2018-05-23 Nr. AB-10206-3-61-3-00686-2016-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-231-492/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00686-2016-7

Procesinio sprendimo kategorija: 20.2.3.2; 37.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 10 000 Eur neturtinei ir 1 000 Eur turtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2015 m. lapkričio 2 d. Lukiškių TI-K direktoriui parašė skundą dėl to, jog po apsilankymo fizinės reabilitacijos kambaryje jam nebuvo suteikta galimybė pasinaudoti dušu. Paaiškino, kad žodžiu kreipėsi į pareigūną, kuris tą dieną jį vedė į fizinės reabilitacijos kambarį, tačiau jam buvo paaiškinta, jog pagal Lukiškių TI-K direktoriaus nurodymus asmenys po fizinės reabilitacijos į dušą nevedami.

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad nuo 2015 m. balandžio 14 d. Lukiškių TI-K direktoriui rašė prašymus, jog jam būtų suteiktas apmokamas darbas, tačiau pateikti prašymai buvo ignoruojami, darbas jam nebuvo nesuteiktas, nors kiti nuteistieji sėkmingai buvo įdarbinti. Pareiškėjo nuomone, tai yra akivaizdi diskriminacija jo atžvilgiu. Pareiškėjas pažymėjo, kad Lukiškių TI-K nuteistasis per mėnesį uždirba 100 Eur. Pareiškėjo teigimu, dėl Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų ir nesugebėjimo ar nenoro įdarbinti jam buvo padaryta akivaizdi turtinė žala, kuri, skaičiuojant nuo 2015 m. balandžio 14 d., sudaro 1 000 Eur, t. y. jeigu būtų įdarbintas nuo 2015 m. balandžio 14 d., jis būtų galėjęs šiuos pinigus uždirbti.

4. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad 2015 m. gruodžio 3 d. Lukiškių TI-K direktoriui parašė skundą dėl to, kad naktį į jo kameros kištukinį lizdą buvo atjungtas elektros tiekimas, nors kitiems nuteistiesiems elektra buvo tiekiama. Pareiškėjo teigimu, dėl šios priežasties jis negalėjo išgerti vaistų. Dėl šios aplinkybės pareiškėjas taip pat teigė buvęs diskriminuojamas.

5. Pareiškėjas pabrėžė, kad 2015 m. lapkričio 18 d., 2015 m. lapkričio 26 d. ir 2015 m. gruodžio 30 d. jis Lukiškių TI-K rašė prašymus sudaryti galimybę susipažinti su sutartimi, sudaryta tarp Lukiškių TI-K ir bendrovės, laisvės atėmimo įstaigoje atliekančios nariuotakojų ir graužikų stebėjimą, naikinimą ir dezinfekciją. Taip pat prašė sudaryti galimybę susipažinti su Kenkėjų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalu. Pareiškėjo tvirtinimu, pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 11 straipsnį jis tokią teisę turi. Pareiškėjas to prašė dėl to, kad jo kameroje nebuvo atliekami jokie buitinių kenkėjų stebėjimo, naikinimo ir dezinfekcijos darbai. Dėl šios priežasties pareiškėjui teko gyventi su vorais ir kitais nariuotakojais. Tai žalojo jo sveikatą, žemino jo orumą.

6. Pareiškėjas nurodė, kad 2015 m. lapkričio 27 d. Lukiškių TI-K direktoriui jis rašė skundą dėl to, kad vietoj šviežių agurkų buvo duodami neaiškios kilmės, akivaizdžiai sugedę agurkai, kurių neįmanoma valgyti. Jie smirdėjo, buvo pasidengę pelėsiu, minkšti. Dėl šios priežasties pareiškėjui agurkus teko išmesti, todėl nebuvo suteikiama pilnavertė mityba, o tai žalojo pareiškėjo sveikatą.

7. Pareiškėjas teigė, kad 2015 m. lapkričio 30 d. Lukiškių TI-K jis rašė skundą dėl to, kad 2015 m. lapkričio 28 d. per pietus jis negavo salotų. Pareiškėjas pažymėjo, kad yra nedirbantis vegetaras. Todėl jis negavo pilnavertės dienos maistinės ir energinės vertės, o tai žalojo jo sveikatą.

8. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjas teigė, kad gyvenimas Lukiškių TI-K buvo nežmoniškas, kankinantis, žeminantis jo orumą. Pareiškėjas patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, pablogėjo jo reputacija, sveikata, dėl to patyrė neturtinę žalą.

9. Atsakovo atstovas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat prašė priteisti iš pareiškėjo 5,94 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (bylai reikalingų dokumentų kopijų padarymu), atlyginimą.

10. Lukiškių TI-K nurodė, kad pareiškėjas laisvės atėmimo įstaigoje buvo laikomas kamerose Nr. 112, 126, 154, 216, 270, 278, 283, 294, 375, 385, 388, 390, 398. Pareiškėjui buvo suteikiama teisę vieną kartą per savaitę 15 min. nusiprausti po dušu. Lukiškių TI-K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Kiekvienais metais ši sutartis yra pratęsiama, todėl nuolat atliekami vabzdžių ir graužikų naikinimo darbai, patalpų priežiūra ir profilaktiniai patikrinimai.

11. Atsakovo atstovas pabrėžė, kad kalinamų asmenų valgiaraščiai subalansuoti ir atitinka patvirtintas fiziologines mitybos normas. Dietinis maitinimas gali būti skiriamas ligoniams, kurie gydomi gydymo įstaigose pagal gydančių gydytojų rekomendacijas. Tokių rekomendacijų pareiškėjui nebuvo duota. Pareiškėjui nustatytas nedirbančio vyro maisto racionas. Lukiškių TI-K atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas jau vieną kartą kreipėsi į teismą su skundu dėl maitinimo kokybės Lukiškių TI-K, taip pat ir dėl nurodytos aplinkybės, jog buvo išduoti sugedę rauginti agurkai. Lukiškių TI-K paaiškino, kad elektra į gyvenamųjų kamerų kištukinius lizdus nėra teikiama miego metu.

12. Lukiškių TI-K nurodė, kad dirbti mokamą darbą siūloma tik nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, ir esant laisvų vietų skaičiui. Nuteistieji, kurie pageidauja dirbti VĮ „Mūsų amatai“, turi parašyti prašymą ir jį įteikti kuruojančiam Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkui, kuris gautą nuteistojo prašymą užregistruoja Nuteistųjų rašytinių pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), peticijų ir skundų registracijos žurnale. Vėliau, suderinus su Sveikatos priežiūros tarnybos specialistais, Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkas pristato nuteistąjį Nuteistųjų įdarbinimo komisijai. Nuteistieji įdarbinami VĮ „Mūsų amatai“ atsižvelgiant į Lukiškių TI-K direktoriaus 2014 m. spalio 3 d. įsakymu Nr. N-116 patvirtintus nuteistųjų atrankos dėl priėmimo į darbą kriterijus: esamą laisvą darbo vietą, nuteistojo darbingumą, turimą specialybę, profesiją, polinkius, motyvaciją, darbinę patirtį, rekomendacijas, nuteistojo drausmę, požiūrį į kriminalinę subkultūrą ir kt. Lukiškių TI-K negali įpareigoti VĮ „Mūsų amatai“, t. y. kito juridinio asmens, priimti pareiškėją į darbą.

13. Atsakovo atstovo nuomone, pareiškėjo skundas grindžiamas samprotavimais, nusiskundimai yra bendro pobūdžio. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai susiję su jo elgesiu, kuris lėmė jo patekimą į laisvės atėmimo įstaigą. Pareiškėjas neįrodė žalos atsiradimo fakto, todėl valstybei civilinė atsakomybė nekyla.

II. 14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – pripažino, kad pareiškėjo teisės 2015 m. lapkričio 1 d. pasinaudoti dušu po fizinės reabilitacijos ir 2015 m. lapkričio 28 d. gauti visavertį maitinimą buvo pažeistos. Kitą pareiškėjo skundo dalį teismas atmetė kaip nepagrįstą.

15. Teismas pažymėjo, kad pareiga paneigti pareiškėjo skundo argumentus ir įrodyti, jog jam buvo sudaryta galimybė pasinaudoti dušu, tenka Lukiškių TI-K. Nors atsakovo atstovas teigė, kad pareiškėjas po fizinės reabilitacijos dušu naudotis nepageidavo ir tokių prašymų (skundų) pareigūnams nereiškė, tačiau Lukiškių TI-K nepateikė duomenų, kad apie pareiškėjo atsisakymą pasinaudoti dušu būtų pažymėta Suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo į grupinius ir individulius užsiėmus apskaitos žurnale, kaip tai nustatyta Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktoriaus 2015 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. 1-177 patvirtinto Suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo į fizinės reabilitacijos kambarį aprašo 27 punkte. Todėl teismas pripažino, kad pareiškėjui 2015 m. lapkričio 1 d. nebuvo užtikrinta teisė pasinaudoti dušu po fizinės reabilitacijos, kaip tai nustatyta minėto aprašo 26 punkte.

16. Teismas nustatė, kad Lukiškių TI-K visus pareiškėjo prašymus jį įdarbinti išnagrinėjo ir nurodė, jog šiuo metu laisvų darbo vietų nėra. Atsakymuose į prašymus paaiškino, kad pastaruoju metu VĮ „Mūsų amatai“ dėl naujų darbuotojų nesikreipė, atsiradus laisvoms darbo vietoms Lukiškių TI-K ar VĮ „Mūsų amatai“, pareiškėjo kandidatūra dirbti bus pateikta svarstyti Nuteistųjų įdarbinimo komisijai. Pareiškėjui taip pat ne kartą buvo išaiškinta nuteistųjų įdarbinimo tvarka. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad ginčui aktuliu laikotarpiu Lukiškių TI-K ar VĮ „Mūsų amatai“ buvo laisvų darbo vietų, į kurias pagal nustatytus nuteistųjų įdarbinimo atrankos kriterijus pareiškėjas būtų galėjęs pretenduoti. Tokių duomenų nepateikė ir pareiškėjas. Byloje taip pat nėra duomenų, kurie būtų pagrindas išvadai, jog Lukiškių TI-K sąmoningai neteikė pareiškėjo kandidatūros Nuteistųjų įdarbinimo komisijai, jį diskriminavo ar atliko kitus neteisėtus veiksmus, siekdamas, jog pareiškėjas nebūtų įdarbintas. Todėl teismas konstatavo, kad Lukiškių TI-K teisės aktų ir pareiškėjo teisių šiuo aspektu nepažeidė.

17. Teismas pabrėžė, kad nors pagal BVK nuostatas nuteistieji turi teisę naudotis elektros prietaisais ir kitais daiktais, tačiau ši teisė dėl specifinio laisvės atėmimo bausme atliekančių nuteistųjų asmenų teisinio statuso nėra absoliuti. Pataisos įstaigos ar kitos kompetentingos institucijos, vykdydamos joms pavestas funkcijas, privalo reglamentuoti laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims perduotų ar įsigytų daiktų, informacijos laikmenų tikrinimo, peržiūrėjimo, laikymo ir naudojimosi tvarką bei sąlygas. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama užtikrinti, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims nebūtų perduoti draudžiami daiktai, taip pat siekiama vykdyti teisės pažeidimų ir nusikaltimų prevenciją. Laisvės atėmimo įstaigos taip pat privalo užtikrinti nuteistųjų teisę į poilsį nakties metu. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos direktoriaus 2012 m. kovo 30 d. įsakymu Nr.V-124 patvirtinto Laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims perduotų ar įsigytų daiktų ir informacijos laikmenų tikrinimo, peržiūrėjimo, perklausymo bei laikymo tvarkos aprašo 19 punkte nustatytas draudimas laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims elektros prietaisais naudotis miegui skirtu laiku. Pagal Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktoriaus 2012 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. 1-64 patvirtintą Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areštu dienotvarkę (toliau – ir Dienotvarkė) nuo 22 val. iki 6 val., o prieš poilsio ir švenčių dienas nuo 23 val. iki 7 val. numatytas nepertraukiamas miegas. Atsižvelgęs į nurodytą teisinį reglamentavimą, teismas padarė išvadą, kad ribojimas nuteistiesiems naudotis elektros prietaisais išjungiant elektros tiekimą į kištukinius lizdus nakties metu yra proporcingas ir pateisinamas, siekiant užtikrinti visų nuteistųjų teisę į poilsį Dienotvarkėje nustatytu miego metu, taip pat vykdyti teisės pažeidimų ir nusikaltimų prevenciją. Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje.

18. Teismas pažymėjo, kad elektros energijos tiekimas į kištukinius elektros lizdus Dienotvarkėje nustatytu miego metu nutraukiamas visiems suimtiesiems ir nuteistiesiems, o ne tik išskirtinai pareiškėjui. Pareiškėjas nei kreipdamasis į Lukiškių TI-K, nei teismui pateiktame skunde neįvardino konkrečių nuteistųjų, kuriems, jo įsitikinimu, miegui skirtu metu elektros energija į kištukinius lizdus tiekiama nepertraukiamai. Pareiškėjas skunde tik abstrakčiai nurodė, kad dėl elektros energijos tiekimo nutraukimo į kištukinius lizdus negalėjo išgerti vaistų, tačiau šių aplinkybių nedetalizavo, t. y. nenurodė, kokių konkrečių vaistų vartojimui miego metu neatidėliotinai prireikė pasinaudoti elektros energija kištukiniame lizde, kas juos paskyrė ir kt. Tuo atveju, jeigu pareiškėjas miego metu blogai pasijuto ar pagal gydytojo nurodymus privalėjo vartoti medikamentus, kuriems paruošti būtinas šiltas vanduo, pareiškėjas turėjo galimybę dėl to kreiptis į laisvės atėmimo vietos pareigūnus bet kuriuo paros metu. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas kreipėsi į Lukiškių TI-K su prašymu įvertinti jo individualią situaciją ir leisti naktį naudotis elektros prietaisais.

19. Teismas nustatė, kad Lukiškių TI-K ir UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ 2015 m. sausio 2 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 575/182, kurios pagrindu minėta bendrovė įsipareigojo atlikti sutartyje nurodytų patalpų priežiūrą išsiaiškinant buitinių kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) buvimą ir atlikti jų naikinimo darbus. Šios sutarties sudarymo ir vykdymo viešoji teisė nereglamentuoja, ja nėra nustatytos, keičiamos ar panaikinamos pareiškėjo ar kitų nuteistųjų (suimtųjų) teisės ir pareigos, bausmės atlikimo tvarka ir sąlygos. Pareiškėjas taip pat nėra įgaliotas atlikti Lukiškių TI-K su privačiais juridiniais asmenimis sudarytų sutarčių vykdymo kontrolės. Laisvės atėmimo įstaiga turi teisę spręsti, ar atskleisti pareiškėjui sudarytos sutarties turinį ir su jos vykdymu susijusius dokumentus ar ne. Teismo vertinimu, Lukiškių TI-K atsisakymas sudaryti pareiškėjui galimybę susipažinti su tarp Lukiškių TI-K ir UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ 2015 m. sausio 2 d. sudaryta paslaugų teikimo sutartimi Nr. 575/182 ir darbų atlikimo registravimo žurnalu pareiškėjo teisių nustatytų BVK 11 straipsnio 1 dalies 1 punkte nepažeidė.

20. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo reikalavimo pagrįstumas priteisti neturtinę žalą dėl parazitų (buitinių kenkėjų) veisimosi gyvenamosiose kamerose 2012–2015 metais jau yra išnagrinėtas administracinėje byloje Nr. I-3439-281/2016. Kitoje administracinėje byloje (Nr. I-5729-189/2016) pareiškėjas neturtinę žalą kildina dėl to, kad kameroje nėra atliekami dezinfekcijos darbai, nėra stebimi ir naikinami parazitai, graužikai. Pareiškėjo skundas priimtas nagrinėti, todėl šias aplinkybes teismas įvertins administracinėje byloje Nr. I-5729-189/2016. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes teismas padarė išvadą, kad atsisakymas sudaryti galimybę pareiškėjui susipažinti su minėta sutartimi ir darbų registravimo žurnalu, kliūčių jo galbūt pažeistų teisių į tinkamas kalinimo sąlygas gynimui nesudarė.

21. Teismas nustatė, kad pareiškėjas yra vegetaras, laisvės atėmimo vietoje nedirba, todėl jam paskirtas Kalėjimų departamento direktoriaus prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138 patvirtintas Nedirbančio vyro (vegetaro) valgiaraštis (toliau – ir valgiaraštis). Nors pareiškėjas teigė, kad 2015 m. lapkričio 27 d. vietoj šviežių agurkų jam buvo patiekti rauginti agurkai, kurie buvo sugedę, netinkami maistui, tačiau Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojas, nustatyta tvarka patikrinęs nuteistiesiems 2015 m. lapkričio 27 d. išduodamo pagaminto maisto (pusryčių, pietų, pavakarių ir vakarienės) kokybę, jokių pažeidimų nenustatė, tai savo parašu patvirtindamas Nuteistųjų ir suimtųjų virtuvės maisto kokybės patikrinimų apskaitos žurnale. Teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad pateiktų raugintų agurkų skoninės savybės pareiškėjui nepatinka, nėra pakankama išvadai, kad Lukiškių TI-K patiekė netinkamos kokybės maisto produktus, tuo pažeisdamas pareiškėjo teisę į fiziologines mitybos normas atitinkantį maitinimą.

22. Teismas pažymėjo, kad Nuteistųjų ir suimtųjų virtuvės maisto kokybės patikrinimų apskaitos žurnale duomenų, jog 2015 m. lapkričio 28 d., per pietus, vegetarams, kartu su pagrindiniu patiekalu (virtomis pupelėmis su svogūnais ir virtomis bulvėmis), būtų patiektos kokios nors daržovės (120 g), kaip tai numatyta valgiaraštyje, nėra. Atsakovo atstovas šių aplinkybių nedetalizavo, paaiškinimų, ar minėtą dieną buvo pakeistas valgiaraštis, o jeigu taip, kokios maisto produktų grupės produktais buvo keičiamos 120 g daržovių, nenurodė. Lukiškių TI-K maitinimo paslaugas teikianti bendrovė nurodė, kad nedirbantiems vegetarams 2015 m. lapkričio 28 d. per pietus turėjo būti išduodama 120 g salotų, visi pietums skirti produktai buvo pateikti maisto išdavėjams, dėl iškilusios situacijos aiškinsis su Lukiškių TI-K administracija, o pareiškėjui papildomai išduos salotų. Todėl teismas pripažino, kad Lukiškių TI-K neužtikrinimo, jog pareiškėjui pagal valgiaraštį 2015 m. lapkričio 28 d. per pietus būtų išduoti visi patiekalai.

23. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog pareiškėjui 2015 m. lapkričio 1 d. nebuvo užtikrinta teisė pasinaudoti dušu po fizinės reabilitacijos, o 2015 m. lapkričio 28 d. pagal valgiaraštį per pietus nebuvo išduoti visi patiekalai (pareiškėjas negavo 120 g daržovių). Teismo vertinimu, bylos nagrinėjimo metu nustatyti teisių pažeidimai pareiškėjui galėjo sukelti tam tikrus nepatogumus, diskomfortą ir kitus neigiamus potyrius, tačiau jie nebuvo tokie intensyvūs, kad galėtų būti įvertinti pinigais. Teismo nuomone, vienkartinis nepilno maisto raciono gavimas esminės įtakos pareiškėjo sveikatai negalėjo sukelti. Jokių kitų duomenų apie savo fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė. Todėl teismas konstatavo, kad teisės į tinkamas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimas yra pakankama satisfakcijos forma pareiškėjui.

24. Nors Lukiškių TI-K pateikė prašymą priteisti iš pareiškėjo 5,94 Eur išlaidas už dokumentų, reikalingų bylai, kopijų padarymą, tačiau nepateikė įrodymų, pagrindžiančių patirtas išlaidas. Be to, Lukiškių TI-K su ginču susijusią medžiagą teikė vykdydamas teismo nutartį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, jog bylinėjimosi išlaidos už dokumentų kopijų parengimą nėra priteisiamos, kai įrodymai į bylą pateikti ne pareiškėjo prašymu, o vykdant teismo nurodymą. Todėl teismas šio Lukiškių TI-K prašymo netenkino.

III. 25. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

26. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo šališkai, neatsižvelgė į visas bylai reikšmingas aplinkybes. Pareiškėjo nuomone, teismo sprendimas yra nemotyvuotas.

27. Atsakovo atstovas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas atsiliepimu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

28. Lukiškių TI-K nurodo, kad pareiškėjo nusiskundimai yra abstraktūs, bendro pobūdžio. Neturtinės žalos dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais. Atsakovo atstovo nuomone, pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, įvertino byloje surinktus įrodymus. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 29. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti patirtą neturtinę žalą dėl netinkamų jo kalinimo sąlygų Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime.

30. Pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino pareiškėjo skundą – pripažino, kad pareiškėjo teisės 2015 m. lapkričio 1 d. pasinaudoti dušu po fizinės reabilitacijos ir 2015 m. lapkričio 28 d. gauti visavertį maitinimą buvo pažeistos. Kitą pareiškėjo skundo dalį teismas atmetė kaip nepagrįstą.

31. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu. Pareiškėjas teigia, kad teismas bylą išnagrinėjo šališkai, neatsižvelgė į visas bylai reikšmingas aplinkybes. Pareiškėjo nuomone, teismo sprendimas yra nemotyvuotas.

32. Įvertinusi bylos duomenis ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo visai bylai reikšmingas aplinkybes, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, išsamiai pagrindė, kokios pareiškėjos nurodytos aplinkybės yra pagrįstos ir kokios nepagrįstos. Teismas tinkamai aiškino ir taikė ginčui aktualias materialines teisės normas ir laikėsi proceso teisės normų reikalavimų. Pareiškėjas nepateikia argumentų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, o pareiškėjo argumentas, kad teismo sprendimas yra nemotyvuotas, yra nepagrįstas.

33. Teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat nėra faktinio ir teisinio pagrindo pripažinti, jog administracinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas turėjo išankstinį nusistatymą ar buvo suinteresuotas bylos baigtimi (subjektyvusis teisės į nešališką teismą aspektas), ar kad buvo kitos prielaidos, kurios objektyviuoju aspektu kelia abejonių dėl pirmosios instancijos teismo nešališkumo. Vien ta aplinkybė, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas aplinkybes vertino ne taip, kaip pageidavo pareiškėjas, nesudaro pagrindo abejoti teismo nešališkumu.

34. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir teismo sprendime išdėstytų išsamių motyvų nebekartoja.

35. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

36. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo pareiga.

37. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjo teisės 2015 m. lapkričio 1 d. pasinaudoti dušu po fizinės reabilitacijos (tai įtvirtinta Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktoriaus 2015 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. 1-177 patvirtinto Suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo į fizinės reabilitacijos kambarį aprašo 26 punkte) ir 2015 m. lapkričio 28 d. gauti visavertį maitinimą (tai įtvirtinta Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 4 dalyje) buvo pažeistos. Todėl Lukiškių TI-K neveikė taip, kaip pagal įstatymus (teisės aktus) privalėjo veikti, o pareiškėjas patyrė neturtinę žalą Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.

38. Asmens, kuris patyrė neturtinę žalą dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija.

39. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 7508/02), 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99)). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013).

40. Įvertinusi pareiškėjui padaryto pažeidimų pobūdį (kartą neturėjo galimybės po fizinės reabilitacijos nusiprausti po dušu ir kartą per pietus negavo salotų), trukmę ir mastą (vienkartiniai atvejai), atsižvelgusi, kad nenustatyta, jog pareiškėjui dėl šių pažeidimų būtų kilusios kokios nors ilgalaikės neigiamos pasekmės (pvz., sveikatos sutrikimai), teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo patirta žala nėra tokio sunkaus pobūdžio, jog jam būtų pagrindas priteisti piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Tinkama pareiškėjui patirtos žalos kompensavimo forma šioje byloje yra pripažinimas, kad pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas Lukiškių TI-K buvo pažeista.

41. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, pripažinęs, jog pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, bet nepriteisęs neturtinęs žalos atlyginimo, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė