a87b31e1-fb00-41e4-bfb2-7f12dfe1efdb · Kauno apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. M1-190-348/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04675-2016-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.2; (S) 1.2.3.1.2.5;2.10.11 KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. birželio 19 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė), Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko,sekretoriaujant Audriui Suprinavičiui, Nomedai Vilimavičienei,dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei,baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymu kaltinama asmeniui – G.

E., jo gynėjai advokatei Alvydai Rimai MediÅ¡auskienei,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje : G. E., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, iÅ¡situokęs, profesinio iÅ¡silavinimo, nedirbantis, teistas, teistumas iÅ¡nykęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 5 punkte.

Teismas n u s t a t ė: G. E. 2016 m. sausio 29 d. apie 12.30 val. miÅ¡ko valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini), kvartale Nr. (duomenys neskelbtini), pasikėsino nužudyti du žmones – nukentėjusįjį J. K. ir nukentėjusįjį A. B., tačiau veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, o bÅ«tent: priėjęs iÅ¡ nugaros pusės prie sėdinčio nukentėjusiojo J. K., tyčia, siekdamas nužudyti, sudavė vienÄ smÅ«gį jam kirviu į virÅ¡ugalvio sritį, tuo pastarajam padarydamas muÅ¡tinę žaizdÄ kairio momenkaulio srityje, vidutinio sunkumo formos trauminę galvos smegenų ligÄ , galvos smegenų sumuÅ¡imÄ , pakraujavimÄ po galvos smegenų minkÅ¡taisiais dangalais, atvirÄ Ä¯spaustinį kairio momenkaulio lūžimÄ , sukėlusį sunkų sveikatos sutrikdymÄ , po Å¡io smÅ«gio nukentėjusiajam J.

K. suklupus ant žemės, stovėdamas jam už nugaros, užsimojo kirviu suduoti antrÄ smÅ«gį, tačiau veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes, pamatęs, kad prie jo bėga nukentėjusysis A. B., tyčia, siekdamas nužudyti, užsimojo ir smogė kirviu pastarajam į krÅ«tinės sritį, tačiau veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes, A. B. spėjus atsitraukti į Å¡alį, Å¡is smÅ«gio iÅ¡vengė, toliau tęsdamas baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , antrÄ kartÄ užsimojo kirviu suduoti smÅ«gį nukentėjusiajam A.

B., tačiau veikos nebaigė dėl jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nukentėjusysis A. B. jį pargriovė ant žemės, atėmė kirvį.Å iais savo veiksmais G. E. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , numatytÄ BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 5 punkte.G. E. kaltu prisipažino ir parodė, kad iki 2016-01-29 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)" miÅ¡ko darbininku, kuri užsiima miÅ¡ko pjovimo, medienos ruoÅ¡imo darbais. UAB „(duomenys neskelbtini)" direktorius yra jo pažįstamas J.

K., kurį pažinojo apie 6 metus laiko. Dirbdamas Å¡ioje bendrovėje, jis su direktoriumi J. K. sutarė gerai, niekada anksčiau su juo neturėjo jokių konfliktų ir jokių piktumų. 2016-01-29 ryte jį J. K. iÅ¡ K. kaimo pasiėmė apie 07.30 val. nuvežė į jų darbo vietÄ , buvusiÄ miÅ¡ko masyve, esančiame (duomenys neskelbtini). MinėtÄ dienÄ kartu su juo ir pačiu J. K. vyko į darbÄ dar 5 ar 6 asmenys, t. y. T., V. ir A.. Atvykę į darbo vietÄ , jie dirbo, t. y. pats J. K. pjovė, nuleidinėjo medžius, o visi kiti juos tvarkė, genėjo, tvarkė Å¡akas, rÅ«Å¡iavo medienÄ ir dirbo panaÅ¡ius darbus.

Jis pats dirbo su benzininiu pjÅ«klu, pjovė medienÄ . Kadangi jis apie savaitę laiko iki 2016-01-29 nebuvo net ragavęs alkoholio, o prieÅ¡ tai maždaug apie 1 mėnesį laiko kiekvienÄ dienÄ gėrė alkoholinius gėrimus, todėl jam keletÄ dienų visiÅ¡kai nevartojus alkoholio, jis blogai jautėsi, galvoje girdėjo įvairius balsus, garsus ir muzikÄ , jį visÄ savaitę kamavo nemiga, todėl jis negalėjo normaliai dirbti, dėl ko iÅ¡ direktoriaus J. K. antra diena iÅ¡ eilės gavo pastabas dėl blogo darbo.

Ä® jo iÅ¡sakytas pastabas jis reagavo ramiai ir į ginčus su juo nesivėlė. Pastebėjo, kad jam gan dažnai davė pastabas ir vienu metu jis, priėjęs prie jo, pasakė, kad jeigu pastarasis taip prastai dirbs, tai jam tokių „pederastų" nereikia. Kadangi jis minėtÄ dienÄ blogai jautėsi, todėl tokie J. K. pasakyti žodžiai jį kaip ir įžeidė, ir jis ant jo supyko, tačiau jam į tai nieko neatsakė. Apie 12 val., jie visi miÅ¡ke susėdo ant kulbių pietauti, jis J. K. paklausė, kodėl Å¡is jį pavadino „pederastu".

Ä® tai J. K. Å¡aukdamas atsakė, kad taip jį pavadino dėl jo prastos atliekamo darbo kokybės. Kadangi jis negali paaiÅ¡kinti, kas tuo metu vyko jo galvoje, todėl, bÅ«damas supykęs ant J. K., pagriebė netoli jo gulėjusį kirvį ir, priėjęs prie jo, sėdinčio ant kulbės iÅ¡ nugaros pusės, galimai savo deÅ¡inėje rankoje laikydamas kirvį už koto, užsimojo iÅ¡ virÅ¡aus ir sudavė vienÄ smÅ«gį kirvio aÅ¡menimis J. K. į galvos virÅ¡ugalvį. Ar jis užsimodamas ir suduodamas kirviu smÅ«gį J.

K. į galvÄ kÄ nors sakė, Å¡aukė, jis neprisimena. KÄ tiksliai jis veikė po to, kai sudavė J. K. smÅ«gį kirviu į virÅ¡ugalvį, jis gerai neprisimena, bet galėjo bÅ«ti, kad jis po Å¡io smÅ«gio, J. K. suklupus ant žemės, stovėdamas jam už nugaros, galėjo užsimoti kirviu, norėdamas jam suduoti antrÄ smÅ«gį, tačiau nesudavė, nes pamatęs, kad prie jo bėga A. B., galėjo užsimoti ir smogti kirviu A. B. į krÅ«tinės sritį, tačiau nepataikė, nes Å¡is spėjo atsitraukti į Å¡alį ir galėjo smÅ«gio iÅ¡vengti.

Taip pat galėjo bÅ«ti, bet jis tiksliai neprisimena, kad antrÄ kartÄ užsimojo kirviu suduoti smÅ«gį A. B., tačiau jo nesudavė, nes A. B. jį pargriovė ant žemės ir atėmė kirvį. Jis minėtÄ dienÄ labai blogai jautėsi, girdėjo galvoje įvairius garsus ir balsus, kadangi J. K. jį pavadino „pederastu", todėl, bÅ«damas blogos savijautos, ant jo supyko ir dėl tos priežasties galėjo jam suduoti kirviu, kėsintis jį nužudyti. Kodėl bÅ«tent jis J. K. sudavė smÅ«gį kirviu ir kodėl bÅ«tent į galvÄ , o ne į kitÄ kÅ«no vietÄ , jis paaiÅ¡kinti negali.

Supranta, kad minėtÄ dienÄ dėl blogos savo savijautos jis greičiausiai nesuprato, kÄ daro. Jo nuomone, tuo metu jis nesuvokė, kad, suduodamas smÅ«gį kirviu į galvÄ , gali užmuÅ¡ti J. K.. Dabar jis supranta, kÄ padarė, gailisi dėl savo veiksmų, J. K. atsiprašė. Kadangi niekur nedirba, neturi pajamų ir santaupų, todėl atlyginti civilinių ieÅ¡kinių neturi galimybės. G. E. kaltė padarius uždraustÄ baudžiamojo įstatymo veikÄ nustatyta Å¡iais duomenimis.Nukentėjusysis J.

K. parodė, kad 2016-01-29 nuo 08 val. ryto jis kartu su bendrovės darbininkais: A. B., G. M., A. K., V. T., T. M., J. G. ir G. E., bendrovės autobusu atvyko į miÅ¡ko masyvÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kur jau nuo 2015-12-15 dirbo pagal sudarytÄ sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)", kur pjovė statų miÅ¡kÄ . Atvykę į nurodytÄ vietÄ , pradėjo miÅ¡ko pjovimo darbus. Maždaug po poros valandų darbo jis pamatė, kad G. E. blogai rÅ«Å¡iuoja nupjautÄ medienÄ , todėl jam kelis kartus dėl jo darbo kokybės pasakė pastabas.

Ä® jo pastabas G. E. reagavo ramiai, sakė, kad viskÄ padarys kaip reikiant. Dėl Å¡ių perspėjimų tarp jų jokių konfliktų nebuvo. Jis, duodamas jam perspėjimus, garsiai Å¡aukė, kad Å¡is girdėtų, kadangi miÅ¡ke medžiai buvo pjaunami benzininiais pjÅ«klais, todėl buvo didelis triukÅ¡mas. Apie 12 val. visi susiruošė pietauti. Aplink degantį lauÅ¾Ä ratu sustatė medžio kalades ir ant jų susėdo, tik G. E. atsisėdo pietauti kelių metrų atstumu toliau nuo jų. Jam iÅ¡ deÅ¡inės pusės sėdėjo T.

M., toliau jo A. B., o jam iÅ¡ kairės pusės sėdėjo V. T. ir A. K., o G. E. tuo metu sėdėjo T. M. ir A. B. už nugarų. Jis kartu su visais pietavo, visi tarpusavyje juokavo ir į G. E. nekreipė dėmesio. Vienu metu, jam sėdint ant medinės kaladės ir pietaujant, jis pajuto smÅ«gį į galvos virÅ¡ugalvį, skausmÄ galvoje ir automatiÅ¡kai ant galvos uždėjo savo deÅ¡inę rankÄ bei kėlėsi nuo kaladės, norėdamas pabėgti į priekį, tačiau, jam tik žengus žingsnį, jis pajuto, kad nejaučia savo deÅ¡inės kojos, todėl jis nugriuvo ant žemės ir automatiÅ¡kai savo kitÄ rankÄ pakėlė į viršų lyg gindamasis.

Jam nugriuvus ant žemės, jis kelis kartus bandė atsikelti nuo žemės, tačiau nepavyko atsistoti, nes nejautė savo deÅ¡inės kojos. Jis sÄ monės praradęs nebuvo, tik juto stiprų skausmÄ galvoje ir jam stipriai kraujavo iÅ¡ galvos. Jam gulint ant žemės, jis matė, kaip keli darbininkai, laikė G. E. pargriovę ant žemės ir neleido jam atsikelti. Jis neprisimena, ar tuo metu G. E. kÄ nors kalbėjo, ar ne. Matydamas ant žemės vyrų pargriautÄ ir laikomÄ G. E., jis suprato, kad bÅ«tent jis jam sudavė smÅ«gį į galvÄ , ir suprato, kad jam smÅ«gį į galvÄ jis galėjo suduoti kirviu.

