a87794de-0c35-49a9-b546-d3cf95b9b76e · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. spalio 15 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Danutės GasiÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danguolės Martinavičienės ir Danutės MilaÅ¡ienės,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo kreditoriaus OOO „ProEnergo“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 22 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti kreditoriaus OOO „ProEnergo“ kreditorinį reikalavimÄ uždarosios akcinės bendrovės „Serneta“ bankroto byloje.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė BUAB „Serneta“ administratorius pateikė praÅ¡ymÄ patvirtinti OOO „ProEnergo“ kreditorinį reikalavimÄ bankroto byloje, susidedantį iÅ¡ 3 145 244,44 Eur skolos ir 77 553,97 Eur palÅ«kanų. Reikalavimas kildinamas iÅ¡ paskolos sutarčių, sudarytų tarp UAB „Serneta“ ir F. R., bei F. R. reikalavimo teisės į atsakovÄ perleidimo.Vilniaus apygardos teismas 2015 m. sausio 14 d. nutartimi patvirtino OOO „ProEnergo“ 3 145 244,44 Eur kreditorinį reikalavimÄ ; 2015 m. vasario 6 d. nutartimi atskiroje byloje patvirtino OOO „ProEnergo“ 77 553,97 Eur kreditorinį reikalavimÄ BUAB „Serneta“ bankroto byloje.Trečiasis asmuo (kreditorius) UAB „Norfos mažmena“, kuris ginčijo OOO „ProEnergo“ pareikÅ¡tÄ kreditorinį reikalavimÄ , minėtas teismo nutartis apskundė.

Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. balandžio 9 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. 2-726-196/2015) ir 2015 m. balandžio 28 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. 2-838-178/2015) Vilniaus apygardos teismo nutartis tose dalyse, kuriose patvirtinti OOO „ProEnergo“ 3 145 244,44 Eur ir 77 553,97 Eur kreditoriniai reikalavimai, panaikino ir perdavė Å¡iuos klausimus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.Vilniaus apygardos teismas, iÅ¡ naujo nagrinėdamas OOO „ProEnergo“ kreditorinio reikalavimo patvirtinimo klausimÄ , minėtas civilines bylas sujungė į vienÄ bylÄ Nr. B2-4564-653/2015.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2015 m. birželio 22 d. nutartimi praÅ¡ymÄ patvirtinti OOO „ProEnergo“ kreditorinį reikalavimÄ BUAB „Serneta“ bankroto byloje atmetė.Teismas, atsižvelgdamas į apeliacinės instancijos teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus dėl bÅ«tinybės įvertinti praÅ¡omo tvirtinti kreditorinio reikalavimo pagrįstumÄ , įpareigojo BUAB „Serneta“ administratorių ir kreditorių OOO „Pro Energo“ pateikti papildomus kreditorinį reikalavimÄ patvirtinančius įrodymus.

Jokių naujų įrodymų ar faktinių aplinkybių Å¡alys nenurodė. Pasak teismo, kreditorinio reikalavimo pagrįstumÄ turėjo įrodyti bÅ«tent pareiÅ¡kėjas, pateikęs praÅ¡ymÄ (CPK 178 str.). Teismas pažymėjo, kad nors Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 6 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A575-751/2011, prejudicinės galios nagrinėjamai bylai neturi, tačiau kitoje byloje priimti procesiniai sprendimai gali bÅ«ti vertinami kaip oficialÅ«s raÅ¡ytiniai įrodymai Å¡ioje byloje.

NežiÅ«rint į tai, kad faktas dėl pinigų perdavimo įmonei nėra nuginčytas, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 29 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-657-33/2010 konstatuota, kad S. R. vardu į UAB „Serneta“ kasÄ Ä¯neÅ¡tos piniginės lėšos nepripažįstamos pareiÅ¡kėjo tėvo F. R. lėšomis, o laikytinos pareiÅ¡kėjo S. R. pajamomis, kurių Å¡altinis nebuvo pagrįstas juridinę reikÅ¡mę turinčiais dokumentais; be to, konstatuota, kad Å¡ios lėšos buvo įneÅ¡tos į bendrovės kasÄ tam, kad nereikėtų Å¡ių lėšų deklaruoti įstatymų nustatyta tvarka.

Å ios aplinkybės, pasak teismo, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas neįrodė, jog OOO „Pro Energo“ turi realiÄ reikalavimo teisę į UAB „Serneta“, kuri turi bÅ«ti ginama, nes teismas, vykdydamas teisingumÄ , gina tik teisėtus asmenų interesus (CPK 5 str., 6 str.). Ä®vertinęs kitoje byloje nustatytÄ sandorio sudarymo tikslÄ , teismas sprendė, kad toks sandoris prieÅ¡tarautų CK 1.81 straipsniui, todėl jis negalėtų galioti, taikant sandorio, kurį Å¡alys iÅ¡ tikrųjų turėjo galvoje, t. y.

CK 1.87 straipsnyje numatytas taisykles. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai Kreditorius OOO „ProEnergo“ praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 22 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – patvirtinti OOO „ProEnergo“ 3 145 244,44 Eur kreditorinį reikalavimÄ BUAB „Serneta“ bankroto byloje. AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiÅ¡kėjas tinkamai neįvykdė CPK 178 straipsnyje numatytos pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas pareiÅ¡kėjo reikalavimas.

PareiÅ¡kėjas pateikė į bylÄ paskolos santykius tarp atsakovo ir pirminio kreditoriaus patvirtinančius dokumentus, taip pat dokumentus, patvirtinančius reikalavimo teisės perėmimÄ . Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-726-196/2015 Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 14 d. nutartis buvo panaikinta ne dėl to, kad pareiÅ¡kėjo kreditorinis reikalavimas bÅ«tų nepagrįstas, o dėl to, kad teismas reikalavimÄ tvirtino formaliai, t. y. nenagrinėjo įrodymų, pagrindžiančių reikalavimÄ .

Todėl papildomų įrodymų nepateikimas nesudarė pagrindo teismui padaryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas neįrodė aplinkybių, kuriomis grindė savo reikalavimÄ .2. Teismas negalėjo remtis teismų sprendimais administracinėse bylose, kuriose su Å¡ia byla susiję klausimai nagrinėti ne civilinės teisės, o mokesčių teisės prasme. Minėtose administracinėse bylose teismai nagrinėjo tik lėšų kilmės klausimÄ , bet nepasisakė dėl paskolos teisinių santykių ir pirminio kreditoriaus bei atsakovo teisių ir pareigų, kylančių iÅ¡ paskolos sutarčių.

Administraciniai teismai patvirtino, kad pinigai į atsakovo kasÄ faktiÅ¡kai buvo įneÅ¡ti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 29 d. sprendime konstatuota, kad pirminio kreditoriaus vardu į atsakovo kasÄ buvo įmokėta bent 11 584 290 Lt (11 119 300 Lt sumÄ sudarė pirminio kreditoriaus vardu suteiktos paskolos atsakovui). Å is faktas nepaneigtas Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 6 d. nutartyje.3. Teismo motyvai, kad Å¡alys, sudarydamos taikos sutartį, turėjo nesÄ Å¾iningų ketinimų, yra visiÅ¡kai jokiais įrodymais nepagrįstos prielaidos.

Teismas nepagrindė, kuo remiantis padarė iÅ¡vadas, kad taikos sutartis atitinka CK 1.81 ir 1.87 straipsniuose iÅ¡dėstytas sandorių negaliojimo sÄ lygas.4. Pateiktos paskolos sutartys bei mokėjimo dokumentai neabejotinai patvirtina paskolos santykius tarp atsakovo ir pirminio kreditoriaus. Teismas netinkamai aiÅ¡kino CK 6.870 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, konstatuodamas, kad atsakovo ir pirminio kreditoriaus nesiejo paskolos teisiniai santykiai. Atsakovas BUAB „Serneta“ praÅ¡o tenkinti kreditoriaus OOO „ProEnergo“ atskirÄ jį skundÄ ir įtraukti OOO „ProEnergo“ į BUAB „Serneta“ trečios eilės kreditorių sÄ raÅ¡Ä , patvirtinant jo 3 145 244,44 Eur dydžio kreditorinį reikalavimÄ ; priimti ir prie bylos prijungti naujÄ Ä¯rodymÄ â€“ S. R. raÅ¡tÄ â€žDėl F.

R. paskolų suteikimo UAB „Serneta“.Atsiliepime nurodo, kad byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių teigti, kad labiau tikėtina, jog F. R. (pradinis kreditorius) paskolino UAB „Serneta“ pinigines lėšas, negu prieÅ¡ingai. PareiÅ¡kėjas pateikė paskolos sutartis ir kasos dokumentus, rodančius, kad piniginės lėšos pagal sudarytas paskolos sutartis faktiÅ¡kai buvo įneÅ¡tos į UAB „Serneta“ kasÄ . Teismas nenurodė, kokius papildomus įrodymus pareiÅ¡kėjas ar atsakovas turėtų pateikti teismui.

Atsakovas pažymi, kad iÅ¡kėlus bankroto bylÄ UAB „Serneta“, joks kitas asmuo atsakovui nepareiÅ¡kė reikalavimo, kylančio iÅ¡ minėtų paskolos teisinių santykių. Ä®vertinus reikalavimo dydį bei vadovaujantis protingumo principais, toks asmuo neabejotinai bÅ«tų ėmęsis veiksmų dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo (reikalavimo patvirtinimo). Be to, jau po skundžiamos teismo nutarties priėmimo atsakovas gavo S. R. raÅ¡tÄ , kuriame nurodyta, kad (1) bÅ«tent F. R., atstovaujamas S. R., skolino pinigus atsakovui UAB „Serneta“ laikotarpiu nuo 2000 m. liepos 4 d. iki 2013 m. rugsėjo 17 d., o paskolinta pinigų suma sudaro ne mažiau nei 11 119 300 Lt; (2) S. R. neturi jokių finansinių pretenzijų F.

R., susijusių su jo vardu paskolintomis piniginėmis lėšomis UAB „Serneta“. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Byloje sprendžiama, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė patvirtinti OOO „ProEnergo“ kreditorinį reikalavimÄ BUAB „Serneta“ bankroto byloje.Apeliantas savo reikalavimÄ grindžia byloje pateiktomis paskolos sutartimis, sudarytomis tarp pirminio kreditoriaus F. R. ir atsakovo laikotarpiu nuo 2000 m. liepos 4 d. iki 2013 m. rugsėjo 17 d., pagal kurias atsakovui iÅ¡ viso buvo paskolinta 11 119 300 Lt (1 t., 145-171 b. l.).

Å iÄ sumÄ pagal 2011 m. sausio 31 d. taikos sutartį paskolos gavėjas UAB „Serneta“ įsipareigojo grÄ Å¾inti paskolos davėjui F. R. iki 2011 m. gruodžio 20 d. (1 t., 36-40 b. l.). Byloje taip pat pateiktos reikalavimo teisių perleidimo sutartys, kurių pagrindu pradinis kreditorius F. R. perleido savo reikalavimÄ Ä¯ atsakovÄ J. T. (2 t., 50-56 b. l.), o pastaroji perleido šį reikalavimÄ pareiÅ¡kėjui OOO „ProEnergo“ (2 t., 57-60 b. l.).IÅ¡ byloje pateiktų kasos pajamų orderių matyti, kad F.

R. suteiktų paskolų pagrindu atitinkamu laikotarpiu į atsakovo kasÄ iÅ¡ viso buvo įneÅ¡ta 10 859 900 Lt, t. y. 3 145 244,44 Eur (1 t., 179-224 b. l.). BÅ«tent su Å¡iuo pagrindinės skolos dydžiu sutiko atsakovo bankroto administratorius, praÅ¡ydamas teismo jį patvirtinti, kadangi jokių duomenų apie likusios sumos pagal paskolos sutartis sumokėjimÄ atsakovui byloje nėra. Pats apeliantas administratoriaus pripažįstamo kreditorinio reikalavimo dydžio taip pat neginčija.Pažymėtina, kad bankroto bylÄ nagrinėjantis teismas tik tuomet tvirtina kreditoriaus pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ , jeigu iÅ¡ byloje esančių duomenų gali padaryti iÅ¡vadÄ , kad toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai.

Nagrinėjamu atveju, sprendžiant apelianto pareikÅ¡to reikalavimo pagrįstumo klausimÄ , reikÅ¡mingos yra kitose bylose nustatytos aplinkybės, susijusios su atsakovui perduotomis lėšomis. MinėtÄ taikos sutartį, sudarytÄ tarp F. R. ir atsakovo, Å¡alių praÅ¡ymu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. kovo 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-7463-861/2011 patvirtino, tačiau po atsakovo bankroto bylos iÅ¡kėlimo Vilniaus miesto apylinkės teismas patenkino atsakovo bankroto administratoriaus praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo ir 2014 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi priėmė naujÄ sprendimÄ â€“ F.

R. ir UAB „Serneta“ praÅ¡ymÄ dėl 2011 m. sausio 31 d. taikos sutarties patvirtinimo atmetė. Teismas atsisakė tvirtinti minėtÄ taikos sutartį atsižvelgdamas į tai, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 29 d. sprendimu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 6 d. nutartimi (Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02068-2009-0) nustatyta, jog bendrovei „Serneta“ F. R. vardu suteiktos piniginės lėšos pastarajam nepriklausė. Dėl Å¡ių naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių Vilniaus miesto apylinkės teismui kilo pagrįstų abejonių dėl tikrųjų taikos sutartį pasiraÅ¡iusių Å¡alių ketinimų, tikrųjų taikos sutarties Å¡alių ir objekto.

Minėtoje administracinėje byloje buvo sprendžiamas mokestinis ginčas tarp Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM ir S. R.. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 29 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-657-33/2010 konstatuota, kad S. R. vardu į UAB „Serneta“ kasÄ Ä¯neÅ¡tos piniginės lėšos nepripažįstamos pareiÅ¡kėjo tėvo F. R. lėšomis, o laikytinos pareiÅ¡kėjo S. R. pajamomis, kurių Å¡altinis nebuvo pagrįstas juridinę reikÅ¡mę turinčiais dokumentais.

Šį teismo sprendimÄ Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 6 d. nutartimi paliko nepakeistÄ (administracinės bylos Nr. A575-751/2011). IÅ¡ minėtų administracinių teismų procesinių sprendimų turinio matyti, kad tai yra tos pačios lėšos, kurias apeliantas Å¡ioje byloje įrodinėja kaip F. R. suteiktas paskolas atsakovui ir kurias S. R. įnešė į bendrovės kasÄ kaip savo tėvo F. R. įgaliotinis. Nors Å¡ie administracinių teismų procesiniai sprendimai, kaip jau buvo konstatuota Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutartyje, neturi prejudicinės galios nagrinėjamoje byloje, teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad teismas negalėjo jais remtis.

Įvertinus kitose minėtose bylose įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais nustatytas faktines aplinkybes sprendžiamo klausimo kontekste, kyla pagrįstų abejonių dėl to, ar pradinis kreditorius F. R. disponavo lėšomis, kurios jo vardu buvo paskolintos atsakovui. Apeliantas byloje nepateikė jokių papildomų įrodymų, kurie patvirtintų, kokiu pagrindu pradinis kreditorius F. R. įgijo minėtas lėšas (CPK 178 str.). Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto pateiktų įrodymų nepakanka konstatuoti, kad pradinis kreditorius F.

R. realiai galėjo per savo įgaliotÄ asmenį perduoti, t. y. įneÅ¡ti į atsakovo kasÄ apelianto nurodomÄ pinigų sumÄ (CPK 185 str.). Dėl Å¡ios priežasties nėra pagrindo pripažinti, kad tarp F. R. ir UAB „Serneta“ buvo sudarytos paskolos sutartys, kuriomis grindžiamas apelianto pareikÅ¡tas kreditorinis reikalavimas (CK 6.870 str. 2 d.). Apeliantui neįrodžius minėtų paskolos sutarčių realumo, konstatuotina, kad pradinis kreditorius F. R. negalėjo perleisti iÅ¡ Å¡ių sutarčių kildinamos reikalavimo teisės, kurios jis neįgijo (vadovaujantis ex injuria jus non oritur principu, iÅ¡ neteisės teisės neatsiranda).

Vien ta aplinkybė, kad be apelianto joks kitas asmuo atsakovui nepareiÅ¡kė reikalavimo dėl ginčo pinigų sumos grÄ Å¾inimo, pati savaime nepatvirtina apelianto teisės reikÅ¡ti šį reikalavimÄ .Apeliacinės instancijos teismas priima atsakovo pateiktÄ naujÄ raÅ¡ytinį įrodymÄ â€“ S. R. raÅ¡tÄ , kuris buvo gautas jau po skundžiamos teismo nutarties priėmimo (CPK 314 str., 338 str.). Å iame raÅ¡te S. R. patvirtina, kad F. R. vardu atsakovui buvo paskolinta ne mažiau kaip 11 119 300 Lt, ir kad jis, S. R., neturi jokių finansinių pretenzijų F.

R., susijusių su Å¡iomis lėšomis. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡is raÅ¡ytinis patvirtinimas nepaneigia teismo iÅ¡vados, kad F. R. realiai neįgijo jokių reikalavimo teisių į atsakovÄ pagal byloje pateiktas paskolos sutartis. Tokios pozicijos, kuri nurodoma atsakovui pateiktame raÅ¡te, S. R. laikėsi ir sprendžiant jo mokestinį ginÄÄ su Valstybine mokesčių inspekcija administracinėje byloje, kurioje teismai, kaip minėta, konstatavo prieÅ¡ingai, kad į bendrovės „Serneta“ kasÄ kaip paskolos įneÅ¡tos lėšos laikytinos paties S. R. nedeklaruotomis pajamomis.

Nagrinėjamoje byloje taip pat nėra pateikta jokių įrodymų, kurie paneigtų administracinių teismų iÅ¡vadÄ , jog aptariami sandoriai buvo sudaryti siekiant iÅ¡vengti mokesčių. Sandoris, sudaromas ne su tikrÄ jÄ sandorio Å¡alimi, o su statytiniu, kai teises bei pareigas pagal tokį sandorį įgyja kitas asmuo (tikroji sandorio Å¡alis), laikomas apsimestiniu, todėl taikytinos taisyklės tam sandoriui, kurį Å¡alys iÅ¡ tikrųjų turėjo galvoje (CK 1.87 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju nustatytas sandorių, kurių pagrindu reiÅ¡kiamas apelianto kreditorinis reikalavimas, tikslas pažeidžia vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad toks sandoris negaliotų pagal CK 1.81 straipsnį.Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir jų pagrindu nustatytas faktines aplinkybes, todėl atsisakydamas patvirtinti apelianto pareikÅ¡tÄ kreditorinį reikalavimÄ , priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį, kuriÄ naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

Dėl to teisėjų kolegija skundžiamÄ teismo nutartį palieka nepakeistÄ , o atskirÄ jį skundÄ atmeta. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : palikti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 22 d. nutartį nepakeistÄ . TeisėjosDanutė GasiÅ«nienė Danguolė Martinavičienė Danutė MilaÅ¡ienė