Legislator Case Law & Legislation
a87728d9-4740-41e1-9d81-c4e2026b5fee AI generated

a87728d9-4740-41e1-9d81-c4e2026b5fee · Å iaulių apygardos teismas

Case Number a87728d9-4740-41e1-9d81-c4e2026b5fee
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

                      2.4.7.    (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gruodžio 21 d.Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio,teisėjų Boleslovo Kalainio, Zigmo Kavaliausko, sekretoriaujant Raimondai KatiliÅ«tei, dalyvaujant prokurorui ArtÅ«rui Karjakinui,gynėjams advokatei Nainai Lanzbergienei, advokatui Edmundui Jankaičiui,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų I.

Legislator headnote

AI generated

a87728d9-4740-41e1-9d81-c4e2026b5fee · Å iaulių apygardos teismas: pažymi, kad, paskirdamas jam bausmę už padarytÄ nusikaltimÄ , pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos BK 54 str. reikalavimus. Teismo motyvai, kad jis nusikalto ne atsitiktinai ir bÅ«damas teistas, jokiais bÅ«dais nesuponuoja maksimalios bausmės skyrimo, nes nusikaltimas nėra padarytas pavojingai.Teismo posėdyje prokuroras prašė nuteistųjų I. P. ir K. P. apeliacinius skundus atmesti. Nuteistojo I. P. gynėjas advokatas prašė nuteistojo I. P. apeliacinį skundÄ tenkinti, sumažinti jam paskirtÄ bausmę ir paskirtos bausmės vykdymÄ atidėti.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                                                             Baudžiamoji byla Nr. 1A-361-332/2017                                                                       Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07306-2017-9                                                                                   Procesinio sprendimo kategorijos:                                                                                                                                                                        1.1.7.2.5.; 1.1.8.1.1.; 1.2.14.5.1.; 2.4.6.1.;

                      2.4.7.    (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gruodžio 21 d.Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio,teisėjų Boleslovo Kalainio, Zigmo Kavaliausko, sekretoriaujant Raimondai KatiliÅ«tei, dalyvaujant prokurorui ArtÅ«rui Karjakinui,gynėjams advokatei Nainai Lanzbergienei, advokatui Edmundui Jankaičiui,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų I.

P. ir K. P. apeliacinius skundus dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2017-10-06 nuosprendžio, kuriuo:I. P. pripažintas kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams.Laisvės atėmimo bausmę skirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžiÄ nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2017-10-06, į bausmės laikÄ Ä¯skaitant laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo laikÄ nuo 2017-02-14 iki 2017-10-06.K.

P. pripažintas kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, Å¡iuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2016-06-22 Å iaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, bausmes iÅ¡ dalies sudedant, ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams.Laisvės atėmimo bausmę skirta atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžiÄ nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2017-10-06. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė:              I. P. ir K. P. nuteisti už tai, kad jie, veikdami bendrininkų grupėje ir bendrai su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, 2017 m. vasario 14 d., apie 14 val. 20 min., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims paskambinus iÅ¡ mobiliojo ryÅ¡io abonentų Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) F.

A. D. į telefonÄ , kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), ir telefoninio pokalbio metu apgaule, melagingai prisistačius gydytoju J. ir melagingai praneÅ¡us, kad neva jos sÅ«nus K. nukrito nuo laiptų ir sužeidė laiptais lipančiÄ K. I., dėl ko yra kaltas, ir, kad jis iÅ¡vengtų baudžiamosios atsakomybės, pareikalavo 6 700 eurų, juos perduodant atvykstančiam į namus neva K. I. broliui T. V., po ko, F. A. D. sutikus, K. P. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims nurodžius I. P. vykti į namus pas nukentėjusiÄ jÄ F.

A. D. paimti pinigus ir nurodžius adresÄ (duomenys neskelbtini), po ko apie 14 val. 44 min I. P. taksi automobiliu atvykus į (duomenys neskelbtini) ir nukentėjusiajai melagingai prisistačius T. V. vardu, iÅ¡ jos paėmė 2 700 eurų už tariamai jos sÅ«naus K. padarytÄ Å¾alÄ , tokiu apgaulės bÅ«du savo ir kitų naudai įgijo svetimÄ F. A. D. priklausantį turtÄ â€“ 2700 eurų.Apeliaciniu skundu nuteistasis I. P. praÅ¡o pakeisti Kelmės rajono apylinkės 2017-10-06 nuosprendį, taikyti Lietuvos Respublikos BK 15 str. 3 d., 18 str., 59 str. 1 d. 4 p., 11 p., 2 d. nuostatas, ir atsižvelgus į jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p., paskirti jam mažesnę bausmę bei remiantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 1 p., 6 p., 7 p., 9 p., 3 d., atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ .

Apeliaciniame skunde nuteistasis I. P. nurodo, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jam paskirta per griežta laisvės atėmimo bausmė, kuri neteisinga, neadekvati ir neproporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teigia, kad yra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, į kurias pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė. Apeliantas pažymi, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios davė parodymus, nurodė jam žinomas nusikaltimo padarymo aplinkybes.

Jis sutiko ir grÄ Å¾ino nukentėjusiajai 2412,08 Eur, taip pat sutiko atlyginti nukentėjusiajai jai padarytÄ 287,92 Eur turtinę ir 1000 Eur neturtinę žalÄ . Nurodo, kad išėjęs iÅ¡ įkalinimo įstaigos jis prisiregistravo (duomenys neskelbtini) miesto darbo biržoje, turi mažametį sÅ«nų, kuriam reikia tėvo. Mano, kad skiriant jam bausmę, taip pat nebuvo atsižvelgta į tai, kad už Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ jis teisiamas pirmÄ kartÄ . Be to, už Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymÄ jis jau nemažai laiko praleido įkalinimo įstaigoje, todėl yra tvirtai įsitikinęs, jog daugiau nusikaltimų nebedarys.Apeliantas pažymi, kad Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika yra nesunkus nusikaltimas, kurį padaręs asmuo baudžiamas bauda, arba laisvės apribojimu, arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ jam paskyrus laisvės atėmimÄ buvo suvaržyta galimybė atlyginti nukentėjusiajai turtinę ir neturtinę žalÄ , nes įkalinimo įstaigoje nėra darbų. Jis turi deklaruotÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , galėtų dirbti, nes yra suaugęs, sveikas ir darbingas. Nuteistasis I. P. teigia, kad ilgalaikė bausmė sumenkino jo pilnavertiÅ¡kumÄ , resocializacijÄ . Jis buvo laikomas pataisos namuose nesudarant žmogaus garbę ir orumÄ užtikrinančių bausmės atlikimo sÄ lygų, todėl išėjęs į laisvę buvo itin pažeidžiamas ir negalėjo pakankamai teisingai orientuotis aplinkoje, suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.

Jo dvejones daryti nusikaltimÄ nulėmė ir darbo biržoje darbo nesuteikimas, nebuvo iÅ¡ ko pragyventi, jis buvo sunkios bei beviltiÅ¡kos turtinės padėties. Duodamas parodymus daug ko negalėjo prisiminti, ir tai, apelianto manymu, parodo, kad jis nusikalstamÄ veikÄ darė nevisiÅ¡kai suvokdamas pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir negalėjo visiÅ¡kai valdyti savo veiksmų. Be to, jam inkriminuojamas nusikaltimas buvo padarytas netiesiogine tyčia. Apeliaciniu skundu nuteistasis K. P. praÅ¡o jam paskirti teisingÄ Å¡velnesnę bausmę.

Apeliaciniame skunde nuteistasis K. P. nurodo, kad jis ir I. P. teismo posėdyje pripažino savo kaltę, esminių prieÅ¡taravimų nebuvo, todėl, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 273 str., jis pageidavo, kad teisme bÅ«tų atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Tačiau teismas neiÅ¡dėstęs jokių motyvų atsisakė atlikti sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ ir jiems nebuvo taikytos Lietuvos Respublikos BK 641 str. nuostatos. Apeliantas teigia, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jam paskirta maksimali laisvės atėmimo bausmė, nors jo padarytas nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, byloje nėra jokių duomenų, jog nusikalstama veika bÅ«tų padaryta pavojingai, be to, nukentėjusiajai pinigai buvo grÄ Å¾inti, jokių neigiamų iÅ¡gyvenimų nukentėjusioji nepatyrė. Nuteistasis K.