PrieÅ¡ pajuntant smÅ«gį į galvÄ , galimai A. K. pasigedo kirvio, nes juo norėjo sukapoti medžio kaladę, ir vyrų klausė, kur yra kirvis. Jis prisimena, kad vyrai sakė, kad kirvį turi G. E.. A. K. iÅ¡ mobiliojo ryÅ¡io telefono paskambino Nr. 112. Jis liepė vyrams rinktis daiktus ir visiems važiuoti iÅ¡ miÅ¡ko. Vyrai G. E. paleido ir jis toliau elgėsi ramiai, nieko nesakė. Jį vyrai, laikydami už parankių, nuvedė į autobusÄ . Ä® autobusÄ Ä¯sėdo ir G. E., bet jis elgėsi ramiai.

Kiek žino iÅ¡ savo bendrovės darbininkų kalbų, tai G. E., jam nugriuvus ant žemės, po pirmojo smÅ«gio kirviu į galvÄ , buvo užsimojęs kirviu suduoti antrÄ smÅ«gį, tačiau A. B. ir kiti vyrai jį sulaikė. G. E. pas jį bendrovėje dirbo daugiau nei 2 metus. Dėl kokių tiksliai priežasčių G. E. sudavė jam kirviu, jis nežino. Kiek žino, tai jis turi psichikos problemų ir dėl to ne vienÄ kartÄ jam buvo kviesta greitoji medicinos pagalba, jam užeina psichikos priepuoliai, jis bÅ«na neprognozuojamas, nusikalba ir jam pasivaidena nebÅ«ti dalykai.Nukentėjusysis J.

K. duotus parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t.1, b. l. 31 - 41).Nukentėjusysis A. B. parodė, jog jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)" pjÅ«klininku, bendrovės direktorius yra J. K.. 2016-01-29 nuo 07 val. jis kartu su bendrovės direktoriumi J. K., T. M., V. T., J. G., A. K., G. M. ir G. E. direktoriaus vairuojamu automobiliu nuvyko į miÅ¡ko masyvÄ . MiÅ¡ko masyve jie pjovė medžius ir genėjo jų Å¡akas. Atliekant darbÄ , direktorius J. K. prižiÅ«rėjo jų atliekamÄ darbÄ ir keletÄ kartų tai vienam, tai kitam darbuotojui duodavo įvairias pastabas dėl darbų kokybės. G.

E. į duotas pastabas reagavo ramiai, su direktoriumi J. K. nekonfliktavo. Apie 12 val. visa brigada susėdo valgyti prie degančio laužo ant medžio kaladžių, sustatytų ratu aplink lauÅ¾Ä , tik G. E. atsisėdo toliau nuo jų. Jam iÅ¡ deÅ¡inės pusės sėdėjo G. M., T. M., Å¡alia jo sėdėjo jis, jam iÅ¡ deÅ¡inės pusės sėdėjo V. T., A. K., o tarp A. K. ir direktoriaus J. K. sėdėjo J. G.. Staiga jis iÅ¡girdo keistÄ stuktelėjimÄ ir iÅ¡ karto atsisuko į garso pusę. Jis pamatė, kad direktorius J.

K. savo kaire ranka laiko susiėmęs už galvos virÅ¡ugalvio, suklupęs ant vieno kelio, o galimai deÅ¡ine ranka atsirėmęs į žemę. Jam už nugaros jis pamatė stovintį G. E., kuris galimai savo deÅ¡inėje rankoje laikė kirvį už koto, šį kirvį iÅ¡kėlęs į viršų, juo užsimojęs, ketino juo suduoti antrÄ smÅ«gį J. K., o savo kaire ranka bandė nustumti J. K. rankÄ , kuriÄ jis laikė užsidėjęs ant galvos virÅ¡ugalvio. G. E. buvo įsiaudrinęs ir kažkÄ murmėjo po nosimi.

Tai pamatęs ir supratęs, kas vyksta, jis iÅ¡ karto paÅ¡oko ir puolė link jų, ketindamas ginti J. K.. G. E., pamatęs, kad jis artinasi prie jo, antro smÅ«gio J. K. nesudavė, nuo jo pasitraukė apie 5-6 metrų atstumu toliau. Tada G. E., abiem rankomis laikydamas už kirvio koto, užsimojo kirviu iÅ¡ virÅ¡aus, ketindamas jam suduoti smÅ«gį kirviu, tačiau jis spėjo nuo jo atsitraukti atgal ir smÅ«gio iÅ¡vengė. Tuo metu, kai jis užsimojo prieÅ¡ jį su kirviu, jis galėjo stovėti apie 1,5 m. atstumu iki jo ir paleistas kirvis galėjo jam pataikyti į virÅ¡utinę kÅ«no dalį, krÅ«tinės srityje, jo smÅ«gis kirviu „ėjo" įstrižai, nuo virÅ¡aus į apačiÄ .

