Legislator Case Law & Legislation
a88338d9-d4bf-4e6b-b86d-399f4aee3d07 AI generated

a88338d9-d4bf-4e6b-b86d-399f4aee3d07 · Panevėžio apygardos teismas

Case Number a88338d9-d4bf-4e6b-b86d-399f4aee3d07
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Pirmosios instancijos teismo                                                     Civilinė byla Nr. 2A-679-212/2011Proceso Nr. 2-08-3-03058-2009-6                                       Procesinio sprendimo kategorija: (S) 75.4.3;75.6.1;75.8;121.21PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. gruodžio 7 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Ramunės Čeknienės,kolegijos teisėjų:

Legislator headnote

AI generated

a88338d9-d4bf-4e6b-b86d-399f4aee3d07 · Panevėžio apygardos teismas: Teismo paskirto susitaikymo termino metu, negavęs ieÅ¡kovės sutikimo, siekė santuokoje įgytÄ turtÄ perraÅ¡yti sÅ«naus vardu. Visi Å¡ie demonstratyvÅ«s ciniÅ¡ki atsakovo veiksmai akivaizdžiai žemino ieÅ¡kovės orumÄ ir pažeidė dviejų žmonių sukurtos santuokos, kurioje abu sutuoktiniai yra lygÅ«s, principÄ . Atsakovo teiginys, kad ieÅ¡kovės norÄ skirtis paskatino jos amžiuje moteriai vykstantys fiziologiniai pokyčiai yra įžeidžiantys ieÅ¡kovę. Ä®rodymų, įrodančių ieÅ¡kovės kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo ar įrodančių, kad ir ieÅ¡kovė kalta dėl santuokos iÅ¡irimo, atsakovas teismui nepateikė.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pirmosios instancijos teismo                                                     Civilinė byla Nr. 2A-679-212/2011Proceso Nr. 2-08-3-03058-2009-6                                       Procesinio sprendimo kategorija: (S) 75.4.3;75.6.1;75.8;121.21PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. gruodžio 7 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Ramunės Čeknienės,kolegijos teisėjų:

Zinos MickevičiÅ«tės (pranešėja), Birutės Valiulienės, sekretoriaujant Loretai GirdziuÅ¡ienei,dalyvaujant ieÅ¡kovei L. B. ir jos atstovui adv. Algirdui Biguzui,atsakovui A. B. ir jo atstovui adv. Antanui JaraÅ¡iui, uždarame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo A. B. apeliacinį skundÄ dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal L. B. ieÅ¡kinį atsakovui A. B. praÅ¡ant nutraukti santuokÄ dėl atsakovo A.

B. kaltės, padalinti turtÄ , priteisti kompensacijÄ ir bylinėjimosi iÅ¡laidas, bei atsakovo A. B. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei praÅ¡ant nutraukti santuokÄ dėl ieÅ¡kovės L. B. kaltės, padalinti turtÄ ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas Teisėjų kolegija n u s t a t ė: IeÅ¡kovė prašė santuokÄ nutraukti dėl atsakovo kaltės, jai paliekant B. pavardę, padalinti santuokoje įgytÄ turtÄ , priteisti iÅ¡ atsakovo 10 978,55 Lt kompensacijÄ už atsakovui tenkančiÄ didesnio turto dalį bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, jog santuoka iÅ¡iro dėl atsakovo kaltės, jo Å¡ykÅ¡tumo, smurtavimo ir neiÅ¡tikimybės. Nuo 2008 metų pabaigos nebepalaiko sutuoktinių ryÅ¡io, o nuo 2009 m. spalio su dukterimi persikėlė gyventi pas savo mamÄ . Mano, kad santuoka iÅ¡irusi ir jos iÅ¡saugoti nebegalima.PrieÅ¡ieÅ¡kiniu atsakovas nesutiko su ieÅ¡kovės motyvais dėl santuokos nutraukimo bei prašė santuokÄ nutraukti dėl ieÅ¡kovės kaltės, padalinti santuokoje įgytÄ turtÄ , atmesti ieÅ¡kovės reikalavimÄ priteisti kompensacijÄ bei priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Pripažino, kad jos atžvilgiu yra panaudojęs fizinę jėgÄ 2004 metais, tačiau po to jie susitaikė. Gyvenant kartu ieÅ¡kovei kildavo pykčio priepuoliai, ji teigdavo, kad jo nekenčia. IeÅ¡kovė visais įmanomai bÅ«dais bando jį pažeminti, įskaudinti. Mano, kad ieÅ¡kovė pati jo negerbia, nebevertina Å¡eimos vertybių.Kėdainių rajono apylinkės teismas 2011 m. liepos 13 d. sprendimu ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. SantuokÄ , sudarytÄ 1990-05-19 Kėdainių CMS, tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo nutraukė dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovei paliko B. pavardę.

Padalino Å¡alių bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę taip: ieÅ¡kovei priteisė asmeninės nuosavybės teise:- 2 kambarių butÄ su rÅ«siu, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 52 500 Lt vertės; - 1 kambario butÄ su rÅ«siu, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 34 500 Lt vertės;- 0,0900 ha ploto žemės sklypÄ , esantį SB „Apynėlis“, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5 700 Lt vertės; - pastatÄ - sodo pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 21 100 Lt vertės, Å¡iltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 199 Lt vertės, ir kitus statinius (inžinerinius) – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 93 Lt vertės, esančius SB „Apynėlis“, 1723 skl., (duomenys neskelbtini); pardavimo sutartį, registruotais atsakovo A.

B. vardu, bendra statinių vertė 21 392 Lt;- 0,0600 ha ploto žemės sklypÄ , esantį SB „Apynėlis“, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytÄ pagal 1998-06-25 pirkimo-pardavimo sutartį, registruotÄ atsakovo A. B. vardu, 3 800 Lt vertės;- garaÅ¾Ä (boksÄ ) su rÅ«siu, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 6 000 Lt vertės;- garaÅ¾Ä (boksÄ ) su rÅ«siu, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 6 410 Lt vertės;- 1155 vnt. paprastųjų vardinių AB „Lifosa“ akcijų, registruotų ieÅ¡kovės L.

B. vardu.Atsakovui priteisė asmeninės nuosavybės teise:- 3 kambarių butÄ su rÅ«siu, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 71 700 Lt vertės;- 1 kambario butÄ su rÅ«siu, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 34 200 Lt vertės; - 0,0600 ha ploto žemės sklypÄ , esantį SB „Apynėlis“, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3 800 Lt vertės;- garaÅ¾Ä (boksÄ ), esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 7 000 Lt vertės; - garaÅ¾Ä (boksÄ ), esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 6 000 Lt vertės;- garaÅ¾Ä (boksÄ ), esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 6 000 Lt vertės; - garaÅ¾Ä (boksÄ ), esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 6 000 Lt vertės;- teisę į garaÅ¾Ä , esantį garažų bendrijoje „JanuÅ¡ava“ (nekilnojamojo turto registre neįregistruotÄ ), 4 000 Lt vertės;- automobilį Ford Sierra, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) 1984 m. gamybos, 200 Lt vertės;- atsakovo A. B. vardu registruotus 21 461,67 Lt bendros vertės vertybinius popierius: AB „Agrowill Group“ 12 000 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, 4 200 Lt vertės, AB „Anykščių vynas“ 12 000 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, 3 960 Lt vertės, AB „Lietuvos energija“ 1000 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, 2 370 Lt, vertės, AB „Vilniaus degtinė“ 1 500 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, 1 800 Lt vertės, AB „Pieno žvaigždės“ 431 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, 1 383,51 Lt vertės, AB „RokiÅ¡kio sÅ«ris“ 196 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, 697,76 Lt vertės, AB Ūkio bankas 6 295 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, 7 050,40 Lt vertės.- 59 344,60 Lt sumÄ , gautÄ pardavus bendrÄ ja jungtine Å¡alių nuosavybe buvusias akcijas.Priteisė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei 17 559,64 Lt piniginę kompensacijÄ , 2 257 Lt žyminį mokestį ir 700 Lt advokatės teisinės pagalbos iÅ¡laidų bei 2 126 Lt žyminį mokestį ir 123,51 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai.

Nustatė, jog ieÅ¡kovas su atsakove susituokė 1990-05-19 Kėdainių CMS, akto įraÅ¡o Nr. 191. Santuokoje gimę vaikai pilnamečiai.IeÅ¡kovė atsakovo kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo įrodė liudytojų R. B., A. B., O. M., N. M., G. Å ., B. D. parodymais, byloje pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais. IÅ¡ teismo medicinos specialisto iÅ¡vados nustatė, jog atsakovas 2004 m. buvo ieÅ¡kovę sumušęs, sukėlęs jai nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Å alių dukra R. B., patvirtino, kad atsakovas yra kelis kartus motinÄ mušęs, vienÄ kartÄ , prieÅ¡ kokius 6 metus, tÄ matė pati.

Konfliktas kilo ir tada, kai mama paprašė iÅ¡spausdinti kryžiažodį. To padaryti tėvas neleido, nustÅ«mė jÄ ant lovos, pargriovė. KitÄ kartÄ , 2009 m., sode taip pat buvo konfliktas, iÅ¡girdo, kaip mama suriko, o atsisukusi pamatė, kad ji klÅ«pi ant žemės. Mama pasakė, kad tėvas bandė ant jos užšokti. Å alių sÅ«nus A. B., patvirtino, jog matė, kaip tėvas rankÄ prieÅ¡ motinÄ pakėlė, neleido kryžiažodžio iÅ¡spausdinti, tėvas mamÄ nustÅ«mė ant lovos ir ji nugriuvo.

Visų Å¡ių įrodymų visuma patvirtino, kad atsakovas ir po 2004 m., kuomet su ieÅ¡kove susitaikė, ieÅ¡kovės atžvilgiu naudojo fizinį smurtÄ . Nepriklausomai nuo to, kad be ieÅ¡kovės, kiti liudytojai nepatvirtino matę, kaip atsakovas ieÅ¡kovei sudavė į veidÄ , Å¡ios bylos situacijoje - stÅ«mimas, dėl ko ieÅ¡kovė buvo pargriauta, bandymas ant jos užšokti, dėl ko ji suklupo, teismas vertino kaip fizinį smurtÄ . Teismas sprendė, kad įrodymų visuma nustatyta, jog atsakovas ieÅ¡kovės atžvilgiu naudojo fizinę jėgÄ ir smurtÄ , tai patvirtino Å¡alių vaikai, netiesioginis liudytojas, o tai yra nepateisinama, neteisėta ir neleistina, ne tik kalbant apie sutuoktinį, bet ir apie bet kurį asmenį.

Fizinis smurtas, be 2004 m. įvykio, buvo panaudotas ir Å¡alims gyvenant kartu, todėl ieÅ¡kovės nurodytas galimas smurto panaudojimo laikas - 2009 m. ruduo, nėra tikslus, tačiau tai nekeičia to fakto, kad fizinis smurtas prieÅ¡ ieÅ¡kovę, Å¡alims gyvenant kartu, panaudotas buvo. Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė neįrodė atsakovo neiÅ¡tikimybės. Aplinkybės, kad ieÅ¡kovė ėjo atsakovo parsivesti iÅ¡ kitos moters, kÄ patvirtino R. B., liudytojos B. D. nurodytos aplinkybės, kad atsakovas ir ta pati moteris - atsakovo bendradarbė, vienas kitÄ darbovietėje maitino dėdami maistÄ vienas kitam į burnÄ , iÅ¡ darbo ėjo susikibę rankomis, nepakankamos konstatuoti atsakovÄ buvus ieÅ¡kovei neiÅ¡tikimÄ , tačiau pakankamos konstatuoti, kad tokiais veiksmais atsakovas sutuoktinės atžvilgiu pademonstravo akivaizdų nelojalumÄ ir nepagarbÄ , kas, gyvenant santuokoje, prieÅ¡taravo atsakovo teismui įrodinėtÄ jo norÄ puoselėti Å¡eimos vertybes.

Teismas neturėjo pagrindo netikėti, kad atsakovas priekaiÅ¡tavo ieÅ¡kovei dėl jos iki santuokos sudarymo turėto mirusio vaiko, kas ieÅ¡kovę žemino ir skaudino. Šį ieÅ¡kovės teiginį patvirtino ir pats atsakovas, kuris teismui pareiÅ¡kė, jog tuokiantis vienintelis ieÅ¡kovės turtas buvo jos nesveikas nesantuokinis vaikas. Atsakovas santuokoje reikÅ¡damas ieÅ¡kovei priekaiÅ¡tus, negarbingai manipuliavo jos praeitimi ir vertė jaustis nepilnaverte, moraliai nelygia jam. Atsakovo vienvaldiÅ¡kas elgesys neleidžiant ieÅ¡kovei laisvai žiÅ«rėti televizoriaus, naudotis kompiuteriu, lankyti tėvų, neleidžiant jai dalyvauti darbo kolektyvo Å¡ventėse, o pastarajai vienÄ kartÄ Ä¯ Å¡ventę išėjus, neįleidžiant jos į namus, dėl ko teko kviesti policijÄ , vadinant ieÅ¡kovę ir vaikus žeminančiais („Zosė“, dukrÄ â€žmerga“ ir „stora“, sÅ«nų „susliku“) ir įžeidžiančiais žodžiais, ribojant maistÄ nepilnamečiais buvusiems vaikams, neteikiant iÅ¡laikymo nepilnametei dukrai, dėl ko ieÅ¡kovė turėjo kreiptis į teismÄ ir prisiteisti iÅ¡laikymÄ vaikui, tyčia erzinančiai sekiojant paskui ieÅ¡kovę, ko atsakovas nepaneigė, teismas įvardino kaip atsakovo ieÅ¡kovės atžvilgiu nuolat naudotas psichologinis smurtas.

Nusprendė, kad atsakovas santuokoje nesilaikė lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiÅ¡ko rÅ«pinimosi Å¡eima pareigų, tai yra atsakovas ne tik vartojo fizinį ir psichologinį smurtÄ , kas akivaizdžiai žemino ieÅ¡kovę, žemino savo nepilnamečiais dar buvusius vaikus, kas ypač skaudino ieÅ¡kovę, bet ir naudojo ekonominį smurtÄ , tai yra vienasmeniÅ¡kai valdė ieÅ¡kovės pinigus neleidžiant jai laisvai disponuoti uždirbtomis lėšomis, neteikė ieÅ¡kovei informacijos apie realiÄ Å¡eimos turtinę padėtį, finansus ir jų tvarkymÄ , apie dalyvavimÄ prekybos automobiliais versle, nederino su ieÅ¡kove savo finansinių veiksmų, nepaisė jos nuomonės, santuokoje iÅ¡kilusių klausimų nesprendė abipusiu susitarimu, svarbius klausimus sprendė vienvaldiÅ¡kai, prieÅ¡ingai nei teigė pats, nesiekė sÄ Å¾iningai su ieÅ¡kove susitaikyti, nes pradėjus skyrybų procesÄ neatsiklausdamas ieÅ¡kovės nuomonės vienasmeniÅ¡kai pradėjo sodo namelio rekonstrukcijÄ , prisiregistravo sodo namelio adresu, kas įrodo, jog jis veikė vedinas tik savo asmeninių interesų, toliau prekiavo akcijomis, bankuose iÅ¡grynino ir pasiėmė dideles pinigų sumas.

Teismo paskirto susitaikymo termino metu, negavęs ieÅ¡kovės sutikimo, siekė santuokoje įgytÄ turtÄ perraÅ¡yti sÅ«naus vardu. Visi Å¡ie demonstratyvÅ«s ciniÅ¡ki atsakovo veiksmai akivaizdžiai žemino ieÅ¡kovės orumÄ ir pažeidė dviejų žmonių sukurtos santuokos, kurioje abu sutuoktiniai yra lygÅ«s, principÄ . Atsakovo teiginys, kad ieÅ¡kovės norÄ skirtis paskatino jos amžiuje moteriai vykstantys fiziologiniai pokyčiai yra įžeidžiantys ieÅ¡kovę. Ä®rodymų, įrodančių ieÅ¡kovės kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo ar įrodančių, kad ir ieÅ¡kovė kalta dėl santuokos iÅ¡irimo, atsakovas teismui nepateikė.

Todėl teismas darė iÅ¡vadÄ , kad bÅ«tent atsakovas pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nebuvo sutuoktinei nei lojalus, nei pagarbus, nepaisė ieÅ¡kovės nuomonės, nesprendė Å¡eimos gyvenimo klausimų abipusiu susitarimu, ieÅ¡kovės atžvilgiu naudojo fizinį ir psichologinį smurtÄ , dėl ko, bendras sutuoktinių gyvenimas ilgainiui tapo nebegalimas, santuoka yra faktiÅ¡kai iÅ¡irusi, todėl nutrauktina dėl atsakovo kaltės. Nustatė, kad Å¡alys įgijo šį bendrÄ ja jungtine nuosavybe esantį turtÄ : 1) 1 kambario butÄ su rÅ«siu, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytÄ pagal 2000-03-02 pirkimo-pardavimo sutartį, registruotÄ A.

B. vardu, vidutinė rinkos vertė 34 500 Lt;2) 2 kambarių butÄ su rÅ«siu, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytÄ pagal 1993-03-30 pirkimo-pardavimo sutartį, registruotÄ A. B. vardu, vidutinė rinkos vertė 52 500 Lt;3) 3 kambarių butÄ su rÅ«siu, (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytÄ pagal 1994-09-09 pirkimo-pardavimo sutartį, registruotÄ A. B. vardu, vidutinė rinkos vertė 71 700 Lt;4) 0,0900 ha ploto žemės sklypÄ , SB „Apynėlis“, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytÄ 1998-06-25 pirkimo-pardavimo sutartimi, registruotÄ atsakovo A.

B. vardu, vidutinė rinkos vertė 5 700 Lt su jame esančiais statiniais: sodo pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å¡iltnamiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitais statiniais (inžineriniais) – kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytais pagal 1998-06-25 pirkimo-pardavimo sutartį, registruotais A. B. vardu, bendra statinių vertė 21 392 Lt;5) 0,0600 ha ploto žemės sklypÄ , SB „Apynėlis“, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytÄ 1998-06-25 pirkimo-pardavimo sutartimi, registruotÄ atsakovo A.

B. vardu, vidutinė rinkos vertė 3 800 Lt;6) 0,0600 ha ploto žemės sklypÄ , SB „Apynėlis“, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytÄ 2004-09-06 pirkimo-pardavimo sutartimi, registruotÄ A. B. vardu, vidutinė rinkos vertė 3 800 Lt;7) garaÅ¾Ä (boksÄ ), (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registruotÄ A. B. vardu, Å¡alių vertinamÄ 6 000 Lt;8) garaÅ¾Ä (boksÄ ), (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registruotÄ A. B. vardu, Å¡alių vertinamÄ 6 000 Lt;9) garaÅ¾Ä (boksÄ ), (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registruotÄ A.

B. vardu, Å¡alių vertinamÄ 7 000 Lt;10) teisę į garaÅ¾Ä , esantį garažų bendrijoje „JanuÅ¡ava“, neįregistruotÄ nekilnojamojo turto registre, Å¡alių vertinamas 4 000 Lt;11) automobilį Ford Sierra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1984 m. gamybos, registruotÄ L. B. vardu, Å¡alių vertinamÄ 200 Lt;12) 1 155 vnt. paprastųjų vardinių AB „Lifosa“ akcijų, registruotų L. B.. Ginčo tarp Å¡alių dėl aukščiau iÅ¡vardinto turto, iÅ¡skyrus ieÅ¡kovės vardu registruotas AB „Lifosa“ akcijas, nėra, Å¡alys sutarė dėl Å¡io turto vertės, todėl teismas neturėjo pagrindo klausimo dėl Å¡io turto vertės spręsti kitaip.

Teismas pagrįstais pripažino atsakovo argumentus dėl neteisingai nurodytos AB „Lifosa“ akcijų vertės, nes iÅ¡ vieÅ¡ai skelbiamų duomenų nustatė, kad AB „Lifosa“ akcininkas EuroChem kartu su EuroChem AM vykdo priverstinį smulkiesiems AB „Lifosa“ akcininkams nuosavybės priklausančių akcijų iÅ¡pirkimÄ , iÅ¡pirkimo kaina – 47 Lt už vienÄ vardinę akcijÄ . Todėl teismas sprendė, kad ieÅ¡kovės vardu registruotos AB „Lifosa“ akcijos turėtų bÅ«ti vertinamos pagal nustatytÄ privalomo iÅ¡pirkimo kainÄ , t. y. 47 Lt/1 vnt., ir tokiu bÅ«du atsakovės vardu registruoti 1 155 vnt.

AB „Lifosa“ paprastųjų vardinių akcijų vertinti bendra 54 285 Lt suma.Atsakovas paveldėjo dideles pinigų sumas, tai patvirtina į bylÄ pateiktos bankų čekių su vertimu į Lietuvių kalbÄ kopijos – 2001-10-22 atsakovo vardu iÅ¡raÅ¡ytas čekis 17 187,50 USD sumai, 2002-08-26 atsakovo vardu iÅ¡raÅ¡ytas čekis 7 812,50 USD sumai, 2003-03-06 atsakovo vardu iÅ¡raÅ¡ytas čekis 2 415,39 USD sumai. Tai, jog atsakovas paveldėjo daugiau nei 100 000 Lt pripažino ir ieÅ¡kovė. Atsakovo paveldėtas lėšas pripažino jo asmenine nuosavybe.

Nustatė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra registruotas ieškovės vardu, nuosavybės įregistravimo pagrindas – 2005-07-07 pirkimo-pardavimo sutartis. Butas buvo nupirktas iš atsakovo pamotės V. B. už 2 600 Lt. Teismas sprendė, kad byloje neįrodyta, jog ginčo butas yra atsakovo asmeninė nuosavybė, t. y. atsakovas pateiktais įrodymais nepaneigė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcijos. Taip pat teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių 2005-07-07 sudaryta ginčo buto pirkimo-pardavimo sutartis galėtų būti pripažįstama akivaizdžiai niekine.

Atsakovo paaiÅ¡kinimus apie neatlygintinį buto nuosavybės perleidimÄ paneigė liudytojas J. B. paaiÅ¡kinimai, jog V. B. pinigus – 2 600 Lt ar 2 500 Lt, kas atitinka pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytÄ buto kainÄ , gavo ir juos paėmė. Liudytojų G. Z., V. V. J. F. paaiÅ¡kinimus teismas laikė neturinčius jokios įrodomosios reikÅ¡mės, kadangi konkrečių buto nuosavybės perleidimo sandorio sudarymo aplinkybių jos nenurodė. Atsakovas nepateikė neginčijamų įrodymų, jog 2005-07-07 buto pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta buto kaina buvo sumokėta iÅ¡ jo paveldėtų lėšų, kÄ kategoriÅ¡kai neigė ieÅ¡kovė.

Tai, jog atsakovas turėjo paveldėjęs piniginių lėšų, neleido daryti iÅ¡vados, jog bÅ«tent Å¡ie pinigai buvo panaudoti buto įsigijimui. Atsižvelgiant į tai, kad butas buvo nupirktas už labai nedidelę sumÄ , t. y. 2 600 Lt, teismas neturėjo pagrindo abejoti ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimais, jog Å¡ie pinigai buvo bendros Å¡alių sutaupytos lėšos. Net ir darant prielaidÄ , jog butui įsigyti buvo panaudotos atsakovo asmeninės lėšos, nebÅ«tų pagrindo pripažinti šį butÄ atsakovo asmenine nuosavybe, kadangi buto įgijimo metu nebuvo iÅ¡reikÅ¡ta atsakovo valia šį butÄ Ä¯gyti asmeninėn nuosavybėn. PrieÅ¡ingai, atsakovo veiksmai sandorio sudarymo metu patvirtino, jog atsakovo valia buvo įgyti šį butÄ bÅ«tent bendron jungtinėn nuosavybėn, net esant galimybei sudaryti buto dovanojimo sandorį ar butÄ iÅ¡ pamotės V.

B. pirkti savo vardu, tokiu bÅ«du aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kiant valiÄ butÄ Ä¯sigyti asmeninėn nuosavybėn, buto pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta ieÅ¡kovės vardu, paties atsakovo iniciatyva, kÄ patvirtino tiek ieÅ¡kovės, tiek liudytojo J. B. paaiÅ¡kinimai. Neįrodžius, kad santuokos metu įgytas butas, (duomenys neskelbtini), yra atsakovo asmeninė nuosavybė, šį butÄ laikė bendrÄ ja jungtine Å¡alių nuosavybe ir įtraukė į dalintino turto balansÄ . Pagal Nekilnojamo turto registro iÅ¡raÅ¡e nurodytÄ vidutinę Å¡io buto rinkos vertę teismas nustatė, kad Å¡io buto vertė yra 34 200 Lt.

