2020-12-09 Nr. CB-12277-2-55-3-01354-2018-9 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-5490

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01354-2018-9

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. gruodžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas) ir Vinco Versecko,

susipažinusi su 2020 m. lapkričio 25 d. gautu atsakovo L. B. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. rugsėjo 15 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Atsakovas L. B. padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. rugsėjo 15 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. G. ieškinį atsakovams L. B., uždarajai akcinei bendrovei „Plieninis skydas“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. G.. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde teigiama, kad teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.82 straipsnio 1 dalį bei nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos aiškinant šią teisės normą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 1.82 straipsnyje nustatyti sandorio negaliojimo pagrindai savaime nėra siejami su juridinio asmens sudaromų sandorių komercine nauda. Tačiau teismai šioje byloje nepaisė tokio išaiškinimo, kadangi atlygintinį nekilnojamojo turto įsigyjimo sandorį, jo tariamą nenaudingumą bendrovei iš esmės vertino tik per tokio turto, jo panaudojimo bendrovės veikloje potencialią komercinę naudą. Teismai pažeidė CPK 182 straipsnio 2 punktą, nes nepasisakė dėl kitoje byloje pripažintų faktų dėl ieškovo veikimo prieš uždarosios akcinės bendrovės „Plieninis skydas“ interesus, taip pat dėl kilusio akcininkų konflikto metu įmonės valdymo ypatumų, sunkumų. Nors kitoje byloje ieškovas įpareigotas parduoti savo akcijas, teismas tokį faktą ignoravo, nurodydamas, kad kol kas ieškovas yra įmonės akcininkas ir turi teisę reikšti šį ieškinį. Kasatoriaus nuomone, toks vertinimas yra formalus ir paviršutiniškas, negali būti laikomas teisingu ir pagrįstu, nes ignoruojami kitoje byloje nustatyti faktai apie ieškovo veikimą prieš įmonės interesus. Taigi, teismai pažeidė ir CK 1.137 straipsnio 2 – 3 dalis, 6.227 straipsnį. Kasatorius teigia, kad nelogiška teismo išvada, jog atsakovui nežinant bendrovės finansinės padėties, jis vis tiek galėjo ir turėjo suvokti, kad ginčo sandoris įmonei nenaudingas. Kasatorius nėra turto vertintojas, todėl jis negali užtikrintai žinoti turto vertės. Teismai, remdamiesi turto vertinimo aktais ir juose nurodyta ginčo turto verte, pažeidė privalomus reikalavimus, taikomus turto vertės nustatymui, t. y. Turto ir verslo vertinimo metodikos nuostatas. Teismai nesivadovavo reikalavimu, kad vertinant konkrečios naudojimo paskirties ir konkretaus naudojimo būdo turtą, lyginamieji pavyzdžiai turi būti parenkami lygiai tokio pat naudojimo būdo, kaip ir turto, kurio vertė nustatinėjama. Taip pat pažymėtina, kad turto vertintojai nevertino sklypo paskirties keitimo galimybių. Taip pat nesilaikyta reikalavimo turto vertinimą atlikti ne mažiau kaip dvejais metodais. Atkreiptinas dėmesys, kad nei viena byloje esanti turto vertinimo ataskaita nelaikytina teismo ekspertize CPK 212 straipsnio prasme.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kriterijų kasacijai. Kasaciniame skunde neužtenka vien tik nurodyti, kad teismas pažeidė teisės normas, šiuos teiginius būtina pagrįsti kasacijos pagrindą atskleidžiančiais teisiniais argumentais, o šiuo atveju kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, jog egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Kasacinio skundo argumentais apie nukrypimą nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos nepagrindžiamas nurodomos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos ryšys su skundžiamais teismų procesiniais sprendimais bei nepagrindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Grąžinti L. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkių šimtų eurų) dydžio žyminį mokestį, sumokėtą 2020 m. lapkričio 23 d. Perlo terminale, Nr. 53704705-760698, ir 500 Eur (penkių šimtų eurų) dydžio žyminį mokestį, sumokėtą 2020 m. lapkričio 23 d. Perlo terminale, Nr. 10482361-326254.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Gražina Davidonienė

Virgilijus Grabinskas

Vincas Verseckas