a887ed61-5069-4e2b-934e-ea5a35cdc9bb · Panevėžio apygardos teismas

Civilinė byla Nr. eB2-288-544/2017Proceso Nr. 2-59-3-00367-2016-4                                         Procesinio sprendimo kategorija: 3.4.3.5.2; 3.3.9.2.; 3.4.3.11. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2017 m. rugsėjo 1 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo teisėja Ramunė Čeknienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bankrutavusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini), buveinės adresas – (duomenys neskelbtini), kitas žinomas adresas – (duomenys neskelbtini)) bankroto administratorės UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgalioto asmens G.

G. praÅ¡ymÄ pripažinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotÄ tyčiniu civilinėje byloje Nr. eB2-288-544/2017 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto pagal ieÅ¡kovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie LR FM) (kodas 188659752, registracijos adresas – Vasario 16-osios g. 14, Vilnius) pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo ieÅ¡kinį atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir n u s t a t ė:                           BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorės UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas asmuo G.

G. praÅ¡o pripažinti bendrovės bankrotÄ tyčiniu Lietuvos Respublikos Ä®monių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) 20 straipsnio 2 dalies 1, 4, 5 punktų pagrindais.Nurodo, kad buvęs bendrovės akcininkas ir vadovas V. K. pažeidė savo kaip įmonės akcininko, vadovo pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalyje, sÄ moningai blogai valdė įmonę, nes, sudarydamas finansinės atskaitomybės dokumentus, matė, kad įmonė yra nemoki dar nuo 2012 metų, tačiau nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Tai leidžia preziumuoti, jog V. K. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, bÅ«dami įmonės akcininkais, iki įmonės bankroto bylos iÅ¡kėlimo žinojo apie esamÄ sunkiÄ bendrovės finansinę padėtį, tačiau nesiėmė jokių veiksmų, kad sustabdytų blogÄ Ä¯monės valdymÄ ir atstatytų bendrovės mokumÄ padidindami įmonės įstatinį kapitalÄ . Be to, įmonės valdymo organas turėjo suÅ¡aukti akcininkų susirinkimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, tačiau bendrovės akcininkai neįvykdė ir Å¡ios savo įstatyminės pareigos, o, nevykdant pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, toliau didėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriniai reikalavimai.

Kadangi tiek V. K., tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ prisidėjo prie blogo UAB „(duomenys neskelbtini)” valdymo, yra Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytas pagrindas bankrotÄ pripažinti tyčiniu.PareiÅ¡kime bankroto administratorė tvirtina, kad 2015 m. lapkričio 5 d. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemones „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. lapkričio 10 d. - krepÅ¡inio blokÄ ir miltelinio dažymo linijÄ .

Už šį turtÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ BUAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo sumokėti 11 020 Eur, tačiau pagal buvusio vadovo paaiÅ¡kinimÄ minėta suma buvo įskaityta kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ turimo įsiskolinimo padengimas. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2015 m. spalio 15 d. iki 2015 m. lapkričio 28 d. pervedė įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ 66 200 Eur skolÄ . Tvirtina, kad tiek 11 020 Eur sumos įskaitymas padengiant UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorinį reikalavimÄ , tiek 66 200 Eur sumos pervedimas skolos grÄ Å¾inimui pažeidė Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnyje numatytÄ atsiskaitymų mokėjimo eiliÅ¡kumÄ ir kitų UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių teises, nes bendrovė minėtų sandorių sudarymo metu neturėjo pakankamai lėšų anksčiau pradelstiems ir pirmesnės eilės kreditorių reikalavimams patenkinti.

UAB „(duomenys neskelbtini)“, bÅ«dama įsiskolinusi ir piktnaudžiaudama teise, siekė iÅ¡vengti jai priklausančių prievolių vykdymo, kadangi įmonės vadovas sudarė turto pardavimo sandorius, taip sumažindamas bendrovės turtÄ , į kurį kreditoriai bÅ«tų nukreipę iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , perkėlė veiklÄ , turtÄ bei darbuotojus į kitÄ Ä¯monę UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atsižvelgiant į tai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirmiausia turėjo atsiskaityti su darbuotojais bei valstybės biudžetu, tačiau to nedarė ir įskaitė pinigines lėšas bei atliko penkis piniginių lėšų pervedimus ketvirtos eilės kreditoriui UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip suteikdama jai pirmenybę kitų kreditorių reikalavimų atžvilgiu.

Taigi, yra Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytas pagrindas bankrotÄ pripažinti tyčiniu. Bankroto administratorė nurodė, kad V. K., kaip buvusiam UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui, kilo pareiga perduoti visus įmonės dokumentus bankroto administratoriui, tačiau jis Å¡ios pareigos neįvykdė ir dokumentų, kurie patvirtintų UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolos susidarymÄ , miltelinio dažymo linijos ir krepÅ¡inio bloki pirkimo – pardavimo sutarčių, skolų suderinimo akto, kurie pagrįstų 66 200 Eur dydžio piniginių lėšų pervedimus laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 15 d. iki 2015 m. spalio 28 d., nepateikė.

Taigi įmonės vadovas ir akcininkas V. K. bei akcininkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevykdė Panevėžio apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-704-544/2016 įpareigojimų ir neperdavė bankroto administratoriui dalies įmonės dokumentų, todėl egzistuoja Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytas pagrindas bankrotÄ pripažinti tyčiniu. Atsiliepimu į bankroto administratorės pareiÅ¡kimÄ trečiųjų asmenų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir V. K. atstovas praÅ¡o BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorės pareiÅ¡kimÄ dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu atmesti ir priteisti visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nurodo, kad tretieji asmenys nesutinka, jog egzistuoja Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytas pagrindas bankrotÄ pripažinti tyčiniu, nes pareiÅ¡kime nenurodytas ir neįrodytas priežastinis ryÅ¡ys tarp įmonės vadovo sÄ moningų veiksmų, siekiant iÅ¡vengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo, ir įmonės nemokumo.

Vertina, kad pareiškėjo pozicija ir argumentai neatitinka teismų praktikos, suformuotos dėl ĮBĮ 8 straipsnio 1, 4 dalių, 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto aiškinimo ir taikymo. Pažymi, jog balanso duomenys yra momentiniai, juose nefiksuojami pradelstų įsipareigojimų rodikliai, o jame įrašytų per vienerius metus mokėtinų sumų ir įsipareigojimų negalima būti sutapatintos su pradelstais įmonės įsipareigojimais. Vadinasi, vien pagal balanso duomenis įmonės nemokumo ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies prasme negalima nustatyti.

Å iuo atveju Panevėžio apygardos teismas 2016 m. gruodžio 8 d. nutartimi iÅ¡keldamas įmonei bankroto bylÄ nenustatė jokių duomenų apie įmonės nemokumÄ pareiÅ¡kėjo nurodomu 2013-2015 metų laikotarpiu bei sÄ sajų tarp trečiojo asmens veiksmų ar sÄ moningo neveikimo ir įmonės nemokumo didėjimo. PrieÅ¡ingai nei nurodo pareiÅ¡kėjas, trečiasis asmuo V. K. siekė gelbėti sunkumų turinčiÄ Ä¯monę, jÄ kreditavo, pats perėmė vadovavimÄ , surado investuotojÄ , pardavė turtÄ už itin gerÄ kainÄ , tačiau dėl VMI prie LR FM 2016 metais įmonei priskaitytų mokesčių ir pardavus turtÄ priverstine tvarka įmonę iÅ¡tiko gilesnė finansinė krizė.

Mano, kad pareiÅ¡kėjas klaidingai ir be jokių patikimų įrodymų tvirtina, jog įmonės nemokumas atsirado dar 2013 metais. Nors buvo finansinių sunkumų, dar 2012 metais įmonė suderino ir tinkamai vykdė prievoles VMI prie LR F. M., kad naujos prievolės VMI prie LR FM galimai atsirado po to, kai, perleidus nekilnojamÄ jį turtÄ , buvo priskaityti mokesčiai. Vien tai, kad trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014 m. sausio 21 d. įsigijo dalį UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų ar kad tam tikrÄ laiko tarpÄ trečiasis asmuo V.

K. ėjo abiejų bendrovių vadovo pareigas, nereiÅ¡kia, kad tarp Å¡alių nebegalėjo vykti verslo santykiai ir per kelerius metus susidariusių skolų grÄ Å¾inimo procedÅ«ros. Ä® bylÄ teikiami duomenys, įskaitant ir 2015 m. lapkričio 27 d. sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ , patvirtina, kad įmonė atsiskaitinėjo ir su kitais kreditoriais, o abi įmonės tęsė verslo santykius.Dėl pažeisto mokėjimo eiliÅ¡kumo, kaip pagrindo bankrotÄ pripažinti tyčiniu, nebuvimo, tretieji asmenys nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos civilinės bylos Nr. 3K-3-597/2013 nutartyje nurodyti teisiniai argumentai neaktualÅ«s nagrinėjamai situacijai, nes joje neanalizuoti ir nenagrinėti su CK 6.9301 straipsnio nuostatų taikymu susiję klausimai, kadangi minėta norma įsigaliojo tik nuo 2013 m. spalio 1 d., o, be to, skiriasi Å¡ių bylų faktinės aplinkybės. Kartu pabrėžiama, jog konkretus verslininkas pajėgus žinoti, su kuriais kreditoriais ir dėl kokių konkrečių priežasčių yra svarbiausi santykiai ir kurių kreditorių reikalavimų nepatenkinimas gali sukelti esminių sunkumÄ ar net lemti įmonės nemokumÄ .

