2018-01-31 Nr. AB-2162-3-61-3-00073-2016-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-172-261/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00073-2016-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. sausio 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovams Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl nutarimo panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. K. su 2016 m. sausio 5 d. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) 2015 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 62-563 (toliau – ir Nutarimas) jam paskirtą nuobaudą ir iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, priteisti 3 700 Eur neturinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Nutarimu jam buvo skirta nuobauda – teisės apsipirkti parduotuvėje atėmimas vienam mėnesiui, kurią Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2015 m. gruodžio 2 d. sprendimu Nr. 25-5558 pripažino paskirta pagrįstai. Pareiškėjas mano, jog nuobauda jam buvo paskirta nepagrįstai ir nesilaikant teisės aktų reikalavimų.

3. A. K. nurodė, kad 2015 m. spalio 15 d. buvo perkeltas iš Lukiškių TI-K kameros Nr. 337 į kamerą Nr. 319, kurioje tuo metu buvęs nuteistasis pasakė, jog kils konfliktų. Pareiškėjas nedelsdamas surašė prašymą būti perkeltas į kitą kamerą ir pasibeldė į duris, norėdamas jį perduoti pareigūnui. Perdavus šį prašymą pareigūnui ir pateikus paaiškinimus, A. K. buvo nutarta perkelti į kitą kamerą. Priėjęs cokoliniame aukšte esančią kamerą Nr. 375, pareiškėjas Lukiškių TI-K pareigūnui paaiškino, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas yra konstatavęs, jog kalinimo sąlygos šiame aukšte nėra tinkamos (kamerose drėgna, yra pelėsio) ir dėl to buvo nežymiai sutrikdyta A. K. sveikata. Po to pareiškėjas buvo uždarytas į laikino sulaikymo kamerą ir Lukiškių TI-K korpuso vyresnysis jo paprašė iš teismo gautus dokumentus parodyti Lukiškių TI-K Režimo korpuso viršininkui bei parašyti pasiaiškinimą. Parašęs paaiškinimą, A. K. buvo perkeltas į Lukiškių TI-K kamerą Nr. 341.

4. Lukiškių TI-K direktoriaus 2015 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 62-563 pareiškėjui buvo paskirta nuobauda. Susipažinęs su dokumentais, pareiškėjas pastebėjo, kad Lukiškių TI-K pareigūnai suklastojo tarnybinius pranešimus. Pareiškėjo nuomone, buvo pažeista jo teisė į teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas. Pažymėjo, kad valstybės institucijoms ir pareigūnams draudžiama nežmoniškai elgtis su nuteistaisiais bei suimtaisiais.

5. A. K. nuomone, jam paskirta nuobauda yra bausmės griežtinimas bei stiprinimas, o tai daryti draudžiama. Pareiškėjas nurodė, kad Lukiškių TI-K pareigūnai piktnaudžiauja savo pareigomis. A. K. neturtinę žalą kildino iš netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K, kankinimo, žeminimo, nuolatinių provokacijų ir įstatymuose nustatytų reikalavimų nesilaikymo bei nesuteiktos galimybės gintis Lukiškių TI-K drausmės komisijos posėdyje prieš paskiriant nuobaudą.

6. Teismo posėdyje pareiškėjas A. K. palaikė skundą ir prašė jį tenkinti.

7. Atsakovas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

8. Atsakovai paaiškino, kad tam tikros pareigos neatlikimas arba netinkamas atlikimas yra suėmimo vykdymo teisės aktų pažeidimas ir sudaro drausminės atsakomybės pagrindą. Suimtieji privalo vykdyti įstatymų nustatytus reikalavimus ir laikytis nustatytų elgesio taisyklių bei pareigą vykdyti suėmimo vykdymo institucijos pareigūnų nurodymus ir įsakymus. Akcentavo, kad A. K., 2014 m. spalio 24 d. atvykęs į Lukiškių TI-K, buvo supažindintas su Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo ir teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių reikalavimais, dienotvarke, vidaus tvarkos taisyklėmis, jo teisėmis ir pareigomis bei draudimais, Lukiškių TI-K direktoriaus 2015 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. 1-110 patvirtintomis Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų suimtųjų elgesio taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės). Pareiškėjas taip pat buvo įspėtas dėl minėtų teisės aktų pažeidimų.

9. Atsakovai pažymėjo, kad 2015 m. spalio 15 d. apie 15.30 val. įstaigos administracijos nurodymu A. K. buvo pervestas iš Lukiškių TI-K gyvenamosios kameros Nr. 337 į gyvenamąją kamerą Nr. 319. Apie 16.30 val. jis pradėjo garsiai trankyti kameros duris, reikalaudamas jį nedelsiant perkelti į kitą kamerą. Į reikalavimus nusiraminti bei nustoti triukšmauti ir trankyti kameros duris pareiškėjas nereagavo, vartojo necenzūrinius žodžius ir toliau reikalavo išvesti jį iš kameros. Tokiais veiksmais A. K. pažeidė Suėmimo vykdymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus bei Taisyklių 5, 6 ir 28 punktus. Už tai pareiškėjui Nutarimu buvo paskirta proporcinga pažeidimui nuobauda – teisės apsipirkti parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes) atėmimas vienam mėnesiui (nurodytas terminas penkiolika dienų laikytinas rašymo apsirikimu).

10. Atsakovai pažymėjo, kad vertindamas A. K. suėmimo vykdymo režimo pažeidimą, Lukiškių TI-K direktorius vadovavosi galiojančiais teisės aktais, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pareiškėjo bei kito suimtojo paaiškinimais, o paskirta nuobauda atitinka padaryto pažeidimo sunkumą bei pobūdį ir buvo paskirta įvertinus pažeidimo padarymo aplinkybes.

11. Lukiškių TI-K nurodė, kad jo pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai vadovaudamiesi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 4/07-79, bei teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių reikalavimais ir stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo bei etikos principų.

12. Atsakovų nuomone, A. K. buvo pagrįstai paskirta nuobauda už suėmimo vykdymo režimo reikalavimų pažeidimą, Lukiškių TI-K veikė teisėtai, skiriant nuobaudą, buvo atsižvelgta į drausmės pažeidimų pobūdį ir aplinkybes, surinktą medžiagą, liudytojų paaiškinimus bei pareiškėjo elgesį ir charakteristiką. A. K. skunde nenurodė jokių argumentų, kurie pagrįstų jo patirtą neturtinę žalą, nenurodė, kuo pasireiškė žala; skundą jis grindė abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai buvo bendro pobūdžio, todėl A. K. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo taip pat turėtų būti atmestas.

13. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

14. Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad išnagrinėjęs A. K. skundą dėl Nutarimo panaikinimo, jis konstatavo, jog atsižvelgiant į padaryto pažeidimo aplinkybes, pareiškėjo paaiškinimą raštu bei vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 34 ir 36 straipsniais, nuobauda A. K. buvo skirta pagrįstai. Pareiškėjas pažeidė Suėmimo vykdymo įstatymo 32 straipsnyje imperatyviai nustatytas pareigas vykdyti įstatymų reikalavimus, laikytis tardymo izoliatoriuje nustatytos vidaus tvarkos bei vykdyti tardymo izoliatoriaus administracijos reikalavimus. Suėmimo vykdymo režimo pažeidimo faktą patvirtina Lukiškių TI-K Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresnysis prižiūrėtojas A. B., surašęs 2015 m. spalio 15 d. tarnybinį pranešimą Nr. 40-598 „Dėl suimtojo A. K. atsisakymo gyventi paskirtoje kameroje“. Skiriant nuobaudą, buvo atsižvelgta į pažeidimo padarymo aplinkybes ir pareiškėjo paaiškinimą. Nuobauda buvo paskirta neviršijant įgaliojimų, ji atitinka pažeidimo sunkumą ir pobūdį, buvo skirta pažeidimą padariusiam asmeniui, todėl nėra pagrindo jos naikinti.

15. Kalėjimų departamentas akcentavo, kad A. K. skundą išnagrinėjo tinkamai ir priimtą sprendimą pagrindė galiojančiais teisės aktais bei nurodė jo apskundimo tvarką, todėl jis atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus.

16. Trečiasis suinteresuotas asmuo atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kuriuos būtų galima įvardyti objektyviais, jis taip pat nedetalizavo jokių aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti apie padarytą neturtinę žalą. Akcentavo, kad nebuvo nustatyta jokių Lukiškių TI-K pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų veiksmų, o A. K. pažeidė suėmimo vykdymo režimo reikalavimus, todėl jam pagrįstai buvo paskirta drausminio poveikio priemonė. Kalėjimų departamentas pažymėjo, kad neturtinei žalai atsirasti nėra būtinų sąlygų, todėl Lietuvos valstybei nekyla prievolė atlyginti pareiškėjo prašomą atlyginti neturtinę žalą.

II. 17. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 17 d. sprendimu pareiškėjo A. K. skundą atmetė.

18. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas 2015 m. spalio 15 d. apie 15.30 val. Lukiškių TI-K administracijos nurodymu buvo pervestas iš gyvenamosios kameros Nr. 337 į kamerą Nr. 319. Apie 16.30 val. jis pradėjo garsiai trankyti kameros duris, reikalaudamas nedelsiant perkelti į kitą kamerą, į reikalavimus nusiraminti, nustoti triukšmauti ir trankyti gyvenamosios kameros duris A. K. nereagavo ir, vartodamas necenzūrinius žodžius, toliau reikalavo išvesti jį iš kameros. Lukiškių TI-K direktorius konstatavo, kad tokiais veiksmais pareiškėjas pažeidė Suėmimo vykdymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus bei Taisyklių 5, 6 ir 28 punktus, todėl jam buvo paskirta nuobauda – teisės apsipirkti parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes) atėmimas vienam mėnesiui.

19. Išanalizavęs Suėmimo vykdymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų bei Taisyklių 5, 6 ir 28 punktų bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio nuostatas, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas byloje pareikštus reikalavimus grindžia vien tik savo paaiškinimais ir jokių kitų jo argumentus patvirtinančių įrodymų nepateikė, o atsakovas Lukiškių TI-K, grįsdamas savo atsiliepimą į skundą, pateikė Lukiškių TI-K Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresniojo prižiūrėtojo A. B. 2015 m. spalio 15 d. tarnybinį pranešimą, kuris patvirtina Nutarime nurodytas faktines aplinkybes. Šiame tarnybiniame pranešime taip pat nurodyta, kad A. K. buvo paklausta, kodėl jis atsisako būti paskirtoje kameroje, tačiau jokių svarbių ir motyvuotų priežasčių pareiškėjas nenurodė. A. K. 2015 m. spalio 15 d. paaiškinime pažymėjo, kad reikalavo būti perkeltas į kitą kamerą dėl to, jog jam buvo grasinama susidorojimu, tačiau iš byloje esančio suimtojo, kuris anot pareiškėjo, jam grasino, paaiškinimo matyti, jog jokios konfliktinės situacijos kameroje nebuvo kilusios ir jis susidoroti su A. K. negrasino. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Lukiškių TI-K 2015 m. lapkričio 24 d. pažyma Nr. 100-1595 patvirtina, jog A. K. 2015 m. spalio 15 d. buvo pateikęs ne vieną prašymą perkelti jį vis į kitas kameras ir šie prašymai buvo patenkinti.

20. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes bei jas patvirtinančių rašytinių įrodymų visumą, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjui nuobauda buvo skirta pagrįstai, jokių aplinkybių, kurios keltų abejonių dėl pareiškėjo padaryto nusižengimo, byloje nėra, rašytiniai įrodymai yra nuoseklūs ir vienas kitam neprieštarauja, o A. K. pozicija yra grindžiama tik jo paaiškinimais ir subjektyviu teigimu, kad Lukiškių pareigūnai elgėsi netinkamai, tačiau jokių objektyvių įrodymų byloje nėra pateikta. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad pareiškėjui Nutarimu buvo pagrįstai paskirta nuobauda.

21. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nors A. K. skunde teigė, jog jam nebuvo pranešta apie nusižengimą, nesuteikta teisė dalyvauti Lukiškių TI-K drausmės komisijos dėl nuobaudos skyrimo posėdyje, todėl nuobauda yra nepagrįsta, tačiau Bausmių vykdymo kodekso nuostatos tokių reikalavimų, skiriant nuobaudą, nenustato. Be to, pareiškėjas savo pasiaiškinimus buvo pateikęs raštu, o šie pasiaiškinimai buvo įvertinti drausmės komisijos dėl nuobaudos skyrimo posėdyje. A. K. su jam paskirta nuobauda buvo supažindintas pasirašytinai, kaip reikalauja Bausmių vykdymo kodekso 61 straipsnio 9 dalis, todėl ir šiuo aspektu Nutarimas negali būti panaikintas.

22. Atsižvelgęs į tai, kad nebuvo nustatytas pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, t. y., konstatuota, kad pareiškėjui Nutarimu nuobauda buvo paskirta pagrįstai ir nėra jokio pagrindo ją naikinti, teismas sprendė, kad nėra tikslinga šioje byloje vertinti likusias sąlygas ir A. K. prašymą priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą taip pat atmetė kaip nepagrįstą.

III. 23. Pareiškėjas A. K. pateikė apeliacinį skundą ir jo papildymą, kuriuose prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 17 d. sprendimą panaikinti ir jo skundą tenkinti.

24. Apeliantas paaiškina, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į tai, jog nuobauda buvo paskirta pažeidžiant Bausmių vykdymo kodekso nuostatas, kadangi svarstant nuobaudos skyrimo klausimą, jam nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti Lukiškių TI-K drausmės komisijos posėdyje ir pateikti paaiškinimus. Pažymi, kad nė vienas kalintis asmuo negali būti baudžiamas, jeigu jam nebuvo sudaryta galimybė gintis.

25. A. K. nurodo, kad teismo neprašė vadovautis Lietuvos teisės aktais, kadangi jie prieštarauja Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikai. Atkreipia dėmesį, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, nenurodė, kodėl atsisakė vadovautis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas.

26. Pareiškėjas akcentuoja, kad Lukiškių TI-K kamerose nėra iškabinta suimtiesiems ir nuteistiesiems aktuali informacija, vidaus teisės aktai ir elgesio taisyklės, nors Suėmimo vykdymo įstatymas ir kiti teisės aktai nustato, jog tokia informacija turi būti iškabinama kamerose. To nepadarius, suimtųjų ir nuteistųjų negalima bausti dėl galimų teisės aktų pažeidimų ar nustatytos tvarkos nesilaikymo.

27. Apeliantas pažymi, kad laisvės atėmimo įstaiga privalo užtikrinti, jog kilus būtinybei, kalintis asmuo galėtų veiksmingai susisiekti su pareigūnais. Atkreipia dėmesį, kad administracinėje byloje Nr. A261-1800/2013 buvo nustatyta, jog kamerose nėra įrengti mygtukai pareigūnams iškviesti arba jie nepataisomai sugadinti. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius 2016 m. sausio 11 d. pažymoje Nr. 4D-2015/1-1385 nurodyta, kad Lukiškių TI-K pripažino, jog dalyje jo kamerų pagalbos iškvietimo mygtukai nėra įrengti, o tose kamerose, kuriuose jie yra įrengti, mygtukai neretai neveikia dėl nuolatinių jų gadinimų bei apsaugos signalizacijos sistemos gedimų, o minėtos sistemos taisymas reikalauja didelių finansinių investicijų, todėl pareigūnų iškvietimo sistema taisoma ir atnaujinama palaipsniui. Remdamasis teisės aktų nuostatomis ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjas teigia, kad tokios aplinkybės patvirtina Lukiškių TI-K veiklos neteisėtumą.

28. A. K. nurodo, kad neturtinė žala jam kilo dėl netinkamo Lukiškių TI-K pareigūnų elgesio, nuolatinių provokacijų, dėl to, kad jam nebuvo pranešta apie nusižengimą, nebuvo suteikta teisė dalyvauti Lukiškių TI-K drausmės komisijoje posėdyje ir dėl netinkamų kalinimo sąlygų bei neteisėtai taikomų ribojimų.

29. Atsakovai Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, prašo pareiškėjo A. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

30. Atsakovai paaiškina, kad pareiškėjas reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo jokiais įrodymais, kaip to reikalauja Administracinių bylų teisenos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 6 punktas, nepagrindė, tačiau siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, jog asmuo tikrai patyrė fizinį skausmą dvasiškai išgyveno, realiai patyrė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Neturtinė žala nėra bet koks menkiausio pobūdžio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Ši žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški.

31. Atsakovai pažymi, kad skirtingai nei turtinė, neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, tačiau net ir tuo atveju, kai neturtinės žalos faktas preziumuojamas pagal įstatymą, pareiškėjas turi pagrįsti reikalaujamos kompensacijos dydį.

32. Lukiškių TI-K akcentuoja, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo privalo būti tenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos asmeniui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.

33. Atsakovai atkreipia dėmesį, kad A. K. skundą grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais, jo nusiskundimai yra abstraktūs, bendro pobūdžio, nėra konkretumo dėl tariamai padarytos neturtinės žalos. Pareiškėjo nurodytas neturtinės žalos dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais, jis tiesiog pateikė savo samprotavimus apie tariamai atsiradusią neturtinę žalą, tačiau nekonkretizavo, kuo padaryta neturtinė žala pasireiškė, ir nepateikė jokių faktinių aplinkybių bei kitaip neįrodė skunde nurodytos sumos dydžio, nors yra būtina įrodyti, kad tam tikri A. K. skunde minimi įstaigos trūkumai turėjo jam įtakos ir tokia įtaka sukėlė konkrečias neigiamas pasekmes.

34. Atsakovų nuomone, nagrinėjamu atveju nėra būtinos Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos. Teismas, priimdamas sprendimą, įvertino bylos aplinkybes, surinktus rašytinius įrodymus, reikalingus išsamiai ištirti bylos aplinkybes ir objektyviai įvertinti situaciją, o priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teikdamas apeliacinį skundą, A. K. nepateikė naujų įrodymų ar faktinių aplinkybių. Jo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą turi būti laikomas nepagrįstu bei traktuojamas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti iš valstybės (sąžiningų mokesčių mokėtojų).

35. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo A. K. skundą atmesti.

36. Trečiasis suinteresuotas asmuo savo poziciją iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti pirmosios instancijos teismui. Kalėjimų departamento nuomone, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčą, išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, įvertino visų procese dalyvavusių šalių argumentus, detaliai išnagrinėjo surinktą byloje dokumentinę medžiagą, tinkamai vadovavosi įstatymu ir nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą, objektyvų bei teisingą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. Apeliaciniame skunde pareiškėjas tiesiog pateikė savo asmeninę subjektyvią nuomonę apie pirmosios instancijos teismo sprendimą ir nenurodė įstatymų ir bylos aplinkybių, kuriomis pagrįstų skundžiamo sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ar nepagrįstumą.

37. Kalėjimų departamentas pažymi, kad teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 129 punktas nustato, jog kiekvienas suimtasis, prieš skiriant jam nuobaudą, turi būti informuotas apie nusižengimą, kuriuo jis įtariamas, ir jam turi būti suteikta galimybė apsiginti, pasiaiškinant raštu. Šio nuostatos buvo laikomasi ir tai patvirtina A. K. surašytas 2015 m. spalio 15 d. paaiškinimas.

38. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad teismas, atsižvelgęs į tai, jog nebuvo nustatytas pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, pagrįstai nevertino likusių sąlygų ir prašymą priteisti neturtinės žalos atlyginimą atmetė kaip nepagrįstą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 39. Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Administracinių bylų teisenos įstatymas (2016 m. birželio 2 d. Administracinių bylų teisenos įstatymas Nr. XII-2399). Vadovaudamasi minėto įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, kuri nustato šio įstatymo įgyvendinimo tvarką, teisėjų kolegija išnagrinėjo bylą apeliacine tvarka, atsižvelgdama į Administracinių bylų teisenos įstatymo, galiojusio iki 2016 m. liepos 1 d., nustatytas procesines taisykles.

40. Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Lukiškių TI-K direktoriaus 2015 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 62-563, kuriuo pareiškėjui A. K. už suėmimo vykdymo režimo pažeidimą buvo paskirta nuobauda – teisės apsipirkti parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes) atėmimas vienam mėnesiui, teisėtumo bei pagrįstumo ir neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo.

41. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad nuobauda A. K. buvo paskirta pagrįstai ir nebuvo nustatytas pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, pareiškėjo skundą atmetė. Teismas pažymėjo, kad jokių aplinkybių, kurios keltų abejonių dėl A. K. padaryto nusižengimo, byloje nėra, rašytiniai įrodymai yra nuoseklūs ir vienas kitam neprieštarauja, o pareiškėjo pozicija yra grindžiama tik jo paaiškinimais ir subjektyviu teigimu, kad Lukiškių TI-K pareigūnai elgėsi netinkamai, tačiau jokių kitų objektyvių įrodymų byloje nėra pateikta. A. K. su tokiu teismo sprendimu nesutinka ir prašo jo skundą tenkinti visiškai.

