a87d3f7f-9ab4-41fb-8a1d-b3fa3a6fcf56 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-16588-909/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11375-2020-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.1; 3.2.6.1.; (S) 2.2.2.3.2.7.; 2.9. VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 11 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justa RaciÅ«tė, sekretoriaujant Katažynai Grinevič, dalyvaujant ieÅ¡kovo atstovui advokatui Stasiui Lileikiui, atsakovės VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“ atstovei Dovilei StoÅ¡kuvienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo P. V.

G. ieÅ¡kinį atsakovei VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“ dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo, trečiasis asmuo – bankrutavusi AB bankas SNORAS, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Valnetas“. Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovas teismui pateiktu ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 14 344,68 Eur draudimo iÅ¡mokÄ bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovas nurodė, kad yra sudaręs tris obligacijų sutartis, su BAB banku SNORAS: 1) 2011 m. lapkričio 7 d. su BAB banku SNORAS ieÅ¡kovas pasirašė Obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį (duomenys neskelbtini).

Sutartimi ieÅ¡kovas įgijo 230 vienetų BAB banko SNORAS obligacijų, kurių vienos nominali vertė 100 Lt, vienos obligacijos įgijimo kaina 99,9789 Lt, o bendra įgyjamų obligacijų kaina — 22995,15 Lt (6659,86 Eur). Ä®gyjamų obligacijų kaina buvo apmokėta sutarties (duomenys neskelbtini)pasiraÅ¡ymo dienÄ , kaip numatyta Obligacijų pasiraÅ¡ymo sutarties (duomenys neskelbtini) 1.8 punkte, o obligacijų iÅ¡pirkimo data buvo numatyta 2012 m. lapkričio 5 d. (sutarties 1.12 punktas); 2) 2011 m. rugsėjo 30 d. ieÅ¡kovas pasirašė Obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį (duomenys neskelbtini).

Sutartimi ieÅ¡kovas įgijo 110 vienetų AB banko SNORAS obligacijų, kurių vienos nominali vertė 100 Lt, vienos obligacijos įgijimo kaina 99,9993 Lt, už bendrÄ 10999,99 Lt (3185,82 Eur) kainÄ . Obligacijų įgijimo kainÄ ieÅ¡kovas sumokėjo iki 2011 m. rugsėjo 30 d. Obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartyje (duomenys neskelbtini)buvo numatyta, kad obligacijas iÅ¡pirks 2012 m. spalio 4 d. (sutarties 1.12 punktas); 3) 2011 m. spalio 18 d. ieÅ¡kovas pasirašė Obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį (duomenys neskelbtini).

Sutartimi ieškovas įgijo 45 vienetus BAB banko SNORAS obligacijų, kurių vienos nominali vertė 100 Lt, vienos obligacijos įgijimo kaina 99,9944 Lt, o bendra įgyjamų obligacijų kaina – 4499 Lt. Obligacijų pasirašymo sutarties (duomenys neskelbtini) 1.8 punkte, obligacijų įgijimo kaina buvo sumokėta iki 2011 m. spalio 18 d. BAB bankas SNORAS numatė, kad obligacijos bus išpirktos iki 2012 m. kovo 22 d. (sutarties 1.12 punktas). Tačiau ieškovas nurodo, kad nesibaigus obligacijų pasirašymo sutartyse numatytam obligacijų išpirkimo terminui, 2011 m. lapkričio 16 d.

Lietuvos banko valdybos nutarimu Nr. 03-186 „Dėl akcinės bendrovės banko SNORAS veiklos apribojimo (moratoriumo)“ AB bankui SNORAS buvo paskelbtas veiklos apribojimas (moratoriumas), o bankui paskirtas laikinasis administratorius ir pritaikytos banko turto apsaugos priemonės. 2011 m. lapkričio 16 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1329 „Dėl akcinės bendrovės banko SNORAS akcijų paėmimo visuomenės poreikiams“, atsižvelgiant į tai, kad BAB bankas SNORAS gali turėti likvidumo problemų, taip pat į tai, kad egzistuoja reali grėsmė, jog bankas yra nemokus, BAB banko SNORAS akcijos buvo paimtos visuomenės poreikiams.

Remiantis 2011 m. lapkričio 24 d. Lietuvos banko valdybos nutarimu Nr. 03-196, visam laikui buvo atÅ¡aukta BAB bankui SNORAS iÅ¡duota licencija, o 2011 m. gruodžio 7 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2361-611/2012 BAB bankui SNORAS iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , BAB bankas SNORAS įgijo bankrutuojančios bendrovės statusÄ , o obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartys nebėra vykdomos. Dėl Å¡ios priežasties ieÅ¡kovas kreipėsi su ieÅ¡kiniu į Vilniaus apygardos teismÄ , praÅ¡ydamas pripažinti obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartis terminuotomis indėlių sutartimis ir jam taikyti indėlininko apsaugÄ priteisiant draudimo iÅ¡mokÄ iÅ¡ atsakovės, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2017 m. liepos 3 d. sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmetė, o Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. birželio 20 d. nutartimi atmetė ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ .

IeÅ¡kovas kreipėsi į kasacinę instancijÄ , tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartimi atsisakė priimti ieÅ¡kovo kasacinį skundÄ . IeÅ¡kovas paaiÅ¡kina, kad atsakovė 2019 m. balandžio 17 d. atsakymu (duomenys neskelbtini) atsisakė tenkinti ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , nurodydama netenkinimo motyvus:

1) teisę į draudimo išmokas turi tik tie investuotojai, kurie sumokėjo pinigus už įgyjamas obligacijas, tačiau obligacijos nebuvo išleistos dėl to, kad BAB bankui SNORAS 2011 m. lapkričio 24 d. buvo atimta banko licencija, o mokėti draudimo išmokas pagal įsigaliojusias obligacijas, nėra jokio teisinio pagrindo;

2) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015 pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais, padarė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovui susiklosčiusi teisinė situacija, kada investicinė įmonė negali grÄ Å¾inti klientui priklausančių vertybinių popierių iÅ¡skirtinai dėl emitento nemokumo (bankroto), nepatenka į 1997 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 97/9/EB reguliavimo sferÄ (direktyvos 2 straipsnio 2 dalis) ir dėl to Å¡ios direktyvos apsauga negali bÅ«ti taikoma;

3) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-232-969/2018, nurodė, kad garantijų sistemÄ tiek pagal nacionalinę, tiek pagal tarptautinę teisę taikoma tik neįsigaliojusių obligacijų savininkams, bet ne ieÅ¡kovui, kurio obligacijos buvo įsigaliojusios iki BAB banko SNORAS veiklos sustabdymo. IeÅ¡kovo nuomone, atsakovė nepagrįstai atsisakė iÅ¡mokėti jam priklausančiÄ draudimo iÅ¡mokÄ . Atsakovė iÅ¡ esmės remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartyje pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais, tačiau ieÅ¡kovas pažymi, kad po 2015 m. lapkričio 17 d.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties priėmimo buvo priimti kiti teismų sprendimai, keičiantys paminėta kasacinio teismo nutartimi suformuotÄ teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ . Taigi, nors pagal tuo metu galiojusį Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo (toliau – IÄ®IDÄ®) 9 straipsnį ieÅ¡kovas neįgijo draudimo apsaugos, darytina iÅ¡vada, kad tokiÄ teisę jis turi pagal tarptautinius teisės aktus ir jais numatytÄ apsaugos taikymo procedÅ«rÄ .

Todėl ieÅ¡kovas toliau remiasi Europos SÄ jungos direktyvomis, t. y. 1994 gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 94/19/EB dėl indėlių garantijų sistemų (toliau – Direktyva Nr. 94/19/EB), 1997 m. kovo 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/9/EB dėl investuotojų kompensavimo sistemų (toliau – Direktyva Nr. 97/9/EB) bei Europos Parlamento ir Tarybos 2004-04-21 Direktyva Nr. 2004/39/EB (toliau – Direktyva 2004/39/EB) dėl finansinių priemonių rinkų, kuri yra iÅ¡ dalies keičianti Tarybos direktyvas 85/611 EEB, 93/6 EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvÄ 2000/2 EB bei panaikinanti Tarybos direktyvÄ 93/22 EEB.

IeÅ¡kovas teigia, kad atsakovė neteisingai aiÅ¡kina Direktyvos Nr. 97/9/EB nuostatas, t. y. kad ieÅ¡kovas nepatenka į Å¡ioje direktyvoje numatytÄ reguliavimo sferÄ (Direktyvos 2 straipsnio 2 dalis). PastarÄ jÄ direktyvÄ pakeitusios Direktyvos 2004/39/EB I-ojo priedo C skirsnyje iÅ¡dėstytas finansinių priemonių sÄ raÅ¡as, be kita ko, apima ir perleidžiamus vertybinius popierius, prie kurių Direktyvos 1 dalies 18 punkto b papunktis finansinių priemonių priskiria obligacijas ir kitos formos skolos vertybinius popierius, įskaitant indėlių pakvitavimus, susijusius su tokiais vertybiniais popieriais.

Taigi, ieÅ¡kovas mano, jog pagal paminėtus teisės aktus ieÅ¡kovas laikytinas investuotoju, o obligacijos, kurias jis įgijo pagal sudarytas obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartis, patenka į paminėtais tarptautinės teisės aktais numatytÄ investuotojų apsaugos sistemÄ , todėl tokia apsauga turėtų bÅ«ti taikoma ir ieÅ¡kovui, atsižvelgiant į tai, kad tarptautiniais teisės aktais numatytÄ investuotojų teisių apsaugos funkcijÄ tiesiogiai Lietuvos valstybė yra pavedusi atsakovei VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“ (IÄ®IDÄ® 2 straipsnio 1 dalis).

IeÅ¡kovo nuomone, atsakovė, atmesdama jo praÅ¡ymÄ iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , taip pat nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartimi, kuri yra ydinga, nes prieÅ¡tarauja Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo 2015 m. birželio 25 d. prejudiciniame sprendime, byloje C-671/13, pateiktiems iÅ¡aiÅ¡kinimams. Todėl ieÅ¡kovas nurodo, kad po Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo 2018 m. kovo 22 d. sprendimo priėmimo buvo priimtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-3-687/2019, 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-233-219/2018, ir kitos nutartys, iÅ¡aiÅ¡kinančios investuotojų (obligacijų turėtojų) teisę gauti draudimo iÅ¡mokÄ pagal Europos SÄ jungos teisės aktus ir tuo atveju, jeigu nacionaliniai teisės aktai tokios teisės nenumato.

Taigi, ieÅ¡kovas teigia, kad atsakovė, atsisakydama iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ ieÅ¡kovui už neįsigaliojusias obligacijas, dirbtinai sureikÅ¡mina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 22 nutartyje ir kitose nutartyse nurodytas faktines aplinkybes, t. y. kad jose buvo sprendžiami ginčai, kilę dėl apmokėtų, bet neiÅ¡leistų obligacijų. Atsakovė atsiliepimu prašė ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsakovė atsiliepime nurodė, kad nėra pažeidusi IÄ®IDÄ® 10 straipsnio 3 dalyje numatytos draudimo iÅ¡mokų apskaičiavimo ir iÅ¡mokėjimo tvarkos.

Pažymi, kad po BAB SNORAS banko bankroto BAB bankas SNORAS neperdavė atsakovei duomenų apie ieÅ¡kovÄ dėl jam galimai priklausančios ieÅ¡kinyje nurodomo dydžio draudimo iÅ¡mokos, todėl atsakovė nėra pažeidusi IÄ®IDÄ® įtvirtintos draudimo iÅ¡mokų apskaičiavimo ir iÅ¡mokėjimo tvarkos. Nėra ir pagrindo ieÅ¡kovui mokėti jo praÅ¡omÄ draudimo iÅ¡mokÄ . Draudžiamojo įvykio dienÄ , t. y. 2011 m. lapkričio 24 d., Lietuvos banko nutarimas dėl licencijos BAB bankas SNORAS panaikinimo dėl nemokumo, ieÅ¡kovas buvo savo valia perdavęs BAB bankui SNORAS pinigus, skirtus apmokėti už įgyjamas obligacijas.

