Legislator Case Law & Legislation
a8761a24-d136-46c5-be64-a3ce26e727cd AI generated

a8761a24-d136-46c5-be64-a3ce26e727cd · Vilniaus apygardos teismas

Case Number a8761a24-d136-46c5-be64-a3ce26e727cd
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

ieškinį atsakovams kriminalinei Lietuvai, atstovaujamai kriminalinės Lietuvos „teisingumo“ ministerijos, kriminalinei institucijai Kauno apygardos teismui ir pseudoteisėjui A. P., kriminalinei institucijai Vilniaus apygardos teismui ir pseudoteisėjai J. M., kriminalinei institucijai Kauno apylinkės teismui ir pseudoteisėjai A. N., kriminalinei institucijai Vilniaus miesto apylinkės teismui ir pseudoteisėjoms L. R., D. J. ir I. P., civilinėje byloje Nr. 2-23306-779/2015, n u s t a t ė : ieškovas A.

Legislator headnote

AI generated

a8761a24-d136-46c5-be64-a3ce26e727cd · Vilniaus apygardos teismas: Netikslus teismo pavadinimas ar pavadinimo nenurodymas nėra esminis trÅ«kumas ir negali bÅ«ti pagrindu atsisakyti priimti ieÅ¡kinį. Pabrėžia, kad kiti to paties teismo teisėjai negali nagrinėti bylų prieÅ¡ tÄ patį teismÄ ir kitus jo teisėjus, todėl konstatuotinas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Atskirasis skundas atmetamas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2S-1449-590/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16003-2015-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.11.4.; 3.3.1.14.;3.3.2.4. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 18 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vidas Stankevičius, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka nagrinėdamas ieÅ¡kovo A. B. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-06 nutarties atsisakyti priimti ieÅ¡kovo A.

B. ieškinį atsakovams kriminalinei Lietuvai, atstovaujamai kriminalinės Lietuvos „teisingumo“ ministerijos, kriminalinei institucijai Kauno apygardos teismui ir pseudoteisėjui A. P., kriminalinei institucijai Vilniaus apygardos teismui ir pseudoteisėjai J. M., kriminalinei institucijai Kauno apylinkės teismui ir pseudoteisėjai A. N., kriminalinei institucijai Vilniaus miesto apylinkės teismui ir pseudoteisėjoms L. R., D. J. ir I. P., civilinėje byloje Nr. 2-23306-779/2015, n u s t a t ė : ieškovas A.

B. pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu prašė: (i) pripažinti, kad kriminalinės institucijos Kauno apygardos teismas ir Kauno miesto apylinkės teismas ir jų pseudoteisėjai A. P. ir A. N. nepatikrinę panaudojo suklastotus faktus ir dokumentus baudžiamojoje byloje Nr. I-1825-347/2015 nagrinėjimo metu dėl ieÅ¡kovui paskirtos 260 Lt baudos, o kriminalinės institucijos Vilniaus apygardos teismas ir Vilniaus miesto apylinkės teismas ir pseudoteisėjos J. M., L. R., D. J. vilkinio ieÅ¡kinio priėmimÄ ir iÅ¡nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės; (ii) priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo kriminalinės Lietuvos 250 260 Lt arba 724 802,30 Eur žalos atlyginimÄ .Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-05-06 nutartimi ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atsisakė priimti.

Nurodė, kad ieÅ¡kovo nurodyta „kriminalinė institucija Vilniaus miesto apylinkės teismas“ neegzistuoja. Jeigu ieÅ¡kovas ieÅ¡kinį adresuoja Vilniaus miesto apylinkės teismui, tai ieÅ¡kinyje taip ir turi bÅ«ti nurodyta. Jeigu ieÅ¡kinys adresuojamas kitai, ieÅ¡kovui žinomai „kriminalinei institucijai“, tai dokumentas ir turi bÅ«ti pateikiamas tos institucijos adresu, kur ji yra. Pagal Vilniaus apygardos teismo formuojamÄ praktikÄ , ieÅ¡kinio adresavimas „kriminalinei institucijai“ gali bÅ«ti pagrindu atsisakyti ieÅ¡kinį priimti (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 12 d. nutartis Nr. 2-3320-656/2015).

