a86f07d8-2566-4cbf-8a9e-d5bc5d6cfb49 · Panevėžio apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. 2YT-618-1026/2018Teisminio proceso Nr. 2-08-3-06974-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.2; 3.2.3.8; 3.2.6.1 (S) PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU  2018 m. vasario 5 d.Panevėžys         Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Vaida Motiejūnienė,sekretoriaujant Ingai Baltrimavičienei,dalyvaujant pareiškėjai G. B., jos atstovui advokato padėjėjui R. K.,suinteresuotiems asmenims I. Š., J. J., V.

G. S., suinteresuotų asmenų Panevėžio miesto savivaldybės administracijos atstovei A. R., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Panevėžio žemėtvarkos skyriaus atstovui K. C., nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims A. B., Valstybės įmonės (toliau – VÄ®) Registrų centras atstovui,          vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos G. B. patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims A.

B., I. Å ., J. J., V. G. S., Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, VÄ® Registrų centras dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo.          Teismas n u s t a t ė :            patikslintu pareiÅ¡kimu pareiÅ¡kėja praÅ¡o pripažinti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , jog A. Å . nuo 1972 m. gruodžio 7 d., t. y. Panevėžio miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimo Nr. 426 priėmimo dienos, iki mirties (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise valdė 49,48 m2 bendro naudingo ploto gyvenamÄ jį namÄ ir naudojo 724 m2 žemės sklypÄ , adresu (duomenys neskelbtini), kurio dabartinis adresas - (duomenys neskelbtini); nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , jog G.

B. priėmė 1988 metų gruodžio 6 dienÄ mirusios A. Å . palikimÄ - asmeninės nuosavybės teisę į 49,48 m2 bendro naudingo ploto gyvenamÄ jį namÄ ir 724 m2 ploto žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), naudojimo teisę po palikėjos mirties faktiÅ¡kai realizuodama, valdydama ir naudodama Å¡ias turtines teises. Patikslintame pareiÅ¡kime pareiÅ¡kėja nurodė, kad jos mama A. Å . nuo 1947 m. gegužės 24 d. iki mirties gyveno minėtu adresu. Å iuo adresu buvo registruota ir daugiau giminaičių, nes Panevėžio miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomasis komitetas 1972 n. gruodžio 7 d. sprendimu Nr. 426, pripažino A.

Å . asmeninės nuosavybės teisę į minėtÄ gyvenamÄ jį namÄ , paliekant naudotis žemės sklypÄ . A. Å . mirė (duomenys neskelbtini) MinėtÄ Å¾emės sklypÄ ir Å¡iame sklype iÅ¡likusias gyvenamojo namo bei kitų statinių dalis pareiÅ¡kėja naudojo, tvarkė ir prižiÅ«rėjo tiek esant gyvai A. Å ., tiek po jos mirties iki Å¡iol. PareiÅ¡kėja nurodo, kad jokia institucija Å¡io žemės sklypo naudojimo teisės jai neapribojo ir nepanaikino. Atsižvelgdama į tai, pareiÅ¡kėja teigia, jog tokiu bÅ«du ji priėmė A.

Å . palikimÄ - asmeninės nuosavybės teisę į 49,48 m2 bendro naudingo ploto gyvenamÄ jį namÄ ir 724 m2 ploto žemės sklypÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kime nurodoma ir tai, kad iki Å¡iol minėtame žemės sklype, be gyvenamojo namo iÅ¡likusių dalių, yra A. Å . pradėtų, bet dar neužbaigtų statyti ir registruoti statinių, bei nėra tinkamai suformuotas bei įregistruotas pats žemės sklypas. Panevėžio mieste suformavimo ir įregistravimo procesų tęstinumui bei užbaigimui yra bÅ«tina teismo keliu nustatyti A.

Å . palikimo priėmimo faktÄ ir palikimÄ priėmusį įpėdinį. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėja nurodė, kad mirė mama, ji ateidavo ir ten tvarkydavosi, sodino darÅ¾Ä . Po motinos mirties pradėjo tvarkytis dokumentus, nes mama buvo ligonis. Namas sudegė kai mama jame gyveno. Ji mirė 86 metų amžiaus. Namas sudegė prieÅ¡ 5 metus iki mirties. Viename bute gyveno žmonės ir nuo dujų staigiai užsidegė. Po gaisro nieko neliko, tik pamatai. Kai namas sudegė, išėjo gyventi kitur, mama gyveno su ja.

Žemės sklypui dokumentų nebuvo. Jie pasiėmė draudimÄ , registrų centro byloje yra visi dokumentai. Mamai padėdavo tvarkytis dokumentus, nes ji buvo ligonis. TrÅ«ksta žemės dokumentų, kad galėtų įteisinti nuosavybę. Pavėlavo pateikti dokumentus.           PareiÅ¡kėjos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad Registrų centras registruoja tik tam tikrus faktus. Registrų centre nepasakyta, kad negalima registruoti kažkokių teisių. Mano, kad sudegusį statinį toje pačioje vietoje asmuo turi teisę atstatyti.

Registruotas statinio sunykimas, kadastriniai matavimai statinių likusių dalių Å¡iai dienai. Tas daiktas priklausė pareiÅ¡kėjos motinai, o kad G. B. taptų įpėdinė ji turi turėti teisę atstatyti namÄ . Sklypo savininkas yra savivaldybė. Ji turi bÅ«ti priėmusi palikimÄ . Palikimas yra ne tik materialus turtas, bet ir turtinė teisė. Pamatai taip pat palikimas sunykusio namo. Paveldėjo pareiÅ¡kėja faktiÅ¡kai tvarkydama, naudodama sklypÄ . Gaisro metu sudegė ne viskas, liko pamatai. Liudytojai patvirtino, kad po motinos mirties žemės sklypu naudojosi G.

B.. Naudojimosi teisė buvo suteikta deputatų sprendimo. Naudotojo teisė realizuojama faktiÅ¡kai, nes žemės sklypu naudojasi. Prašė pareiÅ¡kimÄ patenkinti.           Suinteresuoto asmens VÄ® Registrų centras atstovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepime į pareiÅ¡kėjos patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ VÄ® Registrų centras nurodė, kad Namų valdos techninės apskaitos bylos Nr. 193, adresu (duomenys neskelbtini), duomenimis, gyvenamas namas, plane pažymėtas lAl/m, 1972 m. gruodžio 15 d. buvo įregistruotas Panevėžio tarpmiestiniame techninės invetorizacijos biure A.

Å . asmeninės nuosavybės teise Panevėžio miesto Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimo Nr. 426 pagrindu. Å ios bylos statinių kadastro duomenų dalies 1 lape 1991 m. liepos 24 d. yra uždėtas spaudas, kad Å¡is gyvenamas namas yra sudegęs. Atkreipia dėmesį, kad įregistruoti daiktines teises į nurodytÄ gyvenamÄ jį namÄ ar juridinius faktus negalės, nes Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotas Å¡is nekilnojamasis daiktas, nes gyvenamas namas yra sudegęs. PareiÅ¡kimÄ VÄ® Registrų centras siÅ«lė spręsti teismo nuožiÅ«ra, atsižvelgiant į paminėtas pastabas.

Prie atsiliepimo pridėtame paaiÅ¡kinime dėl nuosavybės teisių įregistravimo VÄ® Registrų centras nurodė, kad Nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamÄ jį daiktÄ gali bÅ«ti registruojamos tik tuo atveju, kai nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamas daiktas. Nekilnojamojo turto registre 49,48 m2 bendro ploto gyvenamas namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), neįregistruotas. Nekilnojamojo daikto įraÅ¡ymui į kadastrÄ kartu su dokumentais, numatytais Lietuvos Respublikos nekilnojamo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 punktu (kuriame kaip vienas iÅ¡ galimų dokumentų nurodytas ir teismo sprendimas), turi bÅ«ti pateikta ir nekilnojamojo daikto kadastro byla.

Turimos archyvinės kadastro bylos, sudarytos nuo 1947 m. gegužės 24 d., duomenimis, gyvenamas namas, plane pažymėtas lAl/m, kurio bendras plotas - 49,98 m2, nuo 1972 m. gruodžio 15 d. iki 1991 m. liepos 24 d. Panevėžio tarpmiestiniame techninės inventorizacijos biure jau buvo registruotas nuosavybės teise A. Å . vardu. 1991 m. liepos 24 d. kadastrinių matavimų duomenimis užfiksuota, kad Å¡io gyvenamo namo nebėra - jis sudegęs, todėl jokių daiktinių teisių į sunaikintÄ pastatÄ registruoti negalima.

Suinteresuotas asmuo tinkamai informuotas apie teismo posėdį, todėl byla buvo nagrinėjama jam nedalyvaujant.           Suinteresuotas asmuo Panevėžio miesto savivaldybės administracijos atsiliepime į patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ nurodė, kad iÅ¡ byloje pateiktų dokumentų matyti, jog gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra sudegęs. Taip pat Å¡iame žemės sklype iÅ¡likusių gyvenamojo namo ir kitų statinių dalių nėra. Tai matyti iÅ¡ teismui teikiamų su atsiliepimu į patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ fotonuotraukų.

Nustatant juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ svarbu įvertinti ar buvo mokamas žemės nuomos mokestis už žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudojimÄ . 2003 m. Valstybinė mokesčių inspekcija pateikė jos duomenų bazėje turimus duomenis apie valstybinės žemės nuomininkus ir naudotojus, tarp kurių nėra duomenų apie mokėtÄ Å¾emės mokestį už minėtÄ sklypÄ . Tenkinti pateiktÄ pareiÅ¡kimÄ nėra pagrindo, nes gyvenamasis namas yra sudegęs, jo teisinė registracija nėra atlikta, pareiÅ¡kėja taip pat nepateikė jokių įrodymų apie turto priežiÅ«rÄ , mokesčių mokėjimÄ , taip pat kitų įrodymų, kurie įrodytų, kad po A.

Å . mirties priėmė palikimÄ , valdė ir juo rÅ«pinosi kaip savo turtu. Savivaldybės administracija taip pat neturi duomenų apie pareiÅ¡kėjos faktiÅ¡kÄ valdymÄ ir naudojimÄ si žemės sklypu. Atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad žeme G. B. nesinaudojo, nemokėjo mokesčių. Neturi jokių duomenų, patvirtinančių, kad bÅ«tų mokėję žemės mokestį už tÄ naudojamÄ Å¾emės sklypÄ . Nebuvo naudojimo teisės. NebÅ«tų įmanoma suformuoti žemės sklypo, nes nėra statinių.

Reikėtų iÅ¡spręsti tų statinių įregistravimÄ . Tas faktas, kad valdė pastatÄ , turi bÅ«ti įregistruotas. A. Å . turėjo mokėti naudojimo mokestį, nes ji juo naudojosi. Mokesčių inspekcija perdavė duomenis, bet tų duomenų apie mokėjimÄ nėra. Žemės sklypo savininkas yra valstybė. Prašė atmesti pareiÅ¡kimÄ .         Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos atsiliepime į patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ nurodė, kad su Å¡iame pareiÅ¡kime nurodytai reikalavimais nesutinka.

Naudojami valstybinės žemės sklypai parduodami arba išnuomojami vadovaujantis Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau - taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau - nutarimas), nuostatomis. Atkreiptinas dėmesys, kad asmenys pagal taisykles gali įsigyti nuosavybėn naudojamus namų valdų žemės sklypus, kuriuose yra jiems nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių, taip pat suteiktus iki 1992 m. vasario 7 d. miestuose ir iki 1992 m. kovo 15 d. - kitose vietovėse žemės sklypus individualiems (vienbučiams ir dvibučiams) gyvenamiesiems namams statyti, kuriuose nėra asmenims nuosavybės teise priklausančių statinių ar įrenginių (statomų ar pastatytų) ir už kuriuos iki Lietuvos Respublikos žemės įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo dienos (2004 m. vasario 21 d.) mokėtos įmokos valstybės vienkartinėmis išmokomis ar pinigais.

PareiÅ¡kėjos praÅ¡omas įteisinti žemės sklypas nėra suformuotas. Atsižvelgiant į tai, kad minėtame sklype nėra nuosavybės teise registruotinų statinių, taip pat nėra sumokėtų įmokų už žemės sklypo iÅ¡pirkimÄ , nėra teisinio pagrindo ne aukciono tvarka parduoti ar iÅ¡nuomoti pareiÅ¡kėjos pageidaujamÄ Ä¯teisinti žemės sklypÄ . Atsiliepime pažymima ir tai, kad A. Å . nuosavybės teisė nebuvo atsiradusi, valstybinės žemės sklypas nebuvo ir nėra nustatyta tvarka suplanuotas ir įteisintas.

Be to, pareiÅ¡kėja kelia analogiÅ¡ko pobÅ«džio reikalavimus kaip ir kreipdamasi į teismÄ dėl palikimo termino palikimui priimti atnaujinimo. Minėtas klausimas jau buvo iÅ¡spręstas teisme, atmetant pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ . Be to, pareiÅ¡kėja siekia įteisinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius. Teismo posėdžio metu nurodė, kad A. Å . jokio palikimo nepaliko, tuo metu statinio nebuvo. Å iuo metu žemės sklypas nesuformuotas. Nemokėta nei žemės nuoma, nei jokie mokesčiai. Nesant statinio, nėra naudojimosi teisės. Nesant statiniui, nėra suteikta teisė naudotis žemės sklypu.

Nori atkreipti dėmesį į tai, kad namas sudegė A. Å . bÅ«nant gyvai. Negalima sukurti pasekmes žemės sklypui, nes žemės sklypui nebuvo atsiradęs nuosavybės teisių. Buvo tik naudojimas. Jai buvo leista apie namÄ naudotis žemės sklypu, bet statiniai nėra įregistruoti ir nenustatyta naudojimosi tvarka. Namas stovėjo valstybinėje žemėje. Jei namas bÅ«tų įregistruotas Registrų centre, tai žemės sklypas apie statinį bÅ«tų naudojamas. Niekada nebuvo atsiradusi teisė į nuosavybę, nebuvo jokio praÅ¡ymų, jokios nuomos sutarties nėra sudaryta.

Toje vietoje yra savavaliÅ¡ki pastatyti statiniai, kuriuos nori įteisinti. Nuo 2006 m. niekas nedaryta. Å iai dienai sklypas nėra suformuotas, namo nėra, neturi jokios galimybės suteikti žemės sklypÄ apie neegzistuojantį pastatÄ . Namas sudegė, neliko nuosavybės teisės. Tas namas niekur neregistruotas. 1972 metų deputatų sprendimas - jei bÅ«tų statinys, jis galiotų, Å¡iuo metu, kadangi nėra jokių statinių, jis nėra galiojantis. Jokia teisė į žemės sklypÄ po pastatų sudegimo nebuvo ir negalėjo atsirasti, nebuvo mokama mokesčiai, praÅ¡ymų nebuvo.

Prašė atmesti pareiÅ¡kimÄ .          Suinteresuotas asmuo I. Å . teismo posėdžio metu nurodė, kad 2006 m. padėjo mamai nueiti nemokamos konsultacijos. Jai ir mamai pritrÅ«ko lėšų, ji nenuėjo iki teismo. Buvo surinkta medžiaga, kad teismo iÅ¡laidos bus dengiamos pareiÅ¡kėjos, taip sakė nemokama advokatė. Atsirado lėšų ir brolis padavė į teismÄ . Žemėtvarkos pasakymas, kad nebuvo prižiÅ«rėtas, tai neteisybė, nes mama eidavo ir prižiÅ«rėdavo.

IÅ¡ mamos girdėdavo, kad eidavo ir tvarkydavo viskÄ . VisÄ laikÄ mama sodindavo, prižiÅ«rėdavo darÅ¾Ä . Visi kaimynai žinojo apie gaisrÄ . Gal nauji kaimynai gali pasakyti, kad tik tris metus buvo prižiÅ«rėta, o senesni matė daugiau. Mama net nežinojo, kad nebuvo registruota. Negali pasakyti ar yra pamatai. Su broliu tvarkosi ir jis atsakingas už tai. PalikimÄ abu tvarkėsi. Po mirties dalį palikimo priėmė mama, tai buvo asmeniai daiktai. Visi kartu gyveno bute kai mirė močiutė. Mama visÄ laikÄ prižiÅ«rėjo žemę.

Brolis padėjo mamai tvarkytis. NeprieÅ¡tarauja, kad bÅ«tų patenkintas pareiÅ¡kimas.              Suinteresuotas asmuo V. G. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad gaisras buvo žiemos laike. Mama gyveno tame name. Nuosavybės teisė buvo mamos. Mama mirė 86 metų, padėjo palaiduoti. Sesuo prižiÅ«rėjo mamÄ . Buvo mamos asmeninių daiktų. Viso buvo 3 vaikai. B. J. Å . miręs. NeprieÅ¡tarauja, kad bÅ«tų patenkintas pareiÅ¡kimas.            Suinteresuotas asmuo J.

J. teismo posėdžio metu nurodė, kad mama turėjo žemę (duomenys neskelbtini) gatvėje. Ten gyveno jos močiutė, mama. Namas sudegė, datos neprisimena. Nepamena kiek jai buvo metų. Namas sudegė kai močiutė buvo gyva. Dabar ten lankosi mama, ji ten tvarkosi. Mama tvarkė aplinkÄ , žemę, sodino žemėje. Pamatai buvo, matė juos kai ten lankėsi. Toje vietoje lankėsi prieÅ¡ pusę metų. Ten yra iÅ¡likęs tik daržas. NeprieÅ¡tarauja, kad bÅ«tų patenkintas pareiÅ¡kimas.          Suinteresuotas asmuo A.

B. atsiliepimo į pareiÅ¡kimÄ nepateikė, į bylos nagrinėjimÄ neatvyko. Atsižvelgiant, kad suinteresuotas asmuo tinkamai informuotas apie procesÄ , byla iÅ¡nagrinėta jam nedalyvaujant.           Civilinė byla nutrauktina         Dėl pastato, žemės valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo         PareiÅ¡kėja patikslintu pareiÅ¡kimu praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad A. Å . nuo 1972 m. gruodžio 7 d., t. y. Panevėžio miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimo Nr. 426 priėmimo dienos, iki mirties (1988 m. gruodžio 6 d.) asmeninės nuosavybės teise valdė 49,48 m2 bendro naudingo ploto gyvenamÄ jį namÄ ir naudojo 724 m2 žemės sklypÄ , adresu (duomenys neskelbtini).

           Nagrinėjamos bylos, apklaustų pareiškėjos, suinteresuotų asmenų, liudytojų parodymais bei prijungtų Panevėžio miesto apylinkės teisme išnagrinėtų civilinių bylų Nr. 2YT-6457-837/2016 ir 2YT-2244-488/2017 duomenimis nustatyta, kad pareiškėja G. B. yra A. Š. dukra (civilinė byla Nr. 2YT-6457-837/2016, b. l. 5). A. Š. mirė (duomenys neskelbtini) (civilinė byla Nr. 2YT-6457-837/2016, b. l. 8). Po jos mirties paveldėjimo teisės liudijimas nebuvo išduotas (civilinė byla Nr. 2YT-6457-837/2016, b. l. 9).

IÅ¡ Panevėžio miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1972 m. gruodžio 7 d. sprendimo Nr. 426 matyti, jog Å¡iuo sprendimu A. Å . pripažinta nuosavybės teisė į 49,48 m2 bendro naudingo ploto gyvenamÄ jį namÄ bei valdymo teisė į 724 m2 žemės sklypÄ , adresu (duomenys neskelbtini) (civilinė byla Nr. 2YT-6457-837/2016, b. l. 6-7). Archyvinės bylos Nr. 35/72007 (namų valdos techninės apskaitos bylÄ kadastro duomenų dalies 1 lape 1991 m. liepos 24 d. yra uždėtas spaudas, kad Å¡is gyvenamas namas yra sudegęs (b. l. 134).2016 m. birželio 15 d. pareiÅ¡kėja kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Panevėžio skyrių su praÅ¡ymu iÅ¡duoti sutikimÄ Ä¯registruoti pastatÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (civilinė byla Nr. 2YT-6457-837/2016, b. l. 70).

Å is praÅ¡ymas buvo atmestas, kadangi nustatyta, jog Å¡is valstybinės žemės sklypas nėra nustatyta tvarka suformuotas, nėra gautas leidimas jame statyti statinius, todėl nėra pagrindo iÅ¡duoti A. B. 2016 m. jame savavaliÅ¡kai pastatyto Å«kinio pastato (civilinė byla Nr. 2YT-6457-837/2016, b. l. 71). 2016 m. liepos 12 d. pareiÅ¡kėja kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Panevėžio skyrių, praÅ¡ydama sudaryti minėto valstybinės žemės sklypo ilgalaikės nuomos sutartį arba jį parduoti, šį sklypÄ suformuoti namų valdai ir parengti jo kadastrinius matavimus, panaikinti Å¡ios institucijos priimtus sprendimus (jei tokie yra) pagal trečiųjų asmenų praÅ¡ymus dėl teisių į šį žemės sklypÄ , leisti Å¡iame sklype atstatyti toje pačioje vietoje iÅ¡ dalies sunykusias asmenine nuosavybe pripažintų statinių dalis (civilinė byla Nr. 2YT-6457-837/2016, b. l. 72).

Šis G. B. prašymas buvo atmestas motyvuojant tuo, kad naudojami valstybinės žemės sklypai parduodami ar išnuomojami vadovaujantis Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau - taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau - nutarimas), nuostatomis. Asmenys pagal taisykles gali įsigyti nuosavybėn naudojamus namų valdų žemės sklypus, kuriuose yra jiems nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių, taip pat suteiktus iki 1992 m. vasario 7 d. miestuose ir iki 1992 m. kovo 15 d. - kitose vietovėse žemės sklypus individualiems (vienbučiams ir dvibučiams) gyvenamiesiems namams statyti, kuriuose nėra asmenims nuosavybės teise priklausančių statinių ar įrenginių (statomų ar pastatytų) ir už kuriuos iki Lietuvos Respublikos žemės įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo dienos (2004 m. vasario 21 d.) mokėtos įmokos valstybės vienkartinėmis išmokomis ar pinigais.

Nurodoma, kad praÅ¡omas parduoti žemės sklypas nėra suformuotas, jame nėra nuosavybės teise registruotinų statinių, taip pat nėra sumokėtų įmokų už žemės sklypo iÅ¡pirkimÄ , todėl nėra teisinio pagrindo ne aukciono tvarka parduoti ar iÅ¡nuomoti pareiÅ¡kėjos pageidaujamÄ Ä¯teisinti žemės sklypÄ (civilinė byla Nr. 2YT-6457-837/2016, b. l.73-74). CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl pastato, žemės ar miÅ¡ko valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo.

Pastato valdymo nuosavybės teise faktas gali bÅ«ti nustatomas, jeigu yra Å¡ios sÄ lygos:

1) pareiškėjas buvo įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, paveldėjimo, statybos būdu ir t. t.) įgijęs nuosavybės teisę;

2) pareiÅ¡kėjas turėjo nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, tačiau jie yra dingę.IÅ¡ aptartų raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad pareiÅ¡kėja kreipėsi į savivaldybę, nacionalinę žemės tarnybÄ su praÅ¡ymais iÅ¡duoti sutikimÄ Ä¯registruoti pastatÄ , motinos valdytÄ gyvenamÄ jį namÄ , sudaryti minėto valstybinės žemės sklypo ilgalaikės nuomos sutartį arba jį parduoti, šį sklypÄ suformuoti namų valdai ir parengti jo kadastrinius matavimus, tačiau tokie jos praÅ¡ymai nebuvo patenkinti, o pareiÅ¡kėjos nebuvo skundžiami.

Tačiau Å¡iuo atveju matyti ir tai, kad yra suformuota ir teismo prie nagrinėtų bylų buvo prijungtos iÅ¡ Registrų centro gautos namų valdos techninės apskaitos bylos kopijos bei originalas. PareiÅ¡kėja, įgyvendindama savo teises bei turėdama pastato nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, turėjo galimybę pateikti praÅ¡ymÄ Valstybės įmonei Registrų centrui, kuriam atsisakius įregistruoti pastatus, ji galėjo skųsti šį atsisakymÄ . Duomenų apie Å¡ios teisės įgyvendinimÄ teismui nebuvo pateikta.

Be to, pareiÅ¡kėja nepateikė jokių duomenų, kad ji pasinaudojo teise kreiptis į žemėtvarkos skyrių dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo, Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo numatyta tvarka. Tokia teisė jai buvo paaiÅ¡kinta ir Panevėžio apylinkės teismo 2006-10-16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-6066-223/2006 (b.l.11).Kasacinio teismo praktikoje aptarta, jog pastato valdymo nuosavybės teise faktas gali bÅ«ti nustatytas tik iÅ¡likus objektui (Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2004).

Nagrinėjamos bylos atveju pareiÅ¡kėja nori nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad A. Å . nuo 1972 m. gruodžio 7 d. iki mirties ((duomenys neskelbtini)) asmeninės nuosavybės teise valdė 49,48 m2 bendro naudingo ploto gyvenamÄ jį namÄ ir naudojo 724 m2 žemės sklypÄ , (duomenys neskelbtini). Nors pareiÅ¡kime pareiÅ¡kėja nenurodė juridinio fakto nustatymo tikslo, bet iÅ¡ jos bei atstovo paaiÅ¡kinimų pareiÅ¡kėja sprendžiama, kad ketina kreiptis į Registrų centrÄ , siekiant įregistruoti nuosavybės teise į sudegusio namo pamatus, į savivaldybę, Nacionalinės žemės tarnybÄ prie Žemės Å«kio ministerijos bei gauti leidimÄ Ä¯teisinti motinos vardu nuosavybės teisę į žemės sklypÄ , tokiu bÅ«du be aukciono įgyti valstybinį žemės sklypÄ , ant kurio, anot pareiÅ¡kėjos, randasi motinos valdyto namo pamatai.

Tačiau pareiÅ¡kėja minėtÄ leidimÄ gali gauti tik tada, kai statinys (pamatai) ir pareiÅ¡kėjos nuosavybės teisės į jį bus įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, nes pagal Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktÄ valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, iÅ¡skyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiÅ¡kios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba Å«kinės veiklos pobÅ«džio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui.

Tam, kad pareiÅ¡kėja galėtų įregistruoti iÅ¡likusius pamatus kaip nekilnojamojo turto objektÄ , pareiÅ¡kėja turi pateikti Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui statinio kadastrinių matavimų bylÄ , kurioje bÅ«tų pakankamai duomenų, kad iÅ¡likę pamatai galėtų bÅ«ti pripažinti nekilnojamojo turto objektu. Tokiu bÅ«du darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėja įgytų teisę be aukciono įsigyti valstybinės žemės sklypÄ , jeigu jame esantys pamatai ir nuosavybės teisė į juos bÅ«tų įregistruota Nekilnojamojo turto registre, o tai bÅ«tų padarytÄ tik įrodžius, jog minėti pamatai yra nekilnojamojo turto objektas, t. y. statinys (taip pat nebaigtas statyti), kurio statybai ar rekonstravimui reikalingas leidimas statyti naujÄ statinį ar leidimas rekonstruoti statinį (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Nagrinėjamos bylos atveju pagal pačios pareiÅ¡kėjos, liudytojų parodymus, gyvenamasis namas sudegė apytiksliai 1983 metais. Pati pareiÅ¡kėja tvirtina, kad liko sudegusio namo pamatai. Tačiau Å¡io teiginio nepagrindžia joks Å¡ios bylos ar prijungtų civilinių bylų raÅ¡ytinis įrodymas, o apklaustos liudytojos Z. J., K. A., L. V. nurodė, kad sudegus namui nieko neliko, tik apdegę rÄ stai, laužynas, rastų krÅ«va, kurias tvarkė pareiÅ¡kėja, padėjo sÅ«nus. Atsižvelgiant į anksčiau pateiktÄ teisės normų, susijusių su pareiÅ¡kėjos siekiama įgyti nuosavybės teise, iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , darytina iÅ¡vada, kad minėti teisės aktai pareiÅ¡kėjos praÅ¡omam nustatyti faktui nesuteikia juridinės reikÅ¡mės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs taisyklę, kad įrodinėjimo dalykas civilinėse bylose yra materialinio teisinio pobÅ«džio juridiniai faktai, kurių pagrindu dalyvaujantiems asmenims atsiranda teisės ir pareigos, bei įrodomieji faktai, kurių pagrindu teismas sprendžia apie reikÅ¡mingų bylos aplinkybių egzistavimÄ .

Kai faktai yra įrodomieji, bet ne juridiÅ¡kai reikÅ¡mingi, jie nenustatinėjami CPK 444 straipsnyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-09-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-497/2004, Vilniaus apygardos teismo 2012-09-04 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1454-553/2012). PareiÅ¡kėjos praÅ¡omas nustatyti faktas, kad A. Å . nuo 1972 m. gruodžio 7 d., iki mirties ((duomenys neskelbtini)) asmeninės nuosavybės teise valdė 49,48 m2 bendro naudingo ploto gyvenamÄ jį namÄ , (duomenys neskelbtini), kuriam sudegus iki A.

Å . mirties apie 1983 m. gegužės mėnesį, liko jo pamatai, gali bÅ«ti vertinamas kaip įrodomasis, kartu su kitų faktų visuma patvirtinantis arba paneigiantis kurias nors bylos aplinkybes ir įrodinėjamas nagrinėjant ieÅ¡kinį, o CPK 444–448 straipsniuose nurodyta tvarka nenustatinėjamas. Byloje nebuvo nustatyta, kad egzistuoja valstybės institucijos dokumentas (pavyzdžiui, pažyma), patvirtinantis, kad Å¡iuo metu tam tikroje vietoje esantys pamatai yra prieÅ¡ kažkurį laikÄ sudegusio namo pamatai, kadangi kaip minėta Å¡i faktinė aplinkybė yra įrodomoji. Dėl to, nagrinėjant klausimÄ dėl praÅ¡ymo nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , bÅ«tina įvertinti, ar praÅ¡omas nustatyti faktas, atsižvelgiant į atitinkamus santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, gali bÅ«ti pagrindas atsirasti pareiÅ¡kėjos siekiamoms įgyti teisėms.

Akivaizdu ir tai, kad savavaliÅ¡kai pastatytas nekilnojamasis daiktas (medžio karkaso pagalbinis sandėlis, kurio pamatai neįgilinti, iÅ¡ lauko akmenų, kaip tai nustatyta Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017-06-12 d. sprendime civilinėje byloje Nr. I-298-279/2017, b.l.35-39)) negali bÅ«ti įraÅ¡ytas į nekilnojamojo turto registrÄ bei negali bÅ«ti registruojamos nuosavybės teisės į šį daiktÄ , todėl negali bÅ«ti sudaryta žemės sklypo, esančio po Å¡iuo objektu, pirkimo – pardavimo sutartis.

Remiantis tuo, darytina iÅ¡vada, kad teismo sprendimas, kuriuo galimai bÅ«tų nustatytas pareiÅ¡kėjos praÅ¡omas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas (gyvenamojo namo valdymo nuosavybės teise faktas), nesukels pareiÅ¡kėjai jokių teisinių pasekmių, nuo praÅ¡omo fakto nustatymo nepriklausys pareiÅ¡kėjos asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, toks teismo sprendimas niekur negalės bÅ«ti panaudotas, siekiant atkurti nuosavybę į gyvenamÄ jį namÄ . Todėl nagrinėjama civilinė byla nutrauktina Lietuvos Respublikos CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu - kaip nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos 293 straipsnio 1 punktas, 444 straipsnis, 445 straipsnis).

        Dėl palikimo priėmimo               Kartu su reikalavimu dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio valdymo fakto nustatymo buvo pareikÅ¡tas ir reikalavimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, jog G. B. priėmė 1988 metų gruodžio 6 dienÄ mirusios A. Å . palikimÄ - asmeninės nuosavybės teisę į 49,48 m2 bendro naudingo ploto gyvenamÄ jį namÄ ir 724 m2 ploto žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), naudojimo teisę po palikėjos mirties faktiÅ¡kai realizuodama, valdydama ir naudodama Å¡ias turtines teises.

Minėtas reikalavimas yra neatsiejamai susijęs su reikalavimu nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjos motina valdė gyvenamÄ jį namÄ , todėl - nenustačius pirmojo fakto, palikimo priėmimo fakto nustatymas taip pat nesukels jokių teisinių pasekmių. Å i iÅ¡vada darytina remiantis tokiais motyvais.           Sprendžiant palikimo priėmimo, taip pat palikimo atsiradimo vietos fakto nustatymÄ , bÅ«tina atsižvelgti į tai, kaip Å¡ie santykiai buvo reglamentuoti palikimo atsiradimo momentu.

PareiÅ¡kėjos motina mirė (duomenys neskelbtini) (civilinės bylos Nr. 2-6457-837/2008, b.l. 8) Tuo laikotarpiu galiojo 1964 m. Civilinio kodekso redakcija, kurio 587 straipsnio 2 dalis numato, kad laikoma, jog įpėdinis palikimÄ priėmė, kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ . Å io straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad tokie veiksmai gali bÅ«ti atliekami per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Å iuo atveju tai bÅ«tų iki 1989-06-07. Taikant Å¡iÄ normÄ , tuometėje teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad įpėdinis priėmė palikimÄ , jeigu jis pradėjo valdyti turtÄ , juo rÅ«pintis kaip savo turtu (valdė, naudojo ir disponavo, prižiÅ«rėjo, mokėjo mokesčius). Nors aukÅ¡tesniųjų teismų yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismas nustatydamas palikimo priėmimo, taip pat palikimo atsiradimo vietos faktus, neturi aiÅ¡kinti ar konstatuoti palikto turto kiekio, jo dalių, t.y. palikimo sudėties, tačiau Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėja pareiÅ¡kime nurodė konkretų palikimo objektÄ , į kurį, patenkinus jos pareiÅ¡kimÄ , pereitų mirusiosios teisės jos įpėdiniams.          Paveldėjimo objektas yra palikimas, t.y. mirusio asmens turto, turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių, priklausiusių palikėjui nuosavybės teisė jo mirties momentu visuma.

Taigi tinkamas paveldėjimo objekto identifikavimas yra labai svarbus, siekiant tinkamai nustatyti ar kyla paveldėjimo teisinis santykis, kokia apimtimi vyksta teisių ir pareigų perėjimas ir kas yra Å¡io santykio Å¡alys (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008, Nr. 3K-3-11/2009).          Šiuo atveju pareiÅ¡kėja G. B. teigė, kad ji po motinos mirties tvarkė dokumentus, prižiÅ«rėjo darÅ¾Ä , lankydavosi žemės sklype, kuriame mama gyveno. Apklausti liudytojai taip pat patvirtino pareiÅ¡kėjos lankymosi tame sklype faktÄ .

Tačiau iÅ¡ esmės tiek pareiÅ¡kėja, tiek apklausti asmenys labiau liudijo pareiÅ¡kėjos, jos motinos gyvenimo aplinkybes jai dar gyvai esant, bet negalėjo nurodyti konkrečių įrodomųjų aktyvių pareiÅ¡kėjos veiksmų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti apie A. Å . palikimo priėmimÄ per 6 mėnesius po jos motinos mirties.         Tačiau teismas sprendžia ir tai, kad pareiÅ¡kėja negalėjo įgyvendinti palikimo priėmimo aktyviais veiksmais, kadangi nebuvo pačio palikimo objekto, nekilnojamasis turtas neegzistavo, duomenų, jog pareiÅ¡kėjos motina, po gaisro ar pati pareiÅ¡kėja motinos vardu dar iki jos mirties siekė atkurti nuosavybės teises, nėra.

Nors pagal Panevėžio miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1972 m. gruodžio 7 d. sprendimÄ A. Å . pripažinta naudojimo teisė į 724 m2 žemės sklypÄ , kurio dabartinis adresas - (duomenys neskelbtini) (b.l.72), priklausantį valstybei, tačiau nebuvo mokami jokie mokesčiai. Tokių duomenų nebuvo pateikta.         Be to, matyti ir tai, kad pareiÅ¡kėja nėra nuosekli savo paaiÅ¡kinimuose ir teiginiuose kitos sudėties teismui. 2016 m. liepos 21 d. pareiÅ¡kėja kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės teismÄ su praÅ¡ymu atnaujinti praleistÄ Ä¯statymu nustatytÄ terminÄ priimti A.

Å . palikimÄ â€“ minėto valstybinio žemės sklypo naudojimo teisę. 2016-09-28 d. nutartimi pareiÅ¡kimas buvo atmestas, o Å¡i nutartis apskųsta apeliacine tvarka palikta nepakeista, įsiteisėjusi. G. B. teismui nurodė, jog jai nebuvo žinoma apie Å¡io žemės sklypo naudojimo teisę, todėl pareiÅ¡kėja dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo per įstatymo nurodytÄ terminÄ nesikreipė. Panevėžio apygardos teismas konstatavo, kad kritiÅ¡kai vertintina aplinkybė apie nežinojimÄ paveldėti žemės sklypo naudojimo teisę ir apie tai sužinojus tik 2015 m., gavus iÅ¡ VÄ® „Registrų centras“ A.

Å . namų valdos techninės apskaitos bylÄ , nes dar 2006 m. pareiÅ¡kėja kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės teismÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo ir termino palikimui priimti atnaujinimo. 2006 m. teismui pateiktame pareiÅ¡kime buvo praÅ¡oma nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad G. B. tėvai nuosavybės teise turėjo Å¡eÅ¡is arus žemės sklypÄ , esantį dabartiniu adresu (duomenys neskelbtini). ir prašė atnaujinti terminÄ palikimui priimti. 2006-10-16 nutartimi pareiÅ¡kėja buvo įpareigota paÅ¡alinti nutartyje nurodytus trÅ«kumus, tačiau jų nepaÅ¡alino ir pakartotinai, nedelsiant į teismÄ nesukreipė, o pareiÅ¡kimÄ nagrinėjamoje byloje pateikė praėjus dar beveik 10 metų (Panevėžio apygardos teismo nutartis Nr. 2S-46-278/2017).

Taigi pareiÅ¡kimas buvo atmestas, nes pareiÅ¡kėja teismui nepateikė įrodymų, jog nuo palikimo atsiradimo pradžios iÅ¡reiÅ¡kė norÄ jį priimti. Todėl Å¡ioje civilinėje byloje, tokiomis teismų nustatytomis aplinkybėmis (CPK 182 straipsnio 2 punktas) paneigiami pareiÅ¡kėjos paaiÅ¡kinimai, jog ji atliko konkrečius aktyvius veiksmus per 6 mėnesius po palikėjos mirties (b.l.8-10) (civilinė byla Nr. 2YT-6457-837/2016, b. l. 103-105, 126-129). Vertintina ir tai, kad 2017 m. vasario 17 d. pareiÅ¡kėjos sÅ«nus A.

B. kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės teismÄ su praÅ¡ymu nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinčius faktÄ , kad jis priėmė mirusios A. Å . palikimÄ , t. y. minėto žemės sklypo naudojimo teisę, po palikėjos mirties jÄ faktiÅ¡kai realizuodamas, valdydamas ir naudodamas Å¡iÄ turtinę teisę. Ä®siteisėjusiu Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimu Å¡is praÅ¡ymas buvo atmestas, kadangi nustatyta, jog nuo 1988 m. iki 1990 m. pareiÅ¡kėjas atliko privalomÄ jÄ karo tarnybÄ armijoje (civilinė byla 2YT-2244-488/2017, b. l. 147-149).

Tai, taip pat rodo pareiÅ¡kėjos paaiÅ¡kinimų nenuoseklumÄ , kadangi tokioje byloje praÅ¡ymas galėjo bÅ«ti pateikiamas iÅ¡ karto abiejų pareiÅ¡kėjų, kurie manė atlikę aktyvius veiksmus po palikėjos mirties. Atsižvelgiant į nurodytus teismo motyvus bei į tai, kad nuo praÅ¡omų pareiÅ¡kėjos faktų nustatymo nepriklausys pareiÅ¡kėjos asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, nagrinėjama civilinė byla nutrauktina kaip nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka (CPK 293 straipsnio 1 punktas).

BylÄ nutraukus, remiantis Lietuvos Respublikos CPK 87 straipsnio 1 dalies 4 punktu, pareiÅ¡kėjai grÄ Å¾intinas jos sumokėtas žyminis mokestis – 50 Eur, kuris buvo sumokėtas 2017-08-23 AB Lietuvos paÅ¡te (b.l. 2). IÅ¡ pareiÅ¡kėjos, kaip tiesiogiai bylos baigtimi suinteresuoto asmens priteistinos teismo procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos – 28 Eur valstybės naudai (Lietuvos Respublikos CPK 92 straipsnis).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 87, 92, 94, 96, 290, 291, 293 straipsnio 1 punktu, 443,444 str., 445 str., n u t a r i a :

Nutraukti civilinę bylÄ Nr. 2YT-618-1026/2018 pagal pareiÅ¡kėjos G. B. patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo.Pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos grÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjai G. B., a.k. (duomenys neskelbtini) žyminį mokestį – 50 Eur (penkiasdeÅ¡imt eurų), sumokėtÄ 2017-08-23 AB Lietuvos paÅ¡te. Priteisti valstybei iÅ¡ pareiÅ¡kėjos G. B., a.k. (duomenys neskelbtini) teismo procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidas 28 Eur (dvideÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus).

Nurodyta suma turi bÅ«ti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ (įmokos kodas 5660) bei pateikti teismui tai patvirtinantys duomenys.Ä®siteisėjus nutarčiai grÄ Å¾inti Valstybinės įmonės Registrų centro Panevėžio filialui archyvinės bylos 35/72007 originalÄ (namų valdos techninės apskaitos bylÄ ).Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui, atskirÄ jį skundÄ paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mus.

Teisėja                                                                                   Vaida MotiejÅ«nienė                             Â