2021-11-24 Nr. AB-25617-3-62-3-02327-2020-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3113-629/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02327-2020-2

Procesinio sprendimo kategorija 7.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. V. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. V. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas D. V. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno AVPK) 2020 m. rugsėjo 16 d. raštą Nr. 20-S-19049 „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir Raštas), įpareigoti atsakovą raštu nurodyti jam pavaldiems pareigūnams laikytis teisėtumo principo reikalavimų ir naudoti greičio matavimo prietaisus „POLISCAN FM1“ (toliau – ir Prietaisai) tik kartu naudojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimu Nr. 1086 patvirtintose Kelių eismo taisyklėse (toliau – ir KET) numatytą informacinį kelio ženklą Nr. 636.

2. Pareiškėjas nesutiko su Rašte nurodytu atsisakymo tenkinti jo 2020 m. rugsėjo 3 d. prašymą pagrindu, kad Prietaisai nepriskirtini prie įrengtų greičio matavimo prietaisų (stacionarių prietaisų ar vidutinio greičio matavimo sistemų), ir pažymėjo Prietaisų naudojimo instrukcijoje, naudotojo vadove minimus jų įrengimo reikalavimus, naudojimo tvarką (pvz., greitis matuojamas ir pažeidimai fiksuojami automatiškai, Prietaisai turi būti sumontuojami), taip pat Dabartiniame lietuvių kalbos žodyne pateikiamą žodžio „įrengti“ reikšmę. Kita vertus, atsakovas klaidingai įsitikinęs, kad teisės aktų reikalavimai, susiję su kelio ženklo įrengimu, netaikytini „mobiliems“ prietaisams. Pareiškėjas tvirtino, kad Raštas nepagrįstas nei teisės normomis, nei lingvistiniu jų aiškinimu.

3. Atsakovas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.

4. Atsakovas teigė, jog ginčo Prietaisai nėra įrengiami kelyje ir nepriskiriami prie įrengtų greičio matavimo prietaisų (stacionarių prietaisų ar vidutinio greičio matavimo sistemų), todėl informacinis kelio ženklas Nr. 636 prieš šiuos prietaisus neprivalo būti pastatytas. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos Seime svarstomas siūlymas dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo, numatant, kad leistino greičio viršijimą mobiliuoju greičio matavimo prietaisu būtų galima fiksuoti tik tuomet, kai prieš jį būtų pastatomas informacinis kelio ženklas, tačiau tiek Lietuvos Respublikos Seimas, tiek Lietuvos Respublikos Vyriausybė šį siūlymą įvertino neigiamai. Be to, atsakovas pabrėžė, kad pareiga laikytis nustatyto greičio galioja nepriklausomai nuo informacinių kelio ženklų įrengimo.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. kovo 4 d. sprendimu atmetė pareiškėjo D. V. skundą.

6. Teismas nustatė, jog pareiškėjas su 2020 m. rugsėjo 1 d. prašymu kreipėsi į Kauno AVPK viršininką ir prašė raštu jam pavaldiems Kauno AVPK pareigūnams nurodyti laikytis teisėtumo principo reikalavimų ir greičio matavimo prietaisus „POLISCAN FM1“ naudoti tik kartu naudojant KET nurodytą informacinį kelio ženklą Nr. 636.

7. Kauno AVPK ginčijamu 2020 m. rugsėjo 16 d. raštu Nr. 20-S-19049 atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą, nurodydamas, kad KET kelio ženklą Nr. 636 „Automatinė eismo kontrolė“ apibrėžia kaip informacinį, žymintį kelio ruožą, kuriame įrengti nustatyto greičio režimo ar kitus pažeidimus fiksuojantys automatiniai prietaisai; mobilieji greičio matavimo prietaisai nėra įrengiami kelyje ir nepriskiriami prie įrengtų greičio matavimo prietaisų (stacionarių prietaisų ar vidutinio greičio matavimo sistemų), todėl informacinis kelio ženklas Nr. 636 prieš mobiliuosius greičio matavimo prietaisus neprivalo būti pastatytas.

8. Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą (tarp jų – įrodymų administracinio nusižengimo byloje rinkimą reglamentuojančias ANK nuostatas), taip pat ginčo šalių argumentus, be kita ko, pareiškėjo paaiškinimus, jog jis buvo tris kartus nubaustas už administracinio nusižengimo padarymą (nustatyto greičio viršijimą) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 416 straipsnį. Pareiškėjo nuomone, šias neigiamas teisines pasekmes jis patyrė būtent dėl Kauno AVPK pareigūnų neteisėto neveikimo – informacinio kelio ženklo Nr. 636 neįrengimo prieš mobilius greičio matavimo prietaisus, dėl ko administracinių nusižengimų bylose įrodymai dėl nustatyto greičio viršijimo renkami neteisėtai.

9. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Vyriausybė 2021 m. vasario 10 d. nutarimu Nr. 84 „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 569 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4438“ šiam įstatymo projektui nepritarė ir nurodė, jog Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 4 straipsnyje įtvirtinta valstybės pareiga – sudaryti saugias ir vienodas visiems eismo dalyviams dalyvavimo eisme sąlygas, o eismo dalyvių pareiga – žinoti valstybės nustatytą eismo tvarką ir jos laikytis. Būtent eismo dalyvių žinojimas, jog jų daromi pažeidimai gali būti fiksuojami ne tik atitinkamais kelio ženklais pažymėtuose kelio ruožuose, bet visuose keliuose, motyvuoja eismo dalyvius būti sąmoningus ir laikytis KET reikalavimų. Be to, nustačius reikalavimą naudoti kelio ženklus prieš mobiliąsias teisės pažeidimų fiksavimo sistemas, gali susidaryti situacija, kai vairuotojas (kurio transporto priemonė nėra apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, neįregistruota, be privalomosios techninės apžiūros, nesumokėtas transporto priemonių savininkams ar valdytojams nustatyto dydžio mokestis už naudojimąsi keliais), pamatęs kelio ženklą, apvažiuos kontroliuojamą kelio ruožą ir taip išvengs atsakomybės už daromus nusižengimus. Įstatymo projektu siūlomi ANK pakeitimai ne tik neprisidėtų prie saugaus eismo tikslų ar visuomenės ir valstybės interesų nuo administracinių nusižengimų gynimo, bet priešingai – padėtų asmenims, nesilaikantiems nustatytų reikalavimų, išvengti administracinės atsakomybės. Teismas akcentavo, kad galutinis sprendimas dėl pritarimo ar nepritarimo aptariamo įstatymo projektui Seime dar nėra priimtas, todėl, pagal bylos nagrinėjimo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, atsakovas neturėjo teisės ir pareigos prieš mobiliuosius greičio matavimo prietaisus įrengti informacinį kelio ženklą. Taigi, pareiškėjo prašymas buvo pagrįstai netenkintas.

10. Teismas pabrėžė, jog, kaip nurodyta ir minėtame Vyriausybės nutarime Nr. 84, visiems eismo dalyviams, taip pat ir pareiškėjui, yra įtvirtinta pareiga žinoti valstybės nustatytą eismo tvarką ir jos laikytis. Nors pareiškėjo galbūt padarytų administracinių nusižengimų nagrinėjimas nėra šios administracinės bylos ginčo dalykas, pažymėtina, jog leistino greičio viršijimas iš esmės neatitinka KET nuostatų ir šio pažeidimo nepaneigia aplinkybė, jog prieš mobilųjį ar kitą greičio matavimo prietaisą yra arba nėra įrengtas informacinis kelio ženklas. Dėl to atmestini pareiškėjo argumentai, jog teisinė atsakomybė už leistino greičio viršijimą vairuotojams nepagrįstai taikoma vien dėl to, jog prieš mobiliuosius greičio matavimo prietaisus nėra informacinio kelio ženklo.

11. Teismas konstatavo, kad Raštas priimtas tinkamai įvertinus pareiškėjo prašyme nurodytų faktinių aplinkybių visumą ir galiojantį teisinį reglamentavimą, iš Rašto turinio pareiškėjas galėjo ir turėjo suprasti prašymo netenkinimo motyvus bei teisinį pagrindą, kuris išdėstytas aiškiai, todėl ginčijamas administracinis aktas atitinka esminius Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. spalio 31 d.) 8 straipsnio reikalavimus. Pareiškėjo argumentas, jog Rašte nenurodyta jo apskundimo tvarka, atmestinas, kadangi iš bylos duomenų akivaizdu, jog ši aplinkybė nesukliudė pareiškėjui pasinaudoti teismine gynyba – skundą teismui pareiškėjas padavė laiku. Atmetus pagrindinį skundo reikalavimą dėl administracinio akto panaikinimo, atmestinas ir išvestinis skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

III. 12. Pareiškėjas D. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundą, taip pat priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

13. Pareiškėjas pakartoja anksčiau išdėstytus savo argumentus, apžvelgia Viešojo administravimo įstatyme bei Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatyme įtvirtintus principus (pvz., įstatymo viršenybės, skaidrumo, teisėtumo). Mano, kad teismas nepagrįstai netaikė pareiškėjo nurodytų teisės aktų ir teismų išaiškinimų. Teismo pateiktas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3-83 patvirtintų Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių 6 punkto ir KET 1 priedo 9 punkto nuostatų aiškinimas yra nepagrįstas ir nesuprantamas.

Abiejose susijusiose ir galiojančiose teisės normose yra aiškiai nurodytos sąlygos, kada būtina naudoti kelio ženklą Nr. 636. Teismo išvada, kad aptariamu atveju minėto ženklo nereikia, nėra grindžiama jokiu motyvu ar išvada, kitu teisės šaltiniu. Iš skundžiamo teismo sprendimo išplaukia, kad minėtose teisės normose yra kažkokių išimčių, kurių teismas nei nurodė, nei kitaip aptarė. Be to, teismas nepagrįstai neišanalizavo pateiktos kalbininko ir filologo doc. dr. A. S. parengtos 2020 m. spalio 5 d. specialisto išvados.

Pareiškėjas taip pat teigia, jog teismas nepagrįstai priskyrė jam argumentus, kad teisinė atsakomybė už leistino greičio viršijimą vairuotojams yra nepagrįstai taikoma vien dėl to, jog prieš mobiliuosius greičio matavimo prietaisus nėra informacinio kelio ženklo. Pareiškėjas buvo nurodęs tik tai, kad dėl jo pradėtos administracinio nusižengimo bylos yra susijusios su tuo pačiu argumentu – atsakovo toleruojamu jo pareigūnų neteisėtu neveikimu. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo ne dėl pareiškėjo veiksmų teisėtumo.

Pareiškėjo nuomone, teismas taip pat nepagrįstai vadovavosi negaliojančio įstatymo projekto svarstymo stadijoje pareikštais atskirų institucijų argumentais bei akivaizdžiai klaidinga nuomone apie prietaisų funkcionalumą. Motyvai dėl minėto įstatymo projekto aptarimo, išvadų ir rekomendacijų teikimo nėra teisiniai ir negali tapti teismo sprendimo motyvais ar teismo sprendimo pagrindu. Kita vertus, nusprendus vadovautis argumentais dėl minėto įstatymo projekto, derėjo pateikti ir kitą, su tuo pačiu projektu susijusią nuomonę, fiksuotą jo aiškinamajame rašte, apie vairuotojų jaučiamą įtampą, žvilgčiojimui į kelkraščius ieškant greičio matuoklio skirtą dėmesį ir kt.