G. E. iÅ¡ karto vėl užsimojo kirviu, ketindamas jam suduoti kitÄ smÅ«gį, ir tuo metu jis pripuolė prie jo iÅ¡ priekio ir jį, savo kÅ«nu stumdamas atbulÄ , pargriovė ant žemės, savo kÅ«nu jį prispaudė. Prie jų pribėgo A. K. ir T. M., kurie toliau laikė G. E. prispaustÄ ant žemės, o jis su bendradarbiu V. T. apibintavo J. K. galvÄ . Kaip tiksliai iÅ¡ G. E. rankų buvo atimtas kirvis, jis jau neprisimena, nes kirvį iÅ¡ jo rankų galėjo atimti arba jis, arba kažkas kitas iÅ¡ bendradarbių.

A. K. paskambino greitajai pagalbai, visi susėdo į automobilį, iÅ¡ miÅ¡ko iÅ¡vyko iki pagrindinio kelio, kur turėjo atvykti greitosios medicinos pagalbos automobilis. G. E. vyko kartu, tačiau apie įvykį jis nieko nekalbėjo. Kirvis, kuriuo buvo sužalotas J. K., priklausė jam pačiam ir Å¡is kirvis iÅ¡ miÅ¡ko masyvo po Å¡io įvykio buvo taip pat atneÅ¡tas į automobilį, jį pateikė policijos pareigÅ«nams. Kirvį pateikė tokį, koks jis buvo. Ä®vykio dienÄ J. K. darė pastabas G.

E., kadangi G. E. prieÅ¡ tai keletÄ dienų vartojo alkoholį ir neišėjo į darbÄ , o tÄ dienÄ dirbo vangiai ir tingiai. Dėl tokių G. E. veiksmų jis asmeniÅ¡kai jautė baimę dėl to, kad gali bÅ«ti sužalotas, patyrė iÅ¡gÄ stį dėl savo sveikatos ir gyvybės. Nukentėjusysis A. B. duotus parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b. l. 63 - 66).Liudytojas T. M. parodė, kad 2016-01-29 nuo 08 val. jis kartu su J. K., V. T., G. M., A. B., G. E. ir A. K. pradėjo darbÄ miÅ¡ko masyve, esančiame (duomenys neskelbtini), kur pjovė medžius ir atliko kitus darbus.

Jis negirdėjo, kad J. K. būtų konfliktavęs su G. E.. Apie 12 val. jie nuėjo pietauti. G. E. atsisėdo pietauti toliau nuo jų visų. Jis sėdėjo J. K. iš kairės pusės, tačiau tarp jų dar sėdėjo du žmonės. Sėdėdami prie laužo, visi pietavo ir draugiškai kalbėjosi. Pavalgius, A. K. garsiai visų paklausė, kur kirvis. Tuo metu jis matė, kad sėdinčiam J. K. už nugaros, galimai 3-4 metrų atstumu nuo jo, stovėjo G. E. ir jis savo dešinėje rankoje laikė kirvį.

Tai pamatęs, jis pagalvojo, kad G. E. atneÅ¡a A. K. kirvį arba pats nori suskaldyti laužui malkų, todėl jis toliau jo nestebėjo, pasisuko į laužo pusę. Jam bÅ«nant nusisukus, jis iÅ¡girdo smÅ«gio garsÄ , pasisuko į Å¡io garso pusę ir pamatė, kad J. K., rankomis susiėmęs už galvos, griÅ«va nuo medinės kaladės ant žemės, kad jam per rankas iÅ¡ galvos veržiasi kraujas. Už jo nugaros stovėjo G. E., kuris rankoje laikė kirvį. Pamatęs sužalotÄ J. K., jis iÅ¡sigando ir žiÅ«rėjo į J.

K.. Po to, matė, kad A. B. iÅ¡ jo atėmė kirvį ir jį pargriovė ant žemės. Prie pargriauto ant žemės G. E. atėjo A. K. ir kartu su A. B. laikė jį prispaustÄ prie žemės. G. E. muistėsi, norėjo iÅ¡silaisvinti. G. E. buvo paguldytas ant pilvo ir jo rankos buvo užsuktos jam už nugaros. G. E. visÄ Å¡Ä¯ laikÄ nieko nekalbėjo, niekam nieko nesakė, tik prašė jį paleisti. Dėl kokių tiksliai priežasčių G. E. sudavė smÅ«gį kirviu J. K. į galvÄ , jis nežino, kiek žino, tai niekada tarp jų nebuvo jokių konfliktų.Liudytojas G.

M. parodė, kad 2016-01-29 nuo 08 val. jis kartu su J. K., T. M., V. T., A. B., A. K. ir G. E. pradėjo darbÄ miÅ¡ko masyve, esančiame (duomenys neskelbtini). Jie pjovė medžius ir dirbo kitus darbus. Apie 12 val. jie nuėjo pietauti. Visi susėdo ant medinių kaladžių, sustatytų ratu aplink degantį lauÅ¾Ä , tik G. E. atsisėdo pietauti toliau nuo jų visų. Jam asmeniÅ¡kai iÅ¡ kairės pusės sėdėjo J. K.. G. E. sėdėjo toliau nuo jų. Sėdėdami prie laužo, visi pietavo ir draugiÅ¡kai kalbėjosi.

Papietavęs, jis toliau sėdėjo minėtoje vietoje ir rÅ«kė, ir tuo metu iÅ¡girdo smÅ«gio duslų garsÄ , pasisukęs į tÄ pusę, link J. K., jis pamatė, kad sėdinčiam J. K. už nugaros stovėjo G. E., kuris deÅ¡inėje, Å¡iek tiek pakeltoje rankoje laikė kirvį. Jis matė, kaip A. B. pagriebė G. E. už kirvio ir jį atėmė, po to, A. B. pargriovė ant žemės G. E.. J. K. nugriuvo ant žemės, savo rankomis susiėmęs už galvos, o jam iÅ¡ galvos kraujavo. Vieni laikė G.

