a87f581a-1a62-418e-8ebb-4378ece85534 · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. Ik-95-554/2011.Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00604-2010-7. Procesinio sprendimo kategorija: 15.2.3.2, 22, 38, 74. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. gegužės 12 d. Kaunas            Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algio Markevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Medvedevienės, Albinos Rimdeikaitės,            sekretoriaujant Vaidai Martusevičiūtei,            dalyvaujant atsakovo – Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato, atstovui Gintui Matulevičiui,            atsakovo – Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato atstovui Gintui Matulevičiui,           nedalyvaujant pareiškėjui – V.

J.,           atsakovo - Lietuvos valstybės, atstovaujamos policijos departamento prie LR VRM, atstovui,            atsakovo – Policijos departamento prie LR VRM atstovui,            vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. J. skundÄ atsakovams - Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato ir Policijos departamento prie LR VRM, atsakovams Kauno apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui, Policijos departamentui prie LR VRM dėl aktų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, neturtinės žalos atlyginimo ir nustatė:

         PareiÅ¡kėjas skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismÄ ir prašė:         1) panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2010-04-15 aktÄ Nr. 20-65-2-S-2512;          2) įpareigoti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariatÄ Ä¯ 2010-03-12 pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimÄ atsakyti iÅ¡ naujo;          3) panaikinti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos 2010-04-21 aktÄ Nr. 5-S-2244;

         4) įpareigoti Policijos departamentÄ prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos į 2010-03-31 pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimÄ atsakyti iÅ¡ naujo;          5) panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2010-05-19 aktÄ Nr. 20-65-S-1759;          6) įpareigoti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariatÄ Ä¯ 2010-05-17 pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ atsakyti iÅ¡ naujo;

         7) panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2010-06-02 aktÄ Nr. 20-65-S-2020;          8) įpareigoti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariatÄ Ä¯ 2010-05-27 pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ atsakyti iÅ¡ naujo;          9) priteisti 25000 Lt neturtinę (moralinę) žalÄ , padarytÄ Lietuvos valstybę atstovaujančio Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato įstaigos bei jos tarnautojų, einančių tarnybines pareigas, neteisėtais veiksmais ar neveikimu vieÅ¡ojo administravimo srityje;

         10) priteisti 25000 Lt neturtinę (moralinę) žalÄ , padarytÄ Lietuvos valstybę atstovaujančio Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos įstaigos bei jos tarnautojų, einančių tarnybines pareigas, neteisėtais veiksmais ar neveikimu vieÅ¡ojo administravimo srityje;          11) įpareigoti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariatÄ pareiÅ¡kėjui iÅ¡duoti leidimÄ su tinkamai nustatytomis sÄ lygomis Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsakomybės bei pavaldumo ribose esančiose policijos įstaigose bei jų padaliniuose filmuoti, fotografuoti, daryti garso ir / ar vaizdo įraÅ¡us pareiÅ¡kėjo teisėms ir įstatymų ginamiems interesams apginti.

           PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad 2010-03-12 apie 12 val. 20 min. jis automobiliu VW Passat važiavo keliu Marijampolė – Kaunas. Pravažiavus BÅ«dviečių tiltÄ marÅ¡rutinio autobuso, priklausančio UAB ,,Kautra“, vairuotojas, transporto priemonę vairuodamas chuliganiÅ¡kai, kelyje sukėlė avarinę situacijÄ . Susigretinęs su pareiÅ¡kėjo vairuojama transporto priemone, autobuso vairuotojas staiga pasuko deÅ¡inėn ir bandė nuo kelio važiuojamosios dalies nustumti pareiÅ¡kėjo automobilį.

PareiÅ¡kėjas dėl to buvo priverstas staiga stabdyti savo transporto priemonę. Kai pareiÅ¡kėjas aplenkė autobusÄ , pastarojo vairuotojas bandė lenkti pareiÅ¡kėjÄ draudžiamose vietose, važiavo apie 120 km/h greičiu, tuo žymiai virÅ¡ydamas leistinÄ važiavimo greitį. PareiÅ¡kėjas apie tai telefonu pranešė policijos budėtojui, tačiau prieÅ¡ais autobusÄ tarnybiniu automobiliu Audi A6 važiavę policijos pareigÅ«nai nereagavo į marÅ¡rutinio autobuso vairuotojo daromus pažeidimus. 2010-03-12 apie 19 val. policijos įstaigai pareiÅ¡kėjas faksu nusiuntė pareiÅ¡kimÄ dėl paminėto įvykio ir prašė iÅ¡siaiÅ¡kinti situacijÄ bei nubausti marÅ¡rutinio autobuso vairuotojÄ už padarytus KET pažeidimus, patikrinti autobuso techninę bÅ«klę, tachografo parodymus, greičio ribotuvo bÅ«senÄ , apklausti liudytojus ir apie visa tai raÅ¡tu informuoti pareiÅ¡kėjÄ .

Kauno apskrities VPK ir Å¡ios Institucijos padalinys – Kauno rajono PK nesiėmė jokių priemonių, jog įvykio vietoje bÅ«tų sustabdytas KET reikalavimus pažeidęs marÅ¡rutinis autobusas, nenustatė Å¡ios transporto priemonės vairuotojo tapatybės, nepatikrino jo blaivumo, neapklausė autobuse buvusių keleivių, nenubaudė minėto autobuso vairuotojo už KET pažeidimÄ , nepaaiÅ¡kino pareiÅ¡kėjui, kodėl automobiliu Audi A6 vietoje nepatikrino marÅ¡rutinės transporto priemonės vairuotojo, o tik važiavo priekyje, taip pat visų Å¡ių aplinkybių nepranešė (neatsakė atskirai į kiekvienÄ 2010-03-12 pareiÅ¡kimo punktÄ ) pareiÅ¡kėjui, kad jis turėtų galimybę savo teises ir teisėtus interesus ginti teisme.

