2022-01-19 Nr. AB-1581-3-65-3-00325-2020-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-21-261/2022

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00325-2020-1

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. B. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. vasario 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. B. skundą atsakovui Panevėžio miesto savivaldybei, atstovaujamai Panevėžio miesto savivaldybės administracijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas V. B. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Panevėžio miesto savivaldybės, atstovaujamos Panevėžio miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovo atstovas), 6 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis iš valstybės įmonės Registrų centro gavo atsakymą į savo paklausimą dėl Panevėžio miesto savivaldybės administracijos teisės tvarkyti jo asmens duomenis Nekilnojamojo turto registre. Pareiškėjas įsitikinęs, jog Panevėžio miesto savivaldybės administracija jo asmens duomenis galėjo tvarkyti tik jam davus sutikimą arba esant būtinumui jo atžvilgiu atlikti užduotį.

3. Pareiškėjo teigimu, jis su Panevėžio miesto savivaldybės administracija jokių prievolinių santykių neturėjo ir neturi, sutikimo tvarkyti jo asmens duomenis nedavė, todėl ir nebuvo jokių sąlygų atsakovui tvarkyti pareiškėjo asmens duomenis, susijusius su nekilnojamuoju turtu, t. y. butu, esančiu Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), žemės sklypu su statiniais, esančiais Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), žemės sklypu su statiniais, esančiais Panevėžio r. sav., (duomenys neskelbtini).

4. Pareiškėjas nereiškia pretenzijų dėl duomenų, susijusių su buto, esančio Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), tvarkymu, nes duomenys buvo tvarkomi jo prašymu dėl pažymos gavimo, tačiau dėl kitų nekilnojamojo turto objektų Panevėžio miesto savivaldybės administracijos darbuotojos tvarkė jo duomenis nepagrįstai ir neteisėtai, atliko paieškas Nekilnojamojo turto registre pagal fizinį asmenį, formuojant Nekilnojamojo turto registro išrašus su istorija, todėl buvo matomi ir jo kaip buvusio savininko duomenys, nors jų nereikėjo nustatytoms užduotims įvykdyti. Atsakovas nepateikė įsakymų ar pavedimų, kuriais vadovaujantis darbuotojai Nekilnojamojo turto registre tvarkė jo asmens duomenis be teisinio pagrindo, tokiais savo veiksmais pažeisdami Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016 m. balandžio 27 d. 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmenis duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (toliau – ir BDAR), įtvirtintas nuostatas, asmens duomenų tvarkymo teisėtumo, sąžiningumo ir skaidrumo principus, nes nebuvo sąlygų, numatytų BDAR 6 straipsnio 1 dalyje.

5. Pareiškėjo tvirtinimu, tokie atsakovo atstovo veiksmai jam sukėlė žalingas pasekmes, buvo pažeistas jo privatumas, dėl ko pareiškėjas patyrė dvasinius išgyvenimus, stresą, diskomforto jausmą, pablogėjo pareiškėjo sveikata, teko kreiptis į psichologą, vartoti vaistus. Tokiais veiksmais buvo padaryta pareiškėjui neturtinė žala, kurią pareiškėjas įvertino 6 000 Eur.

6. Atsakovas Panevėžio miesto savivaldybė, atstovaujama Panevėžio miesto savivaldybės administracijos, atsiliepime į skundą nurodė, kad su pareiškėjo reikalavimu priteisti 6 000 Eur neturtinei žalai atlyginti nesutinka ir prašė skundą atmesti.

7. Atsakovo teigimu, BDAR nuostatos numato, kad duomenų tvarkymas būtų teisėtas, asmens duomenys turi būti tvarkomi gavus atitinkamo duomenų subjekto sutikimą arba remiantis kitu teisėtu teisiniu pagrindu, nustatytu BDAR arba nacionaliniu lygmeniu. Paaiškino, jog Nekilnojamojo turto registro duomenis gauna iš valstybės įmonės Registrų centro pagal sudarytas sutartis dėl nekilnojamojo turto registro duomenų teikimo. Nekilnojamojo turto registre pateikus užklausą pagal adresą ar pagal fizinį asmenį su istorija, yra matoma visa informacija apie nekilnojamąjį turtą, esamus bei buvusius minimo turto savininkus. Kadangi pareiškėjas tam tikrais laikotarpiais yra buvęs nekilnojamojo turto, buto, esančio Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), žemės sklypo su statiniais, Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo su statiniais, Panevėžio r., (duomenys neskelbtini), savininku (bendrasavininku), todėl pagal užklausas suformuotose Nekilnojamojo turto registro išrašuose / pažymose yra nurodyti jo asmens duomenys.