E. prispaustÄ prie žemės, kad jis neatsikeltų, o kiti tvarstė J. K. galvÄ bei kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ . G. E. visÄ Å¡Ä¯ laikÄ nieko nekalbėjo, niekam nieko nesakė.Liudytojas J. G. parodė, kad 2016-01-29 apie 07.20 val. atvažiavo įmonės direktorius J. K. su įmonės automobiliu „VW Transporter" nuvežti jį į darbÄ , automobilyje jau buvo A. B.. Pakeliui į darbo vietÄ , į šį automobilį įlipo ir G. E., T. M., A. K., G. M., V. T.. TÄ dienÄ jie vyko į miÅ¡ko biržę, esančiÄ (duomenys neskelbtini), kur pradėjo pjauti medžius.

Ä®monės pjÅ«klininkas R. G. tÄ dienÄ sirgo, todėl jo pagalbinis darbininkas G. E. tÄ dienÄ dirbo ir kaip pjÅ«klininkas, ir kaip pagalbinis darbininkas. Direktorius J. K. daugiausiai pats nupjaudavo medžius, o jie, pjÅ«klininkai, juos nugenėdavo ir supjaustydavo pagal nurodytus ilgius. Dirbdamas matė, kad G. E. tai papjauna medžius, tai sustoja, pamatuoja ir vėl pjauna. Tai pamatęs direktorius J. K. davė jam pastabų dėl jo darbo. Maždaug apie 12 val. prasidėjo pietÅ«s. Visi kartu sėdėjo aplink lauÅ¾Ä , tik G.

E. atsisėdo toliau nuo jų ir vienas pietavo. Prie laužo buvo kirvis, su kuriuo kuris nors iÅ¡ darbuotojų paskaldydavo laužui malkų, kad jis neužgestų. Pavalgius, visi ruošėsi eiti dirbti, tada A. K. paklausė, kur yra kirvis. T. M. jam pasakė, kad kirvis yra prie G. E. ir jis jį atneÅ¡a. Jam dar sėdint prie laužo, jis iÅ¡girdo bumbtelėjimÄ , garsÄ , panašų į suduotÄ smÅ«gį, ir, atsisukęs į Å¡io garso pusę, pamatė, kad direktorius J. K. guli ant žemės prie kaladės, ant kurios sėdėjo, rankomis susiėmęs už galvos, kad jam iÅ¡ galvos bėga kraujas.

Už nugriuvusio J. K. matė stovintį G. E., kuris abiem rankomis laikė už kirvio koto ir buvo kirviu užsimojęs, lyg norėtų suduoti smÅ«gį. Tai pamatęs, jis suprato, kad G. E. su kirviu sudavė smÅ«gį J. K. į galvÄ , ir iÅ¡ to, kaip jis laikė kirvį, laikydamas jį pakėlęs į viršų, suprato, kad jis ruošėsi suduoti ir antrÄ smÅ«gį. Tai pamatęs, A. B. priÅ¡oko prie G. E., norėdamas iÅ¡ jo atimti kirvį, tačiau G. E. užsimojo Å¡iuo kirviu, norėdamas suduoti ir A.

B., tačiau A. B. nuo jo atsitraukė. Tada A. B. staiga puolė link G. E. ir jį pargriovė ant žemės. G. E. nugriuvo ant žemės, ant kažkurio Å¡ono ir nugriuvęs paleido iÅ¡ savo rankų kirvį. A. B. užgriuvo ant jo iÅ¡ virÅ¡aus ir jį laikė prispaudęs prie žemės. A. B. į pagalbÄ atėjo A. K. ir T. M., kurie padėjo jam G. E. laikyti prispaustÄ prie žemės. G. E. muistėsi ir norėjo iÅ¡trÅ«kti. Ar G. E. tuo metu kÄ nors kalbėjo, jis neprisimena. Dėl kokių tiksliai priežasčių G.

E. sudavė smÅ«gį kirviu J. K. į galvÄ , jis nežino.Liudytojas Ž. Å . parodė, kad jis dirba Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato VieÅ¡osios policijos skyriaus Patrulių bÅ«rio vyriausiuoju patruliu. 2016-01-29 apie 14.30 val. jie iÅ¡ valdymo poskyrio gavo informacijÄ , kad (duomenys neskelbtini) prie esančios parduotuvės yra agresyvus vyras, kuris kabinėjasi prie žmonių, rėkauja, triukÅ¡mauja. Vyro vardas G.. Taip pat buvo praneÅ¡ta, kad Å¡iandien ryte jis kirviu sužalojo kolegÄ .

Gavus tokiÄ informacijÄ , jie nuvyko į K. kaimÄ . Pardavėja paaiÅ¡kino, kad į parduotuvę buvo atėjęs G. E., kad parduotuvėje jokio konflikto ar triukÅ¡mavimo nebuvo, nurodė, kur tiksliai gyvena G. E.. Neradę G. E. namuose, jie jo ieÅ¡kojo K. kaime. Jie privažiavo prie paÅ¡to ir ten rado G. E.. Jis elgėsi labai ramiai. Jam iÅ¡ karto alkotesteriu buvo nustatytos 0.00 promilės. G. E. papasakojo, kad tÄ dienÄ apie 12 val. miÅ¡ke, netoli Druskininkų, konflikto metu jį vadovas J. K. pavadino „piderastu“, dėl to jis trenkė J.