42. Remiantis administracinėje byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad A. K. už tai, kad jis, apie 15.30 val. Lukiškių TI-K nurodymu pervestas iš Lukiškių TI-K gyvenamosios kameros Nr. 337 į kamerą Nr. 319, apie 16.30 val. pradėjo garsiai trankyti kameros duris, reikalaudamas nedelsiant perkelti į kitą gyvenamąją kamerą, į reikalavimus nusiraminti, nustoti triukšmauti ir trankyti gyvenamosios kameros duris nereagavo ir, vartodamas necenzūrinius žodžius, toliau reikalavo išvesti jį iš kameros, Lukiškių TI-K direktoriaus 2015 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 62-563 „Dėl suimtojo nubaudimo“ buvo paskirta nuobauda – teisės apsipirkti parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes) atėmimas vienam mėnesiui (b. l. 15). Lukiškių TI-K direktorius padarė išvadą, kad pareiškėjas pažeidė Suėmimo vykdymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus bei Lukiškių TI-K direktoriaus 2015 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. 1-110 patvirtintų Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų suimtųjų elgesio taisyklių 5, 6 ir 28 punktus.

43. Lukiškių TI-K Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresnysis prižiūrėtojas A. B. 2015 m. spalio 15 d. tarnybiniame pranešime „Dėl suimtojo A. K. atsisakymo gyventi paskirtoje kameroje“ Lukiškių direktoriaus pavaduotoją, atliekantį direktoriaus funkcijas, informavo, kad 2015 m. spalio 15 d. apie 15.30 val. Lukiškių TI-K administracijos nurodymu pareiškėjas buvo pervestas gyventi iš Lukiškių TI-K kameros Nr. 337 į kamerą Nr. 319. Apie 16.30 val. suimtasis pradėjo garsiai trankyti kameros duris, reikalaudamas nedelsiant išvesti iš kameros Nr. 319 ir perkelti į kitą gyvenamąją kamerą. Svarbių priežasčių, kodėl atsisako būti paskirtoje kameroje, A. K. nenurodė. Reikalavimų nutraukti neteisėtus veiksmus, t. y., nusiraminti, nustoti triukšmauti ir trankyti kameros duris, pareiškėjas nevykdė ir, vartodamas necenzūrinius žodžius, toliau reikalavo jį išvesti iš kameros (b. l. 16). Apie nustatytas aplinkybes buvo informuotas Lukiškių TI-K Apsaugos ir priežiūros skyriaus korpuso vyresnysis F. J. (F. J.), kuris 2015 m. spalio 15 tarnybiniame pranešime „Dėl suimtojo A. K. atsisakymo gyventi paskirtoje kameroje“ pažymėjo, jog atsižvelgus į suimtojo elgesį, jis buvo išvestas iš Lukiškių TI-K kameros Nr. 319 į kamerą Nr. 341 (b. l. 17).

44. 2015 m. spalio 15 d. paaiškinime A. K. pažymėjo, kad jam atėjus į Lukiškių TI-K kamerą Nr. 319, joje esantis suimtasis pareiškė, jog kils konfliktų ir bus vykdomas fizinis susidorojimas, todėl pareiškėjas skubiai prašė pareigūnų pagalbos (b. l. 18). R. M. 2015 m. spalio 15 d. paaiškinime nurodė, kad 2015 m. spalio 14 d. į Lukiškių TI-K kamerą Nr. 319, kurioje jis buvo, buvo paskirtas nuteistasis, kuris po kiek laiko pasakė, jog rašys prašymą ir eis į kitą kamerą. Kodėl nuteistasis tai darys, R. M. nurodė nežinantis, bet manė, kad gal dėl to, jog jis turėjo maisto ir su nuteistuoju nesidalino, be to, mažai bendravo. 2015 m. spalio 15 d. į tą pačią kamerą buvo paskirtas kitas nuteistasis. Įėjęs į kamerą, jis apsižvalgė ir pasakė, kad eis į kitą kamerą, parašė prašymą ir po kiek laiko buvo išvestas. Kodėl jis nenorėjo būti su R. M., tiksliai nežino, gal dėl to, jog mažai bendrauja ir dėl charakterių nesutapimo. Pažymėjo, kad anksčiau šioje kameroje R. M. buvo su E. M., viskas buvo gerai, jokių konfliktų nekildavo (b. l. 19).

