a86ef6ae-9cc8-44a5-b025-ced63affd3c6 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. 2A-160-392/2019 Teisminio proceso Nr. 2-39-3-01016-2017-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.2.; 2.6.10.5.2.8.; 3.3.1.18.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. sausio 29 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo J. A. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. vasario 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo J.

A. ieÅ¡kinį atsakovei Å alčininkų rajono savivaldybės administracijai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Å alčininkų rajono savivaldybės administracijos 1404,08 Eur turtinės žalos, 500 Eur neturtinės žalos, 69,75 Eur žyminio mokesčio, 300 Eur advokato pagalbos iÅ¡laidų, iÅ¡laidas, susijusias su bylos nagrinėjimu. Nurodė ir teisme paaiÅ¡kino, kad 2016 m. rugsėjo 18 d., apie 17.00 val., (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kurio metu jo vairuojamas automobilis BMW 330, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į važiuojamojoje kelio dalyje buvusiÄ ir jokiais kelio ženklais nepažymėtÄ duobę, kurios ilgis apie 1 m, plotis apie 0,5 m.

Duobė buvo deÅ¡inės pusės eismo juostoje per vidurį. Tuo metu važiavo link Lydos plento. Ta pačia kryptimi važiavo dviratininkas, apvažiuodamas jį pamatė, kad iÅ¡ priekio atvažiuoja automobilis, persirikiuodamas į savo juostÄ , pajuto smÅ«gį ir iÅ¡girdo sprogimÄ , sprogo 2 oro pagalvės. Jeigu nereikėtų apvažiuoti dviratininko, duobė liktų po maÅ¡inos dugnu. Buvo Å¡viesu, matomumas geras, asfaltas sausas. Duobėje vandens nebuvo. Kelyje jokių ženklų nematė. Važiuojant į priekį taip pat jokių ženklų nebuvo.

Matė, kad kelias duobėtas. Važiavo iki 50 km/h greičiu. Per mėnesį gal 2-3 kartus važinėja tuo keliu, ten gyvena uoÅ¡vė. Neįvertino, kad duobė tokia didelė. Po dviejų dienų po įvykio, duobė buvo užpilta smėliu. Iki įvykio automobilis buvo techniÅ¡kai tvarkingas, jam atlikta privaloma techninė apžiÅ«ra. Apie eismo įvykį iÅ¡kart pranešė policijos pareigÅ«nams, kurie atvyko į įvykio vietÄ , apžiÅ«rėjo automobilį, įvykio vietÄ , nufotografavo automobilio sugadinimus.

Ä® savivaldybės administracijÄ kreipėsi po poros dienų, siÅ«lė susitarti gražiuoju. MaÅ¡ina dar buvo neremontuota, jÄ buvo galima apžiÅ«rėti, bet iÅ¡ savivaldybės niekas nebuvo atvykęs. MaÅ¡ina pradėta remontuoti po pirmo atsisakymo iÅ¡ savivaldybės, t. y. maždaug po mėnesio. Policijos pareigÅ«nai, tyrę įvykį ieÅ¡kovo veiksmuose nenustatė jokių neteisėtų veiksmų ir jo atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylos teisenÄ nutraukė. Dėl apgadinimų automobilis negalėjo bÅ«ti toliau eksploatuojamas, jo techninės apžiÅ«ros liudijimas buvo panaikintas.

Automobiliui padaryta 1404,08 Eur žala, o bÅ«tent: 105,88 Eur už apgadinto automobilio transportavimÄ , 200 Eur už 2 nepataisomai sugadintus automobilio ratlankius, 160 Eur už atliktÄ automobilio techninės bÅ«klės ekspertizę, 920 Eur už įsigytas automobilio detales, medžiagas ir atliktus remonto darbus, 18,20 Eur už papildomÄ privalomÄ automobilio techninę apžiÅ«rÄ . Atsakovė, kaip kelio, kuriame įvyko eismo įvykis, savininkė turėjo pareigÄ užtikrinti savivaldybės teritorijoje esančių vietinės reikÅ¡mės kelių ir gatvių priežiÅ«rÄ , kad jie bÅ«tų tinkami transporto priemonių eismui bei atitiktų saugaus eismo ir kitokius teisės aktų nustatytus reikalavimus. 2016 m. rugsėjo 18 d.

