a8743ade-e6e5-4686-8082-9c38c53b86e8 · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-1031-428/2017Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00071-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.6; 55.1.1 KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. balandžio 27 d. Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Medvedevienė, sekretoriaujant Laurai Mukaitei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui R. Č.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. Č. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas skundu kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Alytaus AVPK), 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 10-11).PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog laikotarpyje nuo 2013-03-19 iki 2013-04-02, nuo 2014-01-28 iki 2014-02-04, nuo 2014-03-18 iki 2014-03-26, nuo 2014-07-22 iki 2014-08-01 buvo laikomas Alytaus AVPK areÅ¡tinėje perpildytose kamerose. Kamerose buvo laikomas su keturiais asmenimis, kameros plotas, įskaitant ir sanitarinį mazgÄ , buvo apie 14,9 kv. m.

TrÅ«ko gryno oro, nes langai neatsidarydavo, dirbtinės ventiliacijos nebuvo, trÅ«ko dirbtinės Å¡viesos, dienos Å¡viesa į kamerÄ taip pat nepatekdavo, kadangi ant langų buvo uždėtos grotos. Be to, kamerų plotÄ mažindavo ir kietasis inventorius. Buvo laikomas su rÅ«kančiais asmenimis, todėl ir pats pradėjo rÅ«kyti. Skunde pareiÅ¡kėjas nurodė, jog netinkamai buvo įrengtas sanitarinis mazgas, neatitvertas nuo stalo, todėl kiti asmenys galėdavo stebėti. Kameroje virÅ¡ praustuvo nebuvo įrengtas veidrodis bei įrengtas tik viena kiÅ¡tukinis lizdas, todėl ja galėdavo naudotis tik vienas nuteistasis.

PareiÅ¡kėjas negalėjo naudotis savo televizorių. Kamerų sienos buvo aptrupėjusios, buvo pelėsis. Ä®rengta tik viena spintelė, be durelių, su sulaužytomis lentynomis, todėl nebuvo kur dėti daiktų. Buvo žeminamas pareiÅ¡kėjo orumas, pareigÅ«nai sudarė konfliktines situacijas tarp pareiÅ¡kėjo ir kitų nuteistųjų.Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atsiliepime į skundÄ (b. l. 16-21) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko.

Atsiliepime nurodė, jog pareiÅ¡kėjas yra praleidęs įstatymuose numatytÄ sutrumpintÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , taikomÄ reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Todėl praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį ir atmesti dalį pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimų dėl žalos, kurios atsiradimas kildinamas iÅ¡ atsakovo iki 2014-01-10 buvusių laikymo sÄ lygų, atlyginimo priteisimo. Turimais duomenis pareiÅ¡kėjas Alytaus aps. VPK areÅ¡tinėje 2014 metais buvo laikomas: 2014-01-28 (atvežtas) - 2014-02-04 (iÅ¡vežtas), kameroje Nr. 4 (plotas - 14,9 kv. m) : sausio 28 d. kartu su vienu asmeniu (dviese), jam teko 7,45 kv. m ploto; sausio 29-30 d. kartu su dviem asmenimis (trise), jam teko 4,97 kv. m ploto; sausio 31 d. - vasario 4 d kartu su vienu asmeniu (dviese), jame teko 7,45 kv. m ploto; 2014-03-18 (atvežtas) - 2014-03-26 (iÅ¡vežtas), kameroje Nr. 4 (plotas - 14,9 kv. m), kartu su trimis asmenimis (keturiese), jam teko 3,725 kv. m ploto; 07-22 (atvežtas) - 2014-08-01 (iÅ¡vežtas) kameroje Nr. 3 (plotas - 14,9 kv.

m) kartu su dviem asmenimis (trise), jam teko 4,97 kv. m ploto. Reikalavimo užtikrinti pareiÅ¡kėjui 5 kv. m plotÄ buvo nesilaikyta tais atvejais, kai jis kameroje buvo laikomas kartu su trimis asmenimis (keturiese) ir jam teko 3,725 kv. m (2014 m. kovo 18-26 d.), kai pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kartu su dviem asmenimis (trise) (2014 m. sausio 29-30 d., liepos 22 d. - rugpjūčio 1 d.) jam tekęs plotas tik 0,03 kv. m neatitiko minimalaus gyvenamojo ploto reikalavimo, t. y. buvo tik nežymiai mažesnis, todėl akivaizdu, kad Å¡is atvejis pareiÅ¡kėjui jokių realiai juntamų fizinių nepatogumų ar neigiamų iÅ¡gyvenimų sukelti negalėjo ir neturėjo.

Atkreiptinas dėmesys į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-10-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A-l658-575/2015, kurioje nors ir buvo nustatytas ilgesnės trukmės ir didesnio gyvenamojo ploto, tekusio pareiÅ¡kėjui, trÅ«kumas, tačiau skundas, nenustačius visų civilinės atsakomybės sÄ lygų, o bÅ«tent - atsiradusios žalos, buvo atmestas (Å¡ioje byloje buvo nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas policijos areÅ¡tinėje iÅ¡ viso buvo laikomas 56 paras, iÅ¡ kurių 35 paras jo laikymo sÄ lygos neatitiko minimalaus ploto reikalavimo, t. y. svyravo nuo 3,67 kv. m iki 4,66 kv. m).

Net ir tuo atveju, jeigu teismas konstatuotų neteisėtus atsakovo veiksmus, t. y. minimalaus gyvenamojo ploto reikalavimo pažeidimÄ ir nustatytų kitas bÅ«tinÄ sias vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygas (žalÄ , priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos), vien tokio pažeidimo pripažinimas galėtų ir turėtų bÅ«ti laikomas pakankama ir teisinga satisfakcija pareiÅ¡kėjui. PareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi ne iÅ¡kart, o praėjus beveik pustrečių metų nuo tada, kai paskutinį kartÄ buvo laikytas Alytaus apsk.

VPK areÅ¡tinėje (2014-08-­01). Atsižvelgiant teisinį reglamentavimÄ , policijos areÅ¡tinės kamerose įrengti sanitariniai mazgai turėjo bÅ«ti atskirti tik pertvara nuo gyvenamosios paskirties ploto (20 punktas) ir neturėjo bÅ«ti įrengti atskirose patalpose. Toks teisinis reglamentavimas buvo nustatytas dėl pačių policijos areÅ¡tinėje laikomų asmenų saugumo, kadangi kamerose neturėjo bÅ«ti uždarų erdvių. Taip pat teisės aktai neįtvirtino reikalavimo areÅ¡tinės kamerose įrengtus sanitarinius mazgus nuo gyvenamosios paskirties ploto pilnai atskirti durimis ar kitokiomis pertvaromis.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad vertinant dėl areÅ¡tinėje laikomo asmens teisės kamerose privačiai ir nesuvaržytai naudotis tualetu, turi bÅ«ti atsižvelgiama į tai, jog reikalavimai užtikrinti nuolatinę kamerose laikomų asmenų priežiÅ«rÄ ir policijos įstaigos pareiga užkardyti galimai neteisėtas veikas ir garantuoti Å¡ių asmenų saugumÄ , sÄ lygoja areÅ¡tinės kamerų įrengimo ypatumus. Todėl dėl Å¡ios priežasties bei dėl iÅ¡ laisvės apribojimo režimo neiÅ¡vengiamai kylančių ribojimų absoliutaus privatumo užtikrinimas areÅ¡tinės kamerose objektyviai neįmanomas (LVAT 2015 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1287-320/2015).

TinkamÄ sanitarinių mazgų įrengimÄ patvirtina tiek areÅ¡tinės patalpų planai, tiek ir Alytaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktas. Alytaus apsk. VPK areÅ¡tinės kamerose sanitariniai mazgai pagal teisės aktų reikalavimus yra atitverti pertvaromis ir, be to, įrengti kamerų kampuose. Atsižvelgiant į tai ir į areÅ¡tinės patalpų planus, sanitariniais mazgais besinaudojantys asmenys nėra tiesiogiai matomi nei kitiems toje pačioje kameroje kartu laikomiems asmenims, nei pareigÅ«nams pro kamerų duryse esančius langelius, tad sanitariniais mazgais besinaudojančių asmenų privatumas policijos areÅ¡tinėse yra užtikrinamas tiek, kiek yra objektyviai įmanoma.

Alytaus aps. VPK areštinės kameros yra vėdinamos ne tik per langus, bet jose įrengtos ir paduodamosios ventiliacijos, o virš sanitarinio mazgo įrengtos ištraukiamosios ventiliacijos. Patikrinimo akte nurodoma, kad dirbtinis apšvietimas areštinės kamerose užtikrinamas liuminescencinėmis lempomis, o langų stiklai matiniai. Taip pat nėra jokių duomenų ir pats pareiškėjas nenurodo, jog dėl netinkamo apšvietimo jam būtų pablogėjęs regėjimas ar kilusios kitos neigiamos pasekmės. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas buvimo Alytaus aps.

VPK areÅ¡tinėje metu nereiÅ¡kė jokių nusiskundimų dėl policijos areÅ¡tinės kamerų apÅ¡vietimo ir dėl Å¡ios aplinkybės nebuvo atlikti jokie patikrinimai, todėl nustatyti bÅ«tent tuo metu buvusį kamerų apÅ¡vietimÄ realiai nėra objektyvios galimybės. Pažymėtina, kad kreipimosi į įstaigos administracijÄ ar atitinkamas įstaigas aspektas yra svarbus tuo, kad ji, sužinojusi apie tam tikrų reikalavimų galimÄ nesilaikymÄ , gali imtis veiksmų, kad tai bÅ«tų patikrinta, o informacijai pasitvirtinus, imtis veiksmų, kad pažeidimai bÅ«tų paÅ¡alinti.

Patikrinimo akte nėra konstatuota antisanitarinė areštinės kamerų būklė ar kitokie Higienos normos HN 37:2009 reikalavimų pažeidimai. Atkreiptinas dėmesys, kad teisės aktai numatė, kad policijos areštinėse laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu kamerose. Atsižvelgiant į tai, galima pagrįstai teigti, kad pareiškėjas nepagrįstai nurodo, jog bendra kamerų būklė buvo netinkama. Svarbu paminėti ir tai, kad patikrinimo akte Nr. PA-131 nurodyta, kad Alytaus aps.

VPK areštinės kamerose yra dviejų aukštų lovos, spintelės, sieninės pakabos drabužiams, įrengti sanitariniai mazgai ir praustuvė bei konstatuota, jog jokių Higienos normos HN 37:2009 reikalavimų pažeidimų nebuvo nustatyta. Remiantis tuo, galima pagrįstai teigti, kad Alytaus aps. VPK areštinės kamerų apstatymas baldais ir kitais įrenginiais atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus. Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, galima pagrįstai teigti, jog turimi objektyvūs duomenys patvirtina, kad pareiškėjui Alytaus aps.

VPK areÅ¡tinėje buvo laikomas tinkamomis sÄ lygomis, tad pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl, jo tvirtinimu, nepriimtinų laikymo sÄ lygų ir dėl to patirtos žalos yra atmestini kaip subjektyvÅ«s, deklaratyvaus pobÅ«džio ir neatitinkantys tikrovės. PareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kuri, pareiÅ¡kėjo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais, laikant jį netinkamomis sÄ lygomis Alytaus AVPK areÅ¡tinėje (toliau – AreÅ¡tinė) įvairiais laikotarpiais nuo 2013-03-19 iki 2014-08-01.Atsakovas pareiÅ¡kėjo reikalavimui praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį.Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 1 dalies 8 punktas expressis verbis įtvirtina sutrumpintÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , taikomÄ reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo.

PareiÅ¡kėjas praÅ¡o netaikyti jo reikalavimams senaties ir nurodo, kad teismas turi vadovautis CK 1.127 straipsnio 5 dalimi, t.y. tęstinio pobÅ«džio terminas. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos. Teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad jei pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ .

Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas skundu siekia, jog jam bÅ«tų priteistas neturtinės žalos atlyginimas už kalinimÄ netinkamomis sÄ lygomis, kuris prasidėjo nuo 2013-03-19, skundÄ teismui pareiÅ¡kėjas iÅ¡siuntė 2017-01-12 (b. l. 7). Atsižvelgiant į nurodyto teisės pažeidimo pobÅ«dį, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas visÄ jo buvimo AreÅ¡tinėje laikotarpį žinojo arba turėjo žinoti apie tai, kad jam neužtikrinama teisė į vienam asmeniui privalomÄ minimalų patalpos plotÄ , tačiau, kaip minėta, į teismÄ kreipėsi 2017-01-12.

Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalies nuostatas ieÅ¡kinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja. Pažymėtina, jog atsakovas praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį, todėl už laikotarpį iki 2014-01-11 yra pagrindas taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ .CK 1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, jeigu teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas. KlausimÄ , ar ieÅ¡kinio senatis gali bÅ«ti atnaujinama, teismas gali spręsti ir savo iniciatyva (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1090/2013).

Teisės normose, reglamentuojančiuose ieÅ¡kinio senatį, nenustatyta kriterijų, pagal kuriuos galima bÅ«tų spręsti, kokios Å¡io termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Tai vertinamoji sÄ voka, kurios turinys atskleidžiamas vertinant kiekvienos konkrečios situacijos aplinkybes. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiÅ¡kinama, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1037/2009).

Tam, kad ieÅ¡kinio senaties terminas bÅ«tų atnaujinamas, pareiÅ¡kėjas turi įvardinti objektyvias priežastis bei pateikti įrodymų, pagrindžiančių ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimÄ (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013).PareiÅ¡kėjas skunde nenurodė jokių objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismÄ ar kreiptis teisinės pagalbos. Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjas dėl kalinimo sÄ lygų jausdamas jo nurodytus iÅ¡gyvenimus, diskomfortÄ , jis turėjo suvokti, jog jo teisės gali bÅ«ti pažeidžiamos ir į tai, kad Lietuvos Respublikos teisės aktai, tarp jų ir CK, reglamentuojantis neturtinės žalos atlyginimo bei ieÅ¡kinio senaties klausimus, yra paskelbti teisės aktų nustatyta tvarka ir visiems prieinami, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atnaujinti ieÅ¡kinio senaties termino, todėl, atsakovui praÅ¡ant, laikotarpiui iki 2014-01-11 taikytina ieÅ¡kinio senatis ir pareiÅ¡kėjo reikalavimo dalis už laikotarpį iki 2014-01-11 atmestina kaip nepagrįsta.

Atitinkamai nevertintinos pareiškėjo nurodytos faktinės aplinkybės, sietinos su minėtu laikotarpiu ir byla nagrinėjama dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo laikotarpiu nuo 2014-01-12 iki 2014-08-01.Pagal Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. 4 d., valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 str.);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Taigi, asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir, kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.Policijos areÅ¡tinių įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimus ginčui aktualiu laikotarpiu nustatė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009-09-29 įsakymu Nr. V-820 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 37:2009 „Policijos areÅ¡tinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 37:2009; nuo 2015-11-01 neteko galios).

Higienos norma HN 37:2009 nustatė, kad policijos areÅ¡tinėse laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka [4.2, 4.22]. Nuoroda 4.2 nukreipia į Suėmimo vykdymo įstatymÄ , o nuoroda 4.22 – į Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintas Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių veiklos taisykles. Pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009-03-10 įsakymo Nr. 5-V-177 2 punktÄ , 2007-05-29 įsakymas Nr. 5-V-356 neteko galios vidaus reikalų ministrui patvirtintinus Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių vidaus tvarkos taisykles.

Tokios taisyklės nėra patvirtintos, taigi atsižvelgiant į Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009-03-10 įsakymo Nr. 5-V-177 2 punktÄ , teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinėms galioja Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007-05-29 įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintos Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių veiklos taisyklės (toliau – Taisyklės). Higienos normoje HN 37:2009 minimali gyvenamosios patalpos norma vienam asmeniui nebuvo nustatyta. Å iÄ normÄ ginčui aktualiu laikotarpiu nustatė Taisyklės. Pagal Å¡ių Taisyklių 80 punktÄ policijos areÅ¡tinių kamerose turi bÅ«ti užtikrintos reikiamos gyvenimo ir buities sÄ lygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nustatytus sanitarijos ir higienos reikalavimus.

Vienam policijos areÅ¡tinėje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali bÅ«ti mažesnis kaip 5 kvadratiniai metrai (sanitarinio mazgo plotas į bendrÄ gyvenamÄ jį plotÄ neįskaičiuojamas). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiÅ¡kose bylose ne kartÄ yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai sprendžiama dėl suėmimo vykdymo teritorinių policijos areÅ¡tinėse sÄ lygų atitikties teisės aktams poįstatyminių teisės aktų lygmenyje turi bÅ«ti atsižvelgiama ne į Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymÄ Nr. V-124, o į Vidaus reikalų ministerijos valdymo srityje priimtÄ norminį teisės aktÄ â€“ Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007-05-29 įsakymu Nr.5-V-356 patvirtintas Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių veiklos taisykles, taip pat į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009-09-29 įsakymu Nr. V-820 patvirtintÄ Lietuvos higienos normÄ HN 37:2009 „Policijos areÅ¡tinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-04-16 nutartį administracinėje byloje Nr. A-678-442/2015, 2015-12-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1189-822/2015, 2015-12-31 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2250-662/2015, 2016-01-16 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1669-575/2016 ir kt.).Atsakovas Alytaus AVPK nurodė, jog pareiÅ¡kėjas areÅ¡tinėje buvo laikomas 2014 metais.

Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo į bylÄ pateiktais oficialiais duomenimis, Å¡ie duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, todėl teismas jais vadovaujasi, spręsdamas pareiÅ¡kėjo reikalavimų pagrįstumÄ (ABTÄ® 56 str.).Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu 2014 m. pareiÅ¡kėjas buvo periodiÅ¡kai laikomas Alytaus AVPK areÅ¡tinės kamerose. Laikotarpyje nuo 2014-01-28 (atvežtas) - 2014-02-04 (iÅ¡vežtas), kameroje Nr. 4 (plotas - 14,9 kv. m) : sausio 28 d. kartu su vienu asmeniu (dviese), jam teko 7,45 kv. m ploto; sausio 29-30 d. kartu su dviem asmenimis (trise), jam teko 4,97 kv. m ploto; sausio 31 d. - vasario 4 d. kartu su vienu asmeniu (dviese), jame teko 7,45 kv. m ploto; 2014-03-18 (atvežtas) - 2014-03-26 (iÅ¡vežtas), kameroje Nr. 4 (plotas - 14,9 kv. m), kartu su trimis asmenimis (keturiese), jam teko 3,725 kv. m ploto; 2014-07-22 (atvežtas) - 2014-08-01 (iÅ¡vežtas) kameroje Nr. 3 (plotas - 14,9 kv.

m) kartu su dviem asmenimis (trise), jam teko 4,97 kv. m ploto.Tokiu bÅ«du 5 kv. m ploto norma pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrinta 22 paras (iÅ¡ viso buvo 28 paras). Dėl nurodytų aplinkybių teismas vertina, kad vieÅ¡ojo administravimo institucija neveikė taip, kaip pagal įstatymus ji ar jos darbuotojai privalėjo veikti ir konstatuoja, jog 22 paras (13 parų- trÅ«ko 0,03 kv. m, o 9 paras trÅ«ko 1,275 kv. m ploto asmeniui) buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė bÅ«ti laikomam AreÅ¡tinėje teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sÄ lygomis.

Pastebėtina, kad galiojantys teisės aktai nenumato, jog skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotÄ turi bÅ«ti įvertintas baldų ar inventoriaus užimamas plotas, tačiau trÅ«kstant teisės aktuose nustatytos ploto normos, kamerose esančių baldų ir inventorius užimamas plotas dar labiau apribojo jo judėjimo kamerose galimybes. Konstatavus gyvenamojo ploto normos pažeidimÄ , spręstina, kad kameroje buvusių baldų užimamas plotas santykinai mažino vienam asmeniui tekusį gyvenamÄ jį plotÄ .

PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad dėl netinkamų laikymo AreÅ¡tinėje sÄ lygų jam trÅ«kdavo oro, buvo netinkama ventiliacija.Higienos normos HN 37:2009 6 punkte numatyta, kad policijos areÅ¡tinėse laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Higienos normoje HN 37:2009 taip pat nurodoma, jog policijos areÅ¡tinės kameros turi bÅ«ti vėdinamos per langus (orlaides), iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (23 p.). PareiÅ¡kėjas į bylÄ nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo argumentus dėl Alytaus AVPK areÅ¡tinės kamerų netinkamos ventiliacijos.

Atsakovas į bylÄ pateikė duomenis apie Alytaus visuomenės sveikatos centro Alytaus AVPK areÅ¡tinėje atliktÄ patikrinimÄ 2014-06-02 (b. l. 29-31). Patikrinimo metu nustatyta, kad patalpos vėdinamos per langus (dėl geresnės oro apykaitos orlaidės vasaros metu iÅ¡imamos), kamerose įrengta paduodamoji ventiliacija, pažeidimų dėl patalpų vėdinimo nenustatyta. Todėl teismas neturi pagrindo iÅ¡vadai, kad pareiÅ¡kėjas dėl kamerų vėdinimo galėjo patirti papildomus nepatogumus. Akivaizdu, kad tinkamos aplinkos, gyvenimo sÄ lygų AreÅ¡tinės kamerose sukÅ«rimas priklauso ir nuo pačių nuteistųjų bei paties pareiÅ¡kėjo valios.

Teismas byloje nenustatė, jog pats pareiÅ¡kėjas dėl galimai netinkamų gyvenimo sÄ lygų AreÅ¡tinėje buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimÄ si nebÅ«tų reagavusios.PareiÅ¡kėjas teigia, kad jį laikant Alytaus AVPK areÅ¡tinėje, jo teisės buvo pažeistos ir dėl to, kad kameros patalpoje buvo netinkamas apÅ¡vietimas. Higienos normos HN 37:2009 21 punkte nustatė, kad policijos areÅ¡tinės kameroje turi bÅ«ti skaidraus stiklo langai. NatÅ«ralaus apÅ¡vietimo koeficientas turi bÅ«ti 0,5 %.

Areštinių kamerų ir karcerio dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. Alytaus visuomenės sveikatos centro 2014-06-02 patikrinimo akte Nr. PA-131 užfiksuota, kad kameros apšviečiamos liuminescencinėmis lempomis, kamerų langai pakeisti, langų stiklai matiniai, ant langų pritvirtintos metalinės grotos. Higienos normos HN 37:2009 pažeidimų nenustatyta. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes bei į tai, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, paneigiančių minėtų patikrinimų metu nustatytus faktus, teismas atmeta pareiškėjo argumentus dėl to, kad kamerose buvo netinkamas apšvietimas kaip nepagrįstus.Pareiškėjas taip pat skunde teigia, jog nebuvo įrengtas tinkamai tualetas, t.y. nebuvo užtikrintas privatumas.

Taisyklių 7.13 p. nustatyta, kad policijos areštinėje laikomi asmenys turi teisę naudotis tualetu, kuris turi būti įrengtas taip, kad nebūtų žeminama žmogaus garbė ir orumas. Koks tualeto įrengimas laikytinas nežeminančiu žmogaus garbės ir orumo, minėtame teisės akte nenustatyta. Higienos normos HN 37:2009 20 p. buvo nustatyti sanitarinio mazgo įrengimui keliami reikalavimai. Remiantis šio teisės akto nuostata, policijos areštinės kameroje turėjo būti įrengtas sanitarinis mazgas, kuris privalėjo būti atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120-130 cm aukščio pertvara; jame turėjo būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema, unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė), atskira patalpų oro šalinimo sistema.

Bylos įrodymai patvirtina, kad sanitariniai mazgai Alytaus AVPK areÅ¡tinėje nuo likusio kameros ploto atskirti pertvara, tačiau durų nebuvo įrengta, kadangi tai nenumatė teisės aktai.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodęs, jog vien pačios sienelės (net ir tinkamo aukščio) įrengimas savaime nelemia, jog bus įvykdyti teisės aktuose iÅ¡dėstyti reikalavimai. Sienelės įrengimas turi garantuoti tokiu teisiniu reguliavimu siekiamo tikslo – užtikrinti pakankamÄ asmens privatumÄ naudojantis sanitariniu mazgu.

Saugumo užtikrinimas areÅ¡tinės kamerose negali paneigti asmens teisės į privatumÄ naudojantis sanitariniu mazgu. Å iuo atveju turi bÅ«ti parenkami tokie areÅ¡tinės kamerose laikomų asmenų saugumo užtikrinimo bÅ«dai, kurie nesikirstų su pagrindinėmis žmogaus teisėmis, įtvirtintomis Konvencijoje.Naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje Å¡iuo aspektu laikomasi pozicijos, kad toks (tik perskyrimas sienele) sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas kalinamų asmenų privatumo užtikrinimas (žr., pvz., 2016 m. sausio 21 d. nutartį adm. byloje Nr. A-257-442/2016, 2017 m. balandžio 12 d. nutartis adm. byloje Nr. A-309-438/2017).

Todėl, aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjas naudojosi tualetu, kuris nebuvo tinkamai atskirtas nuo bendros kameros erdvės, ne tik ribojo jo privatumÄ , bet sukėlė jam ir kitokius nemalonius iÅ¡gyvenimus.PareiÅ¡kėjas taip pat žalÄ kildina iÅ¡ to, jog kameroje buvo tik vienas kiÅ¡tukinis lizdas, todėl negalėdavo žiÅ«rėti televizoriaus. AreÅ¡tinės įrengimÄ reglamentuojančiuose teisės aktuose nenustatyta, kad kamerose privalo bÅ«ti įrengti elektros kiÅ¡tukiniai lizdai, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai atmestini.PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ sieja su netinkamu kameros inventoriumi, t. y. buvo įrengta medinė be durelių su sulaužytomis lentynomis spintelė.

Nurodo, kad dėl to neturėjo kur laikyti higienos priemonių, maisto, todėl asmeninius daiktus laikė ant grindų. PareiÅ¡kėjas į bylÄ nepateikė jokių minėtas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Alytaus visuomenės sveikatos centro 2014-06-02 patikrinimo akte Nr. PA-131 nurodoma, kad Alytaus AVPK areÅ¡tinės kamerose yra įrengtos medinės spintelės. Patikrinimo akte konstatuota, kad atlikus patikrinimÄ jokių Higienos normos HN 37:2009 pažeidimų nustatyta nebuvo. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas buvimo Alytaus AVPK metu jokių nusiskundimų areÅ¡tinės pareigÅ«nams dėl lovos, lentynėlės, spintelės ar kito inventoriaus nebuvo pareiÅ¡kęs. PareiÅ¡kėjas nepateikė teismui įrodymų, jog jo laikymo Alytaus AVPK metu kamerų įrengimo trÅ«kumai buvo ir jis dėl to kreipėsi į įstaigos administracijÄ (ABTÄ® 56 str. 1 d.).

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , pareiÅ¡kėjo argumentai dėl netinkamo kameros inventoriaus laikytini deklaratyviais, todėl atmestini.PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, jog buvo patalpintas į kamerÄ su rÅ«kančiais asmenimis ir todėl pats pradėjo rÅ«kyti. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, jog nerÅ«kančio asmens laikymas laisvės atėmimo įstaigos kameroje kartu su rÅ«kančiaisiais pažeidžia teisės aktų (Tabako kontrolės įstatymo 19 str. 1 d. 3 p. ir 4 d. ir Lietuvos higienos normos HN 76:2010 6 ir 14 p.) nuostatas bei nerÅ«kančio asmens teisę į jų sveikatai saugiÄ aplinkÄ .

Kita vertus, vertinant, ar laisvės apribojimo institucija nevykdė pareigos imtis priemonių apsaugoti nuteistuosius nuo žalingų pasyvaus rÅ«kymo pasekmių, reikÅ¡minga aplinkybe laikomas ir pareiÅ¡kėjo kreipimasis į laisvės apribojimo institucijos administracijÄ su praÅ¡ymu užtikrinti sveikatai nekenksmingas sÄ lygas, duomenų, kad pareiÅ¡kėjas yra nerÅ«kantis asmuo, buvimas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1237/2013; 2013 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-1396/2013).Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas dėl laikymo kartu su rÅ«kančiais asmenimis bÅ«tų teikęs skundus administracijai, taip pat nėra kitų duomenų, kurie galėtų patvirtinti abstraktaus pobÅ«džio pareiÅ¡kėjo teiginius apie laikymÄ kartu su rÅ«kančiais asmenimis.

Todėl teismas sprendžia, jog Å¡iuo atveju negalima konstatuoti atsakovo neteisėtų veiksmų ar neveikimo dėl Tabako kontrolės įstatymo, Lietuvos higienos normos HN 76:2010 numatytų reikalavimų įgyvendinimo, jų nesilaikymÄ .Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs teisminę praktikÄ , jog reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ turi bÅ«ti pagrįstas ne vien tik deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais, bet ir pačios žalos padarymu (ABTÄ® 15 str., 21 str.). Nors pareiÅ¡kėjas tvirtina, kad dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų patyrė didelį fizinį bei dvasinį diskomfortÄ , didelius nepatogumus, pažeminimÄ , stresÄ , tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų į bylÄ nepateikė.

Administracinėje byloje nėra jokių duomenų apie pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant dėl kalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio (ABTÄ® 56 str.). IÅ¡ to seka, kad vien tik deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiai, kuriuos pareiÅ¡kėjas iÅ¡dėstė savo skunde teismui, apie dvasinius sukrėtimus, neigiamus iÅ¡gyvenimus, neturtinės žalos atlyginimui nelaikytinas pakankamu pagrindu (iÅ¡skyrus minimalaus gyvenamojo ploto normos neužtikrinimo atvejus).

Å iuo atveju ABTÄ® normos pareiÅ¡kėjui numato pareigÄ Ä¯rodyti, kad tokie veiksmai tiesiogiai įtakojo pareiÅ¡kėjÄ ir Å¡i įtaka sukėlė jam neigiamas pasekmes bei neteisėtai suvaržė asmens teises ir laisves (ABTÄ® 15 str., 21 str., Teismų įstatymo 33 str., LVAT teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A4-246/2007 ir kt.). Atsižvelgiant į CK 6.250 str. 1 d. prasmę, teismas pabrėžia, jog priteisiant neturtinės žalos atlyginimÄ , turi bÅ«ti vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytÄ Å¾alÄ , atkurti pažeistų teisių pusiausvyrÄ ir suponuojančiais pareigÄ preciziÅ¡kai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes.

Neturtinės žalos prigimtis lemia tai, kad nėra galimybės Å¡iÄ Å¾alÄ tiksliai apskaičiuoti, grÄ Å¾inti nukentėjusįjį į buvusiÄ padėtį ar rasti tikslų piniginį tokios žalos ekvivalentÄ . Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o jÄ patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikÅ¡mingų kriterijų, o teismas pagal teisinius kriterijus nustato priteistinÄ neturtinės žalos dydį. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡oma atlyginti neturtinės žalos suma vertinama kaip nevaržanti teismo diskrecijos nustatyti neturtinės žalos dydį konkrečioje byloje ir yra tik viena reikÅ¡mingų bylai aplinkybių, į kuriÄ teismas turi atsižvelgti.

Kaip jau buvo paminėta, kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatyti CK 6.250 str. 2 d., o jų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis. Kiekvienu konkrečiu atveju yra pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas privalo spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtÄ neturtinę žalÄ dydžio, aiÅ¡kindamasis bei vertindamas individualias administracinei bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, kurie reikÅ¡mingi nustatant tokio pobÅ«džio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo Å¡iuo konkrečiu atveju reikÅ¡mingais pripažintus kriterijus.

Be to, sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, atsižvelgtina ir į tokias reikÅ¡mingas bendro pobÅ«džio aplinkybes, kaip bendra Å¡alies ekonominė situacija, pragyvenimo lygis bei bendrieji teisės principai. Atsižvelgdamas į Teismų įstatymo 33 str., Konstitucinio teismo 2006-03-28 nutarimo imperatyvias nuostatas, teismas pabrėžia, kad LAT dar 2006-05-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006 suformavo teismų praktikÄ (Teismų įstatymo 33 str.), jog neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis.

Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tik tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt. (CK 6.250 str. 1 d.).

Akcentuotina ir tai, kad bylų nagrinėjimo procese vyrauja proceso Å¡alių rungtyniÅ¡kumo, lygiateisiÅ¡kumo principai, kurių realų įgyvendinimÄ proceso metu privalo garantuoti teismas. NežiÅ«rint to, teismas, bÅ«damas aktyvus, savo iniciatyva ABTÄ® 12 str. nuostatų pagrindu padėjo pareiÅ¡kėjui ginti jo teigimu pažeistas jo subjektines teises ir to pasėkoje iÅ¡ atsakovo savo iniciatyva iÅ¡reikalavo visÄ eilę įrodymų, kuriuos ABTÄ® iÅ¡ esmės įpareigojo pateikti patį pareiÅ¡kėjÄ (ABTÄ® 24-25 str.).

Pats pareiÅ¡kėjas, visiÅ¡kai nesirÅ«pindamas savo skundo teiginių pagrindimu faktiniais duomenimis, tik deklaratyviai nurodė, jog jo paminėtos faktinės aplinkybės (atsakovo veiksmai, neveikimas) pažeidžia jo teises ir, jo manymu, duoda pagrindÄ reikalauti neturtinės žalos atlyginimo ir, be to, visiÅ¡kai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (iÅ¡gyvenimų), taip pat ir bÅ«tinojo (tiesioginio) priežastinio ryÅ¡io. Kaip jau buvo paminėta, sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK6.271 str.), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kėjo) nurodyta neturtinė žala (pasekmės), kuriÄ teismas galėtų įvertinti pinigais.

LVAT iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija dar 2008-04-16 sprendime administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 (ABTÄ® 15 str., 21 str., Teismų įstatymo 33 str.) imperatyviai pabrėžė, kad įrodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai - t. y. tokie faktai, kurie yra pakankamas pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). PareiÅ¡kėjui tik įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sÄ lygoti neigiamÄ poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius iÅ¡gyvenimus), gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas.

Å i argumentacija taikytina ir pareiÅ¡kėjo skundo argumentams dėl patirtų dvasinių iÅ¡gyvenimų ir pan. (ABTÄ® 56 str.). Ginčo situacijoje taip pat bÅ«tina įvertinti neteisėtų veiksmų pobÅ«dį, jų mastÄ ir įtakÄ pareiÅ¡kėjui ta prasme, ar tokie (neteisėti) veiksmai Konvencijos 3 str., Konstitucijos 21 str. taikymo prasme galėtų bÅ«ti laikomi asmens kankinimu, žiauriu, nežmoniÅ¡ku ar žeminančiu asmens orumÄ elgesiu. Ä®vertinęs nustatytas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjui atsiradusių neigiamų pasekmių (iÅ¡skyrus minimalaus gyvenamojo ploto neužtikrinimo dalyje) nėra pagrindo vertinti kaip kankinimÄ , žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį asmens orumÄ elgesį Konvencijos 3 str. kontekste.

Konstitucijos 22 str. 4 d. numato, kad įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavaliÅ¡ko ar neteisėto kiÅ¡imosi į jo asmeninį ir Å¡eimyninį gyvenimÄ , kėsinimosi į jo garbę ir orumÄ . Teismas, įvertinęs pateiktų įrodymų visetÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad byloje nėra pakankamo pagrindo įrodymų iÅ¡vadai, jog atsakovo veiksmais tiesiogiai buvo pažeistos paminėtose konstitucinėse normose įtvirtintos vertybės pilnoje Konvencijos 3 str. turinio apimtyje (ABTÄ® 56 str.).

Pagal nusistovėjusiÄ Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ , Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 str. nustatyta susitariančiųjų Å¡alių pareiga kiekvienam jų jurisdikcijai priklausančiam asmeniui garantuoti konvencijoje numatytas teises ir laisves, taikoma kartu su Konvencijos 3 str., lemia reikalavimÄ , kad valstybės imtųsi priemonių užtikrinti, kad jų jurisdikcijai priklausantys asmenys nepatirtų kankinimų ar nežmoniÅ¡ko arba žeminančio elgesio ar baudimo, įskaitant ir tokį privačių asmenų elgesį (EŽTT 2011-05-01 sprendimas E. v.

Turkija (pareiÅ¡kimas Nr. 19506/05), 2001-05-10 sprendimas Z. ir kt. v. Jungtinė Karalystė (pareiÅ¡kimas Nr. 29392/95), 1998-09-23 sprendimas A. v. Jungtinė Karalystė (pareiÅ¡kimas Nr. 25599/94)). Ginčo situacijoje svarbu ir tai, kad byloje nėra įrodymų, jog pareiÅ¡kėjas jo laikymo Alytaus AVPK areÅ¡tinėje metu bÅ«tų kreipęsis į administracijÄ ar kitas institucijas su skundais dėl blogų sÄ lygų. Ä®vertinus pateiktų įrodymų visetÄ teismui nekyla abejonių, kad dėl netinkamo kalinimo sÄ lygų (per mažo gyvenamojo ploto, privatumo neužtikrinimo) pareiÅ¡kėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, iÅ¡gyvenimų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis - t.y. pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ .

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktikÄ , yra konstatavęs, kad galimybės nebuvimas kalinamojo patalpinti į kamerÄ , atitinkančiÄ teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 str. 1 d. nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (LVAT administracinė byla Nr. A438-121/2009).Atsižvelgiant į nustatytų pažeidimų mastÄ , pobÅ«dį ir jų trukmę, į tai, jog mažesnio nei teisės aktais numatyto ploto sÄ lygomis pareiÅ¡kėjas nebuvo laikomas nepertraukiamai, dalį laikotarpio gyvenamojo ploto norma buvo pažeista labai nežymiai, atsižvelgiant į Å¡iuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 150 Eur ir Å¡i suma priteistina iÅ¡ atsakovo.

Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.R. v Spain ir kt.).

LVAT jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjo skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti Rimvydui Čirbai (a.k. (duomenys neskelbtini)) iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 150 Eur (Å¡imtÄ penkiasdeÅ¡imt eurų) neturtinei žalai atlyginti.Sprendimas per vienÄ mėnesį dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                                              Jolanta Medvedevienė