45. Nesutikdamas su Nutarimu paskirta nuobauda, A. K. pateikė skundą Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui, kuris jį persiuntė Kalėjimų departamentui (b. l. 37, 38–39). Išnagrinėjęs šį pareiškėjo skundą, trečiasis suinteresuotas asmuo 2015 m. gruodžio 2 d. sprendime Nr. 2S-5558 padarė išvadą, kad atsižvelgęs į padaryto pažeidimo aplinkybes, A. K. paaiškinimą raštu ir vadovaudamasis Suėmimo vykdymo įstatymo 34 bei 36 straipsniais, Lukiškių TI-K direktorius 2015 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 62-563 nuobaudą – teisės apsipirkti parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes) atėmimą – skyrė pagrįstai, todėl nėra pagrindo jos naikinti (b. l. 6).

46. Pažymėtina, kad Suėmimo vykdymo įstatymo 32 straipsnio, reglamentuojančio suimtųjų pareigas ir jiems taikomus draudimus, 1 dalies 1 ir 2 punktuose yra įtvirtinta, jog suimtieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis tardymo izoliatoriuje nustatytos vidaus tvarkos bei vykdyti tardymo izoliatoriaus administracijos reikalavimus. Pagal Taisyklių 5 ir 6 punktus, suimtieji turi būti mandagūs su įstaigos darbuotojais ir kitais asmenimis, nevartoti necenzūrinių žodžių, žargonų, pravardžių, nerodyti nepadorių gestų, nešvilpti, nešūkauti ir kitaip netriukšmauti. Taisyklių 28 punkte nustatyta, kad suimtieji be svarbių priežasčių neturi atsisakyti būti paskirtoje gyvenamojoje kameroje arba būnant gyvenamojoje kameroje ir atsiradus priežastims, dėl kurių negali būti paskirtoje gyvenamojoje kameroje, kreiptis į įstaigos administraciją, nurodydami priežastį raštu (b. l. 21–23). Pareiškėjas su Taisyklėmis buvo supažindintas (b. l. 26).

47. Aptarti rašytiniai įrodymai patvirtina Nutarime konstatuotas aplinkybes, kad A. K. garsiai trankė kameros duris, reikalavo jį nedelsiant išvesti iš Lukiškių TI-K kameros Nr. 319, tačiau svarbių priežasčių, kodėl atsisako būti paskirtoje kameroje, nenurodė, o reikalavimų nusiraminti, nustoti triukšmauti ir trankyti kameros duris, pareiškėjas nevykdė ir, vartodamas necenzūrinius žodžius, toliau reikalavo jį išvesti iš kameros. Nors teismo posėdyje pareiškėjas nurodė, kad į duris beldė siekdamas išsikviesti pareigūnus, kadangi kamerose nėra pagalbos iškvietimo mygtukų, tačiau byloje esantys rašytiniai įrodymai nesudaro pagrindo išvadai, kad jis elgėsi tinkamai. Lukiškių TI-K pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytos aplinkybės dėl A. K. padarytų pažeidimų yra aiškios, nuoseklios tarp jų nėra prieštaravimų, todėl nėra pagrindo netikėti šiais duomenimis. Pareigūnų suinteresuotumas bylos baigtimi nebuvo nustatytas, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad jie gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekia melagingai apkalbėti pareiškėją. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad A. K. buvo pagrįstai pripažintas pažeidusiu Suėmimo vykdymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų bei Taisyklių 5, 6 ir 28 punktų nuostatas, o tai užtraukia atsakomybę – nuobaudos taikymą. Nuobaudų pažeidus teisės aktų reikalavimus taikymas, priešingai nei teigia pareiškėjas, negali būti laikomas bausmės griežtinimu.

48. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą, tinkamai vertino bylos faktines aplinkybes ir teisingai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, teismo padarytos išvados yra motyvuotos ir teisingos, pagrįstos įrodymų analize bei teisės aktų normomis. Jokių prieštaravimų Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikai nebuvo nustatyta.

