a87d340f-b87a-49e5-9f0a-fe9c3aca9d04 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2-224-302/2015Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02050-2015-0                                                                          Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.2.2.; 3.3.2.3.; 3.4.2.2. LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. sausio 28 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos A.

K. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-6149-794/2015 pagal pareiÅ¡kėjos A. K. pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Vebis“,n u s t a t ė: I. Ginčo esmė PareiÅ¡kėja A. K. pareiÅ¡kimu prašė iÅ¡kelti bankroto bylÄ atsakovui UAB „Vebis“. PaaiÅ¡kino, kad atsakovas jai už nepristatytas prekes skolingas 9 403,35 Eur. Pretenzija dėl skolos sumokėjimo ir apie ketinimÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo atsakovo buveinės adresu buvo iÅ¡siųsta 2015 m. rugsėjo 28 d., tačiau korespondencija nebuvo įteikta.

Pakartotinai pretenzija buvo iÅ¡siųsta 2015 m. spalio 2 d., tačiau įteikti jos taip pat nepavyko. PareiÅ¡kimo teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo kopija atsakovui buvo iÅ¡siųsta 2015 m. spalio 13 d.   II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2015 m. spalio 19 d. nutartimi pareiÅ¡kimÄ atsisakė priimti. Teismas iÅ¡ su pareiÅ¡kimu pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų nustatė, kad praneÅ¡imÄ , atitinkantį Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, apie ketinimÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo pareiÅ¡kėja atsakovui iÅ¡siuntė registruotu paÅ¡tu 2015 m. rugsėjo 28 d., tačiau praneÅ¡imas nebuvo įteiktas.

Pakartotinai praneÅ¡imas buvo siųstas 2015 m. spalio 2 d., tačiau taip pat nebuvo įteiktas. Teismas nurodė, kad tokiu atveju pakartotinai siųstas praneÅ¡imas yra laikomas įteiktu praėjus penkioms dienoms nuo jo iÅ¡siuntimo, t. y. 2015 m. spalio 7 d., o teisė kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo atsiranda pasibaigus įspėjimo terminui, t. y. po 2015 m. lapkričio 6 d. Kadangi pareiÅ¡kėja į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo kreipėsi 2015 m. spalio 15 d., t. y. nesuėjus įspėjimo apie ketinimÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo terminui, teismas darė iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėja nesilaikė Ä®BÄ® 6 straipsnio 2 dalyje nustatytos iÅ¡ankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, todėl pareiÅ¡kimÄ , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 3 punktu, atsisakė priimti.

Be to, teismas pažymėjo, kad iÅ¡ pareiÅ¡kimo turinio ir jo priedų negalima spręsti, jog pareiÅ¡kėja bÅ«tų bandžiusi skolÄ iÅ¡ieÅ¡koti ginčo teisenos tvarka. Taip pat iÅ¡aiÅ¡kino, kad jeigu įmonė neturės turto ar jo nepakaks teismo ir administravimo iÅ¡laidoms apmokėti, pareiÅ¡kėjai gali bÅ«ti pasiÅ«loma į teismo depozitinę sÄ skaitÄ Ä¯mokėti teismo nustatytÄ pinigų sumÄ . III. Atskirojo skundo argumentai PareiÅ¡kėja A. K. atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 19 d. nutartį ir priimti pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo UAB „Vebis“.

Pateikia Å¡iuos nesutikimo su atskiruoju skundu argumentus:1. Nagrinėjamu atveju buvo įvykdyti visi Ä®BÄ® 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti reikalavimai dėl iÅ¡ankstinės ginčų dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonei tvarkos, todėl pareiÅ¡kimas dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo UAB „Vebis“ turėjo bÅ«ti priimtas. 2015-09-28 atsakovei registracijos adresu, t.y. Å altkalvių g. 60A-93, Vilnius, buvo siųsta pretenzija dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, atliktų mokėjimų sugrÄ Å¾inimo ir praneÅ¡imo apie kreditoriaus ketinimÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. 2015-10-05 pretenzija su praneÅ¡imu apie ketinimÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo grÄ Å¾inta kaip neįteikta, todėl praneÅ¡imas apie ketinimÄ kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo buvo iÅ¡siųstas pakartotinai UAB „Vebis“ registracijos adresu.

