškėjo atžvilgiu nebuvo numatyta jokių privalomų vykdyti įpareigojimų, duota nurodymų ar išdėstyta kitų atsakovo vardu priimtų sprendimų, galinčių įtakoti pareiškėjo teises ir pareigas. Todėl pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai konstatavo, kad ginčas dėl minėto rašto panaikinimo negali būti laikomas administracinių teismų kompetencijai priskirtu ginču.

Tačiau kartu pažymėtina ir tai, jog iš pareiškėjo skundo pirmosios instancijos teismui matyti, kad nurodytų palūkanų ir skolos išskaičiavimas iš pareiškėjui skirtos paramos sumos buvo atliktas Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. gegužės 8 d. sprendimu Nr. SKP-43, kuris, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, pareiškėjo apskųstas teismui kitoje byloje (administracinė byla Nr. I-4516-580/2012). Taigi būtent šis dokumentas nagrinėjamu atveju turėtų būti vertinamas kaip teismui ginčytinas atsakovo administracinis aktas (sprendimas), sukėlęs pareiškėjui konkrečias teisines pasekmes, ir, atitinkamai, jo teisėtumas bei pagrįstumas turėtų būti įvertintas nagrinėjant administracinę bylą Nr. I-4516-580/2012.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 22 straipsnio 1 dalimi pagrįstai bei teisėtai atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo V. B. skundą. Dėl šios priežasties pareiškėjo V. B. atskirasis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 2 d. nutartis paliekama galioti nepakeista.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a:

pareiškėjo V. B. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 2 d. nutartį palikti galioti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas