a86e9187-64bc-4711-bbce-e115348d5a8f · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I1-3314-423/2020 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00454-2020-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; (S) 55.1.1 REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gegužės 20 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėja Asta Urbonienė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D. R. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas D. R. kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – PravieniÅ¡kių PN, atsakovės atstovas, pataisos namai), 396 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 1-11). PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2017-05-04 iki 2018-05-03 buvo kalinamas netinkamomis sÄ lygomis PravieniÅ¡kių PN bendrabučio tipo patalpose, 5 ir 6 bÅ«riuose. Teigė, kad nuolat trÅ«ko gyvenamojo ploto, nebuvo vietos laisvai pajudėti, nebuvo įrengta pakankamai sanitarinių mazgų, duÅ¡e trÅ«ko kilimėlių, taburečių, prausiklių dozatorių.

Nurodė, kad gyvenamosiose patalpose buvo šalta, drėgna, tamsu, veisėsi pelėsis. Trūko vietos daiktams susidėti, drabužius tekdavo laikyti po lova. Neįrengtas nei laisvalaikio kambarys, nei patalpa drabužiams ir batams džiauti. Pažymėjo, kad pataisos namuose nesilaikoma priešgaisrinės saugos taisyklių. Patalpose veisėsi blakės, tarakonai, musės. Teigė, jog iki pat 2017 metų pabaigos nuteistieji nebuvo aprūpinti skalbimo mašinomis, todėl pareiškėjui teko skalbti drabužius rankomis.

Netoli gyvenamųjų patalpų stovėjo atviri Å¡iukÅ¡lių konteineriai, iÅ¡ kurių nuolat sklido nemalonus kvapas, juose veisėsi kenkėjai. Dėl tokių atsakovės atstovo veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sÄ lygų, pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ , pasireiÅ¡kusiÄ diskomfortu, papildomais nepatogumais, neigiamais dvasiniais iÅ¡gyvenimais, pažeminimu, dvasinėmis ir fizinėmis kančiomis. Prašė skundÄ patenkinti. Atsakovės atstovas atsiliepime į skundÄ (b. l. 18-27) ir papildomuose paaiÅ¡kinimuose nurodė, jog minimalaus ploto norma, tenkanti vienam asmeniui gyvenamosiose patalpose, pažeista nebuvo, be to, pareiÅ¡kėjas galėjo laisvai judėti lokalinio sektoriaus teritorijoje.

Pataisos namuose užtikrinamas teisės aktų reikalavimus atitinkantis sanitarinių įrenginių ir gyvenamųjų patalpų inventoriaus skaičius, pareiškėjas dėl šių aplinkybių pretenzijų pataisos namų administracijai nereiškė. Patalpų sienų ir grindų būklė gera, vėdinimas vykdomas per atvirus langus, užtikrinamas tinkamas dirbtinis apšvietimas ir oro temperatūra. Esant poreikiui, nuteistiesiems išduodami elektriniai šildytuvai arba ventiliatoriai. Vieta drabužiams džiauti įrengta numatytose trečiojo sektoriaus vietose, taip pat pataisos namų kieme.

Trečiajame sektoriuje veikia skalbykla, kurioje nuteistieji kartÄ per savaitę gali skalbti ir džiauti asmeninius drabužius. Be to, prausykloje įrengti vandens Å¡ildytuvai, todėl drabužius nuteistieji galėjo skalbti ir rankomis. Poilsio kambarys įrengtas tik 6 bÅ«rio patalpose, tačiau kalėdamas 5 bÅ«ryje, kuriame poilsio kambario nėra, pareiÅ¡kėjas turėjo galimybę laisvalaikiu bÅ«ti gryname ore pataisos namų kieme, arba savo gyvenamojoje patalpoje. Nusiskundimus dėl poilsio kambarių pareiÅ¡kėjas iÅ¡dėstė abstrakčiai, formaliai, nesusiejo Å¡ių aplinkybių su jam, kaip teigia, sukelta žala.

Kenkėjų kontrolės paslaugas pataisos namams teikia UAB „Utenos deratizacija“, kuri reguliariai atlieka kenkėjų naikinimo darbus visoje įstaigoje, pagal poreikį arba nuteistųjų nusiskundimus. Ginčo laikotarpiu pareiškėjo gyvenamosiose patalpose kenkėjų kontrolės darbai buvo atliekami. Pataisos namuose yra tinkamai laikomasi priešgaisrinės saugos taisyklių: įrengtos gaisro gesinimo priemonės, parengti evakuacijos planai ir veiksmų planas, kilus gaisrui. Atliekų konteineriai įrengti tam skirtose vietose, ant lygaus pagrindo, yra sandarūs ir higieniški.

Už gyvenamųjų patalpų valymÄ yra atsakingi patys jose gyvenantys nuteistieji. Ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų nesikreipė nei į pataisos namų administracijÄ , nei į psichologÄ . PareiÅ¡kėjo argumentai nekonkretÅ«s, deklaratyvÅ«s bei nepagrįsti, nėra jokių duomenų apie realiai jam kilusiÄ neturtinę žalÄ ar neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus. Prašė skundÄ atmesti. Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas praÅ¡o atlyginti neturtinę žalÄ , kuriÄ kildina iÅ¡ neteisėtų PravieniÅ¡kių PN veiksmų, atliekant laisvės atėmimo bausmę nuo 2017-05-04 iki 2018-05-03.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis). Žala turi bÅ«ti atlyginta, kai institucija (jos pareigÅ«nai) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 str.).

Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz., VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d. ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalÄ pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos 4 sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, vieÅ¡ajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sÄ lygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.1 Dėl gyvenamojo ploto PareiÅ¡kėjas nurodo, kad jis buvo kalinamas PravieniÅ¡kių PN 6 bÅ«rio 2 bendrabučio tipo patalpoje ir 5 bÅ«rio 5 bendrabučio tipo patalpoje, neužtikrinant teisės aktuose numatyto minimalaus gyvenamųjų patalpų ploto.

Ginčo laikotarpiu galiojusių Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1 punktas nustatė, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui. Atsakovės atstovas pateikė duomenis (b. l. 30, 33), jog ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo kalinamas šiose patalpose: 6 būrio 2 patalpoje, kurios plotas – 52 kv. m, joje buvo įrengta 16 miegamųjų vietų; 5 būrio 5 patalpoje, kurios plotas – 34,44 kv. m, joje įrengta 11 miegamųjų vietų.

Pareiškėjo skundo argumentai dėl abiejų ginčo patalpų plotų bei 5 būrio 5 patalpoje gyvenusių asmenų skaičiaus sutampa su minėtais atsakovės atstovo pateiktais duomenimis, todėl ginčo dėl šių aplinkybių nėra. Tačiau pareiškėjas skunde teigė, jog 6 būrio 2 patalpoje iš viso gyveno ne 16, o 20 asmenų, taigi, 4-iais daugiau, nei nurodė atsakovės atstovas. Teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas neteigė, jog gyvenamojoje patalpoje gyveno daugiau asmenų, nei buvo įrengta miegamųjų vietų, be to, nenurodė konkrečių asmenų, su kuriais buvo kalinamas 6 būrio 2 patalpoje, vardų ir pavardžių.

Aplinkybes dėl ploto normos pažeidimo pareiÅ¡kėjas nurodė trumpai, deklaratyviai, vien konstatuodamas, kad toks pažeidimas, jo nuomone, buvo, tačiau nepateikė jokių tai pagrindžiančių duomenų (patalpos plano, kartu kalėjusių asmenų vardų ar kt.). Tuo tarpu atsakovės atstovas pateikė pažymÄ , kurioje tiksliai nurodė, kaip keitėsi pareiÅ¡kėjo gyvenamųjų patalpų miegamųjų vietų skaičius ginčo laikotarpiu (b. l. 30). Kadangi teismo sprendimas negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vadovautis deklaratyviu pareiÅ¡kėjo skundo teiginiu, kad 6 bÅ«rio 2 patalpoje gyveno bÅ«tent 20 asmenų.

Å ioje dalyje teismas vadovaujasi atsakovės atstovo oficialiai pateiktais duomenimis ir konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu teko nuo 3,13 kv. m ploto (34,44 kv. m dalijant iÅ¡ 11 miegamųjų vietų) iki 3,25 kv. m ploto (52 kv. m dalijant iÅ¡ 16 miegamųjų vietų). Teismas pažymi, kad vadovaujantis naujausia Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika (žr. EŽTT 2016-10-20 sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ KroatijÄ Â (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iÅ¡ bendro kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, įskaičiuotinas į bendrÄ kameros plotÄ (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2017-03-07 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017-03-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017).

Tačiau nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus ploto norma, atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ . LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotÄ , atsižvelgtina į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iÅ¡ kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr.

EŽTT 2009-07-30 sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ RusijÄ Â (pareiÅ¡kimo Nr. 34393/03), 2010-04-08 sprendimÄ byloje L. prieÅ¡ RusijÄ Â (pareiÅ¡kimo Nr. 12008/03), 2012-05-31 sprendimÄ byloje G. prieÅ¡ LenkijÄ Â (pareiÅ¡kimo Nr. 18364/06), LVAT 2016-06-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016, 2017-03-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-477-662/2017). Vadinasi, baldų ir kitų įrenginių užimamas plotas yra reikÅ¡mingas vertinant pareiÅ¡kėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus teisės pažeidimus.

Atsižvelgiant į tai, jog šioje byloje minimalios ploto normos pažeidimas nenustatytas, teismas nevertina pareiškėjo argumentų dėl baldų ir kitų įrenginių užimamo ploto gyvenamojoje patalpoje. Dėl buitinių kenkėjų Pareiškėjas nurodė, kad jo gyvenamosiose patalpose veisėsi buitiniai kenkėjai. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 (toliau – Higienos norma HN 134:2015) 20 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų.

Laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės aktų nustatyta tvarka. Byloje esantys duomenys (b. l. 37-45) patvirtina, kad Pravieniškių PN ginčo laikotarpiu buvo sudarę sutartį su UAB „Utenos deratizacija“ dėl kenkėjų kontrolės paslaugų teikimo. Ši bendrovė reguliariai atlikdavo vabzdžių ir graužikų kontrolės ir naikinimo darbus Pravieniškių PN patalpose.

Atsižvelgiant į minėtus duomenis, darytina išvada, jog Pravieniškių PN aktyviai veikia, kad patalpose, kuriomis naudojasi laisvės atėmimo bausmę atliekantys asmenys, vabzdžių ir graužikų nebūtų, todėl nėra pagrindo pripažinti neteisėtų Pravieniškių PN veiksmų ar neveikimo šiuo aspektu. Pažymėtina, kad buitiniai parazitai paprastai atsiranda asmenų, atsainiau vertinančių elementarius higienos reikalavimus, aplinkoje. Higienos ir priešepideminių taisyklių bei reikalavimų privalo griežtai laikytis ne tik pataisos įstaigų personalas, bet ir nuteistieji (žr.

LVAT 2017-03-07 nutartį byloje Nr. A-1374-624/2017). Be to, byloje nėra duomenų apie pareiÅ¡kėjui kilusias neigiamas pasekmes dėl Å¡ios aplinkybės. Byloje nenustatyta ir pats pareiÅ¡kėjas neteigė, kad bÅ«tų kreipęsis į pataisos namų administracijÄ su nusiskundimais dėl buitinių kenkėjų veisimosi. Be to, savo argumentus Å¡ioje dalyje iÅ¡dėstė labai trumpai, deklaratyviai, vien konstatuodamas, jog toks pažeidimas, jo nuomone, buvo, tačiau pareiÅ¡kėjas visiÅ¡kai neindividualizavo ir nepagrindė priežastinio ryÅ¡io su jam galėjusiomis kilti neigiamomis pasekmėmis.

Atsižvelgiant į tai, kad Å¡ioje dalyje nenustatytas civilinės atsakomybės sÄ lygų visetas, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl buitinių parazitų veisimosi atmestini kaip nepagrįsti. Dėl skalbimo PareiÅ¡kėjas teigia, jog dalį ginčo laikotarpio (iki 2017 metų) asmeninius drabužius turėjo skalbti rankomis, kibire, kadangi nebuvo įrengtų skalbimo maÅ¡inų, o centralizuotai ir nemokamai buvo skalbiama tik patalynė. Taip pat teigė, jog pataisos namų patalpose nebuvo įrengta vieta skalbiniams džiauti.

Higienos normos HN 134:2015 40 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius, jeigu jie neskalbiami centralizuotai ir jeigu laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys neaprÅ«pinami Å¡variais apatiniais ir virÅ¡utiniais drabužiais. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5.9 punktÄ , kiekvienam bÅ«riui turi bÅ«ti įrengta drabužių ir avalynės džiovykla.

