a87246ce-dfca-47da-97fe-3eb153a78d32 · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. Iv-2110-554/2014.Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01999-2014-9.Procesinio sprendimo kategorija: 15.2.3.2.; 21.; 74.(S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gegužės 4 d.Kaunas            Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Algis Markevičius,           sekretoriaujant Vaidai MartusevičiÅ«tei,           dalyvaujant atsakovo – Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, atstovui Erikai Zakarauskaitei,            nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui – B.J.,           vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo B.J. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo ir n u s t a t ė :

         PareiÅ¡kėjas skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismÄ ir prašė priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 2896,20 EUR neturtinės žalos atlyginimui dėl netinkamų įkalinimo sÄ lygų sudarymÄ už laikotarpį nuo 2014-03-27 iki 2014-12-23. PareiÅ¡kėjas skunde (b.l. 9), kuris atsakovui iÅ¡siuntimui buvo įteiktas 2014-12-23 (b.l.

10) nurodė, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atlikinėjo nepakeliamomis ir nežmoniÅ¡komis sÄ lygomis. Gyvenamojoje patalpoje gyveno 10 asmenų, o patalpos plotas tik apie 16,70 kv.m.. Dėl to pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrintas jam garantuotas teisės aktų 3,1 kv.m. minimalus asmeninis plotas gyvenamojoje patalpoje. Be to, iÅ¡ Å¡io ploto normos turi bÅ«ti iÅ¡skaičiuotas baldų plotas. Dėl mažo ploto pareiÅ¡kėjas buvo priverstas visÄ laikÄ gulėti, kadangi vaikščioti dėl ploto trÅ«kumo vietos nepakako.

NežiÅ«rint to, gyvenamojoje patalpoje buvo mažai baldų, todėl valgyti jis buvo priverstas sėdint lovoje.           Atsakovas ir atsakovo atstovas teismo prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .         Atsakovas atsiliepime į skundÄ (b.l. 11-14) nurodė, taip pat atsakovo atstovas paaiÅ¡kino teismo posėdžio metu, kad pareiÅ¡kėjui buvo paskirta gyventi nuo 2014-04-01 iki 2014-04-15 6 bÅ«rio patalpoje Nr. 1, kuri yra 74,90 kv.m. ploto ir skirta gyventi 30 asmenų.

Nuo 2014-04-15 iki 2014-08-19 pareiÅ¡kėjas gyveno 1 bÅ«rio patalpoje Nr. 2, kuri yra 21,39 kv.m. ploto ir ji skirta gyventi 10 asmenų. Nuo 2014-08-19 pareiÅ¡kėjas buvo grÄ Å¾intas gyventi į 1 bÅ«rio patalpÄ Nr. 2, kuri yra 21,39 kv.m. ploto ir skirta gyventi 10 asmenų. Galiojantys teisės aktai numato pareigÄ pareiÅ¡kėjui užtikrinti minimalų 3,1 kv.m. plotÄ vienam asmeniui. Atsakovas ir jo atstovė atkreipė dėmesį, kad pareiÅ¡kėjas bausmę atlikinėjo ne kamerų tipo patalpose ir todėl turėjo galimybę vaikščioti po visÄ lokalinio sektoriaus teritorijÄ .

Jis taip pat turėjo teisę lankytis bibliotekoje, koplyčioje ir t.t.. Be to, galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato, kad skaičiuojant ploto normÄ , bÅ«tų privaloma iÅ¡minusuoti baldų plotÄ . PareiÅ¡kėjo argumentai dėl valgymo lovoje yra nepagrįsti, kadangi nuteistieji maitinami valgyklos patalpose pagal iÅ¡ anksto patvirtintÄ darbotvarkę. Be to, maistÄ taip pat galima gaminti ir prie bÅ«rių esančiose virtuvėlėse. PareiÅ¡kėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jam dėl atsakovo veiksmų bÅ«tų atsiradę neigiamos pasekmės, kurias bÅ«tų galima įvardinti kaip neturtinę žalÄ .

Atlikdamas bausmę pareiÅ¡kėjas į administracijÄ nesikreipė dėl įkalinimo sÄ lygų pagerinimo, taip pat dėl perkėlimo į kitÄ bÅ«rį ryÅ¡ium su ploto stoka.            PareiÅ¡kėjo skundas patenkintinas iÅ¡ dalies.Teismui pateiktų įrodymų visetas patvirtina teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, kad pareiÅ¡kėjas nuo 2014-03-27 terminuoto laisvės atėmimo bausmę atlieka už eilės tyrinių nusikaltimų padarymÄ (b.l. 15, 55, TIS LIteko duomenys – Ukmergės rajono apylinkės teismo baudžiamojo byla Nr. I-4-161/2014).

PareiÅ¡kėjas 2014-12-23 (b.l. 9, 10) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismÄ ir prašė priteisti iÅ¡ atsakovo dėl neteisėtų veiksmų (neveikimo) patirtÄ neturtinę žalÄ , kuriÄ jis patyrė atlikdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmę PravieniÅ¡kių PN-AK. Pateikti duomenys patvirtina, kad PravieniÅ¡kių PN-AK pareiÅ¡kėjas gyveno nuo 2014-04-01 iki 2014-04-15 6 bÅ«rio patalpoje Nr. 1, kuri yra 74,90 kv.m. ploto ir skirta gyventi 30 asmenų (plotas 1 asmeniui – 2,50 kv.m.).

Nuo 2014-04-15 iki 2014-08-19 jis gyveno 1 bÅ«rio patalpoje Nr. 2, kuri yra 21,39 kv.m. ploto ir skirta gyventi 10 asmenų (plotas vienam asmeniui – 2,12 kv.m.). Nuo 2014-08-19 pareiÅ¡kėjas buvo grÄ Å¾intas gyventi į 1 bÅ«rio patalpÄ Nr. 2, kuri yra 21,39 kv.m. ploto ir skirta gyventi 10 asmenų (plotas 1 asmeniui – 2,12 kv.m.)(b.l. 12, 15, 17). Ä® Psichologinę tarnybÄ pareiÅ¡kėjas kreipėsi ne dėl įkalinimo metu buvusių sÄ lygų sukeltų pasekmių, o tik norėdamas, jog jam bÅ«tų taikomas lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos namų (b.l. 16). 1 lokalinio sektoriaus kiekvienas nuteistųjų bÅ«rys turi atskirÄ virtuvėlę maistui ruoÅ¡ti (b.l. 17).

PareiÅ¡kėjas pagal iÅ¡ anksto patvirtintÄ dienotvarkę buvo maitinamas valgyklos patalpose (b.l. 18-31), kurių patalpos ir patiekiamas maistas atitinka pagrindinius Lietuvos higienos normų reikalavimus (b.l. 32-38).           PareiÅ¡kėjas 2896,20 EUR neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ PravieniÅ¡kių PN-AK administracijos pareigÅ«nų veiksmų (neveikimo), kai jam nebuvo užtikrintas minimalus (3,1 kv.m.) gyvenamasis plotas ir iÅ¡ to kilusių pasekmių – buvo priverstas pastoviai gulėti lovoje, o valgyti maistÄ tik sėdėdamas lovoje.         Teismas pabrėžia, kad Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 1 str. 1 d. nustato, jog Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo įstatymai nustato bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkÄ , sÄ lygas ir principus.

BVK 10 str. 1 d., reglamentuojanti nuteistųjų teisinę padėtį, numato, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. BVK 10 str. 2 d. nustato, kad bausmes atliekančių užsieniečių teisinę padėtį taip pat nustato Lietuvos Respublikos įstatymai, reglamentuojantys šių asmenų teises, laisves bei pareigas jiems esant Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis.

Iš to seka pagrįsta išvada, jog pareiškėjas objektyviai negali turėti LR piliečio teisių pilna apimtimi ir jo teisės pagrįstai gali būti ribojamos labiau negu kitų, jokių įstatymu uždraustų pavojingų veikų nepadariusių (ir, tuo pačiu, nepadariusių tyrinių nusikaltimų), asmenų (ABTĮ 57 str.).            Teismas taip pat pažymi, kad žalos (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) atlyginimo pagrindus, dydį ir būdus pagrinde nustato Civilinio kodekso (toliau – CK) normos, reglamentuojančios civilinę atsakomybę.

CK nuostatos taip pat reglamentuoja žalos, atsiradusios dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimo tvarkÄ . Be to, ABTÄ® 15 str. 1 d. 3 p. numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia ir bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo vieÅ¡ojo administravimo srityje, atlyginimo. Žala turi bÅ«ti atlyginta, kai institucija (jos pareigÅ«nas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 str.).

Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalÄ pagal CK 6.271 str. nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

CK 6.271 str. 1 d. yra nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos 4 sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 str. yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, vieÅ¡ajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sÄ lygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryÅ¡io buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

         Teismas, vertindamas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, atkreipia dėmesį, kad LVAT jau yra suformavęs teisminę praktikÄ , kurios keisti ir, tuo pačiu, faktines aplinkybes vertinti kitaip, nėra jokio pagrindo, jog reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ turi bÅ«ti pagrįstas ne vien tik deklaratyvaus pobÅ«džio nekonkrečiais teiginiais, pareiÅ¡kėjo abstrakčiais pamÄ stymais, teisės aktais nepagrįstų pageidavimų nepildymu, bausmės sukeliamais nepatogumais ir t.t., bet ir pačios žalos realiu padarymu (ABTÄ® 13 str., 20 str.).

IÅ¡ to seka, kad vien tik pareiÅ¡kėjo skundo teiginiai apie blogas bausmės atlikimo sÄ lygas jam sukėlė dvasinius iÅ¡gyvenimus, nežmoniÅ¡kas kančias, kurios prilyginamos kankinimui, neturtinės žalos atlyginimui nelaikytinas pakankamu pagrindu (ABTÄ® 57 str.). Å iuo atveju ABTÄ® normos pareiÅ¡kėjui numato pareigÄ Ä¯rodyti, kad tokie veiksmai buvo realÅ«s, tęsėsi ilgÄ laikÄ ir tiesiogiai įtakojo pareiÅ¡kėjÄ bei Å¡i įtaka sukėlė jam neigiamas pasekmes, taip pat neteisėtai suvaržė asmens teises bei laisves (ABTÄ® 13 str., 20 str., Teismų įstatymo 33 str., LVAT teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A4-246/2007 ir kt.).

Be to, atsižvelgiant į CK 6.250 str. 1 d. prasmę, teismas pabrėžia, jog priteisiant neturtinės žalos atlyginimÄ , turi bÅ«ti vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytÄ Å¾alÄ , atkurti pažeistų teisių pusiausvyrÄ ir suponuojančiais pareigÄ preciziÅ¡kai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes.

Neturtinės žalos prigimtis lemia tai, kad nėra objektyvios galimybės Å¡iÄ Å¾alÄ tiksliai apskaičiuoti, grÄ Å¾inti nukentėjusįjį į buvusiÄ padėtį ar rasti tikslų piniginį tokios žalos ekvivalentÄ . Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o jÄ patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikÅ¡mingų kriterijų, o teismas pagal teisinius kriterijus nustato priteistinÄ neturtinės žalos dydį. Teismas pabrėžia, kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡oma atlyginti neturtinės žalos suma vertinama kaip nevaržanti teismo diskrecijos nustatyti neturtinės žalos dydį konkrečioje byloje ir yra tik viena reikÅ¡mingų bylai aplinkybių, į kuriÄ teismas turi atsižvelgti.

Kaip jau buvo paminėta, kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatyti CK 6.250 str. 2 d., o jų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis. Kiekvienu konkrečiu atveju yra pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas privalo spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtÄ neturtinę žalÄ dydžio, aiÅ¡kindamasis bei vertindamas individualias administracinei bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, kurie reikÅ¡mingi nustatant tokio pobÅ«džio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo Å¡iuo konkrečiu atveju reikÅ¡mingais pripažintus kriterijus.

Be to, sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, atsižvelgtina ir į tokias reikÅ¡mingas bendro pobÅ«džio aplinkybes, kaip bendra Å¡alies ekonominė situacija, pragyvenimo lygis bei bendrieji teisės principai. Atsižvelgdamas į Teismų įstatymo 33 str., Konstitucinio teismo 2006-03-28 nutarimo imperatyvias nuostatas, teismas pabrėžia, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas dar 2006-05-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006 suformavo teismų praktikÄ (Teismų įstatymo 33 str.), jog neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis.

Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt. (CK 6.250 str. 1 d.).

ABTÄ® 57 str. 6 d. įtvirtina imperatyviÄ nuostatÄ , kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais arba abstrakčiais pareiÅ¡kėjo pamÄ stymais, jo noru gyventi geresnėse sÄ lygose negu daugelis asmenų, kurie buvo nukentėję nuo nusikalstamų veikų ir kurie niekada nėra padarę nusikalstamų veikų ir pavyzdingai laikosi įstatymų bei visuomenės moralės normų.

Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 57 str. 6 d. turinio analizės taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.         Ginčo situacijoje aktualu tai, kad nuo 2010-04-30 įsigaliojo 2010-04-26 Teisingumo ministro įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl Teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymo Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“, kurio 11-1.1 p. ir 11-1.2 p. buvo nustatytas vienam nuteistajam turinčio tekti minimalaus ploto reikalavimas.

Taisyklių 11-1.1 p. nustatė minimalų 3,1 kv.m. gyvenamųjų patalpų plotÄ vienam nuteistajam bendrabučio tipo patalpose, o 11-1.2 p. – ne mažesnį kaip 3,6 kv.m. plotÄ asmeniui, laikomam pataisos namų kamerų tipo patalpose.          Teismui pateiktų įrodymų visetas taip pat patvirtina, kad pareiÅ¡kėjo nurodytu laikotarpiu, jam atliekant terminuoto laisvės atėmimo bausmę, nuo 2014-04-01 iki 2014-12-23 jam nebuvo užtikrintas minimalus 3,1 kv.m. gyvenamasis plotas (vidutiniÅ¡kai teko apie 2,30 kv.m.)(b.l. 15, 17).

         Teismas akcentuoja, kad bausmės atlikimo vietos yra specifinės įstaigos ir gyvenamųjų patalpų sÄ voka Å¡ių įstaigų veiklos kontekste turi bÅ«ti suprantama taip, kaip nustato specialieji laisvės atėmimo vietų įstaigų veiklÄ reglamentuojantys teisės aktai bei LVAT suformuota praktika (ABTÄ® 13 str., 20 str., 2013-02-04 LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A146-170/2013, 2013-05-09 LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A756-913/2013 ir kt.). Gyvenamosios patalpos sÄ voka laisvės atėmimo vietų patalpų prasme apibrėžta Lietuvos higienos normoje HN 76:2010, kurioje nurodyta, kad gyvenamosios patalpos – tai bendrabučių gyvenamieji kambariai, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų kambariai, kameros tipo patalpos, baudos, drausmės izoliatorių, kalėjimų, karcerio, tardymo izoliatoriaus, areÅ¡tinių kameros, karantino (izoliavimo) patalpos.

Teisės aktai nenumato, kad į gyvenamosios patalpos plotÄ neturi bÅ«ti įskaičiuotas lovų, stalų, kėdžių ir t.t. plotas. Be to, skaičiuojant ir nusikaltimų nepadariusių asmenų patalpų gyvenamÄ jį arba bendrÄ jį plotÄ , stalų, kėdžių, lovų plotas iÅ¡ pvz. gyvenamojo namo ploto neiÅ¡skaičiuojamas (ABTÄ® 10 str.). Iki 2010-04-11 galiojusios Higienos normos HN 76:1999 6.15 p. (2 lentelė), nustatant ploto normÄ vienam asmeniui, taip pat buvo nurodyta, kad Å¡i norma (ne mažiau kaip 3 kv.m. vienam žmogui) yra taikoma pataisos įstaigų bendrabučio gyvenamajam kambariui.

Teismas taip pat akcentuoja, kad sprendžiant ginÄÄ dėl neturtinės žalos, kuri kildinama iÅ¡ to, kad pataisos namuose nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma vienam asmeniui, į bÅ«rio (brigados) gyvenamosios sekcijos bendrojo naudojimo patalpų (taip pat ir lokalinio sektoriaus) plotÄ atsižvelgtina vertinant tik bendrÄ sias bausmės atlikimo sÄ lygas ir neatsižvelgiama vertinant minimalaus ploto užtikrinimÄ vienam nuteistajam (ABTÄ® 57 str.).IÅ¡ pareiÅ¡kėjo skundų argumentų matyti, jog neturtinę žalÄ jis kildina ir iÅ¡ to, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma.

Teismas Å¡ių argumentų kontekste pabrėžia, kad net ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nėra konkrečiai nustatyta, koks plotas turėtų bÅ«ti skirtas kalinamajam pagal KonvencijÄ . Be to, vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada suponuoja iÅ¡vadÄ , kad buvo pažeistas Konvencijos 3 str.. Europos Žmogaus Teisių Teismas, vertindamas įkalinimo sÄ lygas, atsižvelgia į daugelį aplinkybių, tokių kaip galimybės nuoÅ¡aliai pasinaudoti tualetu, turėti ventiliacijÄ , gauti natÅ«ralios Å¡viesos, įkalinimo tam tikromis sÄ lygomis trukmę, fizines ir psichines įkalintojo savybes, kalinčio asmens amžių, lytį, sveikatos bÅ«klę ir t.t..

Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (EŽTT 2000-10-26 sprendimas byloje Kudła prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001-07-24 sprendimas ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98). Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 str. reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus - jis priklauso nuo aplinkybių visumos - elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 str. yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 str. nesuderinamu bÅ«du (EŽTT 2001-04-21 sprendimas byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).

Kaip jau buvo paminėta, laikotarpiu nuo 2014-04-01 iki 2014-12-23 pataisos namų administracija neužtikrino pareiÅ¡kėjui 3,1 kv.m. minimalaus ploto bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, todėl yra pagrindas iÅ¡vadai, kad pareiÅ¡kėjo subjektinė teisė atlikti bausmę tinkamo ploto gyvenamosiose patalpose minėtu laikotarpiu nors ir nežymiai, bet buvo pažeista (ABTÄ® 57 str.). NežiÅ«rint to, administracinėje byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas atliko bausmę žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis - t.y. grubiai pažeidžiančiomis Konvencijos 3 str. nuostatas, sÄ lygomis, kurios gali bÅ«ti prilyginamos žmogaus kankinimui.

Administracinėje byloje nėra duomenų, kad pataisos namuose pareiÅ¡kėjas buvo kaip nors iÅ¡skirtas iÅ¡ kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors bÅ«du tikslingai buvo bloginamos bausmės atlikimo sÄ lygos. Ginčo kontekste svarbios ir bausmės atlikimo pataisos namuose bendrosios sÄ lygos - t.y., kad Å¡i įstaiga nėra kalėjimas ar kamerų tipo pataisos įstaiga, jog Å¡ioje įstaigoje atliekantys bausmę nuteistieji turi reglamentuotÄ judėjimo laisvę bei galimybes užsiimti leistina veikla.

Nuteistieji gyvena bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, kurios susideda iÅ¡ bendro miegamojo ir nuo jo atskirtų bendro naudojimo patalpų. Jie turi judėjimo laisvę lokalinio sektoriaus teritorijose, taip pat gali sportuoti įrengtose salėse ir aikÅ¡telėse, lankyti koplyčiÄ , organizuojamus renginius, užsiimti kita leistina veikla, dalyvauti socialinėse programose, dirbti ir t.t.. Taigi, buvimas gyvenamojoje patalpoje bei laisvalaikio kambaryje yra privalomas tik pagal dienotvarkę skirtu laiku arba nerandant kito užsiėmimo laisvalaikiu.

PareiÅ¡kėjas Å¡ių aplinkybių iÅ¡ esmės neginčija. Atsižvelgiant į tai, galima daryti iÅ¡vadÄ , jog santykinai maÅ¾Ä patalpų plotÄ , kitas netinkamas gyvenimo sÄ lygas (laisvalaikio kambario nebuvimÄ ), kompensavo suteikta judėjimo laisvė lokalinio sektoriaus ribose, darbo zonoje (ABTÄ® 57 str.). Teismas taip pat pažymi, kad pareiÅ¡kėjas buvo nemokamai maitinamas valgykloje pagal teisės aktais nustatytas normas ir gulint lovoje jam nebuvo jokio bÅ«tinumo valgyti maistÄ .          Teismas, įvertinęs aukščiau aptartas aplinkybes, pabrėžia, kad neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das.

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003-11-06 sprendimas byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ ). AnalogiÅ¡ka praktika nuosekliai formuojama ir LVAT (LVAT 2008-04-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A444– 619/2008, 2010-10-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012-01-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2013-05-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-913/2013 ir kt.).

Be to, ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, taip pat neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000-10-10 sprendimas byloje Daktaras prieÅ¡ LietuvÄ , 42095/98, 2006-10-10 sprendimas byloje L. L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , 7508/02). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das.

Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Be to, kaip jau buvo paminėta, PravieniÅ¡kių PN-AK nėra kalėjimas ar kamerų tipo pataisos įstaiga (Å¡ioje įstaigoje atliekantys bausmę nuteistieji turi režimo bei dienotvarkės reglamentuotÄ judėjimo laisvę bei galimybes užsiimti leistina veikla, nuteistieji gyvena bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, kurios susideda iÅ¡ nerakinamų miegamųjų, skirtų atitinkamam nuteistųjų skaičiui, jie turi judėjimo laisvę lokalinio sektoriaus teritorijoje ir bÅ«riui skirtose patalpose, gali sportuoti lauke ir patalpose, lankyti įvairius renginius, dirbti ir pan.), buvimas gyvenamojoje patalpoje yra privalomas tik pagal dienotvarkę skirtu miegui laiku (ABTÄ® 57 str.).

Teismo vertinimu, santykinai maÅ¾Ä gyvenamųjų patalpų plotÄ , pareiÅ¡kėjui kompensavo suteikta judėjimo laisvė lokalinio sektoriaus ribose bei bendro naudojimo patalpose. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡ioje administracinėje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais dėl minimalaus ploto neužtikrinimo ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sÄ lygas pažeidimo (neužtikrinant minimalaus 3,1 kv.m. ploto) pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už teisių pažeidimÄ , o pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais Å¡ioje dalyje atmetamas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 57 str., 88 str. 1 p., 4 p.).

Darydamas Å¡iÄ iÅ¡vadÄ teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad pareiÅ¡kėjas teismui nepateikė jokių duomenų apie savo sveikatos bÅ«klės bei savijautos stovį, tik deklaratyviai iÅ¡vardijo požymius, nurodytus CK, kuriais iÅ¡oriÅ¡kai pasireiÅ¡kia neturtinė žala (b.l. 39-52). Teismas ima domėn ir tai, kad pareiÅ¡kėjas, nuo 2008 metų tyčia darydamas nusikaltimus, objektyviai turėjo galimybę ir privalėjo suvokti ateityje kilsiančias neigiamas pasekmes – kardomosios priemonės suėmimo paskyrimÄ bei vėlesnį patalpinimÄ Ä¯ tardymo izoliatorių ir apgyvendinimÄ pataisos namuose – t.y. iÅ¡ dalies ir jo sÄ moningi neteisėti veiksmai buvo priežastiniame ryÅ¡yje dėl nevisiÅ¡kai tinkamų įkalinimo sÄ lygų atsiradimo (CK 6.282 str. 1 d.).

         Likusieji pareiÅ¡kėjo skundo argumentai, atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytas teismo iÅ¡vadas bei priimamÄ procesinį sprendimÄ , laikytini pertekliniais, neturintys esminės (lemiamos) reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini (ABTÄ® 57 str.). Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain ir kt.).

LVAT jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

      Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 p. 4 p., n u s p r e n d ž i a:          PareiÅ¡kėjo B.J. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.          Pripažinti, kad pareiÅ¡kėjo B.J. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas terminuoto laisvės atėmimo bausmės atlikimo sÄ lygas (minimalų gyvenamÄ jį plotÄ ) buvo pažeista.         Likusioje dalyje pareiÅ¡kėjo B.J. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .         Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos   vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ .

                  Teisėjas                                                                                           Algis Markevičius