a883cdc7-c954-486f-bcc1-e2708d3afcb3 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

UŽDAROJI AKCINĖ BENDROVĖ „SENAMIESČIO ŪKIS"Administracinė byla Nr. I-1627-95/2012(Proceso Nr. 3-61-3-02735-2011-4)                                                                                                                            Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 74 (S)                                 VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS                                                           SPRENDIMAS                                                   LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                                      2012 m. kovo 12 d.                                                                               Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Liudos Arlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Raimondo Blauzdžiaus ir Liudmilos Zaborovskos, sekretoriaujant Tatjanai Baškir, dalyvaujant pareiškėjui V.

K., atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, įgaliotam atstovui Rimantui Marčiukaičiui, ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, įgaliotam atstovui Mariui Vainauskui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. K. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,                      n u s t a t ė :             pareiÅ¡kėjas V.

K. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) su skundu (b. l. 1-2), kurį patikslino (b. l. 17) (toliau – ir skundas), kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti jam 1 500 000 lt neturtinės žalos atlyginimÄ iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir atsakovė, LAVL, Ligoninė) ir 1 000 000 neturtinės žalos atlyginimÄ iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas, Kalėjimų departamentas) bei įpareigoti LAVL teikti jam III laipsnio ligoninės (VÅ¡Ä® Vilniaus universiteto ligoninės santariÅ¡kių klinikos) paskirtÄ gydymÄ .Skunde nurodė, kad 2011-10-24 su skundu kreipėsi į DepartamentÄ ir nurodė, kad LAVL 2011-10-21 į jo kamerÄ perkėlė nuteistÄ jį, kuris serga ŽIV.

Atsakovė kategoriÅ¡kai atsisakė teikti jam paskirtÄ gydymÄ VÅ¡Ä® Vilniaus universiteto ligoninės santariÅ¡kių klinikose. Atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje laisvės atėmimo vietose pareiÅ¡kėjas yra diskriminuojamas ir bandoma jį susargdinti nepagydoma liga, kuriais serga nuteistieji. Atsakovė sÄ moningai talpina į patalpÄ , iÅ¡ kurios jis reguliariai iÅ¡eiti savo noru negali. Pažymėjo, kad Lietuvos įstatymai ir tarptautinės sutartys aiÅ¡kiai nustato, kad pareiÅ¡kėjas turi teisę į sveikatÄ , gyvybę ir orumÄ .

Ginčo atveju, tyčia iÅ¡ pareiÅ¡kėjo nori atimti teisę į veiksmingus nuskausminamuosius vaistus. Akcentavo, kad departamentui nurodė, jog kameros langai iÅ¡puvę, nėra mechaninio vėdinimo, grotos iÅ¡ vidaus trukdo atidaryti langÄ , nėra sanitarinio mazgo (nėra sienelės), signalinio mygtuko, iÅ¡duodami higienos reikmenys, patalynė susidėvėjo, ant jos nėra jokių spaudų, patalpa pagal plotÄ nepritaikyta dviems asmenims, nėra radijo taÅ¡ko, kameros nedezinfekuojamos. Taigi, kadangi LAVL savo veiksmais jam sukėlė fizinius skausmus, dvasinį iÅ¡gyvenimÄ , nepatogumus, sveikata pablogėjo, todėl jis reikalauja neturtinės žalos.Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas patvirtino skunde iÅ¡dėstytus argumentus, skundÄ palaikė ir prašė jį tenkinti visiÅ¡kai (žr. teismo posėdžio protokolÄ ).Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Laisvės atėmimo vietų ligoninės, su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiÅ¡kėjo V.

K. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime į skundÄ (b. l. 37-39) nurodė, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003-04-30 įsakymu Nr. V-250 „Dėl somatinių ligų sÄ raÅ¡o patvirtinimo“ patvirtintas Somatinių ligų, kuriomis sergantys asmenys turi bÅ«ti laikomi areÅ¡tinėse izoliuoti nuo kitų nuteistųjų, sÄ raÅ¡as. Atkreipė dėmesį, kad nors ŽIV liga yra įtraukta į šį sÄ raÅ¡Ä , tačiau su pastaba, kad nuteistieji asmenys, sergantys Å¡ia liga, izoliuojami nuo kitų nuteistųjų tik raÅ¡tiÅ¡kai pareiÅ¡kę norÄ bÅ«ti izoliuotais arba kai dėl jų nesaugaus arba neatsargaus elgesio areÅ¡tinės direktoriaus įsakymu sudaryta komisija priėmė sprendimÄ izoliuoti.