Å ių taisyklių 6 punkte numatyta iÅ¡imtis, jog nesant galimybės įrengti nurodytas patalpas kiekvienam bÅ«riui, Å¡ios patalpos gali bÅ«ti įrengiamos dviem bÅ«riams. Atsakovės atstovas nurodė, jog nuteistieji turėjo galimybę skalbti savo drabužius maudymosi duÅ¡e metu kartÄ per savaitę, prausyklose, kuriose sumontuoti vandens Å¡ildytuvai. Džiovyklos įrengtos pataisos namų kieme. Taip pat paaiÅ¡kino, kad trečiojo sektoriaus skalbykloje ir džiovykloje yra įrengta skalbimo maÅ¡ina, nuteistieji skalbykloje gali skalbti ir džiovinti savo drabužius (b. l. 22).

Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjui buvo neleidžiama iÅ¡siskalbti drabužių maudymosi metu prausykloje, o vėlesniu ginčo laikotarpiu - naudojantis skalbimo maÅ¡ina. Taip pat nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjas dėl to bÅ«tų kreipęsis į pataisos namų administracijÄ . PareiÅ¡kėjas Å¡ių aplinkybių neneigė, pripažino, kad jam buvo sudaryta galimybė skalbti drabužius rankomis, o vėliau – naudojantis skalbimo maÅ¡ina. Teisės aktai imperatyviai nereglamentuoja, kad nuteistiesiems turi bÅ«ti sudaryta galimybė skalbti drabužius bÅ«tent centralizuotai.

Taip pat nenustatyta, kad pataisos įstaigose privalo bÅ«ti įrengtos skalbimo maÅ¡inos nuteistųjų asmeniniams drabužiams skalbti. Kaip minėta, Higienos normos HN 134:2015 40 punkte įtvirtinta tik tiek, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, jog pareiÅ¡kėjas turėjo teisę skalbti drabužius prausykloje, kurioje tiekiamas Å¡iltas vanduo, o vėliau – naudotis skalbimo maÅ¡ina, nėra pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo veiksmų neteisėtumÄ dėl drabužių skalbimo.

Nors atsakovo atstovas nepateikė duomenų apie atskiros drabužių džiovyklos įrengimÄ , tačiau nurodė, kad 3-jo lokalinio sektoriaus atskiroje patalpoje yra įrengtos skalbimo maÅ¡inos, kur galima skalbti ir džiovinti drabužius. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog pareiÅ¡kėjas kreipėsi į pataisos namų administracijÄ dėl sunkumų skalbiant ar džiovinant drabužius, ar, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«tų atsisakyta suteikti skalbimo paslaugas. Be to, skunde pareiÅ¡kėjas pripažino, jog jam buvo sudaryta galimybė džiauti skalbinius ir kiemuose įrengtose džiovyklose.

Teismo nuomone, pareiškėjas šiuo atveju neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, o jo argumentai iš esmės yra grindžiami tik deklaratyviais teiginiais. Dėl sanitarinių mazgų Pareiškėjas teigė, kad pataisos namuose nebuvo įrengta pakankamai sanitarinių mazgų (praustuvių ir unitazų), duše trūko kilimėlių, taburečių, prausiklių dozatorių. Atsakovės atstovas pateikė duomenis (b. l. 34), jog 4-5 būrių prausykloje įrengtos 8 praustuvės, 2 kojų plautuvės, 5 dušo sieteliai ir 3 klozetai bei 3 unitazai.

Nurodė, kad 6-7 bÅ«rių prausykloje įrengti 5 klozetai, 1 unitazas, 9 praustuvės ir 6 duÅ¡o sieteliai. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjo kalinimo 6 bÅ«ryje laikotarpiu, minėtame bÅ«ryje gyveno 43 nuteistieji, o 5 bÅ«ryje – ne daugiau kaip 53 nuteistieji (b. l. 31). Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kitu inventoriumi normose, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245 (toliau – Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kitu inventoriumi normos), nurodyta, kad sanitariniame mazge turi bÅ«ti įrengta: po 1 praustuvę ir po 1 klozetÄ penkiolikai asmenų (7.4 ir 7.6 p.).

Atsakovės atstovas nepateikė duomenų apie tai, kiek konkrečiai asmenų naudojosi minėtais klozetais, prausyklomis ir duÅ¡ais, kadangi viena prausykla naudojosi dviejų bÅ«rių nuteistieji (pareiÅ¡kėjas teigė, jog trijų). Tačiau byloje taip pat nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«tų tekę laukti eilėse prie sanitarinių mazgų ar duÅ¡inės. Bylos duomenimis, pareiÅ¡kėjas nesikreipė į atsakovÄ dėl nepatogumų naudojantis sanitariniu mazgu ar duÅ¡ine (b. l. 34). Be to, byloje nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į pataisos namų administracijÄ dėl prausimosi laiko pratęsimo, todėl suteikti jam ilgesnį prausimosi laikÄ atsakovo atstovas neturėjo jokio teisinio pagrindo.