Be to, atsakovais nurodyti neegzistuojantys asmenys („kriminalinė Lietuva“ atstovaujama „kriminalinės Lietuvos „teisingumo“ ministerijos“, „kriminalinė institucija Vilniaus apygardos teismas“, „kriminalinė institucija Kauno apygardos teismas“, „kriminalinė institucija Kauno miesto apylinkės teismas“, „kriminalinė institucija Vilniaus miesto apylinkės teismas“). Konstatuotina, kad pateiktas ieškinys neatitinka CPK reikalavimų, todėl negali būti priimtas (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).Atskiruoju skundu ieškovas A.

B. praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-06 nutartį panaikinti ir grÄ Å¾inti ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ kitam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Nurodo, kad nutartyje netinkamai taikomas CPK 137 str. 2 d. 1 p., nes pažeidžiami CPK 137 str. 3 d. reikalavimai. Teismas nenurodė ieÅ¡kovui į kokiÄ kitÄ institucijÄ turi kreiptis dėl tyčinių ir neteisėtų pseudoteisėjų ir pseudoprokurorų veiksmų padarytos žalos atlyginimo. Teismas tyčia vilkinÄ ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ .

Netikslus teismo pavadinimas ar pavadinimo nenurodymas nėra esminis trÅ«kumas ir negali bÅ«ti pagrindu atsisakyti priimti ieÅ¡kinį. Pabrėžia, kad kiti to paties teismo teisėjai negali nagrinėti bylų prieÅ¡ tÄ patį teismÄ ir kitus jo teisėjus, todėl konstatuotinas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Atskirasis skundas atmetamas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtinta teisė kreiptis į teismÄ yra ir vienas iÅ¡ civilinio proceso principų (CPK 5 straipsnis).

Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, kad asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismÄ â€“ ir dėl tiesiogiai įtvirtintų Konstitucijoje, ir dėl įgytųjų teisių – negali bÅ«ti dirbtinai suvaržyta, taip pat negali bÅ«ti nepagrįstai pasunkintas Å¡ios teisės įgyvendinimas; Å¡ios teisės negalima paneigti. Teisė kreiptis į teismÄ , inter alia, suponuoja ir tinkamo teisinio proceso reikalavimÄ , kuris yra vienas esminių konstitucinio teisinės valstybės principo elementų (Konstitucinio Teismo 2008 m. birželio 30 d., 2007 m. gegužės 15 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai ir kt.).

Kreipimasis su ieÅ¡kiniu į teismÄ , kaip vienas iÅ¡ teisės kreiptis į teismÄ teisminės gynybos įgyvendinimo bÅ«dų, gali bÅ«ti įgyvendinamas tiktai tada, kai pateikiamas ieÅ¡kinys atitinka įstatymo reikalavimus. Todėl, esant tokiems ieÅ¡kinio trÅ«kumams, kurie trukdo įgyvendinti sÄ Å¾iningo civilinio proceso tikslÄ , juo labiau, tokiems, kurie sÄ moningai daromi siekiant dar ir kitų, ne su ginčo esme susijusių tikslų, priklausomai nuo procesinės situacijos, teismas turi teisę arba nustatyti terminÄ ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti (CPK 138 str.), arba atsisakyti priimti tokį reikalavimÄ kaip nenagrinėtinÄ teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.), arba nutraukti civilinę bylÄ tuo pačiu pagrindu, jeigu ji jau iÅ¡kelta (CPK 293 str. 1 d. 1 p.).IÅ¡ A.

B. ieÅ¡kinyje dėstomų aplinkybių ir reiÅ¡kiamo reikalavimo matyti, kad ieÅ¡kovas atsakovus sÄ moningai įvardija kaip „kriminalinius“ - kriminalinė Lietuva, kriminalinės Lietuvos „teisingumo“ ministerija, kriminalinė institucija Vilniaus miesto apylinkės teismas, kriminalinė institucija Vilniaus apygardos teismas, kriminalinė institucija Kauno apylinkės teismas, kriminalinė institucija Kauno apygardos teismas ir pseudo teisėjai. Lietuvos teismų sistemos LITEKO duomenys ir formuojama teismų praktika tvirtina, kad apeliantui ne kartÄ buvo nurodyta, kad jo procesiniuose dokumentuose Å¡alių įvardinimas kaip kriminaliniai, o teisėjų įvardinimas kaip „pseudoteisėjai“ ir kt., vertintinas ne kaip klaida, o kaip sÄ moningas veiksmas, piktnaudžiaujant proceso teisėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-01-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-84-370/2015; 2015-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-219-516/2015 ir kt.).