Teismas pažymėjo, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų apie faktinį garažo Nr. 62, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimo laikÄ , o bylos iÅ¡kėlimo metu Å¡is garažas nebuvo įregistruotas. Nekilnojamojo turto registre atsakovo vardu buvo įregistruotas tik po civilinės bylos iÅ¡kėlimo teisme, nurodytas nuosavybės teisės įregistravimo pagrindas – garažų statybos bendrijos 2010-07-19 pažyma Nr.

78. Laikė, kad atsakovas neįrodė, jog Å¡is garažas buvo įsigytas po to, kai jis paveldėjo pinigines lėšas. Taip pat nėra pateikė jokių raÅ¡ytinių įrodymų, jog Å¡io garažo įsigijimui buvo panaudotos atsakovo asmeninės lėšos. Net ir tuo atveju, jei iÅ¡ tiesų garažas buvo įgytas 2001-12-29, teismas abejojo, ar atsakovas tuo metu jau faktiÅ¡kai disponavo paveldėtomis lėšomis, kadangi pirmasis čekis atsakovo vardu buvo iÅ¡raÅ¡ytas 2001-10-22. Atstovavimo sutartį dėl Å¡io čekio inkasavimo atsakovas sudarė 2001-11-27, t. y. prieÅ¡ vienÄ mėnesį iki nurodytos ginčo garažo įsigijimo datos, o banko čekių iÅ¡gryninimas yra pakankamai daug laiko užtrunkantis procesas.

Ä®rodymų, kad garažo įsigijimo metu jau faktiÅ¡kai disponavo paveldėtomis lėšomis, atsakovas nepateikė. Be to, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog Å¡io turto įsigijimo metu jis aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ Ä¯gyti šį garaÅ¾Ä asmeninėn nuosavybėn, o pats turto pobÅ«dis savaime neįrodo, jog tai yra atsakovo asmeninė nuosavybė. IÅ¡ Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko iÅ¡rašų nustatė, kad garažai su rÅ«siu, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), registruoti abiejų Å¡alių vardu kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir įgyti atitinkamai 2003-03-03 ir 2004-09-14 pirkimo-pardavimo sutartimis.

Sprendė, kad atsakovo teiginiai, jog šie garažai yra jo asmeninė nuosavybė, prieštarauja oficialiems rašytiniams įrodymams. Teismo vertinimu, vien tik atsakovo paaiškinimai, jog šių garažų įsigijimui buvo panaudotos asmeninės lėšos, nėra pakankami įrodymai paneigti viešame registre nurodytus duomenis, jog šis turtas yra šalių bendroji jungtinė nuosavybė. Jokių įrodymų, kad garažų įsigijimui buvo panaudotos asmeninės lėšos, apart savo paties paaiškinimų, atsakovas nepateikė.

Teismas konstatavo, jog atsakovas neįrodė, jog ginčo garažai yra jo asmeninė nuosavybė, todėl laikė juos bendrÄ jÄ jungtine nuosavybe ir įtraukė į dalintino turto balansÄ . Nesant ginčo tarp Å¡alių dėl Å¡ių garažų vertės, nustatė garažų vertę taip: (duomenys neskelbtini), - 6 000 Lt, (duomenys neskelbtini),– 6 000 Lt, (duomenys neskelbtini), - 6 410 Lt. Nustatė, kad 2010-04-01 atsakovas turėjo 12 000 vnt. AB „Agrowill Group“ PVA, 12 000 vnt. AB „Anykščių vynas“ PVA, 1 500 vnt.

AB „Vilniaus degtinė“ PVA, 1000 vnt. AB „Lietuvos energija“ PVA, 431 vnt. AB „Pieno žvaigždės“ PVA, 196 vnt. AB „Rokiškio sūris“ PVA, 6295 vnt. AB Ūkio bankas PVA. Taip pat nustatė, jog atsakovas 2009-12-09 pardavė 1 000 vnt. turėtų AB „Apranga“ akcijų už kurias gavo 2 430 Lt, 2010-01-29 – 8 000 vnt. AB „Grigiškės“ akcijų, už kurias gavo 8 900 Lt, 2009-12-19 – 2 000 vnt. AB „Klaipėdos nafta“ akcijų, už kurias gavo 1 980 Lt, per laikotarpį nuo 2009-12-10 iki 2010-02-03 pardavė iš viso 1 327 vnt.

AB „Lifosa“ akcijų, už kurias gavo 42 770,35 Lt, 2010-02-17 ir 2010-02-25 pardavė iš viso 969 vnt. AB „Pieno žvaigždės“ akcijų, už kurias gavo 3 101,11 Lt, laikotarpiu nuo 2010-02-25 iki 2010-03-10 pardavė iš viso 1 454 vnt. AB „Rokiškio sūris“ akcijų, už kurias gavo 4 933,94 Lt, 2010-03-08 pardavė 1 227 vnt. AB Ūkio bankas akcijų, už kurias gavo 1 374,24 Lt, 2010-02-01 pardavė 5 280 vnt. AB „Žemaitijos pienas“ akcijų“, už kurias gavo 5 886,40 Lt.

Bendra prieÅ¡ pat bylos iÅ¡kėlimÄ ir po bylos iÅ¡kėlimo atsakovo sudarytų akcijų pardavimo sandorių vertė – 71 376,04 Lt. Nustatė, kad pinigines lėšas atsakovas paveldėjo 2001-2003 metais. Supirkinėti akcijas atsakovas pradėjo 2008 metais. Kaip matyti iÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų, liudytojo O. M. parodymų, atsakovas drauge su O. M. ir dar vienu asmeniu iki krizės vertėsi automobilių verslu, t. y. pirkdavo naudotus automobilius, juos remontuodavo, o vėliau parduodavo, ir į šį verslÄ , buvo investuojamos atsakovo paveldėtos lėšos.

Kad į verslÄ buvo investuotos didelės pinigų sumos, patvirtina atsakovo sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as už 2008 m. laikotarpį. Nors atsakovas bei liudytojas O. M. nurodė, kad iki krizės verslas buvo pelningas, tačiau jokių objektyvių įrodymų apie faktiÅ¡kai turėtÄ pelnÄ nepateikė. Pats atsakovas teigia, jog turėjo 20 000 USD nuostolių, kai tuo tarpu paveldėta bendra suma sudarė 27 415,39 USD. Dėl Å¡ių aplinkybių teismas atmetė atsakovo teiginius, jog panaudota apie 60 000 Lt suma akcijoms 2008-2009 metais įsigyti buvo jo paveldėti pinigai.Be to, kad 2008-2009 metais atsakovas įsigijo didelės vertės akcijų, tais pačiais metais jis disponavo ir kitomis piniginėmis lėšomis - 2008 metais į savo sÄ skaitas, AB Ūkio bankas, AB bankas SNORAS įneÅ¡inėjo dideles sumas litais, eurais ir JAV doleriai, kurias laikė kaip terminuotus indėlius, pinigai buvo paimti iÅ¡ bankų grynaisiais apie 2009 metų vidurį.

Patikimų duomenų apie Å¡ių daugiau nei 100 000 Lt piniginių lėšų kilmę ir jų likimÄ byloje nėra. Nors atsakovas nurodė, kad tai buvo iÅ¡ jo tėvo ir kitų asmenų automobilių verslui pasiskolintos lėšos, kurias jis grÄ Å¾ino Å¡iems asmenims, tačiau jokių įrodymų Å¡iems teiginiams pagrįsti nepateikė. Be to, 2010-01-26 suraÅ¡ytame atsiliepime atsakovas nurodė, kad jis jokių kreditorių neturi. 2010-02-02 atsakovas savo tėvui J. B. pervedė 4 000 Lt, 2010-02-09 –4 000 Lt (iÅ¡ viso per laikotarpį nuo 2009-09-27 iki 2010-02-09 pervedė 50 000 Lt).

AiÅ¡kindamas, kokiu pagrindu tėvui pervedė tokias dideles pinigų sumas, atsakovas teigė, jog tai buvo į automobilių verslÄ Ä¯dėti tėvo pinigai, per tėvÄ jis grÄ Å¾indavo ir iÅ¡ kitų žmonių pasiskolintus pinigus. Tokie atsakovo atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodytų aplinkybių ir teismo posėdžio metu duotų paaiÅ¡kinimų prieÅ¡taravimai kėlė teismui abejones dėl atsakovo sÄ Å¾iningumo ir jo duotų paaiÅ¡kinimų dėl lėšų, kuriomis jis disponavo kilmės bei jų panaudojimo patikimumo.

IeÅ¡kovė jokių pretenzijų į atsakovo 2009 metais iÅ¡grynintus virÅ¡ 100 000 Lt nereiÅ¡kė, todėl teismas darė iÅ¡vadÄ , jog atsakovo 2009 metais iÅ¡grynintos lėšos ir yra asmeninės paveldėtos lėšos, kurias jis turi savo dispozicijojeNustatė, kad visus Å¡eimos finansus vienasmeniÅ¡kai valdė atsakovas, jis ne tik disponavo iÅ¡ Å¡eimos turimo nekilnojamojo turto gaunamomis pajamomis, bet savo žinioje turėjo ir ieÅ¡kovės gaunamÄ darbo užmokestį. Nuo Å¡eimos turto ir finansų valdymo ieÅ¡kovė buvo visiÅ¡kai nuÅ¡alinta.

Abi Å¡alys santuokos metu turėjo nuolatinius darbus, dirbo vienoje didžiausių, sėkmingai veiklÄ vykdančioje Lietuvos pramonės įmonių AB „Lifosa“ ir gavo neabejotinai didesnį nei minimalus darbo užmokestį. Å alys santuokos metu įgijo daug nekilnojamojo turto objektų, kurie buvo nuomojami ir Å¡eima gaudavo papildomų pajamų. Be to, atsakovas savo pateiktuose procesiniuose dokumentuose yra nurodęs, kad dirbo antraeilėse pareigose, taip pat padėdavo žmonėms atlikti Å«kio darbus ir taip papildomai užsidirbdavo.

IeÅ¡kovė taip pat teigė, jog ji namuose siÅ«davo pagal užsakymus. Ä®vertinęs ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimus bei liudytojų - Å¡alių vaikų Renatos ir A. B. parodymus, jog Å¡eimoje nebuvo iÅ¡laidaujama, Å¡eima gyveno ypač taupiai, atostogaudavo daugiausia sode, darė iÅ¡vadÄ , jog iÅ¡ Å¡eimos gaunamų pajamų taupymui galėjo bÅ«ti skiriamos pakankamai nemažos sumos. Kur yra laikomos bendros Å¡alių santaupos, atsakovas nenurodė, nors bÅ«tent jis valdė visus Å¡eimos finansus. Pažymėjo, kad ir iki to laiko, kol atsakovas gavo palikimÄ , Å¡alys iÅ¡ sutaupytų lėšų buvo įsigiję nemažai vertingo nekilnojamojo turto.

Todėl ir po to, kai atsakovas paveldėjo pinigus, Å¡eimos pajamų užteko ne tik pragyvenimui, bet ir taupymui, nes duomenų, kad Å¡eimos pajamos dėl kokių nors aplinkybių bÅ«tų mažėję ar Å¡eima buvo pakeitusi savo kasdienio vartojimo įpročius nėra. Paskutinį kartÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , t.y. butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Å¡eima įsigijo 2005 metais vos už 2 600 Lt. Jokio kito vertingo turto, iÅ¡skyrus akcijas, Å¡alys savo vardu per šį laikotarpį neįsigijo.

Teismas laikė, jog vertybinių popierių įsigijimui buvo panaudotos bendros Å¡alių sutaupytos lėšos. Tai, jog už akcijas buvo mokama iÅ¡ atsakovo vardu atidarytos banko sÄ skaitos, į kuriÄ pinigus įneÅ¡inėjo pats atsakovas, nelaikė pakankamu pagrindu iÅ¡vadai, jog tai buvo atsakovo asmeninės lėšos, o akcijos, įgytos už Å¡ias lėšas, buvo jo asmeninė nuosavybė. Teismui kėlė abejonių tai, ar atsakovas, patyręs 20 000 USD nuostolį automobilių versle, į kurį buvo investavęs savo asmenines lėšas, dar turėjo pakankami asmeninių lėšų akcijoms 2008-2009 metais įsigyti.

Jokių kitų patikimų raÅ¡ytinių įrodymų, jog akcijoms įsigyti buvo panaudotos bÅ«tent asmeninės atsakovo, o ne bendros Å¡alių lėšos, atsakovas nepateikė. Atsakovas neįrodė, jog įsigydamas akcijas jis aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ akcijas įgyti asmeninėn nuosavybėn. Atsakovas prekybÄ akcijomis vykdė turėdamas ieÅ¡kovės iÅ¡duotÄ sutikimÄ , todėl tai patvirtina, jog jis šį turtÄ tvarkė kaip bendrÄ santuokinį turtÄ , o ne kaip asmeninį turtÄ . Atsakovas neatidarė jokios asmeninės sÄ skaitos, kuri bÅ«tų naudojama disponavimui tik jo asmeninėmis lėšomis, kas bÅ«tų aiÅ¡kiai ir suprantamai rodę atsakovo valiÄ lėšas, įneÅ¡tas į tokiÄ sÄ skaitÄ , iÅ¡laikyti asmenine nuosavybe, bei tokiu bÅ«du atsakovo asmeninės lėšos bÅ«tų aiÅ¡kiai atskirtos nuo bendrų Å¡alių lėšų.

SÄ skaita, į kuriÄ buvo įneÅ¡tos lėšos akcijų pirkimui ir pervedamos lėšos už parduotas akcijas, buvo naudojama ir atsiskaitymams už bendro turto iÅ¡laikymÄ (mokėti komunaliniai mokesčiai), į Å¡iÄ sÄ skaitÄ vėliau buvo pradėtas mokėti ir atsakovo darbo užmokestis, kas laikytina bendru Å¡alių turtu. Tokie atsakovo veiksmai neleido teismui daryti iÅ¡vados, jog įsigydamas ginčo akcijas atsakovas iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ iÅ¡laikyti šį turtÄ savo asmenine nuosavybe, juo labiau, kad byloje net nėra patikimų įrodymų, jog Å¡ioms akcijoms įsigyti jis panaudojo asmenines lėšas.

Dėl Å¡ių motyvų teismas darė iÅ¡vadÄ , kad pripažinti atsakovo vardu registruotas akcijas bei lėšas, gautas pardavus jo vardu registruotas akcijas, asmenine atsakovo nuosavybe nėra pakankamo pagrindo, todėl šį turtÄ pripažino bendrÄ ja Å¡alių jungtine nuosavybe. Apeliaciniu skundu atsakovas praÅ¡o panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011-07-13 sprendimo dalį, kuria santuoka tarp Å¡alių nutraukta dėl atsakovo kaltės ir nustatyti, kad santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės.Panaikinti sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise priteista: 2 kambarių butas su rÅ«siu, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 52 500 Lt vertes; 0,0900 ha ploto žemės sklypas, esantį SB „Apynėlis“, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5 700 Lt vertės; pastatas - sodo pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 21 100 Lt vertės, Å¡iltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 199 Lt vertės, ir kiti statiniai (inžineriniai) - kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 93 Lt vertės, esantys SB „Apynėlis", 1723 skl., (duomenys neskelbtini); registruoti A.

B. vardu, bendra statinių vertė 21 392 Lt; 0,0600 ha ploto žemės sklypas, esantis SB „Apynėlis", (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3 800 Lt vertes, įgytas 1998-06-25 pirkimo-pardavimo sutartimi, registruotas A. B. vardu, vidutinė rinkos verte 3 800 Lt. Šį turtÄ asmeninės nuosavybės teise priteisti atsakovui. PriteistÄ iÅ¡ atsakovo 17 559,64 Lt piniginė kompensacija ieÅ¡kovei.Panaikinti sprendimo dalį, kuria atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteista: 3 kambarių butas su rÅ«siu, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 71 700 Lt vertes; 0,0600 ha ploto žemės sklypas, esantis SB „Apynėlis“, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3 800 Lt vertės; garažas (boksas), esant (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 6 000 Lt vertės; teisė į garaÅ¾Ä , esantį garažų bendrijoje „JanuÅ¡ava“ (nekilnojamojo turto registre neįregistruotÄ ), 4 000 Lt vertės. Šį turtÄ asmeninės nuosavybės teise priteisti ieÅ¡kovei.

Pripažinti, kad: garažas (boksas) Nr.62, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 6 000 Lt; garažas (boksas) su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 6 000 Lt; garažas (boksas) su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 6 410 Lt yra atsakovo asmeninė nuosavybė. Panaikinti sprendimo dalį dėl žyminio mokesčio, teisinės pagalbos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.Teismo sprendimas iš dalies neteisingas ir nepagrįstas, priimtas pažeidžiant procesinės bei materialinės teisės normas, todėl keistinas.

Teismas priėmė Å¡aliÅ¡kÄ sprendimÄ nevertino, arba neteisingai, Å¡aliÅ¡kai įvertino liudytojų parodymus bei faktinę bylos medžiagÄ . Sprendime remiamasi suinteresuotų liudytojų (ieÅ¡kovės motinos, brolio) parodymais, o kitų liudytojų parodymais - tik toje dalyje, kurie naudingi ieÅ¡kovei, tačiau nekreipiama dėmesio į neÅ¡aliÅ¡kų liudytojų parodymus. Mano, kad teismas turėjo pripažinti abiejų Å¡alių kaltę dėl santuokos nutraukimo ir vadovaujantis Å¡alių lygybės prieÅ¡ įstatymÄ principu padalinti asmeninį ir santuokinį turtÄ .

Pripažindamas atsakovo kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo teismas nekreipė dėmesio į jo argumentus ir veikė iÅ¡imtinai ieÅ¡kovės interesais. Atsakovo kaltę dėl santuokos nutraukimo grindė fizinio smurto prieÅ¡ ieÅ¡kovę panaudojimu 2009 m. Dėl įvykio 2004 m. savo kaltę pripažino, ieÅ¡kovė atsakovui atleido, susitaikė, gyveno dar 5 metus, todėl Å¡iuo faktu teismas sprendimo dėl atsakovo kaltės pripažinimo negrindė. Daugiau smurto atsakovas nenaudojo. 2009 m. rudenį, ginčo metu ieÅ¡kovė atsakovÄ puolė, jis jÄ nustÅ«mė ant lovos su pagalvėmis - tai neturėtų bÅ«ti vertinama kaip fizinio smurto panaudojimas - ieÅ¡kovė fizinio skausmo nepatyrė, tai buitinis konfliktas dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nesusikalbėjimo.

Antrasis ieÅ¡kovės nurodomas smurto naudojimas sode iÅ¡ viso neįrodytas, sunku suprasti kaip tai atsakovas galėjo padaryti. Vyko buitinis konfliktas, atsakovas apglėbęs laikė žmonÄ , o ji stengėsi iÅ¡trÅ«kti. To niekas nematė. Liudytojai - ieÅ¡kovės draugė B. D., brolis O. M., motina N. M., G. Å . - apie nesutarimus girdėję iÅ¡imtinai iÅ¡ ieÅ¡kovės pasakojimų. Teismas artimų giminaičių ir draugų parodymus turėjo vertinti itin atsargiai, visų bylos duomenų kontekste, o ne jais remtis kaip vieninteliais ir teisingais.

NeÅ¡aliÅ¡kų liudytojų (sodo kaimynų, kt.) parodymai yra prieÅ¡ingi minėtiems tiek dėl sugyvenamumo, tiek dėl bendro darbo, tiek dėl vaikų auklėjimo. Daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė tik ieÅ¡kojo dingsties iÅ¡tuokai, tam iÅ¡ anksto ruoÅ¡dama tiek artimuosius, tiek kai kuriuos bendrus jų pažįstamus. IeÅ¡kovės nurodyti konfliktai 2009 m. vyko jau pradėjus faktinį skyrybų procesÄ , o teismas nurodė „šalims gyvenant kartu“.Nesutinka su teismo argumentu, jog Å¡alių dukra patvirtino, kad tėvas kelis kartus yra mušęs mamÄ .

Dėl 2009 m. vasaros konflikto yra prieÅ¡taringi paaiÅ¡kinimai, atsakovas ieÅ¡kovės nemušė, nes tai bÅ«tų matę vaikai ir patvirtinę. SÅ«nus patvirtino, kad neatsimena, ar daugiau (po 2004 m. įvykio) atsakovas bÅ«tų pakėlęs rankÄ , kad tėvai abipusiai bardavosi. Atsakovas pripažįsta, kad auklėjimo klaidų padarė, vaikams nepatikdavo, kad jis vertė dirbti fizinį darbÄ ir gerai mokytis, kad dėl to ribojo laisvalaikį ir buvo griežtas tėvas. Nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad toks elgesys vertinamas kaip nelojalumas Å¡eimai, vyro ir tėvo pareigų esminis pažeidimas, nes tai prieÅ¡tarauja byloje surinktiems įrodymams ir faktinėms aplinkybėms.

Vaikai užaugo sveiki, labai gerais pažymiais baigė vidurinę mokyklÄ sÅ«nus jau mokosi aukÅ¡tojoje mokslo įstaigoje, dukra įstojo į Gedimino technikos universitetÄ abu - į valstybės finansuojamas vietas. SÅ«nus gyvena atsakovo brolio bute Vilniuje, atsakovas jį iÅ¡laiko, nupirko automobilį, dukrai nupirko ir padovanojo mobilaus ryÅ¡io telefonÄ už 1 500 Lt. Mano, kad psichologinis (ir ekonominis) smurtas neįrodytas. Juo teismas laikė sutuoktinio asmeninio gyvenimo kontrolę, izoliacijÄ nuo artimųjų ar draugų, užgauliojimus, įžeidžiamas replikas, žeminančius juokus, Å¡aukimus, finansinę kontrolę, priekaiÅ¡tavimus dėl turėto neįgalaus vaiko, sekiojimÄ iÅ¡ paskos į virtuvę, kambarį, neleidimÄ nieko daryti.

Neneigia, kad nesutarimų, konfliktų kaip ir kiekvienoje Å¡eimoje per 19 metų buvo, tai patvirtino ir sÅ«nus. Tokiais atvejais apsižodžiuodavo, vienas kitÄ Å¾odžiais įskaudindavo. Mano, kad tai abipusė kaltė, be to, atsakovo kvietimÄ konsultuotis pas psichologÄ ieÅ¡kovė įvertino kaip jÄ Å¾eminantį veiksmÄ ir žodžius. Neįgalaus vaiko mirtį prieÅ¡ santuokÄ ieÅ¡kovė nuslėpė, sužinojęs apie tai vėliau jai papriekaiÅ¡tavo, nes ir iÅ¡ atsakovo gana paÅ¡aipiai artimieji ir draugai apie tai klausinėdavo.

Tuo remdamasi ieÅ¡kovė prieÅ¡iÅ¡kai, ciniÅ¡kai įvertino net atsakovo dalyvavimÄ ir jos palaikymÄ gimdymuose Kauno MUK. FaktÄ , kad rÅ«pinosi Å¡eimos turto gausinimu, vertėsi automobilių prekyba, prekiavo biržoje, neiÅ¡laidavo, ieÅ¡kovė ir teismas irgi vertino kaip psichologinį smurtÄ ir nelojalumÄ Å¡eimai. IeÅ¡kovė pripažino, kad finansinių dalykų neiÅ¡mano. Pasinaudodamas ekonomine krize, nekilnojamojo turto kainų skirtumais, turėdamas sugebėjimų atsakovas pirko tiek savo, tiek ieÅ¡kovės vardu nekilnojamÄ jį turtÄ , po to pradėjo prekiauti biržoje.

IÅ¡ esmės atsakovo įžvalgumo dėka sukaupė pakankamai daug turto. Tai darė naudodamas ir savo asmenines, ir Å¡eimos lėšas su ieÅ¡kovės sutikimu ir valia. Garažus sÅ«nui pasiÅ«lė padovanoti ekonomiÅ¡kumo ir taupumo sumetimais. Padovanoti ar parduoti butÄ notarine tvarka be ieÅ¡kovės sutikimo neturėjo jokios galimybės. Visa tai palaikyta atsakovo kalte dėl Å¡eimos iÅ¡irimo, sutrumpintas susitaikymui skirtas terminas. Mano, kad skyrybų priežastis kita: užauginus vaikus ir sukaupus gana didelį turtÄ , ieÅ¡kovė nusprendė, kad gali gyventi ir viena.

VisÄ skyrybų procesÄ stengėsi Å¡eimÄ iÅ¡saugoti ir susitaikyti, taikytis ėjo kartu su sÅ«numi, liudytoja T. B.. IeÅ¡kovė tai daryti kategoriÅ¡kai atsisakė. Teismo sprendimo Å¡aliÅ¡kumÄ rodo ir tie faktai, kad iÅ¡ esmės remiamasi tik ieÅ¡kovės ir jos motinos iÅ¡sakytais teiginiais, tačiau nevertinama įrodymų visumos.IeÅ¡kovė tvirtino, kad negalėjo naudotis nei savo uždarbiu, nei Å¡eimos biudžeto lėšomis. Tai teismas priėmė už faktÄ tačiau neatsižvelgė, kad pati ieÅ¡kovė pripažino, jog iÅ¡ Å¡eimos biudžeto lėšų ji asmeniÅ¡kai savo vardu į savo sÄ skaitÄ Ä¯nešė 55 000 Lt, kuriuos išėmė: 2005-05-06 pagal kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 700083 - 15 120,13 Lt, 2005-09-15 pagal kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 15642 - 40 000 Lt.

Ieškinyje tai nutylėta, teisme tikslios sumos net „neprisimena". Be to, ieškovė ir pati dalyvavo automobilių versle: 2005-08-13 banke konvertavo 10 329,25 Lt į 3 650 JAV dolerių ir apmokėjo už automobilį; 2006-04-27 už automobilį apmokėjo 5 465 JAV dolerius. Teismas neatsižvelgė ir į tai, kad ieškovė iš bendrų santuokinių lėšų, prasidėjus skyrybų procesui, brolio O. M. vardu nusipirko automobilį ir šiuo metu juo naudojasi. Tai akivaizdžiai patvirtino liudytoja R.

B.. Liudytojas O. M. pripažino, kad paskolÄ (5 000 JAV dolerių), kuriÄ jam suteikė atsakovas, grÄ Å¾ino asmeniÅ¡kai ieÅ¡kovei 2009 metais, kai bendro Å«kio nebevedė.VisiÅ¡kai nevertinti prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodyti Å¡eimos iÅ¡irimo motyvai: kad ieÅ¡kovė pažeidė sutuoktinės pareigas bÅ«dama Å¡iurkÅ¡ti, nervinga, nepuoselėjo Å¡eimos santykių, negerbė, nerėmė atsakovo nei moraliai, nei materialiai; kad 2009 m. atsakovo tėvÄ iÅ¡tikus infarktui ji nei karto jo neaplankė, nelankė ir sergančios jo motinos, nedalyvavo jos laidotuvėse; nepaisydama atsakovo praÅ¡ymų ir siekdama jį įskaudinti iÅ¡sivežė kates ir jų registravimo dokumentus perrašė savo vardu.

Esant tokioms bylos aplinkybėms, CK 3.27 ir 3.60 str. 2 d. remtasi nepagrįstai, santuoka turėjo bÅ«ti nutraukta vadovaujantis CK 3.61 str. nuostatomis.Nesutinka su sprendimo dalimi dėl paveldėtomis lėšomis nupirktų 3 garažų nepripažinimo atsakovo asmenine nuosavybe, taip pat dėl dalies turto priteisimo ieÅ¡kovei: už paveldėtus pinigus nusipirko tris garažus. 2001-12-29 garaÅ¾Ä (boksÄ ) Nr. 62, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 6 000 Lt. 2003 metais kovo mėnesį - garaÅ¾Ä (boksÄ ) su rÅ«siu, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 6 000 Lt. 2004 metais rugsėjo mėnesį - garaÅ¾Ä (boksÄ ) su rÅ«siu, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 6 410 Lt.

Å is turtas, kurio vertė 18 410 Lt įtrauktas į bendro sutuoktinių turto balansÄ pripažintinas atsakovo asmenine nuosavybe; 0.0900 ha dydžio žemės sklypo SB „Apynėlis“, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), registruoto nuosavybės teise atsakovo vardu, registro Nr. (duomenys neskelbtini), įgyto 1998-06-25 pirkimo pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo vertė 5 700 Lt, su jame esančiais: 21 100 Lt vertės sodo pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 199 Lt vertės Å¡iltnamiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 93 Lt vertės kiemo aikÅ¡tele, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 0.0600 ha dydžio, 3 800 Lt vertės žemės sklypo SB „Apynėlis“, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), registruoto nuosavybės teise mano vardu, registro Nr. (duomenys neskelbtini), įgyto 1998-06-25 pirkimo pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini).Nesutinka su teismo sprendimu dėl 0,0900 ha žemės sklypo su nameliu paskyrimo ieÅ¡kovės asmeninėn nuosavybėn. Sodo namelio rekonstrukcijai Å¡alys ruošėsi jau prieÅ¡ 5-6 metus, tai patvirtino ir liudytojai G.

Å ., S. V.. IeÅ¡kovė tam pritarė. RekonstrukcijÄ atidėliojo, tačiau jos neatsisakė. RekonstrukcijÄ pradėjo savo ir sÅ«naus jėgomis, dar kai kuriems darbams samdė meistrÄ S. K., jam sumokėjau 5 850 Lt, gavo statybos leidimÄ . Pradžioje ieÅ¡kovė neprieÅ¡taravo, supyko tuomet, kai pradėjo ardyti stogÄ - esÄ griauna. Neskaitant atsakovo ir sÅ«naus asmeninio darbo, rekonstrukcija atsakovui kainavo 19 048,75 Lt. Pradėdamas rekonstrukcijÄ nemanė, kad bÅ«tinas ieÅ¡kovės raÅ¡ytinis sutikimas – statė ir jokios pagalbos, lėšų iÅ¡ jos nereikalavo.

Registro centro duomenimis namelis įvertintas 21 100 Lt, už rekonstrukcijÄ sumokėjo, neskaitant asmeninio darbo, beveik tiek pat. Todėl, asmeniniu darbu ir lėšomis pastato vertę atsakovas padvigubino. Kompensacijos už tai neprašė, nes tikėjo, kad turtas, kurį didžiÄ ja dalimi yra pats sukÅ«ręs, bus priteistas jam. Todėl mano, kad teismo nuostata apie sÄ Å¾iningumo principo pažeidimÄ nepagrįsta dar ir dėl to, kad prasidėjus skyrybų procesui atsakovas dėjo visas pastangas susitaikyti ir Å¡eimÄ iÅ¡saugoti.

Teismas padalino turtÄ savo nuožiÅ«ra, 3 kambarių butÄ priteisė atsakovui, nors, pagal iÅ¡dėstytus motyvus, jis gyvens vienas, o ieÅ¡kovė - „su Å¡eima“, garaÅ¾Ä (duomenys neskelbtini) - ieÅ¡kovei, nors ji jo atsisakė.Motyvas, kurio pagrindu ginčo sodo sklypas priteistas ieÅ¡kovei, kad jos Å¡eima „didesnė“ irgi nepagrįstas. Nė vieno iÅ¡ vaikų gyvenamoji vieta su ieÅ¡kove nenustatyta, nes jie - pilnamečiai, mokosi universitetuose Vilniuje, sÅ«nus gyvena atsakovo brolio bute Vilniuje, iÅ¡ esmės - jo iÅ¡laikomas.

Dukra, įtakota motinos, lėšų pragyvenimui iÅ¡ atsakovo kol kas neima, tačiau padeda ir nepraÅ¡omas. Ä® Kėdainius sugrįžta tik tėvų aplankyti ir per atostogas. Jau vykstant skyryboms, atsakovui rekonstruojant sodo namelį, abu vaikai visÄ vasarÄ gyveno su atsakovu. Todėl teismo iÅ¡vados, kad vaikus iÅ¡laiko ieÅ¡kovė, kad jie atvažiuos tik pas jÄ , kad jo santykiai su vaikais blogi - nepagrįstos. Su sÅ«numi atsakovo santykiai labai geri ir teismui nederėjo nuspręsti, kurį tėvÄ vaikai turėtų lankyti, o kurį - ne. IeÅ¡kovei priteisus 6 arų sklypÄ toje pačioje SB „Apynėlis“, unik.

Nr. (duomenys neskelbtini) visi jos poreikiai daržovėms, poilsiui, darbui bÅ«tų patenkinti. Šį sklypÄ teismas priteisė atsakovui vieninteliu motyvu - „pagal ieÅ¡kovės reikalavimÄ â€œ. Pažymi, kad didelį, 15 arų, sklypÄ su nameliu, kurio rekonstrukcija dar nėra visiÅ¡kai baigta, tinkamai iÅ¡laikyti, prižiÅ«rėti, remontuoti ieÅ¡kovei bÅ«tų labai problematiÅ¡ka. TÄ faktÄ patvirtino ir vaikai, kuriems pageidaujant, ilsėtis sode bus sudarytos visos sÄ lygos. AB „Lifosa“ atsakovas dirba nuo 1988 metų labai pavojingÄ sveikatai darbÄ , todėl 1998 m.

įsigijo sodo sklypÄ su nameliu prie tvenkinio, kad bent iÅ¡ dalies po darbo, prie vandens galėtų atgauti sveikatÄ ir jėgas. Trijų kambarių butÄ (duomenys neskelbtini) teismas priteisė atsakovui, nors toks didelis butas jam nėra reikalingas ir jis jo atsisakė. Kompensacijos, 22 304 Lt, už vertingesnį turtÄ nereikalauja (buto vertė– 71 700 Lt, 9 arų sklypo su nameliu – 27 092 Lt). IeÅ¡kovė tvirtino, kad prie Å¡io buto pirkimo prisidėjo savo ikisantuokinėmis lėšomis, pardavė a/m „Moskvič“, todėl Å¡io buto paskyrimas ieÅ¡kovei atitiktų ir tam tikrus moralinius bei finansinius kriterijus.

Tokiu atveju atsakovui priteistinas 2 kambarių butas (duomenys neskelbtini), kurį jam yra skyrusi darbovietė, o privatizuotas santuokoje už simbolinę kainÄ .Teismas nurodė, kad 59 344,60 Lt sumos, gautos už parduotas akcijas panaudojimo CK 3.109 str. numatytų prievolių vykdymui ar bendrų Å¡eimos poreikių tenkinimui atsakovas neįrodinėjo, todėl Å¡iÄ sumÄ priteisė jam. IÅ¡vada neatitinka tikrovės: nurodė, kad be naujų akcijų pirkimo už 12 031 Lt, apie 20 000 Lt iÅ¡leido sodo namelio rekonstrukcijai, parama sÅ«nui 12 000 Lt pinigais, automobilis – 8 500 Lt viso - apie 20 000 Lt, likusi dalis - sergantiems tėvams gydyti, slaugai, laidotuvėms, pragyvenimo reikmėms.

Atsakovo 50 proc. darbo užmokesčio buvo atskaitoma dukters iÅ¡laikymui pagal teismo sprendimÄ . Be to, indėlių pinigai iÅ¡leisti 2009 metais, dar iki ieÅ¡kinio užregistravimo teisme, todėl, gyvenant santuokoje ir juridine prasme negali bÅ«ti laikoma kaip panaudoti asmeniniams tikslams ar prieÅ¡ingai Å¡eimos interesams. Sprendimas prieÅ¡taringas, nelogiÅ¡kas bei Å¡aliÅ¡kas ir ta prasme, kad konstatavus minėtas aplinkybes, į ieÅ¡kovės įrodytus faktinius veiksmus neatsižvelgta: po to, kai bylÄ jau buvo teisme, ji iÅ¡ bendrų Å¡eimos lėšų brolio O.

M. vardu nusipirko automobilį; pasisavino ir iÅ¡ bendrų Å¡eimos lėšų paskolintus O. M. 5 000 JAV dolerių. IeÅ¡kovė nuslėpė faktus apie 55 000 Lt pervedimÄ Ä¯ jos sÄ skaitÄ , Å¡ios lėšos į bendrÄ turtÄ neįtrauktos, sÄ skaitų iÅ¡klotinės nepateiktos, kad per savo sÄ skaitÄ vykdė valiutines operacijas, 3 650 ir 5 465 JAV dolerių pervedimÄ už automobilius, ir tai byloje nuslėpė, ji laikytina nesÄ Å¾ininga. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė praÅ¡o Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011-07-13 sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti.

Teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovas kaltas dėl santuokos iÅ¡irimo. Pagrindinės priežastys, nulėmusios Å¡alių santuokos iÅ¡irimÄ , buvo fizinis ir psichologinis smurtas. Tai, kad atsakovas vartojo fizinį smurtÄ jos atžvilgiu, patvirtino ir abu jų vaikai Renata ir A. B.. SÅ«naus teiginiai, kad jis matė, kaip tėvas pakėlė rankÄ prieÅ¡ motinÄ , neleido iÅ¡spausdinti kryžiažodžio, nustÅ«mė mamÄ ant lovos ir mama nugriuvo, įrodo, kad atsakovas naudojo smurtÄ ieÅ¡kovės atžvilgiu.

Visus veiksmus teismas pagrįstai vertino kaip fizinį smurtÄ , fizinės jėgos panaudojimÄ , o tokie atsakovo veiksmai negali bÅ«ti pateisinami. Atsakovo praÅ¡ymas vertinti Å¡iuos abu atvejus kaip sutuoktinių buitinį konfliktÄ , nesukalbėjimÄ vertintinas kritiÅ¡kai. Dėl to, kad iÅ¡iro santuoka didelę įtakÄ turėjo atsakovo naudojamas ieÅ¡kovės atžvilgiu psichologinis smurtas: priekaiÅ¡tai jai dėl jos nesantuokinio neįgalaus vaiko, neleidimas lankyti jos tėvų, dalyvauti darbo kolektyvo Å¡ventėse, vadinimas tiek jÄ , tiek nepilnamečių vaikų įžeidžiančiais žodžiais.

Teismas visiÅ¡kai pagrįstai šį psichologinį ieÅ¡kovės atžvilgiu naudojamÄ smurtÄ pripažino atsakovo kaltės dėl iÅ¡irusios santuokos įrodymu. Atsakovas neteikė jų dukteriai Renatai materialinio iÅ¡laikymo kai ji buvo dar nepilnametė, dėl to ji buvo priversta kreiptis į teismÄ dėl jos iÅ¡laikymo. DukrÄ ieÅ¡kovė iÅ¡laiko ir Å¡iuo metu, todėl atsakovo teiginiai apie jo pagalbÄ â€“ iÅ¡sigalvojimas. Atsakovas pamirÅ¡ta, kad už sÅ«naus buto nuomÄ sumoka ieÅ¡kovė, praktiÅ¡kai iÅ¡ jos lėšų jis maitinasi, sugrįžęs į Kėdainius savaitgaliais gyvena kartu su ieÅ¡kove ir tuo metu ji visiÅ¡kai jį iÅ¡laiko.

Tai, kad vaikams reikėjo „valgyti po antklode'" ieÅ¡kovė sužinojo iÅ¡ savo vaikų, todėl atsakovas negali teigti, kad ieÅ¡kovė tuos faktus iÅ¡galvojo. Negalėjimas vaikams bet kada naudotis Å¡aldytuve esančiu maistu buvo vienas iÅ¡ atsakovo „auklėjimo metodų". Bandymas įregistruoti sÅ«naus Aivaro vardu neregistruotus garažus nekilnojamojo turto registre, aiÅ¡kinant tai ekonomiÅ¡kumo ir taupumo sumetimais, įrodo tik atsakovo bandymÄ iÅ¡saugoti šį santuokoje įgytÄ turtÄ sau.

Neabejoja, kad po santuokos nutraukimo visus Å¡iuos garažus atsakovas bÅ«tų privertęs sÅ«nų perleisti jam. Kad ir toliau atsakovas bando naudoti psichologinį smurtÄ , matyti iÅ¡ to, kad atsakovas net kaltina ieÅ¡kovę katės registravimo dokumentus perraÅ¡ius jos vardu. Auginama katė registruota dukters Renatos vardu. Atsakovo pateikta darbinė charakteristika neatskleidžia atsakovo bendravimo ypatybių Å¡eimoje, todėl ji negali bÅ«ti įrodymas, kad atsakovas bandė iÅ¡saugoti Å¡eimÄ .Mano, kad atsakovo praÅ¡ymas teismui skirti terminÄ jiems susitaikyti buvo sÄ lygojamas tik savanaudiÅ¡kais motyvais:

1) per skirtÄ terminÄ galėtų dalį santuokos metu įgyto turto užregistruoti kaip sÅ«naus asmeninę nuosavybę ir kad tas turtas nebÅ«tų dalijamas, 2) be ieÅ¡kovės žinios ir sutikimo pradėdamas sodo namelio, kurį ji prašė priteisti jai asmeninės nuosavybės teise, rekonstrukcijÄ , bandė šį turtÄ iÅ¡saugoti sau, motyvuodamas įdėtomis jam neva priklausančiomis lėšomis bei darbu. Per nustatytÄ terminÄ tarp Å¡alių nebuvo kalbos kaip jie galėtų iÅ¡saugoti Å¡eimÄ , kaip turėtų pakeisti savo asmenines savybes, kad jos netrukdytų kitam sutuoktiniui.

Taigi visi atsakovo teiginiai apie mėginimÄ iÅ¡saugoti santuokÄ yra melas. Todėl teismo sprendimas dalyje dėl atsakovo kaltės mÅ«sų santuokos iÅ¡irime yra visiÅ¡kai pagrįstas, teisėtas, todėl nekeistinas. Teismas visiÅ¡kai pagrįstai priteisė ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise sprendime iÅ¡vardytÄ turtÄ . Didžiausi nesutarimai buvo tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo dėl to, kam turėtų atitekti 9 ir 6 arų sklypai bei ten pastatytas sodo namelis su priklausiniais sodų bendrijoje „Apynėlis“.

Teismas, atsižvelgdamas į aplinkybes pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ ir šį turtÄ priteisė ieÅ¡kovei. Teismas visiÅ¡kai teisingai vertino, kad Å¡io turto priteisimas atsakovui jo nurodytais motyvais bÅ«tų nesÄ Å¾iningas, nes rekonstrukcija prasidėjo jau ieÅ¡kovei pateikus ieÅ¡kinį teismui ir atsakovui žinant jos reikalavimus, todėl atsakovo nesÄ Å¾iningi veiksmai negali bÅ«ti pagrindu priteisti jam šį turtÄ . Tai, kad sodo namo rekonstrukcija yra nebaigta ir ieÅ¡kovei teks jÄ baigti, teks iÅ¡laikyti didelį sodo sklypÄ irgi negali bÅ«ti pagrindu keisti priimtÄ teismo sprendimÄ , nes ji gaunu nuolatines pajamas darbe, gali realizuoti dalį jai tekusio turto ir taip pabaigti rekonstrukcijÄ .

Mano, kad prie statinio rekonstrukcijos galėtų prisidėti ir sÅ«nus, jau turintis Å¡iokios tokios patirties atliekant rekonstrukcijos darbus. Tiek ieÅ¡kovės indelis, tiek atsakovo indelis į bendro turto įgijimÄ yra vienodas, nes įgyjant nekilnojamÄ jį turtÄ , automobilių versle buvo naudojami tiek jo, tiek ieÅ¡kovės gauti už darbÄ AB „ Lifosa" pinigai. Ä®sigyjant turtÄ , visa jų Å¡eima buvo priversta riboti savo poreikius. Apie tai, ar atsakovas naudojo paveldėtus pinigus ir kiek jų naudojo automobilių versle ieÅ¡kovei nėra žinoma, nes apie tai jis neinformuodavo.

IeÅ¡kovės banko kortelė buvo pas atsakovÄ ir jis disponavo tomis lėšomis savo nuožiÅ«ra. Visos bankinės operacijos, atsiskaitymai už automobilius per ieÅ¡kovės sÄ skaitÄ buvo vykdoma tik su atsakovo žinia, nes ieÅ¡kovė negalėjo žinoti nei kam pervesti pinigų sumas, nei kokiÄ sumÄ . Ä®gyjant nekilnojamÄ jį turtÄ buvo naudojami jų abiejų uždirbti ir sutaupyti pinigai, nes gaudavo pakankamai nemažus atlyginimus, o nekilnojamojo turto kainos tuo metu Kėdainiuose buvo labai mažos.

Atsakovas nepateikė jokių konkrečių įrodymų, patvirtinančių, kad nekilnojamasis turtas – garažai įgyti iÅ¡ jo asmeninių lėšų, be to buvo iÅ¡reikÅ¡ta atsakovo valia šį turtÄ Ä¯gyti asmeninėn nuosavybėn. Ir vieÅ¡ame registre Å¡ie garažai yra registruoti kaip jų bendra jungtinė nuosavybė. Teismas visiÅ¡kai pagrįstai Å¡iuos garažus nepripažino atsakovo asmenine nuosavybe. Pagrindo keisti sprendimÄ Å¡ioje dalyje nėra. Kol vyko Å¡ios bylos nagrinėjimas yra pasikeitę ieÅ¡kovės poreikiai.

Didesnę laiko dalį abu vaikai praleidžia nebe namuose, todėl ieÅ¡kovei nereikia didelio buto, kurio iÅ¡laikymas kainuoja nemažas lėšas ((duomenys neskelbtini)). Teismas pagrįstai priteisė ieÅ¡kovei mažesnį butÄ ir pagrindo keisti sprendimÄ Å¡ioje dalyje nėra. Visas nekilnojamasis turtas iki Å¡iol yra atsakovo žinioje, dalį turto jis nuomoja ir gauna pajamas, kai kuriuose butuose jis po 2011-07-13 dienos priimto sprendimo pakeitė spynas ir į juos patekti ieÅ¡kovė negali. Atsakovas vienas naudojasi ir sodo nameliu, o ieÅ¡kovei nuvykus, jis sekiojo paskui jÄ ir dėl tokio atsakovo elgesio ji buvo priversta iÅ¡ naujo patirti psichologinį spaudimÄ .

Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Byloje nustatyta, kad šalys susituokė 1990-05-19, santuokoje gimę vaikai yra pilnamečiai (t. 1, b. l. 8-11).

IeÅ¡kovė L. B. 2009-12-22 pateikė ieÅ¡kinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, kaltindama atsakovÄ Å¡ykÅ¡tumu, smurtavimu jos atžvilgiu, neiÅ¡tikimybe. Atsakovas A. B. 2010-12-20 pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės, teigdamas, jog ieÅ¡kovė pažeidė sutuoktinės pareigas, nesirÅ«pina Å¡eimos gerove, ignoravo sutuoktinių lygias teises, nebuvo lojali, negerbė jo ir nerėmė moraliai (t. 1, b. l.2, t. 2, b. l. 46). Å alys prašė padalinti santuokoje įgytÄ turtÄ , pripažino, kad bendro Å«kio neveda nuo 2009 metų spalio mėnesio.Apeliantas A.

B. nesutinka su Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimu dalyje dėl santuokos nutraukimo dėl jo kaltės; dėl 2 kambarių buto (duomenys neskelbtini), 0,09 ha sodo sklypo su pastatais, 17 559,64 Lt kompensacijos priteisimo ieÅ¡kovei; dėl garažų, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pripažinimo bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybę. Dėl santuokos nutraukimo. Vienas iÅ¡ įstatyme nustatytų santuokos pasibaigimo pagrindų yra jos nutraukimas faktiÅ¡kai iÅ¡irus santuokai dėl kito sutuoktinio kaltės (CK 3.49 str. 2 d., 3.60 str. 1 d.).

Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl Å¡eimos iÅ¡irimo, jeigu jis iÅ¡ esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35, 3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiÅ«riu (CK 3.60 str. 2 d.). Ä®statymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpcijÄ , kada santuoka yra laikoma iÅ¡irusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė.

Tokie atvejai – tai sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimÄ , jo neiÅ¡tikimybė, žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar Å¡eimos nariais, palikimas Å¡eimos ir nesirÅ«pinimas ja daugiau kaip vienerius metus. Teismų praktikoje kaip pagrindas taikyti CK 3.60 straipsnio 1 dalį (nutraukti santuokÄ dėl sutuoktinio kaltės) pripažįstamas ne tik CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodytas sutuoktinio elgesys, bet ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirÅ«pinimas Å¡eimos nariais, jų žeminimas ir kt.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodÄ teismų praktikÄ Å¡ios kategorijos bylose yra nurodęs, kad sutuoktinių viena iÅ¡ pareigų – vienas kitÄ remti. Jie privalo bÅ«ti vienas kitam lojalÅ«s, vienas kitÄ gerbti, remti moraliai ir materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų Å¡eimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Sutuoktinio lojalumo pareigos, nustatytos CK 3.27 straipsnyje, pažeidimas sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai apie sutuoktinio kaltę dėl santuokos nutraukimo, jeigu Å¡is nebuvo lojalÅ«s, jeigu tÄ pareigÄ pažeidė iÅ¡ esmės – kad dėl to sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas, nebuvo iÅ¡siaiÅ¡kintos nepasitikėjimo vienu iÅ¡ sutuoktinių aplinkybės ir priežastys ir nebuvo ieÅ¡koma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryÅ¡ius (pvz.:

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-01-28 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2011-01-25 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2011-05-09 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-233/2011).Nagrinėjamoje byloje Kėdainių rajono apylinkės teismas, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visetÄ , konstatavo atsakovo kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo ir teisėjų kolegija su Å¡ia iÅ¡vada sutinka. Apelianto argumentai, kad ieÅ¡kovės pastÅ«mimas, nuo kurio Å¡i krenta, laikymas apglėbus, kai ji prieÅ¡inasi ir bando iÅ¡trÅ«kti, vaikų vadinimas žeminančiais žodžiais, griežta finansinė kontrolė negali bÅ«ti vertinami kaip smurtas, konfliktas ir jo kaltė, atmestini.

Atsakovo netoleruotina elgesį su ieÅ¡kove patvirtino teisme liudytojai, Å¡alių vaikai, ieÅ¡kovės artimieji. Nėra pagrindo netikėti jų paaiÅ¡kinimais, natÅ«ralu, kad apie savo iÅ¡gyvenimus ir nuoskaudas ieÅ¡kovė dalinosi su artimiausiais žmonėmis - mama, broliu. Tai, kad atsakovas užpyko dėl smulkmenos, ieÅ¡kovei atspausdinto kryžiažodžio, rodo jo valdingumÄ , norÄ kontroliuoti Å¡eimos narius, įvykius, ieÅ¡kovės laisvės varžymÄ , lojalumo trÅ«kumÄ . Atsakovas pripažįsta, kad ginčo metu stÅ«mė ieÅ¡kovę, bet ji neužsigavo, nes krito ant pagalvių.

Vien tik todėl, kad ieÅ¡kovė „neužsigavo“, nereiÅ¡kia, kad atsakovas nepanaudojo smurto. Tas pats pasakytina ir apie kitus konfliktus: ieÅ¡kovė nori iÅ¡trukti, tačiau jai neleidžiama, ji laikoma prieÅ¡ savo valiÄ , naudojant jėgÄ . Nepaneigtos ir tos aplinkybės, kad atsakovas nuolatos kontroliavo ieÅ¡kovės elgesį, laisvalaikį, jos norÄ bendrauti su tėvais, žiÅ«rėti televizorių ir pan. Tokiu atsakovo elgesiu iÅ¡reiÅ¡kiamas nepasitikėjimas ieÅ¡kove, tačiau kuo jis pagrįstas, atsakovas neatskleidė.

Jo nesiskaitymas su ieškove, nepaisymas jos pageidavimų, norų, draudimas bendrauti su artimaisiais savo nuožiūra žemina ir yra netoleruotinas. Be abejonės ieškovę skaudino ir atsakovo elgesys su vaikais, jų žeminimas skaudžiais, užgauliais žodžiais, priekaištai dėl valgio. Iš šalių vaikų paaiškinimų matyti, kad jie nepamiršo užgaulių atsakovo žodžių, todėl vengia bendravimo su tėvu, nežiūrint į tai, kad jis perka jiems vertingus daiktus. Iki šiol R.

B. pamena, kaip prašė tėvo Å¡okoladukų, tačiau Å¡is nupirkęs Å¡okoladukus atidavė juos gėlių pardavėjai, bet ne jiems (t. 2, b. l. 96). Nors vaikai jau pilnamečiai, ryÅ¡ys su mama Å¡iltesnis, artimesnis, jÄ labiau pasitiki ir mieliau bendrauja, su tėvu bendrauja iÅ¡ pareigos. IÅ¡ Å¡alių ir jų vaikų paaÅ¡ikinimų, matyti, kad atsakovas vienas kontroliavo Å¡eimos finansus, jo žinioje buvo ir ieÅ¡kovės mokėjimo kortelė. Nors jis teigia, kad ir jo banko kortelė taip pat buvo laisvai prieinama Å¡eimos nariams, Å¡ių aplinkybių niekas nepatvirtino.

Atsakovo nepasitikėjimÄ ieÅ¡kove, perdėtÄ taupumÄ patvirtina jo veiksmai: perkant-parduodant turtÄ , akcijas su ieÅ¡kove nebuvo derinama, ji nebuvo informuojama apie tai, kaip ir kur jis ketina investuoti pinigus, kÄ Ä¯gyti, ar parduoti. Atsakovo argumentai dėl ieÅ¡kovės kaltės, kad ji buvo Å¡iurkÅ¡ti, nervinga, negerbė ir nerėmė jo, atmestini, nes jiems pagrįsti atsakovas nepateikė jokių įrodymų. PrieÅ¡ingai, teismo posėdyje pats pareiÅ¡kė, jog priekaiÅ¡tų ieÅ¡kovei kaip žmonai ir vaikų motinai jis neturi (t. 2, b. l. 92).

Be to, akivaizdu, kad nuolat trunkantis fizinis ir psichologinis smurtas, laisvės ribojimas yra svarbios priežastys, ardančios šeimos gyvenimo, kuris turėtų būti grindžiamas sutuoktinių tarpusavio pagarba ir parama, pamatus, tokiomis aplinkybėmis iš kito sutuoktinio sunku reikalauti supratimo, pagarbos ir lojalumo.CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Šioje įstatymo normoje yra įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji yra nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia.

IeÅ¡kovė turėjo pareigÄ Ä¯rodyti aplinkybes, kad dėl Å¡eimos iÅ¡irimo kaltas atsakovas. Teismas, remdamasis byloje esančiais faktiniais duomenimis, gali konstatuoti, kad atitinkama aplinkybė yra įrodyta, jeigu Å¡alies pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ esant nei jos nesant (tikimybių pusiausvyros principas). Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , kad, kad Å¡eima iÅ¡iro dėl atsakovo kaltės, laiko pagrįsta ir įrodyta.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo. Bylos duomenimis nustatyta, kad Å¡alys santuokos metu įgijo tokį nekilnojamÄ jį turtÄ Kėdainių mieste:•3 kambarių butÄ su rÅ«siu, (duomenys neskelbtini), 71 700 Lt vertės;• 2 kambarių butÄ su rÅ«siu, (duomenys neskelbtini), 52 500 Lt vertės;•1 kambario butÄ su rÅ«siu, (duomenys neskelbtini), 34 500 Lt vertės;•1 kambario butÄ su rÅ«siu, (duomenys neskelbtini), 34 200 Lt vertės;• garaÅ¾Ä (boksÄ ) su rÅ«siu, (duomenys neskelbtini), 6 000 Lt vertės;• garaÅ¾Ä (boksÄ ) su rÅ«siu, (duomenys neskelbtini), 6 410 Lt vertės;• garaÅ¾Ä (boksÄ ), (duomenys neskelbtini), 6 000 Lt vertės;• garaÅ¾Ä (boksÄ ), esantį (duomenys neskelbtini), 6 000 Lt vertės;• garaÅ¾Ä (boksÄ ), esantį (duomenys neskelbtini),6 000 Lt vertės;• garaÅ¾Ä (boksÄ ), (duomenys neskelbtini), 7 000 Lt vertės;• garaÅ¾Ä , garažų bendrijoje „JanuÅ¡ava“, 4 000 Lt vertės;• 0,09 ha žemės sklypÄ , SB „Apynėlis“, 5 700 Lt vertės;• sodo pastatÄ , Å¡iltnamį, kitus statinius bendros 21 392 Lt vertės;• 0,06 ha žemės sklypÄ , esantį SB „Apynėlis“, 3 800 Lt vertės;• 0,06 ha žemės sklypÄ , SB „Apynėlis“, 3 800 Lt vertės;Bendra nekilnojamojo turto vertė yra 269 002 Lt.

Å alys dalintinu turtu nurodo ir automobilį Ford Sierra 200 Lt, todėl dalijamo turto balansas yra 269 202 Lt (:2=134 601 Lt).Atsakovas nesutinka su Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimo dalimi dėl santuokoje įgyto turto padalijimo. Jo nuomone teismas netinkamai sudarė santuokoje įgyto turto balansÄ ir todėl neteisingai jį padalino. Nepagrįstai pripažino bendrÄ ja sutuoktinių nuosavybe tris garažus (duomenys neskelbtini), boksus 10, 14 ir 62, nes Å¡iuos garažus jis įgijo iÅ¡ asmeninių paveldėtų lėšų.

VisiÅ¡kai neįvertino teismas jo turėtų asmeninių lėšų, 2001-2003 metais paveldėjo 110 000 Lt sumÄ . Nesutinka su tuo, kad ieÅ¡kovei atiteko 0,06 ha žemės sklypas sodų bendrijoje „Apynėlis“, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas 1998-06-25 ir 0,09 ha sodo žemės sklypas su jame esančiu pastatu, kurį jis pradėjo rekonstruoti ir į rekonstrukcijÄ jau investavo apie 19 000 Lt. Sutinka, kad ieÅ¡kovei atitektų trijų kambarių butas (duomenys neskelbtini) ir vieno kambario butas (duomenys neskelbtini).

Nesutinka su teismo išvadomis dėl akcijų vertės, piniginių lėšų gautų už parduotas akcijas panaudojimo, ieškovės turimų AB „Lifosa“ akcijų kaina.Teisėjų kolegija, įvertinusi faktines bylos aplinkybes, pateiktus įrodymus iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl nekilnojamojo turto padalijimo. Dėl paveldėtų lėšų ir trijų garažų nuosavybės.Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovas 2001-10-22, 2002-08-26 ir 2003-03-31 paveldėjo bendroje sumoje 27 415,39 JAV dolerius (t.2, b. l. 58-63), t. y. apie 110 000 Lt.

Jis teigia, kad už šiuos pinigus asmeninės nuosavybės teise įgijo tris garažus (duomenys neskelbtini), boksus 10, 14 ir 62, (duomenys neskelbtini). Ieškovė teigia, kad paveldėtas lėšas atsakovas naudojo automobilių pirkimo-pardavimo versle. Nustatyta, kad garažas (duomenys neskelbtini) įgytas 2003-03-03 pirkimo-pardavimo sutartimi, garažas (duomenys neskelbtini) įgytas 2004-09-14 pirkimo-pardavimo sutartimi, abu garažai įregistruoti L. B. ir A. B. vardu kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (t. 1, b. l. 19-20).

Duomenų apie garažo (duomenys neskelbtini) įgijimÄ nėra, įregistruotas jis tik 2010-07-28 A. B. vardu (t. 2, b. l. 124-125). Nutraukdamas santuokÄ teismas turi padalyti sutuoktinių bendrÄ turtÄ (CK 3.59 straipsnis). Å iam tikslui nustatomas bendro sutuoktinių turto balansas ir kiekvieno sutuoktinio dalys bendrame turte. Ä®statymas reglamentuoja, kad bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu (CK 3.88 str.). Asmenine sutuoktinių nuosavybe yra pripažįstamas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtÄ , jeigu turto įgijimo metu buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta sutuoktinio valia įgyti turtÄ asmeninėn nuosavybėn (CK 3. 89 str. 1 d. 7 p.).

Vertinant, ar ginčo turtas atitinka teisės normoje įtvirtintÄ sÄ lygÄ , kad įgyjant turtÄ turi bÅ«ti aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta sutuoktinio valia įgyti turtÄ asmeninėn nuosavybėn, reikÅ¡minga yra tai, koks atitinkamos valios iÅ¡reiÅ¡kimo bÅ«das buvo pripažįstamas pakankamu ir aiÅ¡kiu, sudarant turto įgijimo sandorį, kokie asmens veiksmai Å¡iuo atžvilgiu buvo laikomi teisiÅ¡kai reikÅ¡mingais ir garantavo teisėtų interesų apsaugÄ . Apeliantas nurodo, kad teismo sprendimas Å¡aliÅ¡kas, nelogiÅ¡kas, neatsižvelgta į Å¡eimos bendrų lėšų panaudojimÄ , paveldėtos lėšos nepripažintos jo asmenine nuosavybe.