Galiojantis teisinis reglamentavimas nedetalizuoja sanitarinių patalpų plotų ir konstrukcinių ypatumų. Teismo nuomone, pareiškėjas neįrodė neteisėtų atsakovo veiksmų (neveikimo) dėl sanitarinių įrenginių kiekio. Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose nurodyta, kad dušuose prie kiekvienos prausimosi vietos turi būti kilimėlis arba grotelės, viena sėdimoji vieta vienam besiprausiančiam asmeniui (suolas ir/arba kėdė, ir/arba taburetė), o muilo ir prausiklių dozatoriai įrengiami pagal poreikį.

Atsakovės atstovas byloje pateiktoje pažymoje nurodė, kad duÅ¡uose minėtas inventorius yra įrengtas (b. l. 34). Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas dėl kilimėlių, kėdžių, muilo ar Å¡ampÅ«no dozatorių trÅ«kumo bÅ«tų skundęsis pataisos namų administracijai ar pareigÅ«nams. Taip pat nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjui dėl galimai ne visuomet duÅ¡e patiesto kilimėlio bÅ«tų kilusios neigiamos pasekmės (pvz. sveikatos sutrikimai nugriuvus ir susižeidus). PareiÅ¡kėjas teigė, jog į duÅ¡Ä eidavo su Å¡lepetėmis, taip pat duÅ¡e galėjo naudotis muilu, o aplinkybes dėl trÅ«kstamos sėdimos vietos konstatavo visiÅ¡kai deklaratyviai, todėl teismas vertina, kad esminių nepatogumų pareiÅ¡kėjui dėl galimo inventoriaus trÅ«kumo nekilo.

Pareiškėjo argumentai šioje dalyje nelaikytini pakankamais neturtinės žalos atsiradimo konstatavimui, todėl atmestini. Dėl laisvalaikio kambario Pareiškėjas teigia, pataisos namuose nebuvo įrengti laisvalaikio kambariai. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5.8. punkte nurodyta, kad kiekvienam būriui turi būti įrengiamas laisvalaikio kambarys. Atsakovės atstovas nurodė, kad 6 būrio gyvenamosiose patalpose poilsio kambarys yra įrengtas, tačiau pripažino, kad jo nėra 5 būrio patalpose (b. l. 35).

Atsižvelgiant į tai, šis pažeidimas pripažintinas nustatytu, kas atitinkamai galėjo sukelti pareiškėjui tam tikrų nepatogumų. Dėl priešgaisrinės saugos Pareiškėjas pažymėjo, kad pataisos namuose nesilaikoma priešgaisrinės saugos taisyklių – nebuvo dūmų detektorių, gesintuvų, smėlio, atsarginių išėjimų, todėl, kaip teigė, jam nesuprantama, kaip gaisro metu nuteistuosius galėtų išgelbėti vien evakuaciniai planai. Teismas taip pat pabrėžia, kad pareiškėjas tik deklaratyviai konstatavo, kad pataisos namuose nebuvo, jo nuomone, reikalingų priešgaisrinės saugos priemonių, bet visiškai nepagrindė šių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryšio su realiomis neigiamomis pasekmėmis.

Å ioje dalyje skundÄ pareiÅ¡kėjas pagrindė tik subjektyvaus pobÅ«džio samprotavimais, o teisės ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ Ä¯statymų leidėjas jam nesuteikė. Byloje nėra duomenų ir pareiÅ¡kėjas nenurodė, jog pataisos namuose buvo kilęs gaisras, dėl ko pareiÅ¡kėjui kilo kokios nors neigiamos pasekmės. Teismo nuomone, pareiÅ¡kėjas Å¡iuo atveju neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto. Dėl atliekų konteinerių PareiÅ¡kėjas nurodė, kad netoli gyvenamųjų patalpų, ant nelygaus pagrindo buvo įrengti nehigieniÅ¡ki, atviri atliekų konteineriai, iÅ¡ kurių sklido nemalonus kvapas, veisėsi kenkėjai.

Teismas visų pirma pažymi, kad pareiÅ¡kėjas skunde rėmėsi jau nebegaliojančia Lietuvos higienos norma HN 76:2010 dėl konteinerių statymo. Pagal Å¡iuo metu galiojantį teisinį reguliavimÄ , konteinerių statymo tvarka nėra reglamentuota. Atsakovės atstovas pažymoje nurodė, kad konteineriai yra uždengiami ir tvarkingi (b. l. 36), be to, nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų iÅ¡reiÅ¡kęs nusiskundimus pataisos namų administracijai dėl konteinerių skleidžiamo kvapo. Taip pat pagal bylos duomenis nėra pagrindo laikyti, kad pareiÅ¡kėjui dėl galimai iÅ¡ atliekų konteinerių sklindančio kvapo atsirado kokios nors neigiamos pasekmės fizinei ar psichologinei bÅ«klei.

Atsižvelgiant į tai, Å¡i skundo dalis laikyta nepagrįsta. Dėl kitų higienos ir buities sÄ lygų Skunde nurodoma, kad gyvenamosiose patalpose kaupėsi drėgmė, nebuvo tinkamos ventiliacijos, apÅ¡vietimas per silpnas, žiemÄ patalpose Å¡alta. Higienos normoje HN 134:2015 16 punkte numatyta, kad gyvenamųjų patalpų santykinė oro drėgmė turi bÅ«ti nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis Å¡iltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, Å¡altuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s, oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukÅ¡tesnė kaip 28 °C.

Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnė kaip 200 lx (14 p.). Turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 p.). Atsakovės atstovas nurodė, jog patalpos vėdinamos per atvirus langus (b. l. 35). Å iÄ aplinkybę skunde pripažino ir pareiÅ¡kėjas, teigdamas, kad patalpas nuolat vėdindavo per atvirÄ langÄ , tačiau toks vėdinimo bÅ«das jo netenkino.

Tokie pareiÅ¡kėjo argumentai laikytini subjektyvia jo paties nuomone, kadangi gyvenamųjų patalpų vėdinimas per atvirÄ langÄ atitinka Higienos normos HN 134:2015 17 punkto reikalavimus. Atsakovės atstovas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie galėtų paneigti pareiÅ¡kėjo nusiskundimus dėl patalpų drėgmės, apÅ¡vietimo, oro temperatÅ«ros. Teismas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, jog nors atsakovas ir nepateikia įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus visose konkrečiose patalpose, kuriose tuo metu buvo pareiÅ¡kėjas, pareiÅ¡kėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sÄ lygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (LVAT 2015-12-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A2446-624/2015).

Vis dėlto, teismas pripažįsta, kad tam tikrais laikotarpiai pareiÅ¡kėjui galėjo bÅ«ti neužtikrinama tinkama gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«ra, apÅ¡vietimas ar drėgmės lygis. Dėl neturtinės žalos atlyginimo Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu nebuvo sudarytos tinkamos kalinimo sÄ lygos dėl neįrengto poilsio kambario bei kai kurių higienos sÄ lygų pažeidimo (tinkamos oro temperatÅ«ros, drėgmės, apÅ¡vietimo neužtikrinimo).

Teismas sutinka, kad dėl tokių netinkamų kalinimo sÄ lygų pareiÅ¡kėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, kurių nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis, t. y. pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalÄ . LVAT praktikoje yra konstatuota, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK6.250 straipsnio 1 dalyje (LVAT administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A 502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir EŽTT praktikoje EŽTT 2008-11-28 sprendimas byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02).

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ , 53161/99). AnalogiÅ¡ka praktika nuosekliai formuojama ir LVAT bylose (žr., pvz., LVAT 2008-04-16 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444– 619/2008; 2010-10-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012-01-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

Vertindamas priteistinos neturtinės žalos dydį ir pobÅ«dį, teismas atsižvelgia į aplinkybę, kad byloje nenustatyta, jog pareiÅ¡kėjas dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų bÅ«tų kreipęsis į pataisos namų administracijÄ ar į Visuomenės sveikatos centrÄ ar kitaip stengęsis apginti savo pažeistas teises. Svarbu ir tai, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu į teismÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo nesikreipė. SkundÄ teismui padavė tik praėjus beveik dviem metams nuo paskutinės ginčo laikotarpio dienos ir praėjus beveik trim metams pirmosios ginčo laikotarpio dienos (b. l. 13).

Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (CK 6.250 str. prasme) poveikis jo fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia Å¡ias kančias sukeliantys neteisėti aktai (CK 6.271 str. prasme). Laiko veiksnys asmens patirtas dvasines ir fizines kančias menkina, jos blėsta (LVAT 2012-02-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012). Aplinkybės, kad pareiÅ¡kėjas delsė pasinaudoti teismine gynyba bei nesistengė kitaip apginti savo pažeistų teisių tiek ginčo laikotarpiu, tiek iÅ¡kart po jo, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog jo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad jÄ bÅ«tų galima vertinti pareiÅ¡kėjo nurodoma suma.

Be to, teismas įvertina tai, kad praėjus tokiam ilgam laikotarpiui nuo pareiÅ¡kėjo skunde nurodomų aplinkybių egzistavimo, dėl paties pareiÅ¡kėjo delsimo pasinaudoti teismine gynyba atsakovei yra apsunkinama objektyvi galimybė paneigti pareiÅ¡kėjo argumentus bÅ«tent ginčo laikotarpiu darytomis fotonuotraukomis ar kitais įrodymais, ypač jei pareiÅ¡kėjas laiku nesikreipė ne tik į teismÄ , bet ir į kitas, laisvės atėmimo vietų kalinimo sÄ lygas galinčias įvertinti institucijas (Nacionalinį visuomenės sveikatos centrÄ ir kt.).

Å ioje byloje pareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, siekdamas apginti savo pažeistÄ teisę į teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sÄ lygas. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das. ABTÄ® 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundÄ ir iÅ¡spręsti ginÄÄ kitu įstatymo numatytu bÅ«du. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo bÅ«das nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos iÅ¡ieÅ¡kojimas (CK 1.138 str. 6 p.).

CK 1.138 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. EŽTT, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (žr., pvz., EŽTT 2000-10-10 sprendimas byloje D. prieÅ¡ LietuvÄ , 42095/98, 2006-10-10 sprendimas byloje L. L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , 7508/02). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das.

Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimas byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ , 53161/99). Vertinant higienos normų pažeidimų įtakÄ (reikÅ¡mę) neturtinės žalos atlyginimo bÅ«dui ir dydžiui, pažymėtina, jog nustačius tik higienos normų pažeidimus, tačiau kitų pažeidimų nenustačius, teismų praktikoje pažeidimo pripažinimas laikomas pakankama bei teisinga (proporcinga) satisfakcija už pareiÅ¡kėjo patirtÄ skriaudÄ , todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais paprastai nepriteisiamas (žr., pvz., LVAT 2017-05-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1078-442/2017, 2017-04-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1027-442/2017).

Å iame kontekste pabrėžtina, jog pats pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės nepateikė įrodymų pagrįsti, kad jam buvo padaryta esminė neturtinė žala, kuriÄ reikėtų įvertinti pinigais. Byloje nėra jokio pagrindo iÅ¡vadai, jog nustatyti pareiÅ¡kėjo nepatogumai buvo tokio pobÅ«džio ir pareiÅ¡kėjo teises pažeidė tokiu bÅ«du, kad joms apginti nepakanka konstatuoti paties pažeidimo fakto. Nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į psichologÄ (b. l.

32) dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų sukeltų pasekmių. Teismas, atsižvelgdamas į Å¡ios individualios bylos aplinkybes, į tai, kad pažeidimai nesukėlė jokių ilgiau trukusių pasekmių, byloje nėra pateikta jokių įrodymų, jog dėl tokių neteisėtų veiksmų sutriko pareiÅ¡kėjo psichinė ar fizinė sveikata, konstatuoja, kad teismo sprendimu pripažintas PravieniÅ¡kių PN pareigÅ«nų minėtų veiksmų neteisėtumas yra pakankama ir teisinga satisfakcija už pareiÅ¡kėjo patirtÄ neturtinę žalÄ .

Nagrinėjamu atveju neturtinė žala nebuvo tokia didelė, kad jÄ bÅ«tų bÅ«tina įvertinti pinigais. Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir EŽTT formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.

R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiÅ¡kinant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.). Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 ir 4 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo D. R. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti, kad pareiÅ¡kėjo D. R. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sÄ lygas PravieniÅ¡kių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje buvo pažeista laikotarpiu nuo 2017-05-03 iki 2018-05-03, o reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus.

Teisėja Asta Urbonienė