Atsakovė nurodo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.103 straipsnio nuostatÄ , kuri reglamentuoja obligacijos sampratÄ , taip pat Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymÄ , kitų vertybinių popierių iÅ¡leidimÄ ir apyvartÄ reglamentuojančius teisės aktus, kurie nedraudė ir nedraudžia pačiam emitentui platinti savo vertybinius popierius. Todėl atsakovė teigia, jog ieÅ¡kovas, įsigydamas obligacijas, žinojo, kad tai yra BAB banko SNORAS, o ne atskiros investicinės įmonės obligacijos, ir jas įsigijo BAB banko SNORAS padaliniuose.

BAB bankas SNORAS Å¡iÄ informacijÄ ieÅ¡kovui buvo pateikęs vieÅ¡ai Prospekte ir Galutinėse sÄ lygose. Atsakovė paaiÅ¡kina, kad Å¡ioje byloje, ieÅ¡kovo įsigytos obligacijos nebuvo iÅ¡pirktos dėl emitento bankroto, o ne dėl obligacijų platintojo veiksmų. Atsakovė formuluoja klausimus, susijusius su BAB bankas SNORAS atsakomybe dėl kilusios situacijos, ar tuo atveju, jeigu bet koks kitas finansų makleris savo kliento pavedimu bÅ«tų savo klientui nupirkęs tokių pačių BAB banko SNORAS obligacijų, tai ar po BAB banko SNORAS bankroto, finansų makleris, bÅ«tų laikomas atsakingu investuotojui už tai, kad obligacijos neiÅ¡pirktos.

Atsakovė teigia, jog tokie atvejai negalimi ir paaiÅ¡kina, kad Å¡iuo atveju ieÅ¡kovo bandymas sulyginti BAB banko SNORAS, kaip emitento, ir BAB banko SNORAS, kaip obligacijų platintojo, atsakomybę, bei bandymas atsakomybę už nepasiteisinusias investicijas perkelti atsakovei, neatitiktų teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijų. Atsakovė remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartimi, kurioje buvo aiÅ¡kinami obligacijų draudimo ir iÅ¡mokų iÅ¡mokėjimo klausimai ir nustatė, jog ieÅ¡kovas Å¡iuo atveju nuostolių patyrė ne dėl to, kad jo įsigyti vertybiniai popieriai (obligacijos) yra prarasti ar perleisti, bet nuostoliai atsirado dėl emitento bankroto ir jo nulemto obligacijų nuvertėjimo, t. y. dėl nepasiteisinusios investicinės rizikos.

Taigi, atsakovė teigia, kad ieÅ¡kovas, įgydamas obligacijų, savo valia ir noru perdavė BAB banko SNORAS nuosavybėn ieÅ¡kovui priklausiusias pinigines lėšas mainais už įgyjamas BAB banko SNORAS obligacijas. BAB bankas SNORAS Å¡iuo atveju yra jam perduotų piniginių lėšų savininkas, o ne jų saugotojas, todėl Å¡i situacija nepatenka į Investuotojų direktyvos 2 straipsnio 2 dalį. BAB bankas SNORAS nėra atsakingas už obligacijų negrÄ Å¾inimÄ ieÅ¡kovui, nes investicinė įmonė to negali padaryti dėl obligacijų emitento bankroto.

Todėl tokia situacija, kai investicinė įmonė negali grÄ Å¾inti klientui priklausančių vertybinių popierių iÅ¡skirtinai dėl emitento nemokumo (bankroto), nepatenka į Investuotojų direktyvos reguliavimo sferÄ ir Å¡ios direktyvos apsauga tokiu atveju negali bÅ«ti taikoma. Atsakovė taip pat nurodo, kad minėtoje nutartyje ir minima, kad obligacija yra vertybinis popierius, kuris yra vidutiniam vartotojui pakankamai pažįstamas finansinis produktas, todėl, atsakovės nuomone, nėra pagrindo teigti, kad ieÅ¡kovas nesuvokė Obligacijų pasiraÅ¡ymo sutarčių pagrindu įgyjamų finansinių priemonių rizikingumo laipsnio.

Atsakovė taipogi pasisako dėl ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje nurodytų aplinkybių, jog dėl minėtų obligacijų pasiraÅ¡ymo sutarčių bei iÅ¡ jų kylančių bylos Å¡alims teisių ir pareigų ginčas jau buvo nagrinėtas Vilniaus apygardos teisme bei Lietuvos apeliaciniame teisme. Nagrinėjamu atveju, atsakovė pažymi, kad iÅ¡nagrinėtoje byloje ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimas buvo iÅ¡ esmės tapatus Å¡iame ieÅ¡kinyje reiÅ¡kiamam reikalavimui, t. y. ieÅ¡kovas, be kita ko, prašė priteisti atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos atsakovės, ieÅ¡kovui draudimo iÅ¡mokÄ , kuri sudaro 14344,68 Eur.

Atsakovė teigia, jog apeliacinės instancijos teismui atmetus ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį ir nepriteisus ieÅ¡kovo praÅ¡omos draudimo iÅ¡mokos, ieÅ¡kovas iÅ¡ dalies modifikavo savo ieÅ¡kinį bei pakartotinai kreipiasi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti draudimo iÅ¡mokÄ , o tai atsakovė vertina kaip ieÅ¡kovo piktnaudžiavimÄ savo procesinėmis teisėmis ir yra pagrindas nutraukti bylÄ . Trečiojo asmens atstovas atsiliepimo per teismo nustatytÄ terminÄ nepateikė. IeÅ¡kovas dublike palaiko ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytas aplinkybes ir reikalavimus.

IeÅ¡kovas teigia, kad atsakovės atsiliepime vienu iÅ¡ atsisakymo iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ ieÅ¡kovui motyvų nurodoma aplinkybė, kad draudžiamojo įvykio dienai ji iÅ¡ BAB bankas SNORAS nėra gavusi duomenų apie ieÅ¡kovÄ dėl jam priklausančios draudimo iÅ¡mokos, tačiau, ieÅ¡kovo nuomone, Å¡i aplinkybė nėra pagrindas atmesti jo pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ . IeÅ¡kovas yra pateikęs atsakovei duomenis apie jo investicijų įsigyjant obligacijas dydį, todėl atsakovė turi realiÄ galimybę padaryti reikiamus skaičiavimus nustatant ieÅ¡kovui iÅ¡mokėtinos draudiminės iÅ¡mokos sumÄ .

IeÅ¡kovas atkreipia dėmesį į tai, kad 2019 m. balandžio 17 d. raÅ¡te (duomenys neskelbtini), atsakydama į ieÅ¡kovo pretenzijÄ , atsakovė aplinkybes apie duomenų negavimÄ nenurodė bei neginčijo reikalaujamos iÅ¡mokėti draudiminės iÅ¡mokos dydžio. Reikalavimo dydžio, apskaičiuoto ieÅ¡kovo jai pateiktų duomenų pagrindu, atsakovė neginčija ir savo atsiliepime, todėl ieÅ¡kovas mano, jog pareikÅ¡to reikalavimo dydį atsakovė pripažįsta esant teisingu. IeÅ¡kovas nurodo, kad jam neturėtų kilti neigiamos pasekmės dėl to, kad trečiasis asmuo apie jį nėra perdavęs duomenų atsakovei, nes ji, gavusi pretenzijÄ , o vėliau ir ieÅ¡kinį, įgyvendindama savo teises ir vykdydama pareigas, turėjo galimybę savo iniciatyva iÅ¡reikalauti duomenis apie ieÅ¡kovo investicijų laikÄ , dydį ir kt.

IeÅ¡kovo paminėtas atsakovės nurodomas argumentas nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas sprendžiant ginÄÄ , nes duomenų apie indėlininkus ir investuotojus pateikimas yra pagrindas iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ tuo atveju, jeigu atsakovė tai sutiktų padaryti gera valia, tačiau, atsiliepimo turinyje, ji nesutinka, nes nepagrįstai mano, kad ieÅ¡kovo reikalavimas neturi teisinio pagrindo. Atsakovės atsiliepime bandoma įrodyti, jog ieÅ¡kovas yra kaltas dėl susidariusios situacijos, tačiau ieÅ¡kovas teigia, jeigu taip bÅ«tų, tai neturėtų reikÅ¡mės ginčo iÅ¡sprendimui.

BAB bankas SNORAS legaliai platino obligacijas ir kitus vertybinius popierius, apie Å¡iÄ veiklÄ skelbė vieÅ¡ai, todėl ieÅ¡kovas, kaip ir daugelis kitų asmenų, tuo metu neturėjo pagrindo abejoti BAB bankas SNORAS vykdomos veiklos teisėtumu ir patikimumu ar galvoti, kad ji yra rizikinga. Kita vertus, investuodamas ieÅ¡kovas galėjo pagrįstai tikėtis, kad jo investavimo rizika yra minimalizuota Lietuvos Respublikos įgaliotų institucijų vykdomos BAB banko SNORAS priežiÅ«ros, kad yra sukurtos tinkamos teisinės ir ekonominės priemonės investuotojų teisių apsaugai.

Dublike taip pat teigiama, atsakovė netinkamai vykdė savo teises ir pareigas, kadangi atsakovė yra ne tik draudikas, draudžiantis indėlius ir investicijas, bet yra ir draudėjus kontroliuojanti institucija. Todėl ieÅ¡kovas teigia, jog Å¡i įmonė nekontroliavo BAB banko SNORAS skelbiamos klaidinančios informacijos apie obligacijų draudimÄ bei kitas banko teikiamas paslaugas, kas lėmė ieÅ¡kovo suklaidinimÄ ir žalos jam padarymÄ . Dublike ieÅ¡kovas nesutinka su ieÅ¡kovo praÅ¡ymu dėl bylos nutraukimo ir argumentais dėl ieÅ¡kinio tapatumo bei ieÅ¡kovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.

Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-3336-614/2017 atsakovu buvo BAB bankas SNORAS, o VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“ buvo tik trečiuoju asmeniu. Å ioje civilinėje byloje reiÅ¡kiamo reikalavimo teisinis pagrindas yra tiesioginio taikymo tarptautinės teisės aktai, užtikrinantys investuotojų teisių ir teisėtų interesų apsaugÄ nuo teisės aktuose numatytų investavimo rizikų. Todėl ieÅ¡kovas paaiÅ¡kina, jog Å¡iuo konkrečiu atveju, nėra sÄ lygų nutraukti bylos nagrinėjimÄ , kadangi ieÅ¡kinys nėra tapatus.

Atsakovė triplike praÅ¡o ieÅ¡kovo reikalavimus atmesti. Nurodo, kad minėtuose Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimuose, kuriais remiasi ieÅ¡kovas, yra sprendžiami iÅ¡ esmės kiti teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo klausimai nei Å¡ioje byloje. Bylos nėra analogiÅ¡kos ar panaÅ¡ios savo faktinėmis aplinkybėmis. Atitinkamai, rėmimasis tokiose bylose teismo iÅ¡dėstytais iÅ¡aiÅ¡kinimais, kurie iÅ¡imami iÅ¡ bendro nagrinėjamos bylos konteksto, neatsižvelgiant į faktines aplinkybes ir kilusį ginÄÄ dėl teisės, yra nepagrįstas ir klaidinantis.

IeÅ¡kovo procesiniuose dokumentuose yra keliamas klausimas dėl tiesioginio Direktyvos 97/9/EB taikymo. Atsakovė pažymi, kad direktyvos nėra tiesioginio taikymo Europos SÄ jungos teisės aktai, o jų tiesioginis taikymas galimas tik iÅ¡imtiniais atvejais, konstatavus direktyvos tiesioginio veikimo sÄ lygas ir teisinius pagrindus. Atsakovė pateikia nuomonę dėl obligacijų, jų atžvilgiu negali bÅ«ti taikomas ne tik indėlių draudimas, bet ir įsipareigojimų investuotojams draudimas, nes nėra Å¡io draudimo taikymui sÄ lygų.

IeÅ¡kovas netinkamai aiÅ¡kina Direktyvos 97/9/EB, kadangi nedaro atskirties tarp investicinės įmonės, su kuria buvo sudaryti sandoriai dėl obligacijų įsigijimo, ir obligacijų emitento. Todėl atsakovė teigia, kad ieÅ¡kovas neįrodo aplinkybės, kad investicinė įmonė neįvykdė savo įsipareigojimų jo atžvilgiu ir nepagrindžia savo teisės draudimo iÅ¡mokÄ už įsigytas obligacijas. Taipogi atsakovė pasisako dėl draudimo iÅ¡mokos termino ir nurodo, jog indėlininko ar investuotojo teisė gauti draudimo iÅ¡mokÄ galioja 5 metus nuo draudžiamojo įvykio dienos.

BAB bankas SNORAS draudžiamojo įvykio atveju, draudimo iÅ¡mokas buvo galima atsiimti per 5 metus nuo draudžiamojo įvykio dienos, t. y. iki 2016 m. lapkričio 24 d., o ieÅ¡kovas su ieÅ¡kiniu į teismÄ kreipėsi 2020 m. balandžio 20 d. Todėl atsakovė nurodo, kad ieÅ¡kovas yra praleidęs terminÄ tokiam reikalavimui teikti. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovas advokatas Stasys Lileikis palaikė ieÅ¡kinyje ir dublike iÅ¡dėstytus reikalavimus ir prašė ieÅ¡kinį tenkinti. IeÅ¡kovo atstovas papildomai paaiÅ¡kino, jog BAB banko SNORAS pasekmės bei padariniai yra jaučiami iki Å¡iol, kadangi dėl BAB banko SNORAS iÅ¡leistų obligacijų yra nukentėjęs ne vienas asmuo ir teikiant ieÅ¡kinius, jie buvo iÅ¡spręsti ne asmenų naudai.

Atstovas rėmėsi ieÅ¡kinyje nurodytomis Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo bylomis bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, taipogi pridÅ«rė, jog atsakovė neteisingai aiÅ¡kina teismų praktikÄ , nacionalinius aktus bei tarptautinius aktus. Teismo posėdžio metu atstovas pasisakė, kad obligacijos gali bÅ«ti draudimo objektu ir investuotojai gali remtis Direktyvomis tiesiogiai, juolab, jei Å¡ių santykių neapsaugo nacionaliniai teisės aktai. Atstovo nuomonė dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutarties yra kritiÅ¡ka, kadangi Å¡i nutartis buvo priimta dėl BAB banko SNORAS įvykių, kurie tuo metu buvo dar neseniai atsitikę, kas įtakojo, jog nutartyje nėra iÅ¡samiai aiÅ¡kinamos materialiosios teisės normos, o viskas paremta BAB banko SNORAS įvykiais, dėl to Å¡iÄ nutartimi remtis pilna apimtimi bÅ«tų netikslinga.

Taipogi priduria, jog obligacijos, nors ir iÅ¡leistos į apyvartÄ , jos vis tiek yra apdraustinos, apskaitymas nenulemia, jog iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , obligacijos yra negrÄ Å¾intinos, neapdraustos. Atstovas nurodė, kad 5 metų ieÅ¡kinio senaties terminas negali bÅ«ti pasibaigęs. IeÅ¡kovo atstovas nesutinka, jog ieÅ¡kinys yra tapatus, kadangi Å¡ioje byloje ieÅ¡kovas kildina reikalavimÄ dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo, o ieÅ¡kinyje, kuris buvo nagrinėjamas Vilniaus apygardos teisme civilinėje byloje Nr. 2-3336-614/2017, – reikalavo pasiraÅ¡ytas Obligacijų sutartis pripažinti indėlio sutartimis, todėl ieÅ¡kiniai yra skirtingo pobÅ«džio ir negali bÅ«ti laikomi tapačiais.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė Dovilė StoÅ¡kuvienė nesutiko su ieÅ¡kovo pozicija, palaikė atsiliepime ir triplike iÅ¡dėstytus argumentus. Papildomai paaiÅ¡kino, kad Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo sprendimai, kuriais remiasi ieÅ¡kovas, yra skirtingi ir netapatÅ«s, todėl jais remtis Å¡ioje byloje bÅ«tų netikslinga. Atstovė teigė, kad atsakovė, kaip valstybės įmonė, negali elgtis prieÅ¡ingai nei nustato įstatymai. Taipogi teismo posėdžio metu pabrėžė, kad ieÅ¡kovas remiasi bylomis, kuriose obligacijos jau yra įsigaliojusios ir tai nebuvo pripažinta draudiminiu įvykiu.

Atstovė iÅ¡aiÅ¡kino, kad draudimo iÅ¡mokos yra iÅ¡mokamos tik neįsigaliojusių obligacijų turėtojams. Nagrinėjamu atveju nėra draudiminio įvykio, todėl draudimo iÅ¡moka negali bÅ«ti iÅ¡mokama. Teismo posėdžio metu atstovė taip pat patikslino, kad nebepalaiko triplike iÅ¡dėstytų argumentų dėl ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo. Trečiasis asmuo į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ jam praneÅ¡ta tinkamai, praÅ¡ymų negauta. Byla iÅ¡nagrinėta trečiojo asmens atstovui teismo posėdyje nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 247 straipsnio 2 dalis).

Ieškinys atmestinas. Byloje nustatytos ginčui reikšmingos faktinės aplinkybės Iš byloje esančių duomenų nustatyta, ieškovas su BAB banku SNORAS, atstovaujamos filialo vadybininkų, sudarė tris Obligacijų pasirašymo sutartis: 1) (duomenys neskelbtini), pasirašyta 2011 m. kovo 7 d., įgyjant 230 vienetų BAB banko SNORAS obligacijų, 100 Lt vertės, vienos obligacijos įgijimo kaina 99,9789 Lt, bendra kaina 22995,15 Lt; 2) (duomenys neskelbtini), pasirašyta 2011 m. rugsėjo 30 d., įgyjant 110 vienetų BAB banko SNORAS obligacijų, 100 Lt vertės, vienos obligacijos įgijimo kaina 99,9993 Lt, bendra kaina 10999,99 Lt; 3) (duomenys neskelbtini), pasirašyta 2011 spalio 18 d., įgyjant 45 vienetus BAB banko SNORAS obligacijų, 100 Lt vertės, vienos obligacijos įgijimo kaina 99,9944 Lt, bendra kaina 4499 Lt.

VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“ 2019 m. balandžio 17 d. atsakymu (duomenys neskelbtini) į ieÅ¡kovo 2019 m. kovo 20 d. praÅ¡ymÄ paaiÅ¡kino, kad mokėti draudimo iÅ¡mokas už įsigaliojusias BAB banko SNORAS obligacijas nėra teisinio pagrindo ir atsisako draudimo iÅ¡mokÄ iÅ¡mokėti ieÅ¡kovui. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. liepos 3 d. sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį dėl obligacijų pasiraÅ¡ymo sutarčių pripažinimo terminuotaisiais indėliais atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. birželio 20 d. nutartimi paliko nepakeistÄ Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 3 d. sprendimÄ .

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartimi teisėjų kolegija ieÅ¡kovo kasacinį skundÄ atsisakė priimti. Dėl ieÅ¡kovo sumokėtų lėšų draustumo pagal Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymÄ CK 1.103 straipsnyje nustatyta, kad obligacija – tai vertybinis popierius, patvirtinantis jo turėtojo teisę gauti iÅ¡ obligacijÄ iÅ¡leidusio asmens joje nustatytais terminais nominaliÄ obligacijos vertę, metines palÅ«kanas ar kitokį ekvivalentÄ ar turtines teises.

IÄ®IDÄ® 2 straipsnio 11 dalyje yra aiÅ¡kiai apibrėžta investuotojo sÄ voka: tai fizinis arba juridinis asmuo, perdavęs draudėjui pinigus arba vertybinius popierius, norėdamas pasinaudoti draudėjo teikiamomis investicinėmis paslaugomis. Vadovaujantis Lietuvos vertybinių popierių komisijos 2007 m. gruodžio 28 d. nutarimo Nr. 1K-34 „Dėl finansinių priemonių ir jų apyvartos apskaitos taisyklių patvirtinimo“ aktualios redakcijos nuostatomis, BAB banko SNORAS obligacijų emisijoms Nr. 11 ir Nr. 12 Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas suteikė ISIN kodus, tačiau Å¡ių emisijų registracijos sÄ skaitos nebuvo atidarytos dėl su BAB banku SNORAS susijusių įvykių, kai buvo sustabdyta, o vėliau nutraukta banko veikla ir obligacijų iÅ¡leidimo procesas.

Dėl to BAB bankas SNORAS negalėjo įvykdyti ir neįvykdė obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartyje (1.15 punktas) nurodytos pareigos – pervesti ir apskaityti obligacijas vertybinių popierių sÄ skaitoje. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. lapkričio 16 d. nutarimu Nr. 1329 AB banko SNORAS akcijos buvo paimtos visuomenės poreikiams, o pačiam bankui buvo pritaikyta dalis Lietuvos Respublikos bankų įstatymo 72 straipsnyje nurodytų poveikio priemonių. Lietuvos bankas 2011 m. lapkričio 24 d. atÅ¡aukė AB banko „Snoras“ veiklos licencijÄ .

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 7 d. nutartimi iÅ¡kėlė AB bankui „Snoras“ bankroto bylÄ . Å ios nutarties dalis dėl bankroto bylos bankui iÅ¡kėlimo įsiteisėjo 2011 m. gruodžio 20 d. Nagrinėjamu atveju, ieÅ¡kovo pasiraÅ¡ytose Obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartyse (1.1. punktuose) nurodyta, kad: „Šia sutartimi Investuotojas įsigyja 1.2. punkte nurodytÄ skaičių obligacijų (toliau – Obligacijos) iÅ¡ obligacijų emisijos Banko Snoras Fiksuotų palÅ«kanų obligacijos Nr. 1 ((duomenys neskelbtini) sutarties atveju), Nr. 7 ((duomenys neskelbtini)sutarties atveju), Nr. 10 ((duomenys neskelbtini) sutarties atveju) ((duomenys neskelbtini)duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)sutarties atveju), (duomenys neskelbtini) (sutarties atveju), (duomenys neskelbtini) (N(duomenys neskelbtini) sutarties atveju), (toliau – Emisija) iÅ¡leistos pagal 500 000 000 Lt (pagal sutartį (duomenys neskelbtini) iÅ¡leidimo kiekis nenurodytas) kitų vidutinės trukmės obligacijų programÄ (toliau – Programa), patvirtintÄ Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijoje 2011 m. birželio 15 d.“.

Obligacijų pasirašymo sutarčių 1.10. punkte nurodyta, kad obligacijų įsigaliojimo datos pasirašytose sutartyse – 2011 m. kovo 21 d., 2011 m. spalio 3 d., 2011 m. spalio 31 d. Taigi, ieškovo obligacijos yra įsigaliojusios, o įsigaliojusių obligacijų atžvilgiu negali būti taikomas nei indėlių draudimas, nei įsipareigojimų investuotojams draudimas. Byloje esančios obligacijų pasirašymo sutartys patvirtina, kad ieškovas buvo įsigijęs banko obligacijų. IĮIDĮ 3 straipsnio 4 dalis aiškiai nustato, kad paties draudėjo išleisti skolos vertybiniai popieriai negali būti draudimo objektas.

Pagal CK 1.103 straipsnyje pateiktÄ obligacijos sÄ vokÄ , obligacija nėra ir negali bÅ«ti pripažinta indėlių draudimo objektu IÄ®IDÄ® prasme. Tokį aiÅ¡kinimÄ teikia ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. lapkričio 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015. Minėtoje nutartyje teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad „Indėlininkų direktyvos 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad indėliais nelaikomos obligacijos, atitinkančios 1985 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyvos 85/611/EBB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais, derinimo, 22 straipsnio 4 dalies sÄ lygas.

Taigi, nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, kad BAB banko SNORAS iÅ¡leistos obligacijos neatitiko indėlio apibrėžties, todėl Indėlių direktyva ir joje nustatyta draudimo apsauga joms netaikytina.“ Tai patvirtina iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo pasiraÅ¡ytos obligacijos buvo iÅ¡leistos ir ieÅ¡kovas jas įsigijo, dėl ko nėra pagrindo taikyti indėlininkams taikomÄ kompensavimo sistemÄ , kaip tai numato Direktyva 94/19 „Dėl indėlių garantijų sistemų“. Todėl ieÅ¡kovas, kaip investuotojas, neįgijo teisės į draudimo iÅ¡mokÄ .

BAB bankas SNORAS tiksliai įvykdė pareigas finansinių priemonių platintojui ir tai patvirtina byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai, t. y. obligacijų sutarčių 1.22 punkte prieÅ¡ pat Å¡alies paraÅ¡Ä , aiÅ¡kiai matomoje vietoje, yra nurodyta, jog pasiraÅ¡ydamas Å¡iÄ sutartį, investuotojas patvirtina, kad visos sutarties sÄ lygos su juo buvo aptartos ir paaiÅ¡kintos prieÅ¡ pasiraÅ¡ant sutartį, jis su jomis sutinka ir jos iÅ¡reiÅ¡kia investuotojo valiÄ , taip pat prieÅ¡ pasiraÅ¡ydamas sutartį, investuotojas patvirtina, kad yra susipažinęs su prospektu ir galutinėmis sÄ lygomis bei su jomis sutinka, investuotojas buvo supažindintas su visomis rizikomis, kylančiomis investuojant ir supranta jų pasekmes.

IeÅ¡kovas asmeniÅ¡kai pasiraÅ¡ytinai patvirtino, kad jis susipažino su visomis sutarties sÄ lygomis, jam yra suprantamos ir priimtinos galimos rizikos, o sutartis atspindi ieÅ¡kovo tikrÄ jÄ valiÄ . Finansinių priemonių pobÅ«džio ir joms bÅ«dingos rizikos apraÅ¡ymas yra pritaikytas neprofesionaliam klientui, turinčiam minimalias žinias investavimo srityje. Lietuvos Respublikoje tiek Europos Parlamento ir Tarybos DirektyvÄ 94/19/EB dėl indėlių garantijų sistemos su vėlesniais pakeitimais, tiek Europos Parlamento ir Tarybos DirektyvÄ 97/9/EB dėl investuotojų kompensavimo sistemų įgyvendina vienas teisės aktas – Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-8-701/2016 (naujas bylos Nr. 3K-3-214-701/2018), kuria buvo kreiptasi į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo, konstatuota, kad Lietuvos Respublikos įstatymų leidėjo apsisprendimas abi Å¡ias direktyvas įgyvendinti viename teisės akte papildomai apsunkina Å¡iose direktyvose įtvirtintų apsaugos sistemų taikymÄ tais atvejais, kai kredito įstaiga veikia kaip investicinė įmonė (žr. minėtos nutarties 43 punktÄ ).

Nacionalinio įstatymo leidėjo valia kredito įstaigai kaip investicinei įmonei perduotus pinigus, kurie buvo skirti investicinėms paslaugoms suteikti, apsaugoti pagal Direktyvoje 94/19/EB įtvirtintÄ indėlių garantijų sistemÄ nėra aiÅ¡ki (žr. minėtos nutarties 47 punktÄ ). Remiantis IÄ®IDÄ® (redakcija, galiojusi draudžiamojo įvykio metu) 2 straipsnio 2 dalies 11 punktu, investuotojas – tai fizinis arba juridinis asmuo, perdavęs draudėjui pinigus arba vertybinius popierius norėdamas pasinaudoti draudėjo teikiamomis investicinėmis paslaugomis.

Pagal Å¡io straipsnio 12 dalį, įsipareigojimai investuotojui – draudėjo, teikiančio investuotojui investicines paslaugas, įsipareigojimai grÄ Å¾inti investuotojui priklausančius pinigus ir (arba) grÄ Å¾inti investuotojui priklausančius vertybinius popierius. IÄ®IDÄ® 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad investuotojas įgyja teisę į draudimo iÅ¡mokÄ nuo draudžiamojo įvykio dienos tik tuo atveju, jeigu investuotojo vertybinius popierius ir (arba) pinigus draudėjas yra perleidęs arba panaudojęs be investuotojo valios.

Nagrinėjamoje byloje teismo nenustatyta, kad BAB bankas SNORAS ieÅ¡kovo pagal obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartis įmokėtas lėšas bÅ«tų panaudojęs be jo valios. IeÅ¡kovui procesiniuose dokumentuose akcentuojant Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo 2018 m. kovo 22 d. prejudicinį sprendimÄ sujungtose bylose Nr. C-688/15 bei Nr. C-109/16, teismas, susipažinęs su Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo 2018-03-22 prejudicinio sprendimo sujungtose bylose Nr. C-688/15 bei Nr. C-109/16 turiniu, atkreipia dėmesį į tai, jog aptartose Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo bylose buvo analizuojama faktinė situacija, kuomet ginčas kilo dėl skolos vertybinių popierių emisijos, kuri neįsigaliojo ir vertybiniai popieriai buvo neperduoti lėšas įmokėjusio asmens nuosavybėn, o lėšos jau buvo nuraÅ¡ytos iÅ¡ asmens banko sÄ skaitos ir pervestos į kredito įstaigos vardu atidarytÄ sÄ skaitÄ .

Tokia aplinkybė reiÅ¡kia, jog aptariamas Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo prejudicinis sprendimas buvo priimtas aiÅ¡kinant kitokiÄ savo faktinėmis aplinkybėmis situacijÄ , t. y. situacijÄ , kuomet ginčas kilo iÅ¡ teisinių santykių, kuomet kompensacijos buvo praÅ¡oma dėl lėšų kompensavimo pagal neįsigaliojusias obligacijų (vertybinių popierių) sutartis, o ne pagal įsigaliojusias obligacijų (vertybinių popierių) sutartis. Taip pat atkreipiamas dėmesys, jog nors Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo 2018 m. kovo 22 d. prejudiciniame sprendime sujungtose bylose Nr. C-688/15 bei Nr. C-109/16 pasisakyta (Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo sprendimo 111 punktas), kad Investuotojų direktyvos 1 straipsnio 4 punktas bei 2 straipsnio 2 dalies antra pastraipa galima remtis nacionaliniame teisme, visgi, teismo vertinimu, ieÅ¡kovas turėjo įrodyti aplinkybes, jog IÄ®IDÄ® nuostatos buvo netinkamai ar apskritai neįgyvendintos ieÅ¡kovo ginčo (situacijos) atveju.

Pastebėtina, jog ir pats ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodė, kad kasacinis teismas dar 2015 m. lapkričio 17 d. nutartyje Nr. 3K-7-602-684/2015 yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog asmuo, įgydamas obligacijÄ , prisiima ir obligacijÄ iÅ¡leidusio asmens (emitento) nemokumo rizikÄ ir nėra pagrindo teigti, kad Å¡i rizika bÅ«tų priskirta prie draudimo objektų, kuriems taikoma kompensavimo sistema pagal IÄ®IDÄ®. IeÅ¡kovas, grįsdama savo turtinį reikalavimÄ , ieÅ¡kinyje akcentuoja dvi kasacinio teismo nutartis: 2018 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-232-969/2018 bei 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-233-219/2018.

Susipažinus su ieÅ¡kovo nurodomomis kasacinio teismo nutartimis nustatyta (CPK 4 straipsnis), kad aptartose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse buvo sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių lėšų, sumokėtų pagal obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartis, neįsigaliojus obligacijų emisijai draustumÄ pagal IÄ®IDÄ®, aiÅ¡kinimo ir taikymo. Todėl nustatytina, jog ieÅ¡kovas neginčijo, jog ieÅ¡kovo obligacijų įsigaliojimo datos buvo 2011 m. kovo 21 d., 2011 m. spalio 3 d., 2011 m. spalio 31 d., t. y. dar prieÅ¡ tai, kai Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartimi buvo iÅ¡kelta bankroto byla BAB bankui SNORAS.

Teismo vertinimu, ieÅ¡kovo nurodomi kasacinio teismo nutartys neaktualios Å¡iai bylai ir jose pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais vadovautis negalima. Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, jog pagal ieÅ¡kovo pasiraÅ¡ytas Obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartis obligacijų įsigaliojimo terminas jau yra suėjęs ir pagal teismo nurodytÄ reglamentavimÄ , teismų praktikÄ ir iÅ¡dėstytas aplinkybes, spręstina, kad ieÅ¡kovas nepagrįstai reikalauja iÅ¡ atsakovės draudimo iÅ¡mokos, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį.

IeÅ¡kinys atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas. Teismas nesutinka su atsakovės argumentais dėl tapataus ieÅ¡kinio ir pagrindo nutraukti civilinę bylÄ . IÅ¡ teismui pateikto Vilniaus apygardos teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3336-614/2017 matyti, kad minėtoje byloje atsakovu buvo BAB bankas SNORAS, o VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“ buvo tik trečiuoju asmeniu, taigi nesutampa Å¡alių procesinė padėtis. Be to, skiriasi Å¡ioje byloje reiÅ¡kiamo reikalavimo teisinis pagrindas, nors ieÅ¡kinio dalykas ir tas pats.

Todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad egzistuoja bylos nutraukimo sÄ lyga, nurodyta CPK 293 straipsnio 3 punkte. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, atsakovės argumentai dėl bylos nutraukimo atmestini kaip nepagrįsti. Taipogi teismas papildomai nepasisako dėl atsakovės triplike iÅ¡dėstytų argumentų dėl ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo, kadangi teismo posėdžio metu atsakovės atstovė Å¡ių triplike iÅ¡dėstytų argumentų nebepalaikė. Kiti tiek ieÅ¡kinyje, tiek atsiliepime bei paruoÅ¡iamuosiuose procesiniuose dokumentuose Å¡alių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikÅ¡mės bylos iÅ¡sprendimui ir byloje teisinio rezultato neįtakoja, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako.

Kasacinio teismo yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbÄ yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra bÅ«tinas, norint parodyti, kad bylos Å¡alys buvo iÅ¡klausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 43 punktas).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Byloje ieÅ¡kovas yra pateikęs praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, tačiau įrodymų, patvirtinančių patirtas advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidas, nepateikė. IeÅ¡kovas, pateikdamas ieÅ¡kinį, dėl sunkios materialinės padėties prašė 323 Eur žyminio mokesčio mokėjimÄ atidėti iki bylos iÅ¡nagrinėjimo arba iÅ¡ dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. 2020 m. balandžio 20 d. nutartimi teismas atidėjo 323 Eur žyminio mokesčio mokėjimÄ iki sprendimo byloje priėmimo.

Atsižvelgiant į tai, jog ieškinys yra atmestas, yra pagrindas priteisti iš ieškovo 323 Eur žyminį mokestį valstybės naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 2 dalis). Byloje atsakovas prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nepateikė. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : ieškinį atmesti. Priteisti iš ieškovo P. V. G. 323 Eur (trijų šimtų dvidešimt trijų eurų) žyminį mokestį valstybės naudai.

Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų nuo priėmimo dienos gali bÅ«ti apeliaciniu skundu skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Justa RaciÅ«tė