Atsižvelgiant į Å¡ios ligos plitimo kelius (kraujas ar lytiniai santykiai), pareiÅ¡kėjui nuo ŽIV infekuoto asmens apsikrėsti kasdieninių buitinių kontaktų metu nebuvo jokio pavojaus. Pažymėjo, kad skundžiamuoju periodu nuteistasis V. K. Ligoninėje buvo tirtas ir gydytas nuo 2011-08-19 iki 2011-08-26. 2011-08-23 konsultuotas VÅ¡Ä® Vilniaus universiteto ligoninės SantariÅ¡kių klinikų gydytojo neurologo, kuris rekomendavo medikamentinį gydymÄ . Ligoninėje gydantis gydytojas pacientui V. K. paskyrė identiÅ¡kų formakologinių grupių rekomenduotÄ gydymÄ .

Taip pat, įvertinus paciento bÅ«klę, nusiskundimus ir VÅ¡Ä® Vilniaus universiteto ligoninės SantariÅ¡kių klinikų gydytojo neurologo rekomendacijas (pagal reikalÄ suleisti sol. Tramadoli) pacientui buvo suleisti kiti analgetikai, kurie turėjo teigiamÄ poveikį. Pabrėžė, kad Ligoninės patalpų įrengimas atitinka Lietuvos higienos normos HN:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 Nr. V-241, reikalavimus.

Palatos yra vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus, kurių įrengimas garantuoja pakankamÄ atsidarymÄ reikalaujamai oro cirkuliacijai. Vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN:2010 62 p., Laisvės atėmimo vietų patalpų paprastasis remontas atliekamas pagal poreikį. Kamerų tipo palatoje Nr. 19, kurioje buvo gydomas pareiÅ¡kėjas, 2011 m. buvo pakeisti Å¡viestuvai ir elektros instaliacija, sutvarkytas sanitarinis mazgas. Patalynė keičiama kartÄ Ä¯ savaitę, kuri yra Å¡vari ir tvarkinga. Higienos priemonės suimtiesiems ir nuteistiesiems 2011 m. gydomiems Ligoninėje buvo iÅ¡duodamos vadovaujantis 2011 m. valymo ir plovimo priemonių normomis mėnesiui Nr. LD-405, patvirtintomis Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus 2011-05-31.

Griežtų reikalavimų pagal vienam asmeniui tenkantį plotÄ gyvenamosioms patalpoms Lietuvos higienos normos HN:2010 nenustato. Ligoninės palatos kaip ir kitos patalpos buvo valomos ir dezinfekuojamos Ligoninės direktoriaus patvirtintu Higienos dezinfekcijos 2011-04-08 planu Nr. LD-222. Akivaizdu, kad Ligoninės pareigÅ«nai neatliko pareiÅ¡kėjo atžvilgiu jokių neteisėtų veiksmų, todėl nėra ir pagrindo neturtinės žalos atlyginimui. Be kita ko, nurodė, kad byloje neturtinės žalos pareiÅ¡kėjui faktas nėra patvirtintas jokiais įrodymais.

PareiÅ¡kėjas savo skunde apribojo bendromis sÄ vokomis, tokiomis kaip fizinis skausmas, dvasinis pergyvenimas, nepatogumai, sveikatos pablogėjimas ir pan. Tačiau nepagrindė nei tariamai patirtos neturtinės žalos, nei priežastinio ryÅ¡io tarp jos ir pareiÅ¡kėjo gydymosi Ligoninėje. Atsakovės atstovas teismo posėdyje patvirtino atsiliepime iÅ¡dėstytus motyvus, su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ (žr. teismo posėdžio protokolÄ ).Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiÅ¡kėjo V.

K. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime į skundÄ (b. l. 27-29) nurodė, kad Kalėjimų departamento sprendimu pareiÅ¡kėjas buvo informuotas, kad vadovaujantis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 14 str. (Diskriminacijos uždraudimas) bei 1993 m. Pasaulinės sveikatos organizacijos iÅ¡leistomis rekomendacijomis tema „ŽIV infekcija ir AIDS kalėjimuose“, priverstinis ŽIV infekuoto asmens izoliavimas bÅ«tų vertinamas kaip diskriminacija. Jam buvo nurodyta, kad atsižvelgiant į Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ 56 p., kalinio izoliavimas vien todėl, kad jis yra ŽIV infekcijos neÅ¡iotojas, medicininiu požiÅ«riu yra nepateisinamas.

Žinant, kad ŽIV infekuotas asmuo nėra ligonis, atsižvelgiant į pirmiau minėtos infekcijos plitimo kelius (kraujas ar lytiniai santykiai) nuo infekuoto asmens ŽIV apsikrėsti kasdieninių buitinių kontaktų metu nėra jokio pavojaus, todėl ypatingos saugumo priemonės nereikalingos. PareiÅ¡kėjo skundo tyrimo metu buvo nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas dėl lėtinės radikulopatijos stuburo osteochondrozės LAVL paskutinį kartÄ buvo gydytas nuo 2011-10-20 iki 2011-11-03. Pagal medicinines indikacijas jam buvo skirtas reikiamas gydymas.

Kalėjimų departamento raÅ¡te Nr. 2S-4358 nurodyta, kad gydytojas gydymÄ skiria ir koreguoja atsižvelgdamas į pacientui nustatytus sveikatos sutrikimus ir vaistus gydytojas turi teisę skirti tik pagal medicinines indikacijas, o ne pagal paciento pageidavimÄ . Todėl pareiÅ¡kėjo teiginys, kad jam nebuvo skirtas reikiamas gydymas, buvo pripažintas kaip neatitinkantis tikrovės. PareiÅ¡kėjui taip pat buvo nurodyta, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-09 įsakymu Nr. IR-139 „Dėl areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kÅ«dikių), esančių pataisos namų vaikų (kÅ«dikių) namuose, materialinio buitinio aprÅ«pinimo normų patvirtinimo“, buvo patvirtintos nuteistųjų vyrų ir moterų, gydomų laisvės atėmimo vietų ligoninėse bei gydymo ir pataisos namuose, aprangos, patalynės, asmens higienos priemonių, baldų, virtuvės inventoriaus ir kito inventoriaus, bÅ«tino laisvės atėmimo vietų bendrabučiuose, specialiose patalpose, kamerose, komunalinės ir buitinės paskirties objektuose, naudojimo termino normos, kuriomis vadovaujasi pataisos įstaigos.

PareiÅ¡kėjui buvo nurodyta, kad LAVL palatos yra minimaliai aprÅ«pintos baldais ir kitu inventoriumi. Atsižvelgiant į įstaigos direktoriaus patvirtintÄ planÄ , atliekamas einamasis ligoninės palatų remontas. Buvo nurodyta, kad 2011 metais palatoje Nr. 19 buvo pakeisti Å¡veistuvai, elektros instaliacija, sutvarkytas sanitarinis mazgas. Teiginys, kad LAVL palata Nr. 19 yra avarinės bÅ«klės, neatitinka keliamų higienos reikalavimų, taip pat buvo pripažintas neatitinkantis tikrovės. Taigi, mano, kad Kalėjimų departamentas, kaip centrinė vieÅ¡ojo administravimo institucija, į pareiÅ¡kėjo skundÄ atsakė tinkamai, šį atsakymÄ pagrindė galiojančiais teisės aktais, nurodė apskundimo tvarkÄ .

Laiko, kad šis atsakymas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. įtvirtintus reikalavimus. Teigė, kad Bausmių vykdymo kodekso 174 str. 1 d. nustatyta, kad asmens sveikatos priežiūra pataisos įstaigose organizuojama ir atliekama pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos įstatymus. Ji vykdoma tokia pačia apimtimi, kaip ir visų Lietuvos gyventojų sveikatos priežiūra, ir grindžiama tais pačiais principais: sveikatos priežiūros paslaugų teisėtumo, priimtinumo, prieinamumo bei tinkamumo.

Europos kalinimo taisyklių, priimtų 2006-01-11 Europos Tarybos Ministrų komiteto, 40.3 p. nustatyta, jog kaliniams turi bÅ«ti užtikrinamas tokios pat kokybės ir lygio gydymas kaip ir esantiems laisvėje asmenims. Bausmių vykdymo kodekso 174 str. 4 d. nustatyta, kad nuteistajam reikalinga bÅ«tinoji medicinos pagalba, kuriÄ suteikti laisvės atėmimo vietų ligoninėje nėra galimybių, gali bÅ«ti teikiama valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigose užtikrinant suimtojo apsaugÄ .

