2022-08-31 Nr. CB-7003-2-68-3-06750-2020-1 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-4167

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06750-2020-1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. rugpjūčio 31 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Andžej Maciejevski ir Gedimino Sagačio,

susipažinusi su 2022 m. rugpjūčio 10 d. paduotu atsakovės užsienio bendrovės Bâloise Assurances Luxembourg S. A. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gegužės 12 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Atsakovė užsienio bendrovė Bâloise Assurances Luxembourg S. A. padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gegužės 12 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ME Trailers“ ieškinį atsakovei dėl draudimo išmokos priteisimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, „Balcia Insurance SE“, veikiančiam per „Balcia Insurance SE“ Lietuvos filialą. Kasacine tvarka skundžiama nutartimi, be kita ko, paliktas nepakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 3 d. sprendimas tenkinti ieškovės ieškinį iš dalies – priteisti ieškovei iš atsakovės 16 057,82 Eur draudimo išmokos, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) visais 346 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

CPK 346 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka yra, jeigu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ginčijamu teisės klausimu yra nevienoda. Kai kasacinis skundas paduodamas šioje teisės normoje nurodytu pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką bei argumentuotai pagrįsti, kad ši praktika nagrinėjamoje byloje ginčijamu teisės klausimu yra nevienoda. Tai daroma analizuojant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, suformuotą bylose, kurių ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) sutampa su nagrinėjamos bylos faktine fabula. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-90-915/2018 35 punktas).

Atsakovė kasaciniame skunde nurodo, kad:

1) teismai padarė materialiosios teisės normų (Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 134 straipsnio, Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies, 16 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.12 straipsnio, 1.44 straipsnio bei 1971 m. gegužės 4 d. Hagos konvencijos dėl eismo įvykiams taikytinos teisės 3 straipsniu bei 8 straipsnio 1 dalies 8 punkto) pažeidimą – nevykdė nurodytose teisės normose teismui nustatytos pareigos byloje taikyti užsienio (Ispanijos Karalystės) teisės turinį;

2) apeliacinės instancijos teismas, darydamas išvadas dėl įrodinėjimo pareigų byloje paskirstymo, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos panašaus pobūdžio byloje; anot atsakovės, visas civilinės atsakomybės sąlygas šiuo atveju privalėjo įrodyti būtent ieškovė;

3) kasacinio teismo praktika ginčijamu klausimu (dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo nustatant eismo įvykio metu padarytos žalos faktą) yra nevienoda – iš vienos pusės Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2011, kurios išaiškinimus taikė apeliacinės instancijos teismas, ir iš kitos pusės kitos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys;

4) konstatuodamas, kad šiuo atveju ieškovė tinkamai įrodė vilkiko Renault, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valdytojo neteisėtus veiksmus, apeliacinės instancijos teismas pažeidė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą (CPK 185 straipsnis) ir nesivadovavo šių normų taikymo ir aiškinimo kasacinio teismo praktika;

5) konstatuodami, kad žala buvo įrodyta tinkamai, bylą nagrinėję teismai nesivadovavo CPK 176 ir 185 straipsnių nuostatomis ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos panašaus pobūdžio bylose;

6) bylą nagrinėję teismai neįgyvendino savo pareigos pasiūlyti ieškovei pateikti žalą pagrindžiančius įrodymus (CPK 160 straipsnio 1 dalies 3 punktas), nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos analogiškose bylose, susijusiose su žalos įrodinėjimu ir dėl šios priežasties taip pat priėmė akivaizdžiai nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą;

7) teismų padarytos išvados dėl priežastinio ryšio buvimo yra akivaizdžiai deklaratyvios, nepagrįstos ir neteisėtos, priimtos netinkamai įvertinus byloje surinktus įrodymus ir pažeidžiant CK 6.247 straipsnio nuostatas;

8) bylą nagrinėję teismai padarė CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punkto pažeidimą, nes sprendime nėra nurodomas įstatymas ir kitas teisės aktas, kuriuo teismas vadovavosi, kaip ir nėra nurodomi jokie kiti teisiniai argumentai, kurie leido pirmosios instancijos teismui atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą;

9) teismai pažeidė CK 1.131 straipsnio 2 dalį (atnaujino ieškinio senaties terminą tam akivaizdžiai nebuvus jokių reikšmingų aplinkybių), nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos minėtos teisės normos taikymo ir aiškinimo praktikos, bei įrodymus ir jų vertinimą reglamentuojančių teisės normų, įtvirtintų CPK II dalies XIII skyriaus pirmajame skirsnyje, taikymo ir aiškinimo praktikos;

10) apeliacinės instancijos teismas, pateikęs motyvus, dėl kurių nebuvo tenkintas atsakovės prašymas atlyginti pirmosios instancijos teismui pateiktų dokumentų vertimo į valstybinę kalbą išlaidas, padarė proceso teisės normų pažeidimą;

11) teismai, neįtraukdami į bylą draudėjo bendrovę Transports Fernandez, kuri buvo apdraudusi eismo įvykyje dalyvavusią transporto priemonę Renault, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), padarė proceso teisės normų (CPK 47 straipsnio 1 dalies, 320 straipsnio 1 dalies bei 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto) pažeidimą ir nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos minėtų teisės normų taikymo ir aiškinimo praktikos.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai dėl Draudimo įstatymo 134 straipsnio, Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies, 16 straipsnio 1 dalies, CK 1.12 straipsnio, 1.44 straipsnio, 1.131 straipsnio 2 dalies ir 6.247 straipsnio, 1971 m. gegužės 4 d. Hagos konvencijos dėl eismo įvykiams taikytinos teisės 3 straipsnio ir 8 straipsnio 1 dalies 8 punkto, CPK 47 straipsnio 1 dalies, 160 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 176 straipsnio, 185 straipsnio, 270 straipsnio 4 dalies 4 punkto, 320 straipsnio 1 dalies bei 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto pažeidimo nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kriterijų kasacijai, t. y. kad egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla, ar kad teismų praktika nurodytu klausimu yra nevienoda. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų nors vieną CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytą bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindą.

Atrankos kolegija papildomai pažymi, kad advokato teisės ir pareigos bei jų mastas patvirtinami rašytine su klientu sudaryta sutartimi ar jos išrašu (CPK 57 straipsnio 3 dalis). Tuo atveju, jeigu advokatas yra juridinio asmens atstovas, įgaliojimą veikti juridinio asmens vardu advokatui išduoda šio asmens organas (CPK 57 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu kasacinį skundą atsakovės vardu padavė advokatas Valentinas Račys ir kartu su skundu pateikė 2020 m. balandžio 17 d. sutarties dėl teisinių paslaugų teikimo Nr. 4, sudarytos tarp atsakovės ir šio advokato, išrašą, tačiau iš jo turinio nėra aišku, kas atsakovės, kaip juridinio asmens vardu (vienasmenis ar kolegialus organas, darbuotojas ar kt.) pasirašė sutartį su advokatu.

Atrankos kolegija konstatuoja, kad pateiktas kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnyje ir 347 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintų reikalavimų, nėra duomenų apie subjektą, pasirašiusį su advokatu sutartį veikti atsakovės vardu byloje, todėl skundą atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4, 5 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 340 straipsnio 5 dalis).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 ir 5 punktais bei 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti V. R. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 361 (tris šimtus šešiasdešimt vieną) Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2022 m. rugpjūčio 10 d. mokėjimo nurodymu Nr. 50 „Swedbank“ AB banke (mokėjimo užduoties kodas (ID): ZK89138).

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Andžej Maciejevski

Gediminas Sagatys