Be to, praktikoje įmonė reikalavimus pirmiausiai tenkina tų subjektų, kurie jai pareiÅ¡kė konkrečias pagrįstas pretenzijas ar yra priimti valstybinių institucijų sprendimai vykdyti pinigines prievoles tam tikrų asmenų atžvilgiu. Nagrinėjamu atveju pagal CK 6.9301 straipsnį galioja principas, kad pirmiausia tenkinami anksčiausiai laike atsiradę kreditoriniai reikalavimai, kurie yra pareikÅ¡ti ir pagrįsti vykdytinais dokumentais ar mokėjimo dokumentais. Å iuo atveju pareiÅ¡kėjas nepateikė teismui duomenų apie įmonės pradelstus įsipareigojimus kreditoriams pavedimų metu ar duomenų apie tai, jog iki jo nurodytų veiksmų atlikimo kiti kreditoriai įmonės atžvilgiu buvo bent jau pradėję teismines procedÅ«ras ar ėmėsi priverstinio skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmų (nors turėjo bÅ«ti iÅ¡duoti vykdomieji dokumentai kaip bÅ«tina sÄ lyga svarstyti dėl minėtos normos taikymo).

Be to, Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatos gali bÅ«ti taikoma tik esant neabejotiniems teisės imperatyvų pažeidimams – sÄ moningo prioriteto suteikimas vėliau atsiradusiems arba nepradelstiems ar mažiau pradelstiems kreditoriams. Nagrinėjamu atveju už parduotÄ turtÄ dalį gautų lėšų UAB „(duomenys neskelbtini)“ skyrė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurio kreditorinis reikalavimas buvo pats didžiausias, o VMI prie LR FM jokio reikalavimo tuo metu nebuvo pareiÅ¡kusi.

Aplinkybė, jog per 13 metų veiklos laikotarpį iÅ¡ įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ į UAB „(duomenys neskelbtini)“ perėjo dirbti 2 darbuotojai, priežastiniu ryÅ¡iu nesusijusi nei su veiklos perkėlimu, nei su siekiu jÄ perimti.  Atsiliepime nurodoma ir tai, jog Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nėra numatytas toks bankroto pripažinimo tyčiniu pagrindas kaip dokumentų neperdavimas bankroto administratoriui. Å iuo teisiniu pagrindu bankrotas gali bÅ«ti pripažintas tyčiniu tik esant bÅ«tinoms privalomo pobÅ«džio sÄ lygoms – apgaulingas ir/ar netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas, lėmęs negalimumÄ visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto ir pan.

Trečiasis asmuo V. K. įvykdė teismo nutartį ir yra perdavęs bankroto administratoriui jo turimus įmonės dokumentus. PaaiÅ¡kinimai ir juos pagrindžiantys įrodymai pateikti Vilniaus apygardos teismui civilinėje byloje Nr. 2-3599-262/2017, jie teikiami ir Å¡ioje byloje. Mano, kad  bankroto administratorė nepateikė įrodinėjamÄ aplinkybę pagrindžiančių duomenų, todėl neįrodė, jog egzistuoja teisinių faktų sudėtis minėtai teisės normai taikyti. Kiti BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriai, kuriems praneÅ¡ta apie gautÄ praÅ¡ymÄ bankrotÄ pripažinti tyčiniu ir teisę pateikti informacijÄ , reikÅ¡mingÄ tyčinio bankroto požymių nustatymui, nustatytu terminu atsiliepimų ir/ar informacijos nepateikė.PraÅ¡ymas tenkinamas.Teismo nuomone, BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorė byloje esančių įrodymų visumos duomenimis įrodė, kad įmonė nemokia tapo dėl tyčinį bankrotÄ apibudinančių Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktuose, 3 dalies 2 punkte numatytų požymių visumos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis).

Pagal Ä®BÄ® 2 straipsnio 12 dalį tyčinis bankrotas – tai įmonės privedimas prie bankroto, sÄ moningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo bÅ«ti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.Pagal nuosekliai formuojamÄ kasacinio teismo praktikÄ tam, kad bÅ«tų galima pripažinti bankrotÄ tyčiniu, nebÅ«tina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotÄ , tačiau turi bÅ«ti vertinama aplinkybių visuma.

Tais atvejais, kai nustatomas tyčinis blogas įmonės valdymas, kuris gali atsiskleisti sÄ moningai vykdoma neteisinga investicijų politika, ydinga įmonės veikla ir plėtra, blogu vadovavimu įmonės komercinei, Å«kinei ir finansinei veiklai, netinkamu darbo, technologinių procesų organizavimu, žinomai nenaudingų įmonei sandorių sudarymu, neatlikimas tų ekonominių veiksmų ir finansinių operacijų, kurias bÅ«tina atlikti konkrečioje situacijoje, yra pagrindas įmonės bankrotÄ pripažinti tyčiniu.

Taigi bankroto bylÄ nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotÄ tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodo, kad bankrotÄ nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant iÅ¡vengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-194-313/2017; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2004;

Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2777/2013). Kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl įmonės tyčinio bankroto, teismas turi įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su įmonės veikla, įmonės valdymo organų sprendimais, turinčiais tyčinio bankroto požymių. Tyčinio bankroto faktÄ galima konstatuoti tada, kai byloje surinkta pakankamai įrodymų, kurių duomenų pagrindu bÅ«tų galima spręsti apie tyčinį bankrotÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-890-381/2017).Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įkurta 2003 m. rugsėjo 12 d. adresu (duomenys neskelbtini).

Nuo 2003 m. rugsėjo 12 d. iki bankroto bylos iškėlimo (2016 m. gruodžio 8 d.) įmonei vadovavo V. K.. Jis nuo 2010 m. sausio 22 d. iki 2014 m. sausio 21 d. buvo vienintelis įmonės akcininkas, turėjęs 100 procentų akcijų. 2014 m. sausio 21 d. 48 procentus akcijų įsigijo UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2015 m. birželio 10 d. vienintelės UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkės M. J. sprendimu V. K. nuo 2015 m. birželio 11 d. buvo paskirtas eiti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ Å«kinę komercinę veiklÄ vykdė tose pačiose patalpose, o dalis darbuotojų iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ perėjo į UAB „(duomenys neskelbtini).Byloje taip pat nustatyta, kad bankroto byla UAB „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡kelta Panevėžio apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2016 m. gruodžio 21 d. 2017 m. vasario 9 d. nutartimi patvirtintas, o 2017 m. vasario 20 d., 2017 m. kovo 3 d. bei 2017 m. birželio 5 d. nutartimis patikslintas įmonės kreditorių sÄ raÅ¡as ir jų finansiniai reikalavimai.

Bendra teismo nutartimis patvirtinta kreditorinių reikalavimų suma yra didesnė nei 51 000 Eur, dalis kreditorių reikalavimų yra kilusi iÅ¡ darbo teisinių santykių, VMI prie LR FM įsiskolinimas yra 33 334,35 UR, VSDFV Panevėžio skyriui - 337,08 Eur. 2017 m. kovo 27 d. nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.Dėl Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto taikymo.Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas pripažįsta bankrotÄ tyčiniu, jeigu nustato, kad yra bent vienas iÅ¡ Å¡ių požymių, dėl kurio kilo bankrotas:

1) įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu.Sprendžiant dėl įmonės vadovo, kaip valdymo organo, veiksmų tinkamumo, teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad vadovas privalo dirbti rÅ«pestingai ir kvalifikuotai bei daryti viskÄ , kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Ä®monės vadovas taip pat privalo rÅ«pintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006).

Ä®monės vadovo specifinis statusas ir įgaliojimai įmonės veikloje sÄ lygoja atitinkamus reikalavimus jo kompetencijai, kvalifikacijai ir pareigų vykdymui, nes Å¡is ne tik turi atsakingai vykdyti savo pareigas įmonei (CK 2.87 straipsnio 1–6 dalys), bet ir užtikrinti maksimalaus rÅ«pestingumo standartų laikymÄ si santykiuose su įmonės kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012).IÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto balanso už 2013 metus matyti, kad įmonės turtÄ sudarė 323 871,93 Eur (1 118 265 Lt), o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai per vienerius metus siekė 227 283,94 Eur (784 766 Lt).

IÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)” balanso už 2014 metus matyti, kad įmonės turtÄ sudarė 301 776,82 Eur (1 041 975 Lt), o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai per vienerius metus siekė 284 870,54 Eur (983 601 Lt). IÅ¡ 2014 metų balanso matyti, jog įmonės turtÄ sudarė 301 777 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai per vienerius metus siekė 271 839 Eur, o iÅ¡ 2015 metų balanso - kad įmonės turtÄ sudarė 4 567 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai per vienerius metus siekė 110 783 Eur.

Taigi nurodytais metais į įmonės balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertė mažėjo arba buvo iÅ¡ esmės tokia pati, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai didėjo arba liko tokie patys, kol 2015 metais po Å¡ioje nutartyje aptarto turto pardavimo ir pinigų pervedimo atvejų UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto sumažėjo apie 98,5 procentus, tuo tarpu mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – tik apie 60 procentų.Nors tretieji asmenys teisingai nurodo, kad balansuose nėra iÅ¡skirta, kokia mokėtinų sumų ir įsipareigojimų suma yra pradelsta ir kada konkrečiai bendrovė tapo nemoki, tačiau minėti duomenys, prieÅ¡ingai nei tvirtinama atsiliepime į pareikÅ¡tÄ pareiÅ¡kimÄ , akivaizdžiai patvirtina, kad įmonės vadovas V.

