a889848a-e0d2-4012-b9eb-61c364025b60 · Kauno apygardos teismas

? Byla Nr. 1S-41-530/2023 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23611-2017-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14; (S) 2.5.19 KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. sausio 17 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), ArÅ«no PaÅ¡tuolio ir Algirdo Remeikos, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo G. L. (G. L., toliau – G. L.) skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. gruodžio 14 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2022 m. lapkričio 14 d. nutarimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam G. L. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. G. L. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ , 25 straipsnio 3 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 284 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1-2 punktais, 6 dalimi, nuteistas galutine subendrinta 10 (deÅ¡imties) metų 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendis buvo pakeistas: G. L. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ buvo iÅ¡teisintas, o jam inkriminuota nusikalstama veika, numatyta BK 25 straipsnio 3 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, buvo perkvalifikuota pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, paskiriant G. L. galutinę subendrintÄ 2 (dvejų) metų 10 (deÅ¡imties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

2. Be to, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 12 d. nuosprendžiu G. L. buvo pripažintas kaltu pagal BK 249 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, nuteistas galutine subendrinta 13 (trylikos) metų laisvės atėmimo bausme. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 12 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 12 d. nuosprendis buvo pakeistas, panaikinant nuosprendžio dalį dėl bausmių subendrinimo, jas iÅ¡ naujo subendrinant BK 63 straipsnio 1, 4 dalių pagrindu ir skiriant G. L. galutinę subendrintÄ 13 (trylikos) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

3. Be to, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 14 d. nuosprendžiu G. L. buvo pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, nuteistas galutine su kitais nuosprendžiais subendrinta 14 (keturiolikos) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2017 m. gegužės 15 d., bausmės pabaiga – 2025 m. vasario 7 d.

4. Komisijos 2022 m. lapkričio 14 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktu (straipsnio redakcija galiojusi iki 2023 m. sausio 1 d.), nutarta taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos nuteistajam G. L..

5. Tačiau, Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 14 d. nutartimi patvirtinti šį Komisijos nutarimÄ buvo atsisakyta, konstatuojant, kad G. L. nors ir daro pažangÄ mažindamas savo nusikalstamo elgesio rizikÄ , tačiau Å¡i pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sÄ lygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

6. Skunde apygardos teismui nuteistasis G. L. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 14 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. 6.1. Skunde teigiama, kad įstatymų leidėjas į BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytus kriterijus įtraukė tik tas aplinkybes, kurios nėra nekintamos ir kurios pirmiausia priklauso nuo paties nuteistojo (elgesio rizikÄ , elgesį bausmės atlikimo metu ir pan.), todėl lygtinis paleidimas neturi bÅ«ti vertinamas kaip nuteistajam taikoma „nuolaida“.

Akcentuojant ir tai, kad teismas skirdamas laisvės atėmimo bausmę jau atsižvelgė į padarytos veikos pavojingumÄ , jos pobÅ«dį, nuteistojo asmenybę, todėl sprendžiant lygtinio paleidimo klausimÄ reikia vadovautis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. PrieÅ¡ingu atveju lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji nėra skatinami pasitaisyti. Kartu atkreipiant dėmesį, jog pagal Å¡iuo metu galiojančiÄ BVK redakcijÄ lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos sÄ lygos siejamos iÅ¡imtinai tik su nuteistojo laisvės atėmimo bausmės atlikimu pataisos įstaigose, t. y. vertinamos nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės, jų įgyvendinimo rezultatai ir nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai.

Apie nuteistojo pažangÄ mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sprendžiama įvertinus informacijÄ apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimÄ , nuteistojo dalyvavimÄ elgesio pataisos programose, Å¡ių priemonių ir programų įtakÄ nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Taigi, Å¡iuo atveju kaip matyti iÅ¡ Komisijos iÅ¡vadų buvo konstatuota, kad nuteistasis G. L. deda visas įmanomas pastangas keičiant savo gyvenimÄ teigiama linkme.

Kauno apygardos teismo praktika baudžiamosiose bylose (Nr. lS-69-485/2017, Nr. lS-1601-238/2014) taip pat rodo, kad materialusis lygtinio paleidimo pagrindas leidžia tikėtis nenusikalstamo elgesio paleidus jį lygtinai. Tuo tarpu į nuteistojo kriminalinio elgesio istorijÄ (jo įvykdytų nusikaltimų skaičių, pobÅ«dį, pavojingumÄ , nuteistajam galimai bÅ«dingÄ nusikalstamo elgesio modelį) yra atsižvelgiama vertinant jo nusikalstamo elgesio rizikÄ pagal „OASys“ metodikÄ bei rengiant socialinio tyrimo iÅ¡vadÄ , t. y. ji yra įvertinama iki teismo proceso.

Todėl sprendimus dėl lygtinio paleidimo priimantys teismai neturėtų pakartotinai atsižvelgti į Å¡ias aplinkybes. Pažymint, kad ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro įsakymu Nr. 1-154 patvirtintose rekomendacijose dėl prokurorų pozicijos, teismui sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, nurodoma, jog nuteistojo nusikaltimo padarymo aplinkybės neturėtų sÄ lygoti prokuroro pozicijos pasisakant dėl lygtinio paleidimo, nes tai jau buvo įvertinta teisme skiriant asmeniui bausmę. Todėl siekiant kuo didesnio teigiamo poveikio nuteistųjų elgesiui bei efektyvesnio nuteistųjų socialinių bei psichologinių problemų sprendimo, prioritetas turėtų bÅ«ti teikiamas lygtiniam paleidimui ir tęstiniam probacijos tarnybų darbui su lygtinai paleistais nuteistaisiais, o ne visos teismo paskirtos bausmės atlikimui. 6.2.

Skunde nurodoma, kad remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, gynėjo dalyvavimas lygtinio paleidimo bylose nėra privalomas, ir informacija apie bÅ«simÄ teismo posėdį yra teikiama nuteistajam bei prokurorui. Taigi, Å¡iuo metu nuteistųjų, siekiančių lygtinio paleidimo, interesai gali bÅ«ti nepakankamai ginami teismo proceso metu. Nagrinėjamu atveju apeliantas pažymi, kad Kauno apylinkės teismas gavęs prokuroro atsiliepimÄ nesuteikė galimybės jam apginti savo pozicijos ir pateikti atsikirtimÄ Ä¯ prokuroro atsiliepimÄ , t. y. teismas pažeidė teisę į gynybÄ .

Ir nors lygtinis paleidimas suteikia nuteistiesiems Å¡ansÄ sugrįžti į visuomenę bei motyvuoja juos pozityviems pokyčiams. Jį taikyti taip pat skatina tarptautinės rekomendacijos, bausmių vykdymo ir Probacijos įstatymų nuostatos, daugelis baudžiamosios teisės specialistų, tačiau Lietuvos teismų praktikoje lygtinio paleidimo taikymas mažėja. Teismai dažnu atveju Komisijos sprendimo netvirtina ir nusprendžia, kad asmuo turi likti įkalinimo įstaigose net nematydami jo, kadangi nuteistieji tokiuose teismo posėdžiuose nedalyvauja.

Tačiau lygtinis paleidimas yra taikomas asmeniui, kuris jau patyrė atitinkamos trukmės realų laisvės atėmimÄ Ä¯kalinimo įstaigoje, todėl negali suponuoti nebaudžiamumo atmosferos. Tai yra sÄ lyginis iÅ¡ankstinis paleidimas iÅ¡ įkalinimo įstaigos, kai nuteistajam, prižiÅ«rimam atitinkamų institucijų, toliau atliekant bausmę neizoliuotam nuo visuomenės, nustatomi tam tikri draudimai ir/ar įpareigojimai bei siekiama asmens resocializacijos. Tiek Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijoje valstybėms narėms R (2006) 2 dėl Europos kalėjimų taisyklių, tiek Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijoje valstybėms narėms Rec (2003) 22 dėl lygtinio paleidimo, įtvirtintas pagrindinis tikslas - padėti kaliniams pereiti nuo gyvenimo kalėjime prie gyvenimo laikantis įstatymų visuomenėje, taip apsaugant visuomenę ir mažinant nusikalstamumÄ , tačiau nagrinėjamu atveju apylinkės teismas spręsdamas dėl nuteistojo G.