Å ios pagalbos teikimo tvarkÄ nustato sveikatos apsaugos ir teisingumo ministrai. Taip pat paaiÅ¡kiname, kad LAVL visi dirbantys gydytojai turi galiojančias licenzijas verstis medicinine praktika ir patys, bÅ«dami kvalifikuoti medikai, parenka tinkamiausius tyrimų bei gydymo bÅ«dus ir metodus, todėl Kalėjimų departamentas iÅ¡ esmės neturi galimybių tiesiogiai įtakoti LAVL dirbančių gydytojų pasirinktų pacientų gydimo bÅ«dų ir metodų. Be kita ko, nurodė ir tai, kad CK 6.271 str. nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų.

Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai atsirasti yra bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 str. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ nėra pakankama nustatyti, kad Kalėjimų departamentas ar LAVL pareigÅ«nai (darbuotojai), deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat bÅ«tina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ .

Taip pat bÅ«tina nustatyti, kokios Kalėjimų departamento ir LAVL veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė, t. y. neigiama tokios veikos pasekmė savaime negali bÅ«ti laikoma pakankamu pagrindu konstatuoti Å¡ios veikos neteisėtumÄ . Nagrinėjamo ginčo atveju nėra nustatyta ir konstatuota atsakovės atstovų neteisėti aktai, neteisėtas veikimas ar neveikimas, kuris sÄ lygojo tariamos neturtinės žalos pareiÅ¡kėjui padarymÄ , todėl, mano, kad nėra pagrindo kalbėt apie neturtinės žalos pareiÅ¡kėjui priteisimÄ .

Be to, pareiÅ¡kėjas skunde teismui nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiÅ¡kė.Atsakovės atstovas teismo posėdyje patvirtino atsiliepime iÅ¡dėstytus argumentus, su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ (žr. teismo posėdžio protokolÄ ). Skundas netenkintinas.Nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas yra neteisėti valstybinės valdžios institucijų veiksmai ir dėl jų patirtos neturtinės žalos atlyginimas.Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodeksas, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, Laisvės atėmimo vietų ligoninės vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos ligoninės direktoriaus 2006-09-26 įsakymu Nr. 1-60, 2003-04-30 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr. V-250 „Dėl somatinių ligų sÄ raÅ¡o patvirtinimo“ ir kiti su tuo susiję poįstatyminiai aktai.Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas yra nuteistasis, laisvės atėmimo bausmę atliekantis Marijampolės pataisos namuose.PareiÅ¡kėjas 2011-10-24 skunde Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos „Dėl sÄ moningo susargdinimo „ŽIV“ infekcija ir kitų teisės pažeidimų“ nurodė, kad 2011-10-21 jam bÅ«nant Laisvės atėmimo vietų ligoninėje 19 palatoje buvo įkeltas nuteistasis I.

M., kuris yra infekuotas ŽIV nepagydoma liga. Teigė, kad kreipėsi į LAVL administracijÄ , nes jam sukelia pavojingas gyvybei sÄ lygas, tačiau LAVL nekreipė dėmesio. Be to, 19 palata yra avarinės bÅ«klės. Pažymėjo, kad LAVL atsisakė teikti jam nuskausminančius vaistus ir kt. medikamentinius preparatus (b. l. 30).Ligoninė 2011-11-24 Pažyma Nr. S-4504 Kalėjimų departamento vyresniajam inspektoriui A. B. į pateiktÄ paklausimÄ pranešė, kad nuteistasis V. K. 2011 m. į Laisvės atėmimo vietų ligoninę buvo atvykęs gydytis penkis kartus.

Paskutinį kartÄ ligoninėje buvo gydomas nuo 2011-10-20 iki 2011-11-03 bendro skyriaus 27-oje kameros tipo palatoje. Ligoninėje palatos yra minimaliai aprÅ«pintos baldais ir kitu inventorių. Atsižvelgiant į įstaigos direktoriaus patvirtintÄ planÄ , yra atliekamas einamasis remontas. Palatoje Nr. 19 buvo pakeisti Å¡viestuvai ir elektros instaliacija, sutvarkytas sanitarinis mazgas, tačiau ligoninės pacientai pastoviai laužo spinteles ir kitÄ inventorių, plėšo patalynę (b. l. 40).Kalėjimų departamentas 2011-11-25 raÅ¡tu Nr. 23-4358 „Dėl skundo iÅ¡nagrinėjimo“ atsakė nuteistajam V.

K., kuriuo jį informavo, kad vadovaujantis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 14 str. bei 1993 m. Pasaulinės sveikatos organizacijos išleistomis rekomendacijomis tema „ŽIV infekcija ir AIDS kalėjimuose“, priverstinis ŽIV infekuoto asmens izoliavimas būtų vertinamas kaip diskriminacija. Pažymėjo, kad pagal medicinines indikacijas, jam buvo skirtas reikiamas gydymas. Palata Nr. 19 yra minimaliai aprūpinta baldais ir kitu inventoriumi, šiais metais pakeisti šviestuvai, elektros instaliacija, sutvarkytas sanitarinis mazgas.