P. pažymi, kad, paskirdamas jam bausmę už padarytÄ nusikaltimÄ , pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos BK 54 str. reikalavimus. Teismo motyvai, kad jis nusikalto ne atsitiktinai ir bÅ«damas teistas, jokiais bÅ«dais nesuponuoja maksimalios bausmės skyrimo, nes nusikaltimas nėra padarytas pavojingai.Teismo posėdyje prokuroras prašė nuteistųjų I. P. ir K. P. apeliacinius skundus atmesti. Nuteistojo I. P. gynėjas advokatas prašė nuteistojo I. P. apeliacinį skundÄ tenkinti, sumažinti jam paskirtÄ bausmę ir paskirtos bausmės vykdymÄ atidėti.

Nuteistojo K. P. gynėja advokatė prašė nuteistojo K. P. apeliacinį skundÄ tenkinti, K. P. atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos BK 641 str. nuostatas ir sumažinti jam paskirtÄ bausmę. Nuteistųjų I. P. ir K. P. apeliaciniai skundai atmestini. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , įvertinusi byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus, susipažinusi su nuteistųjų                           I.

P. ir K. P. apeliacinių skundų argumentais ir patikrinusi skundžiamÄ Kelmės rajono apylinkės teismo 2017-10-06 nuosprendį, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė bylos aplinkybes, tinkamai, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatų, įvertino byloje esančius įrodymus, skundžiamas nuosprendis suraÅ¡ytas laikantis apkaltinamajam nuosprendžiui keliamų reikalavimų, jame iÅ¡dėstyti duomenys iÅ¡tirti teismo posėdyje ir pripažinti įrodymais, nuosprendyje padarytos iÅ¡vados yra teisiÅ¡kai motyvuotos ir pagrįstos byloje surinktais įrodymais.

Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistųjų I. P. ir                     K. P. kaltė padarius jiems inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ Ä¯rodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais, todėl teismas pagrįstai nuteistųjų                                  I. P. ir K. P. atžvilgiu priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį. Nuteistieji I. P. ir K. P. savo apeliaciniuose skunduose neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, savo kaltės padarius nusikalstamÄ veikÄ , jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikacijos, jie nesutinka tik su skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jiems paskirtomis bausmėmis, mano, kad jos yra per griežtos.

Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniais skundais (Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d.). Teisėjų kolegija pažymi, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (Lietuvos Respublikos BK 1 str.) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui paskirti individualizuotÄ ir teisingÄ bausmę. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, numatyti Lietuvos Respublikos BK 54 str., reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Visos paminėtos aplinkybės turi vienodÄ reikÅ¡mę skiriant bausmę. Be to, skiriant bausmę turi bÅ«ti atsižvelgiama į visus Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. nustatytus bausmės tikslus. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingÄ bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo virÅ¡enybę.

Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ . Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę suÅ¡velninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiÅ¡kiai per griežta arba aiÅ¡kiai per Å¡velni. Tačiau nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylos medžiagÄ , nesutinka su nuteistųjų I. P. ir K. P. apeliacinių skundų argumentais, kad pirmosios instancijos teismas jiems už jų padarytÄ nusikaltimÄ paskyrė per griežtas bausmes.

Teisėjų kolegija pažymi, kad paskirdamas nuteistiesiems I. P. ir K. P. bausmes už jų padarytÄ nusikaltimÄ , pirmosios instancijos teismas nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 54 str. reikalavimų.Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo Kelmės rajono apylinkės teismo 2017-10-06 nuosprendžio, paskirdamas nuteistiesiems I. P. ir K. P. bausmes už jų padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadijÄ â€“ I. P. ir K. P. padarė vienÄ nesunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamÄ nusikalstamÄ veikÄ , kaltės formÄ â€“ nusikalstamos veikos padarytos tyčia, į nuteistojo I.

P. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios davė parodymus, nurodė jam žinomas nusikaltimo padarymo aplinkybes (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.), į nuteistųjų atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kad jie nusikalstamÄ veikÄ padarė bendrininkų grupėje (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 1 p.), bÅ«dami recidyvistais (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 13 p.), į I. P. ir K.

P. asmenybes – I. P. anksčiau teistas 10 kartų, paskutinį kartÄ atlikęs gana ilgos trukmės – 5 metų laisvės atėmimo bausmę, naujÄ nusikalstamÄ veikÄ jis padarė neiÅ¡nykus teistumui, praėjus labai trumpam laikui po paleidimo iÅ¡ laisvės atėmimo vietos, kas rodo, kad I. P. nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, jis nėra linkęs laikytis įstatymų bei visuomenėje priimtų bendrųjų elgesio reikalavimų, K. P. anksčiau teistas 7 kartus, naujÄ nusikalstamÄ veikÄ jis įvykdė atlikdamas jam paskirtÄ terminuotÄ laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose už analogiÅ¡ko pobÅ«džio nusikalstamų veikų padarymÄ (taip pat Å¡iam atliekant laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose), kas neabejotinai atskleidžia antivisuomenines                    K.