L. lygtinio paleidimo, vadovavosi vien tik bausmės tikslais, įtvirtintais BK 41 straipsnio 2 dalyje, o ne bausmės vykdymo ir lygtinio paleidimo tikslais nurodytais aukščiau paminėtose rekomendacijose. 6.3. Apelianto nuomone, Komisija Å¡iuo atveju įvertino visÄ bylos medžiagÄ ir visas aplinkybes laikydamasi įstatymų nuostatų, todėl abejoti jos padarytomis iÅ¡vadomis dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam G. L. pagrindo nėra. Atkreipiant dėmesį į tai, kad lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų taikymo svarstymas arba pakartotinis svarstymas Komisijos posėdyje apima: nuteistojo socialinio tyrimo iÅ¡vados, jam taikytų socialinės reabilitacijos priemonių ir jų įgyvendinimo rezultatų, nusikalstamo elgesio rizikos ir jos pokyčių, taip pat komisijos rekomendacijų įgyvendinimo svarstymÄ ir įvertinimÄ , todėl akivaizdu, jog Komisija svarstydama lygtinio paleidimo taikymo klausimÄ nuteistajam vertina tik tai kas daro didelę įtaka nuteistojo pažangai ir jos akivaizdžiam siekimui pasitaikyti ir nevertina jo praeities, nes tai jau buvo padaryta nuteistajam skiriant galutinę bausmę.

7. Atsiliepimų negauta. Nuteistojo G. L. skundas atmetamas 8. BVK 157 straipsnio 1 dalyje (straipsnio redakcija galiojusi iki 2023 m. sausio 1 d.) numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžiÄ pažangÄ mažindami savo nusikalstamo elgesio rizikÄ , iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos atlikę Å¡io straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytÄ bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintÄ teisinį reguliavimÄ , lygtinai gali bÅ«ti paleidžiami įstatyme numatytÄ bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant Å¡iÄ rizikÄ yra akivaizdi.

Sprendžiant, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikÅ¡mingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mÄ stymo pokyčius, kurie turi bÅ«ti akivaizdÅ«s ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, kad bÅ«tų galima pagrįstai spręsti, jog laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamÄ poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

Be to, iÅ¡ minėto BVK straipsnio lingvistinio aiÅ¡kinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai arba akivaizdžiai pažangai Å¡iÄ rizikÄ mažinant, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutÄ . Vien tik Komisijos priimtas nuteistajam palankus sprendimas neįpareigoja teismo jį besÄ lygiÅ¡kai patvirtinti, jei teismas nustato, kad nuteistasis lygtinio paleidimo taikymo kriterijų neatitinka.

9. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamÄ nutartį ir teismui pateiktÄ medžiagÄ bei įvertinusi pataisos procesui reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , konstatuoja, kad apylinkės teismas, netvirtindamas Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam G. L. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju dar nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis gali bÅ«ti paleistas iÅ¡ pataisos įstaigos lygtinai ir toliau bÅ«ti taisomas probacijos metu.

Nutartis yra pakankamai argumentuota ir pagrįsta byloje esančiais duomenimis, tinkamai iÅ¡aiÅ¡kintos BVK nuostatos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo institutÄ . Apylinkės teismo motyvai, kuriais nutarta netvirtinti Komisijos nutarimo taikyti lygtinį paleidimÄ G. L. iÅ¡ pataisos įstaigos, yra tinkami, teismas įvertino visas lygtinio paleidimo taikymui reikÅ¡mingas aplinkybes. Nėra pagrindo konstatuoti, jog apylinkės teismas klaidingai įvertino nuteistojo asmenybės charakteristikÄ , netinkamai taikė ar aiÅ¡kino lygtinį paleidimÄ reglamentuojančius teisės aktus, iÅ¡kraipė kuriuos nors asmens byloje esančius duomenis ar juos nurodė klaidingai.

Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ir nepagrįstu.

10. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog G. L. yra atlikęs įstatymo nustatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali bÅ«ti taikomas lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos, o jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodikÄ yra žema. Todėl esant Å¡ioms aplinkybėms, vertinant jas aukščiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste, bÅ«tina nustatyti akivaizdžius nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius pataisos įstaigoje, kurie turi bÅ«ti įtikinantys, kad bausmės tikslai Å¡iuo metu jau yra pasiekti ir bÅ«damas nestruktÅ«rizuotoje aplinkoje nuteistasis G. L. sugebės savo tikslų siekti tik teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis.

