a871b6e2-e152-4724-a08e-b8ada9af4fb1 · Klaipėdos apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. 2A-952-618/2021 Teisminio proceso Nr. 2-43-3-01606-2020-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.6.1; 2.3.2.7; 2.3.2.8; 2.3.2.9; 2.4.2.9.2; 2.6.10.2.4.2; 3.1.7.6; 3.3.1.18.3; 3.3.1.20 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. lapkričio 4 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Almanto Padvelskio, Larisos Šimanskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danutės Žvinklytės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Z.

R. ir atsakovės V. R. apeliacinius skundus dėl Tauragės apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-126-1069/2021 pagal ieÅ¡kovo Z. R. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovei V. R. dėl santuokos nutraukimo, santuokoje įgyto turto padalijimo ir kt., ir pagal atsakovės V. R. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui Z. R. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos priteisimo, turto padalijimo ir kt. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1.

IeÅ¡kovas Z. R. kreipėsi į teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas:

1) nutraukti Å¡alių santuokÄ , įregistruotÄ (duomenys neskelbtini) Å ilutės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini) , dėl abiejų sutuoktinių kaltės, teismo sprendime nenurodant konkrečių faktų, patvirtinančių vieno ar abiejų sutuoktinių kaltę;

2) po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovui palikti pavardę – „R.“, o atsakovei palikti jos pasirinktÄ pavardę;

3) automobilį „Audi A4 Avant“, valst. Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), pripažinti ieškovo asmenine nuosavybe;

4) po santuokos nutraukimo priteisti ieÅ¡kovui butÄ , adresu (duomenys neskelbtini) , asmeninės nuosavybės teise;

5) priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo 5 750 Eur kompensacijÄ atsakovei už jai tenkančiÄ mažesnę turto dalį, kompensacijos mokėjimÄ iÅ¡dėstant 12 mėnesių lygiomis dalimis kas mėnesį;

6) priteisti iÅ¡ atsakovės 9 750 Eur piniginę kompensacijÄ ;

7) priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. 1.1. Nurodė, kad Å¡alių santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi Å¡alys tapo abejingos viena kitai, jų Å¡eiminiai santykiai atÅ¡alo, sutuoktinių požiÅ«ris į Å¡eimÄ buvo netinkamas. Santuokos metu Å¡alys nuosavybės teise įgijo automobilį „Audi A4 Avant“, valst. Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), ir butÄ , adresu (duomenys neskelbtini). Automobilis „Audi A4 Avant“, valst. Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) , buvo įsigytas už ieÅ¡kovui valstybės skirtÄ tikslinę kompensacijÄ , todėl laikytinas asmenine ieÅ¡kovo nuosavybe ir nutraukiant santuokÄ nedalintinas.

Å alių tarpusavio santykiai yra konfliktiÅ¡ki, todėl nėra galimybės buto, adresu (duomenys neskelbtini) , padalyti natÅ«ra po 1/2 dalį. Minėtas butas yra pirmame aukÅ¡te, jis pritaikytas ieÅ¡kovo, kaip neįgalaus asmens, poreikiams, todėl tikslinga po santuokos nutraukimo šį turtÄ priteisti ieÅ¡kovui asmeninės nuosavybės teise. Nurodyto turto rinkos vertė yra 11 500 Eur, todėl ieÅ¡kovas sutinka sumokėti atsakovei 5 750 Eur kompensacijÄ už jam po santuokos nutraukimo tenkančiÄ atsakovės buto, adresu (duomenys neskelbtini) , dalį.

Teismui nusprendus ginčo butÄ padalinti Å¡alims natÅ«ra, praÅ¡o nustatyti naudojimosi Å¡iuo turtu tvarkÄ , pagal kuriÄ ieÅ¡kovas naudojasi 12,51 m2 kambariu, atsakovė naudojasi 10,64 m2 kambariu, o kitas bute esančias patalpas naudoja abi Å¡alys bendrai. Atsakovės banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o duomenimis nustatyta, kad atsakovė turi 19 500 Eur lėšų, iÅ¡ kurių nutraukiant santuokÄ 1/2, t. y. 9 750 Eur, priteistina ieÅ¡kovui.

2. Atsakovė V. R. atsiliepimu į patikslintÄ ieÅ¡kinį su patikslintu ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. 2.1. Nurodė, kad dėl santuokos iÅ¡irimo yra kaltas ieÅ¡kovas. Atsakovė santuokos metu buvo lojali sutuoktiniui, slaugė neįgalų ieÅ¡kovÄ , rÅ«pinosi Å¡eima ir viena jÄ iÅ¡laikė. Å iuo atveju ieÅ¡kovas buvo neiÅ¡tikimas atsakovei, smurtavo prieÅ¡ atsakovę ir jai grasino. Pažymi, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini) , yra laikytinas jos asmenine nuosavybe, kadangi ji šį butÄ Ä¯sigijo už sÅ«naus A.

R. jai paskolintas pinigines lėšas, kurias atsakovė grÄ Å¾ino iÅ¡ jai skirtos tikslinės paramos. IeÅ¡kovo faktinė gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), bute, adresu (duomenys neskelbtini) , jis negyvena, nuo 2020 m. liepos mėn. neprisideda prie Å¡io buto iÅ¡laikymo, ne kartÄ buvo nurodęs, kad ginčo bute gyventi neketina, o teismui priteisus ieÅ¡kovui dalį buto – ketina šį turtÄ parduoti. Atsakovė kitos gyvenamosios vietos neturi, dėl savo amžiaus, sveikatos bÅ«klės ir finansinės padėties neturi galimybės įsigyti kito gyvenamojo bÅ«sto.

Atsakovė pažymi, kad padalijus ginčo butÄ natÅ«ra, ieÅ¡kovas toliau jÄ terorizuotų. IeÅ¡kovo pateikto turto vertinimo duomenimis, buto, adresu (duomenys neskelbtini), vertė yra 11 500 Eur, tačiau ieÅ¡kovas buvo nurodęs atsakovei, kad tikroji Å¡io turto vertė yra 8 900 Eur. Turto vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad butas pritaikytas neįgaliajam, tačiau minėti įrengimai nuosavybės teise priklauso Å ilutės rajono savivaldybei, todėl negali bÅ«ti įtraukti į buto vertę. Taip pat nėra aiÅ¡ku, kodėl minėtoje ataskaitoje butas vertinamas kaip esantis Klaipėdos miesto verčių zonoje.

VÄ® Registrų centro duomenimis, minėto buto vertė yra 8 920 Eur. Esant Å¡ioms aplinkybėms, labiau tikėtina, kad buto, adresu (duomenys neskelbtini) , vertė yra 10 210 Eur ((11 500 Eur + 8 900 Eur)/2). IeÅ¡kovo teigimu automobilio „Audi A4 Avant“, valst. Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), vidutinė rinkos vertė yra 1 725 Eur. Teismui nusprendus, kad kompensacija atsakovei už 1 216 Eur sumÄ , panaudotÄ Å¡io turto įsigijimui, nepriteistina, jai turėtų bÅ«ti priteista kompensacija, apskaičiuota pagal automobilio vertės skirtumÄ tarp jo vertės santuokos nutraukimo metu ir įsigijimo kainos.

Ieškovo reikalavimas dėl 9 750 Eur kompensacijos priteisimo yra vertintinas kaip nepagrįstas, šios piniginės lėšos yra asmeninė atsakovės nuosavybė, kadangi tai jai skirta tikslinė kompensacija.

3. Atsakovė V. R. pateikė teismui priešieškinį, prašydama:

1) nutraukti Å¡alių santuokÄ , įregistruotÄ (duomenys neskelbtini) Å ilutės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ieÅ¡kovo kaltės;

2) po santuokos nutraukimo ieškovui palikti jo pavardę „R.“, atsakovei – „R.“;

3) priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ ;

4) priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo iÅ¡laikymÄ atsakovei po 200 Eur periodinėmis iÅ¡mokomis kas mėnesį iki atsakovės gyvos galvos;

5) po santuokos nutraukimo transporto priemonę „Audi A4 Avant“, valst. Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) , priteisti ieÅ¡kovui asmeninės nuosavybės teise, o atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisti 862,50 Eur kompensacijÄ ;

6) butÄ , adresu (duomenys neskelbtini) , pripažinti atsakovės asmenine nuosavybe;

7) priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo 249,30 Eur kompensacijÄ ;

8) priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. 3.1. Nurodė, kad santuokos metu ji buvo lojali sutuoktiniui, slaugė neįgalų ieÅ¡kovÄ , rÅ«pinosi Å¡eima ir viena jÄ iÅ¡laikė. IeÅ¡kovas santuokos metu nesurÅ«pino Å¡eima, piktnaudžiavo alkoholiu, buvo nelojalus atsakovei, negerbė jos, naudojo prieÅ¡ atsakovę smurtÄ , todėl darytina iÅ¡vada, kad santuoka nutrÅ«ko dėl ieÅ¡kovo kaltės. Dėl ieÅ¡kovo veiksmų atsakovė patyrė įtampÄ ir stresÄ , todėl jai priteistinas 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas. 3.2.

Santuokos metu atsakovė turėjo rÅ«pintis neįgaliu ieÅ¡kovu ir jį slaugyti, nebegalėjo prižiÅ«rėti Å«kio, auginti gyvulių ir dirbti žemės, buvo priversta iÅ¡eiti į ankstyvÄ pensijÄ . Dėl Å¡ių aplinkybių atsakovės pajamos sumažėjo, yra daugiau nei tris kartus mažesnės nei ieÅ¡kovo. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes ir atsakovės sveikatos bÅ«klę, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistinas iÅ¡laikymas po 200 Eur periodinėmis iÅ¡mokomis iki jos gyvos galvos. 3.3.

Santuokos metu ieÅ¡kovas įsigijo transporto priemonę „Audi A4 Avant“, valst. Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) , kurios vidutinė rinkos vertė yra 1 725 Eur. Atsakovė neturi teisės vairuoti, todėl po santuokos nutraukimo automobilis priteistinas ieÅ¡kovui asmeninės nuosavybės teise, o atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina 862,50 Eur kompensacija už 1/2 Å¡io turto dalį. 3.4. Santuokos metu Å¡alys įgijo butÄ , adresu (duomenys neskelbtini) , kuris laikytinas atsakovės asmenine nuosavybe ir nutraukiant santuokÄ nedalintinas.

Atsakovė pažymi, kad minėto turto pirkimo–pardavimo sutartį sudarė ji viena, ieÅ¡kovas Å¡ios sutarties sudaryme nedalyvavo. Atsakovė sutarties turinio neskaitė, dėl savo amžiaus ir sveikatos bÅ«klės nesuprato, kad turtÄ Ä¯sigyja ne asmeninės, o bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Be to, turtui įsigyti buvo panaudotos piniginės lėšos, kurias atsakovei paskolino sÅ«nus A. R. Atsakovė Å¡iÄ paskolÄ grÄ Å¾ino iÅ¡ jai asmeninės nuosavybes teise priklausančių piniginių lėšų, t. y. tikslinės kompensacijos. 3.5.

Ieškovas nuo 2020 m. liepos 1 d. neprisideda prie buto, adresu (duomenys neskelbtini) , mokesčių mokėjimo, šiuos mokesčius moka viena atsakovė, todėl jai iš ieškovo priteistina 249,30 Eur kompensacija už laikotarpį nuo 2020 m. liepos 1 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos.

4. Ieškovas Z. R. atsiliepimu į priešieškinį su priešieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. 4.1. Nurodė, kad dėl santuokos nutraukimo kalti abu sutuoktiniai, kadangi nedėjo pakankamai pastangų santuokai išsaugoti, iškilusias problemas sprendė savarankiškai, neieškojo kompromisų. Konstatavus, kad šalių santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsakovės reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas, Be to, atsakovė taip pat nepagrindė priešieškinyje nurodyto neturtinės žalos dydžio. 4.2.

Atsakovės reikalavimas dėl iÅ¡laikymo priteisimo yra nepagrįstas, kadangi ieÅ¡kovas yra neįgalus, turi judėjimo negaliÄ , todėl nepaisant to, kad jo pajamos yra didesnės už atsakovės, jis dėl savo neįgalumo patiria didesnes iÅ¡laidas. 4.3. Butas, adresu (duomenys neskelbtini) , buvo įgytas už bendras sutuoktinių lėšas, todėl Å¡is turtas pripažintinas bendrÄ ja jungtine Å¡alių nuosavybe. IeÅ¡kovas sutinka, kad Å¡alis buvo pasiskolinusios 12 000 Eur iÅ¡ sÅ«naus A. R. minėtam butui įsigyti, kadangi už jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto, adresu (duomenys neskelbtini), pardavimÄ gavo dalimis, todėl negalėjo iÅ¡ karto sumokėti už naujai perkamÄ butÄ , adresu (duomenys neskelbtini).

Gavę visas lėšas už turto, adresu (duomenys neskelbtini), pardavimÄ , Å¡alys grÄ Å¾ino paskolÄ sÅ«nui. 4.4. IeÅ¡kovas dėl atsakovės veiksmų 2020 m. gruodžio mėn. buvo privestas iÅ¡sikelti iÅ¡ buto, adresu (duomenys neskelbtini), todėl neturi prievolės atlyginti iÅ¡laidų už Å¡io turto iÅ¡laikymÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Tauragės apylinkės teismas 2021 m. birželio 10 d. sprendimu ieÅ¡kovo Z. R. patikslintÄ ieÅ¡kinį ir atsakovės V. R. prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies: 5.1.

Nutraukė ieÅ¡kovo Z. R. ir atsakovės V. R. santuokÄ , sudarytÄ (duomenys neskelbtini) Å ilutės rajono savivaldybėje, įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini) , dėl ieÅ¡kovo Z. R. kaltės. 5.2. Po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovui Z. R. paliko pavardę – R., atsakovei V. R. paliko santuokinę pavardę – R. 5.3. Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo Z. R. 500 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ atsakovei V. R. 5.4. Priteisė ieÅ¡kovui Z. R. asmenine nuosavybės teise transporto priemonę „Audi A4 Avant“, valst.

Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) . 5.5. Pripažino, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini) , yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. 5.6. Po santuokos nutraukimo priteisė ieÅ¡kovui Z. R. 1/2 dalį buto, adresu (duomenys neskelbtini) . 5.7. Po santuokos nutraukimo priteisė atsakovei V. R. 1/2 dalį buto, adresu (duomenys neskelbtini). 5.8. Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo Z. R. 249,30 Eur kompensacijÄ už bendro nekilnojamojo turto iÅ¡laikymÄ atsakovei V. R. 5.9. Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo Z. R. 1 277 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovei V.

R. 5.10. Priteisė iš atsakovės V. R. 119 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei. 5.11. Kitas patikslinto ieškinio ir priešieškinio dalis atmetė.

6. Teismo nustatytos aplinkybės ir pagrindiniai motyvai: 6.1. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas nebuvo lojalus atsakovei, nedėjo pastangų pakeisti su Å¡eiminiu gyvenimu nesuderinamų įpročių ir gyvenimo bÅ«do, todėl pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Tai sudaro pagrindÄ pripažinti, kad Å¡alių santuoka iÅ¡iro dėl ieÅ¡kovo kaltės. Teisės ir moralės požiÅ«riu nepriimtinas ieÅ¡kovo elgesys su daugelį metų jį slaugiusia sutuoktine, sukėlė pastarajai stiprius neigiamus iÅ¡gyvenimus, dvasinį sukrėtimÄ , pažeminimÄ .

Atsižvelgus į aplinkybes, dėl kurių iÅ¡iro Å¡alių santuoka, į santuokos trukmę (apie 43 m.), į tai, kad kurį laikÄ dėl ieÅ¡kovo elgesio ir veiksmų atsakovė buvo priversta gyventi kitoje gyvenamojoje vietoje (pas seserį), t. y. patyrė ne tik dvasinius iÅ¡gyvenimus, bet ir kitus nepatogumus, papildomas iÅ¡laidas, atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. 6.2. Teismas pažymėjo, jog atsakovės pajamos sudaro apie 230 Eur per mėnesį. IeÅ¡kovas yra neįgalus, jam nustatytas 20 proc. darbingumo lygis, jo pajamos sudaro apie 623,90 Eur per mėnesį.

Vis dėlto aplinkybė, kad ieÅ¡kovas gauna didesnes pajamas už atsakovę, nesudaro pagrindo priteisti iÅ¡ jo iÅ¡laikymo sutuoktinei. Å iuo atveju beveik pusę ieÅ¡kovo pajamų sudaro slaugos iÅ¡laidų tikslinė kompensacija, kurios paskirtis – kompensuoti asmens, turinčio teisę gauti tikslinę kompensacijÄ , iÅ¡laidas, patirtas tenkinant specialiuosius nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiÅ«ros (pagalbos) poreikius. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti, kad Å¡ios lėšos (ar jų dalis) galėtų bÅ«ti nukreiptos atsakovės iÅ¡laikymui.

Å iuo atveju Å¡alių turtinė padėtis yra iÅ¡ esmės labai panaÅ¡i. Be to, pareiga remti nedarbingÄ dėl savo amžiaus ar sveikatos bÅ«klės asmenį, kai jo turimas turtas ar gaunamos pajamos yra nepakankami save iÅ¡laikyti, nustatyta ne tik buvusiam sutuoktiniui, bet ir tokio asmens pilnamečiams vaikams. Taigi atsakovė, įvertinusi vaikų pareigÄ iÅ¡laikyti nedarbingus tėvus, turi teisę nukreipti tokį reikalavimÄ savo vaikams, sulaukusiems pilnametystės. 6.3. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovui 2003 m., 2009 m. ir 2015 m. buvo suteiktos lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo kompensacijos. 2015 m. ieÅ¡kovui suteikta 1 216 Eur kompensacija.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, atsižvelgus į tai, kad automobiliu „Audi A4 Avant“, valst. Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) , iÅ¡imtinai naudojasi judėjimo negaliÄ turintis ieÅ¡kovas, minėta transporto priemonė pripažintina asmenine ieÅ¡kovo nuosavybe ir į dalintino turto balansÄ neįtrauktina. 6.4. Teismas konstatavo, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini) , laikytinas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Nors atsakovės teigimu, minėtas butas buvo įgytas už sÅ«naus jai paskolintas lėšas, kurias ji grÄ Å¾ino sÅ«nui iÅ¡ savo asmeninių lėšų, tačiau pateiktuose procesiniuose dokumentuose atsakovė taip pat nurodo, jog Å¡io buto įsigijimo metu Å¡alys pardavė joms bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusių gyvenamÄ jį namÄ su statiniais, adresu (duomenys neskelbtini), už 10 000 Eur sumÄ , kuri jiems buvo sumokėta dalimis iki 2020 m. rugsėjo 20 d.

Teismo vertinimu, vien aplinkybė, kad už minėtÄ gyvenamÄ jį namÄ , pirkėjai su ieÅ¡kovu ir atsakove atsiskaitė vėliau nei pastarieji įsigijo butÄ , adresu (duomenys neskelbtini), neleidžia daryti iÅ¡vados, jog iki 2020 m. rugsėjo 20 d. už gyvenamojo namo pardavimÄ gautos piniginės lėšos, buvo panaudotos sutuoktinių poreikiams tenkinti, o skola sÅ«nui buvo grÄ Å¾inti tik iÅ¡ atsakovės asmeninių lėšų. Pažymėtina ir tai, kad nuo pat santuokos sudarymo Å¡alys disponavo atitinkamu nekilnojamojo turto vienetu, kuris kartu buvo ir jų vienintelė gyvenamoji vieta – iÅ¡ pradžių KolÅ«kio administracijos paskirtu butu, vėliau – gyvenamuoju namu, adresu (duomenys neskelbtini), ir, galiausiai, butu, adresu (duomenys neskelbtini).

Teismas nenustatė aplinkybių, kad Å¡alių nekilnojamojo turto (ir kartu jų gyvenamosios vietos) keitimo procese ieÅ¡kovas, kaip sutuoktinis, sutiko, jog atsakovė butÄ , adresu (duomenys neskelbtini), įgytų asmeninės nuosavybės teise ir (ar) kitu bÅ«du bÅ«tų iÅ¡reiÅ¡kęs savo valiÄ bei atsisakęs nuosavybės teisių į jam priklausančios bendrosios jungtinės nuosavybės dalį. 6.5. Teismas nurodė, kad Å¡alių argumentai apie prastus jų tarpusavio santykius nesudaro pagrindo konstatuoti, jog 2 kambarių buto, adresu (duomenys neskelbtini), negalima padalyti natÅ«ra.

Vien Å¡alių nenoras bendradarbiauti ir dėti pastangas ieÅ¡kant kompromisų nesudaro pagrindo taikyti iÅ¡imtinį turto padalijimo bÅ«dÄ â€“ priteisiant ieÅ¡kovui ar atsakovei butÄ , o prieÅ¡ingai pusei – kompensacijÄ pinigais. Be to, įvertinus Å¡alių finansinę padėtį, darytina iÅ¡vada, kad nei ieÅ¡kovas, nei atsakovė neturi galimybės sumokėti prieÅ¡ingai Å¡aliai kompensacijos už jiems tenkančiÄ buto dalį, o jų galimybės gauti paskolÄ iÅ¡ banko ar kitos kredito įstaigos taip pat yra labai ribotos.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, po santuokos nutraukimo butas, adresu (duomenys neskelbtini), dalytinas lygiomis dalimis natÅ«ra, kiekvienam iÅ¡ sutuoktinių priteisiant po 1/2 Å¡io turto dalį. 6.6. Teismas pažymėjo, jog nustačius, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini) , yra bendroji jungtinė Å¡alių nuosavybė, darytina iÅ¡vada, kad abi Å¡alys turėjo pareigÄ rÅ«pintis Å¡iuo turtu ir jį iÅ¡laikyti. Atsakovė patyrė 498,60 Eur iÅ¡laidų, skirtų minėtam turtui iÅ¡laikyti, todėl atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina 249,30 Eur kompensacija už bendro nekilnojamojo turto iÅ¡laikymÄ už laikotarpį nuo 2020 m. liepos 1 d. iki ieÅ¡kinio padavimo teismui dienos. 6.7.

Teismas nurodė, kad butui, adresu (duomenys neskelbtini), įsigyti Å¡alys panaudojo pinigines lėšas, gautas pardavus gyvenamÄ jį namÄ , adresu (duomenys neskelbtini) Už šį turtÄ pirkėjai su Å¡alimis atsiskaitė tik 2020 m. rugsėjo 20 d. Aplinkybę, jog butui, adresu (duomenys neskelbtini) , įsigyti buvo panaudotos skolintos lėšos patvirtino kaip liudytojas apklaustas Å¡alių sÅ«nus A. R. Taigi sutinka su atsakovės argumentais, kad 2020 m. rugsėjo 24 d. pervesdama A. R. 12 000 Eur, ji bendrų sutuoktinių lėšų nepasisavino, o grÄ Å¾ino skolÄ už bendro sutuoktinių nekilnojamo turto įsigijimÄ .

Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2020 m. spalio 22 d. atsakovei buvo mokamoms paramos iÅ¡mokos už ankstyvÄ pasitraukimÄ iÅ¡ prekinės žemės Å«kio gamybos, kurios laikytinos atsakovės asmeninėmis lėšomis. IeÅ¡kovas nepateikė duomenų, leidžiančių spręsti, jog Å«kininko Å«kis priklausė sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir (ar), kad jie atitinkamÄ laikotarpį kartu vertėsi Å¡ia veikla. PrieÅ¡ingai, byloje buvo akcentuojama aplinkybė, kad ieÅ¡kovas ilgÄ laikÄ (26 m.) buvo neįgalus ir nedirbo.

Pažymėtina ir tai, kad atsakovė paaiÅ¡kino, jog ieÅ¡kovo priežiÅ«ra (slauga) Kauno ir Klaipėdos klinikose pareikalavo daug iÅ¡laidų, susijusių su medicinos priemonių pirkimu ir kelionėmis į gydymo įstaigas. IeÅ¡kovas neįrodė, jog piniginės lėšos, nepaisant jų kilmės, buvo naudojamos ne Å¡eimos poreikiams tenkinti, o asmeniniais atsakovės tikslais. Esant Å¡ioms aplinkybėms, ieÅ¡kovo reikalavimas dėl piniginės kompensacijos už bendrų lėšų panaudojimÄ priteisimo atmestinas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 7. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas Z. R. praÅ¡o panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. sprendimo dalis, kuriomis ieÅ¡kovo Z. R. ir atsakovės V. R. santuoka nutraukta dėl ieÅ¡kovo kaltės, iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistas 500 Eur neturtinės žalos atlyginimas, butas, adresu (duomenys neskelbtini) , padalintas Å¡alims natÅ«ra po 1/2 dalį, iÅ¡ ieÅ¡kovo priteista 249,30 Eur kompensacija už bendro nekilnojamojo turto iÅ¡laikymÄ , ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo Z.

R. ieÅ¡kinį tenkinti, kitÄ Tauragės apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. sprendimo dalį palikti nepakeistÄ ; priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais motyvais ir argumentais: 7.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad Å¡alių santuoka iÅ¡iro dėl ieÅ¡kovo kaltės. Å iuo atveju Å¡alių santuoka nutrÅ«ko dėl to, kad atsakovė atsisakė padėti ieÅ¡kovui buityje, slėpė nuo jo gaunamas pajamas, kėlė tarpusavio konfliktus, nepagrįstai kviesdavo policijÄ .

Dėl tokio atsakovės elgesio ieÅ¡kovas buvo priverstas iÅ¡sikelti iÅ¡ Å¡eimos gyvenamojo bÅ«sto. Byloje pateiktuose nuotraukose užfiksuota moteris yra ieÅ¡kovo samdoma darbuotoja, padedanti jam buityje. 7.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl 9 750 Eur piniginės kompensacijos priteisimo, konstatuodamas, kad Å¡ios lėšos buvo skirtos grÄ Å¾inti skolÄ Å¡alių sÅ«nui A. R. už buto, adresu (duomenys neskelbtini), įsigijimÄ . Å alys paskutinį mokėjimÄ už gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), pardavimÄ gavo 2019 m. gegužės 27 d., todėl ieÅ¡kovas manė, jog už gautas pinigines lėšas atsakovė atsiskaitė su sÅ«numi, tačiau ji dėl ieÅ¡kovui nežinomų priežasčių to nepadarė.

Pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė skyrė asmeninių lėšų ieÅ¡kovo sveikatos priežiÅ«ros iÅ¡laidoms padengti. IeÅ¡kovas dėl savo sveikatos bÅ«klės gaudavo iÅ¡mokas iÅ¡ valstybės, kurios ir buvo skirtos jo sveikatos priežiÅ«ros iÅ¡laidoms apmokėti. 7.3. Atsakovės gautos iÅ¡mokos už ankstyvÄ pasitraukimÄ iÅ¡ Å«kinės veiklos nėra laikytinos žalos atlyginimu, jos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovas taip pat gaudavo iÅ¡mokų, kurios buvo naudojamos ne tik jo sveikatos priežiÅ«rai, bet ir atsakovės poreikiams tenkinti, o atsakovė savo pajamas kaupė jos vardu registruotoje banko sÄ skaitoje ir apie jas ieÅ¡kovui nepranešė.

Taigi, 19 500 Eur, kuriuos atsakovė panaudojo Å¡alims pradėjus gyventi skyrium, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteistina 9 750 Eur kompensacija. 7.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padalijo butÄ , adresu (duomenys neskelbtini), natÅ«ra po 1/2 dalį. IeÅ¡kovas minėtame bute dėl atsakovės veiksmų, t. y. tarpusavio konfliktų, gyventi negali. Atsižvelgus į tai, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini), pritaikytas jo, kaip neįgalaus asmens, poreikiams, butas yra pirmame aukÅ¡te, Å¡is turtas turėtų bÅ«ti priteistas ieÅ¡kovui asmeninės nuosavybės teise, o iÅ¡ ieÅ¡kovo priteista kompensacija atsakovei už jai priklausančiÄ turto dalį. 7.5.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo 249,30 Eur kompensacijÄ už bendro nekilnojamojo turto iÅ¡laikymÄ , kadangi jis nuo 2020 m. rugsėjo mėn. dėl atsakovės veiksmų nebegalėjo gyventi bute, adresu (duomenys neskelbtini) , ir patyrė papildomas iÅ¡laidas už kito gyvenamojo bÅ«sto nuomÄ .

8. Atsakovė V. R. atsiliepimu į ieÅ¡kovo Z. R. apeliacinį skundÄ praÅ¡o ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti, priteisti atsakovei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 8.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Å¡alių santuoka iÅ¡iro dėl ieÅ¡kovo kaltės. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovas buvo neiÅ¡tikimas atsakovei, paliko jÄ ir pradėjo gyventi su kita moterimi, smurtavo prieÅ¡ atsakovę. Atsakovė buvo lojali sutuoktiniui, rÅ«pinosi ieÅ¡kovu, jį slaugė, iÅ¡laikė Å¡eimÄ .

IeÅ¡kovas nepateikė duomenų, pagrindžiančiu, kad atsakovė juo nesirÅ«pino, nepadėjo buityje, negamino maisto. Pažymėtina, jog ieÅ¡kovas pripažino, kad santuokos metu susirado kitÄ moterį, o ieÅ¡kovo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad minėtas moteris yra tik jo samdoma darbuotoja, prieÅ¡tarauja bylos duomenimis ir neatitinka paties ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimų teismui. 8.2. IeÅ¡kovas nepagrįstai teigia, kad jis nežinojo apie atsakovės žinioje esančias pinigines lėšas.

Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad jam buvo žinoma apie gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), pardavimÄ ir tai, kad pirkėjai už šį turtÄ atsiskaitys per kelerius metus. Gautos piniginės lėšos buvo skirtos ieÅ¡kovo sveikatos priežiÅ«rai ir Å¡eimos poreikiams tenkinti. IeÅ¡kovas taip pat žinojo, jog Å¡alių sÅ«nus A. R. paskolino atsakovei piniginių lėšų butui, adresu (duomenys neskelbtini), įsigyti, kurias atsakovė turės grÄ Å¾inti. 8.3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad atsakovei skiriamos paramos iÅ¡mokos už ankstyvÄ pasitraukimÄ iÅ¡ prekinės žemės Å«kio gamybos yra tikslinė materialinė parama, todėl laikytinos jos asmeninėmis lėšomis.

IeÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų apie bendro Å«kio vedimÄ , neįrodinėjo, jog buvo atsakovės Å«kio partneris. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovas 26 metus yra neįgalus, todėl negalėjo prie Å«kio prisidėti nei darbu, nei pajamomis, nes pats buvo slaugomas ir prižiÅ«rimas. 8.4. Aplinkybė, jog butas, adresu (duomenys neskelbtini), pritaikytas ieÅ¡kovui, kaip neįgaliam asmeniui, nesudaro pagrindo šį butÄ priteisti ieÅ¡kovui asmeninės nuosavybės teise. Byloje pateikti duomenys patvirtina, jog Å ilutės rajono savivaldybė gali iÅ¡montuoti visus mechanizmus ir juos sumontuoti kitur.

IeÅ¡kovas iÅ¡ ginčo buto iÅ¡sikėlė ir gyvena kartu su naujÄ ja drauge. Tai reiÅ¡kia, kad jis sunkumų dėl gyvenamosios vietos pakeitimo nepatyrė. Be to, po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo ieÅ¡kovas įkėlė skelbimus apie buto, adresu (duomenys neskelbtini), pardavimÄ . Å ios aplinkybės patvirtina, jog ieÅ¡kovas ginčo bute gyventi neketina. Atsakovė dėl savo amžiaus ir sveikatos bÅ«klės iÅ¡ ginčo buto iÅ¡sikelti nenori. 8.5. Butas, adresu (duomenys neskelbtini), Å¡alims priklauso lygiomis dalimis po 1/2 dalį, todėl jie abu ir privalo mokėti su Å¡io bÅ«stu susijusius mokesčius.

Atsakovė sumokėjo 498,60 Eur paslaugų tiekėjams, todėl įgijo teisę reikalauti iš ieškovo atlyginti 1/2 dalį šių išlaidų dalį.

9. Apeliaciniu skundu atsakovė V. R. praÅ¡o pakeisti Tauragės apylinkės teismo sprendimo dalis 2021 m. birželio 10 d., kuriomis: 9.1. IÅ¡ ieÅ¡kovo priteistas 500 Eur neturtinės žalos atlyginimas ir iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ atsakovei; 9.2. Atmestas atsakovės reikalavimas dėl iÅ¡laikymo priteisimo ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo iÅ¡laikymÄ atsakovei po 200 Eur periodinėmis iÅ¡mokomis kas mėnesį iki atsakovės gyvos galvos; 9.3. Transporto priemonė „Audi A4 Avant“, valst.

Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), pripažinti ieÅ¡kovo asmenine nuosavybė, atsakovės reikalavimas dėl kompensacijos už šį turtÄ priteisimo atmestas ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo 254,50 Eur kompensacijÄ atsakovei už transporto priemonę „Audi A4 Avant“, valst. Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI); 9.4. Butas, adresu (duomenys neskelbtini), padalintas Å¡alims natÅ«ra po 1/2 dalį ir šį turtÄ pripažinti asmenine atsakovės nuosavybe; 9.5. KitÄ Tauragės apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. sprendimo dalį palikti nepakeistÄ ; 9.6.

Priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

10. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais: 10.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimu iš ieškovo priteistas neturtinės žalos dydis neatitinka atsakovės patirtų dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, streso, neigiamų emocijų, pažeminimo, todėl yra neteisingas. Byloje pateikti duomenys patvirtina, jog atsakovei nustatytas būklė po PSIP dėl VMA aterosklerozės, lėtinis cervikalnis nepakankamumas, persirgtas išeminis insultas, cervikalginis sindromas, striuma, radikulopatija, lėtinis skrandžio uždegimas.

Kretingos moterų ir informacijos centro 2021 m. sausio 26 d. pažyma patvirtina, kad atsakovei buvo teikiamos psichologo konsultacijos. Taigi atsakovės sveikatos būklė yra prasta, ji taip pat pablogėjo ir dėl ieškovo elgesio, t. y. neištikimybės, psichologinio smurto, terorizavimo ir kt. Ieškovas taip pat neprisidėjo prie šeimos išlaikymo, savo lėšas skyrė naujajai draugei, su ja pradėjo kartu gyventi. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, atsakovei iš ieškovo priteistina 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. 10.2.

Atsakovės pajamos sudaro 230,69 Eur per mėnesį, o ieÅ¡kovo – 625,85 Eur per mėnesį, t. y. ieÅ¡kovas gauna daugiau nei du kartus didesnes pajamas už atsakovę. Nagrinėjamu atveju atsakovė daugiau nei 26 metus slaugė ieÅ¡kovÄ , siekdama juo pasirÅ«pinti, atsisakė darbo Å«kyje, dėlto Å¡iuo metu gauna mažesnes pajamas, todėl turi reikalavimo teisę dėl iÅ¡laikymo priteisimo iÅ¡ ieÅ¡kovo. 10.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė atsakovei kompensacijos už transporto priemonę „Audi A4 Avant“, valst.

Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI). Ieškovas santuokos metu įsigijo 1 725 Eur vertės transporto priemonę „Audi A4 Avant“, valst. Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI). Atsakovė neturi teisės vairuoti, todėl sutiko, kad po santuokos nutraukimo minėtas automobilis būtų priteistas ieškovui asmeninės nuosavybės teise, tačiau automobilio vertė yra 1 725 Eur, o ieškovui suteikta kompensacija sudarė 1 216 Eur, t. y. susidaro 509 Eur skirtumas. Tai reiškia, kad atsakovei iš ieškovo priteistina 254,50 Eur kompensacija. 10.4.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė atsakovės reikalavimÄ dėl buto, adresu (duomenys neskelbtini) , pripažinimo asmenine jos nuosavybe. Minėto turto pirkimo–pardavimo sutartį atsakovė sudarė viena, ieÅ¡kovas Å¡ios sutarties sudaryme nedalyvavo. Atsakovė sutarties turinio neskaitė, dėl savo amžiaus ir sveikatos bÅ«klės nesuprato, kad turtÄ Ä¯sigyja ne asmeninės, o bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Turtui įsigyti buvo panaudotos piniginės lėšos, kurias atsakovei paskolino sÅ«nus A.

R., t. y. 10 000 Eur butui įsigyti ir 2 000 Eur jo remontui atlikti. Atsakovė papildomai skyrė 1 000  Eur savo asmenių lėšų buto remontui atlikti. SkolÄ sÅ«nui atsakovė taip pat grÄ Å¾ino iÅ¡ savo asmenių lėšų. Teismo posėdžio metu kaip liudytojas apklaustas A. R. paaiÅ¡kino, kad minėtas pinigines lėšas skolino bÅ«tent atsakovei, o ne abiem Å¡alims. IeÅ¡kovas prie ginčo bÅ«sto įsigijimo neprisidėjo, kadangi savo lėšas skyrė tik savo poreikiams tenkinti.

GyvenamÄ jį namÄ , adresu (duomenys neskelbtini), ir jo priklausinius Å¡alys pardavė 2018 m. rugpjūčio 28 d., t. y. po buto, adresu (duomenys neskelbtini), įsigijimo. Nekilnojamojo turto, adresu (duomenys neskelbtini), pirkėjai sumokėjo Å¡alims 2 000 Eur 2018 m. rugpjūčio 28 d. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu, o likusiÄ 10 000 Eur sumÄ Ä¯sipareigojo sumokėti iki 2020 m. rugsėjo 20 d. Minėtas pinigines lėšas Å¡alys naudojo savo poreikiams tenkinti. 10.5. Apeliacinės instancijos teismui, atmetus atsakovės reikalavimÄ dėl buto, adresu (duomenys neskelbtini) , pripažinimo asmenine jos nuosavybe, Å¡is turtas turėtų bÅ«tų padalintas atsakovei nuosavybės teise priteisiant butÄ , o ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteisiant kompensacijÄ .

Dėl konfliktiÅ¡ko ieÅ¡kovo bÅ«do, nėra galimybės Å¡alims gyventi kartu. Be to, nors ginčo butas yra dviejų kambarių, tačiau vienas iÅ¡ Å¡ių kambarių – pereinamasis, todėl į kambarį, kuriuo naudojasi ieÅ¡kovas, taip pat į virtuvę, tualetÄ , koridorių galima patekti tik per atsakovės kambarį. Esant Å¡ioms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, kad ginčo turtas negali bÅ«ti padalintas Å¡alims natÅ«ra po 1/2 dalį. Atsakovė kito gyvenamojo bÅ«sto neturi, jos pajamos mažesnės nei ieÅ¡kovo.

IeÅ¡kovas ginčo bute negyvena, nuo 2020 m. vasaros gyvena kartu su drauge, todėl, nepaisant jo neįgalumo, ieÅ¡kovas turi galimybę gyventi kitur. Tai, kad bute, adresu (duomenys neskelbtini) , savivaldybė įrengė keltuvÄ , neraiÅ¡kia, jog tokia įranga negali bÅ«ti įrengta kitoje ieÅ¡kovo gyvenamojoje vietoje. 10.6. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieÅ¡kovas neturės galimybių sumokėti atsakovei kompensacijos už jos buto dalį. Pažymėtina, kad pusę ieÅ¡kovo pajamų sudaro tikslinė parama, iÅ¡ kurios iÅ¡ieÅ¡kojimas negalimas.

Tai reiÅ¡kia, kad, ieÅ¡kovui nevykdant teismo sprendimo dėl kompensacijos atsakovei priteisimo, Å¡i skola iÅ¡ esmės nebÅ«tų iÅ¡ieÅ¡kota, taip atsakovė neturėtų nei turto nei kompensacijos. Vis dėlto atsakovė kompensacijÄ ieÅ¡kovui galėtų sumokėti. Bylos duomenys patvirtina, kad sÅ«nus atsakovei yra ne kartÄ skolinęs pinigines lėšas, ir sutinka paskolinti jai lėšas sumokėti kompensacijÄ ieÅ¡kovui. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : Apeliaciniai skundai tenkintini iÅ¡ dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir iÅ¡vados Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės 11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

12. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalykÄ , Å¡alių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonėmis.

13. Teisėjų kolegija pažymi, kad nacionaliniam civiliniam procesui yra bÅ«dinga ribota apeliacija, kuri pasireiÅ¡kia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylÄ iÅ¡ esmės, o atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus peržiÅ«ri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , kartu, kaip minėta, patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018; 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-219/2019).

Taigi apeliacinės instancijos teisme bylos nagrinėjimo ribas nusako apeliacinio skundo dalykas (apeliantų praÅ¡ymas) ir apeliacinio skundo pagrindas, argumentai, kuriais įrodinėjamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktai). Dėl naujų raÅ¡ytinių įrodymų, pateiktų su apeliaciniais skundais 14. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrÄ jÄ taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama.

Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami:

1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus;

2) kai įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi bÅ«ti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Ä®rodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimÄ , jų neabejotinÄ svarbÄ bylos aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).

15. IeÅ¡kovas pateikė naujÄ Ä¯rodymÄ â€“ savo pozicijÄ dėl apeliacinio skundo motyvų. Atsižvelgusi į tai, kad minėtame dokumente iÅ¡dėstytos paties ieÅ¡kovo nurodytos aplinkybės dėl apeliacinio skundo motyvų, teisėjų kolegija šį įrodymÄ priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

16. Atsakovė pateikė naujus įrodymus – Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Tauragės AVPK) 2021 m. birželio 18 d. nutarimÄ atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ , skelbimÄ apie buto, adresu (duomenys neskelbtini) , pardavimÄ . Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad minėti įrodymai patvirtina aplinkybes, susijusias su Å¡alių tarpusavio santykiais ir buto, adresu (duomenys neskelbtini), padalijimu po santuokos nutraukimo. Atsižvelgusi į iÅ¡dėstytas aplinkybes, į tai, kad pateiktais naujais įrodymais grindžiami Å¡alių procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstyti argumentai, susiję su byloje įrodinėjamomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog objektyvi bÅ«tinybė pateikti Å¡iuos naujus įrodymus iÅ¡kilo apeliacinės instancijos teisme, todėl juos priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl santuokos nutraukimo 17. Å ioje apeliacine tvarka nagrinėjamojoje byloje tarp Å¡alių yra kilęs ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria nutarta nutraukti Å¡alių santuokÄ dėl ieÅ¡kovo kaltės. IeÅ¡kovo teigimu, Å¡alių santuoka nutrÅ«ko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovė atsisakė padėti ieÅ¡kovui buityje, slėpė nuo jo gaunamas pajamas, kėlė tarpusavio konfliktus, nepagrįstai kviesdavo policijÄ .

Dėl tokio atsakovės elgesio, ieškovas buvo priverstas išsikelti iš šeimos gyvenamojo būsto. Taigi atsakovė taip pat yra kalta dėl santuokos nutraukimo. Pažymėjo, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovas buvo neištikimas atsakovei, kadangi byloje pateiktose nuotraukose užfiksuota moteris yra ieškovo samdoma darbuotoja, padedanti jam buityje, o ne jo sugyventinė. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais nesutinka.

18. Santuokos tikslas yra Å¡eimos santykių, pagrįstų abipuse meile, pagarba, lojalumu ir pasitikėjimu, sukÅ«rimas. Vyras ir moteris, sudarę santuokÄ , įgyja teisinį statusÄ â€“ jie tampa sutuoktiniais ir įgyja tik jiems nustatytas turtines ir asmenines neturtines teises bei pareigas. Sutuoktinių pareigas numato CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92 straipsniai. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo, jeigu jis iÅ¡ esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.

Sutuoktiniai privalo bÅ«ti vienas kitam lojalÅ«s ir vienas kitÄ gerbti, remti moraliai bei materialiai, ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų Å¡eimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 straipsnio 1 dalis). Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Preziumuojama, kad santuoka iÅ¡iro dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimÄ arba yra neiÅ¡tikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar Å¡eimos nariais, arba paliko Å¡eimÄ ir daugiau kaip vienerius metus visiÅ¡kai ja nesirÅ«pina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad, teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iÅ¡irimÄ , turi bÅ«ti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iÅ¡irimo, kiekvieno iÅ¡ sutuoktinių elgesį dėl santuokos iÅ¡saugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikÅ¡mingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).

CK 3.27 straipsnio 1 dalis numato, kad sutuoktiniai privalo bÅ«ti vienas kitam lojalÅ«s ir vienas kitÄ gerbti, remti moraliai bei materialiai, ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų Å¡eimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Pažymėtina, jog sudarę santuokÄ sutuoktiniai sukuria Å¡eimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindÄ . Teismas, nustatydamas sutuoktinių kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo, taip pat privalo įvertinti ir Å¡alių elgesį siekiant iÅ¡saugoti Å¡eimÄ .

20. Pasisakydamas dėl procesinės Å¡alių įrodinėjimo pareigos, grindžiant santuokos iÅ¡irimo priežastis, kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iÅ¡irimo yra preziumuojama, sutuoktinis, besiremiantis aplinkybėmis, sudarančiomis kito sutuoktinio kaltės prezumpcijÄ tenka įrodyti faktÄ , su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011).

CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos – kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejamos santuokos iširimo kaltės prezumpcijos), bet dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).

21. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis). Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009, 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010, 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010, 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011, 2012 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2012, 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015, 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-611/2016 ir kt.).

22. Byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad Å¡alys susituokė (duomenys neskelbtini) ir santuokoje iÅ¡gyveno daugiau nei 43 metus. Å alių ir liudytojų paaiÅ¡kinimais teismo posėdžio metu nustatyta, kad 2020 m. vasaros pabaigoje ieÅ¡kovas nusprendė palikti atsakovę, iÅ¡sikėlė iÅ¡ bendro gyvenamojo bÅ«sto, Å¡alys iÅ¡ esmės nebevedė bendro Å«kio ir negyveno santuokinio gyvenimo. Atsakovė nurodo, kad šį ieÅ¡kovo sprendimÄ lėmė tai, kad jis santuokos metu užmezgė santykius su kita moterimi.

Teisėjų kolegija pažymi, jog nors ieÅ¡kovas apeliaciniu skundu su Å¡iomis aplinkybėmis nesutinka, tačiau teismo posėdžio metu pripažino, jog 2020 m. vasaros pabaigoje užmezgė santykius su kita moterimi ir dėl to nusprendė palikti atsakovę. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas taip pat tvirtino, jog minėta moteris yra jo darbuotoja, kuri rÅ«pinasi ieÅ¡kovo slauga, t. y. neigė, kad juos sieja artimi santykiai, tačiau nepateikė Å¡ias aplinkybes patvirtinančių duomenų, t. y. duomenų apie sudarytÄ darbo sutartį, mokėjimus už slaugÄ ir pan.

PrieÅ¡ingai, byloje pateiktos nuotraukos, ieÅ¡kovo susiraÅ¡inėjimas su seserimi ir Å¡alių vaikais patvirtina, kad ieÅ¡kovo apsisprendimÄ nutraukti santuokÄ nulėmė jo užmegzti artimi santykiai su kita moterimi. Å ias aplinkybes patvirtino ir teismo posėdžio metu kaip liudytojai apklausti Å¡alių sÅ«nus A. R., atsakovės sesuo Z. J. ir jos sutuoktinis A. J. Pažymėtina, kad A. R. taip pat paaiÅ¡kino, jog ieÅ¡kovas žemino ir įžeidinėjo atsakovę, rodė nepagarbÄ jai demonstruodamas naujus santykius, parsivedė naujÄ jÄ draugę į Å¡eimos namus, siekdamas pažeminti atsakovę.

Liudytojai taip pat nurodė, kad ieÅ¡kovas ne kartÄ grasino sužaloti atsakovę.

23. IeÅ¡kovas teigia, kad jo sprendimÄ nutraukti santuokÄ , be kita ko, lėmė pačios atsakovės veiksmai, kadangi ji atsisakė padėti ieÅ¡kovui buityje, slėpė nuo jo gaunamas pajamas, kėlė tarpusavio konfliktus, nepagrįstai kviesdavo policijÄ . Vis dėlto ieÅ¡kovas nepateikė duomenų, patvirtinančių Å¡ias aplinkybes. PrieÅ¡ingai, teismo posėdžio metu kaip liudytojai apklausti A. R., Z. J. ir A. J. nurodė, jog atsakovė visuomet rÅ«pinosi ieÅ¡kovu, jį slaugė, buvo jam lojali, nepaliko jo nei tuo metu, kai jis atliko bausmę įkalinimo įstaigoje, nei jam tapus neįgaliu. Byloje pateiktoje VÅ¡Ä® Å ilutės pirminės sveikatos priežiÅ«ros centro 2020 m. spalio 23 d. pažymoje taip pat nurodyta, jog atsakovė lydėdavo ieÅ¡kovÄ Ä¯ gydymo įstaigÄ , rÅ«pinosi juo, tvarstė ieÅ¡kovo žaizdas.

24. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 22 d. atsakovė kreipėsi į policijÄ , nurodydama, kad ieÅ¡kovas grasina su ja susidoroti. Tauragės AVPK 2020 m. rugsėjo 29 d. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 2 dalyje, kadangi nesurinkta įrodymų pagrindžiančių, jog ieÅ¡kovas naudojo psichinę prievartÄ prieÅ¡ atsakovę. 2021 m. birželio 11 d. atsakovė kreipėsi į policijÄ , nurodydama, kad ieÅ¡kovas grasina su ja susidoroti.

Tauragės AVPK 2021 m. birželio 18 d. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, kadangi nenustatyta, jog ieÅ¡kovas grasinimus ketino įgyvendinti. Taigi, nors byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovė dėl ieÅ¡kovo elgesio kreipėsi į policijÄ , tačiau teisėjų kolegija, visų pirma, pažymi, kad tai įvyko Å¡alių tarpusavio santykiams jau nutrÅ«kus, t. y. po to, kai ieÅ¡kovas paliko atsakovę, ir atitinkamai bylos dėl santuokos nutraukimo nagrinėjimo teisme metu, todėl nėra pagrindo vertinti, kad Å¡ios aplinkybės sÄ lygojo Å¡alių santuokos iÅ¡irimÄ .

Antra, kaip matyti iÅ¡ Tauragės AVPK 2020 m. rugsėjo 29 d. ir 2021 m. birželio 18 d. nutarimų, nors ieÅ¡kovo veiksmai nesudarė pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimÄ , tačiau Å¡alys patvirtino, kad tarp jų iÅ¡ tiesų buvo kilusios konfliktinės situacijos. Trečia, byloje apklausti liudytojai patvirtino, kad ieÅ¡kovas yra grasinęs sužaloti atsakovę.

25. Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, buvo neiÅ¡tikimas ir nelojalus atsakovei, dėl to bendras Å¡alių gyvenimas tapo negalimas, todėl konstatuotina santuoka iÅ¡iro dėl ieÅ¡kovo kaltės. Dėl neturtinės žalos atlyginimo 26. Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria nutarta priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo 500 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , ir praÅ¡o priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . Atsakovė nurodo, jog pirmosios instancijos teismo sprendimu iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistas neturtinės žalos dydis neatitinka jos patirtų dvasinių iÅ¡gyvenimų, nepatogumų, streso, neigiamų emocijų, pažeminimo, todėl yra neteisingas.

27. CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sutuoktinis turi teisę reikalauti iÅ¡ kalto dėl santuokos iÅ¡irimo sutuoktinio neturtinės žalos atlyginimo. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad CK 3.70 straipsnio 2 dalyje neturtinė žala ir jos piniginio įvertinimo kriterijai neapibrėžti, todėl, sprendžiant klausimÄ dėl neturtinės žalos, susijusios su santuokos nutraukimu, priteisimo, kartu su CK 3.70 straipsniu taikytinos CK 6.250 straipsnyje įtvirtintos teisės normos (CK 3.1 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2007).

28. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais; to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinti neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, – tai žalos pasekmės, žalÄ padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, kitos reikÅ¡mingos aplinkybės, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai vieno sutuoktinio kalti, santuokines pareigas pažeidžiantys veiksmai nulemia santuokos nutraukimÄ , tai kitas sutuoktinis gali patirti neturtinę žalÄ , t. y. dvasinius iÅ¡gyvenimus, stresÄ , fizinį skausmÄ , neigiamas emocijas; nustatęs neturtinės žalos atsiradimÄ , teismas jÄ turi įvertinti ir priteisti tokiÄ neturtinės žalos kompensacijÄ , kuri galėtų atlyginti asmens neturtinio pobÅ«džio praradimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2008).

29. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieÅ¡kovas pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, buvo neiÅ¡tikimas atsakovei, demonstravo jai nepagarbÄ , jÄ Å¾emino, kas, akivaizdu, lėmė atsakovės emocinį skausmÄ ir pažeminimÄ . Byloje pateikta Kretingos moterų ir informacijos centro 2021 m. sausio 26 d. pažyma patvirtina, kad atsakovei buvo teikiamos psichologo konsultacijos, dėl atsakovo veiksmų ji patyrė emocinius iÅ¡gyvenimus, buvo įsitempusi ir įbauginta. UAB „Šilutės Å¡eimos gydytojų centro“ 2021 m. gegužės 18 d. medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡o duomenimis, atsakovei nustatytas pasikartojantis depresinis sutrikimas, vidutinio sunkumo depresijos epizodas, miÅ¡rus nerimo ir depresinis sutrikimas. Atsižvelgusi į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad neturtinės žalos atlyginimas atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistas pagrįstai.

30. Vis dėlto, apeliacinės instancijos vertinimu, atsakovės apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo keisti priteistÄ neturtinės žalos atlyginimo dydį. VÅ¡Ä® Å ilutės pirminės sveikatos priežiÅ«ros centro 2020 m. spalio 23 d. pažymos duomenimis nustatyta, kad atsakovei nustatyta bÅ«klė po PSIP dėl VMA aterosklerozės, lėtinis cervikalnis nepakankamumas, persirgtas iÅ¡eminis insultas, cervikalginis sindromas, striuma, radikulopatija, lėtinis skrandžio uždegimas. Tačiau, kaip matyti iÅ¡ minėtos pažymos, nurodyti susirgimai atsakovei diagnozuoti iki Å¡alių santuokos iÅ¡irimo.

Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad minėti sveikatos sutrikimai, susiklosčius Å¡alių konfliktui, bÅ«tų iÅ¡ esmės paÅ«mėję. Teisėjų kolegija, įvertinusi santuokos trukmę, aplinkybes, dėl kurių santuoka iÅ¡iro, atsakovės iÅ¡gyvenimus dėl ieÅ¡kovo veiksmų, ieÅ¡kovo turtinę padėtį ir sveikatos bÅ«klę daro iÅ¡vadÄ , kad 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydis nustatytas teisingai ir nenustatyta pagrindo jį keisti. Dėl sutuoktinio iÅ¡laikymo 31.

Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas jos reikalavimas dėl iÅ¡laikymo priteisimo. Atsakovės teigimu, ji daugiau nei 26 metus slaugė ieÅ¡kovÄ , siekdama juo pasirÅ«pinti, atsisakė darbo Å«kyje, dėl to Å¡iuo metu gauna nedideles pajamas, jos turtinė padėtis yra prastesnė nei ieÅ¡kovo.

32. CK 3.72 straipsnio 1 dalyje nustatyta sutuoktinio teisė reikalauti priteisti jam iÅ¡ kito sutuoktinio iÅ¡laikymÄ . CK 3.72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktiniui reikalingas iÅ¡laikymas, jeigu jis yra nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos bÅ«klės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad sutuoktinio teisė reikalauti priteisti iÅ¡laikymÄ siejama su praÅ¡ančiojo priteisti iÅ¡laikymÄ sutuoktinio turtine padėtimi. Tokios aplinkybės kaip sutuoktinio nedarbingumas, amžius ir kt. gali bÅ«ti reikÅ¡mingos, sprendžiant apie sutuoktinio turtinę padėtį, siekiant nustatyti, ar iÅ¡laikymo praÅ¡antis sutuoktinis turi pakankamai turto ir pajamų, kad galėtų save iÅ¡laikyti. Taigi teisę į iÅ¡laikymÄ turi ir darbingas sutuoktinis, jeigu jo turtas ar gaunamos pajamos nepakankamos jo minimaliems pragyvenimo poreikiams tenkinti.

33. Vertinant, ar užtenka praÅ¡ančiam priteisti iÅ¡laikymÄ sutuoktiniui jo turimo turto ir pajamų save iÅ¡laikyti, svarbu nustatyti, koks yra jo pragyvenimo lygis, t. y. ar sutuoktiniui racionaliai naudojant turimÄ turtÄ ir pajamas užtikrinami minimalÅ«s bÅ«sto, maitinimosi, apsirengimo, sveikatos priežiÅ«ros ir kiti poreikiai. Minimaliųjų poreikių patenkinimo kriterijus taikytinas ir tada, kai sprendžiama, ar iÅ¡laikymÄ privalantis teikti sutuoktinis yra finansiÅ¡kai pajėgus tai daryti. Teismas, nustatęs, kad praÅ¡ančio priteisti iÅ¡laikymÄ sutuoktinio minimalÅ«s poreikiai neužtikrinami, gali jam priteisti iÅ¡laikymÄ iÅ¡ kito sutuoktinio tik tada, jeigu tai nereikÅ¡, kad tokiu atveju liks neužtikrinti iÅ¡laikymÄ turinčio teikti sutuoktinio minimalÅ«s poreikiai.

IÅ¡laikymui sutuoktiniui priteisti reikÅ¡mingi abu aspektai: tiek iÅ¡laikymo reikalingumas, tiek ir galimybė iÅ¡laikymÄ teikti. Nenustačius vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų, galima konstatuoti, kad CK 3.72 straipsnio 2 dalyje nustatyta prezumpcija paneigta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

34. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė yra 75 m. amžiaus, jos pajamos sudaro vidutiniÅ¡kai 230,69 Eur per mėnesį, t. y. 174,62 Eur pensija ir 56,07 Eur Å¡alpos priemoka IeÅ¡kovas yra 64 m. amžiaus, jam nustatytas 20 proc. darbingumo lygis, jo pajamos sudaro vidutiniÅ¡kai 623,90 Eur per mėnesį, t. y. 292,50 Eur slaugos iÅ¡laidų tikslinė kompensacija, 331,40 Eur invalidumo / netekto darbingumo pensija. Taigi sutiktina su atsakove, kad ieÅ¡kovas Å¡iuo atveju gauna didesnes pajamas. Vis dėto, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, vien Å¡i aplinkybė nesudaro pakankamo pagrindo priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo iÅ¡laikymÄ atsakovei.

35. Nagrinėjamu atveju tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovė yra sulaukę senatvės pensijos amžiaus, ieÅ¡kovui, be kita ko, nustatytas 20 proc. darbingumo lygis, todėl akivaizdu, kad jo galimybė dirbti ar gauti didesnes pajamas yra apribota. Å iuo atveju taip pat pažymėtina, jog beveik pusę ieÅ¡kovo pajamų (292,50 Eur) sudaro bÅ«tent slaugos iÅ¡laidų tikslinė kompensacija, skirta kompensuoti ieÅ¡kovo iÅ¡laidas, susijusias su jo neįgalumu, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad Å¡ios lėšos (ar jų dalis) negali bÅ«ti skirtos atsakovės iÅ¡laikymui. Likusios ieÅ¡kovo pajamos, t. y. 331,40 Eur invalidumo / netekto darbingumo pensija, yra tik nežymiai didesnės už atsakovės pajamas ir nėra pakankamos užtikrinti ieÅ¡kovo bÅ«tinuosius poreikius ir kartu teikti iÅ¡laikymÄ atsakovei.

36. Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovės reikalavimÄ dėl iÅ¡laikymo priteisimo, todėl Å¡ios sprendimo dalies keisti ar naikinti atsakovės apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo. Dėl kompensacijos už transporto priemonę 37. Atsakovės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jos reikalavimÄ dėl kompensacijos už transporto priemonę „Audi A4 Avant“, valst. Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) , priteisimo. Minėtos transporto priemonės vertė yra 1 725 Eur, tačiau ieÅ¡kovui suteikta kompensacija sudarė tik 1 216 Eur, todėl nutraukiant santuokÄ atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina pusė šį 509 Eur skirtumÄ sudarančių lėšų, t. y. 254,50 Eur. Apeliacinės instancijos teismas atmeta Å¡iuos apeliacinio skundo argumentus kaip teisiÅ¡kai nepagrįstus.

38. Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančiÄ medžiagÄ sudaromas sutuoktinių turto balansas, t. y. nustatytinas bendras sutuoktinių turtas ir kiekvieno iÅ¡ jų asmeninis turtas (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Å ios normos prasme turto sÄ voka apima tiek aktyvÄ (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvÄ (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigÄ pateikti informacijÄ apie dalijamÄ turtÄ (kiekį ir vertę) bei reikalavimÄ padalyti tokį turtÄ turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis). Privalo bÅ«ti padalijamas visas sutuoktinių turtas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 straipsnio 4 punktas).

39. Nagrinėjamu atveju Å¡alys neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria po santuokos nutraukimo automobilis „Audi A4 Avant“, valst. Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) , priteistas ieÅ¡kovui asmenine nuosavybės teise, tačiau Å¡alys nesutaria dėl ieÅ¡kovo prievolės atlyginti atsakovei pusę piniginių lėšų, sudarančių skirtumÄ tarp minėtos transporto priemonės įsigijimo kainos ir jos vertės santuokos nutraukimo metu.

40. Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 3.89 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktuose nustatyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstami sutuoktinių asmeninio naudojimo daiktai (avalynė, drabužiai, profesinės veiklos įrankiai), taip pat lėšos, vieno sutuoktinio gautos kaip žalos atlyginimas ar kitokia kompensacija už žalÄ , padarytÄ dėl sveikatos sužalojimo, ir neturtinę žalÄ , tikslinė materialinė parama ir kitokios iÅ¡mokos, iÅ¡imtinai susijusios tik su jas gavusio sutuoktinio asmeniu, teisės, kurių negalima perleisti kitiems asmenims.

41. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovui 2003 m., 2009 m. ir 2015 m. buvo suteiktos lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo kompensacijos. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2021 m. vasario 3 d. pažymoje nurodyta, kad 2015 m. ieÅ¡kovui buvo suteikta 1 216 Eur lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo kompensacija. Pažymėtina, jog Å¡iuo atveju Å¡alys patvirtino, kad ginčo automobilis buvo įgytas už ieÅ¡kovui skirtÄ kompensacijÄ . Taigi byloje esantys duomenys patvirtina, kad ginčo turtas buvo įsigytas už ieÅ¡kovui asmenine nuosavybės teise priklausančias lėšas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šį turtÄ pripažino ieÅ¡kovo asmenine nuosavybe ir jo į dalytino turto balansÄ neįtraukė.

42. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovė neginčijo aplinkybės, jog automobiliui „Audi A4 Avant“, valst. Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) , įsigyti pakako ieÅ¡kovui valstybės suteiktos kompensacijos. Byloje duomenų apie tai, kad automobiliui įsigyti taip pat buvo panaudotos ir bendros sutuoktinių lėšos, nėra. Tai reiÅ¡kia, jog vien ta aplinkybė, kad santuokos nutraukimo metu Å¡io turto vertė (1 725 Eur) yra didesnė už jo įsigijimo kainÄ (1 216 Eur), nesudaro pagrindo priteisti atsakovei kompensacijos, kadangi ginčo turtÄ ieÅ¡kovas įsigijo asmeninės nuosavybės teise.

43. Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovės reikalavimÄ dėl kompensacijos už transporto priemonę „Audi A4 Avant“, valst. Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) , priteisimo, todėl Å¡ios sprendimo dalies keisti ar naikinti atsakovės apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo. Dėl buto, adresu (duomenys neskelbtini) , padalijimo 44. Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas jos reikalavimas pripažinti butÄ , adresu (duomenys neskelbtini) , jos asmenine nuosavybe. Atsakovės teigimu, ji minėtÄ turtÄ Ä¯sigijo asmeninės nuosavybės teise, turtui įsigyti panaudojo sÅ«naus A. R. jai paskolintas pinigines lėšas, o paskolÄ sÅ«nui grÄ Å¾ino iÅ¡ jai asmeninės nuosavybės teise priklausančių lėšų.

45. Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi bylos duomenis bei skundžiamo teismo sprendimo motyvus, minėtus apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir nesudarančius pagrindo naikinti ar keisti skundžiamo sprendimo dalį (-is). Å iÄ iÅ¡vadÄ apeliacinės instancijos teismas grindžia toliau nurodytais motyvais.

46. CK įtvirtinta bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, todėl turtas, sutuoktinių įgytas gyvenant santuokoje, laikomas bendrÄ ja jungtine nuosavybe, nepaisant to, vieno sutuoktinio ar abiejų vardu jis įgytas, kol nėra įrodyta prieÅ¡ingai (CK 3.82 straipsnis, 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Po santuokos sudarymo įgytas turtas teismo gali bÅ«ti pripažintas asmenine vieno iÅ¡ sutuoktinių nuosavybe, jeigu nuginčijama sutuoktinių turto bendrumo prezumpcija CK 3.89 straipsnio 2 dalyje nustatytais leistinais įrodymais.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad vadovaujantis CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktu, asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtÄ , jeigu to turto įgijimo metu buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta sutuoktinio valia įgyti turtÄ asmenine nuosavybe. Taigi CK 3.88 straipsnio 2 dalimi ir 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktu nustatytas teisinis santuokoje įgyto turto reguliavimas įtvirtina sutuoktinių turto bendrumo principÄ .

47. Įstatymo nenustatyta prezumpcijos, kad tam tikras turtas yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, todėl kiekvienu abejotinu atveju būtina įrodyti, jog konkretus daiktas yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. CK 3.89 straipsnio 2 dalis nustato fakto, kad tam tikras turtas yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, leistinas įrodinėjimo priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2012).

CK 3.88 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai vieÅ¡ame registre turi bÅ«ti nurodyti abu sutuoktiniai. Kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas bendrÄ ja jungtine nuosavybe, jeigu vieÅ¡ajame registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje pabrėžiama, kad tam, jog vieÅ¡ame registre registruotinam turtui bÅ«tų galima taikyti sutuoktinių turto bendrumo prezumpcijÄ , bÅ«tinas bent vienas iÅ¡ įrašų:

1) turto įregistravimas abiejų sutuoktinių vardu;

2) kai turtas įregistruotas vieno sutuoktinio vardu, registre turi būti nurodyta, kad tai yra bendroji jungtinė nuosavybė. Vieno sutuoktinio vardu viešame registre įregistruotas turtas, jame nenurodžius, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, bus laikomas asmenine to sutuoktinio nuosavybe, kol neįrodyta kitaip. Ši teisės taikymo taisyklė reiškia, kad įrašai Nekilnojamojo turto registre preziumuoja nuosavybės teisinių santykių pobūdį taip, kaip jie išviešinami, tačiau tokia prezumpcija yra ginčijamoji (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2008; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2009).

48. Ä®gyto turto registracija vieno sutuoktinių vardu atlieka tik teisių iÅ¡vieÅ¡inimo, bet ne jas nustatančiÄ funkcijÄ , todėl teismas, sudarydamas sutuoktinių turto balansÄ ir nustatydamas bendrÄ sutuoktinių turtÄ bei kilus ginčui tarp sutuoktinių, turi vadovautis ne tik vieÅ¡o registro duomenimis, bet ir patikrinti Å¡ių duomenų tikrumÄ (patikimumÄ ) remdamasis kitais Å¡alių byloje pateiktais ir teismo iniciatyva surinktais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2008).

49. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, butas, adresu (duomenys neskelbtini) , įregistruotas abiejų sutuoktinių vardu, su nuoroda, jog tai yra bendroji jungtinė nuosavybė. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2017 m. gegužės 29 d. tarp atsakovės ir R. K. sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, ja atsakovė įsigijo butÄ , adresu (duomenys neskelbtini), už 10 000 Eur. Minėtos sutarties 6.1 punkte nustatyta, kad atsakovė šį turtÄ Ä¯gyja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise kartu su sutuoktiniu Z.

R. Taigi minėti duomenys patvirtina, kad atsakovė ginčo turtÄ Ä¯sigijo bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Teisėjų kolegija pažymi, jog nors, atsakovės teigimu, ji dėl savo amžiaus ir sveikatos bÅ«klės nesuprato, jog turtÄ Ä¯gyja bendrosios jungtinės, o ne asmeninės nuosavybės teise, tačiau teismo posėdžio metu atsakovė paaiÅ¡kino, kad sutarties sudarymo metu notarė jos paklausė, ar į sutartį reikia įtraukti ieÅ¡kovÄ , kaip atsakovės sutuoktinį, o atsakovė su tuo sutiko.

Taigi ieškovas į buto, adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį buvo įtrauktas pačios atsakovės iniciatyva.

50. Tarp Å¡alių nėra ginčo, jog butas, adresu (duomenys neskelbtini) , buvo įsigytas už Å¡alių sÅ«naus A. R. skolintas pinigines lėšas, tačiau Å¡alys nesutaria, kokios piniginės lėšos, t. y. atsakovės asmeninės lėšos ar Å¡alių bendros lėšos, buvo panaudotos minėtai paskolai grÄ Å¾inti. Teismo posėdžio metu A. R. paaiÅ¡kino, kad jis paskolÄ suteikė bÅ«tent atsakovei, kad Å¡i įsigytų ginčo butÄ . Vis dėlto, teisėjų kolegija pažymi, jog vien Å¡i aplinkybė nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti Å¡io turto asmenine atsakovės nuosavybe.

51. Visų pirma, nagrinėjamu atveju atsakovė nurodė iÅ¡ esmės prieÅ¡taringas aplinkybes dėl buto, adresu (duomenys neskelbtini), įsigijimo aplinkybių, t. y. viena vertus, teigė, kad ji turėjo pakankamai lėšų Å¡iam turtui įsigyti, kita vertus, nurodė, jog ginčo turtÄ Ä¯sigijo už sÅ«naus skolintas lėšas. Be to, Å¡iuo atveju nėra aiÅ¡ku, kodėl, atsakovei turint asmeninių lėšų minėtam butui įsigyti, ji iÅ¡ sÅ«naus skolinosi visÄ sumÄ , reikalingÄ turtui įsigyti, o ne tik dalį Å¡ių lėšų, t. y. kodėl butui įsigyti nepanaudojo nei dalies asmeninių lėšų.

Antra, bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 28 d. tarp ieÅ¡kovo, atsakovės ir A. M. buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, ja Å¡alys pardavė jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ gyvenamÄ jį namÄ , tvartÄ , daržinę, dvi malkines ir kiemo statinius, adresu (duomenys neskelbtini), už 12 000 Eur. Pagal minėtos sutarties 3.2.1 ir 3.2.2 punktus, turto pirkėja 2 000 Eur buvo sumokėjusi iki pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, o likusiÄ 10 000 Eur sumÄ Ä¯sipareigojo sumokėti iki 2020 m. rugsėjo 20 d., mokėdama po 400 Eur kas mėnesį.

IÅ¡ atsakovės banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o matyti, kad atsakovė paskutinį mokėjimÄ už turtÄ , adresu (duomenys neskelbtini), gavo 2019 m. gegužės 27 d., o su sÅ«numi A. R. atsiskaitė 2020 m. rugsėjo 24 d., t. y. paskolÄ grÄ Å¾ino po lėšų už Å¡alims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto pardavimÄ gavimo. Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas vertina, jog labiau tikėtina, kad atsakovė paskolÄ sÅ«nui grÄ Å¾ino iÅ¡ bendrų sutuoktinių lėšų, t. y. piniginių lėšų, gautų už turto, adresu (duomenys neskelbtini), pardavimÄ .

52. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad byloje nenustatyta, jog ieÅ¡kovas buvo informuotas ir sutiko, kad butÄ , adresu (duomenys neskelbtini) , atsakovė įsigytų asmeninės nuosavybė teise, t. y. kad pardavus Å¡alims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ , adresu (duomenys neskelbtini), gautos lėšos bÅ«tų panaudotos ne kitam bendram gyvenamajam bÅ«stui įsigyti, o, kaip nurodo atsakovė, Å¡alių kasdieniniams poreikiams tenkinti.

53. Atsižvelgusi į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai butÄ , adresu (duomenys neskelbtini), pripažino Å¡alių bendrÄ ja jungtine nuosavybe.

54. Å ioje apeliacine tvarka nagrinėjamojoje byloje tarp Å¡alių taip pat yra kilęs ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria nuspręsta po santuokos nutraukimo butÄ , adresu (duomenys neskelbtini) , Å¡alims padalinti natÅ«ra po 1/2 dalį. Abi Å¡alys praÅ¡o šį turtÄ priteisti joms asmeninės nuosavybės teise, kitai Å¡aliai priteisiant kompensacijÄ . Apeliantų teigimu, jų tarpusavio santykiai yra įtempti, tarp jų nuolat kyla konfliktai, todėl Å¡alys negali gyventi kartu. Atsakovė papildomai pažymėjo, jog ginčo butas yra dviejų kambarių, tačiau vienas iÅ¡ Å¡ių kambarių – pereinamasis, todėl į kambarį, kuriuo naudojasi ieÅ¡kovas, taip pat į virtuvę, tualetÄ , koridorių galima patekti tik per atsakovės kambarį. Teisėjų kolegija su Å¡iais apeliacinių skundų motyvais sutinka.

55. Turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.117 straipsnis, 3.123 straipsnis). Padalijamas turi būti tiek turto aktyvas, tiek ir pasyvas. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais.

Parenkant turto padalijimo bÅ«dÄ ir padalijant turtÄ natÅ«ra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos bÅ«klę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad, dalijant sutuoktinių bendrÄ turtÄ natÅ«ra, taip pat turi bÅ«ti atsižvelgiama į dalijamo turto vienetų ypatumus ir, kiek tai įmanoma, turtas padalijamas taip, kad bÅ«tų galima ateityje iÅ¡vengti su tokio turto nuosavybės teisės įgyvendinimu susijusių ginčų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2012).

56. Dalydamas turtÄ , teismas turi atkreipti dėmesį į tai, kokio pobÅ«džio turtas yra dalijamas ir ar tokio turto padalijimas lygiomis dalimis netrukdys turto racionaliai naudoti pagal jo tikslinę paskirtį ir neribos galimybių iÅ¡gauti didžiausiÄ naudÄ iÅ¡ Å¡io turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-686/2013). Galimybę konkretų turtÄ buvusiems sutuoktiniams padalyti natÅ«ra gali eliminuoti tiek objektyvios (pvz., turto nedalumas), tiek subjektyvios (pvz., itin konfliktiÅ¡ki sutuoktinių santykiai) priežastys.

Be to, teismas, spręsdamas dėl bendro sutuoktinių turto padalijimo bÅ«do, turi atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus, tačiau sutuoktinių nuomonė teismo nesaisto. Kai dėl to sutuoktiniai nesutaria, teismas, įvertinęs visas svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, ir konstatuotas konkrečios bylos svarbias aplinkybes, parenka sutuoktinių turto padalijimo bÅ«dÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-271/2010; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2011).

57. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 22 d. atsakovė kreipėsi į policijÄ , nurodydama, kad ieÅ¡kovas grasina su ja susidoroti. Tauragės AVPK 2020 m. rugsėjo 29 d. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 2 dalyje, kadangi nesurinkta įrodymų pagrindžiančių, jog ieÅ¡kovas naudojo psichinę prievartÄ prieÅ¡ atsakovę. 2021 m. birželio 11 d. atsakovė kreipėsi į policijÄ , nurodydama, kad ieÅ¡kovas grasina su ja susidoroti.

Tauragės AVPK 2021 m. birželio 18 d. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, kadangi nenustatyta, jog ieÅ¡kovas grasinimus ketino įgyvendinti. Teismo posėdžio metu kaip liudytojai apklausti Å¡alių sÅ«nus A. R., atsakovės sesuo Z. J. ir jos sutuoktinis A. J. patvirtino, kad tarp Å¡alių nuolat kyla įvairÅ«s konfliktai, ieÅ¡kovas yra grasinęs sužaloti atsakovę, sudaro kliÅ«tis jai naudotis ginčo turtu. Taigi byloje esantys duomenys patvirtina, kad Å¡alys nesutaria tarpusavyje, jų santykiai yra įtempti.

Teisėjų kolegija pažymi, kad iÅ¡ byloje pateiktų duomenų taip pat matyti, jog nors ginčo butas yra dviejų kambarių, tačiau vienas iÅ¡ jų yra pereinamasis kambarys, t. y. per jį patenkamÄ Ä¯ kitÄ kambarį, todėl Å¡alims tektų naudotis ne tik bendromis patalpomis – virtuve, vonia, tualetu, tačiau ir vienas kito kambariais, o tai, akivaizdu, sukeltų papildomų konfliktų ir ginčų ateityje.

58. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, manytina, jog ginčo Å¡alių gyvenimas viename bute sukurtų prielaidas naujiems konfliktams, sukeltų joms psichologinį diskomfortÄ , neigiamus emocinius iÅ¡gyvenimus, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tikslinga nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ butÄ , adresu (duomenys neskelbtini) , natÅ«ra priteisti vienai iÅ¡ Å¡alių.

59. Šalys nesutaria dėl buto, adresu (duomenys neskelbtini), vertės. Ieškovas nurodo, kad, vadovaujantis nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos duomenimis, nurodyto nekilnojamojo turto vertė yra 11 500 Eur. Atsakovė su ieškovo nurodytomis aplinkybėmis nesutinka nurodydama, kad buto vertė yra 10 210 Eur, t. y. ieškovo nurodytos turto vertės ir VĮ Registrų centro išraše nurodytų verčių vidurkis.

60. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nustatydamas padalijamo turto vertę teismas turėtų atsižvelgti į bylos nagrinėjimo metu įvykusius dalijamo turto pokyčius. Turto vertė gali būti nustatoma remiantis VĮ Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais; šalys taip pat gali sutarti dėl dalijamo turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilėje byloje Nr. 3K-3-251/2006).

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, buto, adresu (duomenys neskelbtini) , vertė yra 6 830 Eur (vidutinės rinkos vertės nustatymo data – 2017 m. gegužės 23 d.), VĮ Registrų centro vidutinės rinkos vertės paieškos pagal unikalų numerį duomenimis, šio turto vertė – 8 920 Eur. UAB Ober-Haus“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos duomenimis, ginčo turto vertė 2021 m. kovo 30 d. sudarė 11 500 Eur. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog masinis turto įvertinimas atliekamas neindividualizuojant vertinamo turto, neįvertinant realaus turto stovio ir būklės, todėl konstatuotina, kad buto, adresu (duomenys neskelbtini), vertė, nurodyta nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje, yra tikslesnė, nei atlikta masinio vertinimo būdu.

Be to, minėta vertė yra artima buto įsigijimo kainai (10 000 Eur), juolab atsižvelgiant į tai, kad atsakovė patvirtino, jog santuokos metu Å¡alys šį turtÄ pagerino, t. y. atliko jo remontÄ , todėl manytina, kad turto vertė galėjo padidėti. Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, kad buto, adresu (duomenys neskelbtini), vertė yra 11 500 Eur.

61. IeÅ¡kovas nurodo, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini), yra pritaikytas jo, kaip neįgalaus asmens, poreikiams, todėl priteistinas jam asmeninės nuosavybės teise. Atsakovės teigimu, ieÅ¡kovas bute, adresu (duomenys neskelbtini), negyvena, siekia šį butÄ parduoti, o jam pritaikyta įranga gali bÅ«ti įrengta kitoje ieÅ¡kovo gyvenamojoje vietoje. Atsakovė kito gyvenamojo bÅ«sto neturi ir siekia toliau gyventi ginčo bute.

62. Vertindama nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose ieškovas nurodė, kad jo gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), apeliaciniame skunde nurodė, kad jo gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžio metu ieškovas taip pat patvirtino, kad bute, adresu (duomenys neskelbtini), iš esmės negyvena, iš jo išsikėlė apie 2020 m. gruodžio mėn. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad nepaisant neįgalumo, ieškovas turi galimybę gyventi kitame gyvenamajame būste.

Be to, byloje pateiktame susiraÅ¡inėjime ieÅ¡kovas buvo nurodęs, kad butÄ , adresu (duomenys neskelbtini) , ar jo dalį ketina parduoti. Kartu su atsiliepimu į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ , atsakovė pateikė duomenis apie tai, kad po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo ieÅ¡kovas yra paskelbęs apie ginčo buto pardavimÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ios aplinkybės sudaro pagrindÄ konstatuoti, kad po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovas nesiekia grįžti gyventi atgal į ginčo butÄ .

63. Å ilutės rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyrius 2021 m. sausio 28 d. raÅ¡te nurodė, jog 2017 m. ieÅ¡kovui buvo pritaikyta gyvenamoji aplinka adresu (duomenys neskelbtini), pirmojo aukÅ¡to laiptinėje įrengiant nuožulnų keltuvÄ ir pandusÄ prie įėjimo į pastatÄ , 2020 m. ieÅ¡kovui buvo pritaikyta vonios patalpa. Å ilutės rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus 2021 m. vasario 22 d. raÅ¡to duomenimis nustatyta, kad minėti įrengimai nuosavybės teise priklauso Å ilutės rajono savivaldybės administracijai, tuo atveju, jei ieÅ¡kovas iÅ¡ buto, adresu (duomenys neskelbtini) , iÅ¡sikeltų, jie bÅ«tų iÅ¡montuoti ir suteikti kitam Å ilutės rajono savivaldybės gyventojui, turinčiam neįgalumÄ .

Taigi nurodyta įranga ieÅ¡kovui nuosavybės teise nepriklauso, todėl jam persikėlus į kitÄ gyvenamÄ jį bÅ«stÄ , jos (iÅ¡)montavimu rÅ«pintis nereikėtų. Pastarasis taip pat galėtų kreiptis į savo naujosios gyvenamosios vietos savivaldybę dėl gyvenamosios aplinkos pritaikymo.

64. Ä®vertinus byloje esančius duomenis, Å¡alių ir liudytojų paaiÅ¡kinimus teismo posėdžio metu, matyti, jog atsakovė siekia gyventi bute, adresu (duomenys neskelbtini). Be to, atsižvelgus į atsakovės amžių ir gaunamas pajamas, labiau tikėtina, kad jai bÅ«tų sudėtinga užsitikrinti, t. y. įsigyti, iÅ¡sinuomoti ar pan., naujÄ gyvenamÄ jį bÅ«stÄ . Teisėjų kolegija pažymi, jog nors Å¡iuo atveju ji neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad įvertinus į Å¡alių gaunamas pajamas nei viena iÅ¡ jų neturi galimybės protingu terminu sumokėti kitai Å¡aliai kompensacijos už ginčo turtÄ , tačiau atsakovė nurodė, jog sÅ«nus A.

R. sutiko paskolinti jai piniginių lėšų kompensacijai sumokėti. Įvertinusi A. R. parodymus teismo posėdžio metu, atsižvelgusi į tai, jog atsakovės santykiai su sūnumi yra geri, A. R. jau yra skolinęs atsakovei piniginių lėšų, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti šiomis aplinkybėmis.

65. Atsižvelgus į iÅ¡dėstytas aplinkybes, nenustačius aplinkybių, sudarančių pagrindÄ nukrypti nuo lygių dalių principo, atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteistinas nekilnojamasis turtas – butas, adresu (duomenys neskelbtini), o ieÅ¡kovui priteistina 5 750 Eur kompensacija už atsakovei tenkančiÄ 1/2 Å¡io turto dalį. Dėl turto iÅ¡laikymo iÅ¡laidų 66. IeÅ¡kovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria iÅ¡ jo priteista 249,30 Eur kompensacija atsakovei už bendro nekilnojamojo turto iÅ¡laikymÄ . IeÅ¡kovas nurodo, kad jis nuo 2020 m. rugsėjo mėn. dėl atsakovės veiksmų nebegalėjo gyventi bute, adresu (duomenys neskelbtini) , ir patyrė papildomas iÅ¡laidas už kito gyvenamojo bÅ«sto nuomÄ .

67. CK 4.86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendraturčiai turi vienodas teises į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo solidariai apmokėti iÅ¡laidas jam iÅ¡laikyti ir iÅ¡saugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms, jeigu jie nėra susitarę kitaip ar įstatymai nenustato ko kita. Vertindama ieÅ¡kovo nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija, visų pirma, pažymi, kad nagrinėjamu atveju butas, adresu (duomenys neskelbtini) , pripažintas bendrÄ ja jungtine Å¡alių nuosavybe, todėl abi Å¡alys turėjo prievolę prisidėti prie bÅ«sto iÅ¡laikymo iÅ¡laidų.

Antra, kaip matyti iÅ¡ byloje pateiktų duomenų, ginčo iÅ¡laidos susidarė laikotarpiu nuo 2020 m. liepos mėn. iki 2020 m. spalio mėn. Å iuo atveju ieÅ¡kovas nurodo iÅ¡ esmės prieÅ¡taringas aplinkybes dėl gyvenimo bute, adresu (duomenys neskelbtini) , t. y. viena vertus, jis teigia, kad iÅ¡ ginčo buto jis iÅ¡sikėlė 2020 m. rugsėjo mėn., tačiau teismo posėdžio metu taip pat tvirtino, kad iÅ¡ buto visiÅ¡kai iÅ¡sikėlė 2020 m. gruodžio mėn. Be to, nors atsakovė ir liudytojai paaiÅ¡kino, jog ieÅ¡kovas iÅ¡ buto, adresu (duomenys neskelbtini) , iÅ¡sikėlė apie 2020 m. rugsėjo mėn., tačiau kartu patvirtino, kad jis kartais į butÄ sugrįždavo, ten parsivežė savo daiktus ir pan.

Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija vertina, kad labiau tikėtina, jog atsakovas iki 2020 m. gruodžio mėn. naudojosi ginčo butu, todėl turėjo prievolę prisidėti prie šio būsto išlaikymo.

68. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ieÅ¡kovas neginčija atsakovės nurodytų bÅ«sto iÅ¡laikymo iÅ¡laidų dydžio, todėl atsižvelgus į iÅ¡dėstytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo 249,30 Eur kompensacijÄ atsakovei už buto, adresu (duomenys neskelbtini) , iÅ¡laikymÄ . Dėl kompensacijos už bendrų lėšų panaudojimÄ 69. IeÅ¡kovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas jo reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovės 9 750 Eur kompensacijÄ . Nurodo, kad santuokos metu atsakovė nuslėpė nuo jo 19 500 Eur bendrų lėšų. Be to, atsakovės gautos iÅ¡mokos už ankstyvÄ pasitraukimÄ iÅ¡ Å«kinės veiklos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Apeliacinės instancijos teismas atmeta Å¡iuos apeliacinio skundo argumentus kaip teisiÅ¡kai nepagrįstus.

70. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieÅ¡kovas į nurodytÄ 19 500 Eur sumÄ Ä¯traukė 12 000 Eur, kuriuos atsakovė pervedė Å¡alių sÅ«nui A. R. Å iuo atveju nustačius, jog minėtos lėšos A. R. perduotos grÄ Å¾inant paskolÄ , kuriÄ jis suteikė Å¡alims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiam butui, adresu (duomenys neskelbtini) , įsigyti, nėra pagrindo ieÅ¡kovui priteisti kompensacijos už Å¡ių lėšų panaudojimÄ .

71. Atsakovės teigimu, likusi 7 500 Eur suma yra jos sukauptos iÅ¡mokos už ankstyvÄ pasitraukimÄ iÅ¡ Å«kinės veiklos, todėl Å¡ios lėšos laikytinos jos asmenine nuosavybe. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2020 m. spalio 22 d. Nacionalinė mokėjimo agentÅ«ra prie Žemės Å«kio ministerijos iÅ¡mokėjo atsakovei 27 695,99 Eur paramÄ už ankstyvÄ pasitraukimÄ iÅ¡ Å«kinės veiklos. Ä®vertinęs byloje esančius duomenis apie Å¡alių pajamas, atsižvelgęs į tai, kad Å¡alys kito nekilnojamojo turto, iÅ¡skyrus butÄ , adresu (duomenys neskelbtini) , neturėjo, apeliacinės instancijos teismas vertina, jog labiau tikėtina, kad minėtÄ 7 500 Eur sumÄ sudaro atsakovei suteiktos iÅ¡mokos.

72. IeÅ¡kovas nurodo, jog Å¡iuo atveju sprendžiant tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ turi bÅ«ti vadovaujamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-969/2021 ir 2011 m. kovo 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2011 pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais.

73. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog nagrinėdamas bylas teismas aiÅ¡kina ir taiko teisės normas ne a priori (iÅ¡ anksto), o kiekvienoje byloje atsižvelgdamas į konkrečias faktines aplinkybes ir jas siedamas su taikytina teisės norma. Dėl Å¡ios priežasties kiekvienas teismo pateiktas teisės aiÅ¡kinimas gali ir turi bÅ«ti suprantamas ir aiÅ¡kinamas tik konkrečios bylos kontekste. Dėl to kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai taikytini tik nagrinėjant panaÅ¡ias savo faktinėmis aplinkybėmis bylas į tÄ bylÄ , kuriÄ nagrinėdamas kasacinis teismas iÅ¡aiÅ¡kino atitinkamÄ teisės normÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009).

74. Vertindamas ieÅ¡kovės nurodytas aplinkybes, teismas pažymi, kad nagrinėjamos bylos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡nagrinėtų civilinių bylų Nr. e3K-3-83-969/2021 ir Nr. 3K-3-113/2011 faktinės aplinkybės skiriasi iÅ¡ esmės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-969/2021 buvo sprendžiamas klausimas dėl santuokos nutraukimo metu veikiančio Å«kininko Å«kio pripažinimo bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, o civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2011 – dėl Å«kininko Å«kiui skirtos Nacionalinės mokėjimo agentÅ«ros iÅ¡mokos pripažinimo bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Å ioje byloje sprendžiama dėl atsakovei, kaip fiziniam asmeniui, skirtos paramos už ankstyvÄ pasitraukimÄ iÅ¡ Å«kinės veiklos lėšų pripažinimo bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Atsižvelgs į nurodytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad Å¡ių bylų faktinės aplinkybės nėra tapačios nagrinėjamos bylos aplinkybėms.

75. CK 3.89 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama tikslinė materialinė parama ir kitokios iÅ¡mokos, iÅ¡imtinai susijusios tik su jas gavusio sutuoktinio asmeniu. Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių duomenų, ginčo paramos tikslas buvo kompensuoti atsakovės prarastas pajamas dėl pasitraukimo iÅ¡ Å«kinės veiklos, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡i parama laikytina tiksline materialine parama CK 3.89 straipsnio 1 dalies 6 punkto prasme. Be to, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovas nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad Å«kininko Å«kis priklausė sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir (ar), kad jie atitinkamÄ laikotarpį kartu vertėsi Å¡ia veikla, juolab atsižvelgus į tai, kad ieÅ¡kovas dėl savo neįgalumo daugiau nei 26 metus nedirbo.

Be to, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kovas buvo gydomas ir slaugomas Kauno ir Klaipėdos klinikose, jam nustatytas neįgalumas, todėl tai neabejotinai sÄ lygojo papildomas jo sveikatos priežiÅ«ros iÅ¡laidas. Kitų duomenų, patirtinančių, kad atsakovė ginčo lėšas skyrė ne Å¡eimos poreikiams tenkinti, byloje nėra.

76. Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl 9 750 Eur kompensacijos priteisimo, todėl Å¡ios sprendimo dalies keisti ar naikinti ieÅ¡kovo apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

77. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Dėl procesinės bylos baigties 78. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, bylos raÅ¡ytinių įrodymų visumÄ , procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai reikÅ¡mingų aplinkybių, nevisapusiÅ¡kai ir nenuodugniai iÅ¡tyrė byloje pateiktus įrodymus bei jų tinkamai neįvertino, todėl priėmė iÅ¡ dalies nepagrįstÄ ir neteisėtÄ sprendimÄ , kurio dalis dėl santuokos metu įgyto nekilojamojo turto padalijimo keistina; kita teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl baudos skyrimo 79. IeÅ¡kovas nurodo, kad atsakovės patirtos 1 850 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos už advokato teisinę pagalbÄ daugiau nei tris kartus virÅ¡ija jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Be to, atsakovė teismui nurodė nepagrįstas aplinkybes apie savo turtinę padėtį, taip suklaidindama teismÄ , dėl to pastarasis jÄ atleido nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, tačiau lėšų atsiskaityti su atstove ieÅ¡kovė turėjo. Pažymėtina ir tai, kad atsiskaitymui su atstove atsakovė panaudojo bendras Å¡alių lėšas.

80. CPK 95 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad teismas, nustatęs, jog dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesÄ Å¾iningai pareiÅ¡kė nepagrįstÄ ieÅ¡kinį (apeliacinį ar kasacinį skundÄ , praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ , pateikė kitÄ procesinį dokumentÄ ) arba sÄ moningai veikė prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir iÅ¡sprendimÄ , gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tÅ«kstančių eurų baudÄ , iki 50 procentų iÅ¡ Å¡ios baudos gali bÅ«ti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

81. Civilinio proceso paskirtis yra užtikrinti greitÄ ir teisingÄ civilinės teisės reguliuojamų santykių srityje kylančių ginčų iÅ¡sprendimÄ . Å i teisė laiduojama ir ieÅ¡kovui, ir atsakovui, taip pat kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Laikydamiesi Å¡ių principinių nuostatų visi dalyvaujantys byloje asmenys, siekdami nepažeisti kitų, ypač prieÅ¡ingus interesus turinčių byloje asmenų teisių ir interesų, privalo procesinėmis teisėmis naudotis sÄ Å¾iningai (CPK 7 straipsnio 2 dalis).

Taip yra užtikrinamas civilinio proceso tikslų įgyvendinimas, atskleidžiamas vienas iÅ¡ svarbiausių procesinių teisių paskirties aspektų – garantuoti operatyvų ir teisingÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ . Taigi, proceso dalyviai privalo sÄ Å¾iningai naudotis jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, jomis nepiktnaudžiauti, rÅ«pintis greitu bylos iÅ¡nagrinėjimu. CPK 42 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad Å¡alys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sÄ Å¾iningai, privalo veikti siekdamos, kad byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pateikti įrodymus, praneÅ¡ti teismui apie ketinimÄ nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis.

CPK numatyta, kad teismas nustatęs, jog dalyvaujantis byloje asmuo sÄ moningai veikė prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir iÅ¡sprendimÄ , gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tÅ«kstančių eurų baudÄ (CPK 95 straipsnio 1, 2 dalys).

82. Teismas pažymi, kad baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti pagal CPK 95 straipsnį bÅ«tinos sÄ lygos: Å¡alies nesÄ Å¾iningumas ir ieÅ¡kinio nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sÄ moningas veikimas prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir iÅ¡sprendimÄ . Ä®statyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali bÅ«ti laikomas piktnaudžiavimu tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį.

83. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas aplinkybę, kad atsakovė piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis grindžia jos patirtomis atstovavimo iÅ¡laidomis. Teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybių, sudarančių pagrindÄ abejoti Å¡ių iÅ¡laidų pagrįstumu ir protingumu, ieÅ¡kovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nenurodė.

84. IÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti yra vienos iÅ¡ iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, rÅ«Å¡ių (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Teismas, taikydamas CPK 98 straipsnį, pagal realumo, bÅ«tinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad Å¡alis turėjo bylinėjimosi iÅ¡laidų ir kad jos turi bÅ«ti apmokamos, sprendžia, ar visos advokatui už teisinę pagalbÄ civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos turi bÅ«ti atlyginamos. Tai reiÅ¡kia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo principais bei realumo, bÅ«tinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti Å¡alių patirtas iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebÅ«tų pažeistas Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principas.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 pakeitimo patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7 punkte rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalÅ«s dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių).

Pažymėtina, kad atsakovės patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos yra daugiau nei du kartus mažesnės už Rekomendacijose nustatytÄ maksimalų dydį, o ta aplinkybė, kad Å¡alis, atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, turėjo lėšų atsiskaityti su savo atstovu, nesudaro pagrindo konstatuoti piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.

85. Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, ieÅ¡kovo praÅ¡ymas dėl baudos skyrimo atmestinas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme 86. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iÅ¡ naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimÄ arba priima naujÄ sprendimÄ , jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ . CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai. Å i taisyklė taikoma ir apeliacinės instancijos teisme.

87. Teisėjų kolegija pažymi, jog nors nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl nekilnojamojo turto – buto, adresu (duomenys neskelbtini) , padalijimo pakeista, nustatant, kad atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteistinas ginčo butas, o ieÅ¡kovui priteistina 5 750 Eur kompensacija už atsakovei tenkančiÄ 1/2 Å¡io turto dalį, tačiau Å¡alims po santuokos nutraukimo tenkanti turto (jo vertės) dalis nepakito, todėl, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, nėra pagrindo pakeisti bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo 88. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (8.3) TP-20-T-672-6269 ieškovas 100 proc. atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021 m. spalio 7 d. pažymos duomenimis ieškovas patyrė 189 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

89. Teisėjų kolegija pažymi, jog nors nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovo apeliacinis skundas patenkintas iÅ¡ dalies, t. y. pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria butas, adresu (duomenys neskelbtini) , Å¡alims padalintas natÅ«ra po 1/2 dalį, pakeista, tačiau apeliacinės instancijos teismas netenkino ieÅ¡kovo reikalavimo šį turtÄ priteisti jam, t. y. ginčo turtas priteistas atsakovei asmeninės nuosavybės teise, o ieÅ¡kovui priteista kompensacija, todėl, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, bylinėjimosi iÅ¡laidos už atsakovui suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ iÅ¡ atsakovės valstybei nepriteistinos.

90. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

91. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė patyrė 775 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, kuria sudaro 75 Eur už žyminio mokesčio sumokėjimÄ ir 700 Eur už advokato teisines paslaugas. Patenkinus 20 proc. atsakovės apeliacinio skundo reikalavimų, t. y. pakeitus skundžiamo sprendimo dalį, kuria butas, adresu (duomenys neskelbtini), Å¡alims padalintas natÅ«ra po 1/2 dalį, ir priteisus šį turtÄ atsakovei asmeninės nuosavybės teise, įpareigojant jÄ sumokėti kompensacijÄ ieÅ¡kovui, atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina 155 Eur (775 Eur x 20 proc.) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a : Tauragės apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. sprendimÄ iÅ¡ dalies pakeisti. Pakeisti sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kovui Z. R. ir atsakovei V. R. priteista po 1/2 dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kiekvienam. Po santuokos nutraukimo butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) , priteisti atsakovei V.

R. asmeninės nuosavybės teise. Priteisti iÅ¡ atsakovės V. R. 5 750 Eur (penkių tÅ«kstančių septynių Å¡imtų penkiasdeÅ¡imt eurų) kompensacijÄ ieÅ¡kovui Z. R. už atsakovei V. R. tenkančiÄ buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), dalį. KitÄ Tauragės apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. sprendimo dalį palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo Z. R. 155 Eur (vienÄ Å¡imtÄ penkiasdeÅ¡imt penkis eurus) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo atsakovei V.

R Teisėjai Almantas Padvelskis Larisa Šimanskienė Danutė Žvinklytė