Pareiškėjas teigia ir tai, kad, lingvistiškai aiškinant žodžius „įrengti“ (įvairios jo formos), „prietaisas“ ir pan., semantiniame lauke nėra užuominų apie prietaiso mobilumą ar stacionarumą ir parengimo darbui laipsnį bei sudėtingumą. Pareiškėjas taip pat akcentuoja teismų praktiką, susijusią su ginčui aktualių teisės normų aiškinimu ir taikymu (Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. II-91-519/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N444-447/2011 ir 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-1818/2011, Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-174-458/2019 ir t. t.).

14. Atsakovas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą.

15. Atsakovas pakartoja anksčiau išdėstytus savo argumentus, sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu. Mano, kad pareiškėjas nepagrįstai daug dėmesio skiria lingvistiniam teksto aiškinimui, nors tai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamoje situacijoje.

16. Pareiškėjas 2021 m. lapkričio 12 d. pateikė teismui papildomus įrodymus, kuriuos prašo pridėti prie bylos. Pareiškėjas tvirtina, kad Kauno apygardos teismas įsiteisėjusiomis 2021 m. gegužės 14 d. ir 2021 m. birželio 17 d. nutartimis (atitinkamai, bylose Nr. AN2-310-919/2021 ir Nr. AN2-364-530/2021) išnagrinėjo jo apeliacinius skundus ir netiesiogiai pasisakė dėl atsakovo pareigos ginčo atveju naudoti kelio ženklą Nr. 636.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kauno AVPK Rašto teisėtumo bei pagrįstumo.

18. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą. Pareiškėjas, nesutikdamas su teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą. Jis taip pat pateikė naujus įrodymus, kuriuos prašo pridėti prie bylos.

19. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šia nuostata yra ribojama proceso šalies teisė apeliaciniame procese teikti naujus dokumentus, ji užtikrina sąžiningą, operatyvų teismo procesą.

20. Teismas, spręsdamas klausimą dėl įrodymų išreikalavimo / pridėjimo prie bylos medžiagos, be kita ko, yra saistomas įrodymų sąsajumo taisyklės. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra teisiškai reikšmingos konkrečioje byloje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1081-520/2017, 2017 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2928-261/2017, 2018 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-452-520/2018, 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1890-438/2020, 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1779-492/2020, 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2502-261/2020).

21. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aptartu teisiniu reguliavimu bei aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr. nutarties 19–20 p.) naujų įrodymų išreikalavimo / pridėjimo prie bylos medžiagos aspektu, įvertinusi pateiktus naujus įrodymus (Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 14 d. ir 2021 m. birželio 17 d. nutartys administracinių nusižengimų bylose, atitinkamai, Nr. AN2-310-919/2021 ir Nr. AN2-364-530/2021) sąsajumo aspektu, pripažįsta juos nesusijusiais su nagrinėjamo ginčo dalyku, todėl pareiškėjo prašymo priimti ir tirti naujus įrodymus, įvardytus nutarties 16 punkte, netenkina.

22. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 2 d.).

23. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Iš esmės sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl ginčijamo Rašto teisėtumo bei pagrįstumo, byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, tačiau iš dalies nesutikdama su pirmosios instancijos teismo motyvais, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nusprendžia pakoreguoti skundžiamo teismo sprendimo motyvus ir taip bylos nagrinėjimo apeliacinio proceso stadijoje ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas materialiosios teisės taikymo klaidas.

24. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas su 2020 m. rugsėjo 1 d. prašymu kreipėsi į Kauno AVPK viršininką ir prašė jam pavaldiems Kauno AVPK pareigūnams raštu nurodyti laikytis teisėtumo principo reikalavimų ir greičio matavimo prietaisus „POLISCAN FM1“ naudoti tik kartu naudojant Kelių eismo taisyklėse nurodytą informacinį kelio ženklą Nr. 636.

25. Kauno AVPK ginčijamu Raštu atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą, nurodydamas, kad Kelių eismo taisyklės kelio ženklą Nr. 636 „Automatinė eismo kontrolė“ apibrėžia kaip informacinį, žymintį kelio ruožą, kuriame įrengti nustatyto greičio režimo ar kitus pažeidimus fiksuojantys automatiniai prietaisai; mobilieji greičio matavimo prietaisai nėra įrengiami kelyje ir nepriskiriami prie įrengtų greičio matavimo prietaisų (stacionarių prietaisų ar vidutinio greičio matavimo sistemų), todėl informacinis kelio ženklas Nr. 636 prieš mobiliuosius greičio matavimo prietaisus neprivalo būti pastatytas.

26. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (toliau – ir VAĮ) (ginčui aktuali akto redakcija, galiojusi nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. lapkričio 1 d.) nustato dvi kreipimosi į viešojo administravimo subjektus formas: su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, prašant suteikti administracinę paslaugą, priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus, yra vadinamas prašymu (VAĮ 2 str. 14 d.), o asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti, – skundu (VAĮ 2 str. 15 d.).

Asmens kreipimosi į viešojo administravimo subjektą forma nustatoma, atsižvelgiant (vertinant) į tokio kreipimosi turinį, o ne jo pavadinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1252/2012, 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2918/2012, 2012 m. spalio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-2452/2012, 2014 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-494/2014). Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalies nuostata, kad prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisykles tvirtina Vyriausybė, yra įgyvendinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintomis Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis (toliau – ir Prašymų nagrinėjimo taisyklės).

Asmenų skundai dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų, neveikimo ir administracinių sprendimų nagrinėjami VAĮ trečiajame skirsnyje, reglamentuojančiame administracinę procedūrą, nustatyta tvarka, prašymai – Prašymų nagrinėjimo taisyklių nustatyta tvarka (VAĮ 14 str. 1 ir 3 d.). Atsakymas į prašymą rengiamas atsižvelgiant į prašymo turinį: į prašymą suteikti administracinę paslaugą – išduoti dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą, – atsakoma suteikiant prašomą administracinę paslaugą arba nurodant atsisakymo tai padaryti priežastis;

į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodant atsisakymo tai padaryti priežastis; į prašymą priimti administracinį sprendimą atsakoma pateikiant atitinkamo priimto dokumento kopiją, išrašą ar nuorašą arba nurodant atsisakymo tai padaryti priežastys; į kitus prašymus atsakoma laisva forma arba nurodant atsisakymo tai padaryti priežastis (Prašymų nagrinėjimo taisyklių 35–35.4 p.).

Asmenų skundai dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų, neveikimo ir administracinių sprendimų nagrinėjami Viešojo administravimo įstatymo trečiajame skirsnyje, reglamentuojančiame administracinę procedūrą, nustatyta tvarka (VAĮ 14 str. 3 d.), į skundus atsakoma laikantis Viešojo administravimo įstatyme nustatytos tvarkos (Prašymų nagrinėjimo taisyklių 37 p.). Sistemiškai aiškinant Viešojo administravimo įstatymo, Prašymų nagrinėjimo taisyklių nuostatas, ginčas dėl atsakymo į prašymą pateikti informaciją, kuriuo teikiama tik informacija, nėra teisės taikymo aktas (VAĮ 8 str. 1 d.) ir neturi atitikti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies turinio reikalavimų, administraciniame teisme gali būti nagrinėjamas ginčas tik dėl atsakymo į prašyme pateiktus klausimus pakankamumo aspektu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2002/2012, 2014 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-921/2014), bet ne jo (atsakymo) teisėtumo ir pagrįstumo aspektais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3145-624/2021).

27. Teisėjų kolegija, aptarto teisinio reglamentavimo pagrindu (nutarties 26 p.) įvertinusi pareiškėjo 2020 m. rugsėjo 1 d. pateikto kreipimosi į Kauno AVPK viršininką turinį bei jame išreikštą abstraktaus pobūdžio suinteresuotumą, daro išvadą, kad pareiškėjo pateiktas prašymas atitinka kriterijus, apibūdinančius VAĮ 2 straipsnio 14 punkte įtvirtintą kreipimosi formą – prašymą, bei yra laikytinas prašymu atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus. Todėl, vadovaudamasi paminėta aktualia nagrinėjamam ginčui Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (nutarties 26 p.), teisėjų kolegija nagrinėja atsakovo Rašte išdėstytą atsakymą į kreipimesi (prašyme) suformuluotą klausimą pakankamumo, o ne turinio teisėtumo ir pagrįstumo aspektais.

28. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija ginčo atveju neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo prieiti prie išvados, kad priimant Raštą buvo pažeistos VAĮ bei nustatytos prašymo nagrinėjimo procedūros ar jame pateiktas nepakankamas / neišsamus atsakymas į pareiškėjo prašymą raštu įpareigoti Kauno AVPK pareigūnus laikytis teisėtumo principo reikalavimų ir greičio matavimo prietaisus „POLISCAN FM1“ naudoti tik kartu naudojant KET nurodytą informacinį kelio ženklą Nr. 636. Rašto turinys patvirtina, kad pareiškėjui buvo paaiškinta, kodėl informacinis kelio ženklas Nr. 636 prieš mobiliuosius greičio matavimo prietaisus neprivalo būti pastatytas, taigi pareiškėjui suteikta informacija yra išsami ir aiški. Aplinkybė, kad pareiškėjas nesutinka su skundžiamo Rašto turiniu (atsakovo pateiktu teisės aiškinimu bei taikymu), nesudaro pagrindo teigti, kad pareiškėjui buvo nesuteikta informacija ar kad ji suteikta netinkamai.

29. Dėl Rašte išdėstytos atsakovo pozicijos pareiškėjui aktualumo jo atžvilgiu pradėtoje administracinio nusižengimo teisenoje teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad tiek administraciniai teismai, tiek bendrosios kompetencijos teismai yra savarankiški bei nepriklausomi ir nė viena iš šių teismų sistemų nėra dominuojanti kitos atžvilgiu. Kiekvienos teismų sistemos teismas pagal įstatymus vykdo būtent tas funkcijas, kurios yra būdingos tos teismų sistemos teismams. Konstitucinė teisingumo vykdymo samprata suponuoja tai, kad teismai bylas turi spręsti tik griežtai laikydamiesi įstatymuose nustatytos kompetencijos ir neperžengdami savo jurisdikcijos ribų, neviršydami kitų įgaliojimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-704/2013). Vadovaujantis ABTĮ 18 straipsnio 1 dalimi, administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams. Pažymėtina, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimas yra priskirtas bendrosios kompetencijos teismams (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 12 str. 3 d.).

30. Vadovaudamasi aptartu teisiniu reguliavimu bei teismų praktika (nutarties 29–30 p.) teisėjų kolegija akcentuoja, kad pareiškėjo materialinis teisinis suinteresuotumas dėl Kauno AVPK pareigūnų tinkamo / netinkamo KET 636 punkto taikymo pasireiškia būtent jo atžvilgiu pradėtoje administracinio nusižengimo teisenoje (konkrečiose administracinio nusižengimo bylose) ir joje turi būti vertinamas, o Rašto turinys ginčijamame teisiniame santykyje neturi įtakos pareiškėjo teisių bei pareigų apimčiai.

31. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes bei padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, ir nors ginčo teisinį santykį reglamentuojančias teisės normas pritaikė nevisiškai tinkamai, teisėjų kolegija šį netikslumą ištaiso ir pakeičia pirmosios instancijos teismo motyvus. Atsižvelgiant į tai, jog pirmosios instancijos teismas bylą iš esmės išsprendė teisingai, o pareiškėjo apeliacinio skundo motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų dėl ginčo esmės, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

32. Netenkinus pareiškėjo apeliacinio skundo, jis neįgyja teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą netenkinamas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo D. V. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Milda Vainienė