Sprendimo pareiškėjas neskundė (b. l. 3-4, 35-36).Iš LAVL pateiktų prie atsiliepimo medicininių dokumentų matyti, kad pareiškėjas nuo 2011–08-19 iki 2011-08-26 buvo gydomas LAVL (b. l. 41-55), pareiškėjui buvo atliekami tyrimai, teikiamos konsultacijos, nustatytas gydymas.2011-12-12 Darbų priėmimo aktas Nr. 20-945 patvirtina, kokie remonto darbai buvo atlikti LAVL (b. l. 56). Iš LAVL 2011 m. valymo ir plovimo priemonių normos mėnesiui ir higienos dezinfekcijos plano patvirtintų lentelių matyti, kad buvo skiriamos ir naudojamos sanitarinės ir dezinfekcinės priemonės (b. l. 57-58, 59-61).

Taigi, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ankščiau nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad pareiškėjo skundo motyvai dėl LAVL 19 kameros-palatos neatitikimo dviems asmenims, patalpų neatitikimo sanitarinėms normoms, neatliekamos dezinfekcijos yra nepagrįsti, todėl atmestini. Teisėjų kolegija pastebi, kad pareiškėjo teiginius paneigia ištirtų bylos rašytinių įrodymų visuma, o pareiškėjas nepateikė teismui jokių rašytinių įrodymų, paneigiančių nustatytas faktines aplinkybes.

Be kita ko, teisėjų kolegijos nuomone, kaip nepagrįstas atmestinas ir pareiÅ¡kėjo skundo argumentas, kad į tÄ pačiÄ kamerÄ -palatÄ su juo buvo patalpintas asmuo, sergantis ŽIV, ir dėl to buvo pažeistas Lietuvos Respublikos sveikatos ministro 2003-04-30 įsakymas Nr. V-250, jis buvo diskriminuojamas ir buvo bandoma jį susargdinti. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad prieÅ¡ingai nei teigia pareiÅ¡kėjas, kalinio izoliavimas vien todėl, kad jis yra ŽIV infekcijos neÅ¡iotojas, bÅ«tų diskriminacija.

Teisėjų kolegija sutinka su atsiliepimuose išdėstyta pozicija, kad vadovaujantis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 14 str. bei 1993 m. Pasaulinės sveikatos organizacijos išleistomis rekomendacijomis tema „ŽIV infekcija ir AIDS kalėjimuose“, priverstinis ŽIV infekuoto asmens izoliavimas būtų vertinamas kaip diskriminacija. Pareiškėjas nenurodė jokių esamų ar galimų pasekmių, o pateikia vien tik samprotavimus, kad galėjo užsikrėsti ir susirgti.

PareiÅ¡kėjo minimo įsakymo pridėtame sÄ raÅ¡e yra įtraukta Žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) liga, tačiau su pastaba, kad nuteistieji asmenys, sergantys Å¡ia liga, izoliuojami nuo kitų nuteistųjų tik raÅ¡tiÅ¡kai pareiÅ¡kę norÄ bÅ«ti izoliuotais arba kai dėl jų nesaugaus arba neatsargaus elgesio areÅ¡tinės direktoriaus įsakymu sudaryta komisija priėmė sprendimÄ izoliuoti. Tokių įrodymų byloje nėra.Teisėjų kolegija laiko, kad nepagrįsti ir atmestini pareiÅ¡kėjo skunde nurodyti ir tie argumentai, kad LAVL atsisakė ir neteikė jam Vilniaus universiteto ligoninės SantariÅ¡kių klinikose 2011-08-23 paskirto gydymo.

IÅ¡ ankščiau iÅ¡tirtų medicininių dokumentų matyti, kad pareiÅ¡kėjui pagal VÅ¡Ä® Vilniaus universiteto ligoninės SantariÅ¡kių klinikų gydytojo neurologo rekomendacijas suleisti pareiÅ¡kėjui sol. Tramadoli, buvo suleisti kiti analgetikai ir, kaip nurodė LAVL, turėjo teigiamÄ poveikį. Kitokių įrodymų pareiÅ¡kėjas nepateikė.Pagal bendrÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklę, pareiÅ¡kėjas turi įrodyti aplinkybes, kurios nurodytos kaip skundo pagrindas, t. y. faktus, patvirtinančius ginčijamo teisinio santykio buvimÄ , ir faktus, liudijančius, kad pareiÅ¡kėjo teisė arba įstatymu saugomas interesas pažeisti.

Atsakovas turi įrodyti faktus, patvirtinančius jo prieÅ¡taravimus skundui (ABTÄ® IX skirsnis, 57 str., 58 str.).Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ginčo atveju, pareiÅ¡kėjas skunde nurodytų atsakovės atstovų pažeidimų nepagrindė jokiais įrodymais. Gi prie atsiliepimų pridėti raÅ¡ytiniai įrodymai visiÅ¡kai paneigia pareiÅ¡kėjo skunde iÅ¡dėstytus argumentus bei motyvus.Kaip minėta, pareiÅ¡kėjas skunde praÅ¡o priteisti jam neturtinės žalos atlyginimÄ dėl pareigÅ«nų neteisėtais veiksmais sukelto jam fizinio skausmo, dvasinių iÅ¡gyvenimų, nepatogumų, sveikatos pablogėjimo.

IÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, praÅ¡o priteisti 1 500 000 Lt, o iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos – 1 000 000 Lt.ABTÄ® 15 str. 1 d. 3 p. reglamentuojama, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo vieÅ¡ojo administravimo srityje, atlyginimo.Konstitucijos 30 str. 2 d. nustatyta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimÄ nustato įstatymas.

AiÅ¡kindamas Å¡ios konstitucinės normos turinį, Konstitucinis Teismas 1997-01-20 ir 2004-12-13 nutarimuose yra konstatavęs, kad bÅ«tinybė atlyginti asmeniui padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ yra konstitucinis principas, o šį principÄ Ä¯tvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalÄ , ji bus teisingai atlyginta.Reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu vieÅ¡ojo administravimo srityje, atlyginimo peržengia vieÅ¡osios teisės ribas.

Sprendžiant jų pagrįstumo klausimÄ bÅ«tina vadovautis ne tik ABTÄ®, bet ir privatinės teisės normomis.Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 str. Å iame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės (6.271 str. 1 d.). Valdžios institucija – bet koks vieÅ¡osios teisės subjektas, taip pat privatus asmuo, atliekantis valdžios funkcijas (6.271 str. 2 d.), todėl valstybės ir savivaldybės atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda ir dėl valstybinių ar savivaldybių vieÅ¡ojo administravimo subjektų atliekant vieÅ¡ojo administravimo funkcijas neteisėtais veiksmais padarytos žalos.Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kuri taip pat gali bÅ«ti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtÄ fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresijÄ , pažeminimus, reputacijos pablogėjimÄ ir kitÄ (CK 6.250 str. 1 d.).

Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, bÅ«tina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmÄ , dvasiÅ¡kai iÅ¡gyveno, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-95/2009).Žalos, tiek turtinės, tiek neturtinės, atsiradimas gali bÅ«ti įrodytas vadovaujantis faktiniais duomenimis, nustatytais ABTÄ® 57 str.Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų visumÄ , konstatuoja, kad ginčo atveju ankščiau paminėtų aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalÄ , nenustatyta.

Vien tik pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų apie patirtÄ neturtinę žalÄ nepakanka. PaaiÅ¡kinimai turėtų bÅ«ti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Be to, kaip nustatyta anksčiau, nei Laisvės atėmimo ligoninė, nei Kalėjimų departamentas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, veikė pagal galiojančių teisės aktų nuostatas.Atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, vadovaudamasi nurodytų teisės normų sistemine analize, iÅ¡tirtų bylos raÅ¡ytinių įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ ir konstatuoja, kad byloje nėra nustatyta ir pareiÅ¡kėjas neįrodė bÅ«tinos civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygos – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtos veikos.

Nenustačius neteisėtos veikos ir pareiÅ¡kėjo patirtos žalos, valstybei nekyla civilinė atsakomybė. Todėl nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad pareiÅ¡kėjas patyrė dvasinę skriaudÄ . Teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra jokio nei teisinio, nei faktinio pagrindo pareiÅ¡kėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos.

PareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 88 str. 1 p.).Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasi ABTÄ® 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. ir 129 str., n u s p r e n d ė: pareiÅ¡kėjo V. K. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .  Teisėjai                                                                                                                    Liuda Arlauskienė                                                                                                                                     Raimondas Blauzdžius                                                                                                                                     Liudmila Zaborovska