a87f4693-91b4-46ff-a365-9be86e890656 · Panevėžio apygardos teismas

Teisėja Jolanta Raščiuvienė Byla Nr             Baudžiamoji byla Nr. 1A-131-719/2017             Proceso Nr. 1-01-1-03017-2017-4             Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.5.3. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. birželio 28 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko ArtÅ«ro Ridiko, teisėjų Valdo CiesiÅ«no ir Jolantos Raščiuvienės,sekretoriaujant Ritai Padvilikienei,dalyvaujant: prokurorui Evaldui Å idlauskui,nuteistajam S. M. (S. M.),gynėjui advokatui Antanui Cemnolonskui,vertėjai Nijolei Vanagienei,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Utenos apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro apeliacinį skundÄ dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 9 d. nuosprendžio, kuriuo S. M. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį ir nubaustas laisvės atėmimu 1 metams 9 mėnesiams; baudžiamoji byla S. M. pagal BK 145 straipsnio 2 dalį buvo nutraukta.IÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ teismasnustatė:S. M. buvo nubaustas už tai, kad jis pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir grasino nužudyti žmones ar sunkiai sutrikdyti jų sveikatÄ , t. y. 2017 m. sausio 20 d., apie 09.40 val., vieÅ¡oje vietoje –(duomenys neskelbtini), o taip pat prie (duomenys neskelbtini), matant paÅ¡aliniams asmenims, rodydamas aiÅ¡kų visuomenės ir žmogaus negerbimÄ , savo elgesiu prieÅ¡pastatydamas save aplinkiniams, ignoruodamas elementarias elgesio taisykles, triukÅ¡maudamas, be priežasties panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį J.

N. ir sukėlė jam fizinį skausmÄ , o vengdamas sulaikymo iÅ¡traukė iÅ¡ kiÅ¡enės atsuktuvÄ ir laikydamas jį rankoje grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti nukentėjusiųjų J. N. ir P. Č. sveikatÄ , taip pat iÅ¡traukęs iÅ¡ kiÅ¡enės peilį ir laikydamas jį rankoje juo pagrasino nužudyti nukentėjusįjį P. Č., dėl ko abiems nukentėjusiesiems buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimai yra realÅ«s ir gali bÅ«ti įgyvendinti.Taip pat S. M. buvo kaltinamas tuo, kad jis terorizavo žmogų, t. y. laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio mėnesio pabaigos iki 2017 m. sausio 20 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytÄ kiekį kartų, bet ne mažiau kaip 2 kartus, sistemingai ateidavo į buvusios Å¡eimos narės sutuoktinės P. M. darbovietę – (duomenys neskelbtini) ir ten ieÅ¡kodamas P. M. jos bendradarbiams iÅ¡sakė grasinimus susidoroti su P. M., taip jÄ persekiojo ir baugino naudodamas psichinę prievartÄ , o 2017 m. sausio 20 d., apie 10 val., grasino P. M. nužudyti sakydamas jai, kad jÄ užmuÅ¡, kad ji negyvens ir P. M. buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimai yra realÅ«s ir gali bÅ«ti įvykdyti.Apeliaciniu skundu prokuroras praÅ¡o panaikinti skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria baudžiamoji byla pagal BK 145 straipsnio 2 dalį nuteistajam S. M. buvo nutraukta, ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ nuosprendį – pripažinti nuteistÄ jį S. M. kaltu pagal BK 145 straipsnio 2 dalį ir nubausti jį laisvės atėmimu 2 metams;

Å¡iÄ bausmę dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du subendrinti su skundžiamu nuosprendžiu paskirta kita bausme ir skirti nuteistajam S. M. galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 3 metams 6 mėnesiams. Prokuroras cituoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 166 ir 167 straipsnius, Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymÄ , dėsto apie ikiteisminio tyrimo eigÄ ir nurodo, kad nuteistasis S. M. nusikalstamÄ veikÄ padarė prieÅ¡ savo buvusiÄ sutuoktinę, t. y. artimoje aplinkoje, todėl pradedant ikiteisminį tyrimÄ dėl Å¡ios veikos pagal BK 145 straipsnį neprivalėjo bÅ«ti nukentėjusio asmens skundo ar prokuroro reikalavimo, o ikiteisminis tyrimas galėjo bÅ«ti pradėtas bendra tvarka, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui nustačius smurto artimoje aplinkoje požymius ir suraÅ¡ant apie tai tarnybinį praneÅ¡imÄ , kaip ir buvo padaryta Å¡ioje byloje.

Be to, prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad P. M. savo veiksmais aiÅ¡kiai rodė siekusi nuteistojo S. M. baudžiamojo persekiojimo – P. M. teisme nurodė, kad anksčiau ji ne kartÄ Å¾odžiu kreipėsi į policijÄ dėl nuteistojo S. M. veiksmų, kad ji bijo buvusio sutuoktinio, nes ne kartÄ yra patyrusi smurtÄ , davė parodymus apie smurtaujantį buvusį sutuoktinį, apie sistemingÄ jos bauginimÄ ir pan. Å iuo atveju nukentėjusio asmens interesai negali nukentėti vien dėl to, kad nebuvo formalaus jo skundo, kurio net nereikalavo teisės aktai.

Atsižvelgdamas į tai prokuroras mano, kad byloje pakanka duomenų apie nuteistojo S. M. veikÄ , numatytÄ BK 145 straipsnio 2 dalyje, o teismas netinkamai suprato, aiÅ¡kino bei taikė teisės normas ir nepagrįstai minėtame epizode baudžiamÄ jÄ bylÄ prieÅ¡ nuteistÄ jį S. M. nutraukė. Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundÄ patenkinti. Nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ atmesti.Apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, baudžiamÄ jÄ bylÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde.Dėl bylos nutraukimo pagrindoPirmosios instancijos teismas baudžiamÄ jÄ bylÄ dalyje dėl kaltinimo pagal BK 145 straipsnio 2 dalį prieÅ¡ S. M. nutraukė iÅ¡ esmės manydamas, kad baudžiamasis procesas pagal Å¡iÄ teisės normÄ buvo galimas tik esant nukentėjusiosios P. M. skundui, jos atstovo pareiÅ¡kimui arba prokuroro reikalavimui pradėti procesÄ , o to Å¡ioje byloje nebuvo.

Tačiau su tokia pirmosios instancijos teismo nuomone sutikti negalima. BK 145 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad už BK 145 straipsnio 2 dalyje numatytÄ veikÄ asmuo atsako tuo atveju, kai, be kita ko, ikiteisminis tyrimas pradėtas nustačius smurto artimoje aplinkoje požymius.Artimos aplinkos sÄ voka pateikta Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje – tai aplinka, kuriÄ sudaro asmenys <...> praeityje sieti santuokiniais <...> ryÅ¡iais. To paties straipsnio 7 dalyje tvirtinta, kad smurtas – veikimu ar neveikimu asmeniui daromas tyčinis fizinis, psichinis, seksualinis, ekonominis ar kitas poveikis, dėl kurio asmuo patiria fizinę, materialinę ar neturtinę žalÄ .SistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant paminėtas teisės normas akivaizdu, kad nuteistasis S. M. ir nukentėjusioji P. M., kaip buvę sutuoktiniai, patenka į artimosios aplinkos sÄ vokÄ , todėl Å¡iuo konkrečiu atveju baudžiamojo proceso pradėjimui pakako įtarti, kad dėl nuteistojo S. M. bet kokios formos (fizinio, psichinio, seksualinio, ekonominio ar kt.) smurto nukentėjusioji P. M. patyrė fizinę, materialinę arba neturtinę žalÄ .

BÅ«tent tai įtariant, esant pirmiau nurodytuose teisės aktuose numatytam teisiniam pagrindui ir buvo pradėtas baudžiamasis procesas prieÅ¡ nuteistÄ jį S. M. pagal BK 145 straipsnio 2 dalį.Ä®vertinus tai akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai aiÅ¡kino ir taikė materialines bei procesines teisės normas ir nepagrįstai manė, jog Å¡iuo atveju baudžiamasis procesas pagal BK 145 straipsnio 2 dalį negalėjo bÅ«ti pradėtas be nukentėjusiosios P. M. skundo, jos atstovo pareiÅ¡kimo ar prokuroro reikalavimo pradėti procesÄ .

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria baudžiamoji byla pagal BK 145 straipsnio 2 dalį buvo nutraukta, yra nepagrįsta, ji prieÅ¡tarauja teisės aktams ir suformuotai teismų praktikai, todėl skundžiamas nuosprendis minėtoje dalyje negali bÅ«ti paliktas galioti – jis naikinamas Å¡ioje dalyje priimant naujÄ nuosprendį.Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimoTeismas nuosprendyje savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis BPK 20 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis.

BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Å ios nuostatos esmė yra ta, kad įrodymai vertinami ne juos imant skyrium, nemotyvuotai ir be pagrindo suteikiant vienam ar kitam įrodymui arba įrodymų grupei pirmenybę prieÅ¡ kitus įrodymus – jie turi bÅ«ti vertinami atsižvelgiant į byloje esančių faktinių duomenų, kurie patvirtina ar paneigia nors vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, visetÄ .

Tik taip vertinant bylos įrodymus galima teisingai kvalifikuoti kaltininko nusikalstamÄ veikÄ , nustatyti jo kaltę bei iÅ¡spręsti kitus kiekvienai bylai reikÅ¡mingus klausimus. Neabejotina ir tai, kad įrodymais yra visi tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme surinkti ir užfiksuoti duomenys – svarbu, jog jie bÅ«tų gauti įstatymų nustatyta tvarka, teisėtais bÅ«dais ir kad juos bÅ«tų galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1 ir 4 dalys).Nutraukdamas baudžiamÄ jÄ bylÄ dalyje dėl kaltinimo pagal BK 145 straipsnio 2 dalį prieÅ¡ nuteistÄ jį S. M. pirmosios instancijos teismas Å¡ioje dalyje iÅ¡tyrė visus byloje esančius įrodymus, tačiau jų nevertino ir dėl jų nieko nepasisakė.

Todėl, pagal suformuotÄ teismų praktikÄ , taisydamas pirmosios instancijos teismo klaidas tai padaryti turi apeliacinės instancijos teismas.BK 145 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos kelios alternatyvios nusikaltimo sudėtys, iÅ¡ kurių viena – sistemingas žmogaus bauginimas, naudojant psichinę prievartÄ . Psichinė prievarta terorizuojant kitÄ Å¾mogų paprastai reiÅ¡kiasi kaip įvairaus pobÅ«džio grasinimai, kuriuos vertinant, be kita ko, taikomas ir jų realumo kriterijus. Nustatant grasinimo realumÄ , bÅ«tina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas (tai nebuvo nevykęs pokÅ¡tas, spontaniÅ¡kai iÅ¡sprÅ«dę žodžiai, į grasinimÄ panaÅ¡Å«s bet kitokiÄ prasmę turintys veiksmai ir pan.), kad nagrinėjamoje situacijoje nukentėjusiajam buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl Å¡io asmens ketinimų ir kad kaltininkas norėjo bÅ«tent tokios nukentėjusiojo bÅ«senos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-341/2010 ir kt).

Taigi, vertinant grasinimo realumÄ , svarbu įvertinti ir tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ir grasinančiojo siekius bei ketinimus, tačiau nebÅ«tina, kad grasinantysis iÅ¡ tikrųjų ketintų įgyvendinti grasinimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, 2K-542/2011, 2K-94/2013 ir kt). Sistemingas žmogaus bauginimas gali reikÅ¡tis grasinimais nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatÄ , kitais baimę, nerimÄ ar nesaugumo jausmÄ keliančiais veiksmais (pavyzdžiui, besikartojančiais įžeidinėjimais, grasinimais kaip nors pakenkti, priekabiavimu, atviru sekimu, gÄ sdinančiais naktiniais skambučiais, amoralaus pobÅ«džio SMS žinutėmis ir pan.).

Tokios sistemingos psichinės prievartos buvimas konstatuojamas nustačius, kad nukentėjusysis sÄ moningai buvo verčiamas nerimauti, nesaugiai jaustis, patirti psichologinį diskomfortÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-341/2010, 2K-542/2011, 2K-198/2013).Byloje esančiais ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtais įrodymais nustatyta, kad 2016 m. lapkričio pabaigoje išėjęs iÅ¡ laisvės atėmimo vietos nuteistasis S. M. pradėjo vaikščioti į nukentėjusiosios P. M. darbovietę, jos ieÅ¡koti.

Anksčiau nuteistasis S. M. buvo sužalojęs nukentėjusiÄ jÄ P. M., jai teko gydytis sužalojimus. Be to, nuteistasis anksčiau ne kartÄ grasino nužudyti nukentėjusiÄ jÄ . Bijodama nuteistojo nukentėjusioji nuo jo slapstėsi, vengė susitikti jį. 2017 m. sausio 20 d. nuteistasis S. M., atvykęs į nukentėjusiosios darbovietę ir pamatęs jÄ koridoriuje, grasino nukentėjusiÄ jÄ nužudyti ir puolė jÄ , tačiau policijos pareigÅ«nai jį sulaikė. PrieÅ¡ tai nuteistasis S. M. taip pat kelis kartus buvo atėjęs į nukentėjusiosios darbovietę, jos neradęs iÅ¡sakė nukentėjusiosios kolegoms grasinimus susidoroti su nukentėjusiÄ ja.

Tai patvirtino nukentėjusioji P. M., nukentėjusieji J. N. ir P. Č., o taip pat liudytojai V. V., A. R., N. N., V. D., N. R., T. J. ir A. J..Nėra pagrindo abejoti dėl grasinimų realumo ir sistemingumo, nes iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad nuteistasis kaltinime nurodytu laikotarpiu nukentėjusiosios jos darbovietėje ieÅ¡kojo ir grasinimus jos kolegoms iÅ¡sakė ne vienÄ kartÄ , o 2017 m. sausio 20 d. savo grasinimus iÅ¡sakė tiesiogiai nukentėjusiajai ir puolė jÄ rankoje laikydamas daiktÄ , su kuriuo galėjo realiai sužaloti nukentėjusiÄ jÄ â€“ atsuktuvÄ .

Be to, nuteistasis S. M. anksčiau jau 2 kartus (Visagino miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 4 d. ir 2015 m. gegužės 11 d. nuosprendžiais) buvo nuteistas už grasinimus nužudyti tÄ pačiÄ nukentėjusiÄ jÄ . Jis nukentėjusiajai negrasino tik tuo metu, kai laisvės atėmimo vietoje atlikinėjo jam paskirtÄ bausmę, tačiau išėjęs iÅ¡ laisvės atėmimo vietos jis vėl ėmė ieÅ¡koti nukentėjusiosios ir jai grasinti. Taip pat neabejojama, kad pirmiau apraÅ¡yti nuteistojo S. M. veiksmai kėlė stiprų baimės jausmÄ nukentėjusiajai, nes sužinojusi, kad nuteistasis S. M. išėjo iÅ¡ laisvės atėmimo vietos ir suvokdama, kad jis ieÅ¡kos jos darbovietėje bei grasins jai, bijodama jo, pasiėmė atostogų, po atostogų į darbÄ važinėjo su taksi, padedama kolegų slapstėsi nuo nuteistojo S. M. darbovietėje.

Akivaizdu, jog nuteistojo S. M. elgesys nukentėjusiajai kėlė didelę baimę ir jai buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl nuteistojo ketinimų.Taigi byloje surinktais duomenimis yra nustatyti visi bÅ«tinieji BK 145 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos – sistemingo asmens bauginimo, naudojant psichinę prievartÄ â€“ sudėties požymiai, nes S. M. terorizavo nukentėjusiÄ jÄ P. M., t. y. laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio mėnesio pabaigos iki 2017 m. sausio 20 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytÄ kiekį kartų, bet ne mažiau kaip 2 kartus, sistemingai ateidavo į buvusios Å¡eimos narės sutuoktinės P. M. darbovietę – (duomenys neskelbtini) ir ten ieÅ¡kodamas nukentėjusiosios P. M. jos bendradarbiams iÅ¡sakė grasinimus susidoroti su nukentėjusiÄ ja, taip jÄ persekiojo ir baugino naudodamas psichinę prievartÄ , o 2017 m. sausio 20 d., apie 10 val., grasino nukentėjusiajai P. M. nužudyti sakydamas jai, kad jÄ užmuÅ¡, kad ji negyvens ir nukentėjusiajai P. M. buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimai yra realÅ«s ir gali bÅ«ti įvykdyti.Ä®vertinus tai, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria baudžiamoji byla pagal BK 145 straipsnio 2 dalį buvo nutraukta, naikinama ir Å¡ioje dalyje priimamas naujas – apkaltinamasis – nuosprendis (BPK 329 straipsnio 3 punkte numatytu pagrindu).Dėl bausmės skyrimo ir jos subendrinimo su kita bausmeSkirdamas nuteistajam S. M. bausmę pagal BK 145 straipsnio 2 dalį apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tas pačias aplinkybes, į kurias atsižvelgė pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę pagal BK 284 straipsnį.

Taip pat teismas pripažįsta, kad šį nusikaltimÄ nuteistasis S. M. padarė esant vienai jo atsakomybę sunkinančiai aplinkybei – bÅ«damas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).Atsižvelgdamas į visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, į jų svarbÄ ir santykį tarpusavyje apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad bausmės tikslus galima pasiekti nuteistajam S. M. paskyrus realiÄ laisvės atėmimo bausmę, kuri savo trukme atitinka BK 145 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos tokios bausmės vidurkį.

Prokuroras apeliaciniame skunde praÅ¡o nuteistajam S. M. pagal BK 145 straipsnio 2 dalį ir 284 straipsnį paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du, skiriant galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 3 metams 6 mėnesiams. Kolegija sprendžia, kad, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalies pagrindu subendrinus bausmes, prie griežtesnės bausmės turi bÅ«ti pridėta mažesnė dalis, nei praÅ¡o prokuroras. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi,nusprendžia:Panaikinti Visagino miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 9 d. nuosprendžio dalį, kuria baudžiamoji byla S. M. pagal BK 145 straipsnio 2 dalį buvo nutraukta ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ nuosprendį – pripažinti S. M. kaltu pagal BK 145 straipsnio 2 dalį ir nubausti jį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, Å¡iÄ bausmę dalinio sudėjimo bÅ«du subendrinti su pagal BK 284 straipsnį paskirta bausme ir S. M. skirti galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 3 (trejiems) metams.Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .Kolegijos pirmininkas              ArtÅ«ras RidikasTeisėjai              Valdas CiesiÅ«nas             Jolanta Raščiuvienė