Kolegija nesutinka su apelianto argumentais, nes apeliacinio teismo posėdyje tiek apeliantas, tiek jo atstovas pareiÅ¡kė, kad neįmanoma nustatyti ir atskirti ir bendros pinigų masės kaip buvo panaudoti paveldėti 110 000 Lt. Pažymėtina, kad atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė 2010-12-20 ir iki tol buvusiose parengiamuosiuose posėdžiuose net neužsiminė, kad ieÅ¡kovė ketina dalinti ir jo asmeninį turtÄ (t. 1, b. l. 85-86, 141-142, 171). Pateiktame prieÅ¡ieÅ¡kinyje atsakovas nesudarė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės balanso, nepateikė tinkamų įrodymų, patvirtinančių jo teiginius apie tai, kaip buvo susitarta panaudoti paveldėtas lėšas, kokiam turtui įgyti, už kokias sumas ir pan.

Kadangi įrodinėjimo pareiga dėl asmeninių lėšų panaudojimo tenka atsakovui (CPK 12, 178 str.) ir jis nurodomų aplinkybių neįrodė, nėra pagrindo minėtų trijų garažų pripažinti asmenine atsakovo nuosavybe. Nei pirkimo-pardavimo sutartyse, nei registruojant nekilnojamÄ jį turtÄ atsakovas neiÅ¡reiÅ¡kė savo valios įgyti turtÄ asmeninėn nuosavybėn. Atsižvelgiant į atsakovo sÄ skaitose užfiksuotÄ pinigų apyvartÄ , į aukščiau minėtÄ Ä¯rodymų tikimybių pusiausvyros principÄ , labiau tikėtina, kad atsakovo paveldėti pinigai buvo naudojami automobilių pirkimo-pardavimo versle.

Be to, pats atsakovas teigė, kad dalį pinigų investavo į šį verslÄ , dalimi Å¡ių pinigų pasidalino su tėvais, skolino broliui ir skola dar negrÄ Å¾inta (t. 1, b. l. 91-96, 102-107, 111-121, t. 2, b. l. 11-12, 15-19, 31-33, 92-94, 116-118). Esant tokioms faktinėms aplinkybėms teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai visÄ nekilnojamÄ jį turtÄ pripažino Å¡alių bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Dėl butų, garažų, žemės sklypų ir sodo namelio padalijimo.Å alys bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise yra įregistravę 4 butus: du butus po vienÄ kambarį, vienÄ â€“ dviejų kambarių butÄ ir vienÄ - trijų (t. 1, b. l. 18, 23-25) ir tris žemės sklypus sodininkų bendrijoje (SB) „Apynėlis“: du žemės sklypai po 0,06 ha ir vienas – 0,09 ha su jame esančiu sodo pastatu, Å¡iltnamiu ir kitais statiniais (t. 1, b. l. 21-22, 26-28).

Dėl nekilnojamojo turto įvertinimo ginčo tarp Å¡alių nėra.IeÅ¡kovei priteistas vieno kambario butas (duomenys neskelbtini), dviejų kambarių butas (duomenys neskelbtini), 0,09 ha žemės sklypas SB „Apynėlis“ su jame esančiais pastatais ir 0,06 ha žemės sklypas SB „Apynėlis“, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), du garažai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). IÅ¡ viso nekilnojamojo turto ieÅ¡kovei priteista už 130 302 Lt. Atsakovui priteistas vieno kambario butas (duomenys neskelbtini), trijų kambarių butas (duomenys neskelbtini), 0,06 ha žemės sklypas SB „Apynėlis“, 5 garažai ir automobilis Ford Sierra 200 Lt vertės. IÅ¡ viso nekilnojamojo turto atsakovui priteista už 138 900 Lt.Apeliantas praÅ¡o pakeisti sprendimÄ ir jam priteisti dviejų kambarių butÄ (duomenys neskelbtini), 0,09 ha žemės sklypÄ SB „Apynėlis“ su jame esančiais pastatais ir 0,06 ha žemės sklypÄ SB „Apynėlis“, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

IeÅ¡kovei praÅ¡o priteisti trijų kambarių butÄ (duomenys neskelbtini), 0,06 ha žemės sklypÄ SB „Apynėlis“, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garaÅ¾Ä (duomenys neskelbtini) ir teisę į garaÅ¾Ä , esantį garažų bendrijoje „JanuÅ¡ava“. Atsakovas teigia, kad 2010 m. balandžio mėnesį pradėjo sodo namelio rekonstrukcijÄ ir savo asmeninėmis lėšomis jo vertę padidino beveik 19 000 Lt. Atsakovo pateikti į bylÄ dokumentai patvirtina, kad 2010 m. balandžio – gegužės mėnesiais jis pirko įvairias prekes (t. 3, b. l. 27, 30-47), tačiau tai neįrodo, kad sodo pastato vertė padidėjo.

Atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kinį pateikė 2010-12-20, t. y. po sodo pastato pagerinimo, tačiau kaip matyti pastatÄ Ä¯vertino ta pačia kaina – 21 100 Lt (t. 2, b. l. 46-49). Atsakovo manymu ieÅ¡kovei tinkamai iÅ¡laikyti, prižiÅ«rėti ir remontuoti gan didelį sklypÄ su nameliu bÅ«tų labai problematiÅ¡ka, tuo tarpu jis pats moka ir dirba visus statybos, apdailos, santechnikos, elektros darbus.Teisėjų kolegijos nuomone, bÅ«tent Å¡ios atsakovo savybės, t. y. jo įvairiapusiai gabumai statybose ir kitose Å«kio darbuose lemia ginčo sodo sklypo ir namelio priteisimÄ ieÅ¡kovei.

Atsakovui priteistas žemės sklypas sodų bendrijoje, todėl mokėdamas dirbti visus minėtus darbus pastatys jame namelį ir sutvarkys pagal savo poreikius. Tuo tarpu ieÅ¡kovei, kaip moteriai, daug lengviau prižiÅ«rėti, iÅ¡laikyti ir remontuoti jau esamÄ namelį ir sklypÄ ir tai padaryti jai padės ir padeda vaikai. Pirmosios instancijos teismas įvertino, jog abu sutuoktiniai dirbo sode, bet ieÅ¡kovė, anot liudytojo A. G. Å . (t. 2, b. l. 105), dirbdavo labai daug, ir jos darbingumas bei energija sukeldavo kaimynų nuostabÄ .

Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas neturėjo spręsti dėl to, kurį iÅ¡ tėvų vaikai turi lankyti, nes jie pilnamečiai, studijuoja ir nuolat su tėvais negyvena. IÅ¡ Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimo matyti, kad teismas nesprendė dėl vaikų pareigos lankyti tėvus. Tačiau iÅ¡ nustatytų faktinių bylos aplinkybių matyti, kad Å¡alių vaikai, atvykdami atostogų, mieliau leidžia laikÄ su ieÅ¡kove, jų ryÅ¡ys su mama Å¡iltesnis, artimesnis, jÄ labiau pasitiki. IeÅ¡kovė nurodė, kad ginčo sodo namas ir sklypas buvo perkami jos gimtadienio proga, tarsi dovana ir Å¡ios aplinkybės atsakovas neneigė.

BÅ«tent dėl to, kad ieÅ¡kovei priteistas sodo namelis su žemės sklypais, atsakovui priteistas vertingesnis turtas: trijų kambarių butas ir tokiu bÅ«du iÅ¡laikoma pusiausvyra tarp kiekvienam sutuoktiniui atitenkančio turto dalies. Pažymėtina, kad pats atsakovas nesutiko, kad trijų kambarių butas atitektų ieÅ¡kovei, nes tai jo namai (t. 1, b. l. 142). Kolegijos nuomone, teismas padalino Å¡alių nekilnojamÄ jį turtÄ nustatęs teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus faktus ir aplinkybes, tinkamai motyvavo Å¡iÄ sprendimo dalį, todėl apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti Å¡iÄ sprendimo dalį.

Dėl akcijų.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovo vardu įregistruotų vertybinių popierių vertė yra 21 461,67 Lt ir juos visus priteisė atsakovui. Taip pat nustatė, kad po ieÅ¡kinio pateikimo teismui atsakovas pardavęs turėtas akcijas, gavo 71 379,04 Lt. Ä®vertinęs, kad 12 031,44 Lt buvo panaudoti atsiskaitymui už akcijas, teismas nustatė, kad likusios 59 344,60 Lt sumos panaudojimo bendrų sutuoktinių prievolių įvykdymui ar bendrų Å¡eimos poreikių tenkinimui atsakovas neįrodinėjo, todėl Å¡iÄ sumÄ ir 21 461,67 Lt vertės akcijas priteisė atsakovui, o ieÅ¡kovei – jos turimas AB „Lifosa“ 1 155 paprastas vardines akcijas.

Už atsakovui tenkančiÄ didesnę turto dalį priteisė ieÅ¡kovei 17 559,64 Lt kompensacijÄ .Atsakovas praÅ¡o panaikinti sprendimo dalį dėl kompensacijos priteisimo. Jis neginčija sprendimo dalies dėl 21 461,67 Lt jo vardu registruotų akcijų, dėl 59 344,60 Lt sumos, gautos pardavus akcijas ir AB „Lifosa“ 1155 PVA, kurių vertė 54 285 Lt. Apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad nesutinka su teismo argumentais dėl ieÅ¡kovei priteistų AB „Lifosa“ akcijų vertės. Kėdainių rajono apylinkės teismas kompensacijÄ ieÅ¡kovei priteisė nustatęs, kad Å¡alims bendrosios nuosavybės teise priklauso 404 293,27 Lt vertės turtas.

IÅ¡ sprendimo matyti, kad Å¡iÄ sumÄ sudaro 269 202 Lt vertės nekilnojamasis turtas ir 135 091,27 Lt vertės vertybiniai popieriai (21 461,67 Lt esamos akcijos + 59 344,60 Lt parduotų akcijų + 54 285 Lt AB „Lifosa“ 1155 PVA). Tam, kad nustatyti ar teisingai priteista ieÅ¡kovei 17 559,64 Lt kompensacija, bÅ«tina įvertinti vertybinių popierių balansÄ .IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad Å¡alys ilgÄ laikÄ dirba AB „Lifosa“. Pagal kiekvieno darbo staÅ¾Ä Ä¯monė nemokamai paskyrė akcijas:

L. B. 1155 PVA, o A. B. 1027 PVA. Å ias aplinkybes Å¡alys patvirtina ir neginčija. Kolegijos nuomone Å¡ios akcijos yra kiekvienos Å¡alies asmeninis turtas ir į dalijamo turto balansÄ neturi bÅ«ti įskaitomos, nes joms įsigyti Å¡alys nenaudojo bendrų Å¡eimos lėšų. IÅ¡ sudaryto vertybinių popierių balanso minusuojama 88 628,56 Lt suma, kuriÄ sudaro: 34 343,56 Lt - atsakovo parduotos 1027 PVA (atskaičius komisinius mokesčius, t. 1, b. l. 97-98) ir 54 285 Lt –ieÅ¡kovei priklausančios AB „Lifosa“ 1155 PVA.

Tokiu bÅ«du Å¡alių turto balansas lygus 315 664,71 Lt (404 293,27 – 88 628,56), t. y. kiekvienam turi atitekti turto už 157 832,35 Lt (315 664,71 : 2). IeÅ¡kovei turto priteista už 130 302 Lt, todėl atsakovas turėtu sumokėti ieÅ¡kovei 27 530,35 Lt kompensacijÄ už jam tenkančiÄ didesnę turto dalį (157 832,35 – 130 302). Pirmosios instancijos teismas priteisė tik 17 559,64 Lt, t. y. kompensacijÄ priteisė mažesnę, nei priklausytų. Tačiau ieÅ¡kovė teismo sprendimo neskundė, o apeliacinės instancijos teismas negali priimti blogesnio sprendimo apeliantui, nei yra skundžiamas (CPK 313 str.), todėl apelianto praÅ¡ymas panaikinti sprendimo dalį dėl 17 559,64 Lt kompensacijos priteisimo atmestinas, kaip nepagrįstas.Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡tyrė teisingam ginčo iÅ¡sprendimui svarbias aplinkybes, visapusiÅ¡kai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino pateiktus Å¡alių įrodymus, tinkamai iÅ¡aiÅ¡kino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai motyvavo savo iÅ¡vadas, todėl priėmė iÅ¡ esmės teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais, nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d., 326 str. 1 d. 1 p.).

Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, iÅ¡ atsakovo priteisiamos bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93, 98 str.). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 13 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 726 Lt (septynis Å¡imtus dvideÅ¡imt Å¡eÅ¡is litus) advokato pagalbos iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir 10 Lt (deÅ¡imt litų) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Teisėjai                                                    Zina Mickevičiūtė                                                     Ramunė Čeknienė                                                     Birutė Valiulienė