Apelianto pasirinktas atsakovų įvardijimas, aiÅ¡kiai iÅ¡kreipiant oficialius valstybės bei jos institucijų pavadinimus, vertintinas kaip siekimas Å¡iuos subjektus pažeminti, pateikiant subjektyvų apelianto vertinimÄ . Apeliantui ne vienÄ kartÄ tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismai įvairiais aspektais iÅ¡aiÅ¡kino tiek konstitucinės, tiek tarptautinės teisės aktų, tiek civilinio proceso nuostatas, reglamentuojančias teisę kreiptis į teismÄ teisminės gynybos bei jos įgyvendinimo tvarkÄ .

Suinteresuotas asmuo savo teisėmis, inter alia ir teise įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , turi naudotis sÄ Å¾iningai ir ja nepiktnaudžiauti (CPK 42 str. 5 d.), o tuo atveju, jei asmuo piktnaudžiauja jam suteiktomis subjektinėmis teisėmis, teismas gali atsisakyti jas ginti (CK 1.137 str. 3 d.) inter alia ir atsisakant panaudoti trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ .Apeliantas iÅ¡ esmės teisingai nurodo, kad teisės normos nustato, jog klaidingas procesinio dokumento pavadinimo nurodymas, teismo pavadinimo nenurodymas arba kiti netikslumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolimesnei proceso eigai, nėra kliÅ«tis atlikti procesinius veiksmus, kurių yra praÅ¡oma pateiktame procesiniame dokumente (CPK 115 str. 4 d.).

Tačiau nagrinėjamu atveju nurodyta teisės norma netaikytina, nes pagal CPK 3 straipsnio 1 dalį, be kita ko, teismas, aiÅ¡kindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad minėtos teisės normos paskirtis yra neapsunkinti teisės į teisminę gynybÄ realizavimo asmenims, kurie dėl nesusipratimo, klaidos, nepakankamo įstatymo supratimo, informacijos stygiaus ir pan. procesiniame dokumente ne visai tinkamai nurodo ar nenurodo tam tikrus neesminius duomenis.

Tačiau neturėtų bÅ«ti suteikta ir ginama teisė remtis Å¡ia norma asmenims, sÄ moningai naudojantiems jÄ ne tik pagal paskirtį, t.y. remtis ja siekiant ne tik inicijuoti bylos iÅ¡kėlimÄ , bet ir akivaizdžiai pademonstruoti niekinamÄ , įžeidžiantį požiÅ«rį į valstybę bei kitus proceso dalyvius. Apeliantas ieÅ¡kinyje atsakovu įvardino, be kita ko, ir Vilniaus miesto apylinkės teismÄ bei Å¡io teismo teisėjus, tačiau Å¡i aplinkybė per se nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad skundžiamÄ nutartį priėmė Å¡aliÅ¡kas teismas ir (ar) buvo pažeistos atskirajame skunde nurodytos esminės nacionalinės teisės nuostatos.

Apeliantui ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, remiantis CK 6.272 straipsniu, visais atvejais dėl teisėjo ar teismo veiksmais civilinio proceso srityje padarytos žalos atlyginimo yra atsakinga valstybė, o ne teisėjas ar teismas, kurie tik veikia valstybės vardu. Todėl valstybė, o ne teisėjas ar teismas turi bÅ«ti traukiamas atsakovu pagal ieÅ¡kinį dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-11-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 2KT-119/2012, 2013-12-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 2KT-125/2013; 2014-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-298/2014).

Taip pat teisėjų nušalinimo sprendimo tvarka yra nustatyta CPK 68-69 straipsniuose. Šia tvarka apeliantas gali pasinaudoti, tačiau įstatymas reikalauja, kad nušalinimo pareiškimas būtų motyvuotas ir pareikštas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams, tik esant vienam iš CPK 64 - 66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų (CPK 68 str. 2 d., 4 d.). Kiti apelianto atskirojo skundo teiginiai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamu atveju, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti visiems žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas ir atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamÄ nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjas                                                                                                        Vidas Stankevičius