P. nuostatas, nihilistinį požiÅ«rį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad jis nusikalto ne atsitiktinai, jis yra linkęs nusikalsti. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs reikÅ¡mingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , jog bausmės tikslai I. P. ir K. P. atžvilgiu bus pasiekti paskyrus jiems už nusikalstamÄ veikÄ laisvės atėmimo bausmes. Pažymėtina, kad aptartos aplinkybės patvirtina neigiamÄ I.

P. ir K. P. orientacijÄ visuomenėje, susiformavusias antivisuomenines nuostatas ir nenorÄ laikytis įstatymų, todėl pirmosios instancijos teismas nuteistiesiems I. P. ir K. P. už nusikalstamÄ veikÄ tinkamai parinko bausmės rūšį. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio taip pat matyti, kad I. P. ir K. P. už jų padarytÄ nusikaltimÄ paskirtos bausmės yra didesnės nei Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nuteistiesiems I.

P. ir K. P. už nusikalstamÄ veikÄ tinkamai parinko bausmės rūšį, už nusikalstamÄ veikÄ paskirtos bausmės nėra per griežtos ar aiÅ¡kiai neteisingos, mažinti jas ar paskirti Å¡velnesnes kitos rūšies bausmes nuteistųjų apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Apeliaciniame skunde nuteistojo I. P. nurodytos aplinkybės – tai, kad nukentėjusiajai buvo grÄ Å¾inti 2412,08 Eur, kad jis sutiko atlyginti nukentėjusiajai jai padarytÄ 287,92 Eur turtinę ir 1000 Eur neturtinę žalÄ , kad išėjęs iÅ¡ įkalinimo įstaigos jis prisiregistravo (duomenys neskelbtini) miesto darbo biržoje, kad turi mažametį sÅ«nų, kuriam reikia tėvo, kad už Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ jis teisiamas pirmÄ kartÄ , kad už nusikalstamos veikos padarymÄ jis jau nemažai laiko praleido įkalinimo įstaigoje, todėl yra tvirtai įsitikinęs, jog daugiau nusikaltimų nebedarys, kad jam paskyrus laisvės atėmimÄ buvo suvaržyta galimybė atlyginti nukentėjusiajai turtinę ir neturtinę žalÄ , nes įkalinimo įstaigoje nėra darbų, kad jis turi deklaruotÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , galėtų dirbti, nes yra suaugęs, sveikas ir darbingas, ir K.

P. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės – tai, kad padarytas nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, kad byloje nėra jokių duomenų, jog nusikalstama veika bÅ«tų padaryta pavojingai, be to, nukentėjusiajai pinigai buvo grÄ Å¾inti – nėra pakankamas pagrindas lengvinti jų baudžiamÄ jÄ atsakomybę dėl anksčiau iÅ¡dėstytų aplinkybių, kurios nepaneigia jiems paskirtų bausmių pagrįstumo. Pažymėtina, kad vien tik nuteistųjų interesus ir pageidavimus atitinkančių bausmių paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.

I. P. ir K. P., bÅ«dami ankščiau teisti už nusikalstamas veikas nuosavybei be abejonės žinojo apie gresiančias bausmes už Å¡ių nusikalstamų veikų padarymÄ , tačiau to nepaisė ir vėl nusikalto.Apeliaciniame skunde I. P. teigia, kad ilgalaikė bausmė sumenkino jo pilnavertiÅ¡kumo jausmÄ , resocializacijÄ , atliekant bausmę pataisos namuose, jam nebuvo sudarytos žmogaus garbę ir orumÄ užtikrinančios bausmės atlikimo sÄ lygos, kad išėjęs į laisvę buvo itin pažeidžiamas ir negalėjo pakankamai teisingai orientuotis aplinkoje, suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, todėl praÅ¡o taikyti jo atžvilgiu Lietuvos Respublikos BK 18 str. nuostatas ir nustatyti jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, kad jis veikÄ padarė bÅ«damas ribotai pakaltinamas (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 11 p.).