Institucijos pareigÅ«nai per protingÄ terminÄ nepatikrino autobuso tachografo (taip pat ir važiavimo greičio) duomenų, nenustatė priežasčių, dėl kurių neveikė autobuso greičio ribotuvas, neiÅ¡tyrė marÅ¡rutinio autobuso techninės bÅ«klės. Be to, Institucijos pareigÅ«nai apie tai (tachografo duomenų, važiavimo greičio) jokios informacijos pareiÅ¡kėjui nesuteikė bei nepranešė apie autobuso vairuotojo apklausos bei tachografo parodymų tikrinimo laikÄ ir vietÄ . PareiÅ¡kėjui taip pat nebuvo tinkamai atsakyta į jo paklausimus, nes Institucijos pareigÅ«nai neatsakė per kokį laiko tarpÄ ir kokiomis techninėmis priemonėmis jie privalėjo nustatyti marÅ¡rutinio autobuso vairuotojo padarytus KET pažeidimus, patikrinti transporto priemonės techninę bÅ«klę, taip pat greičio ribotuvo techninį stovį bei tachografo parodymus.

Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK pareigÅ«nai nepagrįstai atsisakė pareiÅ¡kėjÄ laikyti administracinės procedÅ«ros dalyviu ir tuo pažeidė jo kaip administracinės procedÅ«ros dalyvio teises. Nepagrįstai atsisakė iÅ¡saugoti jo 2010-05-17 praÅ¡yme nurodytus garso įraÅ¡us, nes jų nepateikė pareiÅ¡kėjui. PareiÅ¡kėjas taip pat nurodė, kad Policijos departamento prie LR VRM pareigÅ«nai 2010-04-21 aktu Nr. 5-S-2244 atsakydami į pareiÅ¡kėjo 2010-03-31 skundÄ , neteisėtai dangstė Kauno apskrities VPK pavaldžios Institucijos neteisėtus veiksmus ir tinkamai neatliko savo pareigų.

Policijos departamento prie LR VRM pareigÅ«nai neįvardijo kaltų Institucijos pareigÅ«nų, netinkamai tyrė pavaldžių pareigÅ«nų veiklÄ bei priimtus sprendimus, neatsakė, kodėl policijos pareigÅ«nai 2010-03-12 apie 12 val. 50 min. kelyje Juragiai – Garliava neatliko savo pareigų, kai gavo pareiÅ¡kėjo praneÅ¡imÄ apie vairuotojÄ , chuliganiÅ¡kai vairuojantį marÅ¡rutinį UAB ,,Kautra“ autobusÄ (nevyko į įvykio vietÄ , priekyje autobuso tarnybiniu automobiliu Audi A6 važiavę policijos pareigÅ«nai nereagavo į pažeidimÄ , netikrino vairuotojo blaivumo, transporto priemonės techninės bÅ«klės, neapklausė liudytojų ir t.t.).

Šioje Institucijoje nebuvo išsiaiškinta ir tinkamai pranešta pareiškėjui priežastys dėl per ilgo jo pareiškimo tyrimo, neteisingos skundo užregistravimo datos, nenurodė kaltų policijos pareigūnų pavardžių. Taip pat atsakovai nepagrįstai neišdavė pareiškėjui leidimo filmuoti, fotografuoti, daryti vaizdo/garso įrašus Kauno apskrities VPK pavaldžiose Institucijose, siekiant pareiškėjui apginti savo teises bei teisėtus interesus.          Pareiškėjas nurodė, kad aukščiau paminėtais veiksmais ir neveikimu Institucijų pareigūnai pažeidė pareiškėjo teises ir, tuo pačiu, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 18 str., 19 str., Policijos veiklos įstatymo 3 str., 4 str. 1 d., 2 d., 5 str. 1 d. 1 p., 2 p., 4 p., 5 p., 6 p.; 6 str. 1 d., 2 d., 8 str. 1 d., 2 d., 16 str., 18 str., 19 str., 20 str., 21 str. 1 d. 5 p., 25 str. 3 d. nuostatas.

PareigÅ«nų veiksmai taip pat prieÅ¡taravo PareigÅ«nų etikos kodekso, Vidaus tarnybos statuto 3 str., 12 str., 25 str., 26 str., VieÅ¡ojo administravimo 3 str., 8 str., 19 str., 20 str., 30 str. bei kitų teisės aktų reikalavimams. Dėl atsakovų neteisėtų veiksmų ir kaltės pareiÅ¡kėjui buvo padaryta neturtinė žala. Neturtinė žala pasireiÅ¡kė pareigÅ«nų veiksmais ir skundžiamų aktų priėmimu, nes pareiÅ¡kėjas buvo diskriminuojamas kaip asmuo, turintis judėjimo negaliÄ , buvo gaiÅ¡inamas jo laikas, trukdoma gydytis, dirbti, iÅ¡laikyti neįgalų sÅ«nų, trukdoma ir, tuo pačiu, neleidžiama apginti savo teises ir įstatymo ginamus interesus.

Institucijos pareigÅ«nai siekė fiziÅ¡kai kankinti pareiÅ¡kėjÄ sukeliant jam stuburo, sužaloto kairės kojos kelio sÄ nario skausmus. PareiÅ¡kėjas buvo priverstas skirti daug asmeninio laiko teisiniams ginčams, dokumentų ruoÅ¡imui. RuoÅ¡iant dokumentus pareiÅ¡kėjas privalėjo daug laiko sėdėti ir tai sukėlė fizinį skausmÄ dėl stuburo bei kojos funkcijų sutrikimo. Be to, buvo pakirstas pareiÅ¡kėjo pasitikėjimas Lietuvos Respublikos visuomenine santvarka, nes atsakovÄ atstovaujančios institucijos privertė pareiÅ¡kėjÄ policijÄ laikyti organizacija, kaip nepajėgia ir nenorinčia vykdyti jai įstatymo priskirtų uždavinių.

Dėl Å¡ių priežasčių pareiÅ¡kėjas prašė priteisti 25000 Lt neturtinę žalÄ , padarytÄ atsakovÄ atstovaujančio Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato įstaigos bei jos tarnautojų, einančių tarnybines pareigas, neteisėtais veiksmais ar neveikimu vieÅ¡ojo administravimo srityje, taip pat priteisti 25000 Lt neturtinę žalÄ , padarytÄ atsakovÄ atstovaujančio Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos įstaigos bei jos tarnautojų, einančių tarnybines pareigas, neteisėtais veiksmais ar neveikimu vieÅ¡ojo administravimo srityje.          Atsakovai ir jų atstovas teismo prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Atsakovai atsiliepimuose į skundÄ (T.1, b.l. 183-184, T.2, b.l. 9-11) nurodė, taip pat atsakovų įgaliotas atstovas teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad Civilinio kodekso 6.271 str. 1 d. numatyta, jog žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 str. 4 d. reglamentuoja, kad valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Tai duoda pagrindÄ iÅ¡vadai, jog vieÅ¡ojo administravimo subjekto asmeniui padaryta neturtinė žala gali bÅ«ti atlyginama tik tais atvejais, kai tokia žala padaroma neteisėtais vieÅ¡ojo administravimo subjekto veiksmais ar neveikimu. Siekiant pripažinti reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo pagrįstu turi bÅ«ti nustatytos civilinės atsakomybės sÄ lygos : žalos faktas, neteisėta veika ir priežastinis ryÅ¡ys, nes atsakomybė už žalÄ , atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda be kaltės. CK 6.250 str. 1 d. numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Byloje nebuvo surinkta įrodymų, kad Kauno apskrities VPK ir jam pavaldžių Institucijų bei Policijos departamento prie LR VRM pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus arba neveikė taip, kaip privalėjo veikti pagal teisės aktų reikalavimus. IÅ¡samÅ«s atsakymai į visus pareiÅ¡kėjo paklausimus buvo pateikti, pareiÅ¡kėjui pareigÅ«nai atsakė savo kompetencijos ribose. Be to, pareiÅ¡kėjas privalo įrodyti ir neturtinės žalos atsiradimÄ bei dydį. Byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad pareiÅ¡kėjui neigiami iÅ¡gyvenimai atsirado, pablogėjo jo sveikatos bÅ«klė bÅ«tent nuo apsilankymo Institucijose ar gavus netinkamus atsakymus bei nesuteikus jo praÅ¡omos informacijos.

Atsakovų atstovas taip pat paaiškino, kad dėl negalėjimo pateikti garso įrašo kopijos pareiškėjui buvo pateiktas atsakymas, jog garso įrašas daromas tik dėl Institucijos vidaus kontrolės, o pateikti šiuos įrašus pašaliniams asmenims draudžia teisės aktų reikalavimai. Pareiškėjui rašte taip pat išsamiai buvo išaiškinta ir pagrįsta teisės normomis, kodėl jis negali daryti jokių įrašų (vaizdo, garso) policijos komisariatuose. Administracinio teisės pažeidimo teisenos metu nebuvo surinkta jokių įrodymų, kad maršrutinio autobuso vairuotojas pažeidė KET reikalavimus.

Tachografo duomenys buvo patikrinti ir nustatyta, jog vairuotojas važiuodamas nevirÅ¡ijo 80 km/h greičio, greičio ribotuvas veikė, o liudytojai neapklausti dėl objektyvių priežasčių. Teismui nebuvo pateikta jokių duomenų, kad Institucijų pareigÅ«nai pažeidė kokių nors teisės aktų reikalavimus. PareiÅ¡kėjas savo reikalavimus grindžia vidiniu įsitikinimu ir prielaidomis, spėjimais, be to, visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kaip pareiÅ¡kėjas įvertino neturtinę žalÄ ir iÅ¡ kur kildina 25 000 Lt dydžio neturtinę žalÄ .

           PareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.Teismui pateiktų įrodymų visetas, taip pat liudytojų parodymai patvirtina teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, kad 2010-03-12 12 val. 46 min. iÅ¡ pareiÅ¡kėjo Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK OVS specialistas (budėtojas) telefonu gavo praneÅ¡imÄ apie marÅ¡rutinio autobuso vairuotojo daromus KET pažeidimus. Ä® įvykio vietÄ buvo pasiųstas policijos pareigÅ«nų patrulinis automobilis. Ä® įvykio vietÄ su porininku nuvykęs policijos pareigÅ«nas A.

Å . budėtojÄ informavo, kad pareiÅ¡kėjo pateikta informacija nepasitvirtino ir jokie KET pažeidimai nebuvo užfiksuoti. IÅ¡ esmės analogiÅ¡kai faktines aplinkybes Å¡is pareigÅ«nas iÅ¡dėstė ir dėl įvykio vėliau raÅ¡ytame tarnybiniame praneÅ¡ime. 2010-03-20 Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK buvo užregistruotas pareiÅ¡kėjo skundas, kuriame jis smulkiai iÅ¡dėstė už BÅ«dviečių tilto kilusiÄ situacijÄ dėl, jo manymu, chuliganiÅ¡ko marÅ¡rutinio autobuso vairavimo ir Å¡io autobuso vairuotojo padarytų KET pažeidimų (autobuso vairuotojas A.

P.). Å iame skunde pareiÅ¡kėjas taip pat prašė detaliai iÅ¡siaiÅ¡kinti visas įvykio aplinkybes (nustatyti vairuotojo tapatybę, apklausti liudytojus, patraukti vairuotojÄ administracinėn atsakomybėn, praneÅ¡ti apie tarnybiniame policijos automobilyje Audi A6 važiavusių policijos pareigÅ«nų veiksmų teisėtumÄ ir dėl kokių aplinkybių jie nereagavo į autobuso vairuotojo daromus KET pažeidimus). PareiÅ¡kėjas taip pat prašė apie nustatytas faktines aplinkybes ir priimtus sprendimus jį informuoti raÅ¡tu. 2010-03-23 raÅ¡tu Nr. 20-65-2-S-1891 pareiÅ¡kėjas buvo informuotas, jog dėl jo pareiÅ¡kime nurodytų aplinkybių atliekamas tyrimas ir apie jo rezultatus pareiÅ¡kėjas bus informuotas papildomai.

Tyrimo metu buvo apklausti policijos pareigÅ«nai, kurie vizualiai neužfiksavo KET pažeidimų, patikrinta marÅ¡rutinio autobuso techninė bÅ«klė (tvarkinga), taip pat patikrinti tachografo parodymai (autobusas nevažiavo greičiau kaip 80 km/h greičiu), apklaustas Å¡ios transporto priemonės vairuotojas, kuris paaiÅ¡kino, jog leistino važiavimo greičio nevirÅ¡ijo, nelenkė draudžiamojoje vietoje. Å is asmuo paaiÅ¡kino, kad, bÅ«tent, pareiÅ¡kėjo automobilis trukdė jį aplenkti (iÅ¡ esmės analogiÅ¡kus parodymus Å¡is liudytojas davė ir teismo posėdžio metu). 2010-04-12 buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenÄ remiantis ATPK 250 str. 1 p. Tiriant 2010-03-20 registruotÄ 2010-03-12 pareiÅ¡kėjo skundÄ , remiantis VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 31 str., 33 str., 34 str., Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK pareigÅ«nas priėmė teikimÄ , kuriuo tyrimÄ dėl pareiÅ¡kėjo skundo nutraukė, kadangi nustatė iÅ¡ esmės tas pačias aplinkybes, kaip ir tiriant pareiÅ¡kėjo 2010-03-12 telefoninį praneÅ¡imÄ apie tariamai chuliganiÅ¡kÄ marÅ¡rutinės transporto priemonės vairavimÄ . 2010-04-15 raÅ¡tu Nr. 20-65-2-S-2512 pareiÅ¡kėjas buvo informuotas, kad tyrimas baigtas, o marÅ¡rutinio autobuso vairuotojo veiksmuose jokių pažeidimų nenustatyta.

Å iame atsakyme nurodoma, jog nebuvo apklausti autobuso keleiviai, buvo patikrinti tachografo parodymai, nustatyta vairuoto asmenybė, užfiksuoti jo paaiÅ¡kinimai dėl transporto priemonių vairavimo įvykio vietoje (T.1, b.l. 188-199). Teismui nebuvo pateikti duomenys, kad nutarimas atsisakyti pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenÄ ir teikimas buvo iÅ¡siųsti ar kitaip įteikti pareiÅ¡kėjui. Teismui Å¡ie procesiniai dokumentai buvo pateikti 2010-10-25 (T., b.l. 183). 2010-04-01 Policijos departamente prie LR VRM buvo gautas pareiÅ¡kėjo skundas (T.2, b.l. 13-17), kuriame pareiÅ¡kėjas prašė suteikti informacijÄ (dėl jo faksu siųsto skundo registravimo datos, policijos pareigÅ«nų pavardes, procesinių veiksmų atlikimo laikÄ bei vietÄ ir t.t.), iÅ¡tirti bei įvertinti Kauno apskrities Kauno rajono PK pareigÅ«nų veiksmus tiriant 2010-03-12 įvykio aplinkybes, taip pat iÅ¡duoti leidimÄ filmuoti, fotografuoti bei daryti garso įraÅ¡us Kauno apskrities VPK pavaldžiose institucijose, siekiant užtikrinti pareiÅ¡kėjo teisių apsaugÄ bei gynybÄ . 2010-04-21 raÅ¡tu Nr. 5-S-2244 Policijos departamentas prie LR VRM iÅ¡samiai atsakė į visus pareiÅ¡kėjo klausimus, nurodė priežastis dėl ko pareiÅ¡kėjas neturi teisės filmuoti, fotografuoti, daryti įraÅ¡us policijos įstaigose, pasisakė dėl galimybės neturtinės žalos priteisimui teisminiu keliu (T.1, b.l. 50-52, T.2, b.l. 18-19). 2010-05-17 Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK buvo gautas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas (T.1, b.l. 57-58, T.2, b.l. 2-4), kuriame jis prašė atsiųsti pareiÅ¡kėjo 2010-03-12 telefoninių skambučių iÅ¡klotines ir įraÅ¡us į bendrosios pagalbos numerį 112 bei praneÅ¡ti saugojamų skambučių iÅ¡klotinių trukmę, vietÄ , taip pat iÅ¡duoti leidimÄ filmuoti, fotografuoti bei daryti garso įraÅ¡us Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK, siekiant užtikrinti pareiÅ¡kėjo teisių apsaugÄ bei gynybÄ . 2010-05-19 raÅ¡tu Nr. 20-6-S-1759 (T.1, b.l.

56) atsakovas motyvuotai atsisakė tenkinti Å¡iuos pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymus bei detaliai nurodė tesės aktus, kuriais vadovavosi priimdamas tokį sprendimÄ . 2010-05-27 praÅ¡ymu (T.1, b.l.

60) pareiÅ¡kėjas prašė atsakovo (Kauno apskrities VPK) pateikti jam 2010-04-02 darytÄ vaizdo įraÅ¡Ä Kauno rajono PK administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. F 446698, kadangi minėtÄ Ä¯raÅ¡Ä jis nori pateikti Kauno apygardos administraciniam teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylÄ . 2010-06-02 raÅ¡tu Nr. 20-65-S-2020 (T.1, b.l.

59) atsakovas netenkino Å¡io praÅ¡ymo ir nurodė, kad įraÅ¡as neiÅ¡saugotas, taip pat nurodė teisės aktus bei saugojimo trukmę – 60 parų.      ABTÄ® 23 str., 52 str. numato, kad teisė suformuluoti skundo dalykÄ ir pagrindÄ priklauso pareiÅ¡kėjui. Skundo dalykas ir pagrindas apsprendžia bylos nagrinėjimo ribas, taip pat pareiÅ¡kėjo pasirinktos gynybos bÅ«dÄ , siekiant apginti savo tikrai ar tariamai pažeistÄ teisę. Teisminis, tikrai ar tariamai pažeistos teisės, gynybos bÅ«das yra sÄ lygotas atitinkamų procesinių prielaidų, numatytų ABTÄ® 37 str., 101 str., 103 str., kurių buvimas atima arba apriboja asmens teisę naudotis teismine gynyba.

LVAT, formuodamas vienodÄ administracinių teismų praktikÄ , bei aiÅ¡kindamas ABTÄ® 5 str. 1 d., 15 str. nuostatų esmę (ABTÄ® 13 str., 20 str.) ne kartÄ pabrėžė, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali bÅ«ti tik toks vieÅ¡ojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. LVAT savo praktikoje yra ne kartÄ pažymėjęs, kad tai, ar asmens, kuris kreipėsi į administracinį teismÄ , teisės iÅ¡ tikrųjų buvo pažeistos, yra nustatoma nagrinėjant bylÄ iÅ¡ esmės. Konstatavus, jog asmens teisės skundžiamu administraciniu aktu ar veiksmu (neveikimu) nebuvo pažeistos, turi bÅ«ti priimamas administracinio teismo sprendimas, kuriuo asmens skundas turi bÅ«ti atmetamas.

IÅ¡vada, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, savo esme yra materialinio teisinio pobÅ«džio iÅ¡vada, nes ji reiÅ¡kia, jog atitinkamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialinėms teisėms ar pareigoms. Tuo tarpu konstatavimas, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialinėms teisėms ar pareigoms, kartu reiÅ¡kia ir konstatavimÄ , kad jokios asmens materialinės teisės nebuvo pažeistos. Todėl iÅ¡vada, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, yra pagrindas teismo sprendimu atmesti skundÄ (ABTÄ® 13 str., 20 str., Teismų įstatymo 33 str., LVAT administracinės bylos Nr. A11-443/2005, A11-1692/2006, A11-1692/2006, A502-906/2008, A143-1325/2008, A146-118/2010, Nr. AS525-47/2011 ir kt.).         Teismui pateiktų įrodymų visuma, taip pat ir teismų informacinės sistemos Liteko duomenys patvirtina (Å¡ios aplinkybės skunde neginčija ir pats pareiÅ¡kėjas), kad pareiÅ¡kėjas nei ABTÄ®, nei ATPK nustatyta tvarka neginčijo 2010-04-12 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, nei 2010-04-14 teikimo, priimto vadovaujantis VieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – VAÄ®).

BÅ«tent Å¡ie procesiniai sprendimai (nutarimas, teikimas) ir sukelia pareiÅ¡kėjui teisines pasekmes. Å ie administracinei aktai priimti teisės aktų nustatyta tvarka, kompetentingų ir juose padarytos iÅ¡vados turi juridinę galiÄ , kol nenuginčytos teisės aktų nustatyta tvarka. Apie jų priėmimÄ pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės turėjo galimybę žinoti nuo 2010-04-15 raÅ¡to Nr. 20-65S-2512 gavimo dienos, be to, kaip jau buvo minėta, nuo 2010-10-25 Å¡ie aktai yra nagrinėjamojoje administracinėje byloje.

PareiÅ¡kėjo atžvilgiu buvo priimamos nutartys skundų trÅ«kumams Å¡alinti, konkretinti skundo reikalavimus, pateikti papildomus įrodymus reikalavimams pagrįsti ir pan., tačiau pareiÅ¡kėjas praktiÅ¡kai nereagavo į teismo nutartis ir nesistengė veikti už greitÄ bei objektyvų bylos iÅ¡nagrinėjimÄ . Teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjui ir Å¡iuo metu, atsižvelgiant į ATPK bei ABTÄ® reikalavimus, skirtus apskundimo terminų atnaujinimui, procesiÅ¡kai iÅ¡lieka galimybė ginčyti priimtus aktus (ABTÄ® 10 str.).

Be to, pareiÅ¡kėjas nuo 2010-04-15 raÅ¡to gavimo dienos turėjo realias galimybes Institucijoje susipažinti su administracinio teisės pažeidimo byla, bei medžiaga, kurios pagrindu buvo priimtas teikimas ir gauti beveik visÄ norimÄ informacijÄ . Teismas konstatuoja, kad 2010-04-15 raÅ¡tas Nr. 20-65-S-2512 yra informacinio pobÅ«džio, kuriuo trumpai iÅ¡dėstytos nutarime nei teikime nustatytos aplinkybės. Å io raÅ¡to panaikinimas realiai nesukels pareiÅ¡kėjui jokių teisinių pasekmių, todėl nėra jokio teisinio pagrindo naikinti paminėtÄ raÅ¡tÄ (1 skundo reikalavimas) ir, tuo pačiu, patenkinti pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimÄ - įpareigoti atsakovÄ Ä¯ 2010-03-12 pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimÄ atsakyti iÅ¡ naujo (2 skundo reikalavimas).

Imama domėn ir tai, jog Å¡is (taip pat ir 4, 6, 8) skundo reikalavimai yra abstraktaus pobÅ«džio bei praktiÅ¡kai neįvykdomi priverstine tvarka – nėra aiÅ¡ku, kuo blogi pateikti atsakovų atsakymai ir kokio turinio atsakymo pareiÅ¡kėjas reikalauja iÅ¡ atsakovų. Nesant pareiÅ¡kėjo reikalavimo panaikinti minėtus nutarimÄ ir teikimÄ , teismas savo iniciatyva jų teisėtumo negali revizuoti. Pažymėtina ir tai, jog nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylÄ ir priimant 2010-04-12 nutarimÄ atsisakyti pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenÄ , pareiÅ¡kėjas nebuvo betarpiÅ¡kai apklaustas Institucijoje, tačiau Å¡i aplinkybė nagrinėjamoje administracinėje byloje nėra pakankamas pagrindas nesivadovauti nutarimu ir teikimu kaip procesiniais dokumentais, kuriuose įtvirtintos iÅ¡vados dėl teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių.

Teismui pateikti duomenys taip pat duoda pagrindÄ iÅ¡vadai, jog nutarimas ir teikimas pareiÅ¡kėjui nebuvo iÅ¡siųsti, tačiau Å¡ios aplinkybės gali bÅ«ti teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos tik sprendžiant skundo dėl nutarimo bei teikimo panaikinimo padavimo termino atnaujinimo (atsisakymo atnaujinti).Ä®vertinęs pateiktų įrodymų visumÄ bei atsiradusių santykių teisinį reglamentavimÄ teismas daro iÅ¡vadÄ , kad taip pat nėra jokio pagrindo naikinti Policijos departamento prie LR VRM 2010-04-21 raÅ¡tÄ Nr. 5-S-2244 (3 skundo reikalavimas), Kauno apskrities VPK 2010-05-19 raÅ¡tÄ Nr. 20-65-S-1759 (5 skundo reikalavimas), nes juose iÅ¡ dalies atkartotos aplinkybės, kurios buvo įtvirtintos nutarime bei teikime, todėl ir iÅ¡vestiniai 4, 6 skundo reikalavimai (įpareigoti iÅ¡ naujo atsakyti į pareiÅ¡kėjo 2010-03-31 ir 2010-05-17 pareiÅ¡kimus) atmestini kaip nepagrįsti (ABTÄ® 57 str.).

Kaip jau buvo minėta, pareiÅ¡kėjas nei ABTÄ®, nei ATPK nustatyta tvarka neginčijo 2010-04-12 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, 2010-04-14 teikimo, priimto vadovaujantis VAÄ®. Å i aplinkybė yra teisiÅ¡kai svarbi vertinant 2010-04-21 raÅ¡to Nr. 5-S-2244 turinį bei pareiÅ¡kėjui sukeliamas teisines pasekmes. Darydamas iÅ¡vadÄ dėl 3 – 6 skundo reikalavimų nepagrįstumo teismas ima domėn ir tai, kad Teisę gauti informacijÄ Â reglamentuoja Teisės gauti informacijÄ iÅ¡ valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas, tačiau minėto įstatymo normų analizė duoda pagrindÄ , jog Å¡i teisė nėra absoliuti.

Ä®vertinęs tiek pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimų, tiek atsakovų atsakymo turinį bei atsakovų kompetencijÄ , teismas pabrėžia, kad pareiÅ¡kėjui iÅ¡ esmės iÅ¡samiai ir tinkamai buvo atsakyta į jo keliamus klausimus. Jokių VAÄ® ar Teisės gauti informacijÄ iÅ¡ valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo pažeidimų nebuvo nustatyta, atsakymas buvo pateiktas vieÅ¡ojo administravimo subjekto kompetencijos ribose. Akcentuotina ir tai, jog Elektroninių ryÅ¡ių įstatymo normos draudžia be faktinių elektroninių ryÅ¡ių paslaugų naudotojų sutikimo klausytis, įraÅ¡yti, kaupti ar kitu bÅ«du perimti praneÅ¡imų turinį ir srauto duomenis ar su jais susipažinti, iÅ¡skyrus įstatymo nustatytus atvejus.

Subjektai, įgyvendindami minėto įstatymo uždavinius bei tikslus, privalo imtis atitinkamų organizacinių ir techninių priemonių. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija kontroliuoja, kaip Å«kio subjektai, teikiantys elektroninių ryÅ¡ių tinklus ir (ar) paslaugas, įgyvendina Ä®statymo reikalavimus dėl ryÅ¡io konfidencialumo užtikrinimo (Ä®statymo 61 str.). Ä®statymo 61 str. 4 d. reglamentuoja, kad naudoti elektroninių ryÅ¡ių tinklus informacijai saugoti ar prieiti prie informacijos, leidžiama tik su sÄ lyga, kad faktiniam elektroninių ryÅ¡ių naudotojui bÅ«tų pateikiama aiÅ¡ki ir iÅ¡sami informacija apie tokį elektroninių ryÅ¡ių tinklų naudojimÄ Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nustatytomis sÄ lygomis ir tvarka.

To pasėkoje teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pagrįstai atsakovai atsisakė pareiÅ¡kėjui pateikti jo praÅ¡omus duomenis (informacijÄ ) bei leisti daryti garso/vaizdo įraÅ¡us, nes yra pakankamas pagrindas iÅ¡vadai, kad davus sutikimÄ pareiÅ¡kėjui įraÅ¡yti ir kaupti minėto pobÅ«džio informacijÄ , aukščiau iÅ¡vardinti reikalavimai gali bÅ«ti neužtikrinti. Teismas akcentuoja, kad teisę fiksuoti, kaupti, kontroliuoti tokio pobÅ«džio informacijÄ Â teisės aktai suteikia tik tam tikriems subjektams ir tik tam tikrais atvejais.

Policijos veiklos įstatymo 18 str. 1 d. 12 p. numato, jog policijos pareigÅ«nas, užtikrindamas policijos uždavinių įgyvendinimÄ ir nepažeisdamas įstatymais garantuoto asmens privataus gyvenimo neliečiamumo, turi teisę fotografuoti, daryti garso ar vaizdo įraÅ¡us. BPK 154 str. numato, jog elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolė, fiksavimas ir kaupimas yra leidžiamas tik tuo atveju, kai pagal prokuroro praÅ¡ymÄ yra priimta ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis, tuomet ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas gali klausytis asmenų pokalbių, perduodamų elektroninių ryÅ¡ių tinklais, daryti jų įraÅ¡us, kontroliuoti kitÄ elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamÄ informacijÄ ir jÄ fiksuoti bei kaupti, jeigu yra pagrindas manyti, kad tokiu bÅ«du galima gauti duomenų apie rengiamÄ , daromÄ ar padarytÄ labai sunkų, sunkų ar apysunkį nusikaltimÄ arba apie nesunkius nusikaltimus, numatytus nurodytuose BK straipsniuose.

Neatidėliotinais atvejais Å¡ie ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no veiksmai gali bÅ«ti atliekami ir prokuroro nutarimu. Å iuo atveju per 3 dienas nuo tokių veiksmų pradžios turi bÅ«ti gautas ikiteisminio tyrimo teisėjo sutikimas. Jei toks sutikimas negaunamas, pradėti veiksmai turi bÅ«ti nutraukti, o visi įraÅ¡ai nedelsiant sunaikinami. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009-06-30 įsakymu Nr. 5-V-464 patvirtintų Policijos registruojamų įvykių registro duomenų tvarkymo taisyklių 115 p., 116 p. numato, kad operatyvaus valdymo padalinio pareigÅ«nų pokalbiai telefonu yra įraÅ¡omi į magnetines juostas ar kitas laikmenas siekiant kontroliuoti jų reagavimÄ Ä¯ praneÅ¡imus telefonu.

Ä®raÅ¡ytÄ informacijÄ , prireikus, perklauso policijos įstaigos vadovas arba jo įgaliotas pareigÅ«nas ar Policijos departamento įgaliotas pareigÅ«nas, palygindamas jÄ su įraÅ¡ais Policijos registruojamų įvykių registre, minėta informacija saugoma ne mažiau kaip 60 parų, po to sunaikinama teisės aktų nustatyta tvarka. Paminėtų Taisyklių 117 p. taip pat reglamentuoja, kad telefoniniai garso įraÅ¡ai gali bÅ«ti pateikiami kitoms institucijoms ar asmenims, atliekantiems ikiteisminį tyrimÄ ar nagrinėjantiems kitÄ teisės pažeidimÄ .

Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovai pagrįstai kaip juridiniu pagrindu rėmėsi ir Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nuostatomis bei Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK virÅ¡ininko 2010-04-23 įsakymo Nr. 20-65-V-20, 2010-03-31 įsakymo Nr. 20-65-V-18 reikalavimais. IÅ¡ to seka iÅ¡vada, kad teisės aktai nenumato fizinių asmenų teisės gauti telefono pokalbių įraÅ¡us iÅ¡ policijos įstaigų. PareiÅ¡kėjas akivaizdžiai nėra tinkamas subjektas gauti praÅ¡omo pobÅ«džio informacijÄ , todėl atsakovai pagrįstai bei teisėtai jÄ atsisakė pateikti.

Ä® visus kitus pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymus buvo atsakyta iÅ¡samiai (tai liečia ir žalos atlyginimo klausimÄ ). Dėl Å¡ių aplinkybių pareiÅ¡kėjo ir 11 skundo reikalavimas (įpareigoti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariatÄ pareiÅ¡kėjui iÅ¡duoti leidimÄ su tinkamai nustatytomis sÄ lygomis Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsakomybės bei pavaldumo ribose esančiose policijos įstaigose bei jų padaliniuose filmuoti, fotografuoti, daryti garso ir/ar vaizdo įraÅ¡us pareiÅ¡kėjo teisėms ir įstatymų ginamiems interesams apginti) taip pat atmestinas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 57 str., 88 str. 1 p.).

Teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus ir aplinkybę, kad Policijos departamento prie LR VRM 2010-04-21 raÅ¡tas Nr. 5-S-2244 pareiÅ¡kėjui buvo pasiųstas neregistruotu paÅ¡tu, skundas dėl Å¡io akto panaikinimo buvo priimtas, todėl iÅ¡nagrinėjus administracinę bylÄ iÅ¡ esmės, nebuvo surinktas pakankamas pagrindas duomenų iÅ¡vadai dėl ABTÄ® 101 str. 6 p. taikymui. Å i iÅ¡vada daroma atsižvelgiant ir į teismui pateiktus duomenis apie pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klę. 2010-05-27 praÅ¡ymu pareiÅ¡kėjas prašė atsakovo pateikti 2010-04-02 eismo įvykio filmuotÄ medžiagÄ pagal kuriÄ buvo priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. F 446698 (8 skundo reikalavimas).

Tiek Institucijai pateiktame praÅ¡yme, tiek skunde teismui Å¡is reikalavimas nebuvo sukonkretintas ir dėl pareiÅ¡kėjo skundo specifikos Å¡io reikalavimo iÅ¡gryninti nebuvo galimybės ir teismo posėdžio metu. Dėl to teismas daro iÅ¡vadÄ , kad praÅ¡omu panaikinti 2010-06-02 raÅ¡tu Nr. 20-65-S-2020 (7 skundo reikalavimas) atsakovas suteikė pareiÅ¡kėjui iÅ¡ esmės iÅ¡samiÄ informacijÄ . Atsakymas atitinka teisės aktų, kurie buvo analizuoti vertinant skundo 2, 4, 6 reikalavimų pagrįstumÄ , todėl Å¡ioje dalyje (dėl skundo 7, 8 reikalavimų) skundas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 57 str., 88 str. 1 p.).

Vertinama ir tai, kad 2010-05-18 nutarimo Nr. F 446698 teisėtumas buvo įvertintas Kauno apygardos administracinio teismo byloje Nr. II-643-422/2010, kurioje buvo peržiÅ«rėtas ir įvertintas betarpiÅ¡kai teismui Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK pateiktas su eismo įvykiu susijęs vaizdo įraÅ¡as, o pareiÅ¡kėjas betarpiÅ¡kai dalyvavo nagrinėjant bylÄ teisme bei tiriant įrodymus (Liteko sistemos duomenys). IÅ¡ to seka pagrįsta iÅ¡vada, jog teismas nenustatė jokių esminių Lietuvos Respublikos Konstitucijos 18 str., 19 str., Policijos veiklos įstatymo 3 str., 4 str. 1 d., 2 d., 5 str. 1 d. 1 p., 2 p., 4 p., 5 p., 6 p.; 6 str. 1 d., 2 d., 8 str. 1 d., 2 d., 16 str., 18 str., 19 str., 20 str., 21 str. 1 d. 5 p., 25 str. 3 d., PareigÅ«nų etikos kodekso, Vidaus tarnybos statuto 3 str., 12 str., 25 str., 26 str., VieÅ¡ojo administravimo 3 str., 8 str., 19 str., 20 str., 30 str. bei kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimo (ABTÄ® 57 str.).

           PareiÅ¡kėjas taip pat prašė iÅ¡ Lietuvos valstybės priteisti 25000 Lt neturtinę žalÄ , padarytÄ atsakovÄ atstovaujančio Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato įstaigos bei jos tarnautojų, einančių tarnybines pareigas, neteisėtais veiksmais ar neveikimu vieÅ¡ojo administravimo srityje bei 25000 Lt neturtinę žalÄ , padarytÄ atsakovÄ atstovaujančio Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos įstaigos bei jos tarnautojų, einančių tarnybines pareigas, neteisėtais veiksmais ar neveikimu vieÅ¡ojo administravimo srityje (9, 10 skundo reikalavimai).

Teismas konstatuoja, kad, remiantis ABTĮ 15 str. 1 d. 3 p. nuostatomis, spręsdami bylas dėl turtinės ir neturtinės (moralinės) žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo, administraciniai teismai privalo vadovautis CK normomis. Deliktinė (dėl žalos atsirandanti) atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių.

CK 6.246 str. - 6.250 str. nustatytos sÄ lygos, kurios yra bÅ«tinos civilinei atsakomybei atsirasti: neteisėti veiksmai (veikimas arba neveikimas), įpareigoto asmens kaltė dėl nurodytų veiksmų, kitam asmeniui padaryta žala (nuostoliai arba neturtinė žala) ir priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. CK 6.271 str. yra nustatytos specialiosios sÄ lygos, bÅ«tinos atsirasti atsakomybei už žalÄ , padarytÄ valdžios institucijų neteisėtais veiksmais. Remiantis Å¡io straipsnio 1, 3, 4 dalių nuostatomis, žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų (dėl bet kokio valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmo (veikimo, neveikimo)), kurie tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Vadovaujantis paminėtu teisiniu reguliavimu, darytina iÅ¡vada, kad valstybės civilinei deliktinei atsakomybei atsirasti nėra bÅ«tina valstybės valdžios institucijos ar jos tarnautojo (darbuotojo) kaltė dėl asmeniui padarytos žalos, tačiau yra svarbu nustatyti, kad Å¡i valdžios institucija ar jos tarnautojas (darbuotojas) nesilaikė įstatymų - neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, ir, kad, bÅ«tent, dėl to asmeniui buvo padaryta žala. Terminas „valdžios institucija“ CK 6.271 str. prasme reiÅ¡kia bet kokį vieÅ¡osios teisės subjektÄ (valstybės ar savivaldybės institucijÄ , pareigÅ«nÄ , valstybės tarnautojÄ ar kitokį Å¡ių institucijų darbuotojÄ ir t.t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ (CK 6.271 str. 3 d.) reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ir savivaldybės institucijų priimti teisės ar individualÅ«s aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t.t., iÅ¡skyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

Taigi, pagal CK 6.246 - 6.250 str. nuostatas esminė valstybės prievolės dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo sÄ lyga yra atitinkamos valdžios institucijos neteisėti aktai, neveikimas taip, kaip pagal įstatymus ji privalėjo veikti. Pagal minėtÄ teisinį reglamentavimÄ tiek turtinė, tiek neturtinė žala asmeniui gali bÅ«ti atlyginama nustačius, kad tokia žala jam kilo dėl atitinkamo vieÅ¡ojo administravimo subjekto neteisėtų aktų, tačiau neturtinės žalos atsiradimo konstatavimui nebÅ«tina nustatyti, kad asmeniui, tuo pačiu, yra padaryta ir turtinė žala.

Å ioje byloje pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas tik nustačius jo nurodytų valdžios institucijų (CK 6.271 str. 2 d.) – Kauno apskrities VPK, Policijos departamento prie LR VRM neteisėtus aktus (CK 6.271 str. 3 d.), neturtinės žalos padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, nepriklausomai nuo to, ar nustatomas turtinės žalos padarymo faktas. Be to, pagal CK nuostatas (6.250 str. 2 d.) yra nustatyta sÄ lyga, kad neturtinės žalos atlyginimÄ numatytų įstatymas ( pvz.

Policijos veiklos įstatymo 22 str.). Bylos įrodymų visetas duoda pakankamÄ pagrindÄ iÅ¡vadai, kad pareiÅ¡kėjo atžvilgiu Institucijų pareigÅ«nai veikė tai, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti (ABTÄ® 57 str.), o vieÅ¡ojo administravimo subjekto asmeniui padaryta neturtinė žala gali bÅ«ti atlyginama tik tais atvejais, kai tokia žala padaroma neteisėtais vieÅ¡ojo administravimo subjekto veiksmais ar neveikimu. PareiÅ¡kėjo atžvilgiu tokių neteisėtų veiksmų (ar neveikimo) nebuvo nustatyta, ginčytini aktai buvo priimti atsižvelgiant į įstatymų bei poįstatyminių teisės aktų reikalavimus.

Remiantis byloje iÅ¡tirtais įrodymais bei iÅ¡dėstytais argumentais, teismas konstatuoja, kad Institucijų atstovai nepadarė jokių prieÅ¡ingų teisei veiksmų (arba neveikimo), todėl nėra pagrindo atsirasti civilinei atsakomybei bei neturtinės žalos priteisimui. Dėl Å¡ių aplinkybių pareiÅ¡kėjas neturi jokio teisinio pagrindo reikalauti iÅ¡ Lietuvos valstybės atlyginti jam nemotyvuotÄ 50 000 Lt neturtinę žalÄ , nes jam realiai jokia žala nebuvo padaryta. Be to, nei skunde, nei teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas visiÅ¡kai nepagrindė neturtinės žalos dydžio, nors įstatymas tokiÄ pareigÄ nustato jam.

Be to, susiraÅ¡inėjimas su Institucijomis VieÅ¡ojo administravimo įstatymo, Teisės gauti informacijÄ iÅ¡ valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo kontekste negali bÅ«ti pakankamu pagrindu neturtinei žalai atsirasti. Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 str., 88 str. 1 p., nusprendžia:            PareiÅ¡kėjo V. J. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .           Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai                                                     Algis Markevičius                                                                  Jolanta Medvedevienė                                                                  Albina Rimdeikaitė