K. pažeidė savo, kaip įmonės akcininko – vadovo pareigas, sÄ moningai blogai valdė įmonę, nes sudarydamas (tvirtindamas) bendrovės finansines atskaitomybes matė (turėjo matyti), kad įmonė jau nuo 2014 metų tikrai turi finansinių sunkumų, jos turto vertė tapo beveik lygi per metus mokėtinų sumų ir įsipareigojimų vertei. Tačiau jis, vietoje to, kad imtųsi priemonių mokumui atkurti, o jeigu tai nebebuvo įmanoma – inicijuotų akcininkų susirinkimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo ar pats kreiptųsi dėl to į teismÄ , 2015 m. spalio 8 d.

– 2015 m. lapkričio 15 dienomis sudarė metalo cecho, dvi automobilių, krepÅ¡inio bloko, miltelinio dažymo linijos, perleidimo sutartis, (68 593,43 UR, 4700 Eur, 3900 Eur, 605 Eur, 1 815 Eur vertės), taip perleisdamas faktiÅ¡kai visÄ likvidų bendrovės kilnojamÄ ir nekilnojamÄ turtÄ . Nors iÅ¡ Å¡ių sandorių bendrovė turėjo gauti 79 613 Eur pajamų, kuriuos turėjo ir galėjo laikydamasi įstatyme numatytos eiliÅ¡kumo tvarkos panaudoti proporcingam visų kreditorių reikalavimams tenkinti, faktiÅ¡kai juos panaudojo tik vienos kreditorės UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri buvo susijusi su ja per dalyvius ir valdymo organus, kreditorinio reikalavimo, kurio realumo, pagrįstumo ir teisėtumo dėl savalaikiai neperduotų įmonės dokumentų bankroto administratorė negalėjo patikrinti, tenkinimui. Atsižvelgiant į tai, kad bankroto byloje patvirtintų reikalavimų suma sudaro virÅ¡Â 51 000 Eur, minėtos pajamos bÅ«tų ženklia suma padengusios visų kreditorių pradelstus reikalavimus ir galimai bÅ«tų buvę iÅ¡vengta įmonės nemokumo ir bankroto.

Taigi tiek pats įmonės vadovas, tiek akcininkas UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki įmonės bankroto bylos iÅ¡kėlimo žinojo apie esamÄ finansinę padėtį, tačiau neįvykdė savo įstatyminės pareigos suÅ¡aukti akcininkų susirinkimÄ bei nesikreipė dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, nesiėmė priemonių mokumui atkurti ir sudarinėjo sandorius, vykdė esminius atsiskaitymus tik su verslo ir per valdymo organus su bendrove susijusiu asmeniu, kas ir privedė įmonę prie bankroto, o kitiems kreditoriams atėmė galimybę gauti savo reikalavimo patenkinimÄ iÅ¡ bendrovės turto vertės visiems vienodomis sÄ lygomis.Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte numatyta įmonės valdymo organų pareiga perduoti administratoriui įmonės turtÄ pagal balansÄ , sudarytÄ nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. 2016 m. gruodžio 8 d. nutartimi Panevėžio apygardos teismas nustatė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui V.

K. per 15 dienų įsiteisėjus Å¡iai nutarčiai perduoti bendrovės dokumentus ir turtÄ bankroto administratorei UAB „(duomenys neskelbtini)“. Bankroto administratorė nurodė, kad vykdant minėtÄ nutartį jai nebuvo pateikti dokumentai, kurie patvirtintų UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolos susidarymÄ , nepateiktos dvi pirkimo – pardavimo sutartys, kurių pagrindu iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo miltelinio dažymo linijÄ ir krepÅ¡inio blokÄ , skolos sudengimo aktas, kuris pagrįstų piniginių lėšų pervedimus: 2015 m. spalio 15 d.

– 3 000 Eur ir 15 000 Eur; 2015 m. spalio 16 d. – 10 200 Eur; 2015 m. spalio 28 d. – 18 000 Eur ir 20 000 Eur (bendra pavedimų suma yra 66200 Eur). Tretieji asmenys atsiliepime nurodo, kad minėti įrodymai pateikti Vilniaus apygardos teismui civilinėje byloje Nr. 2-3599-262/2017 ir pateikiami Å¡ioje byloje su atsiliepimu į praÅ¡ymÄ . IÅ¡ teismo informacinės sistemos matyti, kad minėtoje byloje Nr. 2-3599-262/2017 atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimas į ieÅ¡kinį su priedais, kurie kaip atsiliepimo priedai pateikiami ir Å¡ioje byloje, teisme gauti 2017 m. gegužės 2 d.

Kadangi nutartis iÅ¡kelti bankroto bylÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiteisėjo 2016 m. gruodžio 21 d., terminas, kuris buvo nustatytas minėta teismo nutartimi įmonės vadovui perduoti bankroto administratorei visus dokumentus ir turtÄ , baigėsi 2017 metų sausio mėnesį. Tai sudaro pagrindÄ pripažinti, jog buvęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdymo organai pilnai nevykdė jiems Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte numatytos pareigos perduoti administratoriui įmonės turtÄ pagal balansÄ , sudarytÄ nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus.

Teismo nuomone, Å¡is neveikimas buvo susietas su buvusio administracijos vadovo siekiu nuo kreditorių ir bankroto administratorės nuslėpti turto pardavimo ir lėšų pervedimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ tikrÄ sias aplinkybes, nes, sudarydamas minėtus sandorius, buvęs administracijos vadovas (direktorius) žinojo (turėjo žinoti), kad juos sudarymas jis pažeidžia kitų bendrovės kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.       Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAÄ®) 4 straipsnį Å«kio subjektai turi tvarkyti apskaitÄ taip, kad apskaitos informacija bÅ«tų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, iÅ¡sami ir naudinga vidaus ir iÅ¡orės informacijos vartotojams.

Å io įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad į apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pakeitimu. Å io įstatymo 21 straipsnyje nustatyta įmonės vadovo atsakomybė už įmonės apskaitos organizavimÄ bei apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų iÅ¡saugojimÄ pagal įstatyme nustatytus reikalavimus. Finansinės ataskaitos (įmonės balansas) turi bÅ«ti sudaromos pagal pirminius dokumentus.

Balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita turi bÅ«ti pasiraÅ¡yti administracijos vadovo, kuris atsako už duomenų tikrumÄ bei teisingumÄ , t. y. atitikimÄ pirminiams dokumentams (BAÄ® 17 straipsnis).          Teismų praktikoje nagrinėjamu klausimu yra pripažįstama, kad bendrovės vadovo pareiga elgtis rÅ«pestingai su juridinio asmens turtu apima pareigÄ tinkamai vesti turto apskaitÄ , teikti kasmetinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui, taip pat iÅ¡saugoti įmonės turtÄ ir duomenis apie įmonės finansines operacijas įstatymų nustatytÄ laikotarpį ir pan.

Turto bei jo apskaitos dokumentų neiÅ¡saugojimo faktas, atsakovui nepateikiant įrodymų, jog turtas (jo dalis) kam nors perleistas teisėtai ar jo realiai ir nebuvo, lemia iÅ¡vadÄ , kad pareiga tÄ turtÄ /pinigus iÅ¡saugoti buvo pažeista (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276-248/2016; 2016-01-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-701/2016 ir kt.). Dėl Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 4 punkto taikymoÄ®BÄ® 20 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas pripažįsta bankrotÄ tyčiniu, jeigu nustato, kad yra bent vienas iÅ¡ Å¡ių požymių, dėl kurio kilo bankrotas:

4) įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įmonės skolininkės turtÄ buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) iÅ¡ieÅ¡kojimo pirmenybė buvo sÄ moningai teikiama tos pačios eilės pagal Civilinio kodekso 6.9301 straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiÅ¡kai neturės į kÄ nukreipti savo iÅ¡ieÅ¡kojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto.

Pagal byloje pateiktus duomenis nustatyta, kad 2015 m. lapkričio 5 d. tarp pardavėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pirkėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kuriÄ automobilis parduotas už 4700 Eur iÅ¡raÅ¡ant PVM sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ . 2015 m. lapkričio 15 d. tarp pardavėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pirkėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kuriÄ automobilis parduotas už 3900 Eur iÅ¡raÅ¡ant PVM sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ . Pagal 2015 m. lapkričio 10 d. PVM sÄ skaitas – faktÅ«ras Nr. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė krepÅ¡inio blokÄ už 605 Eur ir miltelinio dažymo linijÄ už 1 815 Eur. Piniginės lėšos už Å¡iuos parduotus objektus nebuvo pervestos nei į įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitÄ , nei įneÅ¡tos į kasÄ , o įskaitytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ prieÅ¡prieÅ¡inių vienarÅ«Å¡ių piniginių reikalavimų padengimui.

Byloje taip pat nustatyta, kad 2015 m. spalio 8 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ metalo cechÄ Ä¯monei UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir gavo 68 593,43 Eur pajamų. Nuo 2015 m. spalio 15 d. iki 2015 m. spalio 28 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko penkis piniginių lėšų pervedimus UAB „(duomenys neskelbtini)“, atliktų mokėjimų paskirtyje nurodydama, jog piniginės lėšos pervedamos už prekes. Bankroto administratorės nurodytos aplinkybės, kad gautos ir gautinos lėšos tikrai buvo įskaitytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimui padengti, kad tarp buvusio bendrovės administracijos vadovo perduotų UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų nebuvo skolų suderinimo akto ar kitų dokumentų, kurie pagrįstų UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorinio reikalavimo pagrindÄ , sudėtį, susidarymo laikÄ , o tuo pačiu ir gautų ir gautinų pinigų už parduotÄ turtÄ Ä¯skaitymo bei pervedimo teisėtumÄ , paneigtos nebuvo (CPK 178 straipsnis).

Byloje nustatyta, o to atsiliepime neneigia ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei V. K., kad su minėtų sandorių sudarymu, vykdymu ir atsiskaitymu susiję dokumentai, kurie pateikti kartu su atsiliepimu į praÅ¡ymÄ ir Å¡ioje byloje, pirmÄ kartÄ Â buvusio UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus buvo pateikti 2017 m. gegužės 2 d. Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje byloje Nr. 2-3599-262/2017 pagal BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorės pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį atsakovams UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir V.

K. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir 51 442,15 Eur priteisimo. Teismo nuomone, nėra pagrindo sutikti su atsiliepimo argumentu, jog Å¡iuo atveju vertinant atsiskaitymÄ pagal aptartus sandorius turi bÅ«ti atsižvelgtina į praktikoje susiklostančiÄ situacijÄ , kai finansinius sunkumus patiriančios veikiančios įmonės ne visada gali laikytis CK 6.9301 straipsnyje nustatyto atsiskaitymų su kreditoriais eiliÅ¡kumo. Teismo vertinimu, įmonei už turtÄ mokėtinų sumų sumokėjimas arba įskaitymas padengiant tik vieno, per akcininkus bei dalyvius susijusio ketvirtosios eilės ir ne anksčiausiai laike susidariusį kreditorinį reikalavimÄ , aiÅ¡kiai pažeidė UAB „(duomenys neskelbtini)“ kitų kreditorių teises ir teisėtus interesus.

Pirmiausia, anksčiau atsiradusios prievolės neproporcingas padengimas reiÅ¡kia akivaizdų pirmenybės suteikimÄ prieÅ¡ kreditorius, kurių reikalavimai buvo atsiradę vėliau ir kurių reikalavimai atsiradę tuo pačiu metu, ne jie tokios pirmenybės neįgijo. Antra, tretieji asmenys nepagrindė bÅ«tinumo atsiskaityti su kreditore UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikant CK 6.9301 straipsnyje nustatytos tvarkos tuo metu, kai įmonės finansinė padėtis buvo bloga, taip pat nepagrindė, kaip tai galėjo padėti įmonei tęsti veiklÄ ir atsiskaityti su kitais kreditoriais.

Taigi argumentas, jog sunkumus patirianti įmonės, siekdama tęsti veiklÄ , negalėjo tiksliai laikytis CK 6.9301 straipsnyje nustatyto atsiskaitymų su kreditoriais eiliÅ¡kumo, neatitinka Å¡ioje byloje nustatytų aplinkybių. Kadangi byloje nustatyta, kad aptarti atsiskaitymai lėmė atsiskaitymÄ tik su vienu kreditoriumi ir vėlesnį įmonės veiklos nemokumÄ , negalima pripažinti, kad toks veiksmas nėra reikÅ¡mingas CK 6.9301 straipsnyje nustatyto atsiskaitymų su kreditoriais eiliÅ¡kumo pažeidimas.

Todėl daroma iÅ¡vada, kad minėti veiksmai (neveikimas) atitinka Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytÄ bankroto pripažinimo tyčiniu požymį. Teismo nuomone, virÅ¡ iÅ¡dėstyti duomenys leidžia pagrįstai spręsti, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeistas mokėjimų eiliÅ¡kumas, kadangi 11 020 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautinos sumos už automobilius įskaitymas padengiant UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorinį reikalavimÄ , kaip ir 66 200 Eur sumos pervedimas, kaip skolos grÄ Å¾inimas, pažeidė kitų UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių teises.

Šiuo atveju iš bankroto administratorės prašymų, nutarčių patvirtinti kreditorinius reikalavimus turinio matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2011 m. gruodžio mėnesio jau turėjo įsiskolinimų įmonės darbuotojams V. B. ir D. K., nuo 2012 metų – G. K. ir pačiam direktoriui V. K., nuo 2014 metų – A. G. ir G. M., nuo 2015 metų lapkričio – A. S., nuo 2014 m. gruodžio 29 d. – įsiskolinimų valstybės biudžetui ir nuo 2008 m. vasario 25 d. – įsiskolinimų kitiems kreditoriams.

Taigi, vadovaujantis CK 6.9301 straipsnio nuostatomis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirmiau turėjo atsiskaityti su darbuotojais, VMI prie LR FM ir VSDFV Panevėžio skyriumi, UAB ,“ (duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekyba, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir ko, A. G., nes jų reikalavimai buvo aukštesnės eilės arba tos pačios eilės, tačiau susidarę ir pradelsti anksčiau, tačiau įskaitė pinigines lėšas, atliko penkis piniginių lėšų pervedimus ir pilnai atsiskaitė su ketvirtos eilės kreditoriumi UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Byloje nustatyta, kad minėtos įskaitos ir lėšų pervedimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo pakankamai lėšų visų kreditorių reikalavimams patenkinti, todėl, atlikusi 66 200 Eur vertės pervedimus ir 11 020 Eur sumos įskaitymÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, ne tik suteikė pirmenybę kreditoriui, kuris per valdymo organus ir akcininkus buvo tarpusavyje susiję asmenys, bet ir neteko turto, lėšų, taip buvo sumažintas įmonės mokumas ir kreditorių galimybės gauti savo reikalavimų patenkinimÄ iÅ¡ bendrovės turto ir/ar pajamų.

Dėl Ä®BÄ® 20 straipsnio 3 dalies 2 punkto taikymoTeismo nuomone, nors bankroto administratorė ir nenurodė, kad yra Ä®BÄ® 20 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyta prezumcija bankrotÄ pripažinti tyčiniu, tačiau faktiniu praÅ¡ymo pagrindu nurodė faktines aplinkybes apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2011 m. gruodžio mėnesio turėjo įsiskolinimų, kilusių iÅ¡ darbo teisinių santykių, įmonės darbuotojams V. B. ir D. K., nuo 2012 metų – G. K. ir pačiam direktoriui V.

K., nuo 2014 metų – A. G. ir G. M., nuo 2015 metų lapkričio – A. S.. Å ie jų reikalavimai nebuvo patenkinti, nes bankroto byloje įsiteisėjusiomis nutartimsi patvirtinti jų kreditoriniai reikalavimai. Å ių bankroto administratorės praÅ¡yme nurodytų aplinkybių niekas neginčijo. Taigi nustatyta, kad įmonės darbuotojams ilgiau kaip 3 mėnesius iÅ¡ eilės buvo mokamas nevisas atlyginimas, nors įmonė toliau vykdė veiklÄ ir su kitais kreditoriais atsiskaitinėjo. Kadangi, kaip jau virÅ¡ nurodyta, byloje nustatyta ir tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitymus iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo vykdė pažeidžiant CK 6.9301 straipsnyje nustatytÄ atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliÅ¡kumÄ , tai byloje egzistuoja ir Ä®BÄ® 20 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta prezumcija, kad bankrotas yra tyčinis, jei atsiskaitymai iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.9301 straipsnyje nustatytÄ atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliÅ¡kumÄ ir nebuvo vykdomas Å¡io ar kitų įstatymų reikalavimas dėl privalomo įmonės bankroto inicijavimo, kai įmonės darbuotojui (darbuotojams) ilgiau kaip 3 mėnesius iÅ¡ eilės nemokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios iÅ¡mokos.Dėl Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto taikymoTeismo nuomone, byloje neįrodyta, kad egzistuoja Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytas požymis bankrotÄ pripažinti tyčiniu.

Å iame punkte numatyta, kad teismas pripažįsta bankrotÄ tyčiniu, jeigu teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytÄ laikÄ neiÅ¡saugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.

Byloje nėra pakankamai patikimų ir objektyvių įrodymų apie tai, kad dėl apgaulingai ar netinkamai tvarkomos buhalterinės apskaitos negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros ar apie tai, kad mokesčių administratorius patikrinimo akte nustatė pridėtinės vertės mokesčio arba kitų mokesčių mokėjimo vengimo faktus. VirÅ¡ aptarti Buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimai, teismo nuomone, įeina į ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyto požymio, dėl kurio bankrotÄ galima pripažinti tyčiniu, sudėtį ir yra įvertinti aptariant Å¡ios teisės normos pritaikymÄ Å¡ioje byloje.

Vadovaujantis byloje surinktų įrodymų pagrindu nustatytomis faktinėmis bylos ir argumentais, bei motyvais, dėl kurių dalis duomenų atmesta, daroma iÅ¡vada, kad bankroto administratorės praÅ¡ymas pripažinti BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotÄ tyčiniu yra teisėtas, pagrįstas, todėl – tenkinamas. Vadovaujantis iÅ¡dėstytu ir Ä®BÄ® 10 straipsnio 1 dalimi, 20 straipsniu, CPK 290, 291 straipsniais n u t a r i a:             pareiÅ¡kimÄ tenkinti.             BUAB „(duomenys neskelbtini)“ (j. a. k. (duomenys neskelbtini), buveinės adresas – (duomenys neskelbtini), kitas žinomas adresas – (duomenys neskelbtini)) bankrotÄ pripažinti tyčiniu.

Ne vėliau kaip kitÄ darbo dienÄ nuo nutarties pripažinti bankrotÄ tyčiniu įsiteisėjimo dienos Å¡ios nutarties patvirtintÄ kopijÄ pateikti prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, taip pat Ä®BÄ® 11 straipsnio 12 dalyje nurodytai Vyriausybės įgaliotai institucijai. Neįsiteisėjusios nutarties kopijÄ iÅ¡siųsti administratoriui, akcininkams ir vadovams, įpareigoti administratorių su nutartimi supažindinti kreditorius. Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali bÅ«ti apskųsta Lietuvos apeliaciniam teismui atskirÄ jį skundÄ paduodant per šį teismÄ .

Teisėja                                                    Ramunė Čeknienė