8. Atsakovas nurodė, jog pavedimų ar įsakymų tvarkyti konkretaus asmens duomenis Nekilnojamojo turto registre teisės aktai nenumato. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos tarnautojai vykdo atsakovui pavestas viešosios valdžios funkcijas, numatytas teisės aktuose, bei pareigybės aprašymuose, kurie patvirtinti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais. Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems asmenims įstatymas ir Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo Panevėžyje tvarkos aprašas įpareigoja tikrinti socialinės paramos gavėjų ir valstybinės žemės nuomotojų nekilnojamojo turto istoriją. Pažymėjo, jog duomenys yra tvarkomi Panevėžio miesto savivaldybės administracijos žemės nuomos mokesčio administravimo informacinėje sistemoje MASIS, o ir Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje SPIS. Suformuoti Nekilnojamojo turto registro išrašai / pažymos nespausdinamos ir tretiesiems asmenims neperduodami.

9. Atsakovas, tvarkydamas asmens duomenis, teikiant socialinę paramą ir administruojant valstybinės žemės nuomos mokesčius, jokių neteisėtų veiksmų neatliko, asmens duomenis tvarkė teisėtai, vadovaudamasis BDAR nuostatomis. Pareiškėjas patirtą neturtinę žalą grindžia tik bendro pobūdžio teiginiais, iš kurių negalima spręsti apie patirtą išgyvenimų pobūdį, intensyvumą ir mastą. Todėl pareiškėjas neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, kaip vienos būtinosios viešosios atsakomybės sąlygos.

II. 10. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2021 m. vasario 11 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

11. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis teisiniu reguliavimu, susijusiu su žalos atlyginimu bei nustatęs, jog pareiškėjas žalos atsiradimą kildina iš neteisėtų, jo nuomone, Panevėžio miesto savivaldybės administracijos tarnautojų veiksmų, tvarkant jo asmens duomenis Nekilnojamojo turto registre be teisinio pagrindo, konstatavo, kad pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo galėtų būti tenkinamas nustačius, kad Panevėžio savivaldybės administracijos darbuotojai ginčo situacijoje neveikė taip, kaip privalėjo veikti pagal galiojančius teisės aktus.

12. Teismas nustatė, kad Panevėžio miesto savivaldybės administracija su valstybės įmone Registrų centru sudariusi 2006 m. sausio 23 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų teikimo internetu sutartį Nr. DT-NTR-451/06, 2010 m. gruodžio 13 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų teikimo sutartį Nr. NTRi-2858/2010-12-15. Panevėžio miesto savivaldybės administracija Nekilnojamojo turto registro duomenis gauna iš valstybės įmonės Registrų centro pagal paminėtas sutartis. Duomenys tvarkomi žemės nuomos mokesčio administravimo informacinėje sistemoje MASIS, Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje SPIS. Pavedimų ar įsakymų tvarkyti konkretaus asmens duomenis Nekilnojamojo turto registre teisės aktai nenumato.

13. Pirmosios instancijos teismas, be kita ko, nustatė, kad Panevėžio miesto savivaldybės administracijos tarnautojai vykdo atsakovui pavestas viešosios valdžios funkcijas, numatytas teisės aktuose, bei pareigybės aprašymuose, kurie patvirtinti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais. Panevėžio miesto savivaldybės administracija 2020 m. kovo 5 d. raštu Nr. 19-644( 4.4E-1) paprašė valstybės įmonės Registrų centro pateikti informaciją, kurie darbuotojai (duomenų vartotojai) peržiūrėjo V. B. duomenis nekilnojamojo turto registre, atliko paiešką pagal fizinį asmenį. Valstybės įmonė Registrų centras 2020 m. kovo 10 d. raštu Nr. S-17461 ( 12.6) atsakė, kad duomenų vartotojai yra Panevėžio miesto savivaldybės administracijos tarnautojos, kurios vykdė joms pavestas užduotis, socialinės paramos suteikimo tikslu asmeniui, kuris yra nekilnojamojo turto savininkas paminėto objekto.

14. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, konstatavo, kad Panevėžio miesto savivaldybės administracijos darbuotojai, tvarkydami asmens duomenis, teikiant socialinę paramą ir administruojant valstybinės žemės nuomos mokesčius, veikė taip, kaip pagal teisės aktus, jų pareigybės aprašymus ir privalėjo veikti. Teismas sprendė, jog nėra pagrindo konstatuoti, jog institucija ar jos darbuotojai veikė neteisėtai, dėl ko pareiškėjui būtų padaryta žala. Teismas, nenustatęs Panevėžio miesto savivaldybės administracijos neteisėtų veiksmų, konstatavo, jog pareiga Panevėžio miesto savivaldybei atlyginti pareiškėjui žalą nekyla.

15. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad byloje pareiškėjas nepateikė įrodymų dėl jo patirtų neigiamų išgyvenimų ar kitokio pobūdžio nepatogumų, pripažino, jog pareiškėjas neįrodė neturtinės žalos atsiradimo fakto. Teismas sprendė, jog pareiškėjo skundo argumentai dėl jo patirtos neturtinės žalos yra grindžiami tik abstraktaus pobūdžio teiginiais, nepatvirtintais jokiais objektyviais įrodymais. Byloje pateiktas medicininis pažymėjimas, teismo vertinimu, neįrodo priežastinio ryšio su Panevėžio miesto savivaldybės administracijos darbuotojų atliktais veiksmais, todėl konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė jam kilusios neturtinės žalos fakto. Atmetęs pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą, teismas netenkino pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

III. 16. Pareiškėjas teismui pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti. Taip pat pareiškėjas prašo teismo priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

17. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

17.1. Teismo sprendimu sudaryta teisinė situacija, jog atsakovas pareiškėjo asmens duomenis tvarkys kiekvienu atveju, kai tretieji asmenys, kaip paslaugos gavėjai kreipsis į atsakovą, kadangi pareiškėjas buvo nekilnojamojo turto bendrasavininkas.

17.2. Pareiškėjo ir savivaldybės administracijos nesieja jokie prievoliniai santykiai, kurių pagrindu būtų leista savivaldybės administracijai tvarkyti pareiškėjo asmens duomenis, susijusius su aukščiau paminėtu nekilnojamuoju turtu. Savivaldybės administracija BDAR 6 straipsnio 1 dalyje e punkte nustatytu pagrindu teikdama paslaugas tretiesiems asmenims, pareiškėjo asmens duomenis tvarkė nepagrįstai ir neteisėtai, todėl atlikdama minėtus veiksmus taip pat pažeidė ir BDAR 5 straipsnio 1 dalies c punktą, duomenis tvarkė didesne apimtimi, negu reikėjo įgyvendinti numatytam tikslui.

17.3. Pirmosios instancijos teismas nenurodė BDAR 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto pagrindo, kuris būtų suteikęs savivaldybės administracijai tvarkyti pareiškėjo duomenis, teikiant socialinę paramą ir administruojant valstybinės žemės nuomos mokesčius.

17.4. Techninės galimybės bendradarbiaujant su valstybės įmone Registrų centru ir taikant įvairius administravimo būdus, bendraujant su trečiaisiais asmenimis paslaugų gavėjais, leistų savivaldybės administracijos tarnautojoms vykdyti jiems pavestas užduotis pateikiant užklausas Nekilnojamojo turto registre pagal adresą ar pagal asmenį be istorijos. Nagrinėjamu atveju remtasi tik savivaldybės administracijos tarnautojų, kurie yra suinteresuoti bylos baigtimi, paaiškinimais, kad jie negalėtų įvykdyti užduoties, nepateikus užklausos su istorija.