Lietuvos Respublikos BK 18 str. 1 d. nustatyta, kad asmenį teismas pripažįsta ribotai pakaltinamu, jeigu darydamas Å¡io kodekso uždraustÄ veikÄ tas asmuo dėl psichikos sutrikimo, kuris nėra pakankamas pagrindas pripažinti jį nepakaltinamu, negalėjo visiÅ¡kai suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobÅ«džio ar valdyti savo veiksmų. Teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos Respublikos BK 18 str. nuostatomis ir atsakydama į nuteistojo I. P. apeliacinio skundo argumentus, pažymi, kad argumentų dėl savo psichinės sveikatos bÅ«klės nusikalstamos veikos padarymo metu nuteistasis I.

P. apeliaciniame skunde nepagrindė jokiomis objektyviomis aplinkybėmis ar įrodymais, be to, byloje nėra duomenų, jog I. P. bÅ«tent dėl kalinimo sÄ lygų bÅ«tų sutrikusi sveikata ar atsiradusios kitos ypač neigiamos pasekmės, kad jis nusikalstamos veikos padarymo metu bÅ«tų buvęs laikino psichikos sutrikimo bÅ«senos, dėl kurios veikos padarymo metu bÅ«tų nesuvokęs savo veiksmų ir negalėjęs jų valdyti. Byloje esančioje Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos 2017-03-02 specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) aiÅ¡kiai nurodyta, kad I.

P. netikslinga skirti teismo psichiatrinę ekspertizę, kadangi nenustatyti lėtiniai ar laikini psichikos sutrikimai, dėl kurių jis negalėtų adekvačiai suprasti aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės nagrinėjamai bylai ir duoti apie tai parodymų (2 t. 110 b. l.). Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad darydamas jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ I. P. dėl psichikos sutrikimo negalėjo visiÅ¡kai suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobÅ«džio ar valdyti savo veiksmų ir pripažinti tai jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Nuteistasis I. P. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymÄ nulėmė darbo neturėjimas, pragyvenimo lėšų trÅ«kumas, jis buvo sunkios ir beviltiÅ¡kos turtinės padėties ir praÅ¡o tai pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 4 p.).Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 4 p. numatyta lengvinanti aplinkybė – nusikalstama veika, padaryta dėl labai sunkios turtinės arba beviltiÅ¡kos kaltininko padėties – yra tokia aplinkybė, kuri apibÅ«dina ne tik objektyvias nusikalstamos veikos prielaidas, bet ir jos subjektÄ .

Å i aplinkybė reiÅ¡kia, kad kaltininkui susiklosto tokios objektyvios iÅ¡orinio gyvenimo aplinkybės, kurios padaro tiesioginį poveikį jo elgesio pasirinkimui, t. y., vadovaudamasis savo vertybinėmis orientacijomis, jis taip įvertina konkrečiai jam susidariusiÄ gyvenimo situacijÄ , kad iÅ¡eitį randa tik darydamas nusikalstamÄ veikÄ . Pažymėtina ir tai, kad beviltiÅ¡ka kaltininko padėtis visuomet yra fakto klausimas, kurį teismas kiekvienÄ kartÄ nustato atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes.

Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu nustatomos objektyviai susiklosčiusios kaltininko gyvenimo aplinkybės, psichologinė bÅ«sena dėl Å¡ių aplinkybių, asmens suvokimas, ar galėjo jis iÅ¡vengti nusikalstamos veikos padarymo, ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2K-428/2009). Å i atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama tuomet, kai susiklosčiusios objektyvios sÄ lygos (priverstinis nedarbas, turto praradimas, kaltininko ar jo Å¡eimos nario liga, netinkamas artimo elgesys ir pan.) turi tiesioginės įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Kaip matyti iÅ¡ apeliacinio skundo, nuteistasis I. P. savo sunkiÄ turtinę padėtį grindžia tuo, kad nusikalstamos veikos padarymo metu jis neturėjo pajamų ir darbo. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad nuteistasis I. P., bÅ«damas darbingas ir jauno amžiaus, iki nusikalstamos veikos padarymo niekur nedirbo. Taigi nuteistasis, turėdamas galimybę dirbti ir taip gauti lėšas pragyvenimui arba kreiptis dėl socialinių paÅ¡alpų skyrimo, to nedarė, todėl piniginių lėšų gavimas darant nusikaltimus negali lengvinti jo atsakomybės. Be to, iki Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo I.

P. buvo teistas už nusikaltimų nuosavybei padarymÄ , grobė kitiems asmenims priklausantį turtÄ siekdamas pasipelnyti. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad nusikalstamos veikos padarymo metu I. P. turtinė padėtis nelėmė nusikalstamos veikos padarymo, tai nulėmė paties nuteistojo iki nusikalstamos veikos padarymo susiformavusios antivisuomeninės nuostatos. Kadangi nusikalstamÄ veikÄ nuteistasis padarė dėl kitų savo siekių – iÅ¡ savanaudiÅ¡kumo, o ne dėl labai sunkios turtinės padėties, todėl nėra pagrindo Å¡ios aplinkybės pripažinti I.

P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Nuteistasis I. P. apeliaciniame skunde nurodo, kad jis jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė netiesiogine tyčia. Teisėjų kolegija pažymi, kad sukčiavimas – tai nusikaltimas, kuriuo kėsinamasi į nuosavybę, turtines teises ir turtinius interesus. Å ios nusikalstamos veikos dalykas yra turtinė nauda, kuriÄ apgaulę panaudojęs kaltininkas gauna sau ar kitam asmeniui ir kuri pasireiÅ¡kia svetimo turto ar turtinės teisės įgijimu, turtinės prievolės panaikinimu ar iÅ¡vengimu.

Vadinasi, sukčiavimui bÅ«dinga tai, kad dėl panaudotos apgaulės kitas asmuo patiria turtinės žalos (netenka turto, turtinės teisės, galimybių įgyvendinti turimÄ turtinę teisę), o kaltininkas gauna turtinės naudos sau ar kitam asmeniui. Darant Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ apgaulė panaudojama turint tikslÄ suklaidinti turto savininkÄ , valdytojÄ , asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginÄÄ ir priimti privalomai vykdytinÄ sprendimÄ ar kitokius teisinę reikÅ¡mę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo asmens turto (pvz., teismÄ , antstolį, notarÄ ).

Pabrėžtina, kad sukčiavimas gali bÅ«ti padarytas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad esmingai klaidina kitÄ asmenį (institucijÄ ), numato, kad dėl jo veiksmų kitas asmuo patirs turtinę žalÄ , o jis sau ar kitam asmeniui gaus turtinės naudos, ir to nori (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-176-303/2015). Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į sukčiavimo schemÄ , I. P. padarytų nusikalstamų veiksmų pobÅ«dį ir apimtį, darytina iÅ¡vada, kad nuteistasis I.

P. veikė tiesiogine tyčia, t. y. jis numatė, kad, veikdamas kartu su K. P. ir bendrai su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, bendrais veiksmais apgaule savo ir kitų naudai įgis svetimÄ turtÄ ir tokių padarinių norėjo. Konstatuotina, kad pagal nustatytas faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė tiek sukčiavimo dalyko, tiek naudotos apgaulės, tiek bendrininkavimo vykdant sukčiavimÄ požymius.Nuteistasis K. P. apeliaciniame skunde nurodo, kad jis pirmosios instancijos teisme teismo posėdžio metu kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, pageidavo, kad byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta taikant sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė atlikti sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ ir, paskirdamas bausmes jam ir nuteistajam I.

P., netaikė Lietuvos Respublikos BK 641 str. nuostatų.Lietuvos Respublikos BK 641 str. 1 d. numatyta, kad baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Tačiau ir tuomet, jeigu byla ir bÅ«tų iÅ¡nagrinėta vienu iÅ¡ minėtų bÅ«dų, bausmė negalėtų bÅ«ti mažinama vienu trečdaliu, jeigu nebÅ«tų nustatyta Lietuvos Respublikos BK 641 str. 2 d.

įtvirtinta bÅ«tina pagrindinė materiali sÄ lyga – asmuo turi prisipažinti esÄ s kaltas. Nagrinėjamu atveju apkaltinamasis Kelmės rajono apylinkės teismo 2017-10-06 nuosprendis priimtas nenaudojant nė vienos iÅ¡ Lietuvos Respublikos BK 641 str. numatytos procesinės formos: nebuvo priimtas baudžiamasis įsakymas, baudžiamoji byla nenagrinėta pagreitinto proceso tvarka, įrodymų tyrimas, apklausus kaltinamuosius I. P. ir K. P., taip pat nebuvo nutrauktas, o atliktas pilnai ir iÅ¡samiai. Lietuvos Respublikos BPK 273 str. 1 d. numatyta, kad jeigu kaltinamasis, kuris nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimÄ , po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiÅ¡kė, kad prisipažįsta esÄ s kaltas ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinka, kad kiti įrodymai nebÅ«tų tiriami, arba tokį pageidavimÄ kaltinamasis jau yra pareiÅ¡kęs Å¡io Kodekso 218 str. 2 d. nustatyta tvarka, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamÄ jį ir įvykdžius Å¡io Kodekso 291 str. reikalavimus gali bÅ«ti nutrauktas, jei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka prokuroras ir gynėjas.

Nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje nebuvo visų sÄ lygų, numatytų nurodytame baudžiamojo proceso įstatymo straipsnyje. Apklausus K. P., byloje valstybinį kaltinimÄ palaikanti prokurorė nesutiko, kad bÅ«tų atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, teigdama, kad bylos aplinkybės nėra pakankamai aiÅ¡kios. TokiÄ iÅ¡vadÄ prokurorė padarė įvertinusi, kad pagarsinus kaltinamÄ jį aktÄ ir K. P. davus parodymus, paaiÅ¡kėjo, jog jo ne visi parodymai sutampa su kito nuteistojo I. P. duotais parodymais dėl faktinių veikos aplinkybių, į kai kuriuos klausimus K.

P. negalėjo atsakyti. Atsižvelgiant į tai bei siekiant užtikrinti baudžiamojo proceso paskirtį – ne tik greitai, bet ir iÅ¡samiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti baudžiamÄ jį įstatymÄ , kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas, pirmosios instancijos teisme procesas vyko bendra, o ne sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kelmės rajono apylinkės teismas, netaikydamas Lietuvos Respublikos BK 641 str. nuostatų ir nesumažinęs apeliantui paskirtos bausmės vienu trečdaliu, teisės taikymo klaidos nepadarė.Apeliaciniu skundu nuteistasis I.

P. praÅ¡o jo atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 str. nuostatas ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti. Pagal Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d. (2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis tyčinius nusikaltimus (iÅ¡skyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų.

Bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi bausmės vykdymo atidėjimÄ apsprendžia padarytų nusikaltimų sunkumas, asmeniui paskirtos bausmės dydis ir teismo iÅ¡vada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tam teismas turi atlikti individualų konkrečių bylos aplinkybių, susijusių tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, teisinį vertinimÄ .

I. P. skundžiamu pirmosios instancijos nuosprendžiu nuteistas už vienÄ nesunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamÄ nusikalstamÄ veikÄ , jam paskirta laisvės atėmimo bausmė nevirÅ¡ija 4 metų, ir dėl to yra formalus pagrindas taikyti jo atžvilgiu bausmės vykdymo atidėjimo institutÄ . Tačiau, kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, I. P. jau anksčiau yra ne kartÄ teistas už tyčinius nusikaltimus nuosavybei, naujÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė neiÅ¡nykus teistumui, nepraėjus nei dviem mėnesiams po jo paleidimo iÅ¡ pataisos namų, kur jis atliko jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę.

Iš ankstesnių nuteistojo teistumų matyti, kad jam buvo taikytas jo teisinę padėtį lengvinantis institutas – lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos, tačiau tai                                     I. P. teigiamo poveikio nepadarė – jie toliau pažeidinėjo įstatymus ir padarė naujas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo manyti, kad teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas pakeistų nusikalstamus I.

P. polinkius ir kad bausmės tikslai bÅ«tų pasiekti be realaus bausmės atlikimo, t. y. taikant jo atžvilgiu Lietuvos Respublikos BK 75 str. nuostatas. PrieÅ¡ingai, manytina, kad nagrinėjamu atveju bausmės vykdymo atidėjimas prieÅ¡tarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ (Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumÄ , daro iÅ¡vadÄ kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nuteistiesiems I.

P. ir                       K. P. paskyrė teisingas savo rūšimi ir dydžiu bausmes, paskirtos bausmės yra tinkamai individualizuotos, atitinkančios Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatytÄ bausmės paskirtį, todėl keisti Kelmės rajono apylinkės teismo 2017-10-06 nuosprendį apeliaciniuose skunduose iÅ¡dėstytais argumentais nėra pagrindo.Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu, n u t a r i a: nuteistųjų I.

P. ir K. P. apeliacinius skundus atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                               Raimundas Jurgaitis Teisėjai                                                                                    Boleslovas Kalainis                                                                                                                                                         Zigmas Kavaliauskas                                                       Â