11. Ä®vertinus skundo nagrinėjimui pateiktÄ medžiagÄ abejonių tam tikrais teigiamais G. L. asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodoma, jog nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės sÄ lygomis, dvideÅ¡imt kartų skatintas, drausmine tvarka nebaustas. Nuteistasis yra vedęs, palaiko socialinius ryÅ¡ius su artimaisiais, kuriuos trumpalaikių iÅ¡vykų metu lanko. Pataisos įstaigoje dirba, paleistas lygtinai darbinę veiklÄ tęstų UAB „(duomenys neskelbtini)“ arba buvusioje darbovietėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri apie nuteistÄ jį G.

L. atsiliepia teigiamai. Problemų dėl gyvenamosios vietos G. L. taip pat neturi, dengia turimus finansinius įsipareigojimus, atlikdamas bausmę mokėsi suvirintojo elektra rankiniu bÅ«du specialybės, Å¡iuo metu siekia mÅ«rininko specialybės. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis G. L. taip pat vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, dalyvauja individualiose psichologinėse konsultacijose, pozityvaus užimtumo priemonėse, elgesio pataisos programose bei viktorinose, tačiau vien Å¡ių teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančių aplinkybių egzistavimo nepakanka iÅ¡vadai, kad G.

L. bausmės atlikimo metu iÅ¡ tiesų pakeitė nuostatas ir savo elgesį teigiama linkme, todėl teisėjų kolegija spręsdama klausimÄ dėl galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos įvertina visus duomenis esančius byloje.

12. Iš 2022 m. spalio 25 d. Socialinio tyrimo išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nuteistajam G. L. net ir po gana ilgo laisvės atėmimo bausmės atlikimo bei įvairių programų išklausymo nustatomi šie dinaminiai (kintamieji) kriminogeniniai veiksniai: gyvenimo stiliaus ypatumai, neskatinantys prosocialaus elgesio raiškos, lėšų tvarkymo ypatumai (turimi finansiniai įsipareigojimai, finansinis nusikalstamos veikos motyvas), būdingas impulsyvus, spontaniškas elgesys, siekiant tiesioginio atlygio, nepakankami problemų sprendimo įgūdžiai (būdingas nusikalstamos veikos įvykdymo metu), nepakankamas gebėjimas įvertinti tolesnes savo elgesio pasekmes (būdingas nusikalstamos veikos įvykdymo metu), o tai teisėjų kolegijos vertinimu nesuponuoja išvados, kad nuteistasis G.

L. savo elgesį bei nuostatas pakeitė esmingai ir paleistas lygtinai sugebės savarankiÅ¡kai valdyti Å¡iuos nusikalstamÄ elgesį galinčius paskatinti veiksnius. Pažymint, kad tam tikri apsauginiai veiksniai susiję su gyvenamÄ jÄ vieta, socialinių ryÅ¡ių palaikymu egzistavo ir G. L. bÅ«nant laisvėje, tačiau tai nuteistojo nuo prieÅ¡ingo teisei elgesio nesustabdė. Tuo tarpu Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje ne kartÄ akcentuotas nepriekaiÅ¡tingai disciplinuotas nuteistojo G. L. elgesys bÅ«nant struktÅ«rizuotoje aplinkoje, demonstruojama aukÅ¡ta motyvacija darbinei veiklai, mokymuisi bei elgesio pokyčiams, nėra besÄ lyginis pagrindas taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos.

IÅ¡ byloje esančios informacijos matyti, kad vis tik G. L. elgesio korekcija per visÄ bausmės atlikimo laikÄ nebuvo nuosekli, kadangi pakartotinių vertinimų metu (atliktų 2019 m. liepos 9 d., 2019 m. rugsėjo 16 d., 2019 m. liepos 26 d., 2020 m. kovo 10 d., 2020 m. liepos 24 d. bei 2021 m. balandžio 29 d.) buvo stebimas ne tik teisės pažeidėjo nusikalstamo elgesio mažėjimas, tačiau ir didėjimas, nulemtas tiek nuteistojo elgesio, tiek objektyvių su jo elgesiu nesusijusių aplinkybių, todėl teisėjų kolegijos vertinimu pataisos procesas nuteistajam G.

L. vis dar turėtų būti tęsiamas pataisos įstaigoje, pasitelkiant ten dirbančius specialistus.

13. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis G. L. iÅ¡ viso teistas Å¡eÅ¡is kartus ir su laisvės atėmimu susijusiÄ bausmę atlieka antrÄ jį kartÄ . PirmÄ jį kartÄ buvo teistas sulaukęs vos 18 metų. Å iuo metu G. L. bausmę atlieka pagal tris subendrintus apkaltinamuosius nuosprendžius. Atkreipiant dėmesį ir į tai, kad nuteistajam yra bÅ«dingas nusikaltimų modelis (nusikalstamas veikas sieja tas pats motyvas, t. y. siekis greitai ir lengvai pasipelnyti, taip pat nusikalsdavo veikdamas su tais pačiais asmenimis, anksčiau taip pat buvo teistas už neteisėtÄ laisvės atėmimÄ ), o tai neabejotinai didina G.

L. pavojingumÄ visuomenei bei rodo, jog vertinamu atveju asmuo nusikalto neatsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Pažymint, kad dalį nusikaltimų nuteistasis G. L. įvykdė bÅ«damas susivienijimo organizatoriumi bei vadovu, t. y. bÅ«damas vienas iÅ¡ lyderių, organizavo narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimÄ per žemesnės grandies atstovus, davė nurodymus ieÅ¡koti naujų platintojų, plėsti pardavimo teritorijas, kontroliavo skolų surinkimÄ , „iÅ¡muÅ¡inėjimÄ â€œ taikant fizinio ir psichinio poveikio priemones, palaikė drausmę gaujoje, davė nurodymus dėl skolų rinkimo, telefonų bei SIM kortelių keitimo, ryÅ¡io palaikymo tvarkos (SMS žinutėmis).

Taip pat veikdamas bendrai su kitais susivienijimo organizatoriais ir vadovais disponavo labai dideliais kiekiais narkotinių ir psichotropinių medžiagų, kurių platinimÄ organizavo per kitus susivienijimo narius bei vadovus. Ir nors bausmės atlikimo metu kalbėdamas apie nuskalstamÄ elgesį G. L. savo veiksmus vertina kritiÅ¡kai, prisiima atsakomybę už juos, tačiau mano, jog teisminio proceso metu kai kurios nusikaltimų detalės buvo kvalifikuotos ne jo naudai, todėl buvo paskirta didesnė bausmė nei jis nusipelnė, o tai teisėjų kolegijos vertinimu vis tik suponuoja iÅ¡vadÄ , jog nuteistojo G.

L. atgaila dėl netinkamo elgesio šiuo atveju yra daugiau formali, nei nuoširdi, nulemta noro greičiau išeiti į laisvę.

14. Ir nors teistumų kiekis ir nusikalstamos veikos aplinkybės, egzistavusios iki nuteistojo nuteisimo negali bÅ«ti pripažįstami savarankiÅ¡ku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad Å¡ios aplinkybės neturėtų bÅ«ti vertinamos spendžiant lygtinio paleidimo klausimÄ . PrieÅ¡ingai, Å¡ių aplinkybių egzistavimas sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes ir tokios iÅ¡vados yra bÅ«tinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir vieÅ¡Ä jį interesÄ , t. y. kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų nubaustas ir atliktų tokiÄ bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistÄ jį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Kartu pažymint, kad bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik jÄ atliekant. Apylinkės teismas vertindamas aplinkybę, kad G. L. neatliktos bausmės dalis – 2 metai 2 mėnesiai ir 27 dienos (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo praÅ¡ymas dėl jo lygtinio paleidimo, dienÄ , t. y. 2022 m. lapkričio 10 d.), įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis G. L. bausmę atlieka pagal tris subendrintus nuosprendžius ir jam buvo skirta galutinė subendrinta 14 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, teisėjų kolegijos vertinimu neleidžia daryti iÅ¡vados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.

Aukščiau aptartų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad pataisos procesas nuteistajam G. L. dar turėtų būti tęsiamas, tuo tarpu lengvesne likusios bausmės atlikimo forma nebus pasiekti bausmės tikslai, pažeistas teisingumo principo įgyvendinimas bei visuomenės interesai.

15. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad apylinkės teismo priimtas sprendimas neatitinka nuteistojo lÅ«kesčių, nesudaro pagrindo teigti, jog Å¡is sprendimas prieÅ¡tarauja įstatymų leidėjo valiai ar formuojamai teismų praktikai. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) įtvirtintÄ teisinį reguliavimÄ bÅ«tent apylinkės teismui yra suteikta teisė priimti galutinį sprendimÄ dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos. Apylinkės teismas, įvertinęs ar lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos nutarime iÅ¡dėstytos iÅ¡vados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygos, priima motyvuotÄ nutartį patvirtinti šį nutarimÄ arba jo nepatvirtinti (BPK 360 straipsnio 2 dalis).

IÅ¡ aptarto seka, kad Komisijos sprendimas dėl lygtinio paleidimo taikymo neįpareigoja teismo visais atvejais tokį nutarimÄ besÄ lygiÅ¡kai patvirtinti. Todėl vien tai, kad vertinamu atveju pirmosios instancijos teismas nepritarė Komisijos iÅ¡vadoms, nesudaro pagrindo spręsti, jog skundžiama nutartis yra neteisėta ir/ar nepagrįsta. Pirmosios instancijos teismo spendimas, teisėjų kolegijos vertinimu, yra tinkamai motyvuotas ir pagrįstas visų byloje esančių faktinių duomenų įvertinimu, todėl jo naikinti nėra pagrindo.

16. AukÅ¡tesniojo teismo nuomone, Å¡iuo atveju nebuvo pažeista ir nuteistojo G. L. teisės į gynybÄ . BPK 360 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad klausimus dėl Lygtinio paleidimo komisijos nutarimų nagrinėja ir nutartimi iÅ¡sprendžia bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas raÅ¡ytinio proceso tvarka. Proceso dalyviai į teismo posėdį neÅ¡aukiami. Tuo tarpu BPK 360 straipsnyje nėra numatyta, jog Komisijos nutarimo tvirtinimo klausimas turi bÅ«ti nagrinėjamas tik gavus atsikirtimÄ Ä¯ prokuroro pateiktÄ atsiliepimÄ , todėl teigti, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas pažeidė nuteistojo procesines teises, jokio pagrindo nėra.

17. Nors nuteistasis skunde pabrėžia, jog lygtinis paleidimas nėra visiÅ¡kas asmens atleidimas nuo bausmės atlikimo, o nuteisto asmens teisė bÅ«ti lygtinai paleistam įvardijama Europos Tarybos rekomendacijose, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog remiantis tokio pobÅ«džio argumentais lygtinis paleidimas turėtų bÅ«ti taikomas absoliučiai kiekvienam nuteistajam, kas akivaizdžiai prieÅ¡tarautų tarptautinės teisės normoms ir principams bei BVK nuostatoms, kurios nurodo aiÅ¡kius kriterijus, kuriuos nuteistasis turi atitikti, kad bÅ«tų paleistas lygtinai, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu G. L. kol kas Å¡ių sÄ lygų neatitinka, todėl resocializuotis privalo struktÅ«rizuotoje aplinkoje.

18. Ä®vertinus aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymÄ , pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus G. L. asmenybę charakterizuojančiÄ medžiagÄ , kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundÄ nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygų.

Å ios iÅ¡vados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimÄ yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistÄ jį, įvertinęs visumÄ aplinkybių ir padaręs iÅ¡vadÄ , jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslÄ . Tuo tarpu vertinamuoju atveju byloje esančių teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti iÅ¡vadai, kad G. L. jau gali bÅ«ti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras bÅ«ti lygtinai paleistam iÅ¡ pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimÄ .

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija n u t a r i a : atmesti nuteistojo G. L. (G. L.) skundÄ ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2022 m. gruodžio 14 d. nutartį. Å i nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama. Teisėjai Danutė Giačaitė ArÅ«nas PaÅ¡tuolis Algirdas Remeika