17.5. Savivaldybės administracijoje teikiant paslaugas tretiesiems asmenims pareiškėjo asmens duomenys buvo tvarkomi 2019 m. po kelis kartus, todėl nebuvo būtinybės kaskart tikrinti duomenis pagal asmenį su istorija, nes tokius duomenis savivaldybės administracijos tarnautojai jau turėjo.

17.6. Savivaldybės administracija nepateikė byloje duomenų, patvirtinančių, kad teikiant tretiesiems asmenims socialinę paramą ir administruojant trečiųjų asmenų valstybinės žemės mokesčius, šių asmenų prašymai būtų registruoti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos DVS sistemoje, nors teismui buvo teikiamas prašymas ir reikalaujama pateikti duomenys iš DVS sistemos.

17.7. Pareiškėjas su teismo motyvu, kad byloje pateiktas jo medicininis pažymėjimas, patvirtinantis, jog pareiškėjas lankėsi pas psichologą, neįrodo priežastinio ryšio su savivaldybės administracijos darbuotojų atliktais veiksmais, nesutinka. Teigia, kad jo pateikti rašytiniai įrodymai yra priežastiniame ryšyje su savivaldybės administracijos darbuotojų atliktais veiksmais.

18. Atsakovas Panevėžio miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

19. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

19.1. Atsakovas pareiškėjo asmens duomenis, susijusius su nekilnojamuoju turtu, tvarkė laikydamasis BDAR 5 straipsnyje įtvirtintų principų. Duomenų tvarkymo teisėtumo pagrindas – tvarkyti duomenis būtina vykdant duomenų valdytojų pavestas viešosios valdžios funkcijas, įtvirtintas BDAR 6 straipsnio 1 dalies e punkte. Socialinės paramos suteikimo tikslu buvo patikrintas asmens turimas nekilnojamasis turtas, atlikta duomenų paieška su istorija. Nekilnojamojo turto registre pateikus užklausą pagal adresą ar pagal asmenį su istorija, matoma visa informacija apie nekilnojamąjį turtą, įskaitant ir esamus bei buvusius minimo turto savininkus, todėl pagal užklausas suformuotose Nekilnojamojo turto registro išrašuose / pažymose yra nurodyti pareiškėjo asmens duomenys.

19.2. Pareiškėjo duomenys, su kuriais savivaldybės administracijos tarnautojai netiesiogiai susipažino, teikiant socialinę paramą ir administruojant valstybinės žemės nuomos mokesčius, nesaugomi ir niekam neperduoti. Administracijos tarnautojai vykdo jiems pavestas viešosios valdžios funkcijas, kurios patvirtintos savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais. Pavedimų ar įsakymų tvarkyti konkretaus asmens duomenis Nekilnojamojo turto registre teisės aktai nenumato.

19.3. Savivaldybės administracija pritaria teismo sprendime padarytai išvadai, kad pareiškėjas patirtą neturtinę žalą grindžia bendro pobūdžio teiginiais, iš kurių negalima spręsti apie patirtų išgyvenimų pobūdį, intensyvumą bei mastą. Pareiškėjas neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, kaip dar vienos būtinosios viešosios atsakomybės sąlygos, o pareiškėjo byloje pateikti rašytiniai įrodymai (medicininis pažymėjimas ir elektroninis receptas) nepatvirtina žalos atsiradimo fakto.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl žalos atlyginimo, kildinamos iš savivaldybės neteisėtų veiksmų, tvarkant pareiškėjo asmens duomenis.

21. Atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, numatytą CK 6. 271 straipsnio 4 dalimi, atsiranda jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

22. Šios sąlygos konstatavimas yra pagrindas priteisti turtinę ar neturtinę žalą ir priešingai, neįrodžius šios sąlygos, asmuo neįgyja teisės į žalos atlyginimą.

23. Pareiškėjas žalos atsiradimą ir atsakovo atsakomybę grindžia BDAR 5 ir 6 straipsnio nuostatomis, kurias, pareiškėjo nuomone, atsakovas pažeidė tvarkydamas jo duomenis.