įvykio metu buvo nepataisomai sugadintos priekinės ir galinės deÅ¡inės pusės padangos ir ratlankiai, apgadinta automobilio pakaba ir važiuoklė, suveikė automobilio oro pagalvės vairuotojo pusėje (vairo, kairės pusės (vairuotojo) durelėse esančios oro pagalvės). Å ie sugadinimai sutikslinti tÄ pačiÄ dienÄ policijos pareigÅ«nų 2016 m. rugsėjo 18 d. suraÅ¡ytame tarnybinio praneÅ¡imo papildyme (duomenys apie eismo įvykį) ir eismo įvykio vietos schemoje. Tie patys sugadinimai kaip remontuotini nurodyti ir UAB „Amortizacija“ autocentro sÄ skaitoje.

IeÅ¡kovas, kaip vairuotojas, gatvėje, kurioje nebuvo jokio kelio ženklo, įspėjančio apie esamÄ duobę gatvėje ir nebuvo pažymėta pati duobė (ženklas apie kelio nelygumus atsirado tik 2017 metais), kad eismo dalyviai jÄ pastebėtų ir imtųsi atitinkamų priemonių siekiant iÅ¡vengti įvažiavimo į duobę, prasilenkinėjo su kita transporto priemone ir įvažiavo į duobę. Taigi kelyje susidariusi situacija buvo apsunkinta, todėl negalėjo nei tikėtis, nei numatyti, jog kelio atkarpoje yra duobė.

Automobilis buvo apdraustas tik privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Neturtinės žalos praÅ¡o dėl to, kad vaikai labai iÅ¡sigando, dabar važiuojant, juos visÄ laikÄ reikia raminti. Prie bylos pridėtas vaizdo įraÅ¡as buvo daromas po dviejų dienų nuo eismo įvykio.

2. Atsakovė Šalčininkų rajono savivaldybės administracija nesutiko su ieškiniu ir atsiliepime nurodė, kad atsakovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų, o priešingai ieškovo teiginiams, visus kelių priežiūros bei saugaus eismo reikalavimus (duomenys neskelbtini), vykdė tinkamai. Kelias, esantis (duomenys neskelbtini) (kuriame įvyko eismo įvykis), 2016 m. buvo nuolat prižiūrimas, jo asfalto danga pastoviai remontuojama (iki 2016 m. rugsėjo mėn. asfalto dangos remontui skirta 8754,46 Eur.).

Be to, dar iki įvykio, 2016 m. birželio 3 d., buvo parengtas ir patvirtintas supaprastinto rekonstravimo projektas P15-25.1-SRP-BD.SK „Naujosios dalies (duomenys neskelbtini) supaprastintas rekonstravimo projektas“. Nors kelyje, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo duobių, nuo 2016 m. birželio mėnesio iki dabar (2017 m. rugpjūčio 25 d.) jis buvo ir yra pažymėtas įspėjamaisiais kelio ženklais. Jeigu ieÅ¡kovas ir patyrė žalÄ , jÄ patyrė dėl savo neapdairumo ir nerÅ«pestingumo. Nesant atsakovės neteisėtų veiksmų fakto, negalima teigti, jog egzistuoja priežastinis ryÅ¡ys tarp ieÅ¡kovo nurodomų nuostolių ir atsakovės veiksmų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. vasario 20 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, priteisė iÅ¡ atsakovės Å alčininkų rajono savivaldybės administracijos ieÅ¡kovo J. A. naudai 702,04 Eur turtinės žalos, 21 Eur žyminio mokesčio, 111 Eur advokato pagalbos iÅ¡laidų. Atmetė ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl 500 Eur neturtinės žalos priteisimo.

4. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas įrodinėjo, jog patyrė turtinę ir neturtinę žalÄ automobiliu įvažiavęs į duobę (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) savininkė yra Å alčininkų rajono savivaldybė. Å alčininkų rajono savivaldybės administracijos Å alčininkų rajono kelio ženklų apžiÅ«rėjimo 2016 m. kovo 17 d. akte nurodyta, kad komisija, susidedanti iÅ¡ akte nurodytų asmenų, apžiÅ«rėjo kelių ženklų bÅ«klę Å alčininkų rajone ir nustatė, kad saugiam kelių eismui užtikrinti bÅ«tina pakeisti ir pastatyti Å¡iuos kelio ženklus: (duomenys neskelbtini) 2 ženklus Nr. 120 (nelygus kelias).

5. Teismas įvertinęs Å alčininkų rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos 2017 m. rugpjūčio 22 d. raÅ¡tÄ Nr. S-73, kuriame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) nuo 2016 m. birželio mėnesio iki dabar yra įrengti kelio ženklai, informuojantys, kad visas (duomenys neskelbtini) gatvės kelias yra duobėtas, vienas ženklas įrengtas nuo pagrindinio kelio pusės (duomenys neskelbtini), bei pridėtas nuotraukas, sprendė, jog minėto raÅ¡to negalima laikyti patikimu įrodymu, nes įvykio nagrinėjimui aktualių nuotraukų nepateikta.

6. Ä®vertinęs byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, liudytojų parodymus, teismas konstatavo, kad žala ieÅ¡kovo automobiliui atsirado dėl kelyje buvusios duobės, kuri priskirtina prie statybinių konstrukcijų trÅ«kumų, t. y. statinio, Å¡iuo atveju kelio, trÅ«kumų, todėl atsakomybė už netinkamÄ statinio (kelio) bÅ«klę atsakovei taikytina pagal CK 6.266 straipsnį, be kaltės.

7. Atsakovė nesutiko su praÅ¡omos priteisti turtinės žalos dydžiu, jį ginčijo, tačiau jokių įrodymų, kad žala paskaičiuota neteisingai nepateikė, todėl teismas laikė, kad ieÅ¡kovui padaryta 1404,08 Eur turtinė žala. Atsižvelgęs į paties ieÅ¡kovo elgesį, prisidėjusį prie žalos atsiradimo, padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas, manevruodamas duobėtame kelyje, nebuvo pakankamai atidus, todėl savo veiksmais taip pat prisidėjo prie žalos atsiradimo. Ä®vertinęs tai, jog byloje nustatyta abiejų Å¡alių kaltė dėl ieÅ¡kovui padarytos turtinė žalos, praÅ¡omÄ priteisti turtinę žalÄ mažino perpus.

8. Kadangi CK 6.266 straipsnio nuostatos nenumato, kad patyrus žalÄ dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trÅ«kumų bÅ«tų atlyginama ir neturtinė žala, kitų teisinių pagrindų atlyginti neturtinę žalÄ byloje taip pat nėra, todėl ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl neturtinės žalos priteisimo, atmetė. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 9. IeÅ¡kovas (apeliantas) apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. vasario 20 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo patenkinti visiÅ¡kai, priteisti iÅ¡laidas už advokatų paslaugas.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 9.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime teisingai pripažino, kad atsakovė yra kalta dėl apeliantui padarytos žalos ir privalo atlyginti apeliantui padarytÄ Å¾alÄ , bet apeliantas nesutinka su skundžiamu sprendimu dėl jam priteistos iÅ¡ atsakovės turtinės žalos dydžio ir atsisakymo priteisti neturtinę žalÄ . 9.2. Apelianto nuomone, teismas visiÅ¡kai netyrė apelianto elgesio ir veiksmų jam vairuojant automobilį, visiÅ¡kai nemotyvavo ir neargumentavo savo teiginio, kad apeliantas turėjo bÅ«ti atidus kelyje, nes kartais atvažiuodavo pas uoÅ¡vę.

Apeliantas gyvena ne (duomenys neskelbtini), teisme paaiÅ¡kino, kad matė kokios bÅ«klės yra kelias, bet taip pat matė, jog duobės buvo užpilamos žvyru ir įvykio dienÄ nesitikėjo, kad kelyje bus duobė. Ä®vykio metu apeliantas, vairuodamas automobilį, atlikinėjo leidžiamÄ važiuojančio dviratininko lenkimo manevrÄ ir grįždamas į savo važiuojamÄ kelio juostÄ negalėjo pastebėti kelyje esančios duobės, nes jo dėmesys buvo nukreiptas į lenkimo užbaigimÄ . Atsakovė neįrodė, kad tinkamai įvykdė savo pareigas prižiÅ«rėti šį kelio ruoÅ¾Ä arba didelę duobę tinkamai paženklinti. 9.3.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų policijos komisariato 2016 m. lapkričio 17 d. nutarime dėl administracinio teisės pažeidimo nutraukimo, aiškiai konstatuota, jog apeliantas Kelių eismo taisyklių nepažeidė, jis negalėjo numatyti, kad kelyje bus gili duobė ir jis jos nepastebės bei įvažiuos, todėl apelianto veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, sudėties.

Teismas neturėjo jokių įrodymų dėl apelianto kaltės dėl atsiradusios žalos. 9.4. Ä®vertinus faktines bylos aplinkybes, susijusias su apelianto elgesiu eismo įvykio metu ir atsakovės neteisėtais veiksmais (neveikimu), bÅ«tina konstatuoti, kad apgadintos transporto priemonės valdytojas savo veiksmais Kelių eismo taisyklių nepažeidė, jo kaltė dėl kilusio eismo įvykio neįrodyta, todėl darytina iÅ¡vada, jog byloje įrodytos visos bÅ«tinosios sÄ lygos atsakovės civilinei atsakomybei kilti ir apeliantui turi bÅ«ti atlygintina visa jam padaryta žala.

CK 6.251 straipsnyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško nuostolių atlyginimo principas. Šio principo išimtį reglamentuoja CK 6.250 straipsnio 2 dalis, suteikianti teismui, atsižvelgiant į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir tarpusavio santykius, sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių padarinių. Apelianto nuomone, byloje aplinkybių, galinčių sumažinti nuostolių dydį, nėra. 9.5.

Apeliantas nesutinka su teismo sprendimu netenkinti jo praÅ¡ymo dėl neturtinės žalos atlyginimo. Nurodo, kad įvykio metu važiavo su dviem mažamečiais vaikais. Ä®vykus įvykiui vaikai labai iÅ¡sigando, verkė, apeliantas iÅ¡sigando dėl savo vaikų sveikatos bei savijautos, tuo metu patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus ir sukrėtimus. Jam teko į įvykio vietÄ kviesti savo sutuoktinę paimti verkiančius vaikus. Apeliantas dėl atsakovės veiksmų patyrė laikinÄ emocinę depresijÄ , nes buvo labai susijaudinęs.

10. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti ir palikti nepakeistÄ Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. vasario 20 d. sprendimÄ . Nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas byloje visiÅ¡kai netyrė apelianto elgesio ir veiksmų jam vairuojant automobilį. Teismas pagristai nurodė, kad ieÅ¡kovas, matydamas ir žinodamas, kokios bÅ«klės yra kelias, privalėjo bÅ«ti ypatingai atidus, atlikdamas manevrus kelyje ir numatyti, kad bet kurioje Å¡io kelio atkarpoje gali bÅ«ti duobė.

Atsakovė tinkamai vykdė saugaus eismo organizavimÄ , pareigas prižiÅ«rėti keliÄ ir paženklinti jį atitinkamais ženklais, įspėjančiais apie duobėtÄ keliÄ . Policijos pareigÅ«nų nutarime dėl administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo, užfiksuotos aplinkybės nėra pakankamas ir tinkamas įrodymas, kadangi visos nurodytos aplinkybės yra tik pagal žalÄ patyrusio asmens, t. y. ieÅ¡kovo, subjektyvų liudijimÄ suraÅ¡yti parodymai. Akivaizdu, jog tokie parodymai turi abejotinÄ Ä¯rodinėjimo vertę dėl žalÄ patyrusio asmens suinteresuotumo bylos baigtimi bei reikalaujamos žalos priteisimo.

Be to, ir ieÅ¡kovo nurodomas faktas dėl policijos pareigÅ«nų nutarimo nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenÄ , dar nereiÅ¡kia, kad vairuotojas nėra kaltas dėl atsiradusios žalos. IeÅ¡kovas matydamas bei žinodamas kokios bÅ«klės yra kelias, privalėjo bÅ«ti ypatingai atidus atlikdamas manevrus kelyje ir numatyti, kad bet kurioje Å¡io kelio atkarpoje gali bÅ«ti duobė. Elgdamasis visiÅ¡kai neapdariai bei pasirinkdamas nesaugų greitį, ieÅ¡kovas žalÄ patyrė dėl savo kaltės. Atsakovė sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu sumažinti turtinės žalos dydį perpus.

Apeliaciniame skunde nurodomos naujos aplinkybės, susijusios su tariamais mažamečių vaikų bei ieÅ¡kovo iÅ¡gÄ sčiu, ieÅ¡kovo laikina emocine depresija ir kita, negali bÅ«ti vertinamos ir nagrinėjamos apeliacinės instancijos teisme. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimai 11. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, nenustatęs absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

12. Pateiktu apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl ieÅ¡kovui priteistos turtinės žalos dydžio ir atsisakymo priteisti neturtinę žalÄ .

13. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, neatskleidė bylos esmės, nemotyvavo. Apeliacinės instancijos teismas su Å¡iais apelianto argumentais nesutinka. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo teismo sprendimo, pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimÄ analizavo ir vertino tiek ieÅ¡kovo, tiek atsakovės žodinius ir raÅ¡ytinius argumentus ir paaiÅ¡kinimus, raÅ¡ytinius įrodymus. Savo iÅ¡vadas dėl ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimų teismas padarė įvertinęs įrodymų visumÄ . Byloje nenustatyta, kad apelianto argumentai buvo ignoruojami, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog buvo pažeistos civilinio proceso normos.

14. IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Å alčininkų rajono savivaldybės administracijos 1 404,08 Eur turtinės žalos, 500 Eur neturtinės žalos ir bylinėjimosi iÅ¡laidų. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies, konstatavo, kad žala ieÅ¡kovo automobiliui atsirado dėl kelyje buvusios duobės, kuri priskirtina prie statybinių konstrukcijų trÅ«kumų, t. y. statinio, Å¡iuo atveju kelio, trÅ«kumų, todėl atsakomybė už netinkamÄ statinio (kelio) bÅ«klę atsakovei taikytina pagal CK 6.266 straipsnį, be kaltės. Teismas nustatęs abiejų Å¡alių kaltę dėl ieÅ¡kovui padarytos turtinės žalos, praÅ¡omÄ priteisti turtinę žalÄ mažino perpus, reikalavimÄ dėl neturtinės žalos priteisimo, atmetė. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentus, su Å¡iomis pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis sutinka.

15. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl turtinės žalos dydžio priteisimo ir atsisakymo priteisti neturtinę žalÄ nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai netyrė apelianto elgesio ir veiksmų jam vairuojant automobilį. Apeliacinės instancijos teismas su Å¡iais apelianto argumentais nesutinka. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo teismo sprendimo, pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimÄ analizavo ir vertino apelianto elgesį, jo paaiÅ¡kinimus dėl įvykio aplinkybių, buvo tiriamos aplinkybės, susijusios su eismo įvykiu.

Savo iÅ¡vadas dėl apelianto elgesio, t. y., kad dažnai važinėjo (duomenys neskelbtini) gatve, matė ir žinojo kokios bÅ«klės yra kelias, privalėjo bÅ«ti atidus, atlikdamas manevrus kelyje, numatyti, jog bet kurioje Å¡io kelio atkarpoje gali bÅ«ti duobė, teismas padarė įvertinęs įrodymų visumÄ . Pažymėtina, kad automobilio vairuotojui kaip padidinto pavojaus Å¡altinio valdytojui keliami ypatingi atidumo ir rÅ«pestingumo standartai. Teisės aktai nustato vairuotojo pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, stebėti kelio dangÄ ir vengti kelyje esančių kliūčių, galinčių sukelti pavojų tiek vairuotojams, tiek aplinkiniams.

Taigi akivaizdu, jog ieškovas žinodamas, kad kelias yra duobėtas, privalėjo būti ypatingai atidus atlikdamas manevrus kelyje. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas buvo nepakankamai atidus ir savo veiksmais prisidėjo prie žalos atsiradimo.

16. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl apelianto kaltės dėl atsiradusios žalos, nes Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Å alčininkų policijos komisariato 2016 m. lapkričio 17 d. nutarimu apelianto administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta, konstatuota, kad jis Kelių eismo taisyklių nepažeidė. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti apeliacinio skundo argumentams.

17. CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 bei 3 punktuose numatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai); taip pat asmens nusikalstamų veikų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, ar administracinio nusižengimo padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nutarimu (prejudiciniai faktai).

18. Å iuo atveju, nutarimÄ priėmė ne teismas, todėl tiek apelianto nurodomo nutarimo pasekmės, tiek jame nustatytos aplinkybės, t. y. jis negalėjo numatyti, kad kelyje bus gili duobė, jos nepastebės bei įvažiuos, nelaikytinos prejudiciniais faktais nagrinėjamoje byloje. Taigi, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas civilinę bylÄ , pareigÅ«no nutarimÄ vertino pagal CPK nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, t. y. kartu su kitais į bylÄ pateiktais įrodymais, bei nustatė ar egzistuoja visos sÄ lygos atsakovės civilinei atsakomybei kilti, taip pat ir atsakomybės mastas. Dėl Å¡ios priežasties, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Å alčininkų policijos komisariato 2016 m. lapkričio 17 d. nutarimas, kuriuo apelianto administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta, nepaneigia skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo.

19. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , padarytÄ dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar kitokių jų trÅ«kumų, privalo atlyginti Å¡ių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo Å¡io kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos aplinkybės (nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog sprendžiant dėl atlygintinos turtinės žalos dydžio atsižvelgtina ir į paties ieÅ¡kovo elgesį, prisidėjusi prie žalos atsiradimo.

Nustatyta, jog ieÅ¡kovas (duomenys neskelbtini) gatve važinėja pakankamai dažnai, matė ir žinojo kokios bÅ«klės yra kelias, todėl privalėjo bÅ«ti atidus atlikdamas manevrus kelyje ir numatyti, kad bet kurioje Å¡io kelio atkarpoje gali bÅ«ti duobė. Kaip teisingai konstatuota, ieÅ¡kovas manevruodamas duobėtame kelyje, buvo nepakankamai atidus, todėl savo veiksmais prisidėjo prie žalos atsiradimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismas teisingai, nustatęs abiejų Å¡alių kaltę dėl ieÅ¡kovui padarytos žalos, praÅ¡omÄ priteisti turtinę žalÄ sumažino perpus ir iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovo naudai priteisė 702,04 Eur turtinės žalos.

20. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, netenkinti ieÅ¡kovo praÅ¡ymo dėl neturtinės žalos priteisimo. CPK 306 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas negali bÅ«ti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Taigi, apeliacinio skundo pagrindas gali bÅ«ti tik tos faktinės aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme ir kuriomis buvo grindžiamas ieÅ¡kinio reikalavimas. Teismų praktikoje pažymima, kad dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo gali bÅ«ti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos priimdamas sprendimÄ , turėjo jį priėmęs teismas.

Pirmosios instancijos teisme ieÅ¡kovas reikÅ¡damas ieÅ¡kinį nurodė, kad dėl atsakovės nerÅ«pestingumo iki Å¡iol jautė skaudžias pasekmes, autoįvykis jam sukėlė emocinį sukrėtimÄ , dvasinius pergyvenimus. Tuo tarpu apeliaciniame skunde nurodė, jog įvykio metu važiavo su dviem mažamečiais vaikais, įvykus įvykiui, vaikai labai iÅ¡sigando, verkė, apeliantas iÅ¡sigando dėl savo vaikų sveikatos, tuo metu patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, sukrėtimus ir t. t., t. y. apeliaciniame skunde nurodomos naujos aplinkybės, susijusios su mažamečių vaikų ir ieÅ¡kovo iÅ¡gÄ sčiu, ieÅ¡kovo laikina emocine depresija ir kt., kurios negali bÅ«ti vertinamos ir nagrinėjamos apeliacinės instancijos teisme.

21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurio naikinti ieÅ¡kovo apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o ieÅ¡kovo apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

22. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

23. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies. Atmetus ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ , jo turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos, nepriteisiamos. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : ieÅ¡kovo J. A. apeliacinį skundÄ atmesti. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. vasario 20 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjas Virginijus Kairevičius