Be to, prieÅ¡ kreipiantis į Vilniaus apygardos teismÄ pareiÅ¡kimo su priedais kopija taip pat buvo iÅ¡siųsta atsakovo registracijos adresu, tačiau, kaip ir visa kita korespondencija, buvo grÄ Å¾inta pareiÅ¡kėjai. Su pareiÅ¡kimu teismui buvo pateikti visi paÅ¡to kurjerių bei paÅ¡to iÅ¡raÅ¡ai apie atsakovui siųstÄ korespondencijÄ . Negalima sutikti su pirmos instancijos teismo pozicija, kad tik pasibaigus praneÅ¡ime nurodytam 30 dienų terminui įsipareigojimams įvykdyti yra galima kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Kadangi atsakovas jam siųstos korespondencijos nepriėmė, todėl vien jau dėl to jis nežino apie jam nustatytÄ 30 dienų terminÄ Ä¯sipareigojimams įvykdyti. Nagrinėjamu atveju reikalavimas laikytis 30 dienų termino yra formalus, neatitinkantis protingumo bei kitų bendrųjų teisės principų, todėl turėtų bÅ«ti laikomas kliÅ«timi kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

2. Kiekvienas asmuo yra laisvas pasirinkti savo teisių gynimo bÅ«dÄ , todėl kreditorius prieÅ¡ kreipdamasis į teismÄ dėl bankroto bylos skolininkui iÅ¡kėlimo neprivalo bandyti atgauti skolÄ ginčo tvarka. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis.

Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl Ä®BÄ® 6 straipsnio reikalavimų įvykdymo tinkamumo. Dėl ikiteisminės tvarkos įgyvendinimo Bankroto teisinius santykius reglamentuoja CPK bei Ä®BÄ® nuostatos (CPK 1 str. 1 d., Ä®BÄ® 1 str. 1 d.). Ä®BÄ® 6 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, kai yra bent viena iÅ¡ Ä®BÄ® 4 straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytų sÄ lygų, pasibaigus Ä®BÄ® 6 straipsnio 2 dalyje nustatytam terminui kreditorius (kreditoriai) gali pateikti pareiÅ¡kimÄ teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Prie pareiÅ¡kimo turi bÅ«ti pridėti įrodymai, kad CPK nustatyta tvarka įvykdyti Ä®BÄ® 6 straipsnio 2 ir 4 dalyse nustatyti reikalavimai, ir Ä®BÄ® 6 straipsnio 2 dalyje nurodyto praneÅ¡imo kopija. Pagal Ä®BÄ® 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, kreditorius apie ketinimÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo turi praneÅ¡ti įmonei raÅ¡tu registruotu laiÅ¡ku arba per kurjerį ar antstolį, o tuo atveju, kai vienu iÅ¡ nurodytų bÅ«dų praneÅ¡imo įteikti nepavyksta, jis turi iÅ¡siųsti praneÅ¡imÄ Ä¯monės buveinės adresu ir praneÅ¡imas laikomas įteiktu praėjus 5 dienoms nuo jo iÅ¡siuntimo.

Taip pat Ä®BÄ® 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad praneÅ¡ime nurodomi įmonės neįvykdyti įsipareigojimai ir įspėjama, kad, jeigu jie nebus įvykdyti per Å¡iame praneÅ¡ime nurodytÄ laikotarpį, kreditorius (kreditoriai) kreipsis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonei. Ä®sipareigojimams įvykdyti turi bÅ«ti nustatytas ne trumpesnis kaip 30 dienų laikotarpis. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, kiekvienu atveju klausimas dėl Ä®BÄ® 6 straipsnio reikalavimų įvykdymo tinkamumo turi bÅ«ti sprendžiamas įvertinus Å¡io reikalavimo tikslus.

Ä®BÄ® 6 straipsnio nuostata yra skirta skolininko, tai yra bendrovės, kuriai norima kelti bankroto bylÄ , interesų apsaugai, nes tokiu bÅ«du bendrovei suteikiama galimybė atsiskaityti su kreditoriumi, ginÄÄ iÅ¡spręsti taikiai ir iÅ¡vengti bankroto procedÅ«ros bei bankroto bylos iÅ¡kėlimo pasekmių, arba kreiptis į teismÄ dėl kreditoriaus reikalavimo nuginčijimo ir pan. Be to, Å¡ia norma siekiama, kad pareiÅ¡kimas dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nebÅ«tų bendrovei netikėtas, nes bankroto bylos iÅ¡kėlimas sustabdo normaliÄ bendrovės veiklÄ .

Taigi Å¡i tvarka yra skirta tam, kad kilęs ginčas bÅ«tų iÅ¡spręstas nesikreipiant į teismÄ ir nekeliant bankroto bylos, tai yra ji atitinka ikiteisminės ginčo sprendimo stadijos sampratÄ , todėl Ä®BÄ® 6 straipsnio norma ir turi bÅ«ti aiÅ¡kinama bei taikoma atsižvelgiant į tokiÄ jos funkcijÄ .Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju realiai nei vienas apeliantės praneÅ¡imas apie ketinimÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo atsakovo jo registracijos adresu nepasiekė, kas suponuoja iÅ¡vadÄ , jog atsakovas registracijos adresu veiklos nevykdo, tačiau pirmos instancijos teismas skundžiamoje nutartyje vis tiek nurodė, kad pareiÅ¡kėjai teisė kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo atsiras tik pasibaigus 30 dienų įspėjimo terminui, o kadangi pareiÅ¡kėja į teismÄ kreipėsi nesuėjus įspėjimo apie ketinimÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo terminui, teismas darė iÅ¡vadÄ , jog buvo nesilaikyta Ä®BÄ® 6 straipsnio 2 dalyje nustatytos iÅ¡ankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, todėl pareiÅ¡kimÄ atsisakė priimti.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, Å¡iuo konkrečiu atveju pirmos instancijos teismo reikalavimas sulaukti 30 dienų įspėjimo termino pabaigos turėtų bÅ«ti vertinamas kaip itin formalus ir neatitinkantis Ä®BÄ® 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto reikalavimo tikslo, kadangi pagal bylos duomenis atsakovas net gi nežino apie pareiÅ¡kėjos ketinimÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, todėl mažai tikėtina, jog, sulaukus minėto 30 dienų termino pabaigos, bus pasiektas Å¡ios normos tikslas.Atkreiptinas dėmesys ir į aplinkybę, jog skundÄ nagrinėjant apeliacine tvarka teismo aptartas terminas yra seniai pasibaigęs, todėl ir dėl Å¡ios priežasties netikslinga palikti teismo nutartį galioje, kuria atsisakyta priimti pareiÅ¡kimÄ .

Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, kad pirmos instancijos teismas, atsisakęs priimti apeliantės pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, nepagrįstai apsunkino apeliantės teisę inicijuoti atsakovei bankroto bylÄ . Dėl galimybės pasirinkti savo teisių gynimo bÅ«dÄ Apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ esmės sutinka su pareiÅ¡kėjos pozicija, jog jos kreipimasis į teismÄ su pareiÅ¡kimu iÅ¡kelti bankroto bylÄ laikytinas dispozityvumo principo iÅ¡raiÅ¡ka. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodoma, jog civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas reiÅ¡kia, jog kiekvienas asmuo yra laisvas pasirinkti savo teisių gynybos bÅ«dÄ , todėl kreditorius savo teises gali įgyvendinti bet kuriuo įstatymo neuždraustu bÅ«du, taigi ir inicijuodamas bankroto bylÄ skolininkui (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-185/2012).

Tai, be kita ko, reiÅ¡kia, kad kreditorius, prieÅ¡ kreipdamasis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo skolininkui, neprivalo bandyti atgauti skolos bendrÄ ja ginčo tvarka, todėl pagrindu atsisakyti priimti pareiÅ¡kimÄ negali bÅ«ti ir Å¡is pirmos instancijos teismo pastebėjimas, jog pareiÅ¡kėja net nebandė skolÄ iÅ¡ieÅ¡koti ginčo teisenos tvarka. Tačiau savo teisių ginimÄ pasirinkdama per praÅ¡ymÄ iÅ¡kelti bankroto bylÄ pareiÅ¡kėja turi įvertinti teismo jai iÅ¡aiÅ¡kintÄ galimai nustatytinÄ pareigÄ Ä¯ teismo depozitinę sÄ skaitÄ Ä¯mokėti teismo nustatytÄ pinigų sumÄ , jeigu bus nustatyta, kad įmonė neturės turto ar jo nepakaks teismo ir administravimo iÅ¡laidoms apmokėti.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus, pareiÅ¡kėjos atskirasis skundas tenkintinas, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 19 d. nutartis naikintina ir pareiÅ¡kimo dėl bankroto iÅ¡kėlimo priėmimo klausimas perduotinas pirmos instancijos teismui spręsti iÅ¡ naujo. Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 19 d. nutartį panaikinti ir A. K. pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo priėmimo klausimÄ perduoti spręsti pirmos instancijos teismui iÅ¡ naujo.

Teisėja                                                    Romualda Janovičienė