2026-05-27 Nr. AB-11138-3-61-3-00733-2021-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-887-442/2026

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00733-2021-1

Procesinio sprendimo kategorija 57.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2026 m. gegužės 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Karigna“ atskirąjį skundą administracinėje byloje dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. vasario 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Karigna“ skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – T. Š.) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Karigna“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti: 1) Vilniaus miesto nuosavybės teisių į žemę atstatymo tarnybos ir nuosavybės teisės į žemę Vilniaus mieste atstatymo klausimams nagrinėti ekspertų komisijos 1996 m. gegužės 15 d. pasiūlymą-išvadą; 2) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus miesto skyriaus 2020 m. rugpjūčio 28 d. pažymą Nr. 49PAŽ-21-(14.49.59.) dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų; 3) NŽT 2021 m. vasario 9 d. raštą Nr. 1SS-192-(5.59 E.)

Pareiškėjo atstovas 2026 m. sausio 30 d. pareiškimu informavo, kad pareiškėjas atsisako nuo skundo, kadangi NŽT panaikino skundžiamus aktus. Pareiškėjo vertinimu, atsakovas geruoju patenkino reikalavimus padavus skundą teismui: po pareiškėjo 2021 m. kovo 9 d. kreipimosi į teismą atsakovui 2025 m. liepos 21 d. ir 2025 m. liepos 31 d. įsakymais panaikinus skundžiamus aktus nebeliko ginčo dalyko.

NŽT pritaria bylos nutraukimui, tačiau nesutinka su pareiškėjo reikalavimu priteisti 14 383,70 Eur bylinėjimosi išlaidų. NŽT vertinimu, šios išlaidos neturėtų būti priteisiamos, o teismui nusprendus priešingai, jos turėtų būti ženkliai sumažintos, kadangi yra neproporcingos, nepagrįstos, o dalis jų – tiesiogiai nesusijusios su šia byla arba atsiradusios dėl pareiškėjos perteklinių procesinių veiksmų.

II. Regionų administracinis teismas 2026 m. vasario 18 d. nutartimi pareiškėjo prašymą tenkino, bylą nutraukė ir priteisė pareiškėjo naudai 4000 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalimi.

Teismas nurodė, kad atsakovas geruoju patenkino pareiškėjo reikalavimą padavus skundą (prašymą, pareiškimą) teismui, todėl pareiškėjas turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimą iš atsakovo.

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad 2021 m. spalio 20 d. sąskaitoje faktūroje Nr. ŽS 61 nurodyta 3 000 Eur suma už advokato padėjėjos suteiktas teisines paslaugas nėra detalizuotos, tik bendrai nurodyta – atstovavimas ginče, šią sumą vertino kaip nepagrįstą atitinkamais įrodymais.

Teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, Rekomendacijose nurodytais maksimaliais dydžiais, konstatavo, kad pareiškėjui iš atsakovo maksimaliai galėtų būti priteistos bylinėjimosi išlaidos už advokato padėjėjos ir advokato suteiktą teisinę pagalbą ir sumokėtą žyminį mokestį – 8 101,34 Eur (1 913,28 Eur + 1 281,96 Eur +290,40 Eur + 1 452 Eur + 2 553,72 Eur +587,48 Eur +22,50 Eur).

Atsižvelgęs į pareiškėjo skundo ir kitų rašytinių įrodymų turinį ir apimtį, ginčo eigą, į Rekomendacijų 2 punkte nustatytus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus, yra pagrindas prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą sumažinti iki sumos, kuri atitiktų teisingumo ir protingumo principus. Vadovaujamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, teismas bylinėjimosi išlaidas sumažino atitinkamai iki 4 000 Eur.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo pakeisti Regionų administracinio teismo 2026 m. vasario 18 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti pareiškėjui UAB „Karigna“ iš atsakovo NŽT 12 215,72 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai nurodė, kad teisinės paslaugos pagal advokato padėjėjos Ž. S. 2021 m. spalio 20 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. ŽS 61 yra nedetalizuotos. Iš 2022 m. kovo 21 d. prašymo (DOK-8646) 43–45 punktų matyti, kad yra paaiškinta, jog pagal šio prašymo Priedus Nr. 14, 15, t. y. advokato padėjėjos Ž. S. 2021 m. spalio 20 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. ŽS 61, kuri apmokėta 2021 m. spalio 25 d., išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti šioje administracinėje byloje yra 1 560 Eur; prašymas priteisti UAB „Karigna“ naudai 1 560 Eur išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti yra suformuluotas 2022 m. kovo 21 d. prašymo rezoliucinės dalies 6 punkte. 2026 m. sausio 30 d. procesinio dokumento (DOK-5595) 17.2 punkte yra paaiškinta, kad 1 560 Eur išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti yra už 2021 m. balandžio 27 d. prašymą dėl skundo pagrindų papildymo (DOK-8797).

Teismas, skaičiuodamas maksimalius priteistinus dydžius pagal Rekomendacijas, neteisingai nustatė ketvirčių dydžius (2023 m. II ketvirčio bruto dydis yra 2 000,10 Eur, o ne 1 780,50 Eur, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas; 2023 m. IV ketvirčio bruto dydis yra 2 110,30 Eur, o ne 1 900,30 Eur).

Išlaidos, patirtos dėl komunikacijų su advokate L. M. 72,60 Eur, 217,80 Eur, 72,60 Eur, 72,60 Eur, išlaidos dėl MB parašų peržiūros 106,48 Eur ir komunikacijos su NŽT 58,08 Eur, dėl susitikimo su NŽT 232,32 Eur laikytinos pasirengimo bylos nagrinėjimui dalimi kaip sudėtinė pasirengimo bylos nagrinėjimui dalis ši paslauga turėjo būti sumuojama ir priteisiama.

Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas priteistinas bylinėjimosi išlaidas nepagrįstai sumažino per pusę, nemotyvavęs, kodėl neprotinga pirmosios instancijos teismo apskaičiuotą 8 101,34 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą (pagal pareiškėjo apskaičiavimą, 12 215,72 Eur sumą) priteisti, nei kažkokių kitų esminių argumentų. Pareiškėjo įsitikinimu, jo procesinis elgesys buvo tinkamas pagal ABTĮ 40 straipsnio 4 dalies prasmę – pareiškėjas sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Ginčas kilo dėl to, kad būtent atsakovas, elgdamasis labai aplaidžiai, nerūpestingai (galimai, netgi piktnaudžiaujant jo darbuotojams), neužtikrino, kad nuosavybės teisių atkūrimo procedūros būtų vykdomos pagal teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjas, atstovaujamas teisininkų, aiškindamasis nuosavybės teisių atkūrimo aplinkybes, atliko išsamias dokumentų paieškas, analizes, rengė dokumentus institucijoms ir teismui, atstovavo teisme. Visi pareiškėjo atstovų veiksmai buvo nukreipti ir skirti apginti pareiškėjo teises teisme. Pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos buvo būtinos, pagrįstos ir racionalios, nes kitaip nebūtų įmanoma tinkamai apginti jo teisių teisme.

Atsakovas NŽT atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

NŽT teigimu, pareiškėjas nepateikia jokių teisinių argumentų, kurie įrodytų, jog teismas, mažindamas bylinėjimosi išlaidas iki 4 000 Eur, peržengė savo diskrecijos ribas ar pažeidė ABTĮ nustatytas taisykles.

Nors pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad jos išlaidos neviršija maksimalių dydžių, teismas turi teisę priteisti mažesnę sumą, jei ji nesuderinama su bylos sudėtingumu ar šalių elgesiu. Atsižvelgiant į tai, kad ginčas baigėsi NŽT pačiai pripažinus aktus netekusiais galios dėl ikiteisminio tyrimo metu nustatytų faktų (dokumentų klastojimo), o ne dėl išskirtinių pareiškėjo atstovų teisinių pastangų, 4 000 Eur suma yra teisinga, proporcinga ir pagrįsta.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2026 m. vasario 18 d. nutarties dalies, kuria pareiškėjui priteista 4000 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas 2026 m. vasario 18 d. nutartimi, nustatęs, kad atsakovas geruoju patenkino pareiškėjo reikalavimą padavus skundą (prašymą, pareiškimą) teismui, vertino, kad pareiškėjas įgijo teisę reikalauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjas skundu prašė teismo panaikinti: 1) Vilniaus miesto nuosavybės teisių į žemę atstatymo tarnybos ir nuosavybės teisės į žemę Vilniaus mieste atstatymo klausimams nagrinėti ekspertų komisijos 1996 m. gegužės 15 d. pasiūlymą-išvadą; 2) NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2020 m. rugpjūčio 28 d. pažymą Nr. 49PAŽ-21-(14.49.59.) dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų; 3) NŽT 2021 m. vasario 9 d. raštą Nr. 1SS-192-(5.59 E.).

Pareiškėjas 2026 m. sausio 30 d. pateikė teismui atsisakymą nuo skundo ir prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareiškėjas paaiškino, kad: 1) Vilniaus miesto nuosavybės teisių į žemę atstatymo tarnybos ir nuosavybės teisės į žemę Vilniaus mieste atstatymo klausimams nagrinėti ekspertų komisijos 1996 m. gegužės 15 d. pasiūlymas-išvada pripažinta netekusia galios NŽT Vilniaus apygardos žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus vedėjo 2025 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. 2VĮ-2789-(15.2.1 E.), 2) NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2020 m. rugpjūčio 28 d. pažyma Nr. 49PAŽ-21-(14.49.59.) pripažinta netekusia galios NŽT Vilniaus apygardos žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus vedėjo 2025 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. 2VĮ-2787-(15.2.1 E.), 3) NŽT 2021 m. vasario 9 d. raštas Nr. 1SS-192-(5.59 E.) pripažintas netekusiu galios NŽT direktoriaus 2025 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. 1P-846-(1.1 E.).

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą teismui.

Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjo skundžiami aktai pripažinti netekusiais galios, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovas po skundo padavimo geruoju patenkino pareiškėjo skundo reikalavimus, todėl pareiškėjas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Pareiškėjas nurodė, kad patyrė 12 215,72 Eur bylinėjimosi išlaidų (12193,22 atstovavimo išlaidos ir 22,5 Eur už žyminio mokesčio sumokėjimą).

Įvertinusi pareiškėjo atstovų (advokato ir advokato padėjėjos) suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, apimtį ir darbo laiko sąnaudas pirmosios instancijos teisme (byla nutraukta), ginčo esmę, bylos apimtį, sudėtingumą ir pobūdį, atsižvelgusi į Rekomendacijų 2, 8.2 ir 8.16 punktų nuostatas, pagal kurias nustatomas priteistinas dydis už advokato teisinę pagalbą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteista 4000 Eur bylinėjimosi išlaidų suma atitinka protingumo, sąžiningumo, teisingumo principus ir jos keisti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, priėmė pagrįstą nutartį, jos keisti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Pareiškėjas pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atmetus pareiškėjo atskirąjį skundą, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Karigna“ atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2026 m. vasario 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys

Virginija Volskienė