a86feec7-e9eb-4468-b51f-56fca43f23f3 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2S-1475-781/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-33945-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4; (S) 3.3.2.5 VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. kovo 8 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja JÅ«ratė Varanauskaitė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjo (apelianto) A. T. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 10 d. nutarties, kuria pareiÅ¡kėjui A.

T. atsisakyta iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ , tretieji asmenys byloje L. T., UAB „Gelvora“, Luminor Bank AB (AB DNB bank ir Nordea Bank AB teisių ir pareigų perėmėjas), UAB „B&B Tools Lietuva“, UAB „Swedbank lizingas“, UAB „Lateko lizingas“, AB „Swedbank“, ERGO Insurance SE, veikianti per Lietuvos filialÄ , UAB „Sergel“, V. S., PlusPlus Baltic OU, veikianti per Lietuvos filialÄ , UAB „Baltijos kredito sprendimai“, UAB „Lietuvos dujų tiekimas“, AB „Energijos skirstymo operatorius“, R.

Ž., AB „Lietuvos draudimas“, UAB „Ecoservice“, antstoliai D. T., I. B., P. K., A. N., B. P., R. K., V. M., n u s t a t ė : I. Ginčo esmė PareiÅ¡kėjas A. T. pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiÅ¡kimÄ , kurį vėliau patikslino, ir prašė iÅ¡kelti jam fizinio asmens bankroto bylÄ , bankroto administratoriumi paskirti UAB „Mokumo sprendimai“. PareiÅ¡kėjas patikslintame pareiÅ¡kime nurodė, kad bendra jo pradelstų įsipareigojimų suma sudaro 228 471,32 Eur (pradiniame pareiÅ¡kime nurodyta 1 202 415,28 Eur suma).

PareiÅ¡kėjo teigimu, jo nemokumo priežastimi buvo pasaulinės ekonominės krizės sÄ lygotas pareiÅ¡kėjo vykdomo nekilnojamojo turto verslo žlugimas; pagrindinės pareiÅ¡kėjo skolos susidarė dėl kreditų, skirtų verslui plėtoti. Pažymėjo, kad kreditų gavimo metu pareiÅ¡kėjo turtinė padėtis buvo stabili, tačiau prasidėjus ekonominei krizei, pareiÅ¡kėjas neteko pajamų ir negalėjo atsiskaityti su kreditoriais. Anot pareiÅ¡kėjo, jis kreipėsi į bankus su praÅ¡ymu atidėti paskolų mokėjimo terminus, tačiau kreditoriai su tuo nesutiko.

PareiÅ¡kėjas nurodė, kad negalėjo dirbti, nes slaugė savo sergančiÄ motinÄ ; teigė, jog Å¡iuo metu yra sudaręs jam priklausančio turto nuomos sutartis; taip pat vykdo individualiÄ ir Å«kininko veiklÄ , iÅ¡ kurių tikisi gauti ne mažiau kaip 335 Eur pajamų per mėnesį; bankroto bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog įsigijo įmonės akcijų bei planuoja vystyti verslÄ .Trečiasis asmuo UAB „Swedbank lizingas“ atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ su pareiÅ¡kimu nesutiko ir prašė jo netenkinti.

Trečiasis asmuo nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas neįrodė visų Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatyme (toliau – FABÄ®) nustatytų pagrindų bankroto bylos iÅ¡kėlimui. Anot trečiojo asmens, pareiÅ¡kėjas nesiekia gauti daugiau pajamų ir atsiskaityti su kreditoriais, todėl toks jo neveikimas negali bÅ«ti vertinamas kaip sÄ Å¾iningas.Trečiasis asmuo Luminor Bank AB atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ su pareiÅ¡kimu nesutiko ir prašė jo netenkinti. Trečiasis asmuo nurodė, kad pareiÅ¡kėjo įsipareigojimai bankui sudaro 1 289 360,09 Eur.

Trečiojo asmens vertinimu, pareiÅ¡kėjas yra nesÄ Å¾iningas, nes skolinosi neįvertinęs savo galimybių paskolintų sumų grÄ Å¾inti, visiÅ¡kai nesistengė ir toliau nesistengia mažinti turimų įsiskolinimų kreditoriams, nedėjo ir nededa pakankamų pastangų gauti pakankamų pajamų. Be to, pareiÅ¡kėjas neatskleidė visų savo pajamų ir pragyvenimo Å¡altinių.Tretieji asmenys antstolė B. P., UAB „Ecoservice“, UAB „Gelvora“, AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepimuose į pareiÅ¡kimÄ prašė jį nagrinėti teismo nuožiÅ«ra.Kiti tretieji asmenys savo pozicijos dėl pareiÅ¡kimo neiÅ¡reiÅ¡kė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 10 d. nutartimi atsisakė iÅ¡kelti pareiÅ¡kėjui A. T. fizinio asmens bankroto bylÄ .Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė savo nemokumo, kaip jis apibrėžtas FABÄ® 2 straipsnio 2 dalyje. Teismas konstatavo, kad iÅ¡ pareiÅ¡kėjo pateiktų įrodymų apie jo skolas kreditoriams matyti, jog pareiÅ¡kėjo skolos sudaro 228 471,32 Eur; pareiÅ¡kėjas turi nekilnojamojo turto, kuris jam priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis su sutuoktine L.

T.. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjui ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis priklauso: pastatai, esantys (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) pastatas-gyvenamasis namas ir žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini). Teismas, remdamasis Nekilnojamojo turto registro (toliau – NTR) duomenimis, nustatė, kad minėto nekilnojamojo turto (kuris tarp sutuoktinių nepadalintas) bendra vidutinė rinkos vertė sudaro 468 198 Eur.

Taip pat pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjui asmeninės nuosavybės teisėmis priklauso 1/3 dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 49 815 Eur, o pareiÅ¡kėjui priklausančios turto dalies vertė – 16 605 Eur.Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiÅ¡kėjo skolos yra solidarios su jo sutuoktine L. T., todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo nemokumo klausimÄ , turi bÅ«ti vertinamas ir L. T., kaip solidariam skolininkui, nuosavybės teisėmis priklausantis turtas.

Teismas, įvertinęs nekilnojamojo turto registro duomenis apie pareiškėjui asmeninės nuosavybės teisėmis ir bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis kartu su sutuoktine, esančia taip pat ir solidaria skolininke pagal pareiškėjo prievoles, priklausančio turto vertę, nustatė, kad minėto turto vidutinė rinkos vertė sudaro iš viso 484 803 Eur, tuo tarpu pareiškėjo skolos, kaip minėta, siekia 228 471,32 Eur. Taigi, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjo skolos yra daugiau nei dvigubai mažesnės už pareiškėjui ir solidariam skolininkui L.

T. nuosavybės teisėmis priklausančio turto vertę, todėl laikė, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas yra nemokus.Pirmosios instancijos teismas papildomai pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė ir pareiÅ¡kime nurodytų jo nemokumo priežasčių, taip pat ir aplinkybių, trukdančių pareiÅ¡kėjui įsidarbinti, gauti didesnes pajamas, t. y. jog pareiÅ¡kėjas slaugo savo neįgaliÄ motinÄ ir dėl to negali dirbti bei gauti pajamų. Teismas vertino, kad pareiÅ¡kėjo pateikti įrodymai nepatvirtina, jog pareiÅ¡kėjas imasi priemonių mokumui atkurti bankroto bylos iÅ¡kėlimo atveju; be to, sprendė, kad pareiÅ¡kėjas neatskleidė savo pragyvenimo Å¡altinio, nenurodė ir nepagrindė pajamų, iÅ¡ kurių bus mokamos įmokos kreditoriams bei dengiamos administravimo iÅ¡laidos, nepateikė duomenų apie vykdomÄ Å«kininko ir individualiÄ veiklÄ bei iÅ¡ Å¡ių veiklų gaunamas pajamas.

Taigi, pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad toks pareiÅ¡kėjo elgesys patvirtina, jog pareiÅ¡kėjas nesiekia atsiskaityti su kreditoriais ir Å¡ios aplinkybės sudaro FABÄ® 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte numatytÄ pagrindÄ atsisakyti iÅ¡kelti pareiÅ¡kėjui fizinio asmens bankroto bylÄ . III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai PareiÅ¡kėjas (apeliantas) A. T. atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 10 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – iÅ¡kelti pareiÅ¡kėjui fizinio asmens bankroto bylÄ .Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis iÅ¡vadomis, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė savo nemokumo ir pažymi, jog teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus.

Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismui nustačius, jog pareiÅ¡kėjo pateikti įrodymai nėra tikslÅ«s ar pakankami, taip pat kilus neaiÅ¡kumams, teismas galėjo ir turėjo praÅ¡yti, jog pareiÅ¡kėjas pateiktų papildomų įrodymų ar patikslinimų, tačiau to iÅ¡ pareiÅ¡kėjo nebuvo praÅ¡oma, o tik skundžiamoje nutartyje pasisakyta apie kilusius neaiÅ¡kumus ir trÅ«kstamus įrodymus.PareiÅ¡kėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog jo skolos (228 471,32 Eur) yra daugiau nei dvigubai mažesnės už pareiÅ¡kėjui ir jo sutuoktinei priklausančio turto vertę (484 803 Eur).

Apeliantas pažymi, kad savo patikslintame pareiškime klaidingai nurodė savo pradelstų įsipareigojimų dydį – 228 471,32 Eur, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas nebuvo aktyvus ir nevertino kitų byloje pateiktų įrodymų, t. y. tiek pradiniame pareiškime, tiek trečiųjų asmenų Luminor Bank AB ir antstolės B. P. atsiliepimuose nurodytos gerokai didesnės pareiškėjo įsipareigojimų sumos; vien pareiškėjo skola Luminor Bank AB sudaro 1 289 360,09 Eur ir viršija pareiškėjui bei jo sutuoktinei priklausančio turto vertę.

Taigi, pareiÅ¡kėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamÄ nutartį priėmė formaliai, nesusipažinęs su bylos medžiaga, todėl nepagrįstai atsisakė iÅ¡kelti jam fizinio asmens bankroto bylÄ nekonstatavęs pareiÅ¡kėjo nemokumo.Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiais, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė visų įrodymų, patvirtinančių pareiÅ¡kime nurodytas aplinkybes, bei pažymi, jog į bylÄ buvo pateikti visi dokumentai, kurie nurodyti FABÄ® 4 straipsnio 4 dalyje, taip pat pateikti visi įrodymai, kurie patvirtina, jog nėra FABÄ® 5 straipsnio 8 dalyje nurodytų pagrindų, leidžiančių teismui atsisakyti iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ .PareiÅ¡kėjas aiÅ¡kina, kad civilinėje teisėje galioja sÄ Å¾iningumo prezumpcija, tuo tarpu jo nesÄ Å¾iningumas byloje nebuvo įrodytas.

Teigia, kad jei pirmosios instancijos teismui kilo tam tikrų abejonių dėl pareiÅ¡kėjo (ne)sÄ Å¾iningumo, jis turėjo pareikalauti papildomų duomenų iÅ¡ pareiÅ¡kėjo, tačiau to nepadarė. Anot pareiÅ¡kėjo, byloje jis pateikė ir paaiÅ¡kino visas aplinkybes dėl jo nemokumo, dedamų pastangų gauti pajamas ir pan.Trečiasis asmuo Luminor Bank AB atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ su skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 10 d. nutartį palikti nepakeistÄ .Trečiasis asmuo nurodo, kad nors pareiÅ¡kėjo skola bankui preliminariais skaičiavimais ir sudaro 1 289 360,09 Eur, tačiau, trečiojo asmens teigimu, didžioji dalis Å¡ios skolos kildinama iÅ¡ netinkamo įsipareigojimų pagal kreditavimo sutartis vykdymo, už kurių tinkamÄ vykdymÄ solidariai atsako pareiÅ¡kėjas kartu su sutuoktine, todėl Å¡ių įsipareigojimų vykdymo naÅ¡ta paskirstyta tarp sutuoktinių, atitinkamai turėtų bÅ«ti vertinama ir pareiÅ¡kėjo sutuoktinės, kaip solidarios skolininkės, turtinė padėtis, tačiau, anot trečiojo asmens, pareiÅ¡kėjas, nors ir įpareigotas teismo, tokių duomenų į bylÄ nepateikė.Trečiasis asmuo pažymi, kad pareiÅ¡kėjui ir jo sutuoktinei priklauso vertingas nekilnojamasis turtas, kurio vertė sudaro ne mažiau kaip 468 198 Eur; taip pat pareiÅ¡kėjas turi ir asmeninio turto, kurio vertė – 16 605 Eur, todėl, trečiojo asmens vertinimu, vien realizavus minėtÄ turtÄ , bÅ«tų padengta didelė dalis pareiÅ¡kėjo įsipareigojimų bankui.

Taigi, anot banko, pareiÅ¡kėjo finansinė bÅ«klė nėra kritinė ir egzistuoja pagrįsta tikimybė, jog pareiÅ¡kėjas, kartu su sutuoktine, yra pajėgus įvykdyti savo įsipareigojimus tiek bankui, tiek ir kitiems kreditoriams.Trečiasis asmuo nesutinka su apelianto teiginiais, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas buvo nepakankamai aktyvus ir pažymi, jog pats pareiÅ¡kėjas, o ne teismas, turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus.Trečiasis asmuo nurodo, kad byloje esantys įrodymai visiÅ¡kai pagrindžia pareiÅ¡kėjo nesÄ Å¾iningumÄ , kuris pasireiÅ¡kė pareiÅ¡kėjo pasyvumu, nesiekiant gauti pajamų (arba daugiau pajamų), nenurodymu visų savo pajamų Å¡altinių, siekiant iÅ¡vengti Å¡ių lėšų nuraÅ¡ymo kreditorių naudai; trečiojo asmens nuomone, pareiÅ¡kėjas neįrodė, jog dėjo visas pastangas suvaldyti ir (ar) mažinti savo įsipareigojimų apimtis, o tik neatsakingai skolinosi.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 ir 338 straipsnių nuostatas, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindÄ , taip pat patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų.

Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.FABÄ® 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas priima nutartį iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ jei nustato, jog fizinis asmuo yra nemokus ir nėra FABÄ® 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. FABÄ® 5 straipsnio 8 dalyje nustatytas atsisakymo iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ pagrindų sÄ raÅ¡as yra baigtinis. Fizinio asmens bankroto bylÄ iÅ¡kelti atsisakoma jei teismas nustato, kad pareiÅ¡kėjas yra nesÄ Å¾iningas (FABÄ® 5 straipsnio 8 dalies 2-4 punktai), mokus (FABÄ® 5 straipsnio 8 dalies 1 punktas), kreipėsi dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo pakartotinai nesuėjus įstatyme nustatytam terminui (FABÄ® 5 straipsnio 8 dalies 5 punktas), arba paaiÅ¡kėja, kad fiziniam asmeniui yra iÅ¡kelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto byla (FABÄ® 5 straipsnio 8 dalies 6 punktas).Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, be kita ko, atsisakė iÅ¡kelti pareiÅ¡kėjui bankroto bylÄ vadovaudamasis tuo, kad pareiÅ¡kėjo bÅ«klė neatitinka FABÄ® 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nemokumo bÅ«senos, nes pareiÅ¡kėjo skolos daugiau nei dvigubai mažesnės už pareiÅ¡kėjui ir jo sutuoktinei priklausančio turto vertę.FABÄ® 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo laikomas nemokiu, kai pradelsti mokėjimai virÅ¡ija 25 MMA ir jis jų negali įvykdyti.

Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas šį teisinį reglamentavimÄ , yra nurodęs, kad teismas, spręsdamas dėl fizinio asmens nemokumo, kaip vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimo sÄ lygų (FABÄ® 6 straipsnio 1 dalis), buvimo, turi ne tik nustatyti, kad skolų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma virÅ¡ija 25 MMA, bet ir kad asmuo objektyviai neturi galimybės Å¡ias skolas padengti nei Å¡iuo metu, nei tokios galimybės neatsiras per protingÄ terminÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-379-701/2015).Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus Å¡alių raÅ¡ytinius įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė pareiÅ¡kėjo pradelstų įsipareigojimų dydį.

IÅ¡ skundžiamos nutarties motyvų matyti, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiÅ¡kėjo pradelstų įsipareigojimų suma sudaro 228 471,32 Eur. Pažymėtina, kad nurodyta suma nekonkretizuota, t. y. tiksliai nenurodyti pareiÅ¡kėjo įsipareigojimų dydžiai konkretiems kreditoriams. Atsižvelgiant į nurodytÄ sumÄ , darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas minėtÄ sumÄ , rėmėsi tik pareiÅ¡kėjo patikslintame pareiÅ¡kime nurodytais duomenimis. Kita vertus, iÅ¡ byloje pateiktų kitų raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad pareiÅ¡kėjo įsipareigojimai buvo/yra gerokai didesni.

Kaip minėta, trečiasis asmuo Luminor Bank AB atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ nurodė, jog vien banko reikalavimas pareiÅ¡kėjui sudaro 1 289 360,09 Eur; antstolė B. P. teiktame atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ taip pat nurodyta, jog antstolė vykdo iÅ¡ieÅ¡kojimus dėl gerokai didesnių, nei nustatė pirmosios instancijos teismas, sumų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ pareiÅ¡kėjo. Be to, pažymėtina, kad ir pareiÅ¡kėjas pradiniame savo pareiÅ¡kime buvo nurodęs gerokai didesnę savo įsipareigojimų sumÄ â€“ 1 202 415,28 Eur, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, byloje esant akivaizdiems neatitikimams dėl pareiÅ¡kėjo pradelstų prievolių dydžio (nurodyto patikslintame pareiÅ¡kime ir kituose byloje pateiktuose dokumentuose), turėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti minėtas aplinkybes ir paÅ¡alinti nurodytus neatitikimus, nustatant tikrÄ jį pareiÅ¡kėjo pradelstų įsipareigojimų dydį; tuo labiau, kad pareiÅ¡kėjas ir 2017 m. gruodžio 4 d. teismo posėdžio metu, duodamas paaiÅ¡kinimus, nurodė turintis pradelstų įsipareigojimų už ne mažiau kaip vienÄ milijonÄ eurų.Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pareiÅ¡kėjo prievolės (bent jau jų didžioji dalis) yra solidarios kartu su sutuoktine.

Teismų teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo taisyklėse iÅ¡aiÅ¡kinta, kad FABÄ® nėra detalizuota, kaip turėtų bÅ«ti vertinama skolininko finansinė padėtis, kai jo skola yra solidari. Tačiau prievolės solidarumas reiÅ¡kia, jog kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek abu skolininkai bendrai, tiek ir bet kuris jų skyrium, be to, tiek jÄ visÄ , tiek jos dalį. Solidarioji prievolė skirta kreditoriaus interesų apsaugai, nes vieno bendraskolio nemokumas neturi įtakos vykdant prievolę kreditoriui.

Esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas iÅ¡lieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės Å¡alis. Kitaip tariant, kreditoriui solidarieji skolininkai turi vienÄ bendrÄ skolÄ ir visi, iki bus grÄ Å¾inta visa skola, turi pareigÄ jÄ grÄ Å¾inti (Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-1739-826/2016). Taigi, sprendžiant klausimÄ dėl pareiÅ¡kėjo nemokumo, turi bÅ«ti vertinamos ir solidariosios skolininko prievolės; jeigu pareiÅ¡kėjas turi solidarių skolų, o kreditorius pareiÅ¡kė reikalavimÄ bankroto byloje, tai vertinant pareiÅ¡kėjo nemokumÄ turėtų bÅ«ti įskaičiuojamas visas kreditoriaus reikalavimas solidariesiems skolininkams.Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė pareiÅ¡kėjo pradelstų įsipareigojimų dydį, todėl pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, jog pareiÅ¡kėjas neatitinka nemokumo bÅ«klės pagal FABÄ® 2 straipsnio 2 dalies nuostatÄ , laikytinos nepagrįstomis.Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, jog pareiÅ¡kėjas neįrodė ir pareiÅ¡kime nurodytų jo nemokumo priežasčių, taip pat ir aplinkybių, trukdančių pareiÅ¡kėjui įsidarbinti, gauti didesnes pajamas.Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsižvelgiant į vieÅ¡ojo intereso egzistavimÄ bankroto bylose, teismas jose turi bÅ«ti aktyvus, tai apima ir teisę rinkti įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).

Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad jam trÅ«ksta tam tikrų duomenų dėl pareiÅ¡kėjo (ne)mokumo nustatymo (Å¡iuo atveju apie pareiÅ¡kėjo įsiskolinimus, gaunamas pajamas), turėjo pareikalauti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo papildomų įrodymų (FABÄ® 5 straipsnio 3 dalies 1 punktas) arba savo iniciatyva juos surinkti. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė ir nevertino, kokios priežastys lėmė pareiÅ¡kėjo nemokumÄ , taip pat iÅ¡ esmės neatliko jokios pareiÅ¡kėjo (ne)mokumo analizės (kiek ir kokių konkrečiai pradelstų įsipareigojimų turi pareiÅ¡kėjas ir pan.).Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai neiÅ¡tyrė visų aplinkybių dėl pareiÅ¡kėjo (ne)mokumo ir nepagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti pareiÅ¡kėjo nemokumo.Pirmosios instancijos teismas atsisakė iÅ¡kelti pareiÅ¡kėjui bankroto bylÄ , be kita ko, ir FABÄ® 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto pagrindu, nustatančiu, kad teismas atsisako iÅ¡kelti bankroto bylÄ , jeigu paaiÅ¡kėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiÅ¡kimo iÅ¡kelti bankroto bylÄ priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingÄ informacijÄ kreditoriams apie finansinę bÅ«klę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant iÅ¡vengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sÄ moningo neveikimo, siekiant iÅ¡vengti atsiskaitymo su kreditoriais (straipsnio redakcija, įsigaliojusi nuo 2016 m. sausio 1 d.).Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pareiÅ¡kėjo nesÄ Å¾iningumÄ iÅ¡ esmės siejo su tuo, jog pareiÅ¡kėjas neįrodė, kad jis imasi priemonių mokumui atkurti; taip pat pažymėjo, jog pareiÅ¡kėjas neatskleidė savo pragyvenimo Å¡altinio, nenurodė ir nepagrindė pajamų, iÅ¡ kurių bus mokamos įmokos kreditoriams bei dengiamos administravimo iÅ¡laidos, todėl padarė iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjas nesiekia atsiskaityti su kreditoriais.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas dėl pareiÅ¡kėjo nesÄ Å¾iningumo, su jomis nesutinka ir konstatuoja, kad civilinėje teisėje galioja sÄ Å¾iningumo prezumpcija, taigi nesÄ Å¾iningumas turi bÅ«ti įrodytas.

Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl pareiÅ¡kėjo nesÄ Å¾iningumo yra bendro pobÅ«džio, kurios negali bÅ«ti pagrindu atsisakyti iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ , nes teismas visiÅ¡kai nesiaiÅ¡kino ir nevertino dėl kokių priežasčių pareiÅ¡kėjas nevykdė savo įsipareigojimų, nuo kada jų nevykdė, ar bent iÅ¡ dalies juos vykdė ir pan. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nepakanka konstatuoti asmens nesÄ Å¾iningumo, bet turi bÅ«ti padarytos aiÅ¡kios iÅ¡vados ir dėl nesÄ Å¾iningo elgesio įtakos nemokumui, bÅ«tent aktualiu laikotarpiu (per paskutinius trejus metus iki pareiÅ¡kimo iÅ¡kelti bankroto bylÄ priėmimo).

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad FABÄ® 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte reikalaujama, jog egzistuotų asmens nesÄ Å¾iningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryÅ¡ys – nesÄ Å¾iningumas turi daryti reikÅ¡mingÄ Ä¯takÄ nemokumui. Tai reiÅ¡kia, kad menkaverčiai ir reikÅ¡mingos įtakos mokumui neturėję sandoriai arba kitoks pareiÅ¡kėjo elgesys neturi užkirsti kelio jam bankrutuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nevertino ar egzistavo pareiÅ¡kėjo teismo nustatyto nesÄ Å¾iningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryÅ¡ys, t. y. ar pirmosios instancijos teismo nurodytas pareiÅ¡kėjo nesÄ Å¾iningumas turėjo reikÅ¡mingÄ Ä¯takÄ jo nemokumui.Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nesÄ Å¾iningu pareiÅ¡kėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindÄ , skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindo iÅ¡vadai, kad jis sÄ moningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nuraÅ¡yti, ar kitais bÅ«dais elgėsi itin nerÅ«pestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus.

Taigi, nesÄ Å¾iningumas gali bÅ«ti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslÄ ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Teismui sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimo, pareiÅ¡kėjo sÄ Å¾iningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, sÄ Å¾iningai pateikė visÄ informacijÄ , antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sÄ Å¾iningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).Kasacinis teismas teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo taisyklėse yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad įstatymo tikslÄ atitiktų toks FABÄ® 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtintos teisės normos aiÅ¡kinimas, pagal kurį sÄ Å¾iningumo aspektu bÅ«tų vertinamas pareiÅ¡kėjo elgesys bÅ«tent per paskutinius 3 metus iki pareiÅ¡kimo iÅ¡kelti bankroto bylÄ priėmimo, turėjęs įtakos jo nemokumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-65/2015).

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimas dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo buvo priimtas 2017 m. spalio 30 d., taigi aktualus laikotarpis, per kurį turėtų bÅ«ti vertinamas pareiÅ¡kėjo sÄ Å¾iningumas, yra nuo 2014 m. spalio 30 d. iki 2017 m. spalio 30 d., tačiau pirmosios instancijos teismas Å¡io laikotarpio net nenustatinėjo ir nekonkretizavo kada, anot pirmosios instancijos teismo, pareiÅ¡kėjas atliko tam tikrus nesÄ Å¾iningus veiksmus.Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas pareiÅ¡kėjo nesÄ Å¾iningumÄ , be kita ko, siejo ir su pareiÅ¡kėjo ne visų duomenų pateikimu teismui.Viena vertus, pareiga atskleisti visÄ informacijÄ teikiant pareiÅ¡kimÄ dėl fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimo ir neslėpti tikrosios reikalų padėties – pajamų, įsiskolinimų kreditoriams atsiradimo, skolininko pareigų vykdymo ir kt. aplinkybių, proceso dalyviams kyla iÅ¡ CPK 8 straipsnyje įtvirtinto kooperacijos (bendradarbiavimo) principo (FABÄ® 5 straipsnio 1 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje dėl bendradarbiavimo principo taikymo yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad Å¡is principas reiÅ¡kia, jog tiek teismas, tiek Å¡alys ir kiti byloje dalyvaujantys asmenys privalo bendrai veikti, siekdami proceso tikslų; Å¡alių ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų bendradarbiavimo su teismu pareiga reiÅ¡kia, kad Å¡alys privalo sÄ Å¾iningai naudotis savo procesinėmis teisėmis, rÅ«pestingai ir laiku pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-394-415/2015).

Kita vertus, kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog sprendžiant fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimo klausimÄ iÅ¡ asmens neturi bÅ«ti reikalaujama perteklinių arba akivaizdžių įrodymų, patvirtinančių ar paneigiančių jo turto, pajamų egzistavimÄ . Bankroto bylos iÅ¡kėlimo stadijoje pareiÅ¡kėjui privaloma pateikti FABÄ® 4 straipsnio 4 dalyje nurodytÄ informacijÄ , tačiau Å¡ios informacijos teisingumas gali bÅ«ti vertinamas bankroto bylos iÅ¡kėlimo stadijoje, taip pat jau iÅ¡kėlus bankroto bylÄ .

O paaiÅ¡kėjus aplinkybei, kad pareiÅ¡kėjas pateikė neteisingÄ informacijÄ apie savo turtÄ , turimus įsipareigojimus, bankroto byla gali bÅ«ti nutraukiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-219/2015).Be to, kaip minėta, kasacinis teismas teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo taisyklėse yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad atsižvelgiant į vieÅ¡ojo intereso egzistavimÄ bankroto bylose, teismas jose turi bÅ«ti aktyvus; tai apima ir teisę rinkti įrodymus.

Tokia kasacinio teismo praktika mutatis mutandis taikytina ir fizinio asmens bankroto bylose, nes iÅ¡keliant fizinio asmens bankroto bylÄ siekiama ne tik atkurti jo mokumÄ , bet ir patenkinti kreditorių reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, teismas, vertindamas fizinio asmens nemokumÄ sukėlusias priežastis ir iÅ¡ pareiÅ¡kėjo kartu su pareiÅ¡kimu iÅ¡kelti jam bankroto bylÄ pateiktų duomenų bei kreditorių pateiktų duomenų (jei tokie pateikiami) nustatęs, kad yra pagrindas abejoti pareiÅ¡kėjo sÄ Å¾iningumu, jei tokių duomenų nepakanka pagrįstai iÅ¡vadai, jog nemokumÄ lėmė nesÄ Å¾iningi pareiÅ¡kėjo veiksmai, padaryti, turi bÅ«ti aktyvus ir pareikalauti pareiÅ¡kėjo pateikti papildomus įrodymus apie prisiimtų prievolių vykdymo ar kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, kurių pagrindu galėtų padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl asmens sÄ Å¾iningumo (nesÄ Å¾iningumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014; 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-434-686/2015).

Tokia teismo teisė įtvirtinta ir FABÄ® 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte, kuriame nurodyta, kad teismas, gavęs pareiÅ¡kimÄ iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ , gali įpareigoti fizinį asmenį pateikti teismui bankroto bylai nagrinėti reikalingus papildomus dokumentus.Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytas teisės aiÅ¡kinimo bei taikymo taisykles, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatęs, jog byloje trÅ«ksta tam tikrų įrodymų ir (ar) duomenų, leidžiančių padaryti pagrįstas iÅ¡vadas dėl pareiÅ¡kėjo (ne)sÄ Å¾iningumo ir (ar) (ne)mokumo, turėjo pareikalauti pareiÅ¡kėjo pateikti papildomus įrodymus ir (ar) paaiÅ¡kinimus dėl abejones teismui sukėlusių aplinkybių, o ne atsisakyti iÅ¡kelti pareiÅ¡kėjui bankroto bylÄ , be kita ko, tuo pagrindu, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė tam tikras aplinkybes patvirtinančių aplinkybių.

Kaip minėta, civilinėje teisėje galioja sÄ Å¾iningumo prezumpcija, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas aiÅ¡kiai nenustatė (nenurodė) pareiÅ¡kėjo nesÄ Å¾iningų veiksmų, dėl kurių fizinis asmuo tapo nemokus, o iÅ¡ esmės tik kėlė abejones dėl galimo pareiÅ¡kėjo nesÄ Å¾iningumo.Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis dėl to, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog jis dėjo pakankamai pastangų kuo didesne apimtimi patenkinti savo kreditorinius įsipareigojimus, gauti didesnes pajamas.Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant įstatymÄ , pripažintinas nesÄ Å¾iningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis padėtį pabloginti (jos negerinti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados apie pareiÅ¡kėjo neveikimÄ siekiant atkurti mokumÄ , yra deklaratyvios ir nepagrįstos jokiomis objektyviomis aplinkybėmis. Tokias iÅ¡vadas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismas galėjo padaryti tik esant nustatytoms aplinkybėms, kad pareiÅ¡kėjas, atsižvelgiant į jo iÅ¡silavinimÄ , sveikatos bÅ«klę, darbo patirtį, Å¡eimyninę padėtį ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, turėjo galimybes gauti didesnes pajamas, tačiau sÄ moningai jų nesiekė.

Tuo tarpu nagrinėjamu atveju, faktinių aplinkybių, susijusių su sÄ moningu neveikimu siekiant gauti didesnes pajamas, teismas taip ir nenustatė, apsiribodamas tik deklaratyviais teiginiais.Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiais, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė iÅ¡ kokių pajamų atsiskaitinėtų su kreditoriais ir bankroto administratoriumi bankroto procese, nes iÅ¡ esmės Å¡ios nurodomos aplinkybės bankroto bylos iÅ¡kėlimo stadijoje nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos;

Å¡ie klausimai sprendžiami vėlesnėse bankroto proceso stadijose, t. y. dėl atsiskaitymo su kreditoriais galimybių ir jų grafiko, administravimo iÅ¡laidų apmokėjimo, skolininko mokumo atkÅ«rimo priemonių sprendžiama tvirtinant fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkÅ«rimo planÄ (FABÄ® 7, 8 straipsniai).Be to, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismui nurodžius galimai nesÄ Å¾iningus pareiÅ¡kėjo veiksmus, tačiau nepaaiÅ¡kinus, kaip Å¡ie duomenys galėjo įtakoti pareiÅ¡kėjo nemokumÄ , o tik abstrakčiai juos nurodžius ir iÅ¡keliant tam tikrų abejonių, tačiau jų nemotyvuojant, nėra pakankamas pagrindas atsisakyti iÅ¡kelti bankroto bylÄ remiantis FABÄ® 5 straipsnio 8 dalies 2 punktu.Taigi, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad aukščiau nurodytos aplinkybės, susijusios su pareiÅ¡kėjo (ne)mokumu ir (ne)sÄ Å¾iningumu, nebuvo iÅ¡samiai nustatytos ir detaliai įvertintos, taip neatskleidžiant bylos esmės, todėl skundžiama nutartis naikintina.Apeliantas praÅ¡o, panaikinus skundžiamÄ nutartį, priimti naujÄ sprendimÄ â€“ pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo pareiÅ¡kėjui tenkinti.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagal FABÄ® nuostatas bankroto bylos iÅ¡kėlimo klausimo sprendimas priskirtinas pirmosios instancijos (atsižvelgiant į tai, kad iÅ¡kėlęs bankroto bylÄ teismas turi atlikti eilę procesinių veiksmų), o ne apeliacinės instancijos teismo, kompetencijai, todėl, panaikinus skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį, bankroto bylos iÅ¡kėlimo klausimas grÄ Å¾intinas iÅ¡ naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.Kiti atskirojo skundo argumentai, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus ir procesinę bylos baigtį, vertintini kaip teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi, todėl dėl jų nepasisakoma.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a :

PareiÅ¡kėjo A. T. atskirÄ jį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 10 d. nutartį, kuria A. T. atsisakyta iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ , panaikinti ir bankroto bylos iÅ¡kėlimo klausimÄ grÄ Å¾inti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėja                                                                               JÅ«ratė Varanauskaitė