K. kirviu į galvÄ . G. E. buvo visiÅ¡kai tylus, ramus.AnalogiÅ¡kus parodymus davė ir liudytojas G. S..Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 200/2016 (06) nurodyta, jog J. K. kliniÅ¡kai nustatyta muÅ¡tinė žaizda kairio momenkaulio srityje, atviras įspaustinis kairio momenkaulio lūžimas, vidutinio sunkumo formos trauminė galvos smegenų liga, galvos smegenų sumuÅ¡imas, pakraujavimas po galvos smegenų minkÅ¡taisiais dangalais. Sužalojimas padarytas, veikiant kairio momenkaulio sritį kietu buku ar bukabriauniu, riboto pavirÅ¡iaus, žalojančiu daiktu, galimai užduotyje nurodytu laiku.

Sužalojimas dėl atviro įspaustinio kaukolės skliauto kaulų lūžimo kvalifikuotinas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimas padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje. Medicininių duomenų, nurodančių į trauminio poveikio jėgos dydį, nėra. Pateiktas tyrimui kirvis savo dalimis gali veikti kaip kietas bukas arba bukabriaunis, riboto pavirÅ¡iaus, žalojantis daiktas, todėl neatmetama sužalojimo padarymo galimybė, veikiant tyrimui pateikto kirvio dalimis. Medicininių duomenų, nurodančių į individualias žalojančio daikto savybes, nėra (t. 1, b. l. 102-106).Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Kauno 2-o teismo psichiatrijos skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. 94TPK-64/2016 nurodyta, jog kadangi pateiktoje medicininėje dokumentacijoje laiku, artimu inkriminuojamai veikai, apraÅ¡oma psichotinė simptomatika, įtariamojo parodymuose atsispindi klausos haliucinacijos, tikslu diferencijuoti psichikos sutrikimÄ , galimÄ simptomų agravacijÄ , tiriamojo gebėjimÄ suprasti savo veiksmų esmę bei juos valdyti, tikslinga įtariamajam G.

E. skirti stacionarinę teismo psichiatrinę ekspertizę Utenos ekspertiniame skyriuje (t.2, b. l. 26).Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Utenos ekspertinio skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte nurodyta, kad įtariamasis G. E. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu (2016 m. sausio 29 d.) sirgo laikino pobūdžio psichikos veiklos sutrikimu – psichikos ir elgesio sutrikimais, vartojant alkoholį, psichoziniu sutrikimu, negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų.

Å iuo metu įtariamasis G. E. neserga lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu. Jam nustatyta psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, kas Å¡iuo metu netrukdo suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti. Ä®tariamasis G. E. gali bÅ«ti apklausiamas, gali duoti parodymus, stoti prieÅ¡ teismÄ , gali atlikti bausmę, jeigu tokia bÅ«tų skirta. Ä®tariamajam G. E. nereikalinga taikyti priverčiamÄ sias medicininio pobÅ«džio priemones. Rekomenduojama lankytis pas priklausomybių psichiatrÄ , nes toliau intensyviai vartojant alkoholį bei nekeičiant gyvenimo bÅ«do, iÅ¡lieka tikimybė, kad gali pasikartoti alkoholinės kilmės psichoziniai sutrikimai, dėl kurių jis gali tapti pavojingu visuomenei (t. 2, b. l. 60 - 64).Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 75U-II-63/2016 iÅ¡vadoje yra nurodyta, jog baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu G.

E. sirgo laikino pobÅ«džio psichikos veiklos sutrikimu, negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų, G. E. nereikalinga taikyti priverčiamÄ sias medicininio pobÅ«džio priemones, tačiau rekomenduojama lankytis pas priklausomybių psichiatrÄ , kadangi toliau intensyviai vartojant alkoholį bei nekeičiant gyvenimo bÅ«do, iÅ¡lieka tikimybė, kad gali pasikartoti alkoholinės kilmės psichoziniai sutrikimai, dėl kurių jis gali tapti pavojingu visuomenei. Atsižvelgiant į Å¡iÄ ekspertizės akto iÅ¡vados dalį, padarytos baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos pavojingumÄ , vadovaujantis rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2013-05-13 įsakymu Nr. I-125, dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo proceso, atliekant ikiteisminį tyrimÄ , 36 p., 37 p., 38 p., G.

E. tikslinga bÅ«tų skirti priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę - ambulatorinį stebėjimÄ pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis. Motyvai Surinktų ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų visuma rodo, kad G. E. pasikėsino nužudyti du žmones – nukentėjusįjį J. K. ir nukentėjusįjį A. B., tačiau veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nukentėjusysis A. B. jį pargriovė ant žemės, atėmė kirvį.Bylos medžiaga nustatyta, kad G.

E., tyčia, siekdamas nužudyti J. K., sudavė jam kirviu į virÅ¡ugalvio sritį, po to užsimojo kirviu suduoti antrÄ kartÄ , tačiau veikos nebaigė dėl to, kad pamatęs J. K. į pagalbÄ atbėgantį A. B., siekdamas nužudyti, užsimojo ir smogė kirviu A. B. į krÅ«tinės sritį, tačiau A. B. atsitraukus, Å¡is smÅ«gio iÅ¡vengė. Tada G. E. dar kartÄ užsimojo kirviu suduoti smÅ«gį A. B., bet buvo pargriautas ir iÅ¡ jo atimtas kirvis. Savo kaltės G. E. neginčija. Pripažįsta, kad galėjo kirviu smogti J.

K. į galvÄ ir bandė suduoti kirviu A. B.. Jis užpyko ir įsižeidė dėl to, kad J. K. jį pavadino „pederastu“. Visų aplinkybių jis nepamena, kadangi blogai jautėsi, tačiau neginčija, kad buvo bÅ«tent taip, kaip parodė nukentėję ir liudytojai. Pripažįsta, kad kėsinosi kirviu nužudyti. Nukentėjusiųjų J. K., A. B., liudytojų J. G., T. M., G. M., G. S., Ž. Å . parodymais nustatyta, kad sudavus smÅ«gį J. K., G. E. dar buvo pasiruošęs suduoti ne vienÄ smÅ«gį.