49. Skiriant nuobaudą A. K., Suėmimo vykdymo įstatymo 36 straipsnyje nustatyta nuobaudų skyrimo suimtiesiems tvarka nebuvo pažeista. Nuobauda A. K. buvo skirta Lukiškių TI-K direktoriaus nutarimu, t. y., nuobauda skirta įgalioto pareigūno ir įforminta tinkamai. Pareiškėjui buvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimą dėl savo elgesio. Skiriant nuobaudą, buvo atsižvelgta į pažeidimų padarymo aplinkybes, suimtojo rašytinį paaiškinimą dėl pažeidimo. A. K. paskirta nuobauda yra nustatyta Suėmimo vykdymo įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 3 punkte, ji atitinka padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį. Nuobauda buvo paskirta nepažeidžiant nustatytų terminų. Lukiškių TI-K direktoriaus 2015 m. spalio 23 d. nutarime Nr. 62-563 yra aiškiai nurodyta pažeidimo esmė. Kalėjimų departamentas, kaip ginčą ikiteismine tvarka išnagrinėjusi institucija, pagrįstai minėtą nutarimą paliko nepakeistą.

50. Teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 129 punkte nustatyta, kad kiekvienas suimtasis, prieš skiriant jam nuobaudą, turi būti informuotas apie nusižengimą, kuriuo jis įtariamas, ir jam turi būti suteikta galimybė apsiginti, pasiaiškinant raštu. Aptarti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad šių reikalavimų buvo laikomasi tinkamai. Suėmimo vykdymo įstatymas nenustato, kad prieš suimtajam skiriant nuobaudą, padarytas pažeidimas turi būti įvertinamas drausmės komisijoje, kurioje turi dalyvauti asmuo, kurio elgesys vertinamas. Atkreiptinas dėmesys, kad drausmės komisijoje privalomai yra svarstoma tik dėl Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalyje nurodytų nuobaudų nuteistiesiems paskyrimo. Kadangi pareiškėjas yra suimtasis, jam pagrįstai buvo taikomos Suėmimo vykdymo kodekso, o ne Bausmių vykdymo kodekso nuostatos.

51. Pažymėtina, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (Civilinio kodekso 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (Civilinio kodekso 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (Civilinio kodekso 6.249 straipsnis), tačiau Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytų valdžios institucijų veiksmus, žalos jam padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtų institucijų neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas.

52. Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Šioje byloje A. K. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėtų būti tenkinamas tik nustačius jo nurodytos institucijos – Lukiškių TI-K – neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Neteisėtumo Civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme konstatavimui privalu nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo Civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, reglamentuojančios skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos.

53. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjui nuobaudos paskyrimą lėmė ne Lukiškių TI-K administracijos ar pareigūnų neteisėti veiksmai ar piktnaudžiavimas, o paties A. K. elgesys. Nustačius, kad Lukiškių TI-K vadovavosi galiojančiais teisės aktais ir veikė savo kompetencijos ribose, nėra pagrindo konstatuoti Lukiškių TI-K darbuotojų neteisėtus veiksmus ar neveikimą, todėl nėra pagrindo atsirasti civilinei atsakomybei bei priteisti pareiškėjui neturtinę žalą. A. K. subjektyvus manymas, kad jis buvo nubaustas nepagrįstai, nesudaro juridinio pagrindo neturtinei žalai atlyginti.

54. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas neturtinę žalą kildino iš netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K, kankinimo, žeminimo ir nuolatinių provokacijų, tačiau šių aplinkybių plačiau nepaaiškino, todėl pirmosios instancijos teismas jų pagrįstai nevertino.

55. Teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybę dėl informacijos Lukiškių TI-K neiškabinimo A. K. nurodė tik apeliacinės instancijos teismui, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, pareiškėjas apie šią aplinkybę neužsiminė. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija šios aplinkybės bei jos įtakos neturtinei žalai atsirasti neanalizuoja.

56. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu (Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnis), atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi pareiškėjo A. K. apeliacinio skundo argumentus ir byloje surinktus įrodymus, aplinkybių, sudarančių pagrindą keisti ar naikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė, ir neturi pagrindo nesutikti su teismo nustatytomis aplinkybėmis bei jų vertinimu. Pirmosios instancijos teismas, priešingai nei apeliaciniame skunde teigia A. K., išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo bylą, tinkamai nustatė byloje taikytinas teisės normas bei priimtą sprendimą tinkamai motyvavo. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kuriais remiantis reikėtų keisti ar naikinti skundžiamą sprendimą. A. K. naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė. Atsižvelgus į tai, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 17 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Arūnas Sutkevičius