2020-02-18 Nr. AB-3623-3-62-3-01226-2018-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1197-662/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01226-2018-6

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mildos Vainienės ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. N. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. N. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas K. N. padavė teismui skundą, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), priteisti 1 456,62 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2015 m. birželio 11 d. iki 2015 m. spalio 30 d. buvo laikomas Alytaus pataisos namų uždaroje zonoje netinkamomis, kankinančiomis, orumą žeminančiomis sąlygomis. Ankštose kamerų tipo patalpose pareiškėjui nebuvo užtikrinta minimali teisės aktais reglamentuota gyvenamojo ploto norma, patalpose trūko oro. Pareiškėjas nurodė, kad nėra koplyčios ir nebuvo galimybės žiūrėti televizorių laisvalaikio kambaryje, nors drausmės grupėje viskas priklauso. Dėl atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė dvasinius išgyvenimus, fizinius skausmus, nepatogumus, emocinę depresiją, pažeminimą, bendravimo galimybių sumažėjimą.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus pataisos namai atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Alytaus PN paaiškino, kad pareiškėjas dėl laikymo sąlygų nuo 2015 m. birželio 11 d. iki 2015 m. spalio 30 d. baudos izoliatoriaus 2 ir 3 kamerose jau yra pateikęs skundą Kauno apygardos administraciniam teismui (dėl laikymo sąlygų uždaros zonos kamerose) administracinėje byloje Nr. I-1673-644/2017, proceso Nr. 3-62-3-00686-2017-4. Pareiškėjas atlikinėjo nuobaudas baudos izoliatoriuje, todėl negalėjo lankytis nuteistųjų koplyčioje, tačiau pataisos namų administracija buvo ir iki šiol yra sudariusi sąlygas dvasininkams lankyti nuteistuosius, kurie atlieka nuobaudas baudos izoliatoriuje ar kamerų tipo patalpose. Esant nuteistojo rašytiniam prašymui, jų priėmimas vyksta kiekvienos savaitės šeštadieniais 15.00–17.00 val.

5. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės) 5.8 punkte nurodyta, kad kiekvienam būriui turi būti įrengiamas laisvalaikio kambarys. Poilsio kambarys turi būti įrengtas nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei gyvenamuosiuose korpusuose, tačiau ne baudos izoliatoriuose ar kamerų tipo patalpose (uždarojoje zonoje). Pareiškėjo teiginiai yra abstraktūs, jis konkrečiai neįvardijo atsakovo neteisėtų veiksmų, kaltės ir priežastinio ryšio tarp jų ir kilusios žalos.

II. 6. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. sausio 3 d. sprendimu bylą dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl pažeistos kamerų tipo patalpose minimalios teisės aktais reglamentuotos gyvenamojo ploto normos, neužtikrinto tinkamo vėdinimo nuo 2015 m. birželio 11 d. iki 2015 m. spalio 30 d., nutraukė, kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.

7. Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatė, kad Kauno apygardos administraciniame teisme išnagrinėta administracinė byla Nr. I-1673-644/2017 (teisminio proceso Nr. 3-62-3-00686-2017-4) pagal pareiškėjo K. N. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus PN, dėl žalos atlyginimo už kalinimo sąlygas nuo 2014 m. balandžio 20 d. iki 2015 m. spalio 30 d., teismo sprendimas įsiteisėjęs.

8. Atsižvelgęs į tai, kad išnagrinėtoje administracinėje byloje pareiškėjas savo reikalavimą grindė tuo, kad Alytaus PN kamerų tipo patalpose buvo pažeista asmeniui turinti tekti gyvenamojo ploto norma, neužtikrintas tinkamas vėdinimas nuo 2014 m. balandžio 20 d. iki 2015 m. spalio 30 d., o pareiškėjas nagrinėjamoje byloje kėlė iš esmės tapatų ginčą, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 2 punktu ir šią bylos dalį nutraukė.

9. Teismas vertino pareiškėjo skundžiamą laikotarpį tik dėl to, ar buvo užtikrinta galimybė nueiti į koplyčią ir žiūrėti televizorių. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnį, viešoji (valstybės) atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, teismas nurodė, jog tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas buvo neišvengiamas.

10. Teismas nustatė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas atliko nuobaudas kamerų tipo patalpose, kuriose, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 145 straipsniu, nuteistieji rakinami. Teisė atlikti religines apeigas yra nuteistųjų specialioji teisė, šios teisės įgyvendinimą detalizuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės).

11. Įvertinęs su ginču susijusį teisinį reguliavimą, teismas sprendė, jog dėl paskirtų nuobaudų pareiškėjas negalėjo lankytis nuteistųjų koplyčioje, tačiau pataisos namų administracija sudaro sąlygas dvasininkams lankyti nuteistuosius kamerose, baudos izoliatoriuje. Nenustatęs, kad pareiškėjas kreipėsi į Alytaus PN administraciją su prašymu suteikti galimybę dalyvauti religinėse apeigose ar susitikti su dvasininku, ar kad siekė aktyviai dalyvauti religinėse apeigose, o Alytaus PN tokios galimybės nesuteikė, teismas nenustatė pagrindo konstatuoti, kad Alytaus PN veikė neteisėtai.

12. Dėl poilsio kambario ir galimybės žiūrėti televizorių teismas nurodė, kad poilsio kambarys pagal Eksploatavimo taisyklių reikalavimus turi būti įrengtas nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose. BVK 96 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuteistųjų teisė naudotis už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigytais ar perduodamais elektros prietaisais nesuteikiama nuteistiesiems, atliekantiems bausmę drausmės grupės sąlygomis ar perkeltiems į kamerų tipo patalpas. Todėl byloje nustatęs, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas kamerose dėl paskirtų nuobaudų, teismas darė išvadą, kad teisė naudotis televizoriumi pareiškėjui nesuteikta.

13. Pirmosios instancijos teismas nenustatė vienos iš privalomų viešosios atsakomybės sąlygų – neteisėtų atsakovo veiksmų – ir pareiškėjo skundą atmėtė. Kadangi kiti proceso šalių nurodyti argumentai, teismo vertinimu, buvo neesminiai kilusiam ginčui išspręsti, teismas nurodė, kad jų neanalizuos.

III. 14. Pareiškėjas K. N. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 3 d. sprendimą ir jo skundą tenkinti – priteisti iš atsakovo, atstovaujamo Alytaus PN, 1 456,62 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

15. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad teismas priėmė neteisingą sprendimą, nes teismai, spręsdami analogiško pobūdžio ginčus priteisia neturtinės žalos atlyginimą už nežmoniškas kalinimo sąlygas. Pareiškėjo teigimu, atsakovas nurodė neteisingus duomenis apie kameras, kuriose jis buvo laikomas, su pareiškėju konkrečiose patalpose buvusių asmenų skaičių. Pareiškėjas buvo laikomas ir 37, ir 39 kameroje, nors atsakovas to nenurodė. Pareiškėjui gyvenamosiose patalpose (kamerose) trūko ploto, kurį taip pat užėmė įrengtas sanitarinis mazgas ir įvairūs baldai. Nebuvo ventiliacijos ir gryno oro, langas aptvertas grotomis, kurios trukdė patekti natūraliai šviesai ir orui. Pareiškėjas nurodo teismų praktiką bylose dėl žalos už netinkamas kalinimo sąlygas atlyginimo ir tvirtina, kad tokiais atvejais patirtos neturtinės žalos įrodinėti nereikia. Neturtinė žala jam turi būti priteista.

16. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2020 m. sausio 27 d. gautas pareiškėjo atsikirtimas, kuriame iš esmės pakartojami apeliacinio skundo argumentai dėl gyvenamojo ploto kameroje trūkumo, kad sąlygos buvo žeminančios orumą, nežmoniškos, pakenkė pareiškėjo sveikatai.

17. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus pataisos namų, prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Alytaus PN pažymi, kad pareiškėjui neturtinė žala negali būti priteista, nes pareiškėjas neįrodė, kad egzistavo visos būtinosios sąlygos valstybės civilinei atsakomybei kilti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas K. N. kildina iš Alytaus PN veiksmų, kuriais pareiškėjui nebuvo užtikrintos teisės aktų reikalavimus atitinkančios kalinimo sąlygos.

19. Pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 2 punktu bei atsižvelgdamas į tai, kad Kauno apygardos administraciniame teisme išnagrinėta administracinė byla Nr. I-1673-644/2017 (teisminio proceso Nr. 3-62-3-00686-2017-4), bylą dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl pažeistos kamerų tipo patalpose minimalios teisės aktais nustatytos gyvenamojo ploto normos, neužtikrinto tinkamo vėdinimo nuo 2015 m. birželio 11 d. iki 2015 m. spalio 30 d., nutraukė, o likusią skundo dalį atmetė, nes nenustatė, kad Alytaus PN pažeidė pareiškėjo teisę lankytis koplyčioje, naudotis poilsio kambariu ir žiūrėti televiziją.

20. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

21. Apeliaciniame skunde pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir nurodo, kad jam turintis tekti gyvenamasis plotas kamerų tipo patalpose buvo pažeistas, dėl nepakankamos ventiliacijos trūko gryno oro ir šviesos, atsakovo pateikti duomenys, susiję su šiomis aplinkybėmis yra melagingi ir pareiškėjui priteistinas neturtinės žalos atlyginimas, nes kalinimo sąlygos buvo nežmoniškos.

22. Dėl šių apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ABTĮ 103 straipsnio 2 punktas nustato, jog teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad pakartotinis ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu nagrinėjimas negalimas.

23. Byloje buvo nustatyta, kad pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo neužtikrinant jam teisės aktais nustatyto vienam asmeniui tenkančio ploto, netinkamos ventiliacijos kamerų tipo patalpose laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 20 d. iki 2015 m. spalio 30 d., buvo išnagrinėtas Kauno apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-1673-644/2017 (teisminio proceso Nr. 3-62-3-00686-2017-4) pagal pareiškėjo K. N. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus PN, dėl neturtinės žalos atlyginimo ir minėtoje byloje 2017 m. rugsėjo 14 d. buvo priimtas teismo sprendimas.

24. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad Kauno apygardos administracinio teismo išnagrinėtoje byloje pareiškėjas patirtą neturtinę žalą siejo ir su kitomis, kaip teigė, jo teises pažeidžiančiomis kalinimo sąlygomis – baldais ir kitais įrenginiais užimtu kamerų plotu, netinkamai įrengtu langu, apšvietimu kamerose, valymo ir higienos priemonių trūkumu, teise pasinaudoti dušu, kitomis higienos sąlygomis gyvenamosiose patalpose ir dušuose. Pareiškėjo kalinimo Alytaus PN laikotarpis, kuris neturtinės žalos aspektu jau įvertintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, apima ir šioje byloje ginčytą laikotarpį.

25. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė bylos dalį dėl minimalios ploto normos pareiškėjui neužtikrinimo ir nepakankamos ventiliacijos kamerose skundžiamu laikotarpiu ir pakartotinai šių nusiskundimų pagrįstumo nevertino. Atitinkamai, apeliacinio teismo teisėjų kolegija taip pat neturi teisinio pagrindo papildomai pasisakyti dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su ginčo laikotarpiu pareiškėjui tekusiu plotu ir higienos sąlygomis Alytaus PN kamerų tipo patalpose.

26. Pareiškėjas prašo panaikinti visą pirmosios instancijos teismo sprendimą, tačiau nepateikia jokių savarankiškų argumentų dėl teismo išvadų, susijusių su pareiškėjo teise lankytis koplyčioje, naudotis poilsio kambariu ir televizoriumi.

27. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

28. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas sprendime pateikė išsamų teisinį reguliavimą, susijusį su nuteistųjų teisės atlikti religines apeigas, naudotis elektros prietaisais (televizoriumi) ir laisvalaikio kambariu įgyvendinimu, jį detalizavo atsižvelgdamas į pareiškėjui taikomo bausmės atlikimo režimo ypatumus ir padarė teise ir bylos faktais pagrįstą išvadą, kad teisė lankytis poilsio kambaryje ir žiūrėti televizorių buvo pagrįstai ribojama, nes pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl paskirtų nuobaudų bausmę atliko kamerų tipo patalpose. Kadangi pareiškėjas ginčo laikotarpiu nereiškė prašymų Alytaus PN susitikti su dvasininku, nors tokios galimybės nuteistiesiems, laikomiems kamerų tipo patalpose, sudaromos, teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjo teisė atlikti religines apeigas taip pat nebuvo pažeista.

29. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuoseklioje praktikoje nurodoma, kad reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), atlyginimo gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Nagrinėjamu atveju nenustačius Alytaus PN pareigūnų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), valstybei nekyla civilinė atsakomybė, todėl pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinę žalą negali būti tenkinamas.

30. Atsižvelgdama į aptartą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs ginčui reikšmingas faktines aplinkybes ir tinkamai aiškinęs ir taikęs teisės normas, priėmė pagrįstą bei teisėtą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo K. N. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Milda Vainienė

Dalia Višinskienė