Bandydamas suduoti dar kartÄ jau sužalotam J. K., jis savo agresijÄ nukreipė į A. B., kuris bandė nutraukti G. E. siautėjimÄ . J. K. G. E. kirviu sužalojo galvÄ , o A. B. taikė į krÅ«tinę.Apie G. E. tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padarytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos aplinkybes: uždraustos baudžiamojo įstatymo veikos padarymo įrankius, bÅ«dÄ , sužalojimų kiekį, jų pobÅ«dį, vietÄ , nusikalstamų veikų intensyvumÄ ir jų nutraukimo priežastis, G.

E. ir nukentėjusiųjų tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieÅ¡ nusikaltimÄ ir po jo padarymo ir kt. Nustatyta, kad baudžiamojo įstatymo uždraustai veikai buvo panaudotas pavojingas gyvybei įrankis – kirvis. Nors sužalojimų kiekis nėra didelis, tačiau vienu smÅ«giu į galvÄ J. K. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas – atviras įspaustinis kaukolės skliauto kaulų lūžimas. Tik atsitiktinumo ir greitos reakcijos dėka, labai sunkių padarinių iÅ¡vengė nukentėjęs A.

B., kuris laiku spėjo atsitraukti nuo pirmo smÅ«gio, o siekiant iÅ¡vengti antro smÅ«gio kirviu, G. E. buvo pargriautas. Taigi tokie intensyvÅ«s G. E. veiksmai ir panaudojant pavojingÄ gyvybei įrankį – kirvį, rodo, kad jis kėsinosi nužudyti J. K. ir A. B.. Teismo medicinos tarnybos specialisto iÅ¡vada nustatyta, jog J. K. padaryta muÅ¡tinė žaizda kairio momenkaulio srityje, atviras įspaustinis kairio momenkaulio lūžimas, vidutinio sunkumo formos trauminė galvos smegenų liga, galvos smegenų sumuÅ¡imas, pakraujavimas po galvos smegenų minkÅ¡taisiais dangalais.

Sužalojimas padarytas, veikiant kairio momenkaulio sritį kietu buku ar bukabriauniu, riboto paviršiaus, žalojančiu daiktu, galimai užduotyje nurodytu laiku. Sužalojimas dėl atviro įspaustinio kaukolės skliauto kaulų lūžimo kvalifikuotinas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimas padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje. Pateiktas tyrimui kirvis savo dalimis gali veikti kaip kietas bukas arba bukabriaunis, riboto paviršiaus, žalojantis daiktas, todėl neatmetama sužalojimo padarymo galimybė, veikiant tyrimui pateikto kirvio dalimis.Taigi išanalizavus visus bylos duomenis, daroma išvada, kad G.

E. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ numatytÄ BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 5 punkte, nes pasikėsino nužudyti du žmones – nukentėjusiuosius J. K. ir A. B.. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto iÅ¡vadoje nurodyta, jog baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu G. E. sirgo laikino pobÅ«džio psichikos veiklos sutrikimu, negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų, G. E. nereikalinga taikyti priverčiamÄ sias medicininio pobÅ«džio priemones, tačiau rekomenduojama lankytis pas priklausomybių psichiatrÄ , kadangi toliau intensyviai vartojant alkoholį bei nekeičiant gyvenimo bÅ«do, iÅ¡lieka tikimybė, kad gali pasikartoti alkoholinės kilmės psichoziniai sutrikimai, dėl kurių jis gali tapti pavojingu visuomenei.

Teisiamajame posėdyje dalyvavusi teismo medicinos ekspertė psichiatrė Jolanta Didžiokienė patvirtino Å¡iÄ iÅ¡vadÄ ir paaiÅ¡kino, kad G. E. Å¡iuo metu nėra pavojingas visuomenei, todėl nėra pagrindo jam taikyti priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę. Jam rekomenduojama lankytis pas priklausomybių psichiatrÄ .Ä®statymas numato, kad teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, priima vienÄ iÅ¡ Å¡ių nutarčių:

1) taikyti asmeniui priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę, – jeigu įrodyta, kad jis padarė baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ bÅ«damas nepakaltinamas;

2) atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir taikyti jam priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę, – jeigu įrodyta, kad jis padarė baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ bÅ«damas ribotai pakaltinamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 18 straipsnyje nurodytu atveju;

3) bylos nagrinėjimÄ ar bausmės vykdymÄ sustabdyti ir taikyti priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę, – jeigu įrodyta, kad po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko asmens psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti;

4) nutraukti bylÄ ir netaikyti priverčiamosios medicinos priemonės, – jeigu įrodyta, kad pagal padarytos veikos pobÅ«dį ir patologinę bÅ«senÄ asmuo nėra pavojingas visuomenei ir jam nereikia priverčiamojo gydymo;

5) perduoti bylÄ iÅ¡ naujo tirti, – jeigu nenustatyta, kad asmuo nepakaltinamas, arba jeigu psichikos sutrikimas nėra toks, dėl kurio nebÅ«tų galima skirti bausmės;

6) nutraukti bylÄ , – jeigu neįrodyta, kad asmuo padarė baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , arba jeigu yra Å¡io Kodekso 3 straipsnyje iÅ¡vardytos aplinkybės, dėl kurių procesas negalimas. Nutraukdamas bylÄ ir asmeniui netaikydamas priverčiamosios medicinos priemonės, teismas gali perduoti jį Å¡eimos nariams ar artimiesiems giminaičiams, ar kitiems asmenims globoti ar rÅ«pintis ir kartu gali nustatyti jam medicininį stebėjimÄ (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 403 straipsnis).Taigi bylos medžiaga nustatyta, kad Å¡iuo metu G.

E. visuomenei nepavojingas. Specialistai jam nerekomenduoja taikyti priverčiamÄ jÄ medicininio pobÅ«džio priemonę, nes Å¡iuo metu G. E. neserga lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu. Jam nustatyta psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, kas Å¡iuo metu netrukdo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu jis sirgo laikino pobÅ«džio psichikos sutrikimu – psichikos ir elgesio sutrikimais, vartojant alkoholį, psichoziniu sutrikimu, negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų.

G. E. artimųjų neturi, yra vieniÅ¡as, jo niekas negloboja ir nesirÅ«pina. Gyvena pas svetimus žmones, ten kur dirba, todėl nėra galimybių jį perduoti Å¡eimos nariams, artimiesiems giminaičiams, ar kitiems asmenims globoti ar rÅ«pintis. Esant tokioms aplinkybėms, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad G. E. baudžiamoji byla nutraukiama ir netaikomos priverčiamosios medicinos priemonės, nes įrodyta, kad pagal padarytos veikos pobÅ«dį ir patologinę bÅ«senÄ asmuo nėra pavojingas visuomenei ir jam nereikia priverčiamojo gydymo (BPK 403 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl civilinių ieÅ¡kinių IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad Å¡ioje baudžiamojoje byloje nukentėjusysis J. K. pareiÅ¡kė 5000 Eur civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiÅ¡kė 3218,06 Eur civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos atlyginimo. Baudžiamojoje byloje pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio iÅ¡sprendimo tvarka reglamentuojama BPK 115 straipsnis. Å io straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas gali baudžiamojoje byloje pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkinti arba atmesti, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, taip pat tam tikrais atvejais pripažinti civiliniam ieÅ¡kovui teisę į ieÅ¡kinio patenkinimÄ .

Priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, teismas gali arba civilinį ieÅ¡kinį atmesti (jei neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamÄ veikÄ ), arba jį palikti nenagrinėtÄ (jei kaltinamasis iÅ¡teisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos). Palikus ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ civilinis ieÅ¡kovas turi teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 3 dalis). Taigi, pagal minėtas nuostatas baudžiamojoje byloje reiÅ¡kiamo civilinio ieÅ¡kinio pagrindas yra bÅ«tent nusikalstamos veikos padarymas, o reikalavimas atlyginti žalÄ numatytas tik nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui arba už Å¡io asmens veikÄ materialiai atsakingiems asmenims.

Tuo tarpu, nepakaltinamo asmens padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika, už kuriÄ taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, nelaikoma nusikalstama. Vadovaujantis BK 17 straipsnio 2 dalimi, toks asmuo už padarytÄ pavojingÄ veikÄ pagal BK neatsako. Nagrinėjamoje byloje G. E. nėra kaltinamasis, jis baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ padarė bÅ«damas nepakaltinamas, kas, kaip minėta, reiÅ¡kia, jog jo veika nėra baudžiama. Dėl Å¡ių motyvų teismas negali spręsti klausimo dėl neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo iÅ¡ G.

E., nes pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys negali bÅ«ti nagrinėjamas ir įrodinėjamas pagal baudžiamojo proceso normas.CK 6.268 straipsnis, apibrėžiantis atsakomybę už savo veiksmų reikÅ¡mės suprasti negalinčio fizinio asmens padarytÄ Å¾alÄ , nurodo, kad fizinis asmuo, padaręs žalÄ tokios bÅ«senos, kai jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ar jų valdyti, už padarytÄ Å¾alÄ neatsako. Teismas sprendžia, kad tuo atveju, kai asmeniui žala padaroma nebaudžiamais veiksmais, t. y. kai žala padaryta asmens, kuris negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ar jų valdyti (CK 6.268 str.), žalos klausimas gali bÅ«ti sprendžiamas tik civilinio proceso tvarka.

Esant Å¡ioms aplinkybėms nukentėjusiojo J. K. ir Vilniaus teritorinė ligonių kasos civiliniai ieÅ¡kiniai paliekami nenagrinėti ( Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A – 251/2010 ).Daiktų, turinčių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas iÅ¡spręstinas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 400 straipsniu, 401 straipsniu, 403 straipsnio 1 dalies 4 punktu n u t a r i a : BaudžiamÄ jÄ bylÄ G.

E. atžvilgiu, kurioje jis buvo perduotas teismui dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, padarius baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , numatytÄ BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 5 punkte, nutraukti ir netaikyti priverčiamosios medicinos priemonės.KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti panaikinti.Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) kirvį, saugomÄ Alytaus apskrities VPK konfiskuoti kaip baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankį (BK 72 straipsnio 2 dalis, BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas), 2) CD-R diskÄ â€žVerbatim" su Bendrojo pagalbos centro pateiktu pokalbio garso įraÅ¡u, atskirame voke perduotÄ su baudžiamÄ ja byla, palikti baudžiamojoje byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).Nukentėjusiojo civilinio ieÅ¡kovo J. K. ir civilinio ieÅ¡kovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinius ieÅ¡kinius palikti nenagrinėtus. Nutartis per 20 dienų gali bÅ«ti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismÄ . Teisėjai                                                                 Svetlana Jurgaitienė                                                     Gytis Večerskas Valdas Vitunskas