24. Byloje nustatyta ir nėra ginčijama, kad atsakovo darbuotojai surinko pareiškėjo asmens duomenis, teikiant socialinę paramą ir administruojant valstybinės žemės nuomos mokesčius tretiesiems asmenims. Tikrindami duomenis 2019 m. birželio 14 d., 2019 m. liepos 14 d., 2019 m. lapkričio 4 d. ir 2019 m. kovo 25 d. apie nekilnojamąjį turtą Nekilnojamo turto registre automatiškai gavo duomenis apie turtą, kurį atitinkamais laikotarpiu valdė pareiškėjas.

25. Asmens duomenų tvarkymas laikomas teisėtu tik tuo atveju, jeigu atitinka BDAR 5 ir 6 straipsnių nuostatas. BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta, kad asmens duomenys duomenų subjekto atžvilgiu tvarkomi teisėtu, sąžiningu ir skaidriu būdu (teisėtumo, sąžiningumo ir skaidrumo principas); c punkte – kad asmens duomenys turi būti adekvatūs, tinkami ir tik tokie, kurių reikia siekiant tikslų, dėl kurių jie tvarkomi (duomenų kiekio mažinimo principas). 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog duomenų valdytojas yra atsakingas už tai, kad būtų laikomasi šio straipsnio 1 dalies, ir turi sugebėti įrodyti, kad jos laikomasi (atskaitomybės principas).

26. Pagal BDAR 6 straipsnio 1 dalį asmens duomenų tvarkymas yra teisėtas tik tuo atveju, jeigu taikoma bent viena iš šio straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų.

27. Atsakovas savo veikimo teisėtumą grindžia BDAR 6 straipsnio 1 dalies e punktu, kuriuo nustatyta, kai tvarkyti duomenis būtina siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas.

28. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir pagrindė teisės normomis atsakovo kompetenciją šio ginčo atveju rinkti duomenis teikiant socialinę paramą ir administruojant valstybinės žemės nuomos mokesčius. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šioms išvadoms pritaria ir iš naujo jų nekartoja.

29. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo asmens duomenų tvarkymas tokiu būdu ir apimtimi, kokia jis buvo vykdomas nagrinėjamu atveju, tiesiogiai susijęs su atsakovo įstatymu pavestų funkcijų vykdymu, o ginčo asmens duomenys buvo tvarkomi nepažeidžiant BDAR 5 straipsnio 1 dalies a ir c punktuose įtvirtintų teisėtumo, sąžiningumo, skaidrumo ir duomenų kiekio mažinimo principų ir asmens duomenų rinkimo teisėtumas yra pateisinamas BDAR 6 straipsnio 1 dalies e punkte įtvirtinta asmens duomenų tvarkymo teisėtumo sąlyga, kuomet atsakovas rinkdamas duomenis šiuo pagrindu neprivalėjo gauti pareiškėjo sutikimo.

30. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panašioje byloje yra konstatavęs, kad neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnį nėra preziumuojama, todėl jos atsiradimo faktą bei priežastinį ryšį su skundžiamos valstybės valdžios institucijos neteisėtais konkrečiais aktais (CK 6.271 straipsnio prasme) privalo įrodyti pareiškėjas. Kreipdamasis į teismą pareiškėjas turi nurodyti, kaip pasireiškė neturtinės žalos atsiradimas ir tai patvirtinančius įrodymus, kurie, jo nuomone, įgalintų teismą visiškai ar iš dalies patenkinti reikalavimą dėl patirtos žalos atlyginimo (2021 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2796-492/2021).

31. Šio ginčo atveju pareiškėjas neįrodė, kad atsakovas pareiškėjo nurodytoje situacijoje veikė pažeisdamas teisės aktų reikalavimus, todėl teisės į jo prašomą žalos atlyginimą neįgijo.

32. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra motyvuotas, argumentai yra aiškūs ir pakankami teismo sprendimui priimti, įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų nėra, todėl nustatytas aplinkybes vertinti kitaip nei kaip įvertino pirmosios instancijos teismas nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas pilnai įvertino pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą, atsižvelgė į visas bylai reikšmingas aplinkybes ir atmesdamas skundą priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

33. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo apeliacinis skundas